Byla 3K-3-573/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo panaikinimo arbitražinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui M. T. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo M. T. priešinį ieškinį dėl akcijų kainos dalies ir palūkanų priteisimo, arbitražinės bylos Nr. 110.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami ieškovo reikalavimai panaikinti komercinio arbitražo teismo sprendimą kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai (Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 37 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

52006 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) M. T. ir I. T. pardavė ieškovui 300 paprastųjų vardinių UAB „CORPUS A“ akcijų (30 proc. visų bendrovės akcijų). Sutartimi ieškovas įsipareigojo akcijų kainą, kuri yra 2 082 500 Lt, sumokėti tokia tvarka: 650 000 Lt – ne vėliau kaip per 35 dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos, su sąlyga, kad pardavėjai bus įkeitę akcijas pirkėjo naudai; 500 000 Lt – ne vėliau kaip per 60 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos; likusius 932 500 Lt – ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos. Be to, pardavėjai M. T. ir I. T. bei pirkėjas K. S. 2006 m. balandžio 3 d. sudarė susitarimą dėl nekonkuravimo (toliau – Susitarimas), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad už pirkėjo sumokėtą akcijų kainą pardavėjai taip pat sutiko suteikti tam tikrus įsipareigojimus pirkėjui dėl nekonkuravimo su bendrove – UAB „CORPUS A“. Susitarimo 4 straipsnyje nurodyta, kad jeigu šalis įvykdo esminį Susitarime numatytų įsipareigojimų pažeidimą arba nevykdo šių savo įsipareigojimų, tai šalis pažeidėja įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai šaliai visus jos patirtus nuostolius, kokio pobūdžio jie bebūtų ir kokioje jurisdikcijoje jie beatsirastų, kuriuos tokia nukentėjusioji šalis patyrė dėl su šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo ar nevykdymo.

6Ieškovas prašė Vilniaus komercinio arbitražo teismo priteisti iš atsakovo 2 278 000 Lt nuostolių atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad tokius nuostolius jis patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais šis pažeidė Susitarimą, t. y. atsakovas mėgino perimti bendrovės klientus, darbuotojus, taip pat teikė konsultavimo paslaugas analogiškų paslaugų sektoriuje ir buvo susijęs verslo santykiais su konkuruojančiomis bendrovėmis. Nurodęs, kad tikrąją akcijų kainą pakankamai sudėtinga atriboti nuo kompensacijos atsakovui už Susitarime vykdytinus įsipareigojimus, ieškovas pareiškė, jog apsiriboja likusios mokėti pagal Sutartį kainos dydžiu – 932 500 Lt – ir laiko, kad tai yra minimalus kompensacijos, į kurią atsakovas, pažeidęs Susitarimą, neteko reikalavimo teisės, dydis. Ieškovo teigimu, 2 278 000 Lt nuostolių jis patyrė dėl jam priklausančių UAB „CORPUS A“ akcijų vertės sumažėjimo, kurį nulėmė neteisėti atsakovo veiksmai.

7Atsakovas arbitražinėje byloje priešiniu ieškiniu prašė priteisti iš ieškovo nesumokėtą parduotų akcijų kainos dalį – 932 500 Lt, 16 452,88 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priešinio ieškinio pateikimo dienos iki arbitražo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas neigė pažeidęs Susitarimą, ginčijo ieškovo teiginį apie patirtus nuostolius, nurodė, kad ieškovas nesumokėjo visos akcijų pardavimo kainos. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į ieškovo reikalavimų netikslumą, nurodė, jog yra neaišku, ar ieškovas tik prašo priteisti 2 278 000 Lt nuostolių, ar taip pat prašo pripažinti, kad papildomai turi teisę nesumokėti atsakovui 932 500 Lt už pirktas akcijas.

8Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešinį ieškinį tenkino: iš ieškovo atsakovui priteisė 932 500 Lt nesumokėtą akcijų kainos dalį, septynių procentų metines palūkanas nuo 932 500 Lt sumos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki 2007 m. liepos 4 d., t. y. 16 452,88 Lt, šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo dienos iki arbitražinio teismo sprendimo visiško įvykdymo. Arbitražo teismas nurodė, kad, nors ieškovas tiesiogiai neprašo iš atsakovo priteisti 932 500 Lt kaip ieškovo patirtus nuostolius, tačiau iš ieškinyje išdėstytų argumentų ir paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas šią sumą laiko savo nuostoliais ir prašo taikyti šios sumos įskaitymą. Pabrėžęs, kad Susitarime nenurodyta jokių netesybų, kurios būtų taikytinos atsakovui už įsipareigojimų nekonkuruoti pažeidimus, arbitražo teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo 932 500 Lt laikyti netesybomis ir šią sumą įskaityti kaip minimalius ieškovo nuostolius. Arbitražo teismas nurodė, kad 932 500 Lt negali būti priteisti kaip ieškovo patirti minimalūs nuostoliai, nes jų ieškovas neįrodė, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

9Ieškovas skundu prašė panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą. Ieškovo manymu, arbitražinis teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio ieškovas nebuvo teismui pateikęs, t. y. arbitražo teismas konstatavo, kad 932 500 Lt suma negali būti priteista kaip ieškovo patirti minimalūs nuostoliai, nes jų ieškovas neįrodė. Ieškovas pažymėjo, kad jis nebuvo pateikęs reikalavimo priteisti iš atsakovo 932 500 Lt nuostolių, tuo tarpu arbitražo teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimo, kurio ieškovas teismui nebuvo pateikęs, bei konstatuodamas, kad toks reikalavimas neįrodytas ir nepagrįstas, pažeidė ieškovo teisę laisvai naudotis teise į gynybą, užkirto galimybę ateityje pareikšti reikalavimą atsakovui dėl 932 500 Lt nuostolių atlyginimo, viršijo savo kompetencijos ribas. Ieškovo teigimu, arbitražo teismo sprendimas priimtas pažeidžiant asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, įtvirtintą CPK 5 straipsnyje, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai ir pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą turi būti panaikintas.

10II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė, Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą paliko galioti. Kolegija pažymėjo, kad arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas, o arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje nustatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu. Patikrinusi, ar nėra absoliučių arbitražo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, reglamentuotų KAĮ 37 straipsnio 5 dalyje, kolegija sprendė, kad skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, o ginčo objektas galėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kolegija nustatė, kad preliminariame arbitražo teismo posėdyje, atsakovui pareiškus abejones dėl ieškinyje įvardytos 932 500 Lt sumos kaip ieškinio dalyko, arbitražas suteikė ieškovui teisę pateikti patikslintą ieškinį, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, pareiškimo dėl arbitražo teismo kompetencijos viršijimo nepareiškė. Kolegija padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad arbitražinis teismas peržengė savo kompetencijos ribas. Kolegija taip pat nustatė, jog 2007 m. lapkričio 15 d. preliminariame arbitražo teismo posėdyje ieškovo atstovas teigė, kad 932 500 Lt suma ieškinyje nurodyta siekiant paaiškinti, kodėl ieškovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui, bei dėl to, kad ieškinį patenkinus būtų galima taikyti įskaitymo formą. Kadangi ieškovas 932 500 Lt sumą ieškinyje įvardijo kaip kompensaciją, į kurią reikalavimo teisės atsakovas neteko dėl Susitarimo pažeidimų, tai arbitražo teismas nurodė, jog šią sumą laikydamas savo nuostoliais ieškovas prašo taikyti jos įskaitymą, ir konstatavo tokio reikalavimo nepagrįstumą. Kolegija pažymėjo, kad arbitražo teismas pasisakė ir vertino tik ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kolegijos nuomone, arbitražo teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, ieškinyje nurodytą 932 500 Lt sumos įskaitymo aplinkybę įvertinęs tiesiogiai susijusia su šalių ginču, ir, siekdamas tinkamos šalių teisėtų interesų gynybos, sprendime pasisakęs dėl šios ieškovo pozicijos pagrįstumo, nepažeidė ieškovo nurodyto civilinio proceso principo. Kolegija sprendė, kad nagrinėjant bylą arbitražine tvarka nebuvo pažeisti sąžiningo proceso ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principai, todėl skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas K. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, jog arbitražo sprendimas nepažeidė viešosios tvarkos, nepagrįstai netaikė KAĮ 37 straipsnio 5 dalies, nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir taip pažeidė teisės į gynybą principą, pastatydamas kasatorių į nelygiavertę poziciją, palyginus su kitais teisinės valstybės subjektais, pažeisdamas jo pozityviąsias teises bei fundamentalius demokratinės ir teisinės visuomenės principus. Kasatorius pažymi, kad arbitražas savo iniciatyva išnagrinėjo ir pasisakė dėl ieškovo ieškinyje nepareikšto reikalavimo, t. y. dėl akcijų kainos sumažinimo – kito kasatoriaus teisių gynimo būdo ir pagrindo, kuriuo kasatorius, pareikšdamas ieškinį, nesinaudojo, siekdamas pasinaudoti juo ateityje, ir šį reikalavimą atmetė. Kasatoriaus teigimu, jis neįrodinėjo 932 500 Lt nuostolių sumos, nenurodė ir neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir šių nuostolių atsiradimo. Be to, bylos nagrinėjimo metu kasatorius atsisakė tikslinti ieškinį, pasilikdamas teisę ateityje pareikšti atsakovui atskirą reikalavimą dėl 932 500 Lt nuostolių atlyginimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors 2 278 000 Lt ir 932 500 Lt nuostolių atsiradimą lėmė tie patys neteisėti atsakovo veiksmai, tačiau dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado dvi skirtingos pasekmės (žala), dėl vienos iš kurių – 932 500 Lt – kasatorius reikalavimo nepareiškė. Priėmęs sprendimą dėl kasatoriaus nepareikšto reikalavimo, arbitražas, kasatoriaus teigimu, ne tik pažeidė KAĮ įtvirtintą sprendimo formą ir turinį (KAĮ 34 straipsnis), išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų, bet ir užkirto kasatoriui konstitucinę teisę į teisminę gynybą dėl akcijų kainos sumažinimo, taip pažeidžiant CK 1.137, 1.138 straipsnius. Kadangi arbitražas atmetė kasatoriaus reikalavimą dėl 932 500 Lt nuostolių atlyginimo, tai kasatorius neteko teisės pareikšti ieškinį dėl šių nuostolių atlyginimo (akcijų kainos sumažinimo) (KAĮ 38 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kurias grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-436/2006), viešoji tvarka – apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančius pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Vaičio individuali įmonė v. K. Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004).

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. T. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad arbitražo sprendime preciziškai aptarti visi šalių kelti fakto klausimai, pateikiant kiekvieno jų teisinį įvertinimą. Atsakovo teigimu, arbitražas pasisakė tik dėl tų nuostolių, kuriuos kasatorius ir įrodinėjo. Atsakovo nuomone, arbitražo sprendime aiškiai įvardyti kasatoriaus reikalavimai, dėl kurių atmetimo pasisakyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-436/2006, nurodė, jog sąvoka „viešoji tvarka“ yra vertinamoji, todėl jos taikymas turi būti siejamas su konkrečios bylos aplinkybėmis; vien tik faktas, kad arbitražo teismo sprendime padarytos fakto ar teisės taikymo klaidos neatitinka įstatymų, nėra laikomas prieštaravimu viešajai tvarkai ir negali būti pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą. Atsakovas pažymi, kad kasatorius visais įmanomais būdais stengiasi užvilkinti jam nepalankaus arbitražo teismo sprendimo vykdymą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Taigi ginčą teismas nagrinėja neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatoriaus K. S. kasacinį skundą, nes pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindai.

18Dėl Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo

19Arbitražinio teismo sprendimo apskundimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja KAĮ 37 straipsnis. Šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytas išsamus sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius apskųstas arbitražinis sprendimas gali būti panaikintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl nurodytų KAĮ normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad: Komercinio arbitražo įstatymas nenumato galimybės skųsti arbitražo teismo sprendimų apeliacine tvarka; Lietuvoje neleidžiamas arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir (arba) materialinės teisės taikymo aspektu; apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje nustatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Algirdo Vaičio individuali įmonė v. Kazimierz Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004).

20KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Algirdo Vaičio individuali įmonė v. Kazimierz Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004). Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka suprantama kaip Lietuvos Respublikos imperatyviųjų teisės normų visuma. Imperatyviosios teisės normos įtvirtinamos siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visos visuomenės interesus. Nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi ar ne, reikia atsižvelgti ne tik į jos lingvistinę išraišką, bet ir į normos tikslus ir uždavinius, jos prigimtį, jos taikymo ar netaikymo padarinius. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios tvarkos principas, be kita ko, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šis teisminės gynybos prieinamumo principas taip pat įtvirtintas Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jis nustatytas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose. Teisėjų kolegija, aiškindama KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą, konstatuoja, kad, teismui nustačius, jog apskųstas arbitražinio teismo sprendimas pažeidžia teisminės gynybos prieinamumo principą, toks arbitražinio teismo sprendimas gali būti naikinamas KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.

21Kasaciniame skunde teigdamas, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė KAĮ 37 straipsnio 5 dalį 2 dalį, teisės į teisminę gynybą principą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kasatorius nurodo, kad arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, nes arbitražinio teismo sprendimu yra pažeista jo (kasatoriaus) teisė į teisminę gynybą, t. y. teisė ateityje pareikšti tam pačiam atsakovui ieškinį dėl 932 500 Lt nuostolių atlyginimo (akcijų kainos sumažinimo), nes arbitražinis teismas savo iniciatyva išnagrinėjo ir sprendime pasisakė dėl ieškovo nepareikšto atitinkamo reikalavimo.

22Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad išvadą, jog skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir jį naikinti pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą nėra pagrindo, Lietuvos apeliacinio teismas grindė tuo, kad nagrinėjant bylą arbitražine tvarka nebuvo pažeisti sąžiningo proceso ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principai. Taigi teismas K. S. skundą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo atmetė ne dėl to, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo pažeidimą nevertino kaip viešosios tvarkos pažeidimo, o dėl to, kad nenustatė minėto principo pažeidimo fakto. Kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas apie nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgia į šią skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą ir jos aspektu nepateikia nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos patvirtinančių teisinių argumentų, o tik nurodo į teismų praktiką apie sąvokos „viešoji tvarka“ ir jos tikslo aiškinimą KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto kontekste. Skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į kasatoriaus nurodomą teismų praktiką ir ja rėmėsi. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

23Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai taip pat neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis priimta pažeidus KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą bei teisės į teisminę gynybą (teisminės gynybos prieinamumo) principą. Pridėtos arbitražo bylos Nr. 100 medžiaga ir arbitražo teismo sprendimo turinys, viena vertus, patvirtina aplinkybę, kad arbitražo byloje kasatorius iš tikrųjų nebuvo pareiškęs ieškinio reikalavimo dėl 932 500 Lt nuostolių atlyginimo (šią sumą siejant su atsakovo ieškovui parduotų akcijų kainos mažinimu). Kita vertus, iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad, tiek pareikšdamas ieškinį, tiek ir vėliau atsikirsdamas į atsakovo priešinio ieškinio reikalavimus, kasatorius vis dėlto rėmėsi 932 500 Lt įskaitymu, tačiau ne kaip ieškinio reikalavimo, o kaip atsikirtimų į priešinį ieškinį pagrindu. Dėl to akivaizdu, kad arbitražo teismas turėjo teisinį pagrindą arbitražo byloje kasatoriaus nurodytą 932 500 Lt įskaitymo galimybę nagrinėti bei vertinti tiek ieškinio, tiek ir priešinio ieškinio patenkinimo aspektais, ir nėra teisinio pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad, pasisakydamas dėl galimybės taikyti 932 500 Lt įskaitymą, arbitražo teismas būtų išėjęs už ieškinio nagrinėjimo ribų ir (arba) būtų pažeidęs CK 1.137, 1.138 straipsnius. Nors kasatoriaus išreikšta pozicija dėl 932 500 Lt arbitražo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir įvardyta kaip ieškinio dalis (arbitražo teismo sprendimo p. 21), tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo išvadai, kad šiuo sprendimu arbitražo teismas vis dėlto būtų nusprendęs dėl kasatoriaus ieškinio reikalavimo priteisti 932 500 Lt nuostolių atlyginimą, nes arbitražo sprendime, nei išdėstant ieškovo reikalavimą ir jo pagrindimą, nei sprendimo rezoliucinėje dalyje apie tokį ieškinio reikalavimą (jo patenkinimą ar atmetimą) nepasisakoma. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad arbitražo teismo sprendime analizuotos aplinkybės dėl galimybės (atsakovo priešieškinio reikalavimams) taikyti 932 500 Lt įskaitymą negali lemti išvados, kad taip arbitražo teismas būtų išnagrinėjęs kasatoriaus ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįsta skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadą, jog arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į kilusio tarp šalių ginčo pobūdį, ieškinyje nurodytą 932 300 Lt sumos įskaitymo aplinkybę įvertinęs tiesiogiai susijusia su šalių ginču, ir, siekdamas tinkamos šalių teisėtų interesų gynybos, sprendime pasisakęs dėl šios ieškovo pozicijos pagrįstumo, nepažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo.

24Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

25Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatoriaus 3540 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Skundžiamą nutartį paliekant nepakeistą, šis atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir atsakovo naudai iš kasatoriaus priteistina 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo K. S. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. T. (duomenys neskelbtini) naudai 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami ieškovo reikalavimai panaikinti komercinio arbitražo... 5. 2006 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) M. T.... 6. Ieškovas prašė Vilniaus komercinio arbitražo teismo priteisti iš atsakovo... 7. Atsakovas arbitražinėje byloje priešiniu ieškiniu prašė priteisti iš... 8. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu... 9. Ieškovas skundu prašė panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008... 10. II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas K. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. T. prašo kasacinį skundą... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 18. Dėl Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto aiškinimo... 19. Arbitražinio teismo sprendimo apskundimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja... 20. KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis... 21. Kasaciniame skunde teigdamas, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė KAĮ... 22. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad išvadą, jog skundžiamas... 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai taip pat neteikia... 24. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo... 25. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatoriaus... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 28. Priteisti iš ieškovo K. S. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. T. (duomenys... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...