Byla 2A-522-196/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės tarybos, G. Č., trečiųjų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir A. E. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-687-538/2015 pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. Č., daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gintaras“, uždarajai akcinei bendrovei „Lodena“, R. Č., A. A. M., B. P. M., Vytei V. M., K. M., M. V. (Ž.), B. S., M. N., Č. N., Z. N., S. M., R. M., V. K., E. K., A. N., A. N., A. U., Violetai R. Š., A. Š., N. J., J. J., N. K., D. Č., E. V., R. V., E. S., tretieji asmenys ieškovo pusėje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; tretieji asmenys atsakovų pusėje Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Architektų biuras G. N. ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų gotika“, A. E., V. M., G. Š., S. N., D. N., L. R. S., T. S., L. S., R. J., A. S., A. S., R. S., V. T., J. T., G. V., R. U., B. K., Z. K., D. M. D., J. M., V. Č., R. S., M. M., L. M., uždaroji akcinė bendrovė SEB lizingas, I. P. – Navickienė, J. B., A. B., K. V. (Danytė), R. D., J. Š., V. Š., E. D., J. D., UAB „Viršuliškių autosalonas“, V. M., R. M., V. L., S. L., D. V., L. I., J. I., J. K.–Gaigalienė, R. G., R. P., R. P., R. Ž., K. Ž., R. L., Rimas A. T., O. S., V. S., P. Z., V. Z., Ž. R. projektavimo biuras, G. M., V. M., A. D., A. S. Š., D. Š., R. S., A. A., Jolanta E. A., A. S., Nordea Bank Finland Plc., akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė DnB NORD bankas, uždaroji akcinė bendrovė SEB bankas, dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (10 t., 70-79 b. l., 12 t., 113-116 b. l., 162-170 b. l., 14 t., 158-166 b. l., 15 t., 173-186 b. l., 19 t. 56-74 b. l.), prašydamas:

51. pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27 sprendimą Nr. 73 (T1) „Dėl teritorijos, adresu ( - )“;

62. pripažinti negaliojančiu Neringos administracijos 2004-05-25 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 46 poilsio namų valgyklos (unikalus Nr. ( - )) rekonstrukcijai, įrengiant daugiabutį gyvenamąjį namą, Neringoje, ( - );

73. pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2005-07-12 statybos leidimą Nr. 14, išduotą UAB „Lodena“ poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, Neringoje, ( - );

84. pripažinti negaliojančia 2004-04-27 sutartį Nr. 33 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp atsakovų Neringos savivaldybės su užsakovu daugiabučio namo, esančio ( - ), savininkų bendrijos „Gintaras“;

95. leisti G. Č. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį statinį, unikalus Nr. ( - ), pastatytą Neringos savivaldybės administracijos 2005-07-12 išduoto statybos leidimo Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, pagrindu. Šių veiksmų neatlikus, įpareigoti G. Č. per 6 mėnesių terminą statinį, kurio unikalus Nr. ( - ) nugriauti ir sutvarkyti statybvietę;

106. pripažinti negaliojančiais: Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 įsakymą Nr. 13.6-1942 „Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ ir 2005-08-29 įsakymą Nr. 13.6-3683 “Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 Nr.13.6-1942 įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos” dalinio pakeitimo”;

117. panaikinti 2005-05-19 įsakymo Nr. 13.6-1942 pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis:

127.1. 2005-05-20 sutartį Nr. N23/2005-0100, sudarytą su UAB „Lodena“;

137.2. 2005-08-31 papildomą susitarimą Nr.2005/0100-1 prie 2005-05-20 sutarties Nr. N23/2005-0100, sudarytą su UAB „Lodena“;

147.3. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0062, sudarytą su sutuoktiniais B. P. M. ir A. A. M.;

157.4. 2006-07-12 sutartį Nr. N23/2006-0039, sudarytą su sutuoktiniais K. M. ir Vyte V. M.;

167.5. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0061, sudarytą su M. Ž. (Vaišnore);

177.6. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0057, sudarytą su B. S.;

187.7. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0058, sudarytą su Č. N.;

197.8. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0059, sudarytą su M. N.;

207.9. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0060, sudarytą su Z. N.;

217.10. 2006-07-21 sutartį Nr. N23/2006-0047, sudarytą su sutuoktiniais S. M. ir R. M.;

227.11. 2006-08-04 sutartį Nr. N23/2006-0066, sudarytą su sutuoktiniais E. K. ir V. K.;

237.12. 2006-08-04 sutartį Nr. N23/2006-0067, sudarytą su sutuoktiniais A. N. ir A. N.;

247.13. 2006-08-08 sutartį Nr. N23/2006-0068, sudarytą su A. U.;

257.14. 2006-08-08 sutartį Nr. N23/2006-0069, sudarytą su sutuoktiniais Violeta R. Š. ir A. Š.;

267.15. 2006-09-20 sutartį Nr. N23/2006-0073, sudarytą su sutuoktiniais J. J. ir N. J.;

277.16. 2007-07-16 sutartį Nr. N23/2007-0035, sudarytą su N. K.;

287.17. 2007-08-28 sutartį Nr. N23/2007-0039, sudarytą tarp su D. Č.;

297.18. 2008-01-09 sutartį Nr. N23/2008-0001, sudarytą su sutuoktiniais R. V. ir E. V.;

307.19. 2008-08-18 sutartį Nr. N23/2008-0048, sudarytą su E. S.;

318. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. I-1244 buvo įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Vyriausybė 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinis planas), o 1999-03-19 nutarimu – šio parko nuostatus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, 2000-11-29 buvo įrašyta į pasaulio paveldo sąrašą, todėl jai be nacionalinių teisės aktų taip pat taikoma UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija bei Europos kraštovaizdžio konvencija.

33Ieškovas nurodė, kad pagal minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinis planas) (toliau ir generalinis planas) imperatyvius Pagrindinius teiginius gyvenamoji zona, įskaitant ir Juodkrantę, nedidinama, o gyvenamojo ploto poreikis tenkinamas tvarkant esamus pastatus, kurių statybos restauravimo ir rekonstravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais, kurie yra sudėtinė generalinio plano dalis (5, 6, 12, 13, 14 p.). Pagal generalinio plano Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą ši teritorija, į kurią patenka ginčo sklypai (II zona), yra esamos gyvenamosios, esamų poilsio įstaigų teritorijos, gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai ir komunalinės-ūkinės bei techninės-inžinerinės paskirties teritorija. Ši teritorija taip pat patenka į Urbanistikos paminklo teritoriją, turinčią vieną tvarkymo programą. Tai reiškia, kad joje turi būti išsaugotas išlikęs vertingas apstatymas bei erdvinė struktūra su gatvių tinklu, pastatai restauruojami, atkuriama sunykusi infrastruktūra, ties Rėzos ir Kalno gatvėmis išsaugomi žalieji plotai, parengtas visos teritorijos regeneracijos projektas (restauruoti senojo vertingo apstatymo pastatus, šiaurinėje dalyje atkurti gatvelę palei buvusią moksleivių stovyklą, neapstatyti „Gintaro“ poilsio namų kiemo (vandenvietės pusėje), palikti žalią juostą, pabrėžiančią pagrindinį perėjimą iš centro miško parko link ir kt.). Tai yra ginčijamu detaliuoju planu apibrėžtos teritorijos (ginčo sklypai) patenka į urbanistikos draustinio zoną, kuriai taikomas labai griežtas apsaugos režimas ir taikomos maksimalios autentiškumo apsaugos konservavimo ir restauravimo priemonės.

34Ieškinį grindė tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27 sprendimu Nr. 73 (T1) „Dėl teritorijos, adresu ( - ) gyvenvietėje, Neringa“ (toliau ir ginčijamas sprendimas) patvirtinto detaliojo plano sprendiniais buvo suformuoti keturi sklypai, adresu ( - ) (toliau ir ginčo sklypai), kurie patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generalinis planas) pažymėtą urbanistinio draustinio teritoriją. Anot ieškovo, ginčijamais detaliojo plano sprendiniais yra keičiamos generaliniame plane nustatyto naudojimo būdo teritorijos ribos, keičiant ją į gyvenamosios paskirties teritoriją, nors generaliniame plane tai nenumatyta.

35Dėl sklypo Nr. 1. Teigė, kad ginčijamu sprendimu suformuotam sklypui Nr. 1 nustatytas naudojimo būdas – gyvenama teritorija, jame numatyta demontuoti dalį esamų pamatų ir statyti gyvenamąjį namą, vietoje generaliniame plane skyriuje Juodkrantės ir apylinkių principiniame plane nustatytos poilsio namų ir bendro naudojimo želdynų teritorijos. Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijos naudojimo schemoje didžioji dalis šio sklypo patenka į teritoriją, priskirtą bendrojo naudojimo žaliesiems plotams bei apsauginiams želdiniams. Generalinio plano Juodkrantės saugotinų vertybių sąraše numatyta, kad šioje teritorijoje esami pastatai yra griaunami, arba perkeliami už istorinės terpės ribų. Dėl to ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys gyvenamojo namo statybą šiame sklype Nr. 1, prieštarauja generaliniam planui.

36Dėl sklypo Nr. 2. Teigė, kad ginčijamu sprendimu suformuoto sklypo Nr. 2 naudojimo būdas keičiamas iš poilsio namų teritorijos (rekreacinė paskirtis) į gyvenamąją teritoriją. Detaliuoju planu buvo nuspręsta rekonstruoti esamą valgyklą, o ne ją nugriauti ir statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą. Be to, vietoje vieno aukšto valgyklos buvo suplanuotas dviejų aukštų su mansarda (iki 11 m aukščio) pastatas. Tuo pažeidžiami Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439, 30.2, 36.2 papunkčiai.

37Dėl sklypo Nr. 4. Teigė, kad ginčijamu sprendimu suformuoto sklypo naudojimo būdas keičiamas iš poilsio namų teritorijos į komercinės paskirties teritoriją, numatoma įrengti naujas papildomas patalpas bei projektuoti rūsį. Nurodė, kad taip sudaromos prielaidos nugriauti paviljoną „Kuršių sodyba“ ir pastatyti naują statinį.

38Ieškovas tvirtino, kad ginčijamu savivaldybės sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai neatitinka generalinio plano numatytų Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nustatytų II zonos teritorijos naudojimo reglamentų bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano II zonai nustatytų architektūrinio tvarkymo reglamento, generalinio plano Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 12, 13, 14 punktų, Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (galiojo iki 2004-06-20) 4, 6.6, 10, 11 punktų, aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento” patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamento 22, 25, 41 punktų reikalavimų, Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio, statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo” (galiojo iki 2004-05-14) patvirtintų privalomų detaliųjų planų rengimo taisyklių 6, 42.1, 42 punktų, aplinkos ministro 1996-12-16 įsakymu Nr. 402 (galiojo iki 2004-05-14) patvirtinto Laikinųjų detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 1 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas savivaldybės sprendimas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu.

39Ieškovas nurodė, kad ginčijamu savivaldybės sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu atsakovas Neringos savivaldybės administracija 2004-05-25 išdavė UAB „Lodena“ projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 46, o 2005-07-12 – statybos leidimą Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai, įrengiant daugiabutį gyvenamąjį namą, ( - ). Tačiau, anot ieškovo, buvo vykdoma ne rekonstrukcija, bet nauja statyba, t. y. valgykla buvo nugriauta ir pastatytas naujas pastatas. Tai yra vykdoma statyba prieštarauja detaliajame plane nustatytai rekonstrukcijai. Be to, pagal Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas naujo statinio statybai leidimą išduoda ne savivaldybės administracija, kaip buvo nagrinėjamu atveju, bet apskrities viršininko administracija, gavusi Vyriausybės pritarimą tokiai statybai. Taip pat šis statybos leidimas išduotas pažeidžiant minėto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, jog žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje nustato Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas. Dėl to minėtas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas buvo išduoti neteisėtai ir turi būti pripažinti negaliojančiais.

40Ieškovas nurodė, kad ginčijamu savivaldybės sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija su DNSB „Gintaras“ 2004-04-27 sudarė sutartį Nr.3 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria DNSB „Gintaras“ savo lėšomis įsipareigojo įrengti šaligatvį su apšvietimu ir borteliais pagal sklypo vakarinę ribą, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę savivaldybės tarybos patvirtintoje vietoje. Teigė, kad ši sutartis yra niekinė (CK 1.80 str. 1 d.), nes prieštarauja generalinio plano sprendiniams, generalinio plano II zonos teritorijos naudojimo reglamentų bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano II zonai nustatytų architektūrinio tvarkymo reglamento, generalinio plano Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 12, 13, 14 punktų, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25, 41, 43 punktų, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 10, 11 punkto reikalavimų.

41Ieškovas teigė, kad Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai, kuriais buvo pakeistas nuomojamo žemės sklypo, esančio Neringoje, ( - ), naudojimo būdas ir pobūdis, neatitinka Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punkto reikalavimų ir prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių (Žin., 1994,Nr. 99-1977) 5, 4.1, 12, 13, 14 punktų, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano II zonai nustatytų architektūrinio tvarkymo reglamento, Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nustatytų II zonos teritorijos naudojimo reglamento, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktų, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkto, reikalavimams, todėl pripažintini negaliojančiais. Atitinkamai pripažintinos niekinėmis nuo sudarymo momento šių įsakymų pagrindu sudarytos ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutartys (CK 1.80 str. 1 d.).

42II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

43Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino.

441. Pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27 sprendimą Nr. 73(T1) ”Dėl teritorijos, adresu ( - ), Juodkrantės gyv., Neringa”.

452. Pripažino negaliojančiu Neringos administracijos 2004-05-25 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr.46 poilsio namų valgyklos (unikalus Nr.( - )) rekonstrukcijai, įrengiant daugiabutį gyvenamą namą, adresu ( - ), Juodkrantės gyv., Neringa.

463. Pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2005-07-12 statybos leidimą Nr.14, išduotą UAB ”Lodena” poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu ( - ), Juodkrantės gyv., Neringa.

474. Pripažino negaliojančia 2004-04-27 sutartį Nr.33 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą atsakovų Neringos savivaldybės su užsakovu daugiabučio namo ( - ), Neringa, savininkų bendrija “Gintaras”.

485. Leido G. Č. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar pertvarkyti nuosavybės teise priklausantį statinį unikalus Nr. ( - ), pastatytą Neringos savivaldybės administracijos 2005-07-12 išduoto statybos leidimo Nr.14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ) gyvenvietėje, Neringa, pagrindu. Šių veiksmų neatlikus, įpareigojo G. Č. per 6 mėnesių terminą, statinį- unikalus Nr. ( - ) nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

496. Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 įsakymą Nr.13.6-1942 “Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2005-08-29 įsakymą Nr.13.6-3683 “Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 Nr.13.6-1942 įsakymo “Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ dalinio pakeitimo“.

507. Pripažino negaliojančiomis 2005-05-19 įsakymo Nr. 13.6-1942 pagrindu sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis:

512005-05-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0100, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir UAB ”Lodena”;

522005-08-31 papildomą susitarimą Nr.2005/0100-1 prie 2005-05-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0100, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir UAB „Lodena“;

532006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0062, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir sutuoktinių B. P. M. ir A. A. M.;

542006-07-12 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0039, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir sutuoktinių K. M. ir Vytės V. M.;

552006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0061, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir M. Ž. (V.);

562006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0057, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir B. S.;

572006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0058, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir Č. N.;

582006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0059, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir M. N.;

592006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0060, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir Z. N.;

602006-07-21 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0047, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir sutuoktinių S. M. ir R. M.;

612006-08-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0066, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir sutuoktinių E. K. ir V. K.;

622006-08-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0067, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir sutuoktinių A. N. ir A. N.;

632006-08-08 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0068, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir A. U.;

642006-08-08 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0069, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir sutuoktinių Violetos R. Š. ir A. Š.;

652006-09-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0073, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir sutuoktinių J. J. ir N. J.;

662007-07-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2007-0035, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir N. K.;

672007-08-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2007-0039, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir D. Č.;

682008-01-09 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2008-0001, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir sutuoktinių R. V. ir E. V.;

692008-08-18 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2008-0048, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir E. S..

70Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr.73(T1) patvirtinto detaliojo plano „Teritorijos, adresu ( - ), Neringa“ sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai, bet ir kitiems norminiams teisės aktams. Pažeisti 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr.308 patvirtinti Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatai (galiojo iki 2004 m. birželio 20 d.), kurių 4 p. nustato, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ ir ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus; pažeistas 6.6 p. nustatantis, kad nacionalinio parko paskirtis plėtoti pažintinę rekreaciją, reguliuoti ūkinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal nacionalinio parko planavimo schemą, statinių formas ir tūrius riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose; pažeistas 10 p., nustatantis, kad Kuršių nerijoje uždrausta statyti naujus ir perstatyti esamus pastatus ar įrenginius. Išimtinais atvejais pastatai ar įrenginiai gali būti statomi tik LR Vyriausybei leidus; pažeistas 11 p., nustatantis, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Taip pat pažeisti 2002 m. rugpjūčio 10 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.439 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento” patvirtinto KNNP reglamento, nustatančio specialius Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus: 25 p. nustatantis, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus; 41 p. nustatantis, kad intensyvaus rekreacinio naudojimo (rekreacinės paskirties žemėje), rekreacinio prioriteto gyvenvietėse pagal detaliuosius planus galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jeigu tai numatyta Kuršių nerijos nacionalinio planavimo schemoje (generaliniame plane); 43 p. nustatantis, kad rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinėse zonose ir pradėtose urbanizuoti teritorijose. Naujų rekreacinių pastatų statyba ribojama Preilos rekreacinių zonų dalyje bei miško parkuose. Teismas atkreipė dėmesį, jog 22 p. nurodyta, kad KNNP apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis konservacinio, rekreacinio, apsauginio, ūkinio (komunalinio) prioriteto ir kitos (gyvenamosios) paskirties. P. S. teritorijų įstatymo (redakcija 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628) normos: 13 str. 2d. 4p. nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama – statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; 13 str. 3 d. nustatyta, kad statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

71Teismas sprendė, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai pažeidžia statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.159 “Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo” (galiojo iki 2004 m. gegužės 14 d.) patvirtintus privalomų detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatus. Šios taisyklės nustato detaliųjų planų rengimo, derinimo bei tvirtinimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese. Šių detaliųjų planų rengimo taisyklių ”Privalomose nuostatose” 42.1 p. nustatyta, kad detaliojo plano derinimo procedūrą sudaro sprendinių derinimas su savivaldybės bendrojo plano ir specialiųjų planų sprendiniais ir besiribojančių teritorijų detaliųjų planų sprendiniais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre. Minimų detaliųjų planų rengimo taisyklių ”Privalomose nuostatose” 6 p. nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia arba papildo) teritorijos tvarkymo režimą. “Taisyklių nuostatų aiškinimas ir nuorodos” 6 p. nurodyta, kad teritorijos tvarkymo režimas- nustatyta teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Ten pat nurodyta, kad specialiuosius teritorijų tvarkymo režimo reikalavimus ar apribojimus gali nustatyti ir specialiojo planavimo dokumentai. Teritorijų tvarkymo režimas nustatomas vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, specialiojo plano sprendiniais ir teritorijų planavimo normų sąvadu. „Taisyklių nuostatų aiškinimas ir nuorodos”42 p. nustatyta, jeigu specialieji planai yra bendrųjų ar detaliųjų planų sudėtinės dalys, rengiamų detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti šiems specialiesiems planams.

72Teismas nurodė, kad šio detaliojo plano sprendiniais pažeistas ir 1999 m. gruodžio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.402 „Dėl laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“ (galiojo iki 2004 m. gegužės 14 d.) patvirtintą Laikinųjų detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentą, t.y. šio reglamento Bendrosios dalies 1 p., kur imperatyviai nurodyta, kad šis reglamentas privalomas detaliųjų planų sprendiniais nustatant (keičiant, papildant ar panaikinant) teritorijų tvarkymo (naudojimo) režimą. Rengiant sprendinius, vadovaujamasi galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, teritorijų planavimo normų sąvado dokumentais, nekilnojamojo turto kadastro duomenimis.

73Teismas sprendė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr.73(T1), patvirtinęs “Teritorijos, adresu ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringa” detalųjį planą, yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis ieškinyje nurodytų teisės aktų imperatyvioms normoms ir reikalavimams, todėl jį pripažino negaliojančiu.

74Teismas nurodė, kad ginčijamo detaliojo plano pagrindu atsakovas - Neringos savivaldybės administracija 2005 m. liepos 12 d. UAB „Lodena“ išdavė statybos leidimą Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą ( - ). Statybos leidimas išduotas pritarus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai bei kitoms institucijoms.

75Teismo vertinimu, šis statybos leidimas išduotas pažeidžiant ne tik statybos reglamentą, bet ir Pajūrio juostos įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1016) 5 str.3 d. 1 p. nuostatas, nustatančias, kad žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje nustato Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas, todėl jis yra išduotas neteisėtai.

76Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr.73 (T1) “Dėl teritorijos, adresu ( - ) Juodkrantės gyv., Neringa“ patvirtinęs šį detalųjį planą yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir reikalavimams, todėl ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės yra neteisėtos: Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 25 d. išduotų poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai, įrengiant daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu ( - ), Juodkrantės gyv., Neringa, projektavimo sąlygų sąvadas, Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 12 d. užsakovui UAB ”Lodena” išduotas statybos leidimas Nr.14 poilsio namų rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, todėl šiuos administracinius teisės aktus pripažino negaliojančiais (CPK 178 str., 185 str., CK 1.80 str).

77Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu ginčo teritorijos režimą reglamentuojančiame teritorijų planavimo dokumento, t.y. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr.702 sprendiniai nereikalauja realizuoto sprendinio, t. y. pastato statomo buvusios valgyklos vietoje nugriauti, o numatoma kad šioje vietoje gali būti pastatas, kurio aukštingumas vienas aukštas su mansarda, manė, jog tikslinga teismo sprendimu leisti pastato savininkui G. Č. per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį, o šių veiksmų neatlikus, vykdyti Statybos įstatymo 28-1 str.2 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus.

78Neringos savivaldybės administracija 2004 m. balandžio 27 d. su užsakovu - daugiabučio namo ( - ), Neringa, savininkų bendrija „Gintaras“ sudarė sutartį Nr.3 “Dėl infrastruktūros plėtojimo”. Šia sutartimi užsakovas įsipareigojo savo lėšomis (sutarties 3.1.1p.) įrengti šaligatvį su apšvietimu ir borteliais pagal sklypo vakarinę ribą. Sutarties 3.1.2.p. nustatyta Neringos savivaldybės Architektūros skyriui parengus Juodkrantės gyvenvietės automobilių stovėjimo vietų išdėstymo schemą, įrengti 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelę savivaldybės tarybos patvirtintoje vietoje. Teismas konstatavo, kad ši sutartis savo turiniu prieštarauja: ieškinyje nurodytų KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neatitinka KNNP planavimo schemos Teritorijų naudojimo schemoje numatytų II zonos teritorijos naudojimo reglamentų bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano II zonai nustatytų architektūrinio tvarkymo reglamento reikalavimų, neatitinka KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 12 p., 13 p., 14 p. nuostatų, prieštarauja imperatyvioms Saugomų teritorijų įstatymo normoms: 13 str. 2d. 4 p., 13 str. 3 d., Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 p., 41 p., 43 p., Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6 p., 10 p., 11 p., reikalavimams, todėl vadovaujantis LR CK 1.80 str. 1 d. šią sutartį pripažino niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

79Teismas, pripažinęs negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr.73 (T1) “Teritorijos, adresu ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringa” pripažino neteisėtomis ir šio sprendimo sukurtas teisinės pasekmes: Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 įsakymą Nr.13.6-1942 “Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - )12, Juodkrantės gyvenvietėje, Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ bei 2005-08-29 įsakymą Nr.13.6-3683 “Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 Nr.13.6-1942 įsakymo “Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos” dalinio pakeitimo” bei šių įsakymu pagrindu pasirašytas valstybinės žemės nuomos sutartis.

80Teismas nurodė, kad minimi Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai, kuriais keičiamas nuomojamo žemės sklypo – ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, naudojimo būdas ir pobūdis, neatitinka Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punkto reikalavimų, prieštarauja ieškinyje nurodytų įstatymų imperatyvioms normoms bei poįstatyminių aktų reikalavimams: Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių (Žin.,1994,Nr.99-1977) 5 p., 4.1 p., 12 p., 13 p., 14 p., Juodkrantės ir apylinkių principinio plano II zonai nustatytų architektūrinio tvarkymo reglamento reikalavimams, Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nustatytų II zonos teritorijos naudojimo reglamentų , Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p., 13 str. 3 d., Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6 p., 11 p., Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 p., todėl juos pripažino negaliojančiais.

81Teismas konstatavo, kad šių neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko priimtų įsakymų pagrindu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys savo turiniu prieštarauja ieškinyje nurodytų įstatymų imperatyvioms normoms bei poįstatyminių aktų reikalavimams: Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių (Žin.,1994,Nr.99-1977) 5 p., 4.1 p., 12 p., 13 p., 14 p., Juodkrantės ir apylinkių principinio plano II zonai nustatytų architektūrinio tvarkymo reglamento reikalavimams, Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nustatytų II zonos teritorijos naudojimo reglamentų , Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p., 13 str. 3 d., Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6 p., 11 p., Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 p., todėl remiantis CK 1.80 str.1d., pripažino niekiniais sandoriais, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: 2005 m. gruodžio 16 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120050011649 tarp skolininko R. S. ir kreditoriaus Nordea bank Finland Plc. 2006 m. gruodžio 18 d. įregistruotą hipotekos pakeitimą 03120060014262. 2008 m. sausio 10 d. įregistruotą hipotekos pakeitimą 03120080000353. 2008 m. gegužės 10 d. įregistruotą hipotekos pakeitimą 03120080006027; 2005 m. gruodžio 12 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120050011408 tarp skolininko A. S. ir kreditoriaus AB banko „Hansabankas“. 2008 m. vasario 8 d. įregistruotą hipotekos pakeitimą 03120080001801; 2006 m rugpjūčio 31 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120060009502 tarp skolininkų Vitalijaus ir J. T. ir kreditoriaus AB DnB NORD banko. 2007 m. kovo 23 d. įregistruotą hipotekos pakeitimą 03120070003653. 2007 m. gruodžio 20 d. įregistruotą hipotekos pakeitimą 03120070018064; 2003 m. vasario 21 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120030000934 tarp skolininko S. M. ir kreditoriaus AB banko „Hansabankas“; 2006 m. kovo 20 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120060002717 tarp skolininko R. J. ir kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko; 2008 m. spalio 28 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120080013332 tarp skolininkų Aringo ir J. B. ir kreditoriaus A. S.; 2005 m. balandžio 4 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120050002385 tarp skolininko D. V. ir kreditoriaus AB banko „Hansabankas“; 2008 m. lapkričio 4 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120080013426 tarp skolininko S. M. ir kreditoriaus AB SEB banko; 2008 m. kovo 5 d. įregistruotą sutartinę hipoteką 03120080003015 tarp skolininkų A. S. ir D. Š. ir kreditoriaus AB SEB banko.

82III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

83Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. N. K. apygardos vyriausiasis prokuroras, teikdamas ieškinį, nei Klaipėdos apygardos teismas savo sprendime nenurodė koks viešasis visuomenės interesas ir poreikiai yra pažeisti atsakovų priimtais administraciniais teisės aktais, bei kaip šis interesas bus apgintas patenkinus ieškinio reikalavimus.
  2. Kultūros paveldo departamentas – institucija, tiesiogiai atsakinga už šių vertybių apsaugą visą bylos nagrinėjimo laiką laikėsi pozicijos, kad nei atsakovo sprendimas dėl detaliojo plano, bei jo sprendiniai, nei pagal statybos leidimą atliekami pastato rekonstrukcijos darbai neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams, nepažeidė ir nepažeidžia nekilnojamosios kultūros vertybės – Juodkrantės gyvenvietės, vertingųjų savybių.

84Atsakovas G. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą detalųjį planą negaliojančiu nepagrįstai atmetė kvalifikuoto teritorijų planavimo specialisto, teismo eksperto G. T. ekspertizės aktą bei nepaneigdamas ekspertizės akte eksperto padarytų išvadų, kuriomis atsiliepime rėmėsi atsakovas G. Č., nepagrįstai pripažino sprendimus, detalųjį planą bei statybą leidžiančius dokumentus neteisėtais.

85Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Nurodo, kad statinys, esantis ( - ), Juodkrantėje, nėra ir nebuvo kultūros paveldo objektas, tačiau tai statinys, esantis kultūros paveldo vietovės teritorijoje, kuriam taikomi specialieji paveldosaugos reikalavimai. Byloje nėra jokių duomenų, kad statinys būtų pastatytas pažeidžiant konkrečiais kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta tvarka apibrėžtus architektūrinius reikalavimus ar saugomus elementus ir užstatymo apimtis. Trečiasis asmuo pagal savo kompetenciją jokių neigiamų išvadų konkrečiam užstatymui pareiškęs nėra, vadinasi, nėra pažeistas viešasis interesas, todėl nėra pagrindo viešojo intereso gynimui.

86Trečiasis asmuo A. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą, ieškinį atmesti, pakeisti sprendimo motyvuojamąją dalį pašalinant motyvus dėl neaiškios paskirties esamų pamatų, jog šie pamatai nėra pagrindas buvusios sodybos vietai nustatyti ir naujo savarankiško sklypo formavimui bei naujo gyvenamojo namo statybai, priteisti 717.34 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinėje instancijoje ir 6469,32 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme. Nurodo, kad prokuroras turi ne tik deklaruoti atstovaujamą vertybė, bet ir įvardyti konkretų tikslą, kuris būsimu teismo sprendimu numatomas pasiekti. Pirmos instancijos teismas priimdamas ir motyvuodamas sprendimą negalėjo konstatuoti, kad A. E. valdo neaiškios paskirties statinį, prie kurio buvo suformuotas sklypas, nes statinys, kurio statyba buvo pradėta esant leidimui statyti, bei esant nustatyta tvarka suderintam projektui, yra nekilnojamasis turtas, kurį atsakovas įsigijo įstatymo nustatyta tvarka iš viešųjų varžytynių.

87Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantų argumentai, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme įsigaliojo Vyriausybės 2013 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuris pakeitė iki tol galiojusį, todėl ginčui spręsti turi būti taikoma dabar galiojantis teisės aktas, atmestini, nes ir dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo detaliojo plano sprendinys dėl sklypo ( - ) ir pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus negali būti realizuotas. Nurodo, kad visuotinę reikšmę turinčių vertybių apsauga neabejotinai yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra konstitucinė priedermė.

88Atsakovas DNSB „Gintaras“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos tenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Jis nurodo, kad pirmos instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu ginču, taip pat netyrė ir nenustatė viešo intereso pažeidimo fakto. Poilsio namų „Gintaras“ pastato paskirties pakeitimas iš rekreacinės į gyvenamąją nepažeistų ieškovo ginamo viešojo intereso.

89Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

90Atsakovas G. Č., atsiliepime į atsakovų Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės tarybos, trečiųjų asmenų A. E. ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus prašo juos tenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti.

91Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinių skundų netenkinti, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

92Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys galėtų būti tenkintas tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodyta, kad ieškovo reikalavimų patenkinimas reikštų realias galimybes apginti viešąjį interesą, tačiau nei teismas sprendime, nei ieškovas nepagrindė ir neįrodė viešo intereso pažeidimo egzistavimo.

93Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

94IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

95Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

96Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

97Apeliantas G. Č. pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

98CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Akcentuotina, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

99Teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendrąja bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka įrodymai tiriami pagal tas pačias įrodymų tyrimo taisykles, kurias nustato civilinio proceso kodeksas. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra teisinio pagrindo.

100Dėl viešojo intereso sampratos nagrinėjamos bylos kontekste

101Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, A. E. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas, tenkinęs vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, nenustatė, koks viešasis interesas buvo pažeistas.

102Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Viešojo intereso apsaugos klausimais įvairių kategorijų bylose yra gausi kasacinė praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. M. ir kt. v Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., byla Nr. 3K-7-1209/2000, suformulavo kriterijus, pagal kuriuos nustatomas viešasis interesas. Viešojo intereso nustatymo kriterijai įtvirtinti ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje teigiama, jog kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte.

103Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas administracinių aktų, kurių pagrindu suformuoti sklypai, leista statyba valstybės saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, teisėtumas, taip pat nagrinėjama, ar pagrįstai šių aktų pagrindu sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.

104Kaip žinoma, Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į pasaulio paveldo sąrašą, todėl jai be nacionalinių teisės aktų taip pat taikoma UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija bei Europos kraštovaizdžio konvencija. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pabrėžė, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo būti priimami neatsižvelgiant į nurodytą Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą ir negalėjo prieštarauti šios schemos sprendiniams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai, susiję su Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimu, taip pat laikėsi pozicijos, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo galiojantis teisės aktas, privalomas rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos planavimo detaliuosius planus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-3-603/2012). Taigi byloje sprendžiami klausimai, susiję su viešuoju interesu išsaugoti vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą, bei konstatuotas aktualus visuotinę reikšmę turinčių vertybių išsaugojimas parko teritorijoje.

105Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl detaliojo plano, pagal kurį tvarkoma teritorija, esanti ( - ), Neringoje, sprendinių teisėtumo. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) ši teritorija yra šiaurinėje centrinės Juodkrantės dalyje ir ribojasi su miško parko teritorija ir patenka į urbanistikos draustinio zoną, kuriai taikomos maksimalios autento apsaugos konservavimo ir restauravimo priemonės.

106Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

107Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27 sprendimu Nr. 73 (T1) patvirtinto detaliojo plano „Teritorijos adresu ( - ) Juodkrantės gyv. Neringa“ sprendiniai neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) numatytų Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nustatytų II zonos teritorijos naudojimo reglamentų bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano II zonai nustatytų architektūrinių reikalavimų, neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 12, 13, 14 punktų nuostatų. Teismas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27 sprendimu Nr. 73(T1) patvirtintame detaliajame plane yra numatyta formuoti naują sklypą Nr. 1 – ( - ) 12b, kuriam nustatomas naudojimo būdas – gyvenama teritorija, o sklype numatoma demontuoti esamų pamatų ir statyti gyvenamąjį namą. Minėtus detaliojo plano sprendinius teismas pripažino neteisėtais, nes ši gyvenamoji teritorija yra Juodkrantės gyvenvietės bendro naudojimo žaliųjų plotų ir apsauginių želdynų bei esamų poilsio namų teritorijose. Dėl sklypo Nr. 2 ( - ) teismas nurodė, kad detaliuoju planu nustatytas gyvenamasis žemės naudojimo būdas neatitinka generaliniame plane nustatyto rekreacinio. Sklype Nr. 4 ( - ) detaliojo plano statybos reglamente muzikos paviljono vietoje numatyta galimybė įrengti papildomas patalpas bei projektuoti rūsį sudaro prielaidas esamo paviljono griovimui ir naujo pastato statybai. Teismas akcentavo, kad ginčijamu detaliuoju planu apibrėžtos teritorijos (sklypai Nr. 1- ( - ), Nr. 2- ( - ), Nr. 3- ( - ), sklypas Nr. 4 – ( - ) patenka į generaliniame plane numatytą poilsio įstaigų teritoriją, o tuo tarpu detaliajame plane ši planuojama veikla keičiama į gyvenamąją (sklypai Nr. 1, 2, 3) ir komercinę (Nr. 4). Taigi teismas, konstatavęs detaliojo plano sprendinių neatitikimus generaliniam planui, nustatė viešojo intereso išsaugoti Kuršių neriją, kaip kultūrinį kraštovaizdį, pažeidimą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo konstatuotam pažeidimui, pažymi, kad detaliuoju planu negalėjo būti keičiamas generaliniu planu, kuriuo siekiama viešo intereso - išsaugoti Kuršių neriją kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą, nustatytas žemės naudojimo būdas, (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) 1 punktas). Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.

108Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog detaliojo plano sprendiniai neatitinka generalinio plano, laikytinas nepagrįstu apeliacinių skundų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks viešasis interesas pažeistas. Teismas konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka urbanistinio draustinio teritorijos, kurioje taikomas itin griežtas apsaugos režimas, reikalavimų, nes šiais sprendiniais pažeidžiamas viešasis interesas išsaugoti Juodkrantės istorinį užstatymo pobūdį, pastatų išdėstymą, užstatymo tankį, gyvenamųjų pastatų dydžius ir medžiagiškumą, jų puošybą, paveldo objektus.

109Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ taikymo

110Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė nebegaliojantį teisės aktą – Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą); neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą.

111Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, esančiais visos teisės sistemos pagrindu. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, byla Nr. 3K-3-100/2013; kt.). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinamas pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas.

112Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijami administraciniai teisės aktai dėl 2004-04-27 sprendimu patvirtinto detaliojo plano adresu ( - ), 2004-05-25 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 46 poilsio namų rekonstrukcijai, įrengiant daugiabutį gyvenamąjį namą, Neringoje, ( - ), 2005-07-12 statybos leidimo Nr. 14, išduotą UAB „Lodena” poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, Neringoje, ( - ); 2005-05-19 įsakymo Nr. 13.6-1942 „Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ ir 2005-08-29 įsakymo Nr. 13.6-3683 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 Nr.13.6-1942 įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ dalinio pakeitimo“, kurių pagrindu suformuoti žemės sklypai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis, reglamentuota statyba Kuršių nerijoje, priimti 2004 – 2005 m., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimui Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui patikslinus ieškinį pasikeitė teisinis reguliavimas ir buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuris pakeitė iki tol galiojusį generalinį planą.

113Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės nutarimas yra norminis aktas, kuris reglamentuoja materialiuosius ar proceso teisinius santykius. Materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančios Vyriausybės nutarimo nuostatos taikomos nuo įsigaliojimo momento ir tiems santykiams, faktams ir aplinkybėms, kurie atsiranda jam galiojant, jeigu nėra nuorodos, kad jis gali būti taikomas atgaline tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane nėra nuorodos, kad jis gali būti taikomas atgaline tvarka pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Vyriausybės nutarimą, galiojusį ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu.

114Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo detaliojo plano sprendinių neteisėtumą grindė ne tik ta aplinkybe, kad šie sprendiniai prieštaravo 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, bet ir kad šie sprendiniai nėra suderinami su Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 pavirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniais. Pažymėtina, kad naujojo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.2.15 punktas nustato, kaip turi būti rekonstruojami ( - ) (Juodkrantė) esantys pastatai, tačiau konkretūs reikalavimai pateikti tik dėl pastato, statomo buvusios valgyklos vietoje ( - ), o dėl sklypo ( - ) konkrečių nurodymų nėra, nes pastatas nebuvo pastatytas, yra įregistruoti tik 10 proc. baigtumo statinys.

115Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamo detaliojo plano pagrindu atsakovė Neringos savivaldybės administracija 2005-07-12 UAB „Lodena“ išdavė statybos leidimą Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą ( - ). Detaliajame plane suplanuotas iki trijų aukštų pastatas su mansarda, tačiau sklypuose ( - ) (Juodkrantė) sovietiniais metais pastatyti pastatai pagal teismo sprendimo metu galiojantį teisinį reguliavimą turi būti rekonstruojami, nedidinant esamo užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Jų architektūrinė išvaizda turi būti orientuojama į greta esančių vilų, viešbučių ir svečių namų išvaizdą, išlaikomas senosioms viloms būdingas masteliškumas, proporcijos, aukštis. Pastato, statomo buvusios valgyklos vietoje, tiek pagal tvarkymo planą, tiek pagal generalinį planą nustatytas aukštingumas–1 aukštas su mansarda. Taigi tiek galiojusio Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), tiek šiuo metu galiojančio tvarkymo plano sprendiniuose nurodyta, kad minimoje vietoje galima statyti vieno aukšto su mansarda pastatą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamu detaliojo plano sprendiniu leidžiama iki trijų aukštų pastato statyba, todėl laikytinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad jis neatitinka tiek generalinio plano, tiek tvarkymo plano nustatytus reikalavimus.

116Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad detaliajame plane ( - ) numatyta galimybė rekonstruoti jame esantį statinį, demontuojant dalį pamatų ir pastatant gyvenamąjį namą. Byloje taip pat nustatyta, kad istorinių duomenų, jog šiame žemės sklype kada nors buvo pastatas, nėra. Esant nustatytai aplinkybei, kad pastatas žemės sklype ( - ) nebuvo pastatytas, buvo įrengti tik pamatai (baigtumas - 10 proc., nebaigtas statyti), darytina išvada, kad kol nėra specialiojo plano, siekiant išlaikyti istorinį Kuršių nerijos kraštovaizdį, nėra pagrindo detalizuoti tolesnę šio sklypo ir jame esančio statinio tvarkymą ir naudojimą. Nesant pastato laikytinas nepagrįstu ir nelogišku apeliantų argumentas dėl pastato rekonstravimo. Taigi kaip turi būti tvarkomas žemės sklype ( - ) esantys statinys, kuris yra urbanistiniame draustinyje, turi būti nustatyta detaliajame plane, tačiau prieš tai parengus ir patvirtinus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo specialųjį planą.

117Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teisės normas, galiojusias administracinių aktų priėmimo metu, be to, atsižvelgė į tai, kad ir pagal naująjį teisinį reguliavimą ginčijamų administracinių aktų pripažinti teisėtais nėra pagrindo.

118Dėl teisinio reguliavimo

119Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą grindžia netinkamu materialiųjų teisės normų taikymu ginčo teritorijoje. Anot apelianto pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Juodkrantės gyvenvietė yra registruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas Nr. 2067), todėl pastatui, ( - ), Neringa turi būti taikomas Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymas bei jį įgyvendinamieji teisės aktai. Anot apelianto, žemės sklype ( - ), Juodkrantės gyv. esantiems statiniams netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, pagal kuriuos ginčo teritorijoje leidžiama 1 aukšto pastato statyba, o taikomas Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2008 m. sausio 9 d. aktas Nr. KPD-RM-571, pagal kurį yra leidžiama statyti 1- 3 aukšto pastatą.

120Pagal nuosekliai suformuotą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; šis reikalavimas inter alia reiškia, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03); Vyriausybės nutarimai, ministerijų (ministrų) ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali pakeisti arba iškreipti įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 26/06); įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas); teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai; atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, ši Konstitucijos nuostata taip pat reiškia, kad teisėjas negali taikyti ir Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, jis taip pat negali taikyti tokio įgyvendinamojo teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 26 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05).

121Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastate, esančiame adresu ( - ), Juodkrantės gyv., Neringa (unikalus Nr. ( - )), kurio bendras plotas 3408,82 kv. m, suformuoti 65 nekilnojamojo turto objektai. Valgyklos patalpa unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), bendras plotas 718,66 kv. m, esanti šiame pastate nuosavybės teise priklauso apeliantui G. Č.. 10 proc. baigtumo statinys, esantis ( - ), Neringa, nuosavybės teise priklauso apeliantui A. E. (unikalus Nr. ( - )). Ginčijami detaliojo plano sprendiniai: Juodkrantės gyv., Neringa, ribos ir plotas nekeičiami, rekonstravus esamus pastatus, keičiamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Esamas sklypas yra rekreacinės paskirties, kadastrinis Nr.2301/0004:12, sudaryta ilgalaikės nuomos sutartis su grupe fizinių asmenų. Pakeitus pastatų paskirtį, numatomas sklypo naudojimo būdas-gyvenama teritorija, pobūdis – mažaaukščiai statiniai, iki trijų aukštų. Pastato dalis - buvusi valgykla rekonstruojama, pastate įrengiant butus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių detaliojo plano sprendinių matyti, kad jis atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2008 m. sausio 9 d. akto nuostatas, tačiau, kaip anksčiau buvo konstatuota šioje nutartyje ir pirmosios instancijos teismo, ginčijamame sprendime detaliojo plano sprendiniai ir jų pagrindu išduoti statybos leidimai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių.

122Teisėjų kolegija, nagrinėdama Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliacinio skundo argumentus dėl materialiųjų teisės normų taikymo nagrinėjamoje teritorijoje, pažymi, kad visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiuo įstatymu, nes ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismui dėl taikytino įstatymo, tačiau tuo pačiu sutinka ir su apelianto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos argumentu, kad nagrinėjamam sklypui yra taikytinos ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo nuostatos. Pastarojo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis draustinyje, rezervate, valstybiniame parke, saugomas pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymų reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantas, sisteminė minėtų normų analizė leidžia teigti, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo nuostatos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą nagrinėjamoje teritorijoje. Nagrinėjamos bylos kontekste šių įstatymo nuostatomis siekiama išsaugoti Juodkrantę kaip kultūrinį paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, Saugomų teritorijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 8 dalis). Siekiant šio tikslo valstybės institucijos patvirtino planus, detalizuojančius kaip turi būti tvarkoma Juodkrantės gyvenvietė.

123Kaip minėta, ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo metu (2004 m.) Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą), 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 Vyriausybė patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Iš šių planų nuostatų, reglamentuojančių Juodkrantės kaip kultūrinio paveldo apsaugą, matyti, kad jos atitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Pagal minėtus planus žemės sklype ( - ), Juodkrantės gyv., Neringoje nėra galima dviejų – trijų aukštų pastato statyba, tačiau Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba 2008 m. sausio 9 d. priėmė aktą Nr. KPD-RM-571, pagal kurį tokia statyba galima. Pažymėtina, kad apelianto minimas Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2008 m. sausio 9 d. aktas priimtas po ginčijamo administracinio akto priėmimo. Taigi, konkrečios šio paveldo objekto vertingosios savybės nustatytos ir įregistruotos Kultūros vertybių registre po ginčijamo akto priėmimo.

124Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo metu galiojo Vyriausybės patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas), į tai, kad šis planas neprieštarauja Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, kaip neprieštarauja ir Kuršių nerijos tvarkymo plano, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu, nuostatoms, pagal kurias ginčo teritorijoje nėra leidžiama 2-3 aukštų pastato statyba, konstatuotina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2008 m. sausio 9 d. akto Nr. KPD-RM-571 dalis, kurioje leidžiama 2-3 aukštų pastato statyba, prieštarauja minėtiems Vyriausybės nutarimams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias saugomų teritorijų apsaugą, bei pagrįstai pripažino ( - ), Juodkrantės gyv. Neringa detalųjį planą (2004 m.) ir jo pagrindu priimtus aktus negaliojančiais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti neteisėtais 2-3 aukštų pastatų statyba neprieštarauja ir UNESCO tikslui išsaugoti Kuršių nerija kaip pasaulio paveldą ateities kartoms.

125Dėl ekspertizės akto vertinimo

126Apeliantas G. Č. apeliacinį skundą iš esmės grindžia teritorijos, adresu ( - ) Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano (plano dalies) teismo ekspertizės aktu, atliktu vertinant detaliojo plano sprendinių atitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nepaneigęs ekspertizės akte išdėstytų argumentų, neturėjo pagrindo jo atmesti.

127Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008; kt.).

128Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-14 nutartimi paskyrė byloje teritorijos, adresu ( - ) Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano (plano dalies) ekspertizę, vertinant detaliojo plano sprendinių atitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, pavedant ją atlikti teismo ekspertui G. T.. Ekspertas G. T. pateikė išvadą, kad 1) Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27 sprendimu Nr. 73 (T1) patvirtintas „Teritorijos, adresu ( - ), Juodkrantės gyv., Neringa“ detaliojo plano sprendinys keisti sklypo, esančio ( - ), Juodkrantėje, naudojimo būdą ir pobūdį - vietoj rekreacinio naudojimo būdo nustatyti – gyvenamoji teritorija, o pobūdis – mažaaukščiai statiniai iki 3 aukštų, iš esmės neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemai, patvirtintai 1994 12 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 (t. 17, b. l. 26); 2 ) KNNP planavimo schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, nurodyta sąvoka „teritorijos detalus regeneracijos projektas“ nebuvo ir nėra vartojama teritorijų planavimą, saugomas teritorijas, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose (t. 17, b. l. 26). Pirmosios instancijos teismas nesirėmė eksperto išvada, nes ekspertas generalinį planą traktavo kaip rekomendacinio pobūdžio, nors Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip jau buvo minėta, konstatavo, kad jis yra privalomojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu G. Č. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir nemotyvuotai atmetė padarytas ekspertizės išvadas. Kartu pažymėtina, kad šiame akte iš esmės pateikiamas Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), ginčijamo detaliojo plano turinio teisinis įvertinimas būtent teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kurie yra priskirti išimtinei teismo kompetencijai (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

129Nesutiktina su apelianto G. Č. teigimu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jo prašymą ir paskirti papildomą ekspertizę. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad teismas gali skirti papildomą ekspertizę byloje (CPK 219 str. 1 d.), tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje aktualūs būtent teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kurie priskirtini išimtinei teismo kompetencijai, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2009 m., todėl papildomos ekspertizės skyrimas neatitiktų ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

130Kadangi šioje byloje pateikta eksperto išvada yra pateikta klaidingai traktuojant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pobūdį, tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesirėmęs eksperto pateikta išvada dėl detaliojo plano sprendinių atitikties generaliniam planui, nepažeidė proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.

131Dėl naujos statybos ir rekonstrukcijos sąvokų aiškinimo

132Apeliantas G. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas UAB „Lodena“ atliktus darbus žemės sklype ( - ), Juodkrantė, netinkamai aiškino statybos sąvokas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad valgyklos vietoje vykdoma ne pastato rekonstrukcija, o pastato nugriovimas ir nauja statyba. Anot apelianto, teismas, padaręs klaidingą išvadą dėl statybos, nepagrįstai taikė neteisėtos statybos padarinius.

133Pagal veiksmų atlikimo galiojusias teisės normas nauja statyba – tai statybos rūšis, kai, be kita ko, yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį (nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas); pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne, atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį; atkurti sugriuvusią, sunaikintą ar išnykusią nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Gi statinio rekonstravimas yra tokia statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų, pristatyti prie statinio priestatą – pagalbinį statinį, iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą, laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras ir kt. Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamos normos (Nr. XI-992, 2010 m. liepos 2 d. įstatymas) numatė, jog naujo statinio statybos tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis), o statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Taigi tiek galiojusios, tiek galiojančios aktualios Statybos įstatymo normos iš esmės vienodai nustatė, jog nauja statyba – tai neužimtame žemės paviršiaus plote naujo statinio pastatymas ar visiškai sugriuvusio, sunaikinto, nugriauto atstatymas, o statinio rekonstravimas – esamo statinio perstatymas.

134Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad detaliojo plano pagrindu atsakovė Neringos savivaldybės administracija 2005-07-12 UAB „Lodena“ išdavė statybos leidimą Nr. 14 poilsio namų valgyklos rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą ( - ). Tačiau valgyklos pastatas buvo nugriautas ir pastatytas naujas pastatas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Statybų įstatymo 2 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, todėl valgyklos priestatą, pastatytą prie poilsio namų „Gintaras“, kvalifikavo nauja statyba. Apeliantas G. Č. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kuriame nurodyta, kad statinio rekonstrukcija yra tokia statybos rūšis, kai iš esmės pertvarkomas esamas statinys, sukuriant jo naują kokybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas pastatas laikytinas nauja statyba, nes Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatyta, kad naujai statybai taip pat priskiriama ir priestato statyba, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis statomas plotų sumą (8.2 punktas), o rekonstrukcija – kai mažesnė (9.5 punktas). Iš nagrinėjamos bylos duomenų (Nekilnojamojo turto registro išrašo, statybos leidimo) matyti, kad naujojo priestato patalpų plotų suma palyginus su poilsio namais yra didesnė nei 10 procentų, todėl ginčo pastatas laikytinas nauja statyba. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos sąvokas, aiškinimo.

135Dėl administracinių aktų, pripažintų negaliojančiais, ir neteisėtos statybos padarinių taikymo

136Apeliantas G. Č. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė statybą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino detaliojo plano sprendinius dėl teritorijos adresu, ( - ), Juodkrantės gyv., Neringa ir jo pagrindu Neringos administracijos 2004-05-25 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 46, 2005-07-12 statybos leidimą Nr. 14, 2004-04-27 sutartį Nr. 33 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 įsakymą Nr. 13.6-1942 „Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ ir 2005-08-29 įsakymą Nr. 13.6-3683 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19 Nr.13.6-1942 įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo, ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje Neringos mieste, nuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos“ dalinio pakeitimo“ negaliojančiais.

137Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąrašas reikšmingų aplinkybių, kurias teismas turi įvertinti priimdamas sprendimą dėl įstatyme numatytų neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo: teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

138Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismui sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių, turi būti nustatyta, ar ginčo statyba apskritai yra galima, vertinamas ir sprendimo priėmimo metu galiojantis statybą neteisėtų statinių buvimo vietoje reglamentuojantis teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kt., bylos Nr. 3K-3-449/2013).

139Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad detaliojo plano dėl teritorijos adresu, ( - ) Juodkrantės gyv., Neringa sprendinių dalis, kuria leidžiama 2-3 aukšto valgyklos pastato rekonstrukcija, prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o sprendinių dalis, kuria leidžiama vieno aukšto pastato rekonstrukcija, yra galima. Dėl to teismas pagrįstai pripažino valstybinės žemės nuomos sutartį, įsakymus, sąvadą ir statybos leidimą, leidžiančius šioje vietoje statybą iki 3 aukštų, negaliojančiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto G. Č. nesąžiningumas dėl detaliojo plano sprendinių, ir jų pagrindo išduoto administracinių aktų, žemės nuomos sutarties neteisėtumo nenustatytas, tačiau apeliantas neteisėtai pastatą ne rekonstravo, o nugriovė ir pastatė naują. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti 1 metų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybos statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti (perstatyti) apeliantui G. Č. nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį Neringoje, Juodkrantės gyv., ( - ) ir tik to nepadarius apeliantas įpareigotas per 6 mėn. terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, atitinka statybą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes apeliantui suteikta galimybė pertvarkyti pastatą pagal saugotinos teritorijos planavimo dokumentus, ir tik to nepadarius jis įpareigotas pastatą nugriauti.

140Dėl 2014 m. balandžio 27 d. sutarties Nr. 3 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šios sutarties turinys prieštarauja generalinio plano sprendiniams, Saugomų teritorijų įstatymo Kuršių nerijos nacionalinio apsaugos reglamento, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų reikalavimams, nes 30 vietų automobilių aikštelės įrengimas planuojamoje vietoje, pažeidžia siekį išsaugoti pajūrio kraštovaizdį, savitą Juodkrantės urbanistinį paveldą, todėl pagrįstai sutartis pripažinta niekine. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant išsaugoti Juodkrantės gyv. istorinį paveldą reikia pagal galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinęs minėtus detaliojo plano sprendinius neteisėtais, negaliojančiais pripažino ir šio detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius aktus, žemės nuomos sutartis.

141Dėl nuosavybės teisės

142Apeliantas A. E. apeliacinį skundą grindžia nuosavybės teisės pažeidimu. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo kaip statinio, esančio žemės sklype Nr. 1, ( - ), savininko teises, nes ten esančius pamatus įvardino kaip neaiškios paskirties (klubinės paskirties pastato) bei konstatavo, kad pamatai nėra pagrindas buvusios sodybos vietai nustatyti ir naujo savarankiško sklypo gyvenamojo namo statybai.

143Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, kylančios iš žmogaus prigimties, tarp jų – nuosavybės teisė. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

144Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantui A. E. nuosavybės teise priklauso statinys, esantis ( - ). Nekilnojamo turto registre šis 10 proc. baigtumo statinys įvardintas kaip nebaigta pastato-klubo (unikalus Nr. ( - )) statyba, o daikto naudojimo paskirtis – kultūrinė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto A. E. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pamatus įvardino kaip neaiškios paskirties (klubinės paskirties pastato), nes nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčas dėl nebaigto statyti statinio paskirties ar viešojo registro duomenų, kuriuose nurodyta, kad pagrindinė daikto naudojimo paskirtis yra kultūrinė, teisingumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas dėl pamatų paskirties šalintinas.

145Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo, kaip statinio savininko teises, nes konstatavo, kad pamatai nėra pagrindas buvusios sodybos vietai nustatyti ir naujo savarankiško sklypo gyvenamojo namo statybai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

146Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia suformuoti sklypą prie pamatų, demontuoti dalį pamatų, pakeisti numatyto pastatyti pastato paskirtį ir pastatyti gyvenamąjį namą, o ne pastatą-klubą. Tai numatyta ir ginčijamo plano sprendiniuose. Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) skyriuje Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente nustatyta, kad II urbanistikos paminklo teritorijai, į kurią patenka detaliajame plane pažymėtas sklypas Nr. 1 – ( - ), yra nustatyta poilsio namų teritorija, bendro naudojimo želdynų teritorija. Taigi šioje vietoje pagal generalinio plano schemą negalima gyvenamojo namo statyba. Kadangi apeliantui A. E. priklausantys pamatai buvo įrengti 1990 m., o apeliantas nenurodė ir byloje duomenų nėra, kad šioje vietoje kada nors buvo sodyba, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pamatai nėra pagrindas buvusios sodybos vietai nustatyti (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

147Be to, iš Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės saugotinų vertybių plane numatyta, kad teritorijoje, į kurią patenka detaliuoju planu suformuotas sklypas ( - ), esami pastatai yra griaunami arba perkeliami už istorinės terpės ribų. Dėl to laikytina, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriuose numatyta šioje vietoje statyti gyvenamąjį namą, neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pamatai nėra pagrindas naujo savarankiško sklypo gyvenamojo namo statybai, laikytinas pagrįstas.

148Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti detaliojo plano sprendinius, kuriais leidžiama gyvenamojo namo statyba Neringoje, ( - ), nepažeidžia apelianto A. E. kaip statinio savininko teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju neapribota jo kaip statinio savininko teisė disponuoti turima nuosavybe. Dėl statinio valdymo ir naudojimo galimybių laikytini pagrįstais ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo asmens Valstybinio saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, esantis Neringoje, ( - ) yra urbanistiniame draustinyje, o galima veikla šioje vietoje naujajame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane neaptarta, todėl pirmiausia turi būti patvirtintas saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, kuriame turėtų būti aptartos statybos bei kitos galimybės minėtame žemės sklype. Patvirtinus specialųjį planą, būtų galima detalizuoti tolesnes apelianto A. E. statinio ir prie jo esančio žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo galimybes.

149Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

150Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt.; bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

151Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

152Atmetus apeliacinius skundus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimus į apeliacinius skundus pateikę ir su apeliacinių skundų argumentais nesutinkantys byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisti neprašė, jų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnis).

153Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

154Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

155Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus dėl neaiškios paskirties pamatų (unikalus Nr. ( - )).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. 1. pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27... 6. 2. pripažinti negaliojančiu Neringos administracijos 2004-05-25 išduotą... 7. 3. pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2005-07-12... 8. 4. pripažinti negaliojančia 2004-04-27 sutartį Nr. 33 „Dėl... 9. 5. leisti G. Č. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 10. 6. pripažinti negaliojančiais: Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19... 11. 7. panaikinti 2005-05-19 įsakymo Nr. 13.6-1942 pagrindu Klaipėdos apskrities... 12. 7.1. 2005-05-20 sutartį Nr. N23/2005-0100, sudarytą su UAB „Lodena“;... 13. 7.2. 2005-08-31 papildomą susitarimą Nr.2005/0100-1 prie 2005-05-20 sutarties... 14. 7.3. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0062, sudarytą su sutuoktiniais B. P. M.... 15. 7.4. 2006-07-12 sutartį Nr. N23/2006-0039, sudarytą su sutuoktiniais K. M. ir... 16. 7.5. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0061, sudarytą su M. Ž. (Vaišnore);... 17. 7.6. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0057, sudarytą su B. S.;... 18. 7.7. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0058, sudarytą su Č. N.;... 19. 7.8. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0059, sudarytą su M. N.;... 20. 7.9. 2006-07-27 sutartį Nr. N23/2006-0060, sudarytą su Z. N.;... 21. 7.10. 2006-07-21 sutartį Nr. N23/2006-0047, sudarytą su sutuoktiniais S. M.... 22. 7.11. 2006-08-04 sutartį Nr. N23/2006-0066, sudarytą su sutuoktiniais E. K.... 23. 7.12. 2006-08-04 sutartį Nr. N23/2006-0067, sudarytą su sutuoktiniais A. N.... 24. 7.13. 2006-08-08 sutartį Nr. N23/2006-0068, sudarytą su A. U.;... 25. 7.14. 2006-08-08 sutartį Nr. N23/2006-0069, sudarytą su sutuoktiniais Violeta... 26. 7.15. 2006-09-20 sutartį Nr. N23/2006-0073, sudarytą su sutuoktiniais J. J.... 27. 7.16. 2007-07-16 sutartį Nr. N23/2007-0035, sudarytą su N. K.;... 28. 7.17. 2007-08-28 sutartį Nr. N23/2007-0039, sudarytą tarp su D. Č.;... 29. 7.18. 2008-01-09 sutartį Nr. N23/2008-0001, sudarytą su sutuoktiniais R. V.... 30. 7.19. 2008-08-18 sutartį Nr. N23/2008-0048, sudarytą su E. S.;... 31. 8. priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 32. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu... 33. Ieškovas nurodė, kad pagal minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko... 34. Ieškinį grindė tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27 sprendimu... 35. Dėl sklypo Nr. 1. Teigė, kad ginčijamu sprendimu suformuotam sklypui Nr. 1... 36. Dėl sklypo Nr. 2. Teigė, kad ginčijamu sprendimu suformuoto sklypo Nr. 2... 37. Dėl sklypo Nr. 4. Teigė, kad ginčijamu sprendimu suformuoto sklypo naudojimo... 38. Ieškovas tvirtino, kad ginčijamu savivaldybės sprendimu patvirtinto... 39. Ieškovas nurodė, kad ginčijamu savivaldybės sprendimu patvirtinto detaliojo... 40. Ieškovas nurodė, kad ginčijamu savivaldybės sprendimu patvirtinto detaliojo... 41. Ieškovas teigė, kad Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai, kuriais buvo... 42. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 43. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį... 44. 1. Pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2004-04-27... 45. 2. Pripažino negaliojančiu Neringos administracijos 2004-05-25 išduotą... 46. 3. Pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2005-07-12... 47. 4. Pripažino negaliojančia 2004-04-27 sutartį Nr.33 „Dėl infrastruktūros... 48. 5. Leido G. Č. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos... 49. 6. Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2005-05-19... 50. 7. Pripažino negaliojančiomis 2005-05-19 įsakymo Nr. 13.6-1942 pagrindu... 51. 2005-05-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0100, sudarytą... 52. 2005-08-31 papildomą susitarimą Nr.2005/0100-1 prie 2005-05-20 valstybinės... 53. 2006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0062, sudarytą... 54. 2006-07-12 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0039, sudarytą... 55. 2006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0061, sudarytą... 56. 2006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0057, sudarytą... 57. 2006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0058, sudarytą... 58. 2006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0059, sudarytą... 59. 2006-07-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0060, sudarytą... 60. 2006-07-21 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0047, sudarytą... 61. 2006-08-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0066, sudarytą... 62. 2006-08-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0067, sudarytą... 63. 2006-08-08 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0068, sudarytą... 64. 2006-08-08 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0069, sudarytą... 65. 2006-09-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2006-0073, sudarytą... 66. 2007-07-16 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2007-0035, sudarytą... 67. 2007-08-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2007-0039, sudarytą... 68. 2008-01-09 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2008-0001, sudarytą... 69. 2008-08-18 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2008-0048, sudarytą... 70. Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d.... 71. Teismas sprendė, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai pažeidžia statybos... 72. Teismas nurodė, kad šio detaliojo plano sprendiniais pažeistas ir 1999 m.... 73. Teismas sprendė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d.... 74. Teismas nurodė, kad ginčijamo detaliojo plano pagrindu atsakovas - Neringos... 75. Teismo vertinimu, šis statybos leidimas išduotas pažeidžiant ne tik... 76. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Neringos savivaldybės... 77. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu ginčo teritorijos režimą... 78. Neringos savivaldybės administracija 2004 m. balandžio 27 d. su užsakovu -... 79. Teismas, pripažinęs negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2004 m.... 80. Teismas nurodė, kad minimi Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai,... 81. Teismas konstatavo, kad šių neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko... 82. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 83. Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės... 84. Atsakovas G. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 27 d.... 85. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 86. Trečiasis asmuo A. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 87. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą... 88. Atsakovas DNSB „Gintaras“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos... 89. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 90. Atsakovas G. Č., atsiliepime į atsakovų Neringos savivaldybės... 91. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 92. Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės... 93. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 94. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 95. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 96. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 97. Apeliantas G. Č. pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio... 98. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas... 99. Teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendrąja... 100. Dėl viešojo intereso sampratos nagrinėjamos bylos kontekste... 101. Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos,... 102. Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai –... 103. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas administracinių aktų, kurių pagrindu... 104. Kaip žinoma, Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į... 105. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl detaliojo plano, pagal kurį... 106. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir... 107. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Neringos... 108. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog... 109. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr.... 110. Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos,... 111. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės... 112. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijami... 113. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės nutarimas yra norminis aktas,... 114. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos... 115. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamo detaliojo plano pagrindu... 116. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad detaliajame plane ( - ) numatyta galimybė... 117. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 118. Dėl teisinio reguliavimo... 119. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą... 120. Pagal nuosekliai suformuotą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 121. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastate, esančiame adresu ( - ),... 122. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 123. Kaip minėta, ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo metu (2004 m.) Kuršių... 124. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo metu galiojo... 125. Dėl ekspertizės akto vertinimo... 126. Apeliantas G. Č. apeliacinį skundą iš esmės grindžia teritorijos, adresu... 127. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas... 128. Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-14 nutartimi paskyrė byloje teritorijos,... 129. Nesutiktina su apelianto G. Č. teigimu, kad pirmosios instancijos teismas... 130. Kadangi šioje byloje pateikta eksperto išvada yra pateikta klaidingai... 131. Dėl naujos statybos ir rekonstrukcijos sąvokų aiškinimo... 132. Apeliantas G. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 133. Pagal veiksmų atlikimo galiojusias teisės normas nauja statyba – tai... 134. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad detaliojo plano pagrindu atsakovė... 135. Dėl administracinių aktų, pripažintų negaliojančiais, ir neteisėtos... 136. Apeliantas G. Č. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 137. Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąrašas reikšmingų... 138. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismui sprendžiant dėl... 139. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad detaliojo plano... 140. Dėl 2014 m. balandžio 27 d. sutarties Nr. 3 „Dėl infrastruktūros... 141. Dėl nuosavybės teisės... 142. Apeliantas A. E. apeliacinį skundą grindžia nuosavybės teisės pažeidimu.... 143. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės teisės,... 144. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantui A. E. nuosavybės teise... 145. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo,... 146. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia suformuoti sklypą prie pamatų,... 147. Be to, iš Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio... 148. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 149. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 150. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 151. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 152. Atmetus apeliacinius skundus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą iš... 153. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 154. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti... 155. Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo...