Byla 2A-526-330/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-568-280/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei Kupiškio miškų urėdijai, V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Dalgirda“, Ž. B., MAŽAJAI BENDRIJAI „LUXTERA“ ir S. V. individualiai įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bankroto administratoriaus atstovaujamas ieškovas BUAB „Rolasa“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, kurį vėliau patikslino, prašė: pripažinti negaliojančiais ieškovo UAB „Rolasa“ ir atsakovo VĮ Kupiškio miškų urėdijos susitarimus dėl skolos apmokėjimo tvarkos, kuriais buvo susitarta užsakovo VĮ Kupiškio miškų urėdijos 199 023,52 Lt (57 641,20 Eur) skolą ieškovui sumokėti tiesiogiai ieškovo UAB „Rolasa“ subrangovams V. B., Ž. B., MAŽAJAI BENDRIJAI „LUXTERA“, S. V. IĮ bei UAB „Dalgirda“; pripažinti neteisėtais 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. vasario 12 d. vienašalius sandorius – VĮ Kupiškio miškų urėdijos atliktus bendros 199 023,52 Lt (57 641,20 Eur) sumos mokėjimus atsakovams V. B., UAB „Dalgirda“, Ž. B., MAŽAJAI BENDRIJAI „LUXTERA“ ir S. V. IĮ. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė iš atsakovo V. B. priteisti 92 843,23 Lt (26 889,26 Eur) bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovo UAB „Dalgirda“ – 21 104,13 Lt (6 112,18 Eur) bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovo Ž. B. – 64 590,23 Lt (18 706,62 Eur) bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, iš MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ – 9 517,28 Lt (2 756,39 Eur) bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovo S. V. IĮ – 10 968,65 Lt (3 176,74 Eur) bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

5Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad UAB „Rolasa“ 2012 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki įmonė, tačiau vykdė atsiskaitymus tik su pasirinktais kreditoriais (atsakovais), tokiu būdu ignoruodama kitus kreditorius. Ieškovui UAB „Rolasa“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius patikrino įmonės veiklą ir nustatė, kad UAB „Rolasa“ ir VĮ Kupiškio miškų urėdija jų sudarytos medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutarties vykdymo eigoje sudarė susitarimą dėl VĮ Kupiškio miškų urėdijos skolos ieškovui tiesioginio išmokėjimo ieškovo subrangovams, nors pagal sutarties sąlygas skola turėjo būti tiesiogiai sumokėta į ieškovo (rangovo) sąskaitą. Tokiu būdu buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Ieškovo nuomone, egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais.

6Atsakovas VĮ Kupiškio miškų urėdija su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovai S. V. IĮ, V. B., Ž. B. ir MAŽOJI BENDRIJA „LUXTERA“ subrangovų teisėmis teikė paslaugas VĮ Kupiškio miškų urėdijai pagal šios sudarytas sutartis su ieškovu UAB „Rolasa“. Atsakovas tvirtino, jog įstatymas nenumato draudimo užsakovui už atliktus darbus atsiskaityti tiesiogiai su subrangovais. Akcentavo aplinkybę, jog UAB „Rolasa“ ginčijamų atsiskaitymų atlikimo metu vykdė ūkinę - komercinę veiklą. VĮ Kupiškio miškų urėdija pagal UAB „Rolasa“ prašymą pervedė pinigus subrangovams, vykdžiusiems miško ruošos darbus. Po to, kai Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Rolasa“ bankroto bylą, šios įmonės ūkinė - komercinė veikla nebuvo sustabdyta, įmonė toliau vykdė veiklą, 2014 m. sausio 17 d. sudarė naujas medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis. Apie bankroto bylos ieškovui iškėlimą VĮ Kupiškio miškų urėdija nurodė sužinojusi tik 2014 m. kovo 5 d., kuomet gavo bankroto administratoriaus pranešimą.

7Atsakovas V. B. nurodė su ieškovu sudarytos rangos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio vykdęs miško ruošos darbus VĮ Kupiškio miškų urėdijos naudai. Aiškino, kad ieškovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo VĮ Kupiškio miškų urėdija, kuriai ir buvo teikiamos paslaugos. Gautomis lėšomis atsakovas mokėjo mokesčius, pirko medžiagas, žaliavas, detales, mokėjo darbo užmokestį. Jeigu UAB „Rolasa“ būtų nutraukusi mokėjimus, atsakovas V. B. būtų nutraukęs darbus. Atsakovas V. B. tvirtina, kad dėl jo atliktų darbų ieškovas gavo turtinę naudą, nors pats nepatyrė jokių turtinių sąnaudų. Jeigu V. B. nebūtų dirbęs, ieškovas būtų neįvykdęs prievolės atsakovui VĮ Kupiškio miškų urėdijai pagal jų pasirašytą rangos sutartį ir nebūtų turėjęs teisės gauti lėšų už miško ruošos darbus. Akivaizdu, kad tokiu būdu ieškovo turtinė padėtis būtų buvusi blogesnė nei esamuoju atveju. Nesutiko su ieškinio argumentu, esą ieškovas turėjo gautomis lėšomis atsiskaityti ir su kitais kreditoriais. Akcentavo aplinkybę, jog 2013 m. gruodžio 20 d. jam 15 000 Lt (4 344,30 Eur) suma išmokėta pagal įsiteisėjusį Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. įsakymą, kurio užtikrinimui taip pat buvo taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės.

8Atsakovai MAŽOJI BENDRIJA „LUXTERA“, S. V. IĮ su ieškiniu nesutiko. Patvirtino ieškovo užsakymu atlikę miško ruošos darbus atsakovo VĮ Kupiškio miškų urėdijos girininkijoje.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo BUAB „Rolasa“ ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad UAB „Rolasa“ per VĮ Kupiškio miškų urėdiją neteisėtai išmokėjo atsakovui V. B. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) ir įpareigojo V. B. šias lėšas grąžinti ieškovui BUAB „Rolasa“. Teismas iš BUAB „Rolasa“ administravimui skirtų lėšų priteisė 1 000 Lt (289,62 Eur) atsakovui UAB „Dalgirda“ ir 2 553 Lt (739,40 Eur) atsakovui V. B. šių asmenų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

11Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškinio argumentu, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovo BUAB „Rolasa“ turtinė padėtis buvo sunki, tačiau akcentavo, kad ieškovas vykdė veiklą – teikė medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugas pagal sutartį su atsakovu VĮ Kupiškio mišku urėdija. Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog ieškovo darbuotojai – traktorininkai tik ištraukdavo medieną, o mišką kirto medkirčiai - pjūklininkai Ž. B., V. B., S. V. IĮ ir MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ darbuotojai pagal subrangos sutartis, šių sudarytas su UAB „Rolasa“. Teismo vertinimu, minėti subrangovai iš esmės ir uždirbo visas 2013 metų ieškovo UAB „Rolasa“ pajamas. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo ir kitų kreditorių, tačiau jų reikalavimai nebuvo dideli, o AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka. Subrangovų uždirbtomis lėšomis buvo atsiskaitoma ne tik su subrangovais, bet ir kitais ieškovo kreditoriais – jiems kelis kartus sumokėta po 1 000 Lt (289,62 Eur). Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog UAB „Rolasa“, atsiskaitydama su atsakovais nurodytu būdu, pažeidė kitų kreditorių interesus, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Teismo vertinimu, ieškovas tinkamai nepagrindė atsakovų V. B., Ž. B., S. V. IĮ, MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ nesąžiningumo, nes šie atsakovai tvirtino, kad jie nebūtų sudarę sutarčių ir jas vykdę, žinodami, jog jų užsakovas yra nemokus ar nemokės už suteiktas paslaugas. Analizuojamo atsiskaitymo būdo nedraudė ir įstatymai. Teismas svarbia laikė aplinkybę, jog tokia atsiskaitymo forma buvo suderinta ir su vienu ieškovo kreditoriumi (UAB „Narjanta“). Be šios veiklos UAB „Rolasa“ jokių pajamų, taigi ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nebūtų turėjusi. Teismas pažymėjo, kad ginčijami mokėjimai buvo padaryti nuo reikalavimo atsiradimo dienos praėjus trumpam laiko tarpui. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog atsakovai sunkiu fiziniu darbu uždirbdami UAB „Rolasa“ gaunamas pajamas, turėjo teisę gauti atlyginimą už darbus, todėl įpareigojimas šias pajamas grąžinti būtų socialiai neteisingas. Teismo vertinimu, įstatyme reglamentuojamas atsiskaitymo eiliškumas nebuvo pažeistas, kadangi buvo atsiskaityta su kreditoriais, uždirbančiais ieškovui pajamas. Be to, neįsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą ieškovo galimybės vykdyti atsiskaitymus nebuvo apribotos. Teismas pažymėjo, jog 15 000 Lt (4 344,30 Eur) skola pagal teismo įsakymą atsakovui V. B. buvo išmokėta nepagrįstai, kadangi tuo metu jau buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o išieškojimas iš ieškovo buvo sustabdytas, todėl šią sumą atsakovas V. B. privalo grąžinti bendrovei (ieškovui).

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Atsakovas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Rolasa“ ieškinį visiškai atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 15 000 Lt (4 344,30 Eur) skolos pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą sumokėjimo aplinkybes. Atsakovas, priimdamas atsiskaitymą, elgėsi sąžiningai.
    2. Įsiskolinimas nebuvo išieškotas priverstinai, o sumokėtas gera valia. Teismo nurodytos bankroto proceso nuostatos (dėl išieškojimo sustabdymo) tokiu atveju netaikytinos. Atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas sprendžiamas įmonės valdymo organų galimos atsakomybės atžvilgiu, todėl nėra pagrindo tokios atsakovo atsakomybės taikymui.

13Ieškovas BUAB „Rolasa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti, ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Rolasa“ ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo ginčijamus sandorius actio Pauliana prasme. Teismas praktiškai analizavo ne ginčijamų mokėjimų, o ieškovo sudarytų medienos ruošos sutarčių teisėtumą. Esmines bylos aplinkybes – ginčijamų mokėjimo sandorių teisėtumą teismas vertino tik užuominomis, nurodydamas, kad nėra duomenų apie kreditorių teisių pažeidimą ir atsakovų nesąžiningumą.
    2. Ginčijami sandoriai atitinka visas sandorių negaliojimo sąlygas actio Pauliana prasme: bankroto administratorius turi teisę pareikšti ieškinį, ieškovo ir atsakovo VĮ Kupiškio miškų urėdijos susitarimai dėl skolos mokėjimo tvarkos pakeitimo ir mokėjimų sandoriai pažeidė BUAB „Rolasa“ kreditorių teises. Analogiško pobūdžio susitarimai teismų praktikoje vertinami prieštaraujančiais sąžiningai verslo praktikai. Nagrinėjamu atveju buvo atsiskaityta tik su ieškovo pasirinktais kreditoriais. Likę kreditoriai gavo arba labai mažą dalį finansinio reikalavimo patenkinimo, arba jo visiškai negavo. Atsakovų pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos paskubomis.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie privalomumą sudaryti ginčijamus susitarimus dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo. Atsakovų finansiniai reikalavimai neturėjo prioriteto kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu.
    4. Ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Atsakovai prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo, ar ieškovas neturi kitų kreditorių, ar sudarant tokius sandorius, nebus pažeisti jų interesai.
    5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino mokėjimų eiliškumą reguliuojančias įstatymo nuostatas. Ieškovas neatsiskaitė su darbuotojais, nemokėjo mokesčių į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Todėl sandoriai taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
    6. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais savarankišku negaliojimo pagrindu – dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai.
    7. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos medžiagos. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovo įmonėje 2013 metais dirbo 12 darbuotojų, 2014 metais – 4 darbuotojai, jog įmonė turėjo miškavežį ir sunaudojo kuro už 100 000 Lt (28 962 Eur). Teismas nepagrįstai nusprendė, jog kitų įmonės kreditorių reikalavimai buvo nedideli.
    8. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog subrangovų įpareigojimas grąžinti gautas pajamas būtų socialiai neteisingas, yra nepagrįsta. Priešingai, priimtas sprendimas socialiai neteisingas kitų – sąžiningų ieškovo kreditorių atžvilgiu.
    9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo V. B. nepriteisė procesinių palūkanų.

14Atsakovas Ž. B. su ieškovo BUAB „Rolasa“ apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje dėl Ž. B. palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jo atžvilgiu ieškinys atmestas pagrįstai ir argumentuotai. Ieškovas neįrodė, jog atsiskaitymo tvarkos pakeitimas pažeidė ieškovo kreditorių teises. Teigė, jog apelianto pozicija dėl atsakovo nesąžiningumo grindžiama prielaidomis. Atsakovo Ž. B. bendravimas su ieškovu apsiribojo rangos sutarčių sudarymu. Ginčijami mokėjimai atlikti iki teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl yra teisėti.

15Ieškovas BUAB „Rolasa“ su atsakovo V. B. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsiskaitymai su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju V. B. atžvilgiu buvo įvykdytas teismo įsakymas, turintis vykdomojo dokumento požymius. Mokėjimas pagal galiojančią tvarką atsakovui V. B. galėjo būti atliktas tik trečiąja eile.

16Atsakovas VĮ Kupiškio miškų urėdija prašo ieškovo BUAB „Rolasa“ apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo V. B. apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, jog jam nebuvo žinoma apie ieškovo įsiskolinimus kreditoriams, jog nutartis iškelti UAB „Rolasa“ bankroto bylą įsiteisėjo tik 2014 m. vasario 13 d. Teigė, jog ginčijamos mokėjimų formos įstatymai nedraudžia. Kadangi mokėjimo V. B. atlikimo metu nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą nebuvo įsiteisėjusi, nebuvo kliūčių šiam mokėjimui atlikti.

17Atsakovas V. B. su ieškovo BUAB „Rolasa“ apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad subrangovai uždirbo ieškovui žymią lėšų sumą – didžiąją ieškovo pajamų dalį. Paaiškino, kad atsakovui nebuvo esminio skirtumo, kuris asmuo sumokės už atliktus darbus. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti actio Pauliana sąlygų viseto egzistavimą. V. B. nurodė, jog atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas negali lemti jo atsakomybės.

18Atsakovas UAB „Dalgirda“ prašo ieškovo BUAB „Rolasa“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui UAB „Dalgirda“. Atsakovas paaiškino tiekęs ieškovui kurą ir kitus naftos produktus, laikęs ieškovą patikimu verslo partneriu. Atsakovo nuomone, ieškovo argumentai, jog nebuvo pagrindo atsiskaityti už tiekiamą kurą, prieštarauja verslo logikai.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

20Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės sudarytus susitarimus, kuriais buvo pakeista ieškovo su atsakovu VĮ Kupiškio miškų urėdija sudarytoje Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

21CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą.

22Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „Rolasa“ ir atsakovas VĮ Kupiškio miškų urėdija sudarė Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis (2012 m. gruodžio 31 d. sutartis Nr. 05-07, 2012 m. gruodžio 31 d. sutartis Nr. 05-09, 2014 m. sausio 17 d. sutartis Nr. 05-06 ir 2014 m. sausio 17 d. sutartis Nr. 05-07, t. 1, b. l. 140-157). Šių sutarčių pagrindu ieškovas įsipareigojo VĮ Kupiškio miškų urėdijos (užsakovo) nurodytuose miško plotuose, pagal girininkijos technologinę kortelę, atlikti pagrindinius, retinimo ir einamuosius, sanitarinius ir kitus kirtimus, teikti miškų ūkio paslaugas (sutarčių 1.1 punktas). Ieškovas sutarčių vykdymui pasitelkė subrangovus – atsakovus S. V. IĮ, V. B., Ž. B., MAŽĄJĄ BENDRIJĄ „LUXTERA“ (t. 1, b. l. 167-168, t. 2, b. l. 65-66). Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartimis atsakovas (užsakovas) VĮ Kupiškio miškų urėdija įsipareigojo priimti ieškovo pagamintą ir ištrauktą medieną bei už atliktus darbus sumokėti ieškovui per 30 dienų nuo įvykdytų darbų sąskaitos pateikimo (sutarčių 2.1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas VĮ Kupiškio miškų urėdija už atliktus darbus sumokėjo tiesiogiai ieškovo kreditoriams (įskaitant subrangovus): atsakovui V. B. – 92 843,23 Lt (26 889,26 Eur), atsakovui UAB „Dalgirda“ – 21 104,13 Lt (6 112,18 Eur), atsakovui Ž. B. – 64 590,23 Lt (18 706,62 Eur), atsakovui MAŽAJAI BENDRIJAI „LUXTERA“ – 9 517,28 Lt (2 756,39 Eur), atsakovui S. V. IĮ – 10 968,65 Lt (3 176,74 Eur) (t. 1, b. l. 13-26). Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovui UAB „Rolasa“ iškėlė bankroto bylą (t. 1, b. l. 28-31). Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. vasario 13 d. (t. 1, b. l. 32-35). Bankroto administratoriaus atstovaujamas ieškovas BUAB „Rolasa“ prašo pripažinti negaliojančiais UAB „Rolasa“ ir VĮ Kupiškio miškų urėdijos susitarimą dėl skolos pagal Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis apmokėjimo tvarkos pakeitimo, kuriuo buvo susitarta skolą sumokėti tiesiogiai UAB „Rolasa“ kreditoriams, taip pat šio susitarimo pagrindu atliktus mokėjimus atsakovams V. B., UAB „Dalgirda“, Ž. B., MAŽAJAI BENDRIJAI „LUXTERA“ ir S. V. IĮ.

23CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčijamą susitarimą, kurio pagrindu buvo atlikti mokėjimai atsakovams, negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

25Dėl bankroto administratoriaus teisės pareikšti Pauliana ieškinį

26Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl BUAB „Rolasa“ bankroto administratoriaus teisės, ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, pareikšti ieškinį dėl įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų įmonės ir kreditoriaus interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

27Dėl ieškinio senaties

28Teisėjų kolegija pažymi, jog actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius (nagrinėjamu atveju – bankroto administratorius) turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad administratorius apie ginčijamą ieškovo UAB „Rolasa“ ir atsakovo VĮ Kupiškio miškų urėdijos susitarimą ir jo pagrindu atliktus mokėjimus sužinojo nuo dokumentų apie jų sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Kaip minėta, nutartis iškelti ieškovui UAB „Rolasa“ bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. vasario 13 d., o Pauliana ieškinys nagrinėjamoje byloje teismui pateiktas 2014 m. birželio 9 d. Atsižvelgiant į tai, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki ieškinio pateikimo praėjo mažiau nei keturi mėnesiai, teisinės reikšmės netenka tikslaus momento, kuomet administoriui faktiškai tapo žinoma apie ginčo susitarimą, nustatymas. Todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo. Kita vertus, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o atsakovai tokio prašymo teismui nepareiškė. Ginčas apeliacinės instancijos teisme dėl ieškinio senaties termino nekilo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

29Dėl kreditorių teisių pažeidimo

30Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijami susitarimas dėl skolos mokėjimo tvarkos pakeitimo ir mokėjimo sandoriai ieškovo bei jo kreditorių interesų nepažeidė. Akcentavo aplinkybę, jog atsakovai V. B., Ž. B., MAŽOJI BENDRIJA „LUXTERA“ ir S. V. IĮ (ieškovo subrangovai) iš esmės ir uždirbo visas 2013 metų ieškovo UAB „Rolasa“ pajamas. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo ir kitų kreditorių, tačiau jų reikalavimai nebuvo dideli, o AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka. Subrangovų uždirbtomis lėšomis buvo atsiskaitoma ne tik su subrangovais, bet ir kitais ieškovo kreditoriais – jiems kelis kartus sumokėta po 1 000 Lt (289,62 Eur). Teismo vertinimu, tokios skolos mokėjimo tvarkos (kuomet užsakovas atsiskaito ne su rangovu, o tiesiogiai su subrangovais) įstatymai nedraudžia. Teismo vertinimu, įstatyme reglamentuojamas atsiskaitymo eiliškumas nebuvo pažeistas, kadangi buvo atsiskaityta su kreditoriais, uždirbančiais pajamas ieškovui. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

31Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju UAB „Rolasa“ kreditorių teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad bendrovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę tik paties skolininko (UAB „Rolasa“) pasirinktiems kreditoriams V. B., UAB „Dalgirda“, Ž. B., MAŽAJAI BENDRIJAI „LUXTERA“, S. V. IĮ.

32Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovo turtinė finansinė padėtis buvo sunki, tačiau įmonės nemokumo būsenos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įmonės (skolininko) nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, o ne kaip nemokumas ĮBĮ prasme. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto bei įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

33Tiek bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas iš tiesų buvo pasiekęs faktinio nemokumo būseną. Ginčijami mokėjimai ieškovo pasirinktiems kreditoriams buvo atlikti laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. vasario 12 d. Byloje esantys įrodymai (administratoriaus parengtos suvestinės apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams ginčijamo susitarimo sudarymo ir vykdymo metu) patvirtina, kad tiek iki ginčijamo susitarimo sudarymo, tiek ir jo sudarymo bei vykdymo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė faktiškai buvo nemoki ir skolinga ne tik kreditoriams, bet ir darbuotojams (t. 2, b. l. 28-37). Tai, kad UAB „Rolasa“ ginčijamo susitarimo sudarymo metu jau nevykdė kitų sutartinių įsipareigojimų, negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, įrodo ir teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo patenkinti dalies kreditorių reikalavimai, priteisiant iš UAB „Rolasa“ įvairaus dydžio sumas (pvz., 16 952,16 Lt skola UAB „Liforė technika“, priteista Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, 11 731,04 Lt skola P. Ž., priteista Kupiškio rajono apylinkės teismo įsakymu, 27 214 Lt skola V. B., priteista Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymu, 35 648,52 Lt skola UAB „Dalgira“, priteista Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymu, 14 468,72 Lt skola UAB „Lankava“, priteista Alytaus rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu ir kt. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Susitarimas dėl skolos mokėjimo tvarkos pakeitimo sudarytas ir ginčijami mokėjimai ieškovo pasirinktiems kreditoriams pradėti vykdyti pateikus 2013 m. lapkričio 13 d. pareiškimą teismui dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš įmonės balanso, pateikto į UAB „Rolasa“ bankroto bylą, duomenų nustatyta, kad 2012 metus bendrovė baigė su 1 503 Lt (435,30 Eur) nuostoliu, į balansą įrašyto turto vertė buvo 454 513 Lt (131 636,06 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 300 191 Lt (86 941,32 Eur). Iš 2013 m. spalio 31 d. balanso matyti, kad ataskaitinį laikotarpį bendrovė baigė su 168 469 Lt (48 792 Eur) nuostoliu; į balansą įrašyto turto vertė buvo 314 485 Lt (91 081,15 Eur), o pradelsti įsiskolinimai ir skolos tiekėjams sudarė 282 969 Lt (81 953,49 Eur), darbuotojams – 4 276 Lt (1 238,42 Eur) (t. 1, b. l. 28-31). Taigi, analizuoti finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad įmonės padėtis dar 2012 metais atitiko faktinio nemokumo būseną, o 2013 metais dar ryškiau blogėjo. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi, t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui nuo pirmojo mokėjimo atlikimo dienos, Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Rolasa“ yra nemoki ir iškėlė jai bankroto bylą. Tuo tarpu kiti ginčijami mokėjimai buvo atlikti jau po šios teismo nutarties priėmimo (iki jos įsiteisėjimo dienos). Ta aplinkybė, jog teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. vasario 13 d., savaime nereiškia, jog nutarties priėmimo metu įmonė buvo moki. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad skolininkas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemokus. Priešingą išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bendrovės finansinę padėtį atspindinčių duomenų, nepagrįstai sureikšmino bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimą. Ginčui aktualų laikotarpį palyginus su 2012 metų duomenimis, matyti, jog buvo žymiai sumažintas ieškovo darbuotojų skaičius, jog vykdydamas veiklą ieškovas teikė pirmenybę bendradarbiavimo su konkrečiais kreditoriais (atsakovais) tęsimui, taip ignoruodamas kitus kreditorius. Tokios aplinkybės nepaneigia išvados dėl įmonės nemokumo. Priešingai, jos patvirtina tik trumpalaikį ieškovo pajamų siekį, veiklos lūkesčius siejant tik su vienu ir, atsižvelgiant į ginčui aktualiu laikotarpiu įmonę slėgusius sunkumus, taip pat trumpalaikiu verslo projektu. Nustatyta, kad ginčijamu sandoriu buvo tenkinami tik šio trumpalaikio projekto (verslo krypties) vykdymui būtinų kreditorių interesai (keturi atsakovai buvo ieškovo subrangovai, o vienas – naftos produktų pardavėjas (tiekėjas). Ta aplinkybė, jog kitiems kreditoriams skolininkas kelis kartus sumokėjo nereikšmingas sumas, neleidžia manyti, jog tokiais veiksmais jis siekė kreditorių lygiateisiškumo įgyvendinimo. Veikiau priešingai, – tokie mokėjimai buvo nukreipti minimaliomis sąnaudomis atitolinti bankroto bylos iškėlimą bei kitiems kreditoriams dirbtinai sudaryti mokios įmonės įspūdį. Kaip minėta, iškėlus bankroto bylą, buvo konstatuotas ir kvalifikuotas teisinis įmonės nemokumas, sudarantis pagrindą pradėti nemokumo procedūras. Tokiu atveju esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriu nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

34Nors bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas su atsakovais būtų sudaręs rašytinės formos susitarimą dėl medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartyse numatytos atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, tačiau tokio (žodinio) susitarimo sudarymo fakto šalys neneigė. Minėta, jog pagal sutarčių sąlygas atlikus konkrečius darbus užsakovas (VĮ Kupiškio miškų urėdija) įsipareigojo per sutartyse numatytą terminą skolą už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas sumokėti rangovui (ieškovui). Bylos duomenys patvirtina, kad subrangovų ir atsakovo UAB „Dalgirda“ (kuris ieškovui tiekė jo veiklai reikalingus naftos produktus) sąskaitos už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas buvo pateikiamos ieškovui, tačiau jos buvo apmokamos užsakovo VĮ Kupiškio miškų urėdijos ( t. 1, b. l. 169-172, t. 2, b. l. 83-100, t. 1, b. l. 13-87). Administratoriaus pateiktuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirties skiltyje įrašyta „pagal UAB Rolasa prašymą skolos grąžinimas...“. Teisėjų kolegijos vertinimu, surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad toks susitarimas dėl medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartyse numatytos atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, kuriuo susitarta, kad su ieškovo pasirinktais kreditoriais tiesiogiai (aplenkiant ieškovą) atsiskaitys atsakovas (užsakovas) VĮ Kupiškio miškų urėdija, realiai egzistavo. Minėta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas turėjo ir kitų kreditorių, todėl ginčijamas susitarimas, kurį įgyvendinant buvo tenkinami tik ieškovo pasirinktų kreditorių finansiniai reikalavimai, pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog rangos santykius reguliuojančios teisės normos neriboja užsakovo teisės tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais. Pirmiausia pažymėtina, kad vienas atsakovų – UAB „Dalgirda“ analizuojamuose teisiniuose santykiuose apskritai nebuvo subrangovas. Minėta, jog šis asmuo tiekė ieškovui naftos produktus, kurie buvo būtini jo veikloje. Todėl nurodyto atsakovo atžvilgiu šioje teismo sprendimo dalyje analizuojamos aplinkybės nėra aktualios. Nors sutarčių teisėje dominuoja sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir netgi sudaryti CK nenumatytas sutartis, tačiau šis principas neturi absoliutaus pobūdžio ir gali būti tam tikrais atvejais ribojamas įstatymo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos šalis siejo rangos sutartiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas VĮ Kupiškio miškų urėdija buvo darbų užsakovas, atsakovai V. B., Ž. B., MAŽOJI BENDRIJA „LUXTERA“, S. V. IĮ – subrangovai, o ieškovas UAB „Rolasa“ – rangovas. Rangos sutarties atveju užsakovas su subrangovais nėra susijęs tiesioginiais sutartiniais santykiais (CK 6.650 straipsniai). Įstatymo nustatyta, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, nebent jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Atsakovai teisūs teigdami, jog įstatymas nedraudžia rangos sutarties atveju šalims nusistatyti ir kitokią atsiskaitymo tvarką, pavyzdžiui, susitarti, kad užsakovas už subrangovų atliktą darbą su jais atsiskaitytų tiesiogiai, bet ne per rangovą. Tačiau, sudarant tokį susitarimą, svarbu, kad sudaromas sandoris nepažeistų ir kitų asmenų, t. y. šį susitarimą sudarančių šalių turimų kreditorių teisių. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas turėjo kitų kreditorių, konstatuotina, jog ginčijamas susitarimas, kuriuo pakeista atsiskaitymo tvarka, nustatant, kad užsakovas tiesiogiai atsiskaito su ieškovo pasirinktais kreditoriais (subrangovais ir asmeniu, tiekusiu naftos produktus) pažeidė ieškovo kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ir teismų praktikoje analogiški sandoriai, kurių pagrindu, ignoruojant kitus kreditorius, atsiskaitoma tik su skolininko pasirinktais kreditoriais, pripažįstami pažeidžiančiais kreditorių teises (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012, 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2012, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013, 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013 ir kt.).

36Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo argumentui, jog tiek ginčijamas susitarimas, tiek jo pagrindu atlikti mokėjimai pažeidė CK 6.9301 straipsnio reguliuojamą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kurioje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, jog atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Nagrinėjamu atveju analizuoti bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamo susitarimo sudarymo ir mokėjimų atlikimo metu ieškovas buvo skolingas ir įmonės darbuotojams, be to, turėjo kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo tenkinami, nors reikalavimo teisės atsirado žymiai anksčiau. Kaip nustatyta, ginčijami mokėjimai iš esmės nebuvo pradelsti. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka aptariamu atveju buvo pažeista. Nors teisėjų kolegija šio pažeidimo nevertina ieškovo nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo (CK 1.80 straipsnis) kontekste, visgi konstatuoja, jog šie duomenys kitų bylos faktinių aplinkybių kontekste sudaro papildomą pagrindą išvadai, jog ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis).

37Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB „Rolasa“, būdama nemoki, sudarė susitarimą su atsakovais, kuriais sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę ieškovo pasirinktiems kreditoriams V. B. UAB „Dalgirda“, Ž. B., MAŽAJAI BENDRIJAI „LUXTERA“ ir S. V. IĮ prieš kitus kreditorius. Kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam, buvo suteikta pirmenybė tik ieškovo pasirinktiems kreditoriams, nors ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo pradelsęs atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, be kita ko, turinčiais ir pirmumo teisę atsakovų atžvilgiu.

38Dėl sandorio sudarymo neprivalomumo

39Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

40Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir šalių argumentai neleidžia daryti išvados, jog ginčijamą sandorį sudaryti buvo privaloma. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog sandorio privalomumą patvirtina tai, jog ieškovas turėjo pareigą atsiskaityti su subrangovais, tiesiogiai uždirbusiais pajamas ieškovui, laikytina nepagrįsta. Aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu bendrovė privalėjo atsiskaityti su atsakovais už atliktus darbus, nelaikytina tuo imperatyvu, sukėlusiu bendrovei neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį. Kolegijos įsitikinimu, ieškovas turėjo pareigą patenkinti ne tik jo pasirinktų, bet ir visų kreditorių finansinius reikalavimus. Šios išvados nepaneigia deklaratyvios ir bylos medžiaga nepagrįstos išvados dėl socialinio teisingumo prioriteto, ar prielaida grindžiamas teiginys, esą be subrangovų, kuriems atlikti ginčijami mokėjimai, nebūtų gauta pajamų. Nėra pagrindo abejoti, jog ieškovas privalėjo atsiskaityti tiek su atsakovais, tiek su kitais savo kreditoriais. Tačiau byloje analizuojamos actio Pauliana sąlygos atveju izoliuotas mokėjimo sandorių vertinimas negali būti laikomas tinkamu ir išsamiu. Minėti sandoriai vertintini ginčijamo susitarimo kontekste. Toks vertinimas duoda pagrindą išvadai, jog, siekdamas patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, ieškovas ginčijamo susitarimo sudaryti ir reikalauti jo vykdymo neprivalėjo arba turėjo pasirinkti tokį atsiskaitymo modelį, kuris nepažeistų kitų kreditorių interesų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovo finaninė padėtis buvo sunki, atitinkanti faktinio nemokumo būseną, įmonei buvo reiškiami finansiniai reikalavimai tiek tiesiogiai, tiek teikiant ieškinius. Minėta, jog tuo metu buvo ir įsiteisėjusių bei vykdytinų teismo procesinių sprendimų dėl skolų išieškojimo, atliekami vykdymo veiksmai, todėl į ieškovo sąskaitą patekusios lėšos negalėtų būti paskirstytos ieškovo pasirinkimu. Tai, kad mokėjimai atlikti tuomet, kai teisme jau buvo pareiškimas iškelti ieškovui bankroto bylą, reiškė realiai egzistavusią grėsmę, jog bet kuriuo metu bankroto byla bus iškelta, kartu ir apribotos ieškovo prievolių vykdymo galimybės, o įmonės vadovas nušalintas nuo valdymo. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamo susitarimo sudarymą lėmė ne poreikis atsiskaityti su kreditoriais, o siekis išvengti ansčiau paminėtų grėsmių. Ankstesnėje šio sprendimo dalyje analizuotos ginčijamo susitarimo sudarymo ir vykdymo aplinkybės, atsižvelgiant į kitų kreditorių egzistavimą, jų reikalavimų atsiradimo laiką bei atsiskaitymų eiliškumo teisinį reguliavimą, leidžia daryti išvadą, jog ieškovo pasirinkti kreditoriai neturėjo prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu, todėl neegzistavo ir būtinybė sudaryti tokį susitarimą, kuriuo būtų tenkinami tik jų (pasirinktų kreditorių) finansiniai reikalavimai. Atsakovų argumentai, su kuriais sutiko ir pirmosios instancijos teismas, esą tokiu būdu buvo užtikrintas ieškovo veiklos tęstinumas bei tikėtinai pagerinta finansinė padėtis, neįtikina ginčijamo susitarimo sudarymo privalomumu. Pažymėtina, jog analogiški susitarimai teismų praktikoje pripažįstami prieštaraujančiais sąžiningai verslo praktikai.

41Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sandorį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

43Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo susitarimo sudarymo ir mokėjimų atlikimo dalis ieškovo kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta patenkinus reikalavimus, ginčijamo susitarimo sudarymo metu teismui jau buvo pateiktas pareiškimas iškelti ieškovui bankroto bylą, kuri vėliau (taip pat ginčo mokėjimų atlikimo eigoje) buvo iškelta. Duomenys apie šiuos procesus yra vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Nekyla abejonių, kad ieškovui visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, buvo žinomos, todėl, kaip rūpestingas verslininkas, jis privalėjo apie minėtą situaciją informuoti ginčijamo sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovai, kaip suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu asmenys, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė, ar ginčo sandoriai nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų. Atsakovų nesąžiningumo nepaneigia ir deklaratyvus teiginys, esą žinodami apie tokius sunkumus, jie nesutiktų bendradarbiauti (netęstų bendradarbiavimo) su ieškovu. Šis teiginys nepaneigia ir pareigos domėtis realia kontrahento padėtimi vykdymo. Atsakovai reiškė apibendrintą poziciją, kad jie, būdami patikinti, jog gaus atlyginimą už paslaugas ir realiai jį gaudami, esą neturėjo pagrindo domėtis ieškovo, kaip rimto verslo partnerio, finansine padėtimi, kuri sandorio sudarymo metu nekėlė jokio įtarimo. Pažymėtina, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo susitarta, kad su atsakovais atsiskaitys ne ieškovas, o jo skolininkas – VĮ Kupiškio miškų urėdija. Byloje nėra duomenų, kad šalis sieję sutartiniai santykiai ar įprasta jų verslo praktika tokią galimybę numatė. Todėl atsakovams, kaip verslininkams, tokio atsiskaitymo tvarkos modelio siūlymas neabejotinai turėtų sukelti abejonių dėl ieškovo finansinės padėties. Vien toks siūlymas sudarė pagrindą domėtis tiek realia kontrahento padėtimi, tiek tuo, ar siūlomas atsiskaitymo būdas nepažeis kitų kreditorių teisių. Tačiau atsakovų pozicijos esmė sudaro prielaidas išvadai, jog šiomis aplinkybėmis nebuvo domimasi. Atsakovas UAB „Dalgirda“ (naftos produktų pardavėjas) nurodė neturėjęs prielaidų suabejoti ieškovo finansine padėtimi, kadangi šis tinkamai vykdė prievoles. Kolegija pastebi, jog atsakovas neneigia tuo nesidomėjęs. Kita vertus, atsakingam verslininkui pagrįstų abejonių turėtų sukelti vien tai, jog už skolininką atsiskaito kitas asmuo. Šio atsakovo deklaruojamus argumentus dėl ieškovo, kaip verslo partnerio, patikimumo (esą šis laiku vykdęs turtines prievoles) paneigia teismo nutarties, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, turinys. Iškeldamas bankroto bylą teismas nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingą aplinkybę, jog ieškovo įsipareigojimas šiam atsakovui buvo pradelstas – Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. teismo įsakymu UAB „Dalgirda“ naudai iš ieškovo priteista 35 648,52 Lt (t. 1, b. l. 29). Tokia aplinkybė paneigia atsakovo argumentus dėl ieškovo patikimumo bei sudaro pagrindą išvadai, jog tikroji ieškovo turtinė padėtis, skolų grąžinimo perspektyvos (neatmetant ir ginčijamo susitarimo sudarymo būdu) jam buvo žinomos. Priešingu atveju, atsakingas verslininkas bendradarbiavimą su tokiu kontrahentu nutrauktų. Būtina akcentuoti aplinkybę, jog atsakovas Ž. B. yra buvęs ieškovo darbuotojas (t. 1, b. l. 111), todėl ankstesni jo ryšiai su bendrove galėjo šiam leisti sužinoti net ir neviešą informaciją apie įmonės turtinę padėtį, veiklos perpektyvumą, ginčijamo susitarimo sudarymo aplinkybes ir tikslą. Atsakovas neneigė žinojęs apie kitų kreditorių reikalavimus (pvz., įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo biudžetui). Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegijos neįtikina šio atsakovo argumentas, jog bendravimas su ieškovu apsiribojo tik sutarčių pasirašymu. Labiau tikėtina, jog atsakovas suvokė tikrąjį susitarimo sudarymo tikslą – apeiti kitų kreditorių reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai (ieškovo subrangovai) miško darbus atliko kartu su ieškovo darbuotojais (traktorininkais), todėl neatmestina, jog atsakovai turėjo galimybę apie ieškovo realią padėtį sužinoti iš jų (pvz., ar mokamas darbo užmokestis, kiek įmonėje darbuotojų, kokie sunkumai ir pan.). Būtina akcentuoti, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl atsakovų finansinių reikalavimų pagrįstumo, todėl ir argumentai, kuriais šia aplinkybe įrodinėjamas jų sąžiningumas neanalizuotini. Minėta, jog nagrinėjamu atveju vertintina ne tai, ar atsakovų finansiniai reikalavimai jų patenkinimo metu buvo pagrįsti, o tai, ar pasirinktu jų tenkinimo būdu – keičiant rangos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo tvarkos – nepažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Jeigu atsakovai būtų pasidomėję, ar sudaromas sandoris nepažeis įstatymų ir kitų asmenų teisių, viešai prieinami duomenys jiems būtų leidę nustatyti, kad sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Tuo tarpu net nebandydami įsitikinti, ar ginčijamas susitarimas nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovai elgėsi nesąžiningai. Priešingą išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

44Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, ginčijamas susitarimas dėl atsiskaitymo pagal medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis tvarkos pakeitimo pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis). Konstatavus šį pagrindą ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu, ieškovo ir atsakovų atsikirtimai, be kita ko, nurodyti ir apelianto V. B. apeliaciniame skunde, dėl kitų sandorio negaliojimo pagrindų (pvz., CK 1.80, 1.81, 6.9301 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis) pripažintini pertekliniais, todėl dėl jų, kaip savarankiškų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat ir pirmosios instancijos konstatuoto ĮBĮ pažeidimo, teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pertekliniu pripažintinas ir ieškovo akcentuojamas mokėjimų, kaip vienašalių sandorių, neteisėtumo izoliuotas vertinimas. Įvertinant tai, kad mokėjimai buvo atlikti negaliojančio sandorio pagrindu, nėra būtinas atskiras jų (ne) teisėtumo vertinimas.

45Dėl restitucijos taikymo

46Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kadangi UAB „Rolasa“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

47Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamą susitarimą lėšas, kurias turėjo gauti ieškovas, gavo atsakovai V. B., UAB „Dalgirda“, Ž. B., MAŽOJI BENDRIJA „LUXTERA“, S. V. IĮ, taikant restituciją ginčijamo susitarimo pagrindu sumokėtos lėšos kartu su procesinėmis palūkanomis priteistinos BUAB „Rolasa“ naudai: iš atsakovo V. B. priteistina 92 843,23 Lt (26 889,26 Eur) bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, iš atsakovo UAB „Dalgirda“ – 21 104,13 Lt (6 112,18 Eur) bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, iš atsakovo Ž. B. – 64 590,23 Lt (18 706,62 Eur) bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, iš atsakovo MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ – 9 517,28 Lt (2 756,39 Eur) bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, iš atsakovo S. V. IĮ – 10 968,65 Lt (3 176,74 Eur) bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.145 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). BUAB „Rolasa“ įsiskolinimas šiems atsakovams padidėja iš jų priteista suma, o šis teismo sprendimas yra pagrindas pareikšti finansinius reikalavimus BUAB „Rolasa“ bankroto byloje ir (arba) inicijuoti jų tikslinimo procedūrą.

48Apibendrinant tai, kas išdėstyta, reziumuojama, kad ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ apeliacinis skundas patenkinamas, atsakovo V. B. apeliacinis skundas – atmetamas.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas nurodė pirmosios instancijos teisme patyręs 2 964,50 Lt (858,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinus ieškovui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir mastą (parengti keli išsamios argumentacijos procesiniai dokumentai, ieškovo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose), jas laiko būtinomis ir pagrįstomis. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Šios išlaidos (1 282,08 Eur) priteistinos iš atsakovų V. B., UAB „Dalgirda“, Ž. B., MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ ir S. V. IĮ proporcingai iš jų priteisiamų (pagal restituciją) lėšų sumai: iš V. B. – 598,20 Eur, iš UAB „Dalgirda“ – 136 Eur, iš Ž. B. – 416,08 Eur, iš MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ – 61,29 Eur, iš S. V. IĮ – 70,51 Eur.

51Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o ieškinys patenkintas visiškai, pagal paminėtą teisinį reguliavimą iš V. B., UAB „Dalgirda“, Ž. B., MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ ir S. V. IĮ valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis. Byloje už ieškinį mokėtinas 1 441,58 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši žyminio mokesčio suma paskirstytina atsakovams pagal priteistų sumų santykį: valstybės naudai iš atsakovo V. B. priteistina 672,50 Eur, iš atsakovo UAB „Dalgirda“ – 152,90 Eur, iš atsakovo Ž. B. – 467,89 Eur, iš atsakovo MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ – 68,90 Eur, iš atsakovo S. V. IĮ – 79,39 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

53Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

54Ieškinį patenkinti.

55Pripažinti susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos pagal atsakovo valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos ir ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartį Nr. 05-07, 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartį Nr. 05-09, 2014 m. sausio 17 d. sudarytą Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartį Nr. 05-06 ir 2014 m. sausio 17 d. sudarytą Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartį Nr. 05-07 pakeitimo, kuriuo susitarta atsakovo valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos skolą ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rolasa“ sumokėti atsakovams V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Dalgirda“, Ž. B., MAŽAJAI BENDRIJAI „LUXTERA“ ir S. V. individualiai įmonei, negaliojančiu nuo susitarimo sudarymo momento.

56Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. ( - ) ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ (j. a. k. 302563438) naudai 26 889,26 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 598,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dalgirda“ (j. a. k. 164835213) ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ (j. a. k. 302563438) naudai 6 112,18 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a. k. ( - ) ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ (j. a. k. 302563438) naudai 18 706,62 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59Priteisti iš atsakovo MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ (j. a. k. 302898002) ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ (j. a. k. 302563438) naudai 2 756,39 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 61,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60Priteisti iš atsakovo S. V. individualios įmonės (j. a. k. 164833739) ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ (j. a. k. 302563438) naudai 3 176,74 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. ( - ) 672,50 Eur, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dalgirda“ (j. a. k. 164835213) 152,90 Eur, iš atsakovo Ž. B. (a. k. ( - ) 467,89 Eur, iš atsakovo MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ (j. a. k. 302898002) 68,90 Eur, iš atsakovo S. V. individualios įmonės (j. a. k. 164833739) 79,39 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Bankroto administratoriaus atstovaujamas ieškovas BUAB „Rolasa“ pirmosios... 5. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad UAB „Rolasa“ 2012 m. gruodžio 31 d.... 6. Atsakovas VĮ Kupiškio miškų urėdija su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad... 7. Atsakovas V. B. nurodė su ieškovu sudarytos rangos sutarties pagrindu... 8. Atsakovai MAŽOJI BENDRIJA „LUXTERA“, S. V. IĮ su ieškiniu nesutiko.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo BUAB... 11. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškinio argumentu, jog ginčui... 12. Atsakovas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 13. Ieškovas BUAB „Rolasa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio... 14. Atsakovas Ž. B. su ieškovo BUAB „Rolasa“ apeliaciniu skundu nesutinka,... 15. Ieškovas BUAB „Rolasa“ su atsakovo V. B. apeliaciniu skundu nesutiko,... 16. Atsakovas VĮ Kupiškio miškų urėdija prašo ieškovo BUAB „Rolasa“... 17. Atsakovas V. B. su ieškovo BUAB „Rolasa“ apeliaciniu skundu nesutiko,... 18. Atsakovas UAB „Dalgirda“ prašo ieškovo BUAB „Rolasa“ apeliacinį... 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 21. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „Rolasa“ ir... 23. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos... 25. Dėl bankroto administratoriaus teisės pareikšti Pauliana ieškinį... 26. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11... 27. Dėl ieškinio senaties... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio... 29. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 30. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijami susitarimas dėl... 31. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju UAB „Rolasa“ kreditorių... 32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčui... 33. Tiek bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų, tiek Lietuvos teismų... 34. Nors bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas su atsakovais... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nepagrįstai akcentuoja aplinkybę,... 36. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo argumentui, jog tiek... 37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB „Rolasa“, būdama... 38. Dėl sandorio sudarymo neprivalomumo... 39. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir šalių argumentai neleidžia... 41. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo susitarimo sudarymo ir... 44. Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos,... 45. Dėl restitucijos taikymo ... 46. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma... 47. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamą susitarimą lėšas, kurias... 48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, reziumuojama, kad ieškovo bankrutavusios... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai apeliacinės... 51. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir... 54. Ieškinį patenkinti.... 55. Pripažinti susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos pagal atsakovo valstybės... 56. Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. ( - ) ieškovo bankrutavusios uždarosios... 57. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dalgirda“ (j. a. k.... 58. Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a. k. ( - ) ieškovo bankrutavusios uždarosios... 59. Priteisti iš atsakovo MAŽOSIOS BENDRIJOS „LUXTERA“ (j. a. k. 302898002)... 60. Priteisti iš atsakovo S. V. individualios įmonės (j. a. k. 164833739)... 61. Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. ( - ) 672,50 Eur, iš atsakovo uždarosios...