Byla 2-22287-1041/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje, – R. B

1Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė,

2sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“ įgaliotam asmeniui Gintarui Griniui ir atstovei Robertai Ruzgytei,

3atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dominari“ atstovei Rasai Grigaitienei, atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolantai Jankauskienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“, patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Dominari“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi akcinė bendrovė „Lesto“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje, – R. B..

5Teismas

Nustatė

6Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

7

    1. Bankrutuojanti ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, patikslintu ieškiniu actio Pauliana ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindais prašo teismo pripažinti negaliojančiais tarp šalių sudarytus sandorius: 2014 m. vasario 26 d. dėl 1 121,40 Eur (3 872 Lt), 2014 m. balandžio 7 d. dėl 1 576,98 Eur (5 445 Lt) ir 2014 m. birželio 20 d. dėl 770,97 Eur (2 662 Lt), kurių pagrindu atsakovė UAB „Dominari“ pervedė atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „ESO“) bendrą 3 469,35 Eur (11 979,00 Lt) sumą ir taikyti pilną restituciją – priteisti iš atsakovių 3 469,35 Eur ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 50–61).
    2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovė UAB „Dominari“ įvykdė ieškovės direktoriaus (trečiojo asmens) nurodymus ir pervedė į atsakovės AB „ESO“ sąskaitą 3 872,00 Lt pagal 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SRJ Nr. 00973, 5 445,00 Lt pagal 2014 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SRJ Nr. 01003 ir 2 662,00 Lt pagal 2014 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SRJ Nr. 01011 (bendra suma 11 979 Lt (3 469,35 Eur).
    3. Byloje įrodytos visos actio Pauliana sąlygos:
      1. Ieškovė turi ir ginčo sandorių sudarymo metu turėjo kreditorinių įsiskolinimų šiems kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 46 709,98 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m. sausio 26 d.); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (toliau – VSDFV Kauno skyriui) 21 903,36 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2008 m. gruodžio 15 d.); UAB „Infomedia“ 205,05 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2008 m. gruodžio 26 d.); UAB „Maridana“ 1 843,46 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2008 m. spalio 9 d.); AB „Anykščių kvarcas“ 1 158,48 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m. liepos 25 d.); UAB „FCR Media Lietuva“ 871,40 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2008 m. rugsėjo 31 d.); VĮ Aleksandro Stulginskio universitetui 289,62 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m. balandžio 3 d.); UAB „Stiklita“ 156,39 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m. lapkričio 13 d.); UAB „AGA“ 462,17 Eur (įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m. gruodžio 20 d.). Bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 73 599,91 Eur. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1362-260/2016 patvirtino ieškovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.
      2. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki. Be to, ieškovės kilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms buvo taikomi areštai nuo 2009 m. vasario 11 d. Sudarytais sandoriais, buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes buvo suteikta pirmenybė vienai ieškovės kreditorei atsakovei AB „ESO“. Ieškovė sumažino savo turtą, pablogino kitų kreditorių galimybes nukreipti savo reikalavimus į ieškovę ir gauti jų patenkinimą.
      3. Ieškovė pateikė prašymus atsakovei UAB „Dominari“ dėl 11 979 Lt (3 469, 35 Eur) bendros sumos apmokėjimo į atsakovės AB „ESO“ sąskaitą ir nors atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, tačiau juos sudarė pačių iniciatyva.
      4. Atsakovė, prieš vykdydama trečiojo asmens nurodymus, privalėjo pasidomėti, ar ieškovė nėra nemoki, ar neturi įsiskolinimų VMI ir VSDFV, ar ieškovės turtas nėra areštuotas. Ši informacija yra vieša. Šių reikalavimų neįvykdymas rodo atsakovės nesąžiningumą. Trečiasis asmuo taip pat buvo nesąžiningas, nes žinojo įmonės finansinę būklę ir turimus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau vis tiek sudarė ginčo sandorius.
    4. Buvo pažeista mokėjimų eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnis), nes pirmiausiai turėjo būti padengti įsiskolinimai VMI ir VSDFV, o ne atsakovei AB „ESO“. Tai prieštarauja imperatyvioms teisėms normoms (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
  1. Atsakovių ir trečiojo asmens, dalyvaujančio atsakovių pusėje, argumentai
    1. Atsakovė AB „ESO“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 71–78).
      1. Atsiliepime nurodoma, kad 2008 m. balandžio 2 d. ieškovė su AB „RST“, kurios visas teises ir pareigas nuo 2011 m. sausio 1 d. perėmė AB „Lesto“, o nuo 2016 m. sausio 1 d. atsakovė, sudarė Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį dėl elektros energijos į patalpas, esančias Panevėžio r., Ramygalos sen., Barklainių I k., tiekimo. Sutartis buvo nutraukta 2015 m. balandžio 14 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. už objektui tiektą elektros energiją buvo susidariusi skola. Atsakovė ieškovei siuntė įspėjimus, kad nesumokėjus įsiskolinimo ir nesusitarus dėl skolos grąžinimo sąlygų, elektros energijos tiekimas bus nutrauktas.
      2. Atsakovė niekam jokių prašymų neteikė, jokių sandorių, išskyrus sutartį bei su ja susijusius dokumentus, nesudarė, todėl neaišku, kokiu pagrindu ir dėl kokių motyvų atsakovė yra patraukta dalyvauti byloje, nes jokie atsakovės neteisėti veiksmai nėra įrodinėjami.
      3. Su ieškiniu pateiktame ieškovės 2014 m. balanse nurodyta, kad įmonė iš viso turi turto už 98 646,32 Eur (340 606 Lt). Ginčo sandoriais atsakovei pervesta 3 469,35 Eur (11 979,00 Lt), t. y. 3,52 proc. viso turto vertės. Taigi, negalima teigti, kad ginčo sandoriai žymiai sumažino turtą ar dėl šių sandorių ieškovė tapo nemokia.
      4. Ginčo sandoriai nelaikytini pažeidžiančiais kitų kreditorių interesų ir dėl to, kad jų sudarymas leido ieškovei tęsti veiklą, t. y., gauti elektros energiją. Ieškovė, siekdama tęsti įmonės veiklą, gauti elektros energiją, ginčo sandorius sudaryti privalėjo. Elektros energijos nutraukimas būtų sukėlęs neigiamas ekonomines pasekmes, įmonė nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos, dėl ko skolos kitiems kreditoriams būtų ne sumažėjusios, o išaugusios.
      5. Tiek atsakovės, tiek trečiasis asmuo buvo sąžiningi ir nei vienas iš jų nesiekė nei sumažinti ieškovės turto, nei pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesų.
      6. Vertinant ar pirmenybės suteikimas vienam kreditoriui pažeidė kitų kreditorių interesus ir teises, reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, o vien nustatytos atsiskaitymų tvarkos pažeidimo konstatavimo neužtenka. Atsiskaitymas su atsakove buvo būtinas, nes ieškovei nemokant už elektros energiją, atsakovė turi teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, dėl ko ieškovės veikla būtų nutrūkusi dar 2014 m.
    2. Atsakovė UAB „Dominari“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo teismo ieškinį atmesti, o jeigu ieškinys bus patenkintas ir sandoriai pripažinti negaliojančiais – taikyti restituciją nustatant, kad atsakovė AB „ESO“ turi grąžinti gautus pinigus ieškovei; pakeisti trečiojo asmens statusą į atsakovo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens (b. l. 88–92).
      1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra įrodytos visos actio Pauliana sąlygos:
      1. Atsakovė pirko iš ieškovės smėliavimo, gruntavimo, dažymo paslaugas. Ieškovė teikė paslaugas atsakovei nuo 2011 metų ir buvo vertinimas kaip atsakingas ir patikimas paslaugų teikėjas. Atsakovė nuolat tikrina VĮ „Registrų centras“ ar tiekėjui nėra iškelta ar inicijuota bankroto byla, tačiau ginčo sandorių metu duomenų apie ieškovės nemokumą nebuvo. Ginčijami sandoriai vyko 2014 m., o bankroto byla ieškovei iškelta beveik po 2 metų.
      2. Atsakovė nežinojo apie ieškovės turtui taikytus areštus. Atsakovė turi apie 900 tiekėjų, tiekėjams per 2014 metus buvo sumokėta 47 000 000 Eur, 2015 metais – 46 000 000 Eur, todėl reikalavimas kiekvieno mokėjimo atlikimui tikrinti tiekėją turto areštų registre užsisakant ir mokant už išrašus, paralyžiuotų atsakovės veiklą, laiko ir pinigų sąnaudos tokiems patikrinimams būtų labai didelės. Informacija apie Turto areštus yra prieinama tik atlygintinai, išrašų užsakymas privalo būti pagrįstas teisėtu gavimo pagrindu, kurių sąrašas nėra pateiktas, o vertinamas kiekvienu atveju atskirai.
      3. Atsakovė nežinojo apie ieškovės skolas VMI ir VSDFV Kauno skyriui, bei kitiems kreditoriams. Tik nuo 2014 m. liepos 24 d. VSDFV internetinėje svetainėje galima rasti informaciją apie juridinio asmens skolas Sodrai, o VMI internetinėje svetainėje – tik nuo 2014 m. liepos 3 d. Ginčo sandoriai sudaryti iki 2014 m. liepos 24 d.
      4. Ieškovės direktorius (trečiasis asmuo) pateikė prašymą dėl prievolės įvykdymo atsakovei AB „ESO“. Atsakovė UAB „Dominari“, vadovaudamasi CK 6.44 straipsnio 1 dalimi, įvykdė prievolę apmokėti už atliktus darbus kreditorės paskirtam asmeniui – atsakovei AB „ESO“.
      5. Ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Dominari“ nesąžiningumo, nes atsakovė veikė aktyviai, ji pasitikrino viešai ir neatlygintai prieinamomis priemonės ieškovės būklę, taip pat klausė atsakovės direktoriaus dėl įmonės būklės, tačiau direktorius nurodė, kad prašome pervesti pinigus į atsakovės AB „ESO“ sąskaitą tik siekiant išvengti bankinių operacijų kaštų.
      6. Atsakovei UAB „Dominari“ nekilo įtarimų dėl prašymo sumokėti pinigines lėšas atsakovei AB „ESO“, nes ši atsakovė yra valstybės valdoma energetikos įmonė Lietuvoje, teikianti elektros energiją, ir nėra susijusi nei su ieškove, nei su atsakove UAB „Dominari“. Elektros energija yra būtina ieškovės paslaugų teikimui.
      1. Atsakovė neturėjo jokio suinteresuotumo vykdyti kreditorių eiliškumą pažeidžiantį mokėjimą. Ieškovė atsakovei teikė paslaugas, priešingai, nei atsakovė – ji jokių paslaugų ieškovei neteikė, todėl skolininkų sąraše šios įmonės nebuvo. Atsakovė sumokėjo už atliktus darbus ir įvykdė prievolę atsiskaityti. Atsakovė jokios naudos iš šio sandorio neturėjo.
      2. Bylinėjimosi išlaidas turėtų dengti ne atsakovė UAB „Dominari“, o trečiasis asmuo. Ieškovės direktorius šioje byloje turėtų turėti atsakovo, o ne trečiojo asmens statusą. Jo prašymu buvo vykdomi pinigų pavedimai. Trečiasis asmuo, būdamas ieškovės direktoriumi, žinojo įmonės finansinė būklę, pateikė melagingą informaciją atsakovei apie pavedimų būtinumą tik dėl operatyvumo ir bankinių kaštų ekonomijos, nors realiai šiais sandoriais galėjo būti pažeisti kitų kreditorių, ne atsakovės AB „ESO“, teisėti reikalavimai.
    3. Trečiasis asmuo atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo teismo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 107–109).
      1. Atsiliepime nurodoma, kad įstatymais nėra draudžiama, esant kreditoriaus prašymui, kad skolininkas apmokėtų kitam kreditoriui ir tokiu būdu padengtų pirminio kreditoriaus skolą. 2014 m. vasario 26 d. – 2014 m. birželio 20 d. laikotarpiu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, todėl dėl apmokėjimo kreditoriams tvarkos ir eiliškumo turėjo teisę spręsti pats ūkio subjektas. Ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kad minėtu laikotarpiu ieškovė turėjo įsiskolinimų. 73 599,91 Eur skola konstatuota tik Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtinus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad įvertinus apyvartines lėšas ir esantį bendrovės balanse turtą ieškovė buvo nemoki.
      2. Verslo logika reikalavo ieškovei išsaugoti tarp jos ir atsakovės AB „ESO“ partnerystės teisinių santykių tęstinumą, nes nuo šios įmonės, teikiančios ieškovei elektros energiją, visiškai priklausė gamybos procesas, sutarčių su kitais užsakovais savalaikis vykdymas.
      3. Ieškovė, negalėdama vienu metu atsiskaityti su kreditoriais, stengėsi mokėti tolygiai. Ieškovė VMI 2014 m. vasario 26 d. – 2014 m. birželio 20 d. sumokėjo 4 647,33 Eur, o VSDFV – 2 395,84 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo sąžininga ir pagal galimybes atsiskaitė su visais kreditoriais. 3 469,35 Eur skolos padengimas minėtu būdu buvo padarytas su vieninteliu tikslu, išvengti sunkesnės ieškovės finansinės padėties. Elektros energijos tiekimo nutraukimas sąlygotų gamybos proceso sustabdymą.
      4. Taigi, CK 6.66 straipsnyje įvardintas sąlygų visetas neegzistuoja.
    4. Teismo posėdžio metu bankrutuojančios ieškovės atstovai (b. l. 45, 127–128) palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad sandoriai yra neteisėti dar ir dėl to, kad tarp šalių nebuvo pasirašytos trišalės sutarties, be to, skolos VMI ir VSDFV išaugo. Paprastai, įmonei finansiškai sunkiu laikotarpiu, jos akcininkai turi atrasti lėšų, reikalingų įmonės veiklai vykdyti.
    5. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Dominari“ atstovė (b. l. 98–103) palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad ieškovė teikė smėliavimo, gruntavimo, dažymo paslaugas, o šiai veiklai būtina elektros energija, be jos tiekimo įmonės veikla būtų sustabdyta, dėl ko kitiems kreditoriams ieškovė būtų nustojusi mokėti. Atsakovė AB „ESO“ yra strateginis tiekėjas, todėl mokesčio sumokėjimo pirmumo aspektu reikia jį vertinti kitaip negu kitus tiekėjus. Apie ieškovės finansinę būklę atsakovei negalėjo būti žinoma, nes balansas VĮ „Registrų centras“ dar nebuvo pateiktas. Tik 3 proc. ieškovės turto masės sudarė ginčo pavedimų suma, todėl turto masė sumažėjo nedaug, tuo labiau, kad atitinkamai sumažėjo mokėtinos sumos, todėl neigiamo turtinio pokyčio ieškovė nepatyrė. Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad išskaitos buvo daromos ir kitiems kreditoriams.
    6. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė (b. l. 79–80) palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad ginčo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes atlikus ginčo mokėjimus ieškovės turto masė sumažėjo tik apie 3 proc., tuo labiau, kad atitinkamai sumažėjo ir mokėtinos sumos. Iš bankroto administratorės pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad antstoliai mokėjimus nuskaitė tiek VMI, tiek VSDFV, kas reiškia, kad su šiomis įmonėmis taip pat buvo atsiskaitinėjama, o jeigu nebūtų padaryti pavedimai atsakovei AB „ESO“, ieškovės veikla apskritai būtų buvusi nutraukta, ir minėtos valstybės įstaigos lėšų visai nebūtų gavusios. Be to, nepaisant ginčo pavedimų, ieškovė vis tiek liko skolinga atsakovei AB „ESO“, taigi, po šių ginčo sandorių nebuvo visiškai atsiskaityta. Kaip matyti iš ieškovės sąskaitos išrašo, buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais ir buvo pervedamos žymiai didesnės sumos, nei buvo pervesta atsakovės UAB „Dominari“ atsakovei AB „ESO“.
    7. Trečiojo asmens atstovas advokatas Sigitas Lukauskas (b. l. 110) bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 119), apie teisminį procesą informuotas tinkamai.

8Teismas

konstatuoja:

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Ieškinys atmetamas.

10V. Dėl faktinių bylos aplinkybių

    1. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB-1362-260/2016 iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratore buvo paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“ (b. l. 12). Bankroto administratorė, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu, patikrino bankrutuojančios ieškovės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos. Administratorė, patikrinusi ieškovės prašymus įvairioms įmonėms, nustatė, kad pastarosios buvęs vadovas (b. l. 13–14, 15) – trečiasis asmuo 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 7 d. ir 2014 m. birželio 20 d. prašymais (b. l. 39, 41, 43) prašė atsakovės UAB „Dominari“ už jai suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. vasario 10 d. Serija SRJ Nr. 00973; 2014 m. balandžio 7 d. Serija SRJ Nr. 01003 ir 2014 m. balandžio 22 d. Serija SRJ Nr. 01011 (b. l. 40, 42, 44) – pervesti į atsakovės AB „ESO“ (buvusi AB „Lesto“) banko sąskaitą, nurodant vartotojo kodą Nr. 204727.
    2. 2016 m. spalio 17 d. teismo posėdyje atsakovės UAB „Dominari“ pateikti 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. liepos 2 d. mokėjimo pavedimai (b. l. 137–139) patvirtina apie sudarytus ginčo sandorius. Iš šių mokėjimo pavedimų matyti, kad minėtais laikotarpiais atsakovė UAB „Dominari“ pervedė atsakovei AB „ESO“ 3 872 Lt, 5 445 Lt ir 2 662 Lt sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydama „mokama už SRJ“, t. y. ieškovę. Šių piniginių lėšų pervedimas atsispindi taip pat ir atsakovės AB „ESO“ buhalteriniame dokumente „Kliento (t. y. ieškovės) sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d.“ (b. l. 86–87), kurio lentelės „Laikotarpio duomenys“ 2 grafoje „Veiksmo atlikimo data“ nurodytos mokėjimo pavedimų datos sutampa su UAB „Dominari“ mokėjimo nurodymuose nurodytomis pavedimų datomis, o 8 grafoje „Apmokėta, Eur“ sumos sutampa su ieškovės ginčijamomis sumomis, o taip pat nurodytomis minėtuose mokėjimo nurodymuose.
    3. Teismo nuomone, ieškovės buvusio direktoriaus procesinė padėtis – trečiasis asmuo – tinkama, nes šioje byloje ginčijami atsakovių sudaryti sandoriai, o ne prašomas priteisti žalos atlyginimas iš vadovo.

11V. Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo ginčo sandoriams ir įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio bylose

    1. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
    2. Šioje byloje ginčo dėl pirmosios (kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę) actio Pauliana sąlygos iš esmės nekilo. Ginčo sandoriai buvo sudaryti – įvykdyti 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. liepos 2 d. (b. l. 137–139). Kaip matyti iš ieškovės kreditorės VMI 2016 m. birželio 1 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (20.21.-06) RMA-7984 (b. l. 25–26) 46 709,98 Eur įsiskolinimas šiai kreditorei susidarė nuo 2009 m. sausio 26 d. Kaip matyti iš ieškovės kreditorės VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (7.2)S-42164 (b. l. 28–30) 21 903,36 Eur įsiskolinimas šiai kreditorei susidarė nuo 2008 m. gruodžio 15 d. Kaip matyti iš šio sprendimo 3.1 punkto, ieškovė įsiskolinimų turėjo ir kitiems kreditoriams, bendra kreditorinių reikalavimų suma – 73 599,91 Eur. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (b. l. 38). Šie bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado iki ginčijamų 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 7 d. ir 2014 m. birželio 20 d. (šie sandoriai įvykdyti atitinkamai 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. liepos 2 d.) sandorių sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-241/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).
    3. Byloje nesutariama dėl antrosios actio Pauliana sąlygos ‑ kreditorių teisių pažeidimo.
      1. Tai, kad skolininkė (ieškovė), būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitai kreditorei (atsakovei AB „ESO“) ginčo taip pat iš esmės nėra. Kaip matyti iš patikslintame ieškinyje pateiktų lentelių (b. l. 55–58), 2014 m. vasario 26 d. sandorio metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų ir kitiems devyniems kreditoriams, kuriems įsiskolinimas iš viso sudarė 58 597,01 Eur; 2014 m. balandžio 7 d. sandorio metu – 59 507,57 Eur, o 2014 m. birželio 20 d. – 61 271,75 Eur. Kaip matyti iš ieškovės pateikto 2014 metų ataskaitinio laikotarpio balanso (b. l. 17), atsakovės bendra turto vertė sudarė 98 646,32 Eur (340 606 Lt), t. y. ilgalaikis – už 2 928,64 Eur (10 112 Lt), o trumpalaikis – už 95 717,68 Eur (330 494 Lt). Ieškovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 156 143,71 Eur (539 133 Lt). Atsižvelgiant į šiuos nurodytus duomenis, konstatuotina, kad ieškovės pradelsti 58 597,01 Eur, 59 507,57 Eur ir 61 271,75 Eur įsipareigojimai viršijo pusę (49 323,16 Eur) į balansą įrašyto turto (98 646,32 Eur) vertės (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemokumo situacijoje, nors bankroto byla teismo nutartimi dar nebuvo iškelta (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (b. l. 12).
      2. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu egzistuoja faktinis nemokumas, siekiant pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, turi būti įrodyta, kad ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių teises ir interesus. Esminis aspektas yra kreditorių interesų pažeidimas. Ieškovė akcentuoja, kad kreditorių, konkrečiai VMI ir VSDFV, interesai buvo pažeisti, nes buvo pažeista atsiskaitymų tvarka (CK 6.9301 straipsnis), t. y. visų pirma turėjo būti atsiskaityta su šiomis kreditorėmis ir tik tada su paskesnės eilės kreditore atsakove AB „ESO“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar pirmenybės suteikimas vienam kreditoriui pažeidė kitų kreditorių interesus ir teises, reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, o vien nustatytos atsiskaitymų tvarkos pažeidimo konstatavimo neužtenka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-178/2016; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-339-241/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2002).
      3. Teismų praktikoje akcentuojama, kad net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-178/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
      4. Teismo nuomone, ginčo sandorių sudarymas buvo nulemtas verslo logikos. Atsakovė UAB „Dominari“ pirko iš ieškovės smėliavimo, gruntavimo ir dažymo paslaugas (b. l. 40, 42, 44). Ieškovės direktorius (trečiasis asmuo) pateikė atsakovei UAB „Dominari“ prašymus dėl prievolės įvykdymo atsakovei AB „ESO“ (b. l. 39, 41, 43). Atsakovė UAB „Dominari“, vadovaudamasi CK 6.44 straipsnio 1 dalimi, įvykdė prievolę apmokėti už atliktus darbus kreditorės paskirtam asmeniui – atsakovei AB „ESO“ (b. l. 137–139). Taigi, mokėjimo pavedimai buvo padaryti įstatymo pagrindu ir trišalė sutartis, kaip kad mano ieškovė, šiuo atveju nebuvo reikalinga.
      5. Ieškovė, siekdama tęsti įmonės veiklą, gauti elektros energiją, ginčo sandorius sudaryti privalėjo. Atsakovė 2014 m. balandžio 16 d. (b. l. 81) ir 2014 m. gegužės 16 d. (b. l. 82) siuntė ieškovei įspėjimus dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo. Elektros energijos nutraukimas būtų sukėlęs neigiamas ekonomines pasekmes, įmonė nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos. Ginčo sandoriai nelaikytini pažeidžiančiais kitų kreditorių interesų, nes jų sudarymas leido ieškovei tęsti veiklą, t. y., gauti elektros energiją. Nuo šios įmonės, teikiančios ieškovei elektros energiją, visiškai priklausė gamybos procesas, sutarčių su kitais užsakovais savalaikis vykdymas.
      6. Tuo labiau, kad civilinėje byloje yra duomenys (b. l. 134–136), kad nuo ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos antstoliai nurašė lėšas tiek VMI, tiek VSDFV. Ieškovė VMI 2014 m. vasario 26 d. – 2014 m. birželio 20 d. sumokėjo 4 644,33 Eur (b. l. 27), o VSDFV – 2 395,84 Eur (8 272,38 Lt) (b. l. 28–30).
      7. Su ieškiniu pateiktame ieškovės 2014 m. balanse nurodyta, kad įmonė iš viso turi turto už 98 646,32 Eur (340 606 Lt). Ginčo sandoriais atsakovei pervesta 3 469,35 Eur (11 979,00 Lt), t. y. 3,52 proc. viso turto vertės. Taigi, negalima teigti, kad ginčo sandoriai žymiai sumažino turto masę.
      8. Pažymėtina, kad iš ieškovės sąskaitos taip pat buvo nuskaitomos sumos pagal antstolių vykdomus vykdomuosius dokumentus. Iš į bylą pateikto uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“ sąskaitos išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. birželio 20 d. nuskaitymus vykdė antstolė Sonata Vaicekauskienė (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-12097-530/2010, kreditorė UAB „Vairema“), antstolis Marekas Petrovskis (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-551-425/2011, kreditorė UAB „Arheda“), antstolis Andrius Bespalovas (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-7352-748/2011, kreditorė UAB „Elsista“), taip pat, kaip jau minėta, buvo nuskaitomos sumos Sodrai.
      9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė antrosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo.
    4. Byloje taip pat nesutariama dėl trečiosios sąlygos – ieškovės neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio.
      1. Aptariamu atveju buvo sutartis, kas įpareigojo sudaryti ginčijamus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004, 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
      2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004). 2008 m. balandžio 2 d. ieškovė su AB „RST“, kurios visas teises ir pareigas nuo 2011 m. sausio 1 d. perėmė AB „Lesto“, o nuo 2016 m. sausio 1 d. – atsakovė, sudarė Elektros energijos pardavimo–pirkimo sutartį dėl elektros energijos į patalpas, esančias Panevėžio r., Ramygalos sen., Barklainių I k., tiekimo. Sutartis buvo nutraukta 2015 m. balandžio 14 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. už objektui tiektą elektros energiją buvo susidariusi skola. Atsakovė ieškovei siuntė įspėjimus (b. l. 81, 82), kad nesumokėjus įsiskolinimo ir nesusitarus dėl skolos grąžinimo sąlygų, elektros energijos tiekimas bus nutrauktas.
      3. Vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį, skolininkas, esantis nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami.
      4. Byloje nustatyta, kad ieškovė teikė smėliavimo, gruntavimo, dažymo paslaugas, o šiai veiklai reikalinga elektros energija. Antstoliai lėšas nuo ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos nuskaitė tiek VMI, tiek VSDFV, kas reiškia, kad su šiomis įmonėmis taip pat buvo atsiskaitinėjama, o jeigu nebūtų padaryti pavedimai atsakovei AB „ESO“, ieškovės veikla apskritai būtų buvusi nutraukta, ir minėtos valstybės įstaigos lėšų visai nebūtų gavusios. Be to, ginčo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes atlikus ginčo mokėjimus ieškovės turto masė sumažėjo tik 3,52 proc.), tuo labiau, kad atitinkamai sumažėjo ir mokėtinos sumos.
      5. Todėl aptartas atsakovių elgesys, priešingai nei mano ieškovė, yra suderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad actio Pauliana prasme šalys ginčijamus sandorius sudaryti privalėjo.
    5. Dėl actio Pauliana sąlygos – sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumo (ketvirtoji ir penktoji sąlygos). Atlygintinio sandorio ginčijamu atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Tokiu, kaip šios bylos atveju, kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius ginčija šios įmonės sudarytus atlygintinius sandorius, CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-988/2014).
      1. Tiek atsakovės, tiek trečiasis asmuo buvo sąžiningi ir nei vienas iš jų nesiekė nei sumažinti ieškovės turto, nei pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesų.
      2. Ginčo sandorių metu duomenų apie ieškovės nemokumą nebuvo. Ginčijami sandoriai vyko 2014 m., o bankroto byla ieškovei iškelta beveik po 2 metų. Todėl atsakovėms negalėjo būti žinoma apie ieškovės kreditorių teisių pažeidimą.
      3. Informacija apie Turto areštus yra prieinama tik atlygintinai, išrašų užsakymas privalo būti pagrįstas teisėtu gavimo pagrindu, kurių sąrašas nėra pateiktas, o vertinamas kiekvienu atveju atskirai (Lietuvos Respublikos Turto areštų registro nuostatų 60, 61, 62 punktai). Todėl reikalavimas kiekvieno mokėjimo atlikimui tikrinti tiekėją turto areštų registre užsisakant ir mokant už išrašus, apsunkintų įmonės veiklą tiek laiko prasme, tiek piniginės lėšos tokiems patikrinimams būtų labai didelės.
      4. Atsakovės negalėjo žinoti apie ieškovės skolas VMI ir VSDFV Kauno skyriui, bei kitiems kreditoriams. Tik nuo 2014 m. liepos 24 d. VSDFV internetinėje svetainėje galima rasti informaciją apie juridinio asmens skolas Sodrai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-446 91 punktas), o VMI internetinėje svetainėje – tik nuo 2014 m. liepos 3 d. Ginčo sandoriai sudaryti iki 2014 m. liepos 3 d. ar 2014 m. liepos 24 d.
      5. Be to, atsakovė UAB „Dominari“ negalėjo patikrinti ieškovės finansinės būklės, nes įmonės balansas už 2014 m. VĮ „Registrų centras“ dar nebuvo pateiktas, metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
      6. Ieškovės direktorius (trečiasis asmuo) pateikė prašymus dėl prievolės įvykdymo atsakovei AB „ESO“. Atsakovė UAB „Dominari“, vadovaudamasi CK 6.44 straipsnio 1 dalimi, įvykdė prievolę apmokėti už atliktus darbus kreditorės paskirtam asmeniui – atsakovei AB „ESO“. Įstatymo nėra draudžiama, esant kreditoriaus prašymui, kad skolininkas apmokėtų kitam kreditoriui ir tokiu būdu padengtų pirminio kreditoriaus skolą.
      7. Atsakovei UAB „Dominari“ neturėjo kilti įtarimų dėl prašymo sumokėti pinigines lėšas atsakovei AB „ESO“, nes ši atsakovė yra valstybės valdoma energetikos įmonė Lietuvoje, teikianti elektros energiją, ir nėra susijusi nei su ieškove, nei su atsakove UAB „Dominari“. Elektros energija yra būtina ieškovės paslaugų teikimui.
      8. Neabejotina, kad 3 469,35 Eur skolos padengimas ginčo būdu buvo padarytas vieninteliu tikslu – siekiant išvengti sunkesnės ieškovės finansinės padėties. Elektros energijos tiekimo nutraukimas būtų sąlygojęs gamybos proceso sustabdymą.
      9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad actio Pauliana prasme tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo buvo sąžiningi.
    6. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, taip piktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-538-330/2015).

12V. Dėl actio Pauliana instituto taikymo ypatumų

    1. Be minėtų sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Tačiau teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako, nes jis, atmetus ieškinį, neturi jokios įtakos kitokiam sprendimo rezultatui.

13IV. Dėl sandorių, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimo

    1. Kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos ir ginčijami mokėjimai nepripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis), teismas dėl kito sandorių negaliojimo pagrindo – CK 1.80 straipsnio, pasisako ir nelaiko jo pertekliniu. Įvertinant tai, kad mokėjimai nebuvo atlikti negaliojančių sandorių pagrindu, yra būtinas atskiras jų (ne) teisėtumo vertinimas, o ne laikymas kaip papildomo pagrindo išvadai aptariant antrąją būtiną actio Pauliana sąlygą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-526-330/2015).
    2. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytą sandorių negaliojimo pagrindą galima taikyti nustačius tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovės teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką, ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas, t. y. būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249-330/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-421/2016).
    3. Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas neteko galios 2009 m. liepos 1 d., todėl sandoriams esant sudarytiems 2014 m., negali būti taikomas. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo CK 6.9301 straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
    4. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (3 punktas), o ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti (4 punktas). Šios normos formuluotėje naudojamas žodis „privalo“ patvirtina CK 6.9301 straipsnio normos imperatyvumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).
    5. Nagrinėjamu atveju analizuoti bylos duomenys patvirtina, kad buvo užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo VSDFV ir VMI. Šiems kreditoriams buvo daromos išskaitos iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos, todėl CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos nebuvo pažeistos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka aptariamu atveju nebuvo pažeista. Tuo labiau, kad jeigu mokėjimai elektros energiją tiekiančiai įmonei nebūtų atlikti, tai galėjo sąlygoti įmonės gamybos nutraukimą, kas atitinkamai būtų lėmę pajamų negavimą, dėl ko aptariami kreditoriai visai nebūtų gavę lėšų.
    6. Kaip minėta šio sprendimo 13 punkte, ginčo piniginių lėšų pervedimas atsispindi taip pat ir atsakovės AB „ESO“ buhalteriniame dokumente „Kliento (t. y. ieškovės) sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d.“ (b. l. 86–87). Iš minėto dokumento lentelės „Laikotarpio duomenys“ 14 grafos „Iš viso“ matyti, kad atsakovei UAB „Dominari“ atlikus 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. pavedimus AB „ESO“, ieškovės įsiskolinimas už elektros energiją buvo visiškai padengtas, o atlikus 2016 m. liepos 2 d. pavedimą – ieškovė vis tiek liko skolinga atsakovei AB „ESO“. Galima daryti išvadą, kad atlikus ginčo sandorius, ieškovės įsiskolinimas buvo visiškai padengtas, ar paskutinio ginčo pavedimo atveju – ženkliai sumažintas – šie veiksmai lėmė, kad ieškovei buvo toliau tiekiama elektros energija. Po ginčo sandorių atlikimo atsakovė AB „ESO“ toliau ieškovei siuntė įspėjimus dėl įsiskolinimo padengimo ir galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo (b. l. 83–85). Taigi, ieškovė savo veiklą ginčijamų sandorių dėka vykdė ilgiau (ieškovės veikla nutraukta tik 2014 m. spalio 30 d., kai buvo atleistas paskutinis darbuotojas), tuo užtikrindama įmonės gamybos tąsą, galimybę gauti pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais.
    7. Tuo labiau, kad iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė įgijo naujų kreditorių ar kad skolos kreditoriams ženkliai padidėjo juos patvirtinus Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1362-260/2016. Pastarąja nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas sutampa su patikslintame ieškinyje (sprendimo 3.1. punktas) nurodytais ieškovės kreditoriais ir nurodytomis įsiskolinimo sumomis. Be to, pažymėtina, kad ieškovės trečiosios eilės kreditoriams VMI ir VSDFV Kauno skyriui laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. birželio 20 d. buvo pervedamos didesnės sumos (VMI – 4 644,33 Eur (b. l. 27), VSDFV – 2 395,84 Eur (b. l. 28–30)), nei ginčo sandoriais buvo pervesta atsakovės UAB „Dominari“ atsakovei AB „ESO“ (3 469,35 Eur).
    8. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, nėra svarbesnis už tą, kuris bus apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016), todėl ieškinys ir aptariamo sandorio negaliojimo pagrindu negali būti tenkinamas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Šioje byloje atsakovės ir trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl iš bylą pralaimėjusios ieškovės jos nepriteisiamos.
    2. Iš ieškovės valstybei priteisiamos 11,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, kuomet pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti įmonė, tokios išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-538-330/2015).

15Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Nutarė

16ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“, patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Dominari“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi akcinė bendrovė „Lesto“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje, – R. B., atmesti.

17Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“ (juridinio asmens kodas 300971633) valstybei 11,20 Eur (vienuolikos eurų 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, mokėtinas iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SRJ“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

18Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai