Byla 1-16-876/2011

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,

2sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,

3dalyvaujant kaltinamajam E. B.,

4gynėjui advokatui Aleksandrui Uščiauskui,

5prokurorui Audriui Ažukui,

6nukentėjusiajai A. R.,

7teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) gyvenantis ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

8kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p, 284 str. 1 d. padarymu

Nustatė

9E. B. 2010 m. rugpjūčio 16 d. apie 7 val. 30 min. Ramoniškių kaime, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, vieštoje vietoje Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos Ramoniškių pasienio kontrolės punkte, įžiūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė kumštimi vieną smūgį nukentėjusiajai A. R. į veidą ir padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste – žande, kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sutrikdė viešąją tvarką.

10Kaltinamasis E. B. nurodė, kad kaltu prisipažįsta dalinai ir paaiškino, jog 7.30 val. atvažiavo prie švisoforo įvažiuoti į muitinę. Automobilio langas buvo atidarytas ir jis pajuto, jog į veidą kažką paleido. Suprato, kad žvyras. Jis iššoko iš automobilio ir pasakė, kad nuekntėjusioji eitų į automobilį. Tačiau nukentėjusioji privėjo prie jo, jis ją stūmė nuo savęs, nukentėjusioji pašoko ir su galva trenkėsi į galinį automobilio sprną. Jis nukentėjusiąją stūmė nuo savęs todėl, kad norėjo išvengti spyrio į tarpukojį, nes anksčiau ji Rusijos pusėje buvo toks įvykis. Jis nežino, ar kažkas matė konfliktą, ten buvo žmonių, tačiau niekas nesikišo. Dėl ko kilo konfliktas, jis nežino. Jis jau dešimt metų važinėja į Rusiją parsivežti benzino, važiuojant visada būna įtampa, nes reikia įvažiuoti į muitinę. Nukentėjusioji taikėsi jam spirti į tarpukojį, jis prisidengė, o paskui ją pastūmė, tai buvo gynyba. Ji atbėgo ir taikėsi spirti, jis taip suprato, nes ji atsistojo tokia stovėsena, kad galėtų smūgiuoti.

11E. B. padarytas nusikalstamas veikas įrodytos ir kitais byloje surinktais įrodymais:

12Nukentėjusioji A. R. nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. buvo surašinėjamos eilės, ji atvažiavo ir sustojo eilėje. B. atvažiavo be eilės. Kai buvo neutralioje zonoje, B. grįžinėjo iš Rusijos. Ji buvo išlipusi iš automobilio, ir B. buvo išlipęs, jis kažką veikė prie automobilio bagažinės, paskui atsisėdo į automobilį. Ji priėjo ir paklausė, ar pavyko prasmukti be eilės, tada B. išlipo iš automobilio ir trenkė jai. Jis trenkė į kairį žandą kumščiu. Jai susvaigo galva, ji pritūpė, o jis išvažiavo į Lietuvos muitinę. Ji jam buvo spyrusi prieš kokius 4-5 metus, kovinių veiksmų ji nemoka, į jo automobilį ji nieko nemetė. Įvykį matė ir pasieniečiai ir muitininkai, buvo daugiau žmonių, kurie priėję klausė, kas atsitiko. Jos automobilis stovėjo per 2-3 automobilius į Rusijos pusę, o jis į Lietuvos.

13Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį jie važiavo į Rusiją, ji buvo neutralioje zonoje. Aušra stovėjo priekyje per kelis automobilius, o B. važiavo iš Rusijos pusės. Ji pamatė, kaip Aušra atsitūpė, paskui atsistojo ir užsiėmė veidą. Ji buvo per keturis automobilius ir matė smūgį. Aušra stovėjo netoli savo automobilio. E. B. smūgiavo iš rankos į veidą, tai tikrai nebuvo stūmimas, sudavė į kairę pusę veido. Po smūgio Aušra atsitūpė, atsistojo ir nuėjo prie savo automobilio. Po to ji kalbėjo su Aušra, kuri skundėsi, kad svaigsta galva. Kas buvo prieš įvykį ji nematė, ką kalbėjo – negirdėjo.

14Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo iškviestas į Jurbarko ligoninės priimamąjį skyrių, nes ten buvo sužalotas asmuo. Ten buvo nuekntėjusiojo, priėmė jos pareiškimą, surado B. Pasienyje žiūrėjo įrašus. Įraše matėsi, kaip B. sėdi automobilyje, prie jo prieina nukentėjusioji, ji nueina ir išlipa B., paskui nukentėjusioji atsitūpusi ir po kiek laiko nueina. Pačio smūgio nesimatė, nes užstojo kelio ženklas. Jis pamena, kad B. sakė, jog nuekntėjusioji pati užsikabino ir todėl sudavė. Sakė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad įvažiavo be eilės. Įraše automobilis matėsi iki pusės, matėsi durelės. Įvykis buvo prie automobilio galo. Iš įrašo jis suprato, kad asmenys stovi ir kalbasi, kad nukentėjusioji šokinėja, to nebuvo matyti. Nukentėjusioji niekur nebuvo nuėjusi, ji pritūpė prie automobilio.

15Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su kolega peržiūrėjo įrašą, kuriame matėsi automobilių eilė, moteris eina prie automobilio, kalbasi ir eina prie savo automobilio, tada išlipa vyras iš automobilio Audi ir tai moteriai kažką sako. Tą vaizdą, kas vyksta, užstojo kelio ženklas, tačiau matosi rankos ir kaip moteris atsitūpia, o vyras sėda į automobilį ir nuvažiuoja, moteris atsistoja ir nueina. Pačio smūgio nesimato. Vyriškis stovėjo arčiau savo automobilio, nugara į vaizdo kamerą, toje vietoje daugiau žmonių nebuvo. Kur buvo moteris toje pusėje kažkas išlipo iš automobilio ir priėjo prie moters. Nukentėjusioji nestovėjo kovine stovėsena.

16Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį į jį kreipėsi pareigūnai ir prašė surasti vaizdo įraša, kur buvo sumušta R. Įrašas saugomas 2-3 savaites, šiuo metu įrašo jau nėra. Per įrašą mažai kas matėsi, nes užstojo kelio ženklas. Įrašė matėsi, kaip iš Lietuvos į neutralią zoną atvažiavo baltos spalvos BMW automobilis, po kiek laiko iš Rusijos pusės įvažiavo raudomos spalvos Audi, iš baltos spalvos automobilio išlipusi moteris priėjo prie raudonos spalvos automobilio, paskui apsisuko ir ėjo nuo jo atgal. Tada iš raudonos spalvos automobilio išlipo vyras ir nuėjo link moters, po to vyras pasitraukė sėdo į automobilį, o moteris tupi ir paskui keliasi. Ten žmonių buvo išlipusių, bet kas tokie jis nežino.

17Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp tų dviejų asmenų įvyko konfliktas pasienyje. Nukentėjusioji buvo prieš jį eilėje įvažiuoti į Rusiją, o B. grįžo iš Rusijos. Ji priėjo prie B. automobilio ir kažką metė į jo automobilį, ką metė, nematė, B. jai liepė dingti. Ji grįžo prie savo automobilio, paskui vėl priėjo prie B. automobilio. Po to B. išlipęs ją stumtelėjo. Jis buvo šalis, sėdėjo automobilyje ir matė. B. stumtelėjo, nukentėjusioji pritūpė ir pasakė, kad dabar jam bus. Nukentėjusioji tik pritūpė, nenukrito, jis nematė, kad ji būtų trenkusis į automobilį. Sužalojimų nematė, kraujas iš niekur nebėgo. Nukentėjusioji stovėjo kumštį sugniaužusi ir rankas į priekį atkišusi ir šokinėjo prie B., jis suprato, kad ji buvo nusiteikusi grėsmingai. Nukentėjusiosios niekas nemušė, tik pastūmė.

18Specialisto išvadoje Nr. G343-10(10) nurodoma, kad A. R. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste – žande, kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lūžimas. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktai, pvz. ranka, kumščiu ir pan. vieno smūgio pasekoje nurodomu laiku. (b.l. 12).

19Specialistas Algirdas Jokšas teismo posėdžio metu paaiškino, kad smūgis buvo suduotas į veido kairę pusę, kairio skruostikaulio sritį. Apžiūrint gydymo įstaigoje nustatyta laiptelis kairei akiduobei kairiame krašte, vadinasi smūgis buvo į skruostikaulį. Tokie sužalojimai įvyksta ne nuo kritimo ar atsitrenkimo į kažkokius daiktus, bet nuo tiesioginio smūgio. Suduota su daiktu be jokių briaunų, išsikišimų, kampų, nes kitaip matytųsi odoje išoriniai sužalojimai. Tai gali būti delnas, kumštis. Kad sužeisti žmogaus kaulinę struktūrą, reikia didesnės jėgos negu pastūmimas, tai reikalinga koncentruota jėga į tam tikrą lokalią vietą. Stumiant pirštų galais nuo savęs tokie sužalojimai neįvyksta.

20Filmuotos medžiagos apžiūros protokole nurodytos užfiksuotos įvykio aplinkybės. (b.l. 15-16).

21E. B. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b.l. 66), administracine tvarka baustas vieną kartą (b.l. 67), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 113), Jurbarko miesto seniūnija duomenų apie kaltinamąjį neturi (b.l. 68).

22Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad E. B. įvykdė nusikalstamas veikas. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

23Kaltinamajame akte nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios kaip nurodoma atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. E. B. iš dalies ginčija sudavęs nukentėjusiajai, teigia, kad jis tik stūmė ją nuo savęs, tačiau tokie teisiamojo parodymai neatitinka bylos aplinkybių. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. R. davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino liudytojai V. R., E. B., A. G., R. J.. Nukentėjusioji nurodė, jog ji pati priėjo prie E. B., kuris dėl jos pasakytų žodžių išlipo iš automobilio, trenkė jai į veidą. Nuo smūgio nuekntėjusiajai susvaigo galva, ji pritūpė, o teisiamasis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Tokias aplinkybes patvirtino liudytoja V. R., kuri nurodė mačiusi, kaip E. B. sudavė smūgį nukentėjusiajai. Liudytojai E. B., A. G., R. J. nurodė, jog matė įvykio vietoj darytą vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kaip nuekntėjusioji priėjo prie teisiamojo, po to pritūpė. Kaip matyti šie įrodymai patvirtina, jog nukentjėusioji A. R. nurodė teisingas ir nuoseklias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu pats kaltinamasis ir liudytojas J. Š. teigė, jog nuekntėjusioji buvo tik pastumta, tačiau šie parodymai prieštarauja ne tik kitiems parodymamas, tačiau ir specialisto išvadai, bei specialisto paaiškinimams. Specialisto išvadoje (b.l. 12) nurodoma, kad sužalojimas padarytas kietais bukais daiktai, vieno smūgio pasekoje. Taip pat specialistas teismo posėdžio metu nurodė, kad skruostikaulio lūžimas negalėjo būti padarytas pastumiant, tokiam sužalojimui padaryti reikia didesnės jėgos negu pastūmimas, tai reikalinga koncentruota jėga į tam tikrą lokalią vietą. Stumiant pirštų galais nuo savęs tokie sužalojimai neįvyksta. Taip pat tokie sužalojimai įvyksta ne nuo kritimo ar atsitrenkimo į kažkokius daiktus, bet nuo tiesioginio smūgio. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. B. sudavė smūgį nuekntėjusiajai, o jo teiginys, jog jis tik stūmė yra neteisingas.

24E. B. suduodamas nukentėjusiajai smūgį į veidą, padarė A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Suduodamas smūgius teisiamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes nenumatė savo veiksmų pasekmių, todėl baudžiamojon atsakomybėn trauktinas dėl kilusių pasekmių, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

25E. B. yra kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tai yra dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2010).Bylos duomenys patvirtina, jog E. B. sudavė nukentėjusiajai be dingsties, dėl jos pasakytų žodžių teisiamajam. E. B. yra tvirto sudėjimo vyras, kursi viešoje vietoje sudavė nukentėjusiajai, tai parodo jo nepagarbą visuomenei, jo niekinamą požiūrį į morales normas ir visuomenėje nusistovėjusias taisykles. Suduodamas smūgį už save žymiai silpnesniam žmogui teisiamasis pademonstravo niekinamą požiūrį į nukentėntėjusiąją ir kitus buvusius asmenis. Pats teisiamasis nurodė, kad jis susierzino dėl nukentėjusiosios elgesio, tačiau teismas konstatuoja, kad jo poelgis buvo neadekvatus nukentėjusiosios elgesiui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas mano, kad E. B. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

26E. B. taip pat pateikti kaltinimai pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nurodyto nusikaltimo veika pasireiškia, kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ir veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis – įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Kaip jau nurodyta šie veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje viešoji vieta suprantama, kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis bet kurie asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kaip matyti, E. B. prieš nukentėjusąją A. R. smurtą naudojo pasienio kontrolės punkte, dienos metu. Akivaizdu, jog įvykio vieta yra vieša vieta, kurioje dažniausiai yra daug asmenų. Be to, nukentėjusioji bei liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio metu toje vietoje buvo kitų asmenų. Teisiamojo atlikti smurtiniai veiksmai prieš kitą asmenį, pripažinti įžūliu elgesiu ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymius. Be to, kvalifikuojant veiką pagal nurodytą straipsnį, būtina nustatyti, jog nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį. Iš bylos duomenų matyti, kad E. B. atlikti smurtiniai veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, nes teismo posėdyje apklausta V. R., J. Š. nurodė, jog tuo metu pasienio kontrolės punkte buvę kiti asmenys matė naudojama smurtą, į tai atkreipė dėmesį, tuo metu žmonės stebėjo įvykį bei buvo nutrauktas jų poilsis ar darbo veikla.

27Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad E. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. Pats teisiamasis padarytą baudžiamąją veiką pripažino iš dalies, teigė, kad tai buvo būtinoji gintis bei jis nesudavė smūgio. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl būtinosios ginties

28E. B. prašo jo veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties sąlygomis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. sudavė smūgį A. R. dėl nukentėjusiosio pasakytų žodžių. Taip pat E. B. nurodė, jog jis stūmė nukėntėjusiąją, nes norėjo apsisaugoti nuo jos spyrio, nes jo žodžiais, nukentėjusioji buvo pasirengusi jam spirti ir buvo anksčiau spyrusi. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės neatitinka bylos duomenų, nes teisiamsis ne stūmė A. R., o jai sudavė, be to, vaizdo įrašą matę liudytojai paneigė tai, kad nukentėjusiojis stovėjo kovinėje stovėsenoje ir pan.

29Pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties situaciją sukelia pavojingas kėsinimasis. Tuo tarpu šiuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus teisiamojo gyvybei ar sveikatai negrėsė. Akivaizdu, jog nukentėjusioji, kuri yra žymiai silpnesnė fiziškai, negalėjo sukelti teisiamojo sveikatai ir gyvybei pavojaus. Tuo tarpu teisiamojo panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją neatitinka proporcingumo principo prieš E. B. įsivaizduotą jos keliamą grėsmę. Nesant būtinosios ginties sąlygoms, nėra pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą. Dėl bausmės dydžio

30Dėl bausmės dydžio

31Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – laisvės atėmimas iki penkerių metų. E. B. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. B. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tačiau jo veiksmai buvo spontaniški ir iššaukti tuo metu susiklosčiusios situacijos. Tad darytina išvada, jog padaryta veika yra atsitiktinė ir padaryta dėl tuo metu susiklosčiusios nepalankios situacijos. E. B. nedirbantis, anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas. Jo veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

32BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau E. B. yra teisiamas nors ir už apysunkį nusikaltimą, tačiau pagal kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, kurio sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Kadangi E. B. neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo, tad taikyti BK 62 str. nėra galimybių, todėl jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytas vidurkis. Tačiau teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, E. B. asmenybę, konstatuoja, jog vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į paskirtos bausmė dydį, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metmas. Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos viena kaltinamojo veika, tad laikytinos idealiaja nusikalstamų veikų sutaptimi, ir vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrintinos apėmimo būdu. BK 75 str. 2 d. nurodomo, jog asmeniui atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria numatytus įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų E. B., kad jis laikytųsį įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti atlyginti padarytą turtinę žalą ir atsiprašyti nukentėjusiosios. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

33Nukentėjusioji A. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 15000 turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusioji A. R. prašo priteisti bendrai 15 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, jog turtinės žalos atlyginimo paskirtis – sugrąžinti nukentėjusąją į tą pačią padėtį, buvusią iki nusikaltimo padarymo. Kaip matyti šiai dienai, nukentėjusiosios žodžiais, ji patyrė turtinę žalą, tačiau nenurodė, kokia konkreti turtinės žalos suma. Atsižvelgiantį nurodytą teismas konstatuoja, jog ieškinio dalis dėl turtinės žalos atmestinas.

34 CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. LAT ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

35Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

36CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę žadėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojma teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

37Nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad A. R. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl ilgo gydymo buvo apribotos jos socialinio gyvenimo galimybės.

38Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmais, E. B. šiuo metu gauna išankstinę pensiją, kurios dydis 537,85 Lt, jo sutuoktinė yra bedarbė. Jam nuosavybės teis priklauso ½ buto, kuriame jis gyvena. Šios aplinkybės patvirtina, jog teisiamoji finansinė padėtis yra sunki, ir tai yra vienas iš kriterijų įkurį būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, jog A. R. buvo suduota netikėtai dienos metu viešoje vietoje. Konfliktas įvyko dėl teisiamojo E. B. nesusivaldymo ir emocijų proveržio.

39Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką (LAT nutartys Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-253/2009, 2K-303/2006), teismas konstatuoja, jog A. R. priteistina 4000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.

40Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. R. gydymą dėl 2010 m. rugpjūčio 16 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 1759, 29 Lt (tūkstanį septynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 29 ct.) sumą. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele ( b.l. 19-22), todėl tenkintinas visiškai.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

Nutarė

42E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

43E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

44Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

45Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, ir atsiprašyti nukentėjusiosios. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

46Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

47Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. B., asmens kodas ( - ) 1759,29 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt devynis Lt 29 ct) išlaidų nukentėjusiosios A. R. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita ( - ), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.

48Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. B., asm.kodas ( - ) priteisti 4000 (keturis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti A. R., asm.kodas ( - )

49Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme. Teisėjos parašas. Nuorašas tikras:

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,... 2. sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,... 3. dalyvaujant kaltinamajam E. B.,... 4. gynėjui advokatui Aleksandrui Uščiauskui,... 5. prokurorui Audriui Ažukui,... 6. nukentėjusiajai A. R.,... 7. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 8. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p,... 9. E. B. 2010 m. rugpjūčio 16 d. apie 7 val. 30 min.... 10. Kaltinamasis E. B. nurodė, kad kaltu prisipažįsta... 11. E. B. padarytas nusikalstamas veikas įrodytos ir kitais... 12. Nukentėjusioji A. R. nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 16... 13. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010... 14. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010... 15. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su... 16. Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010... 17. Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad... 18. Specialisto išvadoje Nr. G343-10(10) nurodoma, kad A. R.... 19. Specialistas Algirdas Jokšas teismo posėdžio metu paaiškino, kad smūgis... 20. Filmuotos medžiagos apžiūros protokole nurodytos užfiksuotos įvykio... 21.E. B. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad... 22. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad 23. Kaltinamajame akte nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios kaip... 24. E. B. suduodamas nukentėjusiajai smūgį į veidą,... 25. E. B. yra kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tai yra... 26. E. B. taip pat pateikti kaltinimai pagal BK 284 str. 1 d.... 27. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad 28. E. B. prašo jo veiksmus vertinti kaip... 29. Pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja... 30. Dėl bausmės dydžio... 31. Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių... 32. BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar... 33. Nukentėjusioji A. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo... 34. CK 6.250 35. Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją... 36. CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra... 37. Nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys dėl... 38. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad... 39. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu... 40. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas... 42. E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą... 43. E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą... 44. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu... 45. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 metams,... 46. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui... 47. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti... 48. Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš... 49. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...