Byla 3K-3-336-248/2016
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Kudrešovo firmos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S.-U. ieškinį atsakovei A. Kudrešovo firmai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 5 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nuo 2002 m. kovo 14 d. dirbo A. Kudrešovo firmoje dizainere-konstruktore. 2014 m. balandžio 4 d. darbdavės savininkas priėmė sprendimą panaikinti dizaino ir konstravimo skyrių ir išplėsti vadybos skyrių: visoms skyriaus dizainerėms-konstruktorėms nuspręsta pasiūlyti dirbti vadybininkėmis paliekant ne mažesnį darbo užmokestį. Sprendime nurodyta, kad pirkėjai atsisako naudotis įmonės dizaino paslaugomis, o lekalai ir techninė medžiaga nuo šiol bus gaunami tiesiogiai iš klientų. 2014 m. liepos 29 d. ieškovė gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2015 m. sausio 1 d. Įspėjime nurodoma atleidimo iš darbo priežastis – darbuotojų skaičiaus mažinimas. Atsakovė į bylą pateikė 2014 m. rugpjūčio 1 d. darbdavės pasiūlymą ieškovei pereiti dirbti į vadybos skyrių ir eiti vadybininko pareigas. Jame nurodoma, kad darbuotojai sutikus būti perkeltai į kitą darbą visos kitos darbo sutarties sąlygos, išskyrus darbo vietą, liktų nepakeistos. Darbuotoja neigia tokį pasiūlymą gavusi, o darbdavė teigia, kad darbuotoja su pasiūlymu susipažinti atsisakė. Dokumente yra žyma dėl atsisakymo susipažinti, ją pasirašė pardavimų vadovė V. K. ir vyr. buhalterė A. K., pastaroji vėliau liudijo teisme. Darbuotoja 2014 m. spalio 8 d.–gruodžio 2 d. sirgo. 2014 m. gruodžio 3 d. darbdavės savininkas A. K. priėmė du įsakymus, kuriais atleido ieškovę iš darbo, išmokėjo darbo užmokestį už 56 kalendorines dienas pratęsus 4 mėnesių įspėjimo laikotarpį ligos laikui, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išdėstė išeitinės išmokos mokėjimą. Viename iš šių įsakymų yra R. S.-U. parašas.
  4. 2015 m. sausio 5 d. darbuotoja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. 2015 m. vasario 6 d. darbdavės advokatė kreipėsi į ieškovės advokatą pripažindama dalį darbdavės padarytų pažeidimų ir siūlydama susitarti taikiai, tačiau atsakymo negavo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino 2014 m. gruodžio 3 d. A. K. įsakymus atleisti iš darbo ieškovę, pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2015 m. vasario 27 d., priteisė ieškovei 421,66 Eur kompensaciją, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, priteisė iš atsakovės, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad darbdavė realiai įvykdė struktūrinius pertvarkymus, nes dizaino ir konstravimo skyriuje yra likusi tik viena darbuotoja, kuri yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos atleisti negalima. Remdamasis į bylą pateiktu dokumentu apie atsisakymą susipažinti ir liudytojos A. K. parodymais, teismas konstatavo, kad ieškovei buvo siūlytas kitas darbas. Taigi darbdavė nepažeidė DK 129 straipsnio reikalavimų. Tačiau teismas pripažino R. S.-U. atleidimą iš darbo neteisėtu, nes darbdavė pažeidė DK 130 straipsnį, t. y. atleido darbuotoją nepasibaigus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminui ir nepratęsė jo ieškovės ligos laikotarpiui. Šis pažeidimas šalintinas perkeliant ieškovės atleidimo iš darbo datą į 2015 m. vasario 27 d. Kadangi darbdavė jau buvo sumokėjusi ieškovei už darbą iki 2015 m. sausio 26 d., tai teismas priteisė vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už 23 darbo dienas. Kitus reikalavimus ir reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetė, nes darbdavė dalį pažeidimų pripažino ir siūlė tartis taikiai, o darbuotoja nesutiko, taip pat dėl ieškovės advokato elgesio.
  3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi R. S.-U. apeliacinį skundą tenkino, o A. Kudrešovo firmos apeliacinį skundą atmetė: panaikino 2014 m. gruodžio 3 d. A. K. įsakymus atleisti iš darbo ieškovę, pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei 13 926 Eur kompensaciją, 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės naudai iš darbdavio priteisė žyminį mokestį ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
  4. Kolegija nurodė, kad DK 129 straipsnyje nurodytų svarbių priežasčių atleisti ieškovę nebuvo. Dizaino ir konstravimo skyrius A. Kudrešovo firmoje vis dar egzistuoja ir nėra panaikintas, vadybos skyriaus pagal pažymą apie padalinių struktūrą apskritai nėra. Dizaineres-konstruktores perkėlus į vadybos skyrių darbdavės darbuotojų skaičius nepasikeitė. Be to, 2014 m. spalio 7 d. ieškovei buvo pavesta kolekcijos kūrimo užduotis, įmonėje dirba sukirpėjai, siuvėjai, todėl nėra tikėtina, kad šių funkcijų darbdavė atsisakė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio pateiktas dokumentas apie ieškovės atsisakymą susipažinti su pasiūlymu dirbti kitą darbą ir liudytojos parodymai yra subjektyvūs, silpni pagal prigimtį ir rodo suinteresuotos šalies poziciją. Taigi darbdavė neįrodė, kad pasiūlymas dėl kito darbo ieškovei buvo pateiktas tinkamai. Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija R. S.-U. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, ieškovės į darbą negrąžino ir pagal DK 300 straipsnio 4 dalį darbo sutartį laikė nutraukta nuo 2015 m. gruodžio 8 d., priteisė ieškovei 13 926 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atsakovė A. Kudrešovo firma prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino darbdavės pateiktą įrodymą – 2014 m. gruodžio 3 d. darbdavės savininko A. K. įsakymą, kuriuo atleido ieškovę iš darbo, išmokėjo darbo užmokestį už 56 kalendorines dienas pratęsus 4 mėnesių įspėjimo laikotarpį ligos laikui, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išdėstė išeitinės išmokos mokėjimą. Po įsakymo tekstu yra R. S.-U. parašas, todėl šis dokumentas įrodo, kad darbuotoja sutiko sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą. Darbuotojo sutikimo apie įspėjimo termino sutrumpinimą įstatymai nereglamentuoja, todėl jis gali būti laisvos formos. Be to, byloje yra pateikta darbo sutartis, kurioje yra abiejų šalių parašai, jog darbo sutartis nutraukiama. Taip pat kasatorė pabrėžia, kad darbo sutartis su R. S.-U. buvo nutraukta laikantis DK 130 straipsnyje nurodytų įspėjimo apie atleidimo iš darbo terminų (4 mėnesiai), todėl dėl ilgesnio nei įstatyme nustatytas įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino nustatymo ar jo pakeitimo šalys gali susitarti.
    2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes, pirma, netinkamai nustatė, kad struktūrinių pertvarkymų darbdavė nevykdė. 2014 m. balandžio 4 d. darbdavės savininkas priėmė sprendimą panaikinti dizaino ir konstravimo skyrių ir išplėsti vadybos skyrių, šis sprendimas yra teisėtas ir buvo realiai įvykdytas. Vadybos skyrių darbdavė turi, šias funkcijas atlieka pirkimų ir pardavimų skyriai, kurie priklauso administracijai. Byloje taip pat yra 2014 m. rugpjūčio 1 d. informacija apie laisvas darbo vietas, kurioje nurodytos pardavimų vadybininkių ir pirkimų vadybininkių pareigybės. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai formaliai vertino pavadinimo „Vadybos skyrius“ nebuvimą ir netinkamai nustatė, kad tokio skyriaus darbdavė neturi. Antra, apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl pertvarkymų realumo nurodė, kad pas darbdavę darbuotojų skaičius nesumažėjo. Tačiau darbdavė savo sprendime dėl struktūrinių pertvarkymų to ir siekė – panaikinti vieną skyrių ir išplėsti kitą skyrių. Be to, ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad buvusias dizaineres darbdavė jau yra atleidusi. Apeliacinės instancijos teismas šios informacijos nesvarstė ir neanalizavo. Trečia, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė, kad darbuotojai nebuvo siūlytas kitas darbas, nes vadovavosi tik darbuotojos paaiškinimais ir juos vertino kaip patikimus, o darbdavės paaiškinimus vertino kaip suinteresuotos šalies, liudytojos – kaip subjektyvius, silpnus pagal savo prigimtį ir suinteresuotus pagal bylos aplinkybes, darbdavės pateiktą rašytinį įrodymą (2014 m. rugpjūčio 1 d. pasiūlymą dėl kito darbo) paneigė. Toks skirtingas bylos šalių paaiškinimų vertinimas nėra pagrįstas, nes abi šalys yra suinteresuotos bylos baigtimi.
    3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo mažinti darbuotojai priteistiną kompensaciją už priverstinę pravaikštą, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011, kurioje pažymima, kad ieškinio reikalavimų dalies pripažinimas ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos dalį sumokėjimas yra pagrindas mažinti kompensaciją, kuri priteisiama pagal DK 300 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamoje byloje darbuotoja buvo atleista 2014 m. gruodžio 3 d., tačiau darbo užmokestis buvo sumokėtas už laikotarpį iki 2015 m. sausio 27 d. Taip pat darbdavė, gavusi ieškinį, kreipėsi į darbuotojos advokatą siūlydama ginčą išspręsti taikiai – pakeisti darbuotojos atleidimo iš darbo datą į 2015 m. vasario 10 d., sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą už tą laikotarpį ir atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas (3000 Lt), tačiau darbuotojos ar jos atstovo atsakymo negavo. Šios aplinkybės yra pagrindas mažinti priteistiną kompensaciją.
    4. CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų realumo

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-311/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012). Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005); taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
  2. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl darbovietėje atliktų struktūrinių pertvarkymų realumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonėje buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, suteikiantys darbdavei teisę atleisti darbuotojus pagal DK 129 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), išvada tinkamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 4 d. A. K. sprendimas reorganizuoti dizaino ir konstravimo skyrių buvo priimtas tinkamo subjekto, jis motyvuotas ir buvo realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų metu nebeliko realiai dizainerių-konstruktorių darbo funkcijas atliekančių ir dirbančių darbuotojų. Dizaino ir konstravimo skyrius nepanaikintas tik dėl vienos šiuo metu šių funkcijų neatliekančios darbuotojos, kuri yra vaiko priežiūros atostogose. Teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais (kitų buvusių dizaino ir konstravimo skyriaus darbuotojų, dabar vadybininkių darbo sutartimis) nustatė, kad buvusios dizainerės-konstruktorės yra su jų sutikimu perkeltos į kitas pareigas ir šiuo metu atlieka visiškai kitas vadybininkių funkcijas.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padaręs išvadą, kad struktūrinių pertvarkymų nebuvo, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus. Pirma, apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad dizaino ir konstravimo skyrius nors formaliai ir egzistuoja, iš tikrųjų nevykdo jokios veiklos, jame nėra šiuo metu darbo funkcijas atliekančių ir dirbančių darbuotojų. Antra, teismas nepagrįstai nevertino buvusių šio skyriaus darbuotojų darbo sutarčių pakeitimų, kurie įrodo, kad jų darbo funkcijos pakeistos į vadybininkų. Taigi darbovietėje ne formaliai, bet realiai pakito darbdavio struktūra ir nebeliko dizainerių-konstruktorių darbo funkcijas atliekančių ir dirbančių darbuotojų.
  4. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013). Dėl to nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar tikslinga buvo panaikinti dizaino ir konstravimo skyrių, ar reikalingos dizainerių-konstruktorių pareigybės darbdavės funkcijoms tinkamai vykdyti.

13Dėl ypatingo atvejo darbo sutarčiai darbdavio iniciatyva nutraukti

  1. Darbdavys savo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės teisėtai nutraukti neterminuotą darbo sutartį DK 129 straipsnio pagrindu su darbuotoju, patenkančiu į DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų ratą, turi galimybę tik ypatingais atvejais, kai tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ieškovė augina vaiką iki 14 metų, todėl jai taikoma DK 129 straipsnio 4 dalis. Taigi nagrinėjamoje byloje tikrinant darbuotojos atleidimo iš darbo teisėtumą turi būti įvertinta, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu atveju, kai realiai egzistuoja tokios aplinkybės, dėl kurių neatleidus darbuotojos būtų iš esmės pažeisti darbdavės interesai.
  2. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju nustatomos atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011). Ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, šis darbuotojas yra ilgalaikėje prastovoje ir nėra galimybės jo perkelti į kitą darbo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013).
  3. Vertindama darbdavės atliktą struktūrinį pertvarkymą – dizaino ir konstravimo skyriaus panaikinimą, kaip darbo sutarties su ieškove nutraukimo priežastį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai yra ypatingas atvejis, sudarantis pagrindą atsakovei nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 129 straipsnį. Minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbdavė atliko realius struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių nebeliko ieškovės einamų pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tolesnis darbuotojos palikimas darbe atsisakius jos vykdytų funkcijų reikštų tokios darbuotojos faktinę prastovą; tai lemtų nuolatinius darbdavės patiriamus darbuotojos atlyginimo dydžio nuostolius, šios aplinkybės pripažintinos galinčiomis iš esmės pažeisti darbdavės turtinius interesus, todėl siekdama išvengti nuostolių darbdavė galėjo pradėti tokios darbuotojos atleidimo iš darbo procedūrą. Darbdavio ekonominė būtinybė ir jo tiesioginis interesas yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie darbdavio (įmonės) veiklos rezultatų, bet, priešingai, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 straipsnio laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos atleisti darbuotoją.

14Dėl pasiūlymo dirbti kitą darbą įvertinimo

  1. Atleisti darbuoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus, skirtingai nustatė aplinkybę dėl kito darbo siūlymo buvimo ar nebuvimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kito darbo pasiūlymo formos įstatymas nedetalizuoja. Įstatyme nenustatyta, kad kito darbo pasiūlymas perkeliamam dėl numatomo atleidimo darbuotojui būtų pateiktas raštu (DK 129 straipsnis). Aplinkybė, kad darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, gali būti įrodinėjama visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-158/2008).
  2. Aplinkybę, kad ieškovei buvo pasiūlytas konkretus darbas, išaiškinant darbo vietą, funkcijas, pareigas bei apmokėjimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik pagal darbdavės 2014 m. rugpjūčio 1 d. rašytinį pasiūlymą, bet pagal įrodymų visumą: minėtą rašytinį darbdavės pasiūlymą; darbdavės darbuotojų rašytines žymas dokumente, kurios nurodo, kad ieškovė atsisakė susipažinti su pasiūlymu; darbuotojos A. K. duotus liudytojos parodymus, kad pasiūlymas ieškovei buvo išaiškintas žodžiu; aplinkybes, kad kitos skyriaus darbuotojos perėjo dirbti vadybininkėmis. Šios įrodinėjimo priemonės atitinka CPK 177 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles nesivadovaudamas šiais įrodymais. Byloje yra pateikti priešingi abiejų šalių paaiškinimai, todėl būtina remtis kitais byloje esančiais įrodymais ir įvertinti byloje esančių įrodymų visumą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas į šį reikalavimą neatsižvelgė, todėl teisėjų kolegija panaikina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir pripažįsta pagrįsta ir įrodyta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei buvo pateiktas kito darbo – eiti vadybininko pareigas – siūlymas, tačiau jo ji atsisakė.

15Dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino

  1. Įstatyme nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotojais, auginančiais vaikų iki 14 m., raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (DK 129 straipsnio 4 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2014 m. liepos 29 d. gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2015 m. sausio 1 d. Taigi darbdavė nustatė ilgesnį nei DK 130 straipsnyje nurodytą įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą (ne keturis, o daugiau nei penkis mėnesius). Toks darbdavės elgesys yra teisėtas ir pagerinantis darbuotojos padėtį, palyginti su įstatymų nustatytąja. Darbuotoja 2014 m. spalio 8 d.–gruodžio 2 d. sirgo, todėl pagal DK 130 straipsnio 4 dalį įspėjimo terminas turi būti pratęsiamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavys, pats nustatęs ilgesnį nei DK nurodytas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą, informavęs apie tai darbuotoją, vėliau vienašališkai be atskiro ir aiškaus darbuotojos valios išreiškimo jo trumpinti neturi teisės. Nagrinėjamoje byloje darbuotoja tokio prašymo sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo nepareiškė. Darbuotojos pasirašymas po darbdavės jau priimto įsakymo dėl atleidimo iš darbo, atsiskaitymo ir išeitinės išmokos išdėstymo tekstu negali būti aiškinamas plečiamai kaip reiškiantis darbuotojos prašymą ir (ar) sutikimą dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino sutrumpinimo. Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodytas darbuotojos atleidimo iš darbo terminas (2015 m. sausio 1 d.), jį pratęsus darbuotojos ligos laikotarpiui, t. y. iki 2015 m. vasario 27 d.
  2. DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, gali būti pripažintas neteisėtu, jeigu darbuotojas iš viso nebuvo įspėtas apie būsimą atleidimą; o įstatyme nustatytų įspėjimo terminų nesilaikymas nesukelia tokių teisinių padarinių, nes įstatymų leidėjo įtvirtintas tik atleidimo datos perkėlimas. Taigi įstatyme nustatyto įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo termino pažeidimas negali būti pagrindas pripažinti darbo sutarties su darbuotoju nutraukimą neteisėtu, šis pažeidimas gali būti ištaisomas perkeliant atleidimo iš darbo datą įstatymu nustatytam įspėjimo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  3. Nagrinėjamoje byloje situacija, kai darbuotoja darbdavės sprendimu įspėta prieš daugiau nei penkis mėnesius iki numatomo atleidimo, tačiau atleidžiama šiam terminui nesuėjus ir jo nepratęsus pagal DK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimus, vertintina ne kaip absoliutus atleidimo iš darbo neteisėtumą suponuojantis pažeidimas, bet kaip pažeidimas, kuris šalintinas teismui perkeliant atleidimo iš darbo datą ir priteisiant darbuotojai už papildomą laikotarpį, kurio metu darbo sutartis negalėjo būti nutraukta, atitinkamą piniginę kompensaciją. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad darbdavė pažeidė draudimą atleisti nesuėjus įspėjimo terminui, tačiau atleidžiamai darbuotojai išmokėjo papildomai už 56 kalendorines dienas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šią ieškovei išmokėtą kompensaciją ir jai priteisė 421,66 Eur. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino darbuotojos atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino darbdavės įsakymus dėl darbuotojos atleidimo iš darbo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama.
  4. Atsižvelgdamas į netinkamą CPK 185 straipsnio taikymą, kasacinis teismas panaikina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria darbuotojos atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir panaikinti darbdavės 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymai Nr. 383 ir Nr. 384 (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  1. Nurodytais pagrindais panaikinęs skundžiamą nutartį, kasacinis teismas nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės priimamam procesiniam sprendimui.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasatorė turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio. Kasacinės instancijos teismas tenkino 97 procentus kasacinio skundo, todėl iš ieškovės kasatorei priteistini 97 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 970 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirta 4,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo priteistos iš kasatorės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, iš dalies patenkinus kasacinį skundą, atsižvelgiant į galutinę patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turi būti priteisiamos iš ieškovės ir atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo dalis dėl 4,64 Eur priteisimo iš A. Kudrešovo firmos panaikinama.
  3. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos (patirtos pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose) valstybės naudai priteistinos iš ieškovės ir atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 9,63 Eur (4,64 + 5,29 = 9,93 Eur; 9,93 x 0,97 = 9,63 Eur), o iš atsakovės šios išlaidos nepriteisiamos, nes suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti.

19Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

20„Ieškinį tenkinti iš dalies.

21Nustatyti, kad ieškovės R. S.-U. ( - ) ir atsakovės A. Kudrešovo firmos (j. a. k. 233855140) darbo sutartis yra nutraukta 2015 m. vasario 27 d. pagal DK 129 straipsnį.

22Priteisti iš atsakovės A. Kudrešovo firmos (j. a. k. 233855140) ieškovei R. S.-U. ( - ) 421,66 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną Eur 66 ct) kompensaciją.

23Kitą ieškinio dalį atmesti.“

24Priteisti iš ieškovės R. S.-U. ( - ) atsakovei A. Kudrešovo firmai (j. a. k. 233855140) 970 (devynis šimtus septyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

25Priteisti iš ieškovės R. S.-U. ( - ) 9,63 Eur (devynis Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl darbo sutarties... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Atsakovė A. Kudrešovo firma prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12. Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų realumo
          13. Dėl ypatingo atvejo darbo sutarčiai darbdavio iniciatyva nutraukti 14. Dėl pasiūlymo dirbti kitą darbą įvertinimo
            15. Dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino
              16. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Šaliai, kurios... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 19. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo... 20. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 21. Nustatyti, kad ieškovės R. S.-U. ( - ) ir atsakovės A. Kudrešovo firmos (j.... 22. Priteisti iš atsakovės A. Kudrešovo firmos (j. a. k. 233855140) ieškovei R.... 23. Kitą ieškinio dalį atmesti.“... 24. Priteisti iš ieškovės R. S.-U. ( - ) atsakovei A. Kudrešovo firmai (j. a.... 25. Priteisti iš ieškovės R. S.-U. ( - ) 9,63 Eur (devynis Eur 63 ct)... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...