Byla 2-1497-157/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016 dalies, kuria atmestas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016 dalies, kuria atmestas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Strategy and management group“ (toliau – UAB ,,Strategy and management group“), kurios finansinis reikalavimas yra 214,12 Eur (iš viso patvirtinta kreditorinių reikalavimų už 1 122 249,59 Eur) 2016 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB ,,Šilo statyba“ kreditorių 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. susirinkimų nutarimus negaliojančiais; išreikalauti iš administratoriaus dokumentus, susijusius su kreditoriaus UAB Viva Investment Eu reikalavimu; atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, jei jis buvo praleistas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Nurodė, kad minėtuose kreditorių susirinkimuose nuspręsta kreditorių UAB Viva Investment Eu paskirti visų BUAB ,,Šilo statyba“ kreditorių atstovu civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016 dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Teigė, kad sprendimas prieštarauja CPK 43 ir 44 straipsnių nuostatoms, nes įmonė gali atstovauti tik kreditorius, kurie neprieštaravo jos skyrimui; kad buvo pažeista balsų skaičiavimo tvarka, nes 2016 m. gegužės 6 d. susirinkimo balsai buvo įskaityti balsavus pakartotinai; kad abejotina šio kreditoriaus reikalavimo kilmė.
  3. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB Viva Investment Eu atstovui M. L. atstovauti visus kreditorius civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

    5

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjos reikalavimus išskirti – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016 dėl BUAB ,,Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu; skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-465-277/2016; skundą priimti; prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įpareigoti bankroto administratorių pateikti papildomus įrodymus atmesti.
  2. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas paskirti UAB Viva Investment Eu vadovą M. L. jų atstovu byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra galiojantis, todėl prašymą taikyti šias priemones atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Pareiškėja UAB „Strategy and management group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – prašymą patenkinti. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino to, jog ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais buvo pažeistos kreditorių konstitucinės teisės bei prigimtinės teisės ir laisvės, todėl siekiant užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmas būtina taikyti šias priemones.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo IĮ ,,Plieninė sklendė“ prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, procesą nutraukti, o šio prašymo neaptenkinus – skundą atmesti.
  3. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Apeliantė už skundą nesumokėjo žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet mokestis nemokamas, o atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimas į jį nepatenka. Dėl šių priežasčių apeliacinis procesas turi būti nutrauktas CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu.
    2. Teismo nutarties dalis teisėta ir pagrįstą, apeliantė nenurodė jokių aplinkybių paneigiančių tokią išvadą. Šios nutarties neskundė nė vienas iš 199 kreditorių, išskyrus apeliantę, kurios finansinis reikalavimas nežymus.
  4. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo skirti apeliantei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, pusę šios sumos priteisiant BUAB ,,Šilo statyba“ naudai, nes apeliantė, reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijusi 214,12 Eur reikalavimą, kuris lyginant su patvirtintais 1 122 249,59 Eur reikalavimais – yra nežymus, skųsdama visus teismų procesinius sprendimus piktnaudžiauja savo teisėmis, trukdo bankroto proceso eigai.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB ,,Šilo statyba“ bankroto administratorė UAB ,,Valdsita“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
  6. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja CK 144 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Kreditorių susirinkimas niekaip neriboja apeliantės teisių byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kurią ji ir iniciavo.
    2. Apeliantės teiginiai apie neva grubius ir antikorupcinius kreditorių prigimtinių teisių ir laisvių varžymus yra deklaratyvūs, visiškai nepagrįsti.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutarties dalimi, apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais buvo pažeistos kreditorių konstitucinės teisės bei prigimtinės teisės ir laisvės.
  4. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias bylos faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas.
  5. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB ,,Šilo statyba“ vadovas V. J. 2015 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė įmonei bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Valdsita“, nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 10 d. Teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri buvo ne kartą tikslinta, patvirtino įmonės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. Teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad kreditorius UAB ,,Roof line“ 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi Nr. 2016-S-1 perleido UAB „Strategy and management group“ 214,12 Eur kreditorinį reikalavimą, į kreditorių sąrašą įtraukė naują kreditorių UAB „Strategy and management group“ su 214,12 € (0,02 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų) kreditoriniu reikalavimu (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-253-227/2016).
  6. Kreditoriai UAB ,,Roof line“ ir UAB ,,Strategy and management group“ 2016 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami pripažinti UAB ,,Šilo statyba“ bankrotą tyčiniu. Teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi šis pareiškimas atmestas, nutartis neįsiteisėjusi (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-421-227/2016, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1826-798/2016).
  7. BUAB ,,Šilo statyba“ 2016 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl bendrininko išrinkimo atstovauti visus kreditorius byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nutarimas nepriimtas (b. l. 5). Pakartotiniame kreditorių susirinkime, vykusiame 2016 m. gegužės 11 d., 74,35 proc. visų susirinkime dalyvavusių teismo patvirtintų kreditorių nutarė civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016 dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu procesiniu bendrininku atstovauti visus kreditorius išrinkti kreditorių UAB Viva Investment Eu (b. l. 6).
  8. Kreditorius UAB ,,Strategy and management group“ 2016 m. gegužės 24 d. teismui pateikė skundą dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti nutarimų vykdymą. Šis skundas teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atmestas, nutartis neįsiteisėjusi (2016 m. liepos 27 d. UAB ,,Strategy and Management group“ pateikė atskirąjį skundą, 2016 m. rugpjūčio 26 d. byla išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą (civilinė byla Nr. 2-1816-XX/2016)).
  9. Kaip žinoma pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13Dėl žyminio mokesčio mokėjimo už atskirojo skundo padavimą

  1. Suinteresuotasis asmuo IĮ ,,Plieninė sklendė“ atsiliepime į skundą nurodė, kad apeliacinis procesas nutrauktinas, nes už skundą nesumokėtas CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio žyminis mokestis.
  2. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiame atsiliepime, akivaizdu, kad skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paduotas bankroto byloje, t. y. skundas pateiktas vieno iš kreditorių byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl šiuo atveju taikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta išimtis. Pažymėtina, kad teismai šiuo klausimu laikosi analogiškos pozicijos (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-343-943/2015).

14Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Kaip minėta apeliantė teigia, kad nutartis naikintina, nes teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais buvo pažeistos kreditorių konstitucinės teisės bei prigimtinės teisės ir laisvės, net ir nesant tam tikrų kreditorių sutikimui jų atstovu paskirta UAB Viva Investment Eu.
  2. Visų prima pažymėtina tai, kad, kaip buvo minėta anksčiau, dauguma kreditorių sutiko su siūlymu paskirti jų atstovu civilinėje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu būtent UAB Viva Investment Eu, o skundą dėl minėto nutarimo iš 199 kreditorių pateikė tik viena apeliantė, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 0,02 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų, kiti kreditoriai prie skundo neprisidėjo, todėl laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad teikiamu skundu jis siekia apginti kreditorių teisės ir laisves (CPK 178 straipsnis).
  3. Antra, kaip minėta viena iš CPK 144 straipsnyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra preliminarius ieškinio pagrįstumas. Šiuo atveju pažymėtina, kad preliminariai vertinant priimtų kreditorių susirinkimo nutarimus, nėra akivaizdu, kad jie priimti pažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtintas procedūras. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėjos UAB ,,Strategy and management group“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, tiek pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo atmesti, nors minėti procesiniai sprendimai neįsiteisėję, tačiau tai patvirtina faktą, kad jo reikalavimo preliminarus pagrįstumas nėra įrodytas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  4. Trečia, kaip žinoma bankroto proceso paskirtis ir tikslas – kuo operatyviau išspręsti kreditorių reikalavimų patenkinimo / nepatenkinimo (nurašymo) klausimą, tuo pačiu likviduojant bankrutavusios įmonės skolų naštą ir taip užtikrinant skolininko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, o taip pat užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009, etc.). Šiuo atveju, patenkinus apeliantės prašymą, būtų sustabdytas ne tik civilinės bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bet ir pats bankroto procesas.
  5. Ketvirta, kaip minėta, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinė byla dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu iškelta apeliantės UAB ,,Strategy and management group“ ir kreditorės UAB ,,Roof line“ iniciatyva (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-421-227/2016). Taigi apeliantė procese dėl tyčinio bankroto dalyvauja kaip pareiškėja, todėl priešingai nei teigiama skunde, ji gali realizuoti tiek ĮBĮ, tiek CPK jai suteiktas teises, kuriomis, beje, aktyviai naudojasi – teikė procesinius prašymus, pasinaudojo teise apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą teismo 2016 m birželio 28 d. sprendimą.

15Dėl baudos skyrimo

  1. Suinteresuotasis asmuo IĮ ,,Plieninė sklendė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjai UAB ,,Strategy and management group“ baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Teigia, kad apeliantė, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro tik 0,02 proc. visų patvirtintų reikalavimų, nuolat skundžia teismų procesinius sprendimus, tokiu būdu vilkina bankroto procesą, piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis
  2. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis proceso teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju tokios pareigos nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu, tuo tarpu teisėtas naudojimasis proceso teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
  3. Teismas nesutinka su minėtais suinteresuotojo asmens argumentais, nes CPK suteikia apeliantei teisę skųsti, jos manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus, negali būti laikomas piktnaudžiavimu šiomis teisėmis. Nesant pagrindo konstatuoti, kad apeliantė atliko veiksmus, kvalifikuotinus kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis, prašymas atmestinas (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
  4. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde bei apeliantės 2016 m. rugsėjo 12 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek apeliantės, tiek suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai