Byla e2YT-473-1023/2017

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui P. G. K., jo atstovei advokatei G. M., suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, P. V. K., jo atstovei advokatei L. L., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. V. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. G. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas P. G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 24 d. patikslintu pareiškimu (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 118 - 119) prašo paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos O. K. mirties ( - ) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

5Pareiškėjo patikslintas pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjo motina O. K.. Po pareiškėjo motinos O. K. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1,96 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Į notarų biurą po motinos mirties nesikreipė, nes nuosavybės teisės į sklypą motinai buvo atkurtos tik 2004 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu. Po motinos mirties jam liko įvairūs motinos daiktai, baldai, buitinė technika, indai. Šiuo metu naudojasi minėtu sklypu, jame sodina bulves, pjauna žolę, gano gyvulius, tačiau šio sklypo negali įregistruoti, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. G. K. prašė jo patikslintą pareiškimą tenkinti, pateikė teismui pareiškimo pripažinimą (elektroninės bylos apyrašo II t., b. l. 45), kuriuo pripažino suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. V. K. 2017 m. birželio 15 d. pareiškimą. Papildomai nurodė, jog tiek jis tiek brolis P. V. K. po motinos mirties priėmė jos palikimą, sutarė žemę pasidalinti pusiau. Nurodė, kad motina mirė ( - ), jam liko visi motinos asmeniniai daiktai. Jis gyveno ( - ) bute su žmona, o mama gyveno šalia esančiame bute iki pat mirties. 2004 m. ( - ) motinai gražino žemę. Jis nuo 2006 m. dirba ir prižiūri žemę. Šienavo, sėjo dobilus, laikė karves.

7Teismo posėdžio metu pareiškėjo P. G. K. atstovė advokatė G. M. prašė pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkinti, jį pagrindė teisiniais argumentais. Sutinka jog po ( - ) mirusios pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motinos O. K. jie abu palikimą priėmė kartu.

8Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, P. V. K. 2017 m. birželio 15 d. pareiškimu (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 154 - 155) prašo paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos O. K. mirties ( - ) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

9Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. V. K. pareiškimas grindžiamas tuo, kad ( - ) mirė jo motina O. K.. Po motinos mirties kartu su broliu P. G. K. likusį motinos turtą paveldėjo lygiomis dalimis. Po motinos O. K. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1,96 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Į notarų biurą po motinos mirties nesikreipė, nes nuosavybės teisės į sklypą motinai buvo atkurtos tik 2004 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu. Po motinos mirties jam atiteko motinos televizorius, patalynė, šaldytuvas. Minėto sklypo negali įregistruoti, nes abu su broliu neturi paveldėjimo teisės liudijimo. ( - ) mirė jų trečias brolis G. J. K., kuris santuokos nebuvo sudaręs ir vaikų neturėjo.

10Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. V. K. prašė jo pareiškimą tenkinti, pateikė teismui pareiškimo pripažinimą (elektroninės bylos apyrašo II t., b. l. 47), kuriuo pripažino pareiškėjo patikslintą pareiškimą. Nurodė, jog tiek jis tiek brolis P. G. K. po motinos mirties priėmė jos palikimą. Sutarė žemę pasidalinti pusiau. Po motinos mirties jam liko motinos šaldytuvas, televizorius, patalynė, žvakės, užtiesalai, skarelės, senovinis veidrodis. Tarp jo su broliu po motinos mirties dėl motinos daiktų pasidalinimo ginčų nekilo, broliui irgi atiteko dalis motinos daiktų, jis pasiėmė tą kas liko. 2004 metais motinai atkūrė žemę ( - ). Jis savo žemės dalį nuomojo ūkininkui J. N., kad jam nereikėtų jos tvarkyti, nes toli gyveno.

11Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens P. V. K. atstovė advokatė L. L. prašė suinteresuoto asmens pareiškimą tenkinti, jį pagrindė teisiniais argumentais. Sutinka jog po ( - ) mirusios pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motinos O. K. jie abu palikimą priėmė kartu.

12Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 32 - 33), kuriame nurodė, kad pareiškimui dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti nustatymo neprieštaraus, jeigu teismas nustatys, kad į bylą pateiktą pakankamai tokių faktų nustatymui reikalingų įrodymų. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

13Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 28 – 31, 130 – 133, 181 -182), kuriuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

14Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 38 -43, 134 – 136, 186 - 188), kuriuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

15Kadangi 2017 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas P. G. K., tiek suinteresuotas asmuo P. V. K. žodžiu pripažino vienas kito pareiškimus ir pateikė teismui pareiškimo pripažinimo rašytines formas, surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnis, 448 straipsnis).

16Pareiškimas tenkintinas.

17Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, kad ( - ) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina O. K. (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 7). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 17, 129). 1,96 ha žemės sklypas, esantis ( - ), nuosavybės teise O. M. gražintas 2004 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 10 - 14). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusioji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 15 - 16). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo nurodo, jog motinai nuosavybės teise gražintą žemę naudojo, ja disponuoja iki šiol, tačiau negali jos įregistruoti, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jie tuoj po savo motinos O. K., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdami faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui teisines pasekmes kaip įpėdiniams gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

18Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jog jie tuoj po motinos O. K., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdami faktiškai jį valdyti, palaidojo savo motiną, naudojosi likusiais daiktais, baldais, buitine technika, elektros bei buities prietaisais, kurie liko po mamos mirties, dirba jai nuosavybės teise sugražintą žemę, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – fotonuotraukos, panaudos sutartys (elektroninės bylos apyrašo I t., b. l. 159 – 163, II t., b. l. 5 – 6, 30 – 31, 34 – 35, 38 – 39, 42 – 43), liudytojos R. V. ir liudytojo V. V. paaiškinimai, jog jie padėjo P. V. K. dirbti žemę (2017 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 58.05 min. – 01.19.00 min. ir 01.19.35 – 01.32.17 min). Tai patvirtino ir liudytojos A. K. paaiškinimai, jog po O. K. mirties jos sūnums atiteko mamos daiktai ir jie vėliau naudojosi motinai atkurta žeme (2017 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 01.33.40 min. – 02.09.50 min., CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo dėl palikėjo turto nėra. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas P. G. K. ir suinteresuotas asmuo P. V. K. po motinos O. K., mirusios ( - ), mirties kartu motinos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos O. K. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškėjo P. G. K. patikslintas pareiškimas ir suinteresuoto asmens P. V. K. pareiškimas tenkintini kaip visiškai pagrįsti ir įrodyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

19Valstybė šioje byloje patyrė 7,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pilnai tenkinus tiek pareiškėjo P. G. K. patikslintą pareiškimą, tiek suinteresuoto asmens P. V. K. pareiškimą ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš minėto suinteresuoto asmens, proporcingai jam tenkančiai išlaidų daliai - 3,54 Eur (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai).

20Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 254,17 Eur sumai teikiant teisinę pagalbą pareiškėjui P. V. K. ir prašo šias išlaidas priteisti. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai iš esmės nebuvo priešiški ir abu jie vienas kito pareiškimus pripažino, abu pareiškimai yra tenkintini, todėl bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą nepaskirstytinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

22Pareiškėjo P. G. K. patikslintą pareiškimą ir suinteresuoto asmens P. V. K. pareiškimą patenkinti.

23Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. G. K., asmens kodas ( - ) ir suinteresuotas asmuo P. V. K., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo motinos O. K., gimusios ( - ), mirusios ( - ), mirties kartu pradėdami faktiškai jį valdyti.

24Priteisti valstybei, iš suinteresuoto asmens P. V. K., asmens kodas ( - ) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, - 3,54 Eur (tris eurus 54 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

25Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas P. G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 24 d.... 5. Pareiškėjo patikslintas pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. G. K. prašė jo patikslintą... 7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo P. G. K. atstovė advokatė G. M. prašė... 8. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, P. V. K. 2017 m.... 9. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. V. K.... 10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. V. K. prašė jo pareiškimą... 11. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens P. V. K. atstovė advokatė L. L.... 12. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 13. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo... 14. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 15. Kadangi 2017 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu tiek... 16. Pareiškimas tenkintinas.... 17. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 18. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą... 19. Valstybė šioje byloje patyrė 7,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė pažymą... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 22. Pareiškėjo P. G. K. patikslintą pareiškimą ir suinteresuoto asmens P. V.... 23. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. G. K.,... 24. Priteisti valstybei, iš suinteresuoto asmens P. V. K., asmens kodas ( - )... 25. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...