Byla 2-49-1003/2017

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei E. D., jos atstovei advokatei Dianai Oseckienei, atsakovui T. D., jo atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei, išvadą teikiančių institucijų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Ramūnui Palkui, nedalyvaujant trečiojo asmens Luminor Bank AB atstovui, žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

21. Ieškovė E. D. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui T. D. prašo: panaikinti šalių santuokos, sudarytos Šiaulių ( - ) katedroje, apskaitos akto įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės; po apskaitos akto įrašo panaikinimo palikti iki santuokos turėtas pavardes; nustatyti nepilnamečio sūnaus V. D., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. D. tvarką:

31) atsakovas bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą) nuo šeštadienio 10 val. iki 19 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki 19 val. Tėvas su sūnumi šiame punkte nustatyta tvarka šeštadienį ir sekmadienį bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje Vokietijoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje. Atvykdamas bendravimui su sūnumi T. D. turi suderinti su E. D. savo atvykimo laiką;

42) T. D. su sūnumi V. D. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos Vokietijoje antradienį, ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Atvykdamas bendravimui su sūnumi T. D. turi suderinti su E. D. atvykimo laiką;

53) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) du kartus per savaitę laiku nuo 19 iki 20 val., tačiau ne ilgiau nei 30 min.;

64) T. D. turi teisę kartu su sūnumi praleisti pusę sūnaus atostogų. T. D. su sūnumi V. D. vaiko atostogų metu bendrauja motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Atvykdamas bendravimui su sūnumi atostogų metu T. D. prieš tris savaites iki planuojamo atvykimo suderina su E. D. savo atvykimo laiką;

75) T. D. E. D. prašymu turi pareigą pateikti jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą (jei bendravimas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje), sveikatos būklę, mitybą, dienotvarkės režimą;

86) T. D. atostogų su sūnumi metu E. D. bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) ne mažiau kaip du kartus per savaitę nuo 19 iki 20 val., tačiau ne ilgiau nei 30 min.;

97) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 19 val.;

108) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

119) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. pirmąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

1210) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

1311) pasiimdamas sūnų V. D. švenčių metu T. D. įsipareigoja užtikrinti sūnaus ir motinos E. D. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

1412) T. D. turi teisę su sūnumi V. D., pradedant 2018 metais, kas antrus metus praleisti kartu vaiko gimimo dieną (( - )), 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

1513) tais metais, kai sūnus gimimo dieną švenčia su motina E. D., tėvas T. D. turi teisę tą dieną nuo 19 val. iki 20 val. bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis, taip pat E. D. turi teisę bendrauti su sūnumi jo gimimo dieną telekomunikacijų priemonėmis, kai ji leidžiama su tėvu T. D.;

1614) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. negali atvykti bendravimui su sūnumi, jis apie tai informuoja E. D. telefonine trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku;

1715) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. bendravimas su sūnumi negalimas (pvz., dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.), E. D. apie tai informuoja T. D. trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku;

18priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus V. D. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

192. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2015 m. gruodžio 17 d. Gyvendama santuokoje ieškovė nuolat juto psichologinę įtampą ir patirdavo smurtą, nuolat būdavo įžeidinėjama, kritikuojama dėl nesugebėjimo įgyti magistro išsilavinimą ir teisinių žinių stokos. Atsakovas pykčio metu būdavo agresyvus, net yra prasitaręs, kad buvusiai merginai nukirpo plaukus, todėl ieškovė pagrįstai bijojo atsakovo, stengėsi nekelti konfliktinių situacijų. Atsakovas, būdamas girtas, purtė verkiantį sūnų. Pastebėjo, kad atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Be to, atsakovas palaikė ryšius su draugais, priklausančiais nacionalistinei „S.“ organizacijai. Gyvenimas šeimoje su atsakovu sukelia realią grėsmę ieškovės ir nepilnamečio sūnaus sveikatai ir gyvybei. Ieškovė susitaikyti nenori. Santuokoje įgyto ir dalintino turto (automobilių, nekilnojamųjų daiktų) nėra. Ieškovė neturi jokių kreditinių ar skolinių įsipareigojimų. Sutinka, kad po apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei būtų palikta iki santuokos turėta pavardė – P.. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalių nepilnanečio sūnaus V. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes nuo gimimo vaikas gyvena ir auga kartu su ieškove, tarp jų yra glaudus ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi, prižiūri sūnų. Atsakovą sūnus mato itin retai, kadangi atsakovas gyvena Anglijoje. Vaiko atskyrimas nuo motinos pažeistų jo interesus, vaikas patirtų psichologinę traumą, o dėl nuolatinio atsakovo girtavimo ir agresyvaus elgesio kiltų grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Šiuo metu ieškovė gyvena su tėvais ir sūnumi Vokietijoje, vaikui užtikrintos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Nuo 2016 m. sausio mėnesio atsakovas nereguliariai ir nevienodomis dalimis moka vaikui išlaikymą, neperka vaikui rūbų, žaislų ir kitų būtinų vaikui augti reikalingų priemonių (vežimėlio, lovytės ir pan.). Gyvenant Lietuvoje vaiko išlaikymui aprangai, maistui, darželiui, būsto nuomai, žaislams ir kitų poreikių tenkinimui išleisdavo apie 600 Eur. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui V. D. po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Įvertinus mažą sūnaus amžių, tikslinga nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

203. Ieškovė patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, nebuvęs lojalus sutuoktinei. Dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto į policiją nesikreipė. Atsakovo pažiūros yra ne patriotinės, o nacionalistinės, rasistinės, neonacistinės, jis turėjo problemų su teisėsauga, nes neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, be to, yra žyma neleisti atsakovui susipažinti su slapta informacija, nes jis, dirbdamas karinėse pajėgose, slapta kopijavo kitų kareivių duomenis. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes ji geriau užtikrins vaiko interesus, tarp jos ir vaiko yra labai stiprus dvasinis ir emocinis ryšys, rūpintis sūnumi jai padeda ir kartu gyvenantys tėvai. Šiuo metu ji gyvena Vokietijoje, tačiau neatmeta galimybės grįžti gyventi į Lietuvą, turi buvusių darbdavių Lietuvoje darbo pasiūlymų. Po vaiko gimimo atsakovas praktiškai nebendravo su sūnumi, jo neauklėjo, nelavino. Nuo 2015 metų gruodžio mėnesio vaikas gyvena su motina ir skyrium nuo tėvo. Vaiko išlaikymui reikalingas apie 995,60 Eur išlaikymas kas mėnesį, t. y. 200 Eur maistui, 100 Eur aprangai, 25 Eur vitaminams, vaistams, 150 Eur būstui, 50 Eur transportui, 50 Eur lavinimui, laisvalaikiui, 30 Eur higienai, kirpyklai, 20 Eur žaislams, 81,60 Eur baseinui, 289 Eur darželio lankymui. Specialių poreikių vaikas neturi, tačiau yra alergiškas šokoladui, braškėms. Atsakovas padeda išlaikyti sūnų, mokėdamas po 200 Eur kas mėnesį. Tikslinga iš atsakovo priteisti po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, uždirba apie 1795,63 svarus kas mėnesį. Atsakovo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti kuo detalesnė. Yra problemų bendraujant atsakovui su vaiku internetu per Skype programą, nes vaikas vienos valandos prie kompiuterio neišbūna, nesukaupia dėmesio, o atsakovas nesiima priemonių sudominti vaiką, todėl tikslinga nustatyti ne ilgesnį kaip 30 min. trukmės bendravimą per Skype programą. Santuokoje neįgijo dalintino kilnojamojo, nekilnojamojo turto. Prievolė kreditoriui Luminor Bank AB yra asmeninė atsakovo prievolė, nes kreditas buvo suteiktas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymo sau iš atsakovo neprašo. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

214. Atsakovas T. D. pareikštu patikslintu priešieškiniu ieškovei E. D. prašo: panaikinti šalių santuokos, sudarytos Šiaulių ( - ) katedroje, ( - )apskaitos akto įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl ieškovės kaltės; po apskaitos akto įrašo panaikinimo palikti santuokoje turėtas pavardes; nustatyti nepilnamečio sūnaus V. D., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti tokią ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. D. tvarką:

221) iki ( - ) (kol sūnui sueis treji metai) motina E. D. gali netrukdomai bendrauti su vaiku kitoje valstybėje, ne jo gyvenamosios vietos valstybėje, tik dalyvaujant vaiko tėvui (atsakovui). Tuo atveju, jeigu vaiko motina atvyksta į Lietuvą arba vaiko tėvo gyvenamosios vietos valstybę ne ilgesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui, vaikas praleidžia (gyvena) su motina jos gyvenamojoje vietoje;

232) ieškovė iki ( - ) turi teisę su sūnumi nepertraukiamai praleisti kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmąjį ir trečiąjį) jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje valstybėje dalyvaujant atsakovui. Apie ketinimus atvykti savaitgaliui ieškovė įsipareigoja atsakovui pranešti (elektroniniu paštu, Skype ar trumpąja sms žinute) ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki numatomo susitikimo;

243) tėvo dieną V. D. praleidžia su atsakovu T. D., Motinos dieną – su ieškove E. D. (iki 2017 m. vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje valstybėje dalyvaujant jo tėvui). Kalėdinių ir Velykinių švenčių dienas po ( - ) nepilnametis sūnus praleidžia tokia tvarka: poriniais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų dienas praleidžia pas tėvą, Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną – pas motiną, šv. Velykų dienas praleidžia pas motiną, o neporiniais metais atvirkščiai: šv. Kūčių, šv. Kalėdų dienas sūnus praleidžia pas motiną, Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną – pas tėvą, šv. Velykų dienas praleidžia pas tėvą;

254) atsakovas įsipareigoja netrukdyti motinai E. D. ir sūnui V. D. bendrauti telefonu ir/ ar internetu, esant galimybėms kasdien laikotarpiu nuo 19 val. iki 21 val.;

265) atsakovė po ( - ) turi teisę su sūnumi praleisti pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų, taip pat vieną mėnesį vasaros atostogų. Atostogų grafikas derinamas ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki planuojamų atostogų;

276) visais atvejais motina, ketindama atvykti į vaiko gyvenamosios vietos valstybę ir turėdama tikslą bendrauti su vaiku, privalo ne vėliau kaip prieš penkias dienas (elektroniniu paštu, Skype arba trumpąja sms žinute) pranešti atsakovvui apie savo atvykimą ir išvykimą;

287) ieškovė, norėdama pasiimti vaiką su savimi į kitą šalį (po ( - )), privalo prieš dvi savaites informuoti apie tai vaiko tėvą raštu (elektroniniu paštu, trumpąja sms žinute). Ieškovė iki tol, kol vaikui sueis aštuoneri metai, vaiką pasiimti su savimi į kitą šalį gali ne ilgesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui, ilgesniam išvykimui privalo gauti atsakovo raštišką sutikimą;

298) ieškovė vaiką paima ir grąžina į atsakovo gyvenamąją vietą;

309) nepilnamečio vaiko V. D. kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus V. D. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

315. Patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad dėl šeimos iširimo yra kalta ieškovė. Gimus sūnui ji tapo nervinga, priekabi, šalta, priekaištavo atsakovui dėl jo gaunamų pajamų nepakankamumo. 2015 metų vasarą ieškovė pareikalavo, kad jie važiuotų gyventi ir uždarbiauti į Didžiają Britaniją, o jei atsakovas nesutiks važiuoti, ji skirsis. Atsakovas turėjo Lietuvoje darbą krašto apsaugos sistemoje, tačiau norėdamas išsaugoti šeimą sutiko vykti į Didžiają Britaniją. Gyvenant užsienyje, šalių santykiai iš esmės nepasikeitė, ieškovės elgesys buvo gana nenuspėjamas, ji susinervindavo dėl kiekvienos smulkmenos, buvo priekabi, šalta atsakovo atžvilgiu, keldavo konfliktus. Jis suprato, kad išsaugoti santuoką nėra galimybių. Panaikinus santuokos apskaitos įrašą šalims paliktinos turimos pavardės. Vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. Gyvenant santuokoje neįgijo jokio dalintino turto. Kreditoriniai įsipareigojimai Luminor Bank AB pagal Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) po apskaitos akto įrašo panaikinimo lieka jo asmenine prievole, nes kreditas buvo skirtas išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams. Mano, kad tikslinga sūnaus V. D. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nes gyvenimas su tėvu labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas yra disciplinuotas, kultūringas, atsakingas asmuo, gaunantis pakankamas pajamas ir galintis tinkamai pasirūpinti sūnumi. Atsakovo gyvenamoji aplinka yra saugi, gyvenimo sąlygos yra tinkamos sūnui apgyvendinti. Ieškovė nėra emociškai stabili, sudaro kliūtis vaiko ir tėvo bendravimui, neturi darbo pajamų, pakankamai nesavarankiška ir yra priklausoma nuo savo tėvų. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, taip pat nustatytina patikslintame priešieškinyje nurodyta ieškovės bendravimo su vaiku tvarka. 100 Eur išlaikymas vaikui priteistinas iš ieškovės atsižvelgiant į tai, kad ji niekur nedirba, neturi turto, tačiau yra darbinga ir gali užsidirbti, gauti pajamas. Vaiko poreikiai nėra dideli, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka tiek vaiko, tiek ieškovės interesus. Prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

326. Atsakovas patvirtino patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad dėl šeimos iširimo kalta ieškovė, nes jį paliko, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, savo kaltės dėl šeimos iširimo jis nemato. Ieškovė keldavo kivirčus dėl smulkmenų, dažniausiai konfliktai kildavo dėl finansų, kiekvieną barnį ieškovė aptardavo su savo tėvais. Ieškovė išvažiavo su vaiku gyventi į Vokietiją pas savo tėvus, jis tam nepritarė, nori, kad vaikas gyventų Lietuvoje. Sprendimus ieškovė priima vienašališkai, su juo nesitardama. Smurto prieš ieškovę nenaudojo, alkoholiu nepiktnaudžiauja, ieškovės laisvės nevaržė. Alkoholį vartojo tiek jis, tiek ir ieškovė. Šiuo metu jis gyvena D. B., tačiau tai laikina gyvenamoji vieta, nes planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, pradėti dirbti karo tarnyboje. Dėl nacionalistinių ryšių tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, baudžiamąjį nusižengimą padarė, nes dėl nežinojimo nešiojos nešaunamąjį ginklą. Ryšius su „S.“ organizacija nutraukė po vestuvių. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su juo, nes vaikui gyvenant Vokietijoje nėra sąlygų išlaikyti pilietiškumą, o jis planuoja su vaiku gyventi Lietuvoje, lietuviškoje aplinkoje. Grįžęs į Lietuvą, planuoja įsigyti būstą, o iki tol gyventų pas tėvus, kurių namuose gyvenimo sąlygos vaikui būtų pilnai užtikrintos. Ieškovė šiuo metu su vaiku gyvena Vokietijoje, jam dėl ribotų galimybių gauti atostogas sudėtinga dažnai lankyti sūnų. Bendraujant su vaiku internetu per Skype programą ieškovė neužtikrina tinkamo bendravimo, patalpoje būna ieškovės motina. Atsakovo pajamos yra apie 1500 svarų per mėnesį „į rankas“. Jei teismas nustatytų vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tikslinga priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiam sūnui ne daugiau kaip 200 Eur kas mėnesį, tokio dydžio išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir yra teikiamas šiuo metu. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

337. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepime neprieštaravo, kad atsakovo T. D. įsipareigojimai bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. ( - )po apskaitos akto įrašo panaikinimo liktų atsakovo asmenine prievole (3 t. 157-158 b. l.).

34Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

358. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kitų klausimų išsprendimo.

36Dėl šalių ginčo byloje teismingumo

379. CPK 784 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. CPK 785 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

3810. Remiantis CK 2.12 straipsnio 2 dalimi fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

3911. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

4012. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, paduodama ieškinį ieškovė nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu ( - ) k., Šiaulių r. Atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (priešieškinyje, patikslintame priešieškinyje, atsiliepimuose, prašymuose) nurodo, kad gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ), Šiauliuose. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas gyvena ir dirba D. B., tačiau įvertinus atsakovo pasisakymus teisminio proceso metu, spręstina, kad atsakovas Lietuvą laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru, o į užsienį išvyko laikinai užsidirbti. Ketinimus savo ateitį sieti su Lietuva patvirtina ir atsakovo 2017 m. sausio 23 d. prašymas priimti į profesinę karo tarnybą (4 t. 8 b. l.). Darytina išvada, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o prašymas panaikinti šalių bažnytinės santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos skyriuje teismingas Šiaulių apylinkės teismui.

4113. Sprendžiant šalių reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo jurisdikcijos klausimą įvertintina, kad teikdami ieškinį, priešieškinį šalys nurodė gyvenamąsias vietas Lietuvoje. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė su mažamečiu sūnumi išvyko gyventi į Vokietiją, o vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. D., ieškovės teiginiai apie ketinimus grįžti į Lietuvą, tęsti karjerą teisinėje srityje suformuoja teismo įsitikinimą, jog ieškovė Lietuvą laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru, o į užsienį išvyko laikinam gyvenimui. Atkreiptinas dėmesys, kad teikdami procesinius dokumentus Šiaulių apylinkės teismui, šalys neprieštaravo, jog jų ginčas būtų sprendžiamas būtent šiame teisme. Taigi, net ir pripažinus, jog šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nepatenka į Lietuvos teismų jurisdikciją ir reikia vadovautis reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis, nagrinėjamu atveju gali būti taikytina reglamente „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtinta sąlyga dėl jurisdikcijos prorogacijai, nes bylos nagrinėjimui Šiaulių apylinkės teisme aiškiai išreikštu, nedviprasmišku būdu pritarė abi bylos šalys. Pažymėtina, kad Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, jog jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Darytina išvada, kad teismas, priimdamas nagrinėti ir išnagrinėjęs šalių ginčą nepažeidė jurisdikcijos taisyklių.

42Dėl sutuoktinių kaltės, nulėmusios šeimos iširimą

4314. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d.).

4415. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

4516. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

4617. Išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, jų elgesį viso teisminio proceso metu, liudytojų parodymus, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, spręstina, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų. Sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. jau apie dvejus metus. Ieškovė kaltina atsakovą, kad gyvenant šeimoje nuolat juto psichologinę įtampą, patirdavo smurtą, nuolat būdavo įžeidinėjama, kritikuojama, dėl atsakovo pykčio, agresyvaus elgesio bijojo atsakovo. Atsakovas teigia, kad ieškovė buvo nervinga, priekabi, abejinga jam, keldavo konfliktus, nuolat priekaištaudavo atsakovui dėl jo gaunamų pajamų nepakankamumo. Spręstina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai. Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniams trūko abipusės tolerancijos, supratimo, geranoriškumo siekti kompromisų konfliktinėse situacijose. Šalių kategoriškumas, siekimas įtvirtinti savos nuomonės teisingumą, viršenybę prieš kito sutuoktinio nuomonę išryškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, šalims nepavyko pasiekti kompromiso net ir taikant teisminę mediaciją. Šalių asmenybių individualumas, charakterių skirtumai, skirtingi lūkesčiai, skirtingas šeimyninio bendro gyvenimo suvokimas, veikimo būdai tikslams pasiekti, santarvės nebuvimas, abipusės pagarbos trūkumas nulėmė šeimyninių santykių iširimą. Aplinkybė, kad gyvendami kartu šeimoje daugiau kaip dvejus metus sutuoktiniai neįgijo jokio dalintino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, patvirtina, kad sutuoktinių požiūris į šeimą buvo pakankamai individualus, nebuvo sutuoktinius sujungiančio bendrumo veikti kartu, siekti bendro abiem priimtino rezultato. Teismas pažymi, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė fizinio smurto prieš ją panaudojimo, atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo fakto. Darytina išvada, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį šeimyninių saitų nutrūkimą (CK 3.60 str. 2 d., 3 d.), o aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl šeimos iširimo gali būti didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo, todėl apskaitos akto civilinės metrikacijos skyriuje įrašas naikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinus, kad teismas negali nutraukti pačios santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą (CK 3.24 str., 3.53 str. 1 d.).

47Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

4818. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

4919. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

5020. Vertinant ieškovės ir atsakovo materialines ir šeimos aplinkos sąlygas matyti, kad šalys apsirūpinusios gyvenamuoju būstu, ieškovė gyvena su tėvais Vokietijoje, atsakovas gyvena su kitais asmenimis nuomojamame būste D. B., gyvenamųjų vietų sąlygos, šalių finansinės galimybės yra tinkamos ir panašios patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi atskirus kambarius, tinkamus nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymui, žaidimams ir kt.) patenkinti, turi galimybes užtikrinti vaikui lankymąsi ugdymo įstaigoje, tinkamą medicininę priežiūrą. Šalys turi aukštuosius išsilavinimus ir pakankamas galimybes dirbti ir užsidirbti. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės ar atsakovo gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ketinimų, planų, lūkesčių grįžti į Lietuvą, realizuoti karjeros galimybes, įsigyti turtą. Atsakovas nurodė, kad iki jis įsigis būstą Lietuvoje, su vaiku gyventų tėvų name, kuriame taip pat tinkamos sąlygos vaikui augti, vystytis, tobulėti. Liudytojų parodymais abi šalys yra tinkamos auginti ir rūpintis sūnumi, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

5121. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

5222. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su sūnumi V. D. gyvena kartu nuo vaiko gimimo, šalims nuo 2015 m. gruodžio mėnesio pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi kartu su ieškove, bylos nagrinėjimo metu laikinoji vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu vaikui suėjo treji metukai, todėl akivaizdu, kad jis betarpiškai prisirišęs prie ieškovės kaip artimiausio šeimoje asmens. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, veikia prieš vaiko interesus. Su atsakovu vaikas dažniausiai bendrauja telekomunikacijų priemonėmis internetu per Skype programą, realiai matosi ir bendrauja retai. Išvadą teikiančių institucijų atstovai pripažino, kad ieškovė tinkamai užtikrina šalių sūnaus interesus, stabilią vaikui aplinką, juo rūpinasi, prižiūri, todėl keisti vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su atsakovu nėra pagrindo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu nagrinėjamu atveju pažeistų vaiko interesus.

5323. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, išvadą teikiančių institucijų nuomonę, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnamečio vaiko interesus, o nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl šalių nepilnamečio sūnaus V. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove E. D. jos gyvenamojoje vietoje.

54Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo

5524. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

5625. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

5726. Pažymėtina, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį.

5827. Nagrinėjamu atveju nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, būtina išspręsti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo klausimą. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 995,60 Eur suma kas mėnesį, t. y. 200 Eur maistui, 100 Eur aprangai, 25 Eur vitaminams, vaistams, 150 Eur būstui, 50 Eur transportui, 50 Eur lavinimui, laisvalaikiui, 30 Eur higienai, kirpyklai, 20 Eur žaislams, 81,60 Eur baseinui, 289 Eur darželio lankymui. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, uždirba apie 1795,63 svarus kas mėnesį, todėl tikslinga priteisti iš atsakovo po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas nurodo, kad jo pajamos yra apie 1500 svarų per mėnesį „į rankas“, taigi, šalių pateikti duomenys apie atsakovo pajamas iš esmės sutampa.

5928. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikui būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnamečio sūnaus interesus, teismas atsižvelgia ne tik į šiuo metu gaunamas atsakovo pajamas ir galimybes, tačiau ir į galimybes teikti išlaikymą sūnui atsakovui grįžus gyventi į Lietuvą, nes teismo sprendimo taikymas būtų nukreiptas ir į ateitį, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme. Teismas neturi duomenų, kad atsakovui grįžus gyventi į Lietuvą jo darbo užmokestis didės ar bent jau nesumažės. Be to, susiklosčius situacijai, kad šalys galimai gyvens skirtingose valstybėse, atsakovas gali turėti papildomų kelionės išlaidų lankant sūnų ieškovės gyvenamojoje vietoje, taip pat papildomų nenumatytų išlaidų tenkinant sūnaus poreikius betarpiškai bendraujant. Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo teisme metu (pirminis ieškinys teisme gautas 2016 m. balandžio 20 d.) šalys teikė informaciją, jog atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą sūnui, mokėdamas po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovė nepateikė į bylą motyvuoto prašymo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui didesnį, nei šiuo metu teikia atsakovas. Darytina išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas ieškovei pakankamas ir atitinka nepilnamečio sūnaus poreikius. Teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris šios galimybės neturi, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

6029. Šios bylos specifika ta, jog vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

6130. Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

6231. Nagrinėjamu atveju ieškovės iniciatyva, atsakovui nepritariant, ieškovė su vaiku išvyko gyventi pas tėvus iš Lietuvos į Vokietiją, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, nei Lietuvoje, todėl, teismo vertinimu, ieškovė turi ir prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant šalių sūnaus poreikius. Kadangi ieškovės nurodyti šalių vaiko poreikiai jam gyvenant Lietuvoje galėtų būti tenkinami tėvams patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant Vokietijoje, tai atsakovas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, siejantis savo ateitį ir karjeros galimybes su Lietuva, ketinantis į ją grįžti, neturi pareigos prisiimti visų šių išlaidų, nes vaikas išvyko gyventi į Vokietiją ieškovės iniciatyva, todėl, minėta, ji ir turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Spręstina, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti ieškovės pareigą teikti didesnį išlaikymą vaikui tenkinant jo poreikius, nei atsakovui. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad patikslintame priešieškinyje atsakovas, jei teismas nustatytų vaiko gyvenamąją vietą su juo, prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 100 Eur sumą kas mėnesį, taigi, šiuo reikalavimu atsakovas savanoriškai prisiima didesnę vaiko išlaikymo dalį nei ieškovė.

6332. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Manytina, kad priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

64Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

6533. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

6634. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

6735. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

6836. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė savo siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. D. tvarką. Nustatant atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką būtina atsižvelgti, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, grįsti abipusiu nepasitikėjimu, geranoriškumo, bendravimo, kompromiso siekimo stoka, todėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka turi būti kuo detalesnė, išsamesnė, siekiant maksimaliai sumažinti šalių konfliktų, nesutarimų dėl bendravimo tvarkos galimybę. Be to, būtina atsižvelgti, kad bylos nagrinėjimo metu tėvas ir vaikas gyvena skirtingose valstybėse ir jų tiesioginio bendravimo galimybės yra ribotos. Išvadą teikiančių institucijų atstovai nurodė, kad teismas neturėtų riboti vaiko ir tėvo bendravimo, šalys turėtų dėti maksimalias pastangas, tarpusavyje bendradarbiauti, kad vaikas bendrautų su tėvu, todėl tikslinga nustatyti maksimaliai intensyvią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes nėra duomenų, kad atsakovas kenktų vaiko interesams, juos pažeistų. Nustatant atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką telekomunikacijų priemonių būdu per internetą, svarbu atsižvelgti į tai, jog mažamečiam vaikui dėl telekomunikacijų priemonių sunkiau sutelkti dėmesį, taip pat atsižvelgti į telekomunikacijų priemonių įtaką koncentracijos ir atminties mažėjimui, vaiko jautresnį reagavimą, įvertinus, kad jo smegenys ir imuninė sistema vis dar vystosi.

6937. Nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką teismas taip pat atsižvelgia į CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

7038. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su sūnumi V. D. tvarka:

711) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą) nuo šeštadienio 10 val. iki 19 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki 19 val. Tėvas su sūnumi šiame punkte nustatyta tvarka šeštadienį ir sekmadienį bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje. Vaikui sulaukus ketverių metų amžiaus, t. y. nuo ( - ), T. D. bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą) nepertraukiamai savo pasirinktoje vietoje, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 10 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. E. D. ir T. D. gali susitarti ir dėl kitokio vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko. Naudodamasis šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka T.D. E. D. prašymu turi pareigą pateikti jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą (jei bendravimas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje), sveikatos būklę, mitybą, veiklą, dienotvarkės režimą;

722) T. D. su sūnumi V. D. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių suderintos vietos antradienį, ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. E. D. ir T. D. gali susitarti ir dėl kitokio vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko. Bendraudamas su sūnumi T. D. privalo užtikrinti sūnaus V. D. lankymąsi švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose;

733) apie ketinimą atvykti bendravimui su sūnumi V. D. 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka T. D. praneša E. D. raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki numatyto atvykimo. Tuo atveju, jei T. D. dėl nenumatytų aplinkybių sutartu laiku atvykti nebegali, nebeturi galimybių, apie tai kaip įmanoma greičiau informuoja E. D.. Tuo atveju, jei E. D. dėl objektyvių priežasčių (iš anksto suplanuotos kelionės ar kitų svarbių priežasčių) negali pasiruošti T. D. atvykimui ir vaiko perdavimui T. D. nurodytu laiku, apie tai E. D. nedelsiant informuoja T. D.;

744) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) tris kartus per savaitę laiku nuo 19 iki 20 val., nustatant bendravimo trukmę ne trumpesnę nei 30 min. ir ne ilgesnę nei 1 val. Nuo ( - ) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) ne mažiau keturių kartų per savaitę laiku nuo 19 iki 20 val. ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 val. Apie ketinimą susisiekti su sūnumi ir bendrauti šiomis priemonėmis T. D. įsipareigoja pranešti (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) E. D. ne vėliau kaip prieš vieną dieną. E. D. turi skatinti ir palaikyti sūnaus bendravimą su tėvu telekomunikacijų priemonėmis. E. D. savo pareigą skatinti bei užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus E. D. ligos atvejus arba jei su tuo sutinka T. D.;

755) T. D. turi teisę kartu su sūnumi praleisti šešias savaites per metus savo ir sūnaus atostogų. Atostogų laikas paskirstomas taip: viena savaitė rudens (nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesių) laikotarpiu, viena savaitė (nuo gruodžio iki vasario mėnesių) laikotarpiu, dvi savaitės pavasario (nuo kovo iki gegužės menesių) laikotarpiu, dvi savaitės vasaros (nuo birželio iki rugpjūčio mėnesių) laikotarpiu. T. D. su sūnumi V. D. savo ir vaiko atostogų metu bendrauja motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Nuo ( - ) ir iki V. D. pradės lankyti mokyklą (t. y. privalomą ugdymo įstaigą) šiame punkte nurodytų atostogų metu T. D. bendrauja su sūnumi V. D. savo pasirinktoje buvimo vietoje, pasiimdamas sūnų iš E. D. gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką T. D. įsipareigoja raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) informuoti E. D. ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdamas informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos ir kitą konkrečią E. D. prašomą informaciją. Jei T. D. atostogų laikas sutampa su sūnaus V. D. švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų lankymu, T. D. privalo užtikrinti vaiko lankymąsi šiose įstaigose;

766) V. D. pradėjus lankyti mokyklą, T. D. turi teisę su sūnumi V. D. praleisti nepertraukiamai pusę sūnaus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Šiame punkte nurodytų atostogų metu T. D. bendrauja su sūnumi V. D. savo pasirinktoje buvimo vietoje, pasiimdamas sūnų iš E. D. gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką T. D. įsipareigoja raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) informuoti E. D. ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdamas informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos ir kitą konkrečią E. D. prašomą informaciją;

777) T. D. pasiimant sūnų atostogoms E. D. įsipareigoja paruošti vaikui būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) T. D. perduoti ir V. D. asmens tapatybės dokumentus;

788) T. D. atostogų su sūnumi metu E. D. bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) ne mažiau kaip tris kartus per savaitę nuo 19 iki 20 val., tačiau ne trumpiau nei 30 min.;

799) T. D. praleidžia su sūnumi V. D. T. dieną, pasiimdamas sūnų iš E. D. gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą 19 val. Motinos dieną V. D. praleidžia su E. D.;

8010) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 19 val.;

8111) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

8212) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. Naujųjų metų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną, gruodžio 31 d. 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19 val.;

8313) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. pirmąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

8414) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

8515) pasiimdamas sūnų V. D. švenčių metu T. D. įsipareigoja užtikrinti sūnaus ir motinos E. D. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

8616) T. D. turi teisę su sūnumi V. D., pradedant 2018 metais, lyginiais metais praleisti kartu vaiko gimimo dieną (( - )), 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

8717) tais metais, kai V. D. gimimo dieną švenčia su E. D., T. D. turi teisę tą dieną nuo 19 val. iki 20 val. bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis, taip pat E. D. turi teisę bendrauti su sūnumi jo gimimo dieną telekomunikacijų priemonėmis, kai ji leidžiama su tėvu T. D.;

8818) T. D. turi teisę su sūnumi V. D. praleisti kartu savo gimimo dieną (( - )), 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

8919) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. negali atvykti bendravimui su sūnumi, jis apie tai kuo anksčiau informuoja E. D. telefonine trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku;

9020) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. bendravimas su sūnumi negalimas (pvz., dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.), E. D. apie tai informuoja T. D. trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku.

91Dėl kitų su apskaitos akto įrašo panaikinimu susijusių klausimų

9239. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo po bažnytinės santuokos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – P., todėl prašymas tenkintinas, ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – P..

9340. Šalys, gyvendamos santuokoje, neįgijo dalintino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, todėl šalių bendro turto padalijimo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.

9441. Sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo neprašo, todėl buvusių sutuoktinių išlaikymo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.

9542. Atsakovas nurodo, kad turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui Luminor Bank AB pagal Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) ir įsipareigoja sutartinę prievolę šiam trečiajam asmeniui po apskaitos akto įrašo panaikinimo vykdyti asmeniškai. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB sutinka, kad po apskaitos akto įrašo panaikinimo atsakovo prievolė bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) liktų jo asmenine prievole, nes kreditas buvo skirtas išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, minima prievolė kreditoriui laikytina asmenine atsakovo prievole.

96Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

9743. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 4445,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis, 421,77 Eur kelionės išlaidos, 222,59 Eur vertimo paslaugų išlaidos, 3760 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasirinko bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme, nurodydama savo gyvenamąją vietą ( - ), Šiaulių r., 421,77 Eur kelionės išlaidos pagal pateiktus skrydžių lėktuvais duomenis neįtrauktinos į ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sąrašą, nes gyvendama Lietuvoje ieškovė šių išlaidų galėjo išvengti, o išvykdama iš Lietuvos savanoriškai prisiėmė riziką dėl patirtinų papildomų išlaidų. Kiti ieškovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, įvertinus, kad tenkinta 70 proc. ir atmesta 30 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2816,51 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 10 p.).

9844. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 3719 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 144 Eur žyminis mokestis, 3575 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Įvertinus atsakovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies, įvertinus, kad tenkinta 20 proc. ir atmesta 80 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistinos 743,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.).

9945. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 7,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas 70 proc., o patikslinto priešieškinio atmestina 80 proc. dalis, iš atsakovo priteistinos valstybei 5 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

10046. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

10147. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

102Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

103patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

104Panaikinti ( - ) bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )) apie bažnytine tvarka ( - ) katedroje ( - ) sudarytą E. D. (ikisantuokinė pavardė – P.), a. k. ( - ) ir T. D., a. k. ( - ) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

105Po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo E. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę – P., T. D. palikti pavardę – D..

106Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo neteikia.

107Nustatyti nepilnamečio vaiko V. D., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina E. D., a. k. ( - )

108Priteisti V. D., a. k. ( - ) iš T. D., a. k. ( - ) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą pervedant į E. D. sąskaitą Nr. ( - ), išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

109E. D., a. k. ( - ) paskiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

110Nustatyti tokią T. D., a. k. ( - ) bendravimo su sūnumi V. D., a. k. ( - ) tvarką:

1111) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą) nuo šeštadienio 10 val. iki 19 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki 19 val. Tėvas su sūnumi šiame punkte nustatyta tvarka šeštadienį ir sekmadienį bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje. Vaikui sulaukus ketverių metų amžiaus, t. y. nuo ( - ), T. D. bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą) nepertraukiamai savo pasirinktoje vietoje, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 10 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. E. D. ir T. D. gali susitarti ir dėl kitokio vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko. Naudodamasis šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka T. D. E. D. prašymu turi pareigą pateikti jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą (jei bendravimas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje), sveikatos būklę, mitybą, veiklą, dienotvarkės režimą;

1122) T. D. su sūnumi V. D. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių suderintos vietos antradienį, ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. E. D. ir T. D. gali susitarti ir dėl kitokio vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko. Bendraudamas su sūnumi T. D. privalo užtikrinti sūnaus V. D. lankymąsi švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose;

1133) apie ketinimą atvykti bendravimui su sūnumi V. D. 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka T. D. praneša E. D. raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki numatyto atvykimo. Tuo atveju, jei T. D. dėl nenumatytų aplinkybių sutartu laiku atvykti nebegali, nebeturi galimybių, apie tai kaip įmanoma greičiau informuoja E. D.. Tuo atveju, jei E. D. dėl objektyvių priežasčių (iš anksto suplanuotos kelionės ar kitų svarbių priežasčių) negali pasiruošti T. D. atvykimui ir vaiko perdavimui T. D. nurodytu laiku, apie tai E. D. nedelsiant informuoja T. D.;

1144) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) tris kartus per savaitę laiku nuo 19 iki 20 val., nustatant bendravimo trukmę ne trumpesnę nei 30 min. ir ne ilgesnę nei 1 val. Nuo ( - )T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) ne mažiau keturių kartų per savaitę laiku nuo 19 iki 20 val. ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 val. Apie ketinimą susisiekti su sūnumi ir bendrauti šiomis priemonėmis T. D. įsipareigoja pranešti (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) E. D. ne vėliau kaip prieš vieną dieną. E. D. turi skatinti ir palaikyti sūnaus bendravimą su tėvu telekomunikacijų priemonėmis. E. D. savo pareigą skatinti bei užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus E. D. ligos atvejus arba jei su tuo sutinka T. D.;

1155) T. D. turi teisę kartu su sūnumi praleisti šešias savaites per metus savo ir sūnaus atostogų. Atostogų laikas paskirstomas taip: viena savaitė rudens (nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesių) laikotarpiu, viena savaitė (nuo gruodžio iki vasario mėnesių) laikotarpiu, dvi savaitės pavasario (nuo kovo iki gegužės menesių) laikotarpiu, dvi savaitės vasaros (nuo birželio iki rugpjūčio mėnesių) laikotarpiu. T. D. su sūnumi V. D. savo ir vaiko atostogų metu bendrauja motinos E. D. gyvenamojoje vietoje arba E. D. sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Nuo ( - ) ir iki V. D. pradės lankyti mokyklą (t. y. privalomą ugdymo įstaigą) šiame punkte nurodytų atostogų metu T. D. bendrauja su sūnumi V. D. savo pasirinktoje buvimo vietoje, pasiimdamas sūnų iš E. D. gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką T. D. įsipareigoja raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) informuoti E. D. ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdamas informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos ir kitą konkrečią E. D. prašomą informaciją. Jei T. D. atostogų laikas sutampa su sūnaus V. D. švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų lankymu, T. D. privalo užtikrinti vaiko lankymąsi šiose įstaigose;

1166) V. D. pradėjus lankyti mokyklą, T. D. turi teisę su sūnumi V. D. praleisti nepertraukiamai pusę sūnaus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Šiame punkte nurodytų atostogų metu T. D. bendrauja su sūnumi V. D. savo pasirinktoje buvimo vietoje, pasiimdamas sūnų iš E. D. gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką T. D. įsipareigoja raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) informuoti E. D. ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdamas informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos ir kitą konkrečią E. D. prašomą informaciją;

1177) T. D. pasiimant sūnų atostogoms E. D. įsipareigoja paruošti vaikui būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę) T. D. perduoti ir V. D. asmens tapatybės dokumentus;

1188) T. D. atostogų su sūnumi metu E. D. bendrauja su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) ne mažiau kaip tris kartus per savaitę nuo 19 iki 20 val., tačiau ne trumpiau nei 30 min.;

1199) T. D. praleidžia su sūnumi Vincentu D. T. dieną, pasiimdamas sūnų iš E. D. gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą 19 val. Motinos dieną V. D. praleidžia su E. D.;

12010) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), gruodžio 24 d. 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 19 val.;

12111) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

12212) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. Naujųjų metų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną, gruodžio 31 d. 10 val. pasiimdamas sūnų V. D. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19 val.;

12313) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. pirmąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

12414) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

12515) pasiimdamas sūnų V. D. švenčių metu T. D. įsipareigoja užtikrinti sūnaus ir motinos E. D. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

12616) T. D. turi teisę su sūnumi V. D., pradedant 2018 metais, lyginiais metais praleisti kartu vaiko gimimo dieną (( - )), 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

12717) tais metais, kai V. D. gimimo dieną švenčia su E. D., T. D. turi teisę tą dieną nuo 19 val. iki 20 val. bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis, taip pat E. D. turi teisę bendrauti su sūnumi jo gimimo dieną telekomunikacijų priemonėmis, kai ji leidžiama su tėvu T. D.;

12818) T. D. turi teisę su sūnumi V. D. praleisti kartu savo gimimo dieną (( - )), 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

12919) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. negali atvykti bendravimui su sūnumi, jis apie tai kuo anksčiau informuoja E. D. telefonine trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku;

13020) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. bendravimas su sūnumi negalimas (pvz., dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.), E. D. apie tai informuoja T. D. trumpąja sms žinute ar elektroniniu laišku.

131Priteisti E. D., a. k. ( - ) iš T. D., a. k. ( - ) 2816,51 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiolikos eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas.

132Priteisti T. D., a. k. ( - ) iš E. D., a. k. ( - ) 743,80 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

133Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

134Po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo T. D., a. k. ( - ) prievolė Luminor Bank AB pagal Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) lieka asmenine T. D. prievole.

135Priteisti valstybei iš T. D., a. k. ( - ) 5 Eur (penkių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

136Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

137Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

138Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

139Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai... 2. 1. Ieškovė E. D. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui T. D. prašo:... 3. 1) atsakovas bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir... 4. 2) T. D. su sūnumi V. D. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos E. D.... 5. 3) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu,... 6. 4) T. D. turi teisę kartu su sūnumi praleisti pusę sūnaus atostogų. T. D.... 7. 5) T. D. E. D. prašymu turi pareigą pateikti jai visą informaciją apie... 8. 6) T. D. atostogų su sūnumi metu E. D. bendrauja su sūnumi telekomunikacijų... 9. 7) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. per Kūčias ir pirmąją... 10. 8) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Kalėdų... 11. 9) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. pirmąją šv. Velykų... 12. 10) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Velykų... 13. 11) pasiimdamas sūnų V. D. švenčių metu T. D. įsipareigoja užtikrinti... 14. 12) T. D. turi teisę su sūnumi V. D., pradedant 2018 metais, kas antrus metus... 15. 13) tais metais, kai sūnus gimimo dieną švenčia su motina E. D., tėvas T.... 16. 14) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. negali atvykti bendravimui su... 17. 15) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. bendravimas su sūnumi... 18. priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus V. D. išlaikymui po 300 Eur kas... 19. 2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena... 20. 3. Ieškovė patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes,... 21. 4. Atsakovas T. D. pareikštu patikslintu priešieškiniu ieškovei E. D.... 22. 1) iki ( - ) (kol sūnui sueis treji metai) motina E. D. gali netrukdomai... 23. 2) ieškovė iki ( - ) turi teisę su sūnumi nepertraukiamai praleisti kas... 24. 3) tėvo dieną V. D. praleidžia su atsakovu T. D., Motinos dieną – su... 25. 4) atsakovas įsipareigoja netrukdyti motinai E. D. ir sūnui V. D. bendrauti... 26. 5) atsakovė po ( - ) turi teisę su sūnumi praleisti pusę rudens, žiemos ir... 27. 6) visais atvejais motina, ketindama atvykti į vaiko gyvenamosios vietos... 28. 7) ieškovė, norėdama pasiimti vaiką su savimi į kitą šalį (po ( - )),... 29. 8) ieškovė vaiką paima ir grąžina į atsakovo gyvenamąją vietą;... 30. 9) nepilnamečio vaiko V. D. kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis... 31. 5. Patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad dėl šeimos iširimo yra kalta... 32. 6. Atsakovas patvirtino patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes,... 33. 7. Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepime neprieštaravo, kad atsakovo T.... 34. Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.... 35. 8. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl santuokos apskaitos akto įrašo... 36. Dėl šalių ginčo byloje teismingumo... 37. 9. CPK 784 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra... 38. 10. Remiantis CK 2.12 straipsnio 2 dalimi fizinis asmuo pripažįstamas... 39. 11. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, yra... 40. 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos... 41. 13. Sprendžiant šalių reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios... 42. Dėl sutuoktinių kaltės, nulėmusios šeimos iširimą... 43. 14. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio... 44. 15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio... 45. 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti... 46. 17. Išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, jų elgesį viso... 47. Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 48. 18. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 49. 19. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be... 50. 20. Vertinant ieškovės ir atsakovo materialines ir šeimos aplinkos sąlygas... 51. 21. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko... 52. 22. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su sūnumi V. D. gyvena kartu nuo... 53. 23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką,... 54. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo... 55. 24. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo... 56. 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant... 57. 26. Pažymėtina, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog... 58. 27. Nagrinėjamu atveju nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją... 59. 28. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikui būtų optimalus ir atitiktų... 60. 29. Šios bylos specifika ta, jog vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis... 61. 30. Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę... 62. 31. Nagrinėjamu atveju ieškovės iniciatyva, atsakovui nepritariant,... 63. 32. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių... 64. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo... 65. 33. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir... 66. 34. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko... 67. 35. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje,... 68. 36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas... 69. 37. Nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką teismas taip pat... 70. 38. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nustatytina tokia atsakovo bendravimo... 71. 1) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir... 72. 2) T. D. su sūnumi V. D. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos E. D.... 73. 3) apie ketinimą atvykti bendravimui su sūnumi V. D. 1 ir 2 punktuose... 74. 4) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu,... 75. 5) T. D. turi teisę kartu su sūnumi praleisti šešias savaites per metus... 76. 6) V. D. pradėjus lankyti mokyklą, T. D. turi teisę su sūnumi V. D.... 77. 7) T. D. pasiimant sūnų atostogoms E. D. įsipareigoja paruošti vaikui... 78. 8) T. D. atostogų su sūnumi metu E. D. bendrauja su sūnumi telekomunikacijų... 79. 9) T. D. praleidžia su sūnumi V. D. T. dieną, pasiimdamas sūnų iš E. D.... 80. 10) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. per Kūčias ir pirmąją... 81. 11) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Kalėdų... 82. 12) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. Naujųjų metų... 83. 13) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. pirmąją šv. Velykų... 84. 14) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Velykų... 85. 15) pasiimdamas sūnų V. D. švenčių metu T. D. įsipareigoja užtikrinti... 86. 16) T. D. turi teisę su sūnumi V. D., pradedant 2018 metais, lyginiais metais... 87. 17) tais metais, kai V. D. gimimo dieną švenčia su E. D., T. D. turi teisę... 88. 18) T. D. turi teisę su sūnumi V. D. praleisti kartu savo gimimo dieną (( -... 89. 19) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. negali atvykti bendravimui su... 90. 20) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. bendravimas su sūnumi... 91. Dėl kitų su apskaitos akto įrašo panaikinimu susijusių klausimų... 92. 39. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos... 93. 40. Šalys, gyvendamos santuokoje, neįgijo dalintino kilnojamojo,... 94. 41. Sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo neprašo, todėl buvusių... 95. 42. Atsakovas nurodo, kad turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui Luminor... 96. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo... 97. 43. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje... 98. 44. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje... 99. 45. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 7,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo... 100. 46. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.... 101. 47. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio sprendimo... 102. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 103. patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.... 104. Panaikinti ( - ) bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą Šiaulių... 105. Po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo E. D. palikti iki... 106. Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo... 107. Nustatyti nepilnamečio vaiko V. D., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina... 108. Priteisti V. D., a. k. ( - ) iš T. D., a. k. ( - ) išlaikymą po 200 Eur (du... 109. E. D., a. k. ( - ) paskiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto... 110. Nustatyti tokią T. D., a. k. ( - ) bendravimo su sūnumi V. D., a. k. ( - )... 111. 1) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir... 112. 2) T. D. su sūnumi V. D. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos E. D.... 113. 3) apie ketinimą atvykti bendravimui su sūnumi V. D. 1 ir 2 punktuose... 114. 4) T. D. bendrauja su sūnumi V. D. telekomunikacijų priemonėmis (telefonu,... 115. 5) T. D. turi teisę kartu su sūnumi praleisti šešias savaites per metus... 116. 6) V. D. pradėjus lankyti mokyklą, T. D. turi teisę su sūnumi V. D.... 117. 7) T. D. pasiimant sūnų atostogoms E. D. įsipareigoja paruošti vaikui... 118. 8) T. D. atostogų su sūnumi metu E. D. bendrauja su sūnumi telekomunikacijų... 119. 9) T. D. praleidžia su sūnumi Vincentu D. T. dieną, pasiimdamas sūnų iš... 120. 10) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. per Kūčias ir pirmąją... 121. 11) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Kalėdų... 122. 12) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. Naujųjų metų... 123. 13) T. D. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. pirmąją šv. Velykų... 124. 14) T. D. lyginiais metais bendrauja su sūnumi V. D. antrąją šv. Velykų... 125. 15) pasiimdamas sūnų V. D. švenčių metu T. D. įsipareigoja užtikrinti... 126. 16) T. D. turi teisę su sūnumi V. D., pradedant 2018 metais, lyginiais metais... 127. 17) tais metais, kai V. D. gimimo dieną švenčia su E. D., T. D. turi teisę... 128. 18) T. D. turi teisę su sūnumi V. D. praleisti kartu savo gimimo dieną (( -... 129. 19) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. negali atvykti bendravimui su... 130. 20) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. D. bendravimas su sūnumi... 131. Priteisti E. D., a. k. ( - ) iš T. D., a. k. ( - ) 2816,51 Eur (dviejų... 132. Priteisti T. D., a. k. ( - ) iš E. D., a. k. ( - ) 743,80 Eur (septynių... 133. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį... 134. Po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo T. D., a. k. ( - )... 135. Priteisti valstybei iš T. D., a. k. ( - ) 5 Eur (penkių eurų) procesinių... 136. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos... 137. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 138. Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti... 139. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...