Byla AS-917-552/2017
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktorės 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 30-2310 (toliau – ir Įsakymas) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą.

6Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos direktorė po 2017 m. liepos 28 d. leidimo neterminuotai protesto ir bado akcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros išdavimo savavališkai ir nieko nepranešusi priėmė Įsakymą, kuris trukdo šiai akcijai. Pareiškėjo teigimu, jeigu teismas nesiims skubių veiksmų, gali nukentėti žmonių orumas bei visuomeniniai saugomi gėriai, žodžio, susirinkimų laisvė, teisėti lūkesčiai, nes pareiškėjas negali tikėtis, jog turimas leidimas neaiškiu būdu bet kada bus panaikintas, jeigu jame nurodyta apskundimo tvarka to nenustato, o Administracija niekur nesikreipė dėl 2017 m. liepos 28 d. leidimo panaikinimo.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo D. Š. skundą, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

9Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nemotyvuotas, t. y. šiuo atveju nėra nurodyti motyvai, dėl kurių teismas galėtų nuspręsti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas nepagrindė, jog jam gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, ir nenurodė iš esmės jokių argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo akto neteisėtumo.

10III.

11Pareiškėjas D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir priimti naują sprendimą: skubos tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki administracinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme sustabdyti Įsakymo galiojimą.

12Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai atsisakė laikinai sureguliuoti šalių padėtį, nes skunde buvo nurodyta, jog Vilniaus miesto policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Įsakymu, atvirai terorizuoja protesto ir bado akcijos dalyvius. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis motyvavo ir argumentavo būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei informavo teismą, jog Vilniaus miesto policijos pareigūnai, vykdydami apskųstą administracinį aktą, sąmoningai tyčia daro sunkiai atitaisomą materialinę ir moralinę žalą protesto ir bado akcijos dalyviams, viešajam Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymų saugomam interesui.

13Pareiškėjo teigimu, atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principais, nedelsdamas privalėjo sustabdyti Įsakymo galiojimą, t. y. sustabdyti Vilniaus miesto policijos pareigūnų vykdomus antikonstitucinius veiksmus, ciniško protesto ir bado akcijos dalyvių kankinimo faktus, kai policijos pareigūnai, atsižvelgę į pagal įstatymų reikalavimus apskųstą Įsakymą, net keletą kartų per naktį kėlė neterminuotos protesto ir bado akcijos dalyvius iš miego, žiauriai ir negailestingai kankindami neterminuotos protesto ir bado akcijos dalyvius reikalaudavo nuimti poilsiui (miegui) skirtas palapines, tyčia sukeldami stiprų psichologinį skausmą, kančią, siekdami įbauginti kiekvieną naktį (vidurnaktį) rašė administracinio nusižengimo protokolus.

14Pareiškėjo teigimu, jis skunde motyvuotai pagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą, o kartu su atskiruoju skundu pateikiami papildomi įrodymai pagrindžia protesto ir bado akcijos dalyviams daromą sunkiai atitaisomą didelę žalą.

15Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę visiškai neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) ir teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai apie principų pažeidimus yra abstraktūs, nekonkretūs, nepateikiantys jokių žinių apie prieš pareiškėją vykdomus konkrečius pažeidimus bei nėra pagrįsti jokiais faktiniais įrodymais ar duomenimis, todėl laikytini deklaratyviais ir neįrodančiais būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

17Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone yra siekiama ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdomumą, bet prevenciškai apsisaugoti nuo vykdomų policijos veiksmų, nes pareiškėjas net nebandė įrodinėti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę siekiant užtikrinti buvusios padėties atkūrimą, nes po Įsakymo panaikinimo visiškai nesudėtingai būtų galima atkurti iki Įsakymo priėmimo buvusią padėti, t. y. pasikabinti plakatus, pasistatyti palapines ir susirinkimą pratęsti.

18Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę ir privalėjo anksčiau, t. y. kartu su skundu, pateikti 2015 m. rugsėjo 15 d. surašytus administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgęs į tai, už ką pareiškėjas yra nubaustas, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo tariamus išgyvenimus ir pasekmes, dėl kurių prevencijos prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sukelia ne Įsakymas, o Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, todėl Įsakymo galiojimo sustabdymas iki bylos išnagrinėjimo jokių pareiškėjo teisių neapgintų ir nuo tariamos pareiškėjui daromos didelės ar neatitaisomos žalos neapsaugotų, t. y. pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su pirmosios instancijos teismo priimtu nagrinėti reikalavimu, o kyla iš Susirinkimų įstatymo nuostatų. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nepagrindė reikalavimo užtikrinimo taikymo būtinybės bei nepateikė šią būtinybę patvirtinančių įrodymų.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo D. Š. prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą), teisėtumas ir pagrįstumas.

22ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

24Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

25Šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad Administracijos direktorė 2017 m. liepos 28 d. suderino S. K. ir pareiškėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuojamos neterminuotos bado akcijos, skirtos pasiekti teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų personalinės atsakomybės įteisinimą (kuriame dalyvaus iki 100 žmonių), laiką, vietą ir formą. Šioje byloje ginčijamu 2017 m. rugsėjo 14 d. Įsakymu Administracijos direktorė suderino S. K. ir pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 14–21 d. 8–22 val. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuojamos bado akcijos, skirtos teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų personalinės atsakomybės įteisinimui pasiekti (kuriame dalyvaus iki 100 žmonių), laiką, vietą ir formą, be to, laikė netekusiu galios Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 30-1854 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“.

26Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą sustabdyti Įsakymo galiojimą, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas nepagrindė, jog jam gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, ir nenurodė iš esmės jokių argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo akto neteisėtumo.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, Administracijos direktorės dėl bado akcijos formos, laiko ir vietos priimtus įsakymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti reikalavimą šioje byloje. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jeigu teismas nesiims skubių veiksmų, gali nukentėti žmonių orumas bei visuomeniniai saugomi gėriai, žodžio, susirinkimų laisvė, teisėti lūkesčiai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie abstraktūs ir deklaratyvūs pareiškėjo argumentai remiasi prielaidomis ir nepagrindžia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Iš Įsakymo turinio matyti, kad tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (ne)taikymo, Įsakyme suderintas ginčo bado akcijos vykdymo laikas jau buvo pasibaigęs. Taigi laikino situacijos sureguliavimo būtinumo pareiškėjas taip pat nepagrindė. Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas šioje byloje neįrodinėja, jog Įsakymo galiojimo sustabdymas yra vienintelis būdas pareiškėjui įgyvendinti susirinkimų laisvę, nes, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į skundą, pareiškėjas ir (ar) kiti asmenys turi teisę prašyti Administracijos suderinti kitą bado akcijos vykdymo laikotarpį ir taip ją pratęsti.

28Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja su materialine ir moraline žala bado akcijos dalyviams, kurią jiems, pareiškėjo teigimu, daro Vilniaus miesto policijos pareigūnai, atvirai terorizuodami bado akcijos dalyvius: naktį keldami neterminuotos bado akcijos dalyvius iš miego, reikalaudami nuimti palapines, kiekvieną naktį rašydami administracinio nusižengimo protokolus. Įsakyme, kuris nors ir yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau yra galiojantis, nes jo galiojimas nėra sustabdytas teisės aktuose nustatyta tvarka, yra nustatytas konkretus bado akcijos vykdymo terminas, paros laikas, kuriuo galima vykdyti bado akciją, nustatyti tam tikri įpareigojimai bando akcijos organizatoriams ir dalyviams. Be to, kaip jau minėta, Įsakymu Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 30-1854 „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“, kuriuo buvo suderinta neterminuota bado akcija, yra laikomas netekusiu galios. Todėl pareiškėjas ir kiti asmenys turi vykdyti teisės aktuose bei galiojančiame Įsakyme nustatytus reikalavimus.

29Kartu su atskiruoju skundu yra pateikti du administracinio nusižengimo protokolai, surašyti 2017 m. rugsėjo 15 d., pagal kiekvieną iš jų pareiškėjui siūloma sumokėti po 70 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalies pažeidimus už tai, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. 6 val. 40 min. ir apie 23 val. 40 min. S. Daukanto a. pažeidė susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimus / Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nes vykdė piketą po 22 val., nors tai buvo / yra draudžiama (b. l. 18–19). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šių administracinio nusižengimo protokolų surašymas nereiškia, jog policijos pareigūnai pažeidinėja bado akcijos dalyvių teises ar teisėtus interesus, kaip pareiškėjas teigia atskirajame skunde, ir nepagrindžia pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo šioje byloje. Jeigu pareiškėjas nesutinka su šiais administracinio nusižengimo protokolais, turi teisę juos skųsti Administracinių nusižengimo kodekse nustatyta tvarka.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paprastai prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-742-438/2017). Šiame kontekste akcentuotina, kad Įsakymu bado akcija, kurios vienas iš organizatorių yra pareiškėjas, nebuvo iš viso uždrausta, tik buvo nustatytos kitos (griežtesnės) jos vykdymo sąlygos, palyginti su Administracijos direktorės 2017 m. liepos 28 d. įsakyme nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo dėl Įsakymo galiojimo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala galėtų būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

31Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos (nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala), todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su šalių interesų pusiausvyra, teisingumo principu, viešuoju interesu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, negu ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

32Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas)... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos direktorė po 2017 m. liepos 28 d.... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi... 9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo... 10. III.... 11. Pareiškėjas D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti... 12. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai atsisakė... 13. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas,... 14. Pareiškėjo teigimu, jis skunde motyvuotai pagrindė reikalavimo užtikrinimo... 15. Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti... 16. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo... 17. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo... 18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę ir privalėjo anksčiau,... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 22. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog... 24. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi... 25. Šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad Administracijos... 26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo... 28. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde sunkiai atitaisomą didelę... 29. Kartu su atskiruoju skundu yra pateikti du administracinio nusižengimo... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paprastai prielaida, jog... 31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad... 32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. Pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą atmesti.... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį... 36. Nutartis neskundžiama....