Byla eAS-46-520/2019
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti B, BE, C, CE kategorijos transporto priemones, panaikinimo. Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą ir suteikti pareiškėjui teisę vairuoti B, BE, C, CE kategorijos transporto priemones iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

6Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis tik Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 24 straipsnio 7 dalyje nustatytu apribojimu, jog pareiškėjui du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kai jis padarė pažeidimus būdamas neblaivus, todėl teisė vairuoti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nėra nurodomos jokios kitos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui negali būti grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. pareiškėjas atitinka visus reikalavimus teisei vairuoti įgyti / grąžinti (sveikatos, papildomų kursų išklausymo, teisės vairuoti egzamino perlaikymo ir kt.). Pareiškėjo manymu, Sprendimu jam taikomas baudžiamojo pobūdžio apribojimas vairuoti transporto priemones, nesant jokios galiojančios vykdytinos nuobaudos ar bausmės, paskirtos administracinių teisės pažeidimų ar baudžiamojo proceso tvarka. Pareiškėjo teigimu, jis patiria teisių suvaržymus be jokio teisėto pagrindo, o tai pažeidžia jo teises, pasitikėjimo valstybe, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus.

7Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo teisių pažeidimas tęsiasi jau ilgą laiką (nuo 2018 m. balandžio 6 d.), dėl taikomų ilgalaikių neteisėtų apribojimų jis patiria turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo manymu, laikinas teisės vairuoti suteikimas iki šios bylos išnagrinėjimo įsiteisėjusiu sprendimu sukels žymiai mažiau žalos.

8II.

9Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo A. A. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkintas.

10Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius jo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali būti siejamas su tikslu sudaryti ginčo šaliai sąlygas išvengti ateityje galinčio kilti ginčo dėl jam sukeliamos žalos atlyginimo.

11Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas siekia tapti eismo keliuose dalyviu, teismas pabrėžė, jog pritaikius jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeista taisyklė, nustatanti, kad eisme keliuose dalyvaujančią transporto priemonę gali vairuoti tik asmuo, turintis nustatyta tvarka išduotą vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones ir nurodantį vairavimo sąlygas. Teismo vertinimu, pritaikius pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeisti viešojo intereso bei proceso šalių interesų pusiausvyros principai, pagal kuriuos valstybė turi pareigą sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyviai – pareigą žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau nei ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; užtikrinant saugų eismą, turi būti įvertinami ir derinami asmens, visuomenės ir valstybės interesai.

12III.

13Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

14Pareiškėjas teigia, jog jis atitinka visus reikalavimus, keliamus asmeniui, kuris gali vairuoti transporto priemones, o Sprendimas priimtas vadovaujantis vien tik SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalimi. Tačiau pareiškėjas skunde teismui išdėstė išsamius argumentus, kodėl SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir toks teisės aktas neturėtų būti taikomas. Taigi, pareiškėjui nėra grąžinama teisė vairuoti tik dėl Konstitucijai prieštaraujančios SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies taikymo, nors nėra jokios neatliktos ir galiojančios baudžiamojo proceso tvarka ar administracinių nusižengimų teisenos tvarka paskirtos bausmės ar nuobaudos, kuria pareiškėjui būtų atimta teisė vairuoti. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis nekelia jokios grėsmės saugiam eismui ir jam vairuojant nebus pažeistas viešasis interesas bei proceso šalių interesų pusiausvyros principas.

15Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog taikant nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeista taisyklė, nustatanti, kad eisme keliuose dalyvaujančią transporto priemonę gali vairuoti tik asmuo, turintis nustatyta tvarka išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis yra pas atsakovą, kuris atsisakė grąžinti jam teisę vairuoti ir negrąžina jo vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjo nuomone, administracinio akto galiojimo laikinas sustabdymas gali būti taikomas ir tuomet, kai administracinis aktas riboja asmens teises, kaip priemonė laikinai, iki bylos išnagrinėjimo sureguliuoti santykius, pašalinant aplinkybes, sudarančias pagrindą ar prielaidas asmens teisių ribojimui. Pareiškėjas tvirtina, kad laikinai sustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimą, nebeliktų administracinio akto, ribojančio asmens teisę vairuoti, todėl nebeliktų ir retrospektyvaus neteisėto pareiškėjo teisių ribojimo, jei būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, jeigu teismas priims pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikins skundžiamą Sprendimą, nebus jokios galimybės pašalinti neigiamus padarinius ir retrospektyviai suteikti jam teisę vairuoti, t. y. teismo sprendimas bus neįvykdomas.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17IV.

18

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paprastai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Nors atskirajame skunde pareiškėjas A. A. nurodo, kad nepageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, motyvuoto prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ši byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

19Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 29 d.), netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

21Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

22Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, kai siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017).

24Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

25Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia, kad būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su teise vairuoti transporto priemones, pažymėtina, jog Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, siūloma įtvirtinti nuostatą, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos administracinių bylų teisenos kodekse – reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Ši nuostata suteiktų teisę teismui užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., teismo įpareigojimas pašalinti duomenis iš registro, kol nėra išspręstas ginčas). Tai, be kita ko, reiškia, kad net jei administracinis aktas yra įvykdytas, teismas galėtų pritaikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios laikinai sureguliuotų ginčo padėtį ir grąžintų viską į anksčiau (iki administracinio akto įvykdymo) buvusią situaciją.

26Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų. Taip pat yra įtvirtintas principas, kuriuo siekiama užtikrinti labiausiai įmanomą laikinųjų apsaugos priemonių (reikalavimo užtikrinimo priemonių) lankstumą, kad asmenys būtų apsaugoti nuo neįmanomų atšaukti veiksmų ar skuboto asmens teisinės padėties apsunkinimo.

27Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

28Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodomos užtikrinimo priemonės netaikymo jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, tvirtindamas, jog dėl Sprendimu taikomų apribojimų jis patiria turtinę ir neturtinę žalą, šios žalos ir jos dydžio iš esmės nekonkretizavo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo nurodoma dėl Sprendimo galiojimo galbūt kilsianti tiek turtinė, tiek neturtinė žala galėtų būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis tokia galimybe objektyviai negalėtų pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Akcentuotina, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją.

29Be to, įvertinus pareiškėjo šioje byloje inicijuotą ginčą ir pareikštą skundo reikalavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma taikyti užtikrinimo priemonė – suteikti jam teisę vairuoti B, BE, C, CE kategorijos transporto priemones iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje, nėra susijusi su pareikštu reikalavimu. Kaip minėta, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti B, BE, C, CE kategorijos transporto priemones, panaikinimo. Tačiau šiuo Sprendimu pareiškėjui nebuvo atimta teisė vairuoti nurodytos kategorijos transporto priemones, todėl jo panaikinimas, t. y. grąžinimas į anksčiau (iki šio administracinio akto priėmimo) buvusią situaciją, savaime nereikštų tokios teisės suteikimo pareiškėjui. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia ne byloje pareikšto konkretaus reikalavimo užtikrinimo, o kad būtų išspręsti tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad pareiškėjas reikalavimą dėl užtikrinimo priemonės taikymo grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybės, kurios sudaro ir skundo pagrindą, o šios aplinkybės gali būti išnagrinėtos ir įvertintos tik nagrinėjant bylą iš esmės.

30Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

33Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio... 6. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo,... 7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo teisių pažeidimas tęsiasi jau ilgą... 8. II.... 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio... 10. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo... 11. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas siekia tapti eismo keliuose dalyviu,... 12. III.... 13. Pareiškėjas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti... 14. Pareiškėjas teigia, jog jis atitinka visus reikalavimus, keliamus asmeniui,... 15. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog taikant... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. IV.... 18.

Lietuvos... 19. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos... 21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 22. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant... 24. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo... 25. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo... 26. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R... 27. Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos... 28. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja,... 29. Be to, įvertinus pareiškėjo šioje byloje inicijuotą ginčą ir pareikštą... 30. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.... 33. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio... 34. Nutartis neskundžiama....