Byla e2-507-560/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. P., atsakovo atstovui advokatui Ž. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jos naudai priteisti iš atsakovo A. G. 153 446,43 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinyje (el. bylos 1 t., b. l. 1-9) nurodė, jog nuo 2012-07-12 iki 2017-05-29 UAB „Lakargas“ vadovavo atsakovas, kuris buvo ir vienintelis akcininkas. Įmonė vykdė automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą. 2017-05-25 kreditorių susirinkimas nutarė pradėti neteisminį bankroto procesą, kurį inicijavo atsakovas. Ieškovas atliko įmonės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-12-31 ir apskaičiavo 120 158,13 Eur PVM sumą, 31 957,35 Eur PVM delspinigių bei skyrė 36 047,44 Eur PVM baudą. 2017-08-17 kreditorių susirinkimo metu nutarta įtraukti VMI į įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 153 710,59 Eur finansinį reikalavimą. 2018-03-05 duomenimis, BUAB „Lakargas“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 153 446,43 Eur, iš jų 121 778,26 Eur PVM nepriemoka ir 31 668,17 Eur delspinigių.

83.

9Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonių perpardavimai įforminti pirkimo-pardavimo sandorių grandinėmis, kuomet pardavimo PVM nebuvo sumokėtas ir sudarytos sąlygos UAB „Lakargas“ suformuoti PVM ataskaitą dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo. 2017-05-15 patikrinimo akte konstatuota, kad juridiniai asmenys, kurie pardavė UAB „Lakargas“ automobilius, įsteigti siekiant vykdyti neteisėtą veiklą, UAB „Lakargas“ nesiėmė jokių priemonių identifikuoti transporto priemonių pardavėjus bei jų atstovus, nepateikė VMI duomenų apie automobilių pirkėjus, nors taikant 0 proc. PVM tarifą, turėjo pareigą domėtis ir rinkti informaciją apie sandorio šalis. Atsakovas liudytojo apklausos protokoluose nurodė, kad nesidomėjo ir netikrino UAB „Virtena“, UAB „Saitenas“, UAB „AM Company“, UAB „Niltrus“, UAB „Ivineta“, UAB „Lotesa“ vykdomų veiklų, ar jos turėjo kompetentingų darbuotojų, ar jos turėjo internetinius tinklalapius ir reklamavo vykdomą veiklą, nes tai buvo neaktualu. Atsakovas neprašė atstovų asmens dokumentų, įmonių registravimo pažymėjimų ar PVM registravimo pažymėjimų ir apie sandorius su minėtomis įmonėmis nieko konkretaus paaiškinti negalėjo, nes nesidomėjo, kur vykdoma minėtų įmonių veikla. Visos transporto priemonės, kurios įsigytos iš minėtų įmonių parduotos Latvijos ir Lenkijos įmonėms taikant 0 proc. PVM tarifą ir nė viena transporto priemonė neparduota Lietuvos pirkėjams.

104.

11UAB „Lakargas“ iki 2013 m. rugsėjo mėn. tiekimų ES PVM mokėtojams nedeklaravo, o nuo 2013 m. rugsėjo mėn. deklaravo dideles tiekimų ES PVM mokėtojams vertes (2 227 269,35 Lt), apmokestinant 0 proc. PVM tarifu. Transporto priemonių perpardavimo sandoriai įforminti per trumpą laikotarpį (iki 4 dienų), o kai kuriais atvejais 1 - 4 dienoms anksčiau nei jų įsigijimas. Latvijos ir Lenkijos mokesčių administratoriai išsamios informacijos apie šias įmones nepateikė. UAB „Lakargas“ tiekėjus UAB „Virtena“, UAB „Saitenas“, UAB „AM Company“, UAB „Ivineta“, UAB „Niltrus“, UAB „Lotesa“ sieja bendri įmonių veiklos bruožai: šios įmonės Lietuvoje neturėjo realios buveinės, sandėlių, automobilių stovėjimo aikštelių ar kitų laikymo vietų ir jų nebuvo išsinuomavusios iš kitų asmenų, veiklos vykdymo laikotarpiu įdarbintas mažas darbuotojų skaičius, pateiktose PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM artimą pirkimo PVM, todėl apskaičiavo mažas mokėtino į biudžetą/grąžintino iš biudžeto PVM sumas ir faktiškai PVM į biudžetą nemokėjo arba nesumokėjo.

125.

132017-07-17 sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ konstatuota, kad patikrinimo akte nustatyta sukčiavimo (vengimo) schema, kai PVM sukčiaujama tradiciniu „karuselės“ principu. 2017-05-15 patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „Lakargas“ nedeklaravo už 2014 m. 04 - 05 mėn. 7 438 Lt sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža ir 1 562 Lt nuo sandorių apskaičiuoto pardavimo PVM, tuo sumažindama 1 562 Lt mokėtiną į biudžetą PVM, taip pažeidė teisės aktų nuostatas. UAB „Lakargas“ už tikrinamąjį laikotarpį nepagrįstai padidino 413 320 Lt atskaitomą pirkimo PVM, tuo sumažindama 413 320 Lt mokėtiną į biudžetą PVM. VMI 2017-07-17 sprendimo neskundė nei BUAB „Lakargas“ bankroto administratorius, nei atsakovas, jis yra įsiteisėjęs, jame fiksuotų faktinių aplinkybių, priskaičiuotų mokėti mokesčių pagrįstumo bei dydžio klausimas nebegali būti kvestionuojamas.

146.

15Civilinei atsakomybei būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, o paneigti šią prezumpciją turi atsakovas. Atsakovui iš anksto buvo žinoma, kad dėl sandorių sudarymo atsiras žala, tačiau to nepaisydamas jis juos sudarė. Atsakovo neteisėti veiksmai nukreipti tiesiogiai į mokesčių nedeklaravimą bei nesumokėjimą, dėl jų patirta žala. Neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog UAB „Lakargas“, įformindama transporto priemonių įsigijimus siekė iš anksto suplanuotos mokestinės naudos, nes atskaitė pirkimo PVM ir toliau įforminus transporto priemonių pardavimus Latvijoje ir Lenkijoje registruotoms įmonėms pritaikius 0 PVM tarifą, susidarė PVM permoka, kurios dalį 53 686,86 Eur siekia susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Žalą VMI kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškia tuo, jog UAB „Lakargas“, sudarydama sandorius su PVM sukčiavusiomis įmonėmis, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo (turėjo žinoti), kad dalyvauja su PVM sukčiavimu susijusiuose sandoriuose. Nors įstatymai tiesiogiai nenustato pareigos kontroliuoti partnerio veiklą, tikrinti jo išrašomų dokumentų tikrumą, tačiau tokia pareiga kyla iš prievolės mokėti mokesčius ir sandorių sudarymo nuostatų, apibrėžtų CK normose. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonių perpardavimai buvo įforminti pirkimo - pardavimo sandorių grandinėmis, 21 proc. tarifu transporto priemonių pardavimus UAB „Lakargas“ įforminusios bendrovės pardavimo PVM nesumokėjo, tačiau sudarė sąlygas UAB „Lakargas“ suformuoti 455 563 Lt PVM atskaitą, kuriai dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo susidarė iš biudžeto grąžintina PVM suma. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, jog UAB „Lakargas“ įformindama transporto priemonių įsigijimus, atskaitė pirkimo PVM ir toliau įforminus transporto priemonių pardavimus Latvijoje ir Lenkijoje registruotoms įmonėms, susidarė PVM permoka, kurios dalį 53 686,86 Eur siekia susigrąžinti iš valstybės biudžeto pagal 3 pateiktus prašymus dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo.

167.

17Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 130-140), kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas nuo 2012-07-12 iki bankroto bylos iškėlimo buvo BUAB „Lakargas“ vadovas, nuo 2012-07-19 vienintelis akcininkas. Bendrovės pagrindinė veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pirkimas ir pardavimas. Bendrovė sėkmingai vykdė komercinę veiklą, tačiau VMI pradėjus mokestinį patikrinimą ir pritaikius turto areštą, veikla buvo sutrikdyta, pradėtas neteisminis bankroto procesas, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Geraldis“. Teigia, kad vadovaudamas bendrovei atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę žalą bendrovei, jos kreditoriams ar kitiems asmenims. Ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybė sąlygų, nepateikė šių sąlygų egzistavimui įrodyti tinkamų įrodymų, civilinės atsakomybės taikymą argumentavo tik prielaidomis bei patikrinimo išvadomis. Buvo atliktas bendrovės mokestinis patikrinimas, o ne atsakovo atliktų veiksmų įvertinimas, todėl nėra pagrindo vadovautis patikrinimo išvadomis grindžiant atsakovo neteisėtus veiksmus. Patikrinimo akte nekonstatuoti konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai nukreipti į žalos ieškovui padarymą. Patikrinimo metu vertinta bendrovės veikla ir bendrovei nuspręsta patvirtinti papildomai mokėtiną PVM mokestį, apskaičiuoti delspinigiai ir bauda. Mokestinį pažeidimą padaręs subjektas yra bendrovė, o ne atsakovas. Patikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-12-31, o bankroto byla iškelta 2017-05-25, visą šį laikotarpį bendrovė vykdė veiklą, mokėjo mokesčius ir nesiekė padaryti žalos ieškovei. Patikrinime nustatytos aplinkybės, susijusios su netinkamu PVM mokesčio deklaravimu, tačiau aplinkybių dėl nesąžiningo ar tyčinio vengimo mokėti šį mokestį nenustatyta.

188.

19Ieškovės nurodomi sandoriai nėra nuginčyti, nėra įrodymų, jog bendrovė ir atsakovas žinojo apie galimą sukčiavimą, dėl galimo sukčiavimo nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas bendrovės ar atsakovo atžvilgiu. Patikrinimo akte nenustatyta, kad atsakovas atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, siekdamas įsitraukti į su PVM sukčiavimu susijusius pirkimo-pardavimo sandorius, priešingai, nurodyta, kad atsakovas pateikė visus buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, nežinojo, kokia veikla faktiškai užsiima UAB ,,Virtena“, UAB Saitenas“, UAB ,,AM Company“, UAB ,,Lotesa“, UAB ,,Ivineta“ bei UAB ,,Niltrus“, sandorių sudarymo laikotarpiu tiesiogiai bendravo tik su asmenimis, kuriuos laikė teisėtai įgaliotais sudaryti sandorius, atsakovui visi dokumentai buvo perduodami jau pasirašyti. Atsakovas iki tyrimo nežinojo, kad pirkimo-pardavimo sandoriai dėl trečiųjų asmenų veiksmų pažeidė mokestinius reikalavimus, sužinojęs apie tyrimą, atsakovas nusprendė įgyvendinamus sandorius su UAB „Lotesa“ anuliuoti, sandoriais perduodamų automobilių nepriimti, t. y. ėmėsi veiksmų, kad ieškovei nekiltų žala. Be to, atsakovas tiesiogiai nekontaktavo nei su vien iš Latvijoje esančių įmonių, kurioms automobiliai buvo perduoti ir iš Lietuvos išgabenami pačių įmonių. Visi sandoriai, kuriuos atsakovas, kaip bendrovės vadovas, sudarė ir iš kurių VMI kildina bendrovės pareigą sumokėti PVM mokestį, sudaryti atsakovui elgiantis atidžiai, rūpestingai ir veikiant išimtinai ieškovės interesais bei neviršijant protingos ūkinės komercinės rizikos. Sandorių sudarymo metu bendrovė ir atsakovas vertino, kad turėjo teisę į PVM atskaitą. Bankroto administratorius, vertinęs bendrovės sudarytus sandorius, 2017-10-03 ataskaitoje pažymėjo, kad nenustatė jokių sandorių ar požymių, kad bendrovės sudaryti sandoriai prieštarautų bendrovės veiklos tikslams ir (arba) pažeistų kreditorių interesus.

209.

21Ieškovė neįrodinėja, kad bendrovės bankrotas būtų atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, kad atsakovas būtų trukdęs mokestiniam patikrinimui. Galima bendrovės vadovo atsakomybė už netinkamą apskaitos tvarkymą neįrodyta, nėra įrodymų, kad atsakovas žinojo apie kitų asmenų mokestinius pažeidimus, atsakovas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Atsakovas laiku ėmėsi veiksmų inicijuoti bendrovės bankroto procesą, nulemtą ieškovės veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės žala kilo dėl atsakovo veiksmų. Priešingai, žala kilo dėl to, kad bendrovė negalėjo tęsti veiklos dėl ieškovės pritaikytų areštų ir dėl to negali atsiskaityti su ieškove. Bendrovės bankrotą lėmė objektyvios priežastys, o ne atsakovo tyčiniai, nesąžiningi veiksmai, kurie būtų nukreipti į sąmoningą bendrovės padėties bloginimą ir žalos VMI padarymą. Nesuprantama, kaip ieškovė skaičiuoja žalą – nurodo, kad žalos dydis yra 153 446,43 Eur, ši žala susidarė dėl pritaikyto nulinio PVM tarifo ir dėl to, kad bendrovė siekia susigrąžinti iš biudžeto 53 686,86 Eur dydžio PVM permoką, tačiau nedetalizuoja, ar permoka patenka į žalos sumą, ar ne, kas tiksliai sudaro žalos sumą. Nesutampa ieškovės įvardijama žalos suma ir ieškovės bankroto byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo suma. Nesuprantama, kodėl žala ieškovė laiko ir 53 686,86 Eur PVM permoką, nes ši suma nebuvo grąžinta. Bankroto administratoriaus 2017-10-03 ataskaitoje nurodyta, kad VMI patvirtino 36 603,57 Eur grąžintiną PVM permoką, tačiau ją išmokėti atsisakė, todėl VMI šią sumą galėjo įskaityti, bet savo reikalavimo sumos į bendrovę nesumažino.

2210.

23Ieškovė kaip žalos negali reikalauti baudos ir delspinigių, nes baudos ir delspinigiai įskaitomi į patirtus nuostolius. Negali būti sprendžiama dėl ieškovės patirtos žalos ir jos dydžio, nes nėra įvykęs iš bendrovės bankroto gautų lėšų paskirstymas kreditoriams. Dalis bendrovės turto (automobiliai Mitsubishi ASX, Nissan Juke) iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo parduoti, pinigai pervesti ieškovei, tačiau ieškovė šių lėšų neįskaitė ir reikalavimo į bendrovę nesumažino. Neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės prašomos priteisti žalos, nesant šios būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ieškinys turi būti atmestas. Nepakanka ieškovės deklaratyvaus teiginio, kad atsakovas turėjo žinoti apie savo kontrahentų mokestines prievoles, civilinei atsakomybei taikyti turi būti įrodyta atsakovo kaltė, tačiau ieškovė nepateikė atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo įrodymų.

2411.

25Ieškovė praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš nuo 2013-09-01 iki 2014-12-31 bendrovės padarytų mokestinių pažeidimų. Patikrinimas dėl šių pažeidimų pradėtas 2014-03-20. Tiek nuo veiksmų, tiek ir nuo momento kai ieškovė sužinojo ar galėjo sužinoti apie neteisėtų veiksmų padarymą, praėjo daugiau kaip trys metai. Tai, kad patikrinimo aktas buvo surašytas 2017-05-15, nekeičia ieškinio senaties skaičiavimo pradžios momento.

26Ieškinys atmetamas.

2712.

28Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Lakargas“ Juridinių asmenų registre registruota 2010-06-17 (1 t., b. l. 141-143). Atsakovas A. G. nuo 2012-07-19 buvo UAB „Lakargas“ akcininku, nuo 2012-07-12 iki 2017-05-29 šios bendrovės vadovu (1 t., b. l. 28-29, 141-143). Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „Lakargas“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-12-31 ir 2017-05-15 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-217 (1 t., b. l. 30-80), kuriame nurodoma, kad UAB „Virtena“, UAB „Saitenas“, UAB „AM Company“, UAB „Ivineta“, UAB „Lotesa“ ir UAB „Niltrus“ sandoriuose su UAB „Lakargas“ sukčiavo PVM srityje, o UAB „Lakargas“, sudarydama su šiomis įmonėmis sandorius elgėsi nesąžiningai, nes žinojo (turėjo žinoti), kad dalyvauja su PVM sukčiavimu susijusiuose sandoriuose, todėl UAB „Lakargas“ elgėsi nesąžiningai, tapo sukčiaujančių pardavėjų bendrininku, todėl paneigiama bendrovės teisė į 401 521 Lt PVM atskaitą pagal minėtoms įmonėms išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Be to, bendrovė į buhalterinės apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie įmonės turtą, už šiuos duomenis atsakingas vadovas. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovė nedeklaravo 7 438 Lt sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža ir 1 562 Lt nuo sandorių apskaičiuoto PVM , nepagrįstai padidino 413 320 Lt atskaitomą pirkimo PVM, padidino 414 882 Lt (120 158,13 Eur) grąžintiną iš biudžeto PVM/sumažino mokėtiną į biudžetą PVM už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-12-31 dėl akte nurodytų pažeidimų (1 t., b. l. 115).

2913.

30UAB „Lakargas“ 2017-03-24 pardavė automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 151-152), 2017-05-11 parduotas automobilis Mitsubishi ASX, valst. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 153, 2 t., b. l. 36), 2017-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Lakargas“ pardavė automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. ( - ) (2 t., b. l. 34-35). Tarp UAB „Lakargas“ ir UAB „Inchcape Motors“ 2017-03-28 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AP1703-1719 dėl automobilio Nissan Juke, valst. Nr. ( - ) o 2017-05-11 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AP1705-1769 dėl automobilio Mitsubishi ASX, valst. Nr. ( - ) (2 t., b. l. 40-42, 44). 2017-04-07 UAB „Inchcape Motors“ atliko mokėjimą VMI 8 548 Eur sumai, paskirtyje nurodant „API1703-1719 už UAB „Lakargas“ (2 t., b. l. 37), 2017-05-29 minėta bendrovė atliko mokėjimą VMI 7 350 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant AP1705-1769 (2 t., b. l. 39). Automobilio Nissan Qashqai, valst. Nr. ( - ), pirkėja 15 900 Eur sumokėjo VMI, kaip pagrindinis mokėtojas mokėjimo pavedime nurodomas UAB „Lakargas“ (2 t., b. l. 38).

3114.

322017-05-25 UAB „Lakargas“ kreditorių susirinkimo sprendimu nuspręsta pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Geraldis“. 2017-08-17 UAB „Lakargas“ kreditorių susirinkimas patvirtino VMI kreditorinį reikalavimą 153 710,59 Eur sumai (t. 1, b. l. 114, 148-149). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius pranešė, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00040-14 dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., A. G. ir UAB „Lakargas“ ikiteisminio tyrimo metu įtarimai pareikšti nebuvo, A. G. apklaustas liudytoju, ikiteisminis tyrimas tęsiamas (2 t., b. l. 64). 2018-12-19 raštu UAB „Lakargas“ bankroto administratorius UAB „Geraldis“ pranešė, jog 2018-12-14 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „Lakargas“ pabaigos (2 t., b. l. 65,66-68). Dėl šios priežasties UAB „Lakargas“ buvo pašalintas iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo.

33Dėl ieškinio reikalavimų

3415.

35Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, tiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Pasibaigus įmonės bankroto bylai, jos kreditoriui teisė reikalauti nuostolių atlyginimo ir tiesiogiai iš buvusio įmonės vadovo išlieka, bet tik tuo atveju, jeigu šis padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (toks ieškinys turėtų būti reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą visiems tokios įmonės kreditoriams, kaip interesų grupei, dėl netinkamo įmonės valdymo (CK 2.87 straipsnis) ar dėl to, kad laiku nebuvo iškelta bankroto byla (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Ieškovas, nepareiškęs reikalavimo įmonės bankroto byloje, neturi teisės reikšti ieškinio įmonės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017).

3616.

37Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad BUAB „Lakargas“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad įmonės vadovas ar dalyviai kalti dėl tyčinio bankroto, šalys į bylą tokių įrodymų neteikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, aplinkybę, kad 2018-12-14 priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl BUAB „Lakargas“ pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2019-01-14, VMI buvo pareiškusi reikalavimą bankroto byloje, kuris buvo patvirtintas, spręstina, kad ieškovės reikalavimas atsakovui šioje byloje reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, ir jis gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei ieškovė įrodys konkrečiai į ją nukreiptų nesąžiningų atsakovo veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, atlikimą, t. y. kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo siekiama padaryti žalos konkrečiai jai, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Be to, kaip minėta, tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

3817.

39CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nagrinėjamoje byloje vadovo veiksmų neteisėtumas kildintinas ne iš pareigų, nurodytų 2.87 straipsnyje, pažeidimo (kurias vykdydamas vadovas turi atsižvelgti į visų bendrovės interesų grupių, tarp jų ir kreditorių, interesus), bet iš bendrosios pareigos elgtis taip, kad nedarytum žalos kitam asmeniui, pažeidimo. Vadovas neturi pareigos apsaugoti kreditorių nuo nuostolių, kurie galimi sąžiningai bei rūpestingai vadovaujant bendrovei, todėl ne bet kokių nuostolių atsiradimo faktas kreditoriui reiškia, kad teisiškai reikšminga žala buvo padaryta. Vadovas taip pat turi fiduciarines pareigas bendrovei, ir vertindamas, ar vadovas nepažeidė bendrosios pareigos nedaryti kitam asmeniui žalos, teismas turi nustatyti, ar pareiga nedaryti žalos individualiam kreditoriui nepaneigia vadovo pareigos pačiai bendrovei. Pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę. Vadovas gali nuginčyti kaltės prezumpciją, įrodydamas, kad veiksmas buvo pareigų bendrovei vykdymo rezultatas. Kasacinis teismas nėra atskirai pasisakęs dėl vadovo kaltės formos taikant vadovui civilinę atsakomybę tiesioginio ieškinio forma, tačiau bendra taisyklė taikant vadovo atsakomybę yra nustatyti jo tyčią arba didelį neatsargumą. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 str. atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).

4018.

41CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

4219.

43Neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia 2017-05-15 VMI atlikto UAB „Lakargas“ mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-12-31 aktu Nr. (21.60-32) FR0680-217, 2017-07-17 VMI Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-285 bei šiais aktais nustatytomis aplinkybėmis. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui, minėtas patikrinimo aktas bei sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo yra vieni iš įrodymų, kuriais grindžiamas pareikštas reikalavimas. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Patikrinimo aktas bei sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą oficialaus rašytinio įrodymo sąvoką ir gali būti ginčijami civilinėje byloje laikantis taisyklių, nustatytų oficialių rašytinių įrodymų ginčijimui. Byloje nėra įrodymų, jog minėtas patikrinimo aktas bei sprendimas dėl patikrinimo akto būtų ginčyti teisme ar nuginčyti. Pažymėtina, jog mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei jis nėra panaikintas mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, yra privalomas mokesčių mokėtojui ir jo teisių perėmėjui. Tačiau šio sprendimo teisinė galia nesaisto trečiųjų asmenų, kadangi sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra individualaus pobūdžio administracinis aktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-334-823/2017). Taigi, kaip teisingai pažymi atsakovas, patikrinimo aktu bei sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo vertinta UAB „Lakargas“ veikla, tačiau ne konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai ar jo neveikimas. Apskaičiuotas bendrovės nesumokėtas PVM mokestis, delspinigiai bei bauda taip pat buvo skirta ne atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad sandoriai, kurie ieškovo nurodomi kaip sudaryti sukčiaujant, yra nuginčyti, šalys tokių duomenų į bylą neteikė. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius pranešė, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00040-14 dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., A. G. ir UAB „Lakargas“ ikiteisminio tyrimo metu įtarimai pareikšti nebuvo, A. G. apklaustas liudytoju, ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Aplinkybė, kad, pasak ieškovės, kiti asmenys sukčiavo sudarydami sandorius, nepatvirtina, kad sukčiavo ir atsakovas, taip pat nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma apie UAB „Lakargas“ sudaromų sandorių kontrahentų galimai neteisėtus veiksmus, sąmoningą siekį sukčiauti. Be to, aplinkybė, kad bendrovė ir atsakovas vertino, kad bendrovė turi teisę į nulinį PVM tarifą, tačiau VMI nustatė, jog tokios teisės bendrovė neturėjo, negali būti vertinama kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Bendrovė teikė deklaracijas mokesčių administratoriui, sandorių sudarymo metu vertino, jog turi teisę į nulinį PVM tarifą, o tai negali būti vertinama kaip bendrovės ir atsakovo nesąžiningumas ir siekis sukelti žalą ieškovei. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sąmoningai atliko veiksmus, siekdamas žalos ieškovei. Bankroto administratoriaus galutinėje ataskaitoje nurodoma, kad tyčinio bankroto požymių nenustatyta, o VMI pateiktais duomenimis dėl atlikto mokestinio tyrimo bankroto administratorius nenustatė sandorių priešingų įmonės veiklos tikslams, kurie galėtų turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

4420.

45Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą nurodo, kad atsakovas nesiėmė priemonių identifikuoti pardavėjus, nepateikė mokesčių administratoriui duomenų apie pirkėjus, nors turėjo pareigą rinkti informaciją apie sandorio šalis. Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Sąjungos teisei iš esmės neprieštarauja reikalavimas, kad ūkio subjektas imtųsi visų priemonių, kurių gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, jog įsitikintų, kad jo sudaromas sandoris neįtraukia jo į sukčiavimą mokesčių srityje (Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, priimtas byloje C-409/04; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas, priimtas byloje C-271/06; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, priimtas byloje C-499/10). Tačiau iš apmokestinamojo asmens negali būti reikalaujama bendrai, pavyzdžiui, pirma, tikrinti, ar kontrahentas turi reikiamus išteklius veiklai vykdyti, taip pat ar vykdo savo pareigas deklaruoti bei mokėti PVM, kad įsitikintų, jog įgijėjai nedaro pažeidimų ar nesukčiauja; antra, turėti tai patvirtinančius dokumentus (Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimas, priimtas byloje C-277/14). Būtent mokesčių institucijos iš esmės turi atlikti reikalingus apmokestinamųjų asmenų patikrinimus, siekdamos nustatyti pažeidimus ir sukčiavimą PVM srityje ir taikyti sankcijas apmokestinamajam asmeniui, padariusiam šiuos pažeidimus ar sukčiavus. Šios institucijos negali apmokestinamiesiems asmenims perkelti savo pareigą kontroliuoti (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose C-80/11 ir C-142/11). Tai pirmiausia reiškia, kad vietos mokesčių administratorius ir mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes (bendrai) nesidomėjo savo kontrahentų, kurie įsisteigę kitose valstybėse narėse, veikla (nerinko apie tai duomenų). Taigi, nustačiusi, kad tiekėjo kontrahentas dalyvavo sukčiaujant arba padarė pažeidimų, kompetentinga mokesčių institucija, atsižvelgdama į objektyvius įrodymus ir nereikalaudama iš tiekėjo atlikti patikrinimų, kurie jam nepriklauso (Teisingumo Teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimas, priimtas byloje C-643/11), turi nustatyti, jog apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti teisę neapmokestinimą PVM, yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas žinojo, kad sandoriai susiję su sukčiavimu PVM srityje, nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Lakargas“ įsigydavo transporto priemones iš Lietuvoje veikiančių bendrovių bei vėliau jas parduodavo, tačiau tai, kad ieškovės nurodomų sandorių pagrindu transporto priemonės buvo parduodamos Lenkijoje bei Latvijoje registruotoms įmonėms savaime nepatvirtina UAB „Lakargas“ bei atsakovo veiksmų neteisėtumo, nesąžiningumo, ko taip pat nepatvirtina ir ieškovės nurodomi Latvijos ir Lenkijos mokesčių administratorių įtarimai dėl šiose valstybėse registruotų bendrovių galimo sukčiavimo ar siekio sukčiauti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko sąmoningus veiksmus siekdamas žalos ieškovei, taigi, nėra pagrindo spręsti apie neteisėtų veiksmų atlikimą dėl kurių galėjo kilti žala ieškovei.

4621.

47Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ši įstatymo nuostata reiškia, jog tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

4822.

49Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 153 446,43 Eur žalos atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad VMI 2017-07-17 Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (1 t., b. l. 82-113) patvirtinta 2017-05-15 patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-217 apskaičiuota 120 158,13 Eur PVM, apskaičiuota 31 957,35 Eur delspinigių bei skirta 36 047,44 Eur bauda, viso 188 162,92 Eur. Informacinės sistemos išraše nurodoma, kad UAB „Lakargas“ turi 121 778,26 Eur PVM mokestinę prievolę bei 31 668,17 Eur delspinigių prievolę, viso 153 446,43 Eur. 2017-08-17 UAB „Lakargas“ kreditorių susirinkimas patvirtino VMI kreditorinį reikalavimą 153 710,59 Eur sumai. Minėta, jog byloje yra pateikti įrodymai apie parduotus automobilius, už kuriuos gautos sumos buvo pervestos VMI: 2017-04-07 UAB „Inchcape Motors“ atliko mokėjimą VMI 8 548 Eur sumai, paskirtyje nurodant „API1703-1719 už UAB „Lakargas“, 2017-05-29 minėta bendrovė atliko mokėjimą VMI 7 350 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant AP1705-1769, automobilio Nissan Qashqai, valst. Nr. ( - ), pirkėja 15 900 Eur sumokėjo VMI, kaip pagrindinis mokėtojas mokėjimo pavedime nurodomas UAB „Lakargas“. Be to, bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodoma, kad bendrovė turėjo PVM mokesčio permoką 35 603,57 Eur sumai, kurią VMI sutiko grąžinti, tačiau negrąžino, šis debitorinis įsiskolinimas kreditorių susirinkimo metu nurašytas (1 t., b. l. 146). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl prašomos priteisti žalos dydžio, taip pat atsakė į ne visus jam užduotus klausimus dėl svarbių bylos aplinkybių. Taip pat atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstė abejones dėl žalos dydžio, tačiau dubliku šių abejonių ieškovė nepaneigė, taip pat nepaneigė atsakovo paaiškinimų dėl jų, rėmėsi patikrinimo akto bei sprendimo dėl patikrinimo akto duomenimis. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė turėdamas galimybę tiksliai įrodyti žalos dydį, šios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos neįrodė (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais būtų sukelta žala ieškovei, taip pat neįrodė ir žalos dydžio. Ieškovei neįrodžius šių civilinės atsakomybės sąlygų negali būti konstatuoti ir priežastinis ryšys bei kaltė, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

5023.

51Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė UAB „Lakargas“ mokestinį patikrinimą pradėjo 2014-03-20, baigė 2017-05-15. Patikrinimo akte nurodoma, kad 2014-05-09 VMI raštu „Dėl UAB „Lakargas“ veiklos“ perdavė medžiagą FNTT, o 2014-05-16 raštu FNTT informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Lakargas“ galimai atitinkamų nusikalstamų veikų. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes mokestinis patikrinimas pradėtas dar 2014-03-20, pati ieškovė kreipėsi į FNTT dėl UAB „Lakargas“ veiksmų. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo stadijos tikslas yra nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir asmenis, įvykdžiusius nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo aišku, ar UAB „Lakargas“ atliko neteisėtus veiksmus, ar padaryta žala ieškovei, šios aplinkybės ieškovei tapo aiškios tik atlikus mokestinį patikrinimą bei priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į FNTT nepatvirtina ieškovės supratimo apie jai padarytą žalą, o tik įtarimą, kurio patvirtinimo ar paneigimo ji siekė ikiteisminio tyrimo atlikimu. Patikrinimo aktas surašytas 2017-05-15, sprendimas dėl patikinimo akto tvirtinimo priimtas 2017-07-17, tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2018-03-29, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Dėl nurodytų priežasčių priešingi atsakovo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

52Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

Nutarė

53Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atmesti.

54Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jos naudai... 6. 2.... 7. Ieškinyje (el. bylos 1 t., b. l. 1-9) nurodė, jog nuo 2012-07-12 iki... 8. 3.... 9. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonių perpardavimai... 10. 4.... 11. UAB „Lakargas“ iki 2013 m. rugsėjo mėn. tiekimų ES PVM mokėtojams... 12. 5.... 13. 2017-07-17 sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ konstatuota, kad... 14. 6.... 15. Civilinei atsakomybei būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą,... 16. 7.... 17. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 130-140), kuriuo... 18. 8.... 19. Ieškovės nurodomi sandoriai nėra nuginčyti, nėra įrodymų, jog bendrovė... 20. 9.... 21. Ieškovė neįrodinėja, kad bendrovės bankrotas būtų atsakovo neteisėtų... 22. 10.... 23. Ieškovė kaip žalos negali reikalauti baudos ir delspinigių, nes baudos ir... 24. 11.... 25. Ieškovė praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė... 26. Ieškinys atmetamas.... 27. 12.... 28. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Lakargas“ Juridinių... 29. 13.... 30. UAB „Lakargas“ 2017-03-24 pardavė automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. ( -... 31. 14.... 32. 2017-05-25 UAB „Lakargas“ kreditorių susirinkimo sprendimu nuspręsta... 33. Dėl ieškinio reikalavimų... 34. 15.... 35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti... 36. 16.... 37. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad BUAB „Lakargas“ bankrotas... 38. 17.... 39. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 40. 18.... 41. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 42. 19.... 43. Neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus... 44. 20.... 45. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą nurodo, kad atsakovas nesiėmė... 46. 21.... 47. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 48. 22.... 49. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 153 446,43 Eur žalos... 50. 23.... 51. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido... 52. Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas... 53. Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos... 54. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...