Byla 2K-356-222/2016
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei, nuteistajai J. Ž., jos gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei, civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovui advokatui Aivarui Alimui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Miltinytės ir civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje:

3Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dviem metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dviem metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė; pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, atimant šiam laikotarpiui teisę dirbti darbą, susijusį su ne jai priklausančių finansų tvarkymu, ir įpareigojant per penkerius metus atlyginti šiuo nuosprendžiu iš jos priteistą žalą.

4J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

5Priteista iš J. Ž., A. M. ir A. V. solidariai akcinei bendrovei „City Servise SE“ 289 620 Eur žalai atlyginti ir 1150 Eur proceso išlaidų.

6Akcinės bendrovės ,,City service“ ieškinys dėl 2 320 000 Lt (671 918,44 Eur) ir procesinių palūkanų priteisimo iš J. Ž. atmestas.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis J. Ž. pakeistas: jos veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bauda subendrinta su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams) bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimo dvejiems metams) taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 682 ir 69 straipsniais, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, atimant nuteistajai šiam laikotarpiui teisę dirbti darbą, susijusį su ne jai priklausančių finansų tvarkymu, ir įpareigojant per penkerius metus atlyginti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą žalą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų A. M. ir A. V., civilinės ieškovės AB „City service“ atstovo advokato Jovito Elzbergo apeliaciniai skundai atmesti.

8Šioje byloje taip pat nuteisti A. M. ir A. V. (A. V.), tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų

Nustatė

10J. Ž. buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdama kartu su M. M., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pasisavino UAB Būsto investicijų valdymas turtą – 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur); suklastojo dokumentus, dėl to UAB Būsto investicijų valdymas padaryta didelė turtinė žala, ir apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB Būsto investicijų valdymas 2008 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, būtent:

11nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2009 m. sausio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. Ž., nuo 2007 m. birželio 12 d. būdama UAB Būsto investicijų valdymas generaline direktore ir pagal šios bendrovės įstatus būdama atsakinga už jos veiklos organizavimą, veikdama kartu su akcininku M. M., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, Vilniuje, ( - ), pasisavino jai patikėtą UAB Būsto investicijų valdymas turtą – 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) – t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. iš įmonės kasos, kurioje nurodytu laikotarpiu buvo sukaupta 2 318 519,14 Lt (2007 m. birželio 14 d. kasoje buvęs likutis 458 543,14 Lt), gautų iš UAB „Antakalnio ūkis“ (pagal paskolos sutartis: be datos Nr. 08/10/01, 2008-11-04 Nr. 08/11/04, 2008-12-01 Nr. 08/12/01, 2008-12-22 Nr. 08/12/22), ir pagal 2007-08-06 kasos pajamų orderį Nr. BIV7/038 įneštus 5000 Lt, pagal 2008-03-27 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0030 įneštus 30 000 Lt, pagal 2008-09-09 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0131 įneštus 4000 Lt, pagal 2008-12-01 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0203 įneštus 180 000 Lt, pagal 2008-12-03 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0207 įneštus 120 000 Lt, pagal 2008-12-11 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0214 įneštus 100 000 Lt; gautų iš UAB „Karoliniškių būstas“ (pagal paskolos sutartis: 2008-09-04 be numerio 2008-10-01 Nr. 2008-170, 2008-10-31 be numerio, 2008-11-14, be numerio, 2008-11-14, be numerio, 2008-12-15 be numerio), ir pagal 2007-11-07 kasos pajamų orderį Nr. BIV7/063 įneštus 100 000 Lt, pagal 2007-11-13 kasos pajamų orderį Nr. BIV7/065 įneštus 45 000 Lt, pagal 2007-11-23 kasos pajamų orderį Nr. BIV7/066-1 įneštus 40 000 Lt, pagal 2007- 12-12 kasos pajamų orderį Nr. BIV7/070 įneštus 10 000 Lt, pagal 2008-02-13 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0010 įneštus 26 000 Lt, pagal 2008-03-18 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0025 įneštus 15 000 Lt, pagal 2008-03-27 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0029 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-04-01 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0035 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-04-17 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0040 įneštus 3000 Lt, pagal 2008-04-21 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0041 įneštus 15 000 Lt, pagal 2008-05-20 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0050 įneštus 10 000 Lt, pagal 2008-05-21 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0052 įneštus 30 000 Lt, pagal 2008-05-23 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0056 įneštus 14 000 Lt, pagal 2008-05-27 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0058 įneštus 16 000 Lt, pagal 2008-06-11 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0068 įneštus 7000 Lt, pagal 2008-06-17 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0071 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-06-20 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0073 įneštus 10 000 Lt, pagal 2008-07-04 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0083 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-07-09 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0084 įneštus 5000 Lt, pagal 2008-07-10 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0086 įneštus 13 000 Lt, pagal 2008-07-15 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0088 įneštus 4000 Lt, pagal 2008-07-21 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0090 įneštus 12 000 Lt, pagal 2008-07-23 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0094 įneštus 10 000 Lt, pagal 2008-07-30 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0102 įneštus 15 000 Lt, pagal 2008-08-01 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0106 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-08-07 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0110 įneštus 5000 Lt, pagal 2008-08-27 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0116 įneštus 10 000 Lt, pagal 2008-09-03 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0124 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-09-08 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0129 įneštus 7000 Lt, pagal 2008-10-01 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0154 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-12-18 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0220 įneštus 4000 Lt, pagal 2008-12-23 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0230 įneštus 50 000 Lt, pagal 2008-12-29 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0235 įneštus 30 000 Lt, iš UAB „Naujamiesčio būstas“ (pagal paskolos sutartis: 2007-03-02 be numerio, 2007-11-05 be numerio) ir pagal 2007-12-19 kasos pajamų orderį Nr. BIV7/072 įneštus 500 Lt, pagal 2007-12-29 kasos pajamų orderį Nr. BIV7/079 įneštus 1966 Lt, pagal 2008-01-03 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0001 įneštus 510 Lt, pagal 2008-01-11 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0004 įneštus 1000 Lt, pagal 2008-03-15 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0024 įneštus 30 000 Lt, pagal 2008-03-18 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0027 įneštus 30 000 Lt, pagal 2008-04-04 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0038 įneštus 3000 Lt, pagal 2008-10-06 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0159-1 įneštus 15 000 Lt, pagal 2008-10-10 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0162 įneštus 14 900 Lt, pagal 2008-10-17 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0166 įneštus 14 900 Lt, pagal 2008-11-06 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/įneštus 30 000 Lt, pagal 2008-11-14 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/ įneštus 30 000, pagal 2008-11-19 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/ įneštus 45 200 Lt, pagal 2008-12-11 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0213 įneštus 85 000 Lt, pagal 2008-12-15 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0216 įneštus 60 000 Lt, pagal 2008-12-17 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0218 įneštus 50 000 Lt, pagal 2008-12-19 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0222 įneštus 60 000 Lt; gautų iš UAB „Viršuliškių būstas“ (pagal paskolos sutartis: 2008-09-01 Nr. 08/09-01, 2008-09-29 Nr. 08/09-29, 2008-11-12 Nr. 08/11-12) ir pagal 2007-11-07 kasos pajamų orderį BIV7/062 įneštus 5000 Lt, pagal 2007-11-09 kasos pajamų orderį BIV7/064 įneštus 30 000 Lt, pagal 2008-02-14 kasos pajamų orderį BIV8/0011 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-02-25 kasos pajamų orderį BIV8/0013 įneštus 10 000 Lt, pagal 2008-03-28 kasos pajamų orderį BIV8/0031 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-05-20 kasos pajamų orderį BIV8/0051 įneštus 5000 Lt, pagal 2008-05-21 kasos pajamų orderį BIV8/0053 įneštus 5000 Lt, pagal 2008-05-23 kasos pajamų orderį BIV8/0055 įneštus 10 000 Lt, pagal 2008-05-27 kasos pajamų orderį BIV8/0059 įneštus 5000 Lt, pagal 2008-06-28 kasos pajamų orderį BIV8/0075 įneštus 5000 Lt, pagal 2008-07-03 kasos pajamų orderį BIV8/0081 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-07-22 kasos pajamų orderį BIV8/0091 įneštus 15 000 Lt, pagal 2008-07-23 kasos pajamų orderį BIV8/0096 įneštus 10 000 Lt, pagal 2008-07-30 kasos pajamų orderį BIV8/0103 įneštus 15 000 Lt, pagal 2008-08-07 kasos pajamų orderį BIV8/0109 įneštus 3000 Lt, pagal 2008-09-03 kasos pajamų orderį BIV8/0123 įneštus 20 000 Lt, pagal 2008-10-02 kasos pajamų orderį BIV8/0157 įneštus 20 000 Lt, taip pat savo pačios (J. Ž.) pagal 2007-07-18 kasos pajamų orderį BIV7/028 įneštus 30 000 Lt, 2007-11-26 kasos pajamų orderį BIV7/067 įneštus 35 000 Lt, 2007-12-22 kasos pajamų orderį BIV7/074 įneštus 10 000 Lt; A. M. pagal 2008-02-29 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0021 įneštus 10 000 Lt; tiksliai tyrimo metu nenustatytomis sumomis bei datomis paimant pinigus iš kasos ir nepildant jokių išlaidas pateisinančių dokumentų pasisavino 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur), siekiant paslėpti nusikalstamą veiką ir negrąžinti pasisavintų pinigų į UAB Būsto investicijų valdymas kasą, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. sausio mėnesio susitarė su J. Ž. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kad šis UAB Būsto investicijų valdymas pateiks išlaidas pateisinančius dokumentus. J. Ž. per M. M. perdavus J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2008-08-01 sutartį tarp UAB Būsto investicijų valdymas ir realiai jokios veiklos nevykdančios Kaliningrado srityje registruotos bendrovės BAS, 2008-12-14 sąskaitą faktūrą Nr. l, kasos pajamų orderius be numerio su nurodytomis datomis – 2008-08-05, 2008-08-14, 2008-09-02, 2008-09-05, 2008-10-09, 2008-11-25, 2008-12-15, 2008-12-23, 2008-12-31, 2009-01-05, kuriuos J. Ž. pasirašė ir nurodė UAB Būsto investicijų valdymas vyriausiajai finansininkei J. K. surašyti su tariamu sandoriu susijusius UAB Būsto investicijų valdymas kasos išlaidų orderius. J. K. išrašius bei pasirašius tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius: 2008-08-05 Nr. 8/102-2 150 000 Lt, 2008-08-14 Nr. 8/104-1 150 000 Lt, 2008-09-02 Nr. 8/117-1 200 000 Lt, 2008-09-05 Nr. 8/123-1 200 000 Lt, 2008-10-09 Nr. 8/148-1 200 000 Lt, 2008-11-25 Nr. 8/185 200 000 Lt, 2008-12-15 Nr. 8/200 300 000 Lt, 2008-12-23 Nr. 8/211 300 000 Lt, 2008-12-31 Nr. 8/218 500 000 Lt, 2009-01-05 Nr. 9/2 100 000 Lt, pagal kuriuos iš kasos tariamai išmokėta 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) bendrovės BAS įgaliotiems asmenims J. Ž. ir M. A.; J. Ž., toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė 2008 metų lapkričio – 2009 m. sausio laikotarpio UAB Būsto investicijų valdymas buhalterinę apskaitą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 2008 metų laikotarpiu, žinodama, kad tarp bendrovės BAS ir UAB Būsto investicijų valdymas realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB Būsto investicijų valdymas buhalterinę apskaitą UAB Būsto investicijų valdymas vyr. finansininkei J. K. nurodė įtraukti suklastotus tikrus dokumentus: bendrovės BAS 2008-12-14 sąskaitą faktūrą Nr. l, 2008-08-05, 2008-08-14, 2008-09-02, 2008-09-05, 2008-10-09, 2008-11-25, 2008-12-15, 2008-12-23, 2008-12-31 kasos pajamų orderius be numerių, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB Būsto investicijų valdymas pirko paslaugas iš bendrovės BAS ir už jas pagal kasos išlaidų orderius (2008-08-05 Nr. 8/102-2, 2008-08-14 Nr. 8/104-1, 2008-09-02 Nr. 8/117-1, 2008-09-05 Nr. 8/123-1, 2008-10-09 Nr. 8/148-1, 2008-11-25 Nr. 8/185, 2008-12- 15 Nr. 8/200, 2008-12-23 Nr. 8/211, 2008-12-31 Nr. 8/218, 2009-01-05 Nr. 9/2) iš UAB Būsto investicijų valdymas kasos tariamai išmokėjo 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur); dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB Būsto investicijų valdymas 2008 turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

12Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį J. Ž. išteisinta neįrodžius jos dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.

13J. Ž. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų suklastojimo (apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikavus veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies), t. y. už tai, kad, būdama UAB Būsto investicijų valdymas generaline direktore, 2008 m. lapkričio – 2009 m. sausio mėnesių laikotarpiu pasirašė fiktyvius dokumentus – 2008-08-01 bendrovės Būsto investicijų valdymas ir Kaliningrado srityje registruotos bendrovės BAS paslaugų (rinkos tyrimų) tiekimo sutartį, pagal kurią UAB Būsto investicijų valdymas už atliktą pagal šią sutartį darbą neva turėjo sumokėti 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) bendrovei BAS; pagal minėtą sutartį atlikto darbo 2008-12-14 priėmimo–perdavimo aktą, sąskaitą–faktūrą, taip pat bendrovės Būsto investicijų valdymas kasos išlaidų orderius: 2008-08-05 Nr. 8/102-2 150 000 Lt (43 443 Eur), 2008-08-14 Nr. 8/104 1 150 000 Lt (43 443 Eur), 2008-09-02 Nr. 8/117 1 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008-09-05 Nr. 8/123 1 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008-10-09 Nr. 8/148 1 200 000 Lt (57 924 Eur), 2008-12-15 Nr. 8/200 300 000 Lt (86 886 Eur), 2008-12-23 Nr. 8/211 300 000 Lt (86 886 Eur), kuriuose buvo nurodytos melagingos žinios apie tai, kad iš bendrovės Būsto investicijų valdymas bendrovei BAS buvo pervestos orderiuose nurodytos sumos iš viso 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) už atliktus darbus pagal sudarytą pirmiau nurodytą paslaugų tiekimo sutartį, nors tikrovėje šie pinigai nebuvo pervesti.

14Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatyti BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai – didelė žala.

15Be to J. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neapskųstos.

16Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. R. Miltinytė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17Kasaciniame skunde ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; teigiama, kad šiais klausimais padarytos išvados nepagrįstos, keliančios abejonių tuo, ar teismas įrodymus vertino išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes.

18Pasak kasatorės, skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta (tik formaliai užsiminta) dėl prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kuriais remiantis J. Ž. veiksmai (susiję su 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur), priklausančių jos vadovaujamai bendrovei, valdymu, turėjo būti pripažinti nusikalstama veika – turto iššvaistymu. Toks kaltinime nurodyto kvalifikavimo (kaip turto pasisavinimo) keitimas šiuo atveju atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 4 dalies nuostatas (kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, iš anksto kaltinamajam apie tai nepranešus (Plenarinės sesijos 2010 m. kovo 5 d. nutartis, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Be to, kaltinimo pakeitimas pagrįstas ir prieš tai šioje byloje buvusiais procesiniais sprendimais: Vilniaus apygardos prokuratūra 2012 m. spalio 24 d. surašė kaltinamąjį aktą, pagal kurį ikiteisminio tyrimo (Nr. 06-1-00010-09) metu J. Ž. inkriminuota veika kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip jai patikėto didelės vertės – 2 300 000 Lt svetimo turto iššvaistymas. Bylą iš esmės nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs nutartį, kurią įvykdžius 2014 m. liepos 25 d. surašytas kaltinamasis aktas, surinkti papildomi įrodymai (gauta specialisto išvada) ir veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, kad vertinant ar J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje ar 183 straipsnio 2 dalyje, buvo ištirti visi įrodymai ir jie buvo nagrinėjami abiejų nurodytų nusikalstamų veikų kontekste, todėl teismuose nuteistajai inkriminuojamas veikas buvo galima perkvalifikuoti. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Remdamasi teismų praktika, kurioje išaiškinta turto iššvaistymo samprata (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-7-388/2007,2K-192/2011 ir kt.), kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuo jos nukrypo ir nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

19Toliau kasaciniame skunde cituojamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados ir teigiama, kad jos nelogiškos ir tai rodo byloje nustatytos aplinkybės – akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. lapkričio viduryje, o dokumentai, už kurių klastojimą J. Ž. nuteista (kasos išlaidų orderiai bei fiktyvi paslaugų sutartis, priėmimo–perdavimo aktas), buvo suklastoti 2008 m. lapkričio viduryje–2009 m. sausio viduryje. Taigi, sudarydama akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, J. Ž. negalėjo slėpti nuo akcininkų 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) trūkumo, pateisindama jį suklastotais dokumentais, nes dokumentai tuo metu dar nebuvo suklastoti. Teismo išvados dėl to, kad esą nenustatytos aplinkybės, kada tiksliai ir kokiu būdu UAB Būsto investicijų valdymas kasoje susidarė 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) trūkumas, kasatorės įsitikinimu, padarytos išsamiai neišnagrinėjus įrodymų visumos, nes: jeigu nepaneigti liudytojos J. K. parodymai, kad 2008 m. spalį seife trūko apie 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur), o fiktyvi sutartis surašyta 2008 m. lapkritį (apgaulingai nurodant, kad sutartis neva sudaryta 2008-08-01), joje nurodyta sandorio suma – daugiau kaip 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur); kasoje buvęs 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) trūkumas naujųjų įmonės akcininkų pastebėtas jau po 2009 m. sausio 15 d., kai J. Ž. nepateikė duomenų, už kokias konkrečiai paslaugas išmokėti pinigai. Tai reiškia, kad ne mažesnė nei 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur) suma (atsižvelgiant ir į byloje tirtų kasos išlaidų orderių numeravimą) paimta realiu laiku, prisidengiant fiktyvia sutartimi su bendrove BAS, taip J. Ž. pasisavinant ar iššvaistant įmonės lėšas.

20Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr.5-1/75 konstatuota, jog, prieš pirmąjį įformintą pinigų (150 000 Lt (43 443 Eur) mokėjimą bendrovei BAS, UAB Būsto investicijų valdymas kasoje apskaitytų pinigų likutis buvo: 2008 m. rugpjūčio 5 d. – 925 063,57 Lt, po mokėjimo sumažėjo iki 775 063,57 Lt (224 473,93 Eur), prieš antrąjį mokėjimą 2008 m. rugpjūčio 14 d. (150 000 Lt, t. y. 43 443 Eur) – 775 063,57 Lt (224 473,93 Eur), po mokėjimo sumažėjo iki 625 063,57 Lt (181 030,92 Eur), prieš trečiąjį mokėjimą 2008 m. rugsėjo 2 d. (200 000 Lt, t. y. 57 924 Eur) – 616 645,75 Lt (178 592,95 Eur), po mokėjimo sumažėjo iki 416 645,75 Lt (120 668,95 Eur), prieš ketvirtąjį 2008 m. rugsėjo 5 d. (200 000 Lt, t. y. 57 924 Eur) – 416 645,75 Lt (120 668,95 Eur), po mokėjimo sumažėjo iki 216.645,75 Lt (62 744,95 Eur), prieš penktąjį 2008 m. spalio 9 d. (200 000 Lt, t. y. 57 924 Eur) – 313 723,99 Lt (90860,75 Eur), sumažėjo iki 113 723,99 Lt (32 936,75 Eur), prieš šeštąjį 2008 m. lapkričio 25 d. (200.000 Lt, t. y. 57 924 Eur) – 248 723,99 Lt (72 035,45 Eur), sumažėjo iki 48 723,99 Lt (14 111,44 Eur), prieš septintąjį–devintąjį 2008 m. gruodžio 15 d.– 2008 m. gruodžio 31 d. (1 100 000 Lt, 318 582,02 Eur) – 544 723,99 Lt (157 762,97 Eur), sumažėjo iki 8832,99 Lt (2558,21 Eur), prieš devintąjį mokėjimą 2009 m. sausio 5 d. (100 000 Lt, t. y. 28 962 Eur) pinigų likutis buvo 128 832,99 Lt (37 312,61 Eur), po mokėjimo sumažėjo iki 28 832,99 Lt (8350,61 Eur). Kokios pinigų sumos buvo įformintos kaip pajamos bei išlaidos bendrovės Būsto investicijų valdymas kasoje pagal 2007 m. birželio 14 d.–2009 m. sausio 16 d. pinigų apskaitos dokumentus yra nurodyta specialisto išvados 5 priede; pagal byloje gautus dokumentus nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2009 m. sausio 16 d. grynųjų pinigų mėnesių apyvarta (įplaukų ir išlaidų) pateikta lentelėje (specialisto išvados 3 priedas); tai patvirtina, kad 2008 m. lapkritį– gruodį į UAB Būsto investicijų valdymas kasą buvo įnešami grynieji pinigai – ne mažiau nei 1 300 000 Lt (376506,02 Eur); iš UAB „Antakalnio ūkis“ pagal 2008-12-01 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0203 įnešta 180 000 Lt (52 131,60 Eur), pagal 2008-12-03 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0207 įnešta 120 000 Lt (34 754,40 Eur), pagal 2008-12-11 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0214 įnešta 100 000 Lt (28 962 Eur), iš UAB „Naujamiesčio būstas“ pagal 2008-11-06 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/ įnešta 30 000 Lt (8688,60 Eur), pagal 2008-11-14 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/ įnešta 30 000 Lt (8688,60 Eur), pagal 2008-11-19 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/ įnešta 45 200 Lt (13 090,82 Eur), pagal 2008-12-11 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0213 įnešta 85 000 Lt (24617,70 Eur), pagal 2008-12-15 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0216 įnešta 60 000 Lt (17 377,20 Eur), pagal 2008-12-17 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0218 įnešta 50 000 Lt (14 481 Eur), pagal 2008-12-19 kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0222 įnešta 60 000 Lt (17377,20 Eur), ir t.t. Pasak kasatorės, akivaizdu, kad šios pinigų sumos, į UAB Būsto investicijų valdymas kasą įneštos 2008 m. spalio antroje pusėje–gruodį, negalėjo būti paimtos anksčiau (nei įnešta), o buvo paimtos būtent šiuo laikotarpiu, prisidengiant fiktyvia sutartimi su bendrove BAS bei išrašant fiktyvius kasos išlaidų orderius (J. Ž., M. A. parodymai apie tai, kad minėtų sumų negavo, tik pasirašė kasos išlaidų orderius). Taigi, išrašant fiktyvius kasos išlaidų orderius be papildomų indeksų, neteisėtai buvo išimami pinigai iš kasos, o ne slepiamas anksčiau susidaręs lėšų trūkumas.

21Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas J. Ž. veiksmuose neįžvelgė turto iššvaistymo, tačiau vien ta aplinkybė, kad ji bendrovės turto valdymą buvo neteisėtai perleidusi asmeniui, neturinčiam teisės valdyti šio turto – M. M., patvirtina neteisėtą ir neatlygintiną turto perleidimą trečiajam asmeniui, t. y. turto iššvaistymą.

22Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta formaliai ištyrus bylos aplinkybes, tuo tarpu iš jų akivaizdu, kad J. Ž., kaip įmonės direktorės, liepimas įmonės buhalterei vykdyti trečiojo asmens nurodymus dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pinigų operacijų vykdymo rodo, kad ji arba žinojo, kokiu tikslu atlieka veiksmus, susitardama su trečiuoju asmeniu, arba jai nerūpėjo, kokios bus to asmens veiksmų pasekmės. Šiuo atveju, net jeigu J. Ž. nebuvo susitarusi su M. M., kad jai nerūpėjo jo veiksmų pasekmės, tai iš parodo netiesioginę tyčią iššvaistant turtą (suvokdama veikos pavojingumą ir numatydama turtinę žalą, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti). Dėl to J. Ž. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

23Kasaciniame skunde pasisakant dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį ir išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarinių – didelės žalos – nekonstatavo, tik dėstydamas veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas nurodė, kad suklastojant dokumentus, kuriais siekta pateisinti 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) trūkumą, UAB Būsto investicijų valdymas buvo padaryta didelė žala. Kuo ši žala pasireiškė, teismas nedetalizavo. Iš J. Ž. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pareikšto kaltinimo matyti, kad didelės žalos UAB Būsto investicijų valdymas požymis buvo siejamas su iš šios bendrovės pasisavinta pinigų suma – 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur), tačiau skundžiamu nuosprendžiu J. Ž. dėl UAB Būsto investicijų valdymas priklausančio turto pasisavinimo yra išteisinta, konstatavus, kad neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, be to, nuosprendyje nurodyta, kad dokumentai buvo klastojami siekiant pateisinti jau esamą pinigų trūkumą bendrovės kasoje.

24Pasak kasatorės, darydamas išvadas apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) iš UAB Būsto investicijų valdymas kasos paimti prisidengiant fiktyviu sandoriu su Kaliningrado bendrove BAS, kurį pasirašė J. Ž. Dalis šios sumos – 900 000 Lt (260658,02 Eur) buvo neva paimta išlaiduota pagal kasos išlaidų orderius (su jiems suteiktais papildomais indeksais) iki 2008 m. lapkričio 25 d. (pagal kasos išlaidų orderį Nr. 8/102-2 ir kt. ir šiais suklastotais dokumentais buvo siekiama paslėpti jau susidariusį trūkumą kasoje. Kita dalis – 1 400 000 Lt (405 468,03 Eur) iš bendrovės kasos paimta realiu laiku išrašant fiktyvius kasos išlaidų orderius (pagal kasos išlaidų orderį Nr. 8/185 ir kt.). Iš 2014 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. 5-1/75 akivaizdžiai matyti, kad minėta suma buvo UAB Būsto investicijų valdymas kasoje (iš UAB „Antakalnio ūkis“ pagal kasos pajamų orderį Nr. BIV8/0203 įnešta 180 000 Lt (52 131,60 Eur) ir t. t.). 2008 m. lapkričio 14 d. pasirašius akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl UAB Būsto investicijų valdymas akcijų pardavimo UAB „Fervėja“, prieš perduodant įmonę naujiems akcininkams, pinigai (2 300 000 Lt (666 126,04 Eur)) paimti iš kasos prisidengiant fiktyviu sandoriu. Kad atitinkami kasos išlaidų orderiai pildyti realiu laiku paimant pinigus iš kasos, įrodo tai, kad jie išrašyti be papildomų indeksų, be to, remiantis J. K. parodymais, iki 2008 m. lapkričio mėn. bendrovės kasoje trūko apie 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur), vadinasi, kita suma buvo iš kasos paimta jau po šios datos. Kaip matyti iš 2014 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. 5-1/75 iš UAB „Antakalnio ūkis“ į UAB Būsto investicijų valdymas kasą buvo įnešta daugiau kaip 400 000 Lt (115848 Eur), 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais iš kitų ūkio subjektų į UAB Būsto investicijų valdymas kasą įplaukė daugiau kaip 500 000 Lt (144 810 Eur), kurie akivaizdu, kad iš kasos buvo paimti prisidengiant fiktyviu sandoriu su bendrove BAS, o šį sandorį, taip pat priėmimo–perdavimo aktą, kaip nustatyta, pasirašė J. Ž. Nustatyta ir tai, kad UAB Būsto investicijų valdymas kasos išlaidų orderiai išrašyti J. Ž. einant generalinės direktorės pareigas ir jos pasirašyti. Akivaizdu, kad panaudojant suklastotus dokumentus iš įmonės kasos nepagrįstai paėmus 1 400 000 Lt (405 468,03 Eur) bei neperdavus naujiesiems akcininkams, buvo padaryta didelė žala. Dokumentų klastojimą (dėl to buvo padaryta didelė žala UAB Būsto investicijų valdymas) įvykdė J. Ž., padedant kitiems asmenims, nes būtent ji pasirašė fiktyvią sutartį, kurios pagrindu minėtos sumos buvo paimtos iš bendrovės kasos, fiktyvų darbų perdavimo-priėmimo aktą, taip pat – kasos išlaidų orderius, nors pinigai J. Ž. ir M. A. nebuvo perduoti. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad pinigai liko J. Ž. žinioje ir jais ji disponavo savo nuožiūra. Kasatorė pažymi, kad, vertinant apeliacinės instancijos teismo motyvus dėl J. Ž. ir M. A. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, svarbu, jog M. A. UAB Būsto investicijų valdymas kasos išlaidų orderius pasirašė vykdydamas J. Ž. nurodymus ir nežinodamas viso nusikalstamos veikos mechanizmo (t. y. nežinodamas, ar pinigai jau paimti, ar vėliau bus paimti, ar jie kitais būdais, neapskaitant, bus naudojami įmonės veikloje). J. Ž. parodė, kad M. A. jis nepaaiškino, kodėl reikia pasirašyti tuos kasos išlaidų orderius, M. A. nieko nežinojo apie jo susitarimą su M. M. (atsižvelgiant į šias aplinkybes M. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį). J. Ž. parodė, kad maždaug 2008 m. lapkritį restorane Kaimo g. M. M. jam pasakė turįs problemų ir kad jam reikia išlaidas pateisinančių dokumentų maždaug 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur), o J. Ž. sutiko padėti. Po šio pokalbio J. Ž. susisiekė su bendrove BAS direktore V. Ž., paaiškino situaciją, paklausė ar galėtų įforminti maždaug 2 000 000 Lt (579240,04 Eur) sandorį; ji sutiko. Po to buvo pasirašyta fiktyvi sutartis su bendrove BAS bei įforminti fiktyvūs UAB Būsto investicijų valdymas kasos išlaidų orderiai. J. Ž. parodymai (jie nebuvo paneigti) apie tai, kad jis sutiko padėti M. M. (išrašyti fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, siekiant pateisinti jau susidariusį trūkumą), rodo, kad parūpindamas suklastotus dokumentus J. Ž. manė, jog nusikalstama veika – UAB Būsto investicijų valdymas 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) iššvaistymas ar pasisavinimas – jau buvo padaryta kitų asmenų, o dokumentai reikalingi tokiai veikai nuslėpti. Akivaizdu, kad J. Ž. negalėjo numatyti, kad dalis sumos 1 400 000 Lt (405 468,03 Eur) dar buvo UAB Būsto investicijų valdymas kasoje ir tik po jo pateiktų fiktyvių dokumentų, jais pasinaudojant, J. Ž. pasirašant kasos išlaidų orderius, buvo paimti iš bendrovės kasos ir liko J. Ž. žinioje. Taigi J. Ž. veika – suklastotų dokumentų parūpinimas siekiant nuslėpti neva jau susidariusį trūkumą UAB Būsto investicijų valdymas kasoje – buvo kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

25BK 300 straipsnio 3 dalis numato padarinius – didelę žalą. Kasaciniame skunde teigiama, kad būtent J. Ž., būdama UAB Būsto investicijų valdymas direktore, pasirašė J. Ž. parūpintą fiktyvią sutartį, kurios pagrindu išrašyti bei J. Ž. pasirašyti fiktyvūs kasos išlaidų orderiai siekiant pateisinti jau susidariusį trūkumą – 900 000 Lt (260 658,02 Eur) buvo neva paimti pagal kasos išlaidų orderius su papildomais indeksais iki 2008 m. spalio 9 d. (paskutinis kasos išlaidų orderis su papildomu indeksu); o 1 400 000 Lt (405 468,03 Eur) buvo neva „išleisti“ jau 2008 m. lapkričio 14 d. pasirašius akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl UAB Būsto investicijų valdymas akcijų pardavimo UAB „Fervėja“ (pirmas kasos išlaidų orderis be papildomo indekso 2008 m. lapkričio 25 d.). Byloje nustatyta, kad J. Ž. 2008 m. lapkritį pasirašė: fiktyvią sutartį tarp UAB Būsto investicijų valdymas ir Rusijos Federacijoje, Kaliningrade registruotos bendrovės BAS, apgaulingai nurodant, kad sutartis pasirašyta 2008 m. rugpjūčio 1 d.; fiktyvų 2008 m. gruodžio 14 d. priėmimo–perdavimo aktą, fiktyvią 2008 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. l. Šių suklastotų dokumentų pagrindu pirmiau minėtos pinigų sumos buvo paimtos iš bendrovės Būsto investicijų valdymas kasos, J. Ž. pasirašė kasos išlaidų orderius, nors pinigai J. Ž. ir M. A. nebuvo perduoti, todėl darytina pagrįsta išvada, kad minėtos pinigų sumos liko J. Ž. žinioje ir ji jais disponavo savo nuožiūra, todėl veika atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

26Kasatorės įsitikinimu, šios aplinkybės rodo ir tai, kad prieš perduodant įmonę naujiems akcininkams buvo įgyvendintas nusikalstamas sumanymas panaudojant suklastotus dokumentus pasisavinti iš bendrovės kasos sukauptas lėšas. Tai, kad J. Ž. reikalavo iš naujų savininkų įrašyti į akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kad ateityje jie atsisako bet kokių pretenzijų, tik įrodo, kad ji žinojo ir tiesiogiai prisidėjo prie lėšų pasisavinimo. Tai, kad 2008 m. lapkritį–gruodį į UAB Būsto investicijų valdymas kasą buvo įnešta ne mažiau nei 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) bei iki 2008 m. pabaigos buvo susikaupęs didesnis nei 1 400 000 Lt (405 468,03 Eur) likutis ir šie pinigai buvo paimti iš kasos suklastotų dokumentų pagrindu (tuos dokumentus pasirašant bendrovės direktorei J. Ž.), ir jų neperduodant kasos išlaidų orderiuose grafoje „gavėjas“ nurodytiems asmenims, įrodo, kad šie pinigai liko J. Ž. žinioje ir ji jais disponavo savo nuožiūra. Tokia J. Ž. veika, bent jau dėl 1 400 000 Lt (405 468,03 Eur) paėmimo iš bendrovės kasos turėtų būti kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir iš jos priteistinas civilinis ieškinys.

27Kasaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, esą byloje surinkti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad J. Ž. dalyvavo neteisėtai užvaldant UAB Būsto investicijų valdymas pinigus (dėl to išteisinta ir atmestas pareikštas civilinis ieškinys). BPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pabrėžtina, kad jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis). Dėl to, neteisingai pritaikius BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą ieškinio atmetimo pagrindą, užkertama galimybė civiliniam ieškovui ginti savo pažeistas teises.

28Kasaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, kai išteisinamasis nuosprendis priimtas neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), reiškia, kad nusikalstama veika buvo padaryta, bet nėra pakankamai įrodymų, kad ją padarė byloje kaltinamas asmuo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog J. Ž. UAB Būsto investicijų valdymas turtą neteisėtai užvaldė, taip pat nepaneigta aplinkybė, kad pinigai galėjo būti pasisavinti ar iššvaistyti ir be J. Ž. žinios, o ir pinigų trūkumas bendrovėje neva galėjo susidaryti dėl kitų priežasčių, ne tik tuos pinigus pasisavinus ar juos iššvaisčius (dėl netinkamos apskaitos ir kt.). Taigi, teismas neįvardijo konkrečios nusikalstamos veikos, kurią padarius iš UAB Būsto investicijų valdymo kasos dingo 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) (pasisavinant, iššvaistant šias lėšas ar padarant kitokią konkrečią nusikalstamą veiką), todėl nepagrįstas ir teismo sprendimas išteisinti J. Ž. tuo pagrindu, kad nenustatytas jos dalyvavimas neteisėtai užvaldant minėtas lėšas.

29Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų priimti išteisinamieji nuosprendžiai tuo pagrindu, jog neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), dėl to, kasatorės manymu, atmetant civilinį ieškinį BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, padarytas esminis BPK pažeidimas, nes taip atimta galimybė civiliniam ieškovui kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytais motyvais išteisinant kaltinamąją J. Ž., turėtų būti taikomi BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) ir 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, paliekant civilinį ieškinį nenagrinėtą.

30Kasaciniu civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovas advokatas A. Alimas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl akcinės bendrovės „City Service“ pareikšto 666 126,04 Eur (2 300 000 Lt) civilinio ieškinio: patenkinti akcinės bendrovės „City Service“ civilinį ieškinį ir priteisti iš J. Ž. 666 126,04 Eur (2 300 000 Lt) akcinės bendrovės „City Service“ teisių perėmėjai bendrovei City Service SE, kitos nuosprendžio dalies nekeisti, arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendį su pakeitimais: patenkinti akcinės bendrovės „City Service“ civilinį ieškinį ir priteisti iš J. Ž. 666 126,04 EUR (2 300 000 Lt) AB „City Service“ teisių perėmėjai bendrovei City Service SE, kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

31Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami civilinio ieškinio klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų.

32Kasatorius skunde išdėsto BPK 109, 367 straipsnių nuostatas, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014) ir pažymi, kad civilinio ieškinio pagrindas – nusikalstamos veikos padarymas, o teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 5 dalies, 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimais; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendžia vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalimi. Taip pat kasaciniame skunde išdėstomos BPK 112 straipsnio 4 dalies, 110 straipsnio 1 dalies nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrina žalos atlyginimo klausimu. Kasatorius pabrėžia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe (Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių A. K. (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 1 straipsnis). Kasatoriaus manymu, nagrinėjamu atveju UAB Būsto investicijų valdymas teisė į nuosavybę yra pažeista. Nuteistoji J. Ž., kuri nors ir buvo UAB Būsto investicijų valdymas akcininkė bei vadovė ir turėjo bendrovės turtą savo žinioje, tačiau jai bendrovės turtas buvo svetimas, nes įmonės veikloje gautos lėšos ir turtas negali būti laikomas įmonės vadovo ar pagrindinio net ir vienintelio akcininko turtu, kol įmonė nustatyta tvarka nelikviduojama ir neįvykdomi jos turimi įsipareigojimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2012, 2K-78/2009, 2K-10/2010, 2K-527-648/2015). Taigi, J. Ž. neturėjo teisės bendrovės pinigų, grynaisiais laikytų seife, perduoti kitam akcininkui M. M. valdyti ir duoti nurodymus bendrovės finansininkams kreiptis į jį dėl pinigų perskaičiavimo, ar sudaryti sąlygas kaip nors kitaip pašaliniams asmenims (įskaitant ir bendrovės akcininkus) disponuoti bendrovei priklausančias pinigais. Akivaizdu, jog susidaręs UAB Būsto investicijų valdymas priklausančių pinigų, t. y. 671 918,44 Eur (2 300 000 Lt), trūkumas padarė žalą bendrovei ir jos nuosavybei, bendrovės teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe buvo pažeista. Dėl to, UAB „Fervėja“ pagal 2008 m. lapkričio 14 d. sutartį įsigijusi UAB Būsto investicijų valdymas akcijas su nuslėpta informacija apie šios sumos trūkumą, tokiomis sąlygomis, kai bendrovės akcijų kaina priklausė ir nuo jos finansinės padėties, patyrė 671 918, 44 Eur (2 300 000 Lt) turtinę žalą. Kadangi civilinė ieškovė yra UAB „Fervėja“ teisių perėmėja, ji turi teisę reikalauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

33Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog civilinis ieškinys buvo nepagrįstai atmestas, nes esą J. Ž. nedalyvavo UAB Būsto investicijų valdymas turto pasisavinimo veikoje, tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, vien BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymas yra civilinės atsakomybės sąlyga ir to pakanka konstatuoti Civilinei ieškovei neteisėtais veiksmais padarytos žalos buvimą. Tuo atveju, jei ir nepakanka duomenų, patvirtinančių turto pasisavinimą ar iššvaistymą, tai nepaneigia, jog dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (tai pripažino abiejų instancijų teismai) padaryta mažiausiai 671 918, 44 Eur (2 300 000 Lt) dydžio žala, nes atliekant mokėjimą pagal sutartį dėl UAB Būsto investicijų valdymas akcijų, jų kaina priklausė ir nuo bendrovės finansinės padėties, tuo tarpu 671 918, 44 Eur (2 300 000 Lt) trūkumą pagrindžiantys dokumentai buvo suklastoti ir nuslėpti nuo civilinės ieškovės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti BPK 115 straipsnio 1 dalį ir civilinį ieškinį tenkinti, o jį atmesdamas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34Kasaciniame skunde teigiama, kad viena iš UAB Būsto investicijų valdymas akcijų (100 proc.) pirkimo–pardavimo sutarties šalių (pardavėja) – nuteistoji J. Ž. buvo tiesiogiai suinteresuota parodyti parduodamos įmonės gerą finansinę padėtį ir atliko neteisėtus, nesąžiningus veiksmus – nuslėpė nuo UAB „Fervėja“ (taip suklaidindama) itin reikšmingą ir reikalingą informaciją, o sutarties sąlygos numatė, jog bendrovės kaina priklauso ir nuo jos finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. Ž. dokumentus suklastojo, siekdama nuslėpti 666 126,04 Eur (2 300 000 Lt) trūkumą. Šis trūkumas vertinamas kaip UAB „Fervėja“ padaryta žala, kurios būtų buvę galima išvengti, jei tokia informacija bei reikiami buhalteriniai dokumentai būtų pateikti prieš sutarties pasirašymą, nes būtų buvusi galimybė UAB Būsto investicijų valdymas akcijų kainą sumažinti šia suma arba sutarties nesudaryti. Kadangi UAB „Fervėja“ akcijų pirkimo–pardavimo metu nebuvo pateikta 2008 metų finansinė atskaitomybė, ji nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB Būsto investicijų valdymas kreditorinius įsipareigojimus bendrovei BAS. Akcijų pardavėjai (J. Ž. ir M. M.) (sutarties 8 punktas) patvirtino, kad UAB Būsto investicijų valdymas bei dukterinių bendrovių buhalterinė apskaita yra tvarkinga ir finansinėje atskaitomybėje nėra apskaitytų jokių nesamų finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims; tik perėmus UAB Būsto investicijų valdymas valdymą paaiškėjo tikslūs duomenys apie jos tariamus finansinius įsipareigojimus bendrovei BAS, kurie į balansą įtraukti nebuvo, todėl šia suma turėjo būti mažinama UAB Būsto investicijų valdymas akcijų kaina.

35Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina J. Ž. veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos žalos. Kaip teisingai pažymėjo teismas, UAB „Fervėja“ ilgą laiką nebuvo pateikiami 2008 metų antro pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentai, apie sutartį dėl rinkos tyrimo darbų už 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) su naujiesiems akcininkams (kaip ir AB Ūkio bankas atstovams) tapo žinoma tik 2009 m. sausio mėnesį perimant bendrovę.

36Ši fiktyvi sutartis buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 1 d., t. y. dar prieš sutarties sudarymą su UAB „Fervėja“. Taigi, J. Ž. veikė apgalvotai, tiesiogine tyčia.

37Kasatorius skunde pažymi, kad pagal UAB Būsto investicijų valdymas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Fervėja“ įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo M. M. ir J. Ž. 8 100 000 Lt (2 345 922, 15 Eur) sumą, kurios dydis taip pat priklausė ir nuo perkamos įmonės finansinės padėties.

38Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas J. Ž. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes klaidingai aiškino didelės žalos požymį, žalą siedamas su turto užvaldymo faktu, tai turėjo įtakos ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą.

39Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, jog didelė žala yra būtinas BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, kuris kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013). Byloje nustatyta, jog 2008 m. rugpjūčio 1 d. J. Ž. sudarė fiktyvią sutartį su Kaliningrado įmone, o UAB Būsto investicijų valdymas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. lapkričio 14 d., taigi J. Ž. iš anksto apgalvotai siekė perleisti akcijas ir nerodyti tikrosios UAB Būsto investicijų valdymas finansinės padėties ir lėšų trūkumo jos kasoje. Dėl tokių jos veiksmų suklastojant dokumentus civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, sumokėdama 671 918, 44 Eur (2 300 000 Lt) sumą. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų J. Ž. veiksmų (apie juos pirmiau nurodyta kasaciniame skunde), civilinė ieškovė arba nebūtų pirkusi UAB Būsto investicijų valdymas akcijų arba būtų išsireikalavusi sumažinti kainą bendrovėje trūkstama lėšų suma.

40Tai, ar tie pinigai iš tiesų būtų pasisavinti pačios J. Ž., ar būtų, pvz., pavogti dar kokio kito asmens, jei šios aplinkybės nebūtų buvusios slepiamos maskuojat tai suklastotais dokumentais ir tokius įtraukiant į buhalterinę apskaitą, siekiant parodyti geresnę bendrovės finansinę padėtį, reikšmės žalos faktui neturi.

41Priežastinis ryšys gali sieti neteisėtus veiksmus bei žalą ir pagal vieną nusikalstamos veikos sudėtį (nagrinėjamu atveju pagal BK 300 straipsnį), todėl ir J. Ž. išteisinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį negalėjo turėti įtakos BK 300 straipsnio 3 dalies kvalifikavimui.

42Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Miltinytės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies; civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovo advokato A. Alimo kasacinis skundas atmestinas

43Dėl prokurorės kasacinio skundo

44Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

45Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šis reikalavimas ne tik apibrėžia apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio – išteisinamojo ar apkaltinamojo – pagrįstumą bei teisėtumą. Taigi apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra teisingai išnagrinėti bylą ir užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti sprendimai (nuosprendžiai, nutartys). Bylos patikrinimas apeliacinės instancijos teisme turi būti paremtas bylos medžiaga ir atliktas laikantis BPK normų reikalavimų. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl BPK pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, netinkamo ir neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo (prašant priimti naują nuosprendį), apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir išnagrinėti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos: pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų padarius išvadas dėl visų faktinių aplinkybių nustatymo, galima teisingai ir tinkamai spręsti baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą. Tiek priimant apkaltinamąjį, tiek išteisinamąjį nuosprendį teismas turi pasisakyti dėl įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Priimant išteisinamąjį nuosprendį jo aprašomojoje dalyje, be kita ko, turi būti išdėstytos teismo nustatytos aplinkybės bei išvados dėl išteisinimo pagrindo. Taigi, teismo nuosprendis turi būti surašytas laikantis BPK 305 straipsnyje nustatytų taisyklių. Dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (ar nutarties) priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nuosprendis, nutartis) turi būti motyvuotas, t. y. dėl visų išnagrinėtų klausimų daromos išvados – konkrečios, aiškios, pakankamai argumentuotos, nekeliančios abejonių savo teisingumu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šių BPK keliamų reikalavimų nesilaikė.

46Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejų instancijų teismai J. Ž. išteisinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo pasisavinus jai patikėtą svetimą turtą – 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur), priklausančių UAB Būsto investicijų valdymas) grindė tuo, jog nepakanka įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jos kaltę pasisavinus šį svetimą turtą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytų aplinkybių ir duomenų neanalizavo, bylos medžiaga paremtų konkrečių argumentų neišdėstė. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje nurodė, jog „nepaneigta aplinkybė, kad pinigai galėjo būti pasisavinti ar iššvaistyti ir be J. Ž. žinios, o ir pinigų trūkumas bendrovėje galėjo susidaryti dėl kitų priežasčių...“ (37 nuosprendžio lapas). Toliau nuosprendyje konstatuota, kad J. Ž. aktyviais veiksmais slėpė 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) trūkumą UAB Būsto investicijų valdymas kasoje, kurį pateisino jos pačios suklastotais dokumentais; kad, pagal liudytojos J. K. (dirbusios UAB Būsto investicijų valdymas finansininke) parodymus, suskaičiavus seife laikomus grynuosius pinigus 2008 m. spalio mėnesį trūko apie 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur). Pažymėtina ir tai, kad teismas rėmėsi liudytojos J. K. parodymais, o ši liudytoja parodė, jog grynieji pinigai buvo laikomi seife, ji kreipėsi į J. Ž. dėl pinigų trūkumo, o ši liepusi elgtis taip, kaip pasakys M. M., vėliau J. Ž. nurodymu atgaline data papildomais numeriais žymėjo kasos išlaidų orderius, kuriuos pati J. Ž. pasirašydavo ir t. t. (už šių dokumentų suklastojimą J. Ž. nuteista). Tačiau teismas, iš dalies prieštaraudamas nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl J. Ž. veiksmų, susijusių su bendrovei priklausančių pinigų disponavimu, nurodė ir tai, kad pinigais disponavo ne ji, o akcininkas M. M., ir dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad šios bendrovės grynieji pinigai galėjo būti užvaldyti tik esant bendram M. M. ir J. Ž. susitarimui (38 nuosprendžio lapas); šiame kontekste teismas rėmėsi pirmiau minėtos liudytojos J. K. parodymais apie tai, kad ji, pasak teismo, neparodė, jog nurodymus dėl kasos išlaidų orderių išrašymo davęs ne M. M., bet J. Ž. Teismas nurodė atkreipiantis dėmesį į tai, kad „aplinkybės, kada tiksliai ir kaip UAB Būsto investicijų valdymas kasoje susidarė 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur) trūkumas, faktiniais duomenimis, įskaitant ir dvi specialisto išvadas dėl UAB Būsto investicijų valdymas ūkinės finansinės veiklos tyrimo, šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatytos (37 nuosprendžio lapas). Be to, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (perkvalifikuojant į BK 300 straipsnio 1 dalį), nurodė: „Akivaizdu, kad šiuo atveju UAB Būsto investicijų valdymas didelę žalą, siekiančią 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur), patyrė dar iki to, kai J. Ž. suklastojo paslaugų (rinkos tyrimų) teikimo sutartį, darbų priėmimo perdavimo aktą, sąskaitą faktūrą ir kasos išlaidų orderius...“.

47Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino didelės vertės jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs turtas ar turtinė teisė. Esminis turto pasisavinimo (kaip ir iššvaistymo) požymis, skiriantis šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms, yra tas, kad kaltininkas svetimam turtui (turtinėms teisėms) turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, kylančius iš pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ir pan. Kai kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu elgiasi kaip su nuosavu, pažeidžia turimus įgaliojimus ir neteisėtai paverčia jį savo turtu, tai objektyviai reiškia pasisavinimą. Taigi sprendžiant klausimą, ar bendrovės vadovas, disponuodamas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu jį paimant iš turto savininko (bendrovės), elgėsi nusikalstamai, būtina nustatyti, ar jis nepažeidė jam nustatytų įgaliojimų. Būtinasis turto pasisavinimo požymis – turtinė žala; jos dydžio nustatymas turi reikšmę veikos kvalifikavimui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, tačiau nepateikdamas apie tai konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Antra vertus, padariniai – turtinė žala, padaroma turto savininkui bendrovei dėl priešingų teisei jos vadovo veiksmų, gali atsirasti ir tuo atveju, jei šis turtą paima ne sau, o perleidžia, pavyzdžiui, tretiesiems asmenims, kai bendrovė praranda turtą dėl jos vadovo veiksmų, pažeidžiančių jam suteiktus įgaliojimus, šiam neturint naudos. Tokiu atveju tai galėtų būti vertinama kaip turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis). Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą pirmiau nurodytų aplinkybių išnagrinėjimas ir nustatymas būtinas teisingo sprendimo priėmimui.

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria J. Ž. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pagrįstumo, juolab kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų, atitinkančių BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pirmiausia pažymėtina tai, kad išteisintoji J. Ž. buvo kaltinama pasisavinusi turtą, priklausiusį UAB Būsto investicijų valdymas, kuriai ji kaip generalinė direktorė vadovavo ir kurios turtas jai buvo patikėtas, nes pagal bendrovės įstatus ji buvo atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat kontroliavo bendrovės veiklą, turėjo teisę priimti sprendimus jos vardu. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, privalo vadovautis bendrovės įstatais, įstatymais ir kitais teisės aktais. Taigi šiuo atveju teismas, spręsdamas J. Ž. atsakomybės dėl turto praradimo klausimą, privalėjo įvertinti jos, kaip generalinės direktorės veiksmų (ne) teisėtumą, tačiau to nepadarė. Kita kaltinime nurodyta aplinkybė – J. Ž. veikė kartu su akcininku M. M. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus). Tokioje situacijoje, kai akcininkas M. M. turėjo seife bendrovės pinigus, teisiškai patikėtus generalinei direktorei (ir akcininkei) J. Ž., svarbu nustatyti, ar šie asmenys neveikė bendrai, ar J. Ž. pritarė ir ar prisidėjo prie to, kad bendrovė neteko pinigų (tai, kad pinigų kasoje trūko, teismas pripažino), tačiau į šiuos klausimus nuosprendyje neatsakyta. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmiau minėtos apeliacinės instancijos teismo išvados pasisakant apie J. Ž. veiksmus (J. K. parodymai), susijusius su bendrovei priklausančių grynųjų pinigų disponavimu, jų trūkumo nuslėpimu klastojant dokumentus, yra ne tik neišsamios, bet ir prieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad UAB Būsto investicijų valdymas kasoje trūko pinigų, vienu atveju nurodė 2 300 000 Lt (666 126,04 Eur), kitu atveju – 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur), taip aiškiai ir nenustatė, kiek iš tikrųjų pinigų trūko, kiek jų bendrovė prarado, tik atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės tiksliai nenustatytos. Tačiau teismo pareiga – imtis visų priemonių, kad įrodinėjimo dalyką sudarančios faktinės aplinkybės būtų nustatytos. Šiuo atveju teismas net neanalizavo byloje esančių UAB Būsto investicijų valdymas ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, t. y. specialisto išvadų, nenustatinėjo, kokios bendrovės pajamos ir išlaidos buvo atitinkamu laikotarpiu, ar bendrovė patyrė žalos ir kokios, ar turėti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms ir pan. Tuo atveju, jei specialisto išvados neaiškios ar neišsamios, teismas turi galimybę (ir privalo) atlikti įrodymų tyrimą (pvz., apklausti išvadas teikusį specialistą, skirti papildomą tyrimą). Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kaltinimo (ne) pagrįstumo – paviršutiniškos ir fragmentiškos, padarytos neišanalizavus kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir nepateikus argumentuotų atsakymų dėl jų (ne)įrodytumo. Pažymėtina, kad nuosprendyje padaryta prielaida, jog UAB Būsto investicijų valdymas turtas (pinigai) galėjo būti pasisavintas ar iššvaistytas, tačiau neatsakius į klausimą dėl J. Ž. atsakomybės ribų, nenustačius lėšų panaudojimo pagrįstumo ir kitų pirmiau nurodytų aplinkybių, t. y. teisinę reikšmę turinčių faktų buvimo ar nebuvimo, negalima spręsti ir apie konkrečios veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme, požymių buvimą.

49Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, įrodymus vertino neišsamiai, nevertino jų visumos, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestas, naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

50Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį bei juos liečiantys bylos duomenys yra susiję, naikintina ir nuosprendžio dalis dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perduodant šį klausimą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

51Dėl civilinio ieškinio

52Civilinio ieškovo „City servise SE“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo kilęs iš to, kad UAB „Fervėja“, kaip nurodo kasatorius, įsigijo UAB Būsto investicijų valdymas akcijas nežinodama tikrosios finansinės šios bendrovės padėties, nes jai nebuvo pateikta bendrovės finansinė atskaitomybė ir pan., dėl to 2008 metų rugpjūčio 1 d. sudarydama akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėja patyrė turtinę žalą. Taigi susidariusioje situacijoje tiesiogiai žala (jei tokia buvo) kilo iš sandorio, sudaryto tarp UAB Būsto investicijų valdymas (pardavėjas) ir UAB „Fervėja“ (pirkėjas). Tokiu atveju pastaroji (ar jos teisių perėmėjas) turi teisę bendra civilinio proceso tvarka ginčyti sandorį, reikalauti žalos, jei tokią patyrė, įrodinėti jos dydį ir kitos šalies (pardavėjo) atsakomybę, jei mano, kad pati nesielgė neatsakingai, o sudarant sandorį buvo apgauta ir pan.

53Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkretūs nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje, baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi civilinis ieškinys yra baudžiamosios bylos dalis, pagrindas žalai – konkrečios nusikalstamos veikos požymiai, apibrėžiantys nagrinėtinas ir įrodinėtinas aplinkybes. Šiuo atveju J. Ž. nebuvo kaltinama ir nuteista dėl pirmiau minėto sandorio suklastojimo, apgaulės jį sudarant ir pan. Be to, iš kaltinimo turinio ir teismų nuosprendžiuose nurodytų aplinkybių matyti, kad klastojant dokumentus galėjo būti padaryta žala UAB Būsto investicijų valdymas, todėl nepriklausomai nuo J. Ž. veikos kvalifikacijos – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendis) ar pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendis) – civilinio ieškovo prašoma priteisti žala nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistosios veika ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant tokioms aplinkybėms teismai pagrįstai netenkino civilinio ieškinio ir teisės taikymo klaidos, spręsdami šį klausimą, nepadarė. Taigi kasatoriaus civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovo advokato A. Alimo kasacinis skundas atmestinas, teismų nuosprendžių dalys dėl civilinio ieškinio išsprendimo paliktinos galioti (nepakeistos).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais,

Nutarė

55Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalis, kuriomis atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl naujos bausmės paskyrimo ir bausmių subendrinimo, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

56Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

57Civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteista... 4. J. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji... 5. Priteista iš J. Ž., A. M. ir A. V. solidariai akcinei bendrovei „City... 6. Akcinės bendrovės ,,City service“ ieškinys dėl 2 320 000 Lt (671 918,44... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Šioje byloje taip pat nuteisti A. M. ir A. V. (A. V.), tačiau kasaciniai... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, civilinio ieškovo „City... 10. J. Ž. buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį... 11. nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2009 m. sausio 16 d., tiksliai ikiteisminio... 12. Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį J. Ž. išteisinta neįrodžius... 13. J. Ž. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų... 14. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatyti BK 300... 15. Be to J. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir... 16. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo... 17. Kasaciniame skunde ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio... 18. Pasak kasatorės, skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta (tik... 19. Toliau kasaciniame skunde cituojamos apeliacinės instancijos teismo... 20. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. gegužės 30 d.... 21. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas J. Ž.... 22. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta formaliai... 23. Kasaciniame skunde pasisakant dėl J. Ž. veikos perkvalifikavimo iš BK 300... 24. Pasak kasatorės, darydamas išvadas apeliacinės instancijos teismas... 25. BK 300 straipsnio 3 dalis numato padarinius – didelę žalą. Kasaciniame... 26. Kasatorės įsitikinimu, šios aplinkybės rodo ir tai, kad prieš perduodant... 27. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, esą... 28. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, kai išteisinamasis nuosprendis... 29. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų priimti išteisinamieji... 30. Kasaciniu civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovas advokatas A. Alimas... 31. Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami... 32. Kasatorius skunde išdėsto BPK 109, 367 straipsnių nuostatas, remiasi... 33. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog civilinis ieškinys... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad viena iš UAB Būsto investicijų valdymas... 35. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos ir nustatytos faktinės... 36. Ši fiktyvi sutartis buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 1 d., t. y. dar prieš... 37. Kasatorius skunde pažymi, kad pagal UAB Būsto investicijų valdymas akcijų... 38. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 39. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, jog didelė žala... 40. Tai, ar tie pinigai iš tiesų būtų pasisavinti pačios J. Ž., ar būtų,... 41. Priežastinis ryšys gali sieti neteisėtus veiksmus bei žalą ir pagal vieną... 42. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 43. Dėl prokurorės kasacinio skundo ... 44. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmestas prokuroro... 45. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės... 46. Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejų instancijų teismai J. Ž.... 47. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino didelės vertės jam... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai... 49. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl J. Ž. išteisinimo... 50. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300... 51. Dėl civilinio ieškinio ... 52. Civilinio ieškovo „City servise SE“ pareikštas civilinis ieškinys dėl... 53. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkretūs nusikalstamos veikos... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 55. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 56. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 57. Civilinio ieškovo „City Servise SE“ atstovo advokato Aivaro Alimo...