Byla e2-373-330/2017
Dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės I. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5720-275/2016 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir Danske Bank A/S dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė I. R. prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo antstolis V. M. išieškotojui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, perdavė gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ); taikyti restituciją ir šias patalpas grąžinti ieškovei.
  2. Ieškovė pateikė prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą, imtis gyvenamosioms patalpoms teikiamų komunalinių paslaugų atjungimo.
  3. Prašymą grindė tuo, jog 2016 m. lapkričio 14 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai apgaulės būdu bandė atjungti elektros energijos tiekimą gyvenamosioms patalpoms, dėl kurių vyksta ginčas. Darbuotojai tiekimo nenutraukė ir darbus sustabdė, nes negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu ketinama atjungti elektros energijos tiekimą. Ieškovės nuomone, komunalinių paslaugų nutraukimas teismui dar nagrinėjant ginčą dėl patalpų nuosavybės perleidimo teisėtumo, laikytinas spaudimo priemone.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio dalyku ir su būsimo ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo vykdymu. Teismo vertinimu, komunalinių paslaugų gyvenamosioms patalpoms neteikimas neturės įtakos restitucijos taikymui, nes patalpos galėtų būti ieškovei grąžintos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip, net ir laikinai, nesureguliuotų ginčo situacijos, nes šiuo metu ginčo patalpos nėra ieškovės nuosavybė ir ji nenurodė, kokiu pagrindu valdo patalpas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas ketina imtis veiksmų atjungti visų komunalinių paslaugų teikimą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde ieškovė I. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas ketina imtis komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimo, yra nepagrįsta. Atsakovas neneigė, kad ėmėsi elektros tiekimo nutraukimo veiksmų ir kad ketina imtis kitų būtinųjų komunalinių paslaugų tiekimo sustabdymo.
    2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintas ginčo turto būklės, esančios bylos nagrinėjimo metu, išsaugojimas ir bus užkirsta galimybė atsirasti nuostoliams. Komunalinių paslaugų tiekimas yra būtinas šaltuoju metų laiku, siekiant išsaugoti ginčo turtą ir jame esančius prietaisus.
    3. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant įstatyme numatytą procesiniam sprendimui priimti maksimalų terminą.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Danske Bankas A/S prašo ieškovės I. R. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
    1. Ieškovė nepaneigė teismo išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio dalyku ir su ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymu. Ieškovės teiginiai, jog nutraukus elektros energijos tiekimą, patalpoms ir jos prietaisams bus padaryta žala, yra neįrodyti ir laikytini abstrakčiais samprotavimais.
    2. Ieškovės prašymas yra nukreiptas apsaugoti teises ir interesus, kaip teisėtos ginčijamų patalpų naudotojos ir valdytojos. Tačiau ieškovė nėra patalpų savininkė ar teisėta valdytoja.
    3. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė atskirai nuo ieškinio, todėl įstatyme įvirtintas trijų dienų terminas šiuo atveju netaikytinas.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
  4. Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).
  5. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.
  6. Bylos pagal ieškovės pareiktą ieškinį nagrinėjimo dalykas – nekilnojamojo turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumas ir pagrįstumas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams Danske Bank A/S ir antstoliui V. M. dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo taikė ieškovės prašymu laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, priklausančių gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpa, esančių ( - ), ir gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuosavybės teisių perleidimo draudimo (civilinės bylos Nr. e2-263-196/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio reikalavimas pripažinti turto perdavimo akto neteisėtumą nereikalauja priverstinio įvykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama, siekiant užtikrinti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
  7. Apeliacinis teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės prašytos taikyti (papildomos) laikinosios apsaugos priemonės – draudimas imtis veiksmų, susijusių su ginčo patalpoms teikiamų komunalinių paslaugų (elektros energijos, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo) nutraukimu, nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais šioje byloje, todėl negali užtikrinti ieškovei galimo palankaus sprendimo įvykdymo.
  8. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Danske Bank A/S yra ginčo nekilnojamojo turto savininkas, todėl draudimai (suvaržymai), susiję su komunalinių paslaugų teikimu / naudojimu, turėtų būti teisėti (numatyti teisės normose) ir pagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis. Šiuo atveju nei tokių aplinkybių, nei teisinio pagrindo nenustatyta. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė, šiuo metu nebūdama to turto savininke ir dar neišnagrinėjus ginčo dėl turto perdavimo išieškotojui akto (ne) teisėtumo, siekia įgyti išimtines naudojimosi šiuo turtu teises. Tačiau vykstant ginčui tarp šalių, apskritai nėra aišku, ar ieškovė teisėtai naudojasi šiuo turtu. Todėl laikytina, kad ieškovės prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik nesusijusios su ieškinio reikalavimais, bet ir nepagrįstos.
  9. Apeliacinis teismas deklaratyviais pripažįsta apeliantės argumentus, jog laikinųjų apsaugos priemonių pagalba esą siekiama išvengti nuostolių, susijusių su ginčo turto būklės pablogėjimu, kurį gali nulemti komunalinių paslaugų teikimo nutraukimas. Pažymėtina, kad atsakovas yra ginčo turto savininkas, todėl jis yra (turi būti) suinteresuotas geros to turto būklės išsaugojimu. Kita vertus, apeliantės išsakytos prielaidos dėl galimos žalos ginčo turtui nepagrįstos objektyviais duomenimis, o faktine grėsme įvardijamas tik elektros energiją tiekiančios (skirstančios) įmonės darbuotojų ketinimas apsilankyti ginčo patalpose.
  10. Kiti ieškovės argumentai taip pat neturi įtakos klausimui dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo išspręsti, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai