Byla 2-667-538/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovei V. F., ieškovės atstovui advokatui L. Z., atsakovo atstovėms D. Ž. K., advokatei V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės V. F. ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei, tretieji asmenys A. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company”, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 29 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2013-05-16 Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje jai buvo atliktas ( - ). Operaciją atliko gydytojas A. G.. Po operacijos buvo nukreipta reabilitacijai į Palangos „Baltijos sanatoriją“, ten masažuotoja pastebėjo, kad operuota koja yra akivaizdžiai ilgesnė. Tuo metu ji vaikščiojo su ramentais, todėl pati pastebėti ar pajusti to negalėjo, tačiau praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai pradėjo vaikščioti be ramentų, pati įsitikino, kad operuota koja yra ilgesnė. Praėjus 4 mėnesiams po operacijos nuvyko pas gydytoją A. G. ir nurodė, kad koja dar tebeskauda, kad po operacijos ji tapo ilgesnė. Gydytojas paaiškino, kad ji dar mažai vaikšto ir koja nesusimindė, nurodė, kad protezas įaugs į audinius, susimindys ir kojos susilygins, skausmas praeis, tačiau taip neįvyko. Praėjus maždaug mėnesiui po pirmojo apsilankymo pas gydytoją A. G., vėl nuėjo pas jį. Šį kartą jis išmatavo kojas ir pasakė, kad operuota koja yra 2,5 cm ilgesnė. Gydytojas A. G. davė siuntimą pasigaminti ortopedinius batus, kurie buvo pagaminti 2014 m. rugsėjo mėnesį. Praėjus maždaug pusmečiui po operacijos, prie kojos skausmų prisidėjo ir stuburo skausmai. Pastarieji skausmai stiprėjo. Laikui bėgant, pajuto, kad dėl nestabilios eisenos jai iškrypo stuburas. Šeimos gydytoja nukreipė konsultacijai pas ( - ) J. M., kuris nustatė, kad jos stuburas iškrypo, kad jį būtinai reikia operuoti, nors iki klubo sąnario protezavimo operacijos jokio poreikio operuoti stuburą nebuvo, stuburo srityje nejautė jokios patologijos. 2014-03-05 jai buvo atlikta stuburo sutvirtinimo operacija, po kurios stuburo ir kojų skausmai nedingo, todėl 2014-03-14 buvo atlikta epidūrinė sakralinė blokada, po kurios jos būklė ir savijauta pagerėjo, skausmai ryškiai sumažėjo. Teigia, kad šiuo metu skausmų nejaučia, bet dėl pailgėjusios dešinės kojos vaikšto krypuodama. Mano, kad jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista, gydytojas A. G., atlikdamas klubo sąnario protezavimo operaciją, netinkamai nustatė jai reikalingo protezo ilgį ( netinkamai išmatavo), dėl ko jos koja pailgėjo 2,5 cm, o ši aplinkybė iššaukė stuburo patologiją. Taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie galimas sąnario proptezavimo operacijos pasekmes. Atsižvelgdama į tai, kad buvo pažeista aukščiausia asmens vertybė - sveikata, kad apie 1,5 metų kentė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, baiminosi dėl savo ateities ir net gyvybės, patirtą neturtinę žalą įvertino 29 000 eurų suma.

3Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia vien savo samprotavimais, prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Akivaizdu, kad pateikiami į bylą įrodymai patvirtina, kad esama ieškovės sveikatos būklė yra V. F. turimų susirgimų pasekmė, o ne medicinos darbuotojų netinkamo gydymo išdava. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015-06-04 sprendimu Nr. 56-58 nusprendė, jog žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. F. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, nebuvo padaryta. Pažymi, kad ieškovės ligos istorijoje yra patalpintas paciento sutikimas (ar) atsisakymas dėl chirurginės operacijos atlikimo, patvirtintas būtent ieškovės parašu 2013-05-15. Jame aiškiai ir vienareikšmiškai ieškovė V. F. buvo informuota apie galimas komplikacijas, o būtent, apie operuotos kojos pailgėjimą. Tai nurodo ir savo paaiškinime gydytojas ( - ) A. G.. Teigia, kad ieškovei buvo žinoma, kad po operacijos koja gali dar labiau pailgėti, tačiau nežiūrint į tai ji sutiko su klubo sąnario pilno pakeitimo operacija endoprotezu. Ieškovė nėra visiškai objektyvi ir neįvertina situacijos, kad neatlikus endoprotezavimo operacijos, jos galimybė vaikščioti galėjo būti maksimaliai ribota.

4Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company” prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad turint omenyje faktą, jog ieškovei buvo būtinas ( - ), galima teigti, jog problemų dėl bendravimo sumažėjimo galimybių ir skausmo ieškovė turėjo ir anksčiau. Kaip nurodo gydytojai J. M. bei A. G. savo paaiškinimuose - ieškovė prieš operaciją sunkiai vaikščiojo, judesiai buvo stipriai apriboti dėl jaučiamo stuburo skausmo, negalėjo lankstytis. Tuo tarpu ieškinyje pati ieškovė pripažįsta, jog šiuo metu skausmo nejaučia, taigi iš to seka išvada, jog neturtinis reikalavimas nėra pagrįstas, nes nėra įrodytas.

5Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Ieškinys atmestinas.

7Nustatyta, kad ieškovei 2013-05-16 Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvo atliktas ( - ), operaciją atliko gydytojas A. G.. 2013-05-16 ieškovė pasirašė sutikimą operacijos atlikimui (t. 1, b. l. 28-29). Ieškovė manydama, kad jai buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl 2015-01-20 ji pateikė pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. 2015-06-04 sprendimu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad V. F. žala sveikatai nebuvo padaryta (t. 1, b. l. 6-9). Bylą nagrinėjant teisme 2015-12-22 nutartimi paskirta deontologinė ekspertizė. 2016-04-27 gautas ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 75-81).

8Ieškovė argumentuoja, kad jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista, gydytojas A. G., atlikdamas ( - ), netinkamai nustatė reikalingo protezo ilgį ( netinkamai išmatavo), dėl to koja pailgėjo 2,5 cm, o ši aplinkybė iššaukė stuburo patologiją. Su šiais argumentais teismas nesutinka.

9Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas). 3 str. 1 d. nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Ar pacientui suteiktos tinkamos (kokybiškos) medicinos paslaugos, teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, įvertinęs byloje esančių ir surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.). Jei nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Įstatymo 24 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 24 str. 2 d. pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 str. 8 d., pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

10Nagrinėjamu atveju ieškovė, laikydamasi Įstatymo reikalavimų, kreipėsi į Komisiją su pareiškimu dėl žalos atlyginimo, tačiau kaip nustatyta, jis patenkintas nebuvo. Ieškovė šio Komisijos sprendimo neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs. Nors teismo, nagrinėjančio ginčą dėl žalos atlyginimo, tokie sprendimai nesaisto, teismas pažymi, jog ieškovei šio Komisijos priimto sprendimo neginčijus, laikytina, jog juose padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos. CPK 197 str. 2 d. yra nurodyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl šių priežasčių teismas, ieškovei nepateikus išvadas paneigiančių įrodymų, neturi pagrindo nesutikti su Komisijos sprendimuose padarytomis išvadomis, jog ieškovei buvo suteiktos tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir žala ieškovės sveikatai jai teikiant šias paslaugas padaryta nebuvo. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; kt.). Šiuo atveju Komisijos nariai, dalyvavę priimant minėtus sprendimus, yra kvalifikuoti atitinkamos medicinos srities specialistai ir abejoti jų kompetencija teismas neturi pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

11Be to, 2015-12-22 nutartimi šioje byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė. 2016-04-27 gautas ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad: 1. V. F. po 2013-05-16 atliktos ( - ) dešinė koja liko 2,5 centimetrų ilgesnė dėl dviejų priežasčių: iki 2013-05-16 operacijos V. F. dešinioji koja buvo ilgesnė už kairiąją apie 1 cm dėl stuburo juosmeninės dalies degeneracinių pakitimų (stuburo juosmeninės dalies L3-L4, L4-L5, L5-S1 diskų degeneracijos su diskų protruzijomis, sukėlusios dubens pasisukimą) ir dėl abiejų klubo sąnarių artrozės, sukėlusios abiejų kojų nesimetrišką sutrumpėjimą; dėl dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kurios metu, siekiant užtikrinti sąnario stabilumą ir įtempimą, galimas galūnės pailgėjimas nuo 1 iki 1,5 centimetro vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dėl lėtinių uždegiminių procesų sąnario srityje minkštuosiuose audiniuose sumažėja raumenų jėga. Dėl šių priežasčių kojos pailgėjimas nuo 1 iki 1,5 centimetrų po operacijoms yra laikomas normos variantu, t. y. atitinka tinkamai atliktą operaciją. Taip pat kojų ilgio skirtumą įtakoja ir išlikęs kairės kojos sutrumpėjimas dėl kairio klubo sąnario artrozės. V. F. raštiškai buvo informuota, kad po operacijos koja gali pailgėti. Tai liudija jos pasirašytas paciento sutikimas dėl chirurginės operacijos atlikimo, kuriame ši komplikacija operuojančio gydytojo chirurgo buvo įrašyta; 2) konkrečiu atveju, siekiant užtikrinti dešinio klubo sąnario stabilumą, kojos pailgėjimo išvengti nebuvo galima. Priešingu atveju nukentėtų dešinio klubo sąnario stabilumas, kas grėstų endoprotezo išnirimu. Pagal įprastą ortopedijos praktiką, tokiais atvejais, po tam tikro laiko (6-12 mėnesių) turėtų būti protezuojamas ir kairys (artrotiškai pakitęs) klubo sąnarys, kas leistų suvienodinti kojų ilgius; 3) konkrečiu atveju, neatlikus kairio klubo sąnario endoprotezavimo ir neatstačius abiejų kojų vienodų ilgių, V. F. jaus skausmus kairio klubo sąnario srityje ir juosmeninėje stuburo srityje, progresuos kairio klubo sąnario artrozė bei gali progresuoti degeneraciniai pakitimai stubure. Po 2013-05-16 atliktos dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos liko dešinės kojos pailgėjimas iki maždaug 2,5 cm ilgio. 2014- 03-06 atlikta stuburo juosmeninės dalies operacija siejama su grubia, toli pažengusia stuburo juosmeninės dalies degeneracija, buvusia dar iki dešinio klubo sąnario operacijos, kurios tolesnė eiga buvo progresuojančio pobūdžio ir lemiamos įtakos dešinės kojos pailgėjimas tam neturėjo. J. V. F. neketina artimiausiu metu endoprotezuoti kairio klubo sąnario, kojų ilgio skirtumą tikslinga būtų kompensuoti ortopedinėmis priemonėmis (pvz., vidpadžiais); 4) 2013 metų pabaigoje V. F. stuburo nestabilumo kliniką iššaukė stuburo juosmeninės dalies progresuojanti patologija: išreikšta juosmeninė osteochondrozė su žymia L4/L5 ir L5/S1 diskų degeneracija, diskų aukščio sumažėjimas bei diskų protruzijos, kurios jau vyravo iki dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos; 5) atsižvelgiant į tai, kad V. F. dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija buvo atlikta tinkamai, operacijos metu ir po operacijos komplikacijų nebuvo, dešinio klubo sąnario endoprotezo padėtis yra gera, dešinės kojos judesiai per klubo sąnarį tapo laisvi ir neskausmingi, galima teigti, kad šiai dienai esantys nusiskundimai ir stuburo skausmai yra dėl stuburo juosmeninės dalies patologijos ir nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su sąnario endoprotezavimo operacija; 7) ieškovei V. F. stuburo pakitimai buvo diagnozuoti dar iki sąnario endoprotezavimo operacijos (2003 metais atlikta stuburo operacija dėl L4-L5 tarpslankstelinio disko išvaržos, stuburo juosmeninės dalies KT, atlikta 2012-12-06 VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje); 8) sprendžiant pagal tyrimui pateiktas abiejų klubo sąnarių ir atskirai dešiniojo klubo sąnario radiologinius vaizdus, atliktus VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje 2013-05-16, 2013- 09-13, 2013-11-27, 2014-05-08, perkeltas į kserokopijas (žr. t. 2, b. 1. 42-43 ir 45-47), ieškovės V. F. endoprotezo padėtis yra gera; 9) atliekant sąnario endoprotezavimo operaciją yra galimas galūnės pailgėjimas nuo 1 iki 1,5 cm. Konkrečiu atveju, neatlikus kairio klubo sąnario endoprotezavimo ir neatstačius abiejų kojų vienodų ilgių, V. F. jaus skausmus kairio klubo sąnario srityje ir juosmeninėje stuburo srityje, progresuos kairio klubo sąnario artrozė bei gali progresuoti degeneraciniai pakitimai stubure. Po 2013-05-16 atliktos dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos liko dešinės kojos pailgėjimas iki maždaug 2,5 cm ilgio. 2014- 03-06 atlikta stuburo juosmeninės dalies operacija siejama su grubia, toli pažengusia stuburo juosmeninės dalies degeneracija, buvusia dar iki dešinio klubo sąnario operacijos, kurios tolesnė eiga buvo progresuojančio pobūdžio ir lemiamos įtakos dešinės kojos pailgėjimas tam neturėjo. J. V. F. neketina artimiausiu metu endoprotezuoti kairio klubo sąnario, kojų ilgio skirtumą tikslinga būtų kompensuoti ortopedinėmis priemonėmis (pvz., vidpadžiais).

12CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje restruktūrizuojama AB „Gargždų statyba“ v. UAB „Baltic vega“, bylos Nr. 3K-3-505/2012; kt.).

13Teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą (minėtą Komisijos sprendimą), neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su ekspertizės išvadomis, todėl neturi pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad stuburo pakitimai ieškovei atsirado dėl netinkamai atliktos sąnario endoprotezavimo operacijos ir kad ieškovės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista (CPK 178, 185, 218 straipsniai).

14Taip pat atmestina ir ieškovės argumentas, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie galimas sąnario protezavimo operacijos pasekmes.

15Ieškovės operacijos atlikimo metu galiojusioje Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta paciento teisė į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo informuoti pacientą jam suprantama forma, paaiškindamas specialius terminus, apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu siūlomo gydymo atsisakytų.

16Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pasirašė sutikimą dėl operacijos atlikimo (t. 1, b. l. 64), teismo posėdyje pripažino, kad parašas ant sutikimo yra jos ir kad su sutikime nurodyta informacija ji buvo supažindinta. Be to, gydytojas ir žodžiu išdėstė, kaip bus atliekama operacija ir kokios bus pasekmės, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad gydytojas neatliko pareigos paaiškinti ieškovei galimas operacijos pasekmes. Kaip minėta, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad kojos pailgėjimas nuo 1 iki 1,5 centimetrų po operacijoms yra laikomas normos variantu, t. y. atitinka tinkamai atliktą operaciją (t. 2, b. l. 81), taigi nepriklausomai, kokia gydymo įstaiga būtų atlikusi ieškovei klubo sąnario operaciją, ji nebūtų išvengusi kojos pailgėjimo.

17Taip pat pažymėtina, kad 2010-03-08 Sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo (toliau-Aprašas) 2 punkte nurodyta, kad Sveikatos priežiūros įstaigoje sutikimų formas, atitinkančias šiame apraše nustatytus reikalavimus, tvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Aprašo 9 punkte nurodyti reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai: asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, kodas, adresas, telefonas; padalinio (skyriaus, departamento ar pan.), kuriame atliekama chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra, pavadinimas, telefonas; sveikatos priežiūros specialisto, atliksiančio chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, vardo, pavardės, profesinės kvalifikacijos nurodymas; paciento, kuriam bus atliekama chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra, vardas ir pavardė, amžius; chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros pavadinimas, esmė (trumpas ir aiškus aprašymas), pobūdis, tikslai; turi būti aptartos chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros apimties keitimo leistinumas, jei jos metu su pacientu papildomai to aptarti nebus galimybės, o sutikimo metu to nuspėti negalima; aiškia, suprantama forma paaiškinama ketinamos atlikti chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros alternatyvių diagnostikos ir gydymo metodų esmė, tikslai, kiekvieno toje įstaigoje taikomo diagnostikos ir gydymo metodo ypatumai, rizikos ir kitos paciento apsisprendimui svarbios aplinkybės; nurodomos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, komplikacijos, kurios yra: žinomos ir dažnai pasitaikančios; retai pasitaikančios, galimos tam konkrečiam pacientui, įvertinus jo sveikatos būklę; kitos aplinkybės, svarbios paciento apsisprendimui; anestezijos taikymas/netaikymas. Jei anestezija bus taikoma, nurodoma anestezijos atlikimo būdas, rizika bei galimos komplikacijos; paciento (jo atstovo) vardas, pavardė, atstovavimo pagrindas, sutikimo ar atsisakymo faktą patvirtinantis įrašas, data, laikas, parašas; sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo, užpildžiusio formą, duomenys: vardas, pavardė, pareigos, taip pat formos užpildymo data ir laikas. Byloje esančios atsakovės pateiktos formos iš esmės atitinka nurodytus Aprašo 9 punkto reikalavimus, todėl darytina išvada, kad ieškovė apie operaciją ir galimas jos pasekmes buvo informuota tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktais nustatytų reikalavimų (CPK 178, 185 straipsniai).

18Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti neturtinę žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248,6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247,6.249 straipsniai). Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, ir jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (LAT 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 408/2009). Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

19Esant nurodytam reglamentavimui, kasacinio teismo praktikai ir nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis).

20CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 str. 2 d., dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo spręstina atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015?03-16 raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytų patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) pateiktus rekomendacinius dydžius. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovo atstovė išrašė sąskaitą už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei atstovavimą teisme 1300 eurų, nors pateiktas mokėjimo nurodymas, kad advokatei V. Z. pervesta 2000 eurų, atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistina jos atstovės sąskaitoje nurodyta suma, tai yra, 1300 eurų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

22ieškinį atmesti.

23Priteisti iš ieškovės V. F. atsakovui VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei 1300 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš VšĮ Respublikinės... 3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninė... 4. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company” prašo ieškinį... 5. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Nustatyta, kad ieškovei 2013-05-16 Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvo... 8. Ieškovė argumentuoja, kad jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros... 9. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau –... 10. Nagrinėjamu atveju ieškovė, laikydamasi Įstatymo reikalavimų, kreipėsi į... 11. Be to, 2015-12-22 nutartimi šioje byloje buvo paskirta deontologinė... 12. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir... 13. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą (minėtą... 14. Taip pat atmestina ir ieškovės argumentas, kad ji nebuvo tinkamai informuota... 15. Ieškovės operacijos atlikimo metu galiojusioje Pacientų teisių ir žalos... 16. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pasirašė sutikimą dėl operacijos... 17. Taip pat pažymėtina, kad 2010-03-08 Sveikatos apsaugos ministro patvirtinto... 18. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti neturtinę žalą. CK 6.250 str. 1 d.... 19. Esant nurodytam reglamentavimui, kasacinio teismo praktikai ir nustatytoms... 20. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas... 22. ieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš ieškovės V. F. atsakovui VšĮ Respublikinei Klaipėdos... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...