Byla 3K-3-551/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro viešajam interesui apginti pareikštą ieškinį atsakovui AB „VST“ dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, R. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą sudaryti su R. M. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą (socialinį būstą), esantį ( - ).

5Kaišiadorių rajono savivaldybė gyvenamosios patalpos nuomos 2006 m. lapkričio 6 d. sutartimi išnuomojo R. M. socialinį būstą. Jame yra elektros įvadas, tačiau visuomeninis elektros energijos tiekėjas – AB „VST“ – atsisako sudaryti su R. M. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, reikalaudamas iš Kaišiadorių rajono savivaldybės sudaryti trišalę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9Taikydami CK 6.161 straipsnio 2 dalies ir Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio normas teismai darė išvadą, kad visuomeninis tiekėjas turi pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis ne su kiekvienu besikreipiančiu asmeniu, bet su kiekvienu to pareikalavusiu visuomeniniam tiekėjui išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esančiu vartotoju, nepasirinkusiu nepriklausomo tiekėjo. Buto (socialinio būsto) nuomininkė R. M. nelaikytina vartotoja Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio prasme. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 punkte vartotojas apibrėžtas kaip asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Vartotojo sąvokos turinys išaiškintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I18-17/2007, sprendžiant dėl ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktų atitikties Elektros energetikos įstatymo ir Vyriausybės teisės norminių aktų reikalavimams. Vartotoju teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytinas patalpų, į kurias tiekiama elektros energija, savininkas, nes būtent jam nuosavybės teise priklauso įrenginiai, prijungti prie perdavimo, skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos (CK 4.13, 4.14, 4.19 straipsniai). Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau tekste - Taisyklės) vartojamas sąvokas apibrėžiančiame 6 punkte nuomininkai priskiriami prie vartotojų atstovų, o teisės aktuose nenustatyta jiems teisės vartotojo vardu sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Kaišiadorių rajono savivaldybei išnuomojus socialinį būstą R. M., įrenginių savininku liko savivaldybė, o nuomininkas įgijo teisę laikinai valdyti ir naudotis išnuomotu butu, taip pat ir savininkui priklausančiais elektros įrenginiais kaip šio buto (socialinio būsto) priklausiniais. Padaryta išvada, kad, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama elektros energija, elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas.

10Spręsta, kad pagal Taisyklių 29 punktą elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Pagal Taisyklių 30 punktą operatorius ar tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), spręsta, kad minėtos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl elektros energijos visuomeninio tiekėjo pareigos sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su savivaldybei kaip viešajam juridiniam asmeniui priklausančio buto nuomininku. Visuomeninio tiekėjo sutarčių dėl elektros energijos pirkimo pardavimo su nuomininkais sudarymą reglamentuojančios teisės normos yra dispozityvios ir visuomeniniam tiekėjui paliekama teisė nuspręsti dėl šių sutarčių sudarymo su nuomininkais. Pažymėta, kad Taisyklėse nenustatyta visuomeninio tiekėjo teisės atsisakyti sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su patalpų nuomininkais įgyvendinimo pagrindų, todėl įpareigojimas atsakovą sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo su nuomininku prieštarautų CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sutarčių laisvės principui.

11Konstatuota, kad atsakovas, atsisakydamas sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausančio buto nuomininke R. M. dėl elektros energijos tiekimo į butą, esantį ( - ), Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio ir Taisyklių 29-30 punktų pagrindu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

12Pažymėta, kad tretieji asmenys 2006 m. lapkričio 6 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 213 neįregistravo viešajame registre, todėl negali panaudoti jos prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš visuomeninį elektros energijos tiekėją AB „VST“ (CK 6.579 straipsnio 4 dalis).

13Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2006 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. (S-04)-4-3140 vertintas kritiškai, nes jame išdėstyta tarybos pirmininko nuomonė dėl trišalių AB „VST“, savivaldybių bei socialinio būsto nuomininkų elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarčių.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismai neįvertino aplinkybės, kad R. M. suteiktas socialinis būstas, kurio statusas, suteikimo bei nuomos tvarka reglamentuojami specialiųjų norminių aktų, kurie byloje nebuvo taikomi. Socialinio būsto, kaip valstybės teikiamos paramos, nuomos sąlygas ir tvarką nustato 2002 m. lapkričio 12 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio 2 straipsnio 7 dalyje socialinis būstas apibrėžtas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Vadovaudamasi CK 6.584 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtino Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašą, kurio 2 punkte nurodyta, kad šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatyta tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Kad valstybė turi socialinio būsto nuomininkus aprūpinti elektros energija, nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose aktuose to nenustatyta.

172. Neteisingai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, darant neteisingas išvadas, kad Elektros energijos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta išimtis, atitinkanti CK 6.161 straipsnio 2 dalį. Teismai neteisingai sprendė, kad R. M. nelaikytina vartotoja Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio prasme, nurodydami, kad Įstatymo 2 straipsnio 35 punkte vartotojas apibrėžtas kaip asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Priešingai, ši įstatymo nuostata apibrėžia buitinio vartotojo sąvoką. Tokia sąvoka apibrėžta ir CK 6.383 straipsnio 4 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad energijos pirkimo pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir kai įrengti energijos apskaitymo prietaisai. Taikant lingvistinį teisės normų aiškinimo metodą, žodžio „turėti“ reikšmė yra „būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę“. Vadovaujantis CK 1.9 straipsnio 2 dalimi, šiame Kodekse vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja reikšme, tačiau teismai šios normos netaikė.

183. Neteisingai išaiškintos ir pritaikytos CK 4.13, 4.14, 4.19 straipsnių nuostatos dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų. R. M. butas išnuomotas ir jai perduotas, todėl kartu perduoti ir vidaus elektros tinklai. Juos, kaip buto priklausinius, ištiko pagrindinio daikto likimas.

194. Neteisinga teismų išvada, kad elektros energijos visuomeninio tiekėjo prievolė sudaryti sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo egzistuoja tik su patalpų, į kurias būtų tiekiama elektros energija, savininku ir kad visuomeninio tiekėjo ir nuomininko elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių samprata reglamentuojama CK 6.383 straipsnyje, kur vartotojai neskirstomi į savininkus ir nuomininkus. Sąvoka „nuomininkas“ atsiranda tik Taisyklėse ir vertintina kaip vartotojo diskriminavimas.

205. Pažeisdamas civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus, teismas sprendė, Taisyklėse nenustatyta visuomeninio tiekėjo teisės atsisakyti sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su patalpų nuomininkais įgyvendinimo pagrindų, todėl įpareigojimas atsakovą sudaryti sutartį su nuomininku prieštarautų CK 6.156 straipsnio 1 daliai.

216. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos 2006 m. lapkričio 17 d. išvadą teismas vertino remdamasis bendrosiomis CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tačiau nepritaikė specialiosios normos – Elektros energetikos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartims su buitiniais vartotojais keliamų reikalavimų.

227. Nepagrįstai taikyta CK 6.579 straipsnio 4 dalies nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

2310. Nepagrįstai vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I18-17/2007.

24Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pareiškia, kad prisideda prie kasacinio skundo.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:

261. Ginčas yra kilęs dėl savarankiškos nuomininkų teisės reikalauti sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo buitiniam vartotojui ir atsakovo pareigos tokias sutartis sudaryti, tuo tarpu ginčo dėl socialinio būsto statuso, jo suteikimo ar nuomos sąlygų ir tvarkos nėra.

272. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendime nurodė, kad „būtina nustatyti vartotojo sąvokos ribas, t. y. kaip suprantamas vartotojas Elektros energetikos įstatymo prasme“, bei sprendime, taikydamas lingvistinį, sisteminį – loginį bei teleologinius teisės aiškinimo metodus, išsamiai atkleidė elektros energijos vartotojo sąvokos turinį.

283. Su nuomininku elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma šalių susitarimu. Atsakovas turi teisę, bet ne pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininku.

294. Kadangi nuomininkas neturi teisės reikalauti su juo sudaryti sutartį, tai Taisyklių 30 punkte suteikta teisė operatoriui bei tiekėjui atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku.

305. Elektros energetikos įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 punktų nuostatos ginčui netaikytinos, nes ieškiniu reikalaujama įpareigoti atsakovą sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį, o ne tiekti elektros energijos persiuntimo paslaugą.

316. Ginčo atveju Elektros energetikos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies norma netaikytina, nes ja nustatoma standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų tvirtinimo tvarka. Nuomininkas teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, nelaikytinas elektros energijos vartotoju Elektros energetikos įstatymo prasme.

327. Teismai teisingai sprendė, kad tretieji asmenys gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kurios pagrindu Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausantis butas išnuomotas R. M., neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali jos panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir atsakovą. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje be išlygų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą su vartotoju – fiziniu asmeniu, savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininku, šią prekę perkančiu asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, taikymo (aiškinimo) klausimai.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog elektros energijos pardavėjas (tiekėjas) atsisako sudaryti su savivaldybei, viešajam juridiniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininku, pagal įstatymą turinčiu teisę į socialinį būstą, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį reikalaudamas trišalių sutartinių teisinių santykių, t. y. siekia elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, kuria būtų tiekiama elektros energija socialinio būsto nuomininkui asmeniniam, šeimos ir namų ūkio poreikių tenkinimui, sudarymo su nuomininku ir šio būsto nuomotoju. Vertinant, ar teisėti yra tokie juridinio asmens (verslininko), parduodančio prekes, o elektros energija, remiantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi yra prekė, visiems, kas tik kreipiasi, veiksmai, privalu analizuoti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, kaip viešųjų sutarčių, bei vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą (CK 6.161, 6.383 straipsniai, XXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis). Taip pat yra svarbūs abonentų (vartotojų) energijos pirkimo-pardavimo sutartinių santykių reglamentavime apibrėžiama prasme ir vartotojų kaip fizinių asmenų, elektros energiją perkančių asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, teisių ir teisėtų interesų sutartiniuose santykiuose apsaugos vertinimo aspektai.

37Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis (CK 6.161 straipsnio 2 dalis). Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, remiantis CK 6.383 straipsnio 3 dalimi, yra viešoji sutartis, todėl energijos tiekėjui taikoma įstatyme nustatyta prievolė sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, o atsisakymas sudaryti sutartį gali būti grindžiamas tik įstatymų nustatyta tvarka patvirtintomis išimtimis. Šioje byloje nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl elektros energijos asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovas, visuomeninio elektros energijos tiekėjo teisinį statusą turinti energijos tiekimo įmonė (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 dalis, 24 straipsnio 1 dalis), atsisakė sudaryti sutartį nurodydamas, kad atsisakymas grindžiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintomis išimtimis – energijos tiekimo sutartis, pasak atsakovo, privalu sudaryti su turto, kuriame yra elektros įrenginiai, savininku; su buto nuomininkais energijos tiekimo įmonė gali, tačiau neprivalo sudaryti energijos tiekimo sutarčių.

38Šie atsakovo argumentai nepagrįsti. Analizuojant įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis, kuriomis gali būti grindžiamas atsisakymas sudaryti energijos tiekimo sutartis (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis), pažymėtina, kad CK 6.383 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiamos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su abonentu sąlygos, kurios CK 6.161 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu vertintinos ir kaip įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos išimtys, kuriomis gali būti grindžiamas atsisakymas sudaryti energijos tiekimo sutartis. Taigi, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys su abonentu sudaromos tik tuo atveju: 1) kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus; 2) jie turi būti prijungti prie energijos tiekimo tinklų; 3) turi būti įrengti energijos apskaitos prietaisai. Jeigu šių sąlygų (nors vienos iš jų) nėra, atsisakymas sudaryti energijos tiekimo sutartį nepažeidžia CK 6.161 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tačiau atsisakymas, argumentuojamas tuo, kad abonentu, su kuriuo privalu sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.161 straipsnio 2 dalį, yra tik gyvenamųjų patalpų, kuriose yra energiją naudojantys įrenginiai, savininkas, nepatenka tarp CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir atsakovo grindžiamas Elektros energetikos įstatymu ir jo pagrindu priimtomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis. Šio įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje vartotoju įvardijamas asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Buitinis vartotojas (pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį) yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, taigi atitinka vartojimo sutarties šalies pagal CK 1.39 straipsnio 1 dalį teisinį statusą. Pažymėtina, kad Elektros energetikos įstatyme nėra nuostatų, kuriomis remiantis galima būtų teigti esant atsisakymą sudaryti sutartį patvirtinančių išimčių, kad abonentu, su kuriuo privalu sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.161 straipsnio 2 dalį, yra tik gyvenamųjų patalpų, kuriose yra energiją naudojantys įrenginiai, savininkas. Toks Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 35 dalyse bei 25 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas grindžiamas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 29 ir 30 punktuose įtvirtintų nuostatų. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad sutartis operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai operatorius ir nuomininkas susitaria, esant raštiškam savininko sutikimui, pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį. Remiantis Taisyklių 30 punktu, operatorius ar tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Aiškindamas nurodytas Taisyklių nuostatas, kasacinis teismas pažymi, kad Taisyklių 29 ir 30 punktuose vartojamos formuluotės: „operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti (...) ir su nuomininkais“ ir „operatorius ar tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku“, - operatoriaus (tiekėjo) dispozityvumo aspektu negali būti suprantamos kaip įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos išimtys iš prievolės sudaryti energijos tiekimo sutartį (CK 6.161 straipsnio 2 dalis). Energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo teisė iš abonento pusės tiek CK 6.383 straipsnio 2 dalyje, tiek Elektros energetikos įstatyme įtvirtintame teisiniame reguliavime kildinama ne nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas bei energiją naudojančius įrenginius (reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus), o prekės vartojimo poreikio pagrindu, kai vartojimas atitinka CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kai asmuo turi (bet kuriais teisėtais pagrindais) energiją naudojančius įrenginius (vidaus tinklus), prijungtus prie energijos tiekimo tinklų, ir yra įrengti energijos apskaitos prietaisai. Taikomo teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Elektros energetikos įstatymas įgyvendino 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB, kur nurodoma, kad „viešųjų paslaugų reikalavimų laikymasis yra pagrindinis šios direktyvos reikalavimas, todėl šioje direktyvoje svarbu pateikti bendras minimalias normas, kurių turi laikytis visos valstybės narės, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos, tiekimo saugumo, aplinkos apsaugos ir lygiaverčio konkurencijos laipsnio užtikrinimo visose valstybėse narėse tikslus. Svarbu, kad viešųjų paslaugų reikalavimus būtų galima aiškinti nacionaliniu pagrindu, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir laikantis Bendrijos teisės“. Direktyva nustatomos bendrosios elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo taisyklės. Direktyvos 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos: „vartotojai“ – tai elektros energijos didmenininkai ir galutiniai vartotojai; „galutiniai vartotojai“ – tai vartotojai, perkantys elektros energiją savo asmeniniam vartojimui; „namų ūkio vartotojai“ – tai elektros energijos vartotojai, perkantys elektros energiją savo namų ūkio vartojimui, išskyrus komercinę ar profesinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje vartotojo, kaip elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalies, teisinio statuso įgijimui nekeliami nuosavybės į daiktus reikalavimai, o pateikiamos bendrosios minimalios normos, kurių turi laikytis visos valstybės narės, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos ir tiekimo saugumo laipsnio užtikrinimo visose valstybėse narėse tikslus, nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinama ES antrinė teisė, įtvirtinamas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas taip, kad vartotojų teisių apsaugos minimalieji reikalavimai įgyvendinti taip, kaip jie apibrėžiami Direktyvoje. Remiantis šiuo požiūriu, galima teigti, kad elektros energijos tiekėjo galimybė sudaryti ar teisė nesudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su nuomininku, nurodytos Taisyklių 29 ir 30 punktuose, turi būti aiškinama ne kaip absoliuti pasirinkimo laisvė, o kaip pareigos ir teisės derinys, pagrįstas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvais (CK 6.158 straipsnis). Sąžiningumas, be kita ko, reiškia nepiktnaudžiavimą teise, o atsisakymas sudaryti viešąją sutartį ne įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintais pagrindais, kai be teisėto pagrindo nuosavybės teisė į daiktus pripažįstama lemiančiu veiksniu atsisakymui pagrįsti, prieštarauja subjektinių teisių, kurias siekiama įgyvendinti, paskirčiai, pažeidžia tiek vartotojų kaip abonentų pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tiek kaip vartotojų pagal vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalį) teises. Dėl šių argumentų kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės ir pirmosios instancijų teismai neteisingai aiškino materialinės teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtus procesinius sprendimus, kurie panaikinami, o ieškinys tenkinamas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertindamas apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kasacinis teismas pažymi, kad pirmiau nurodytas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimas neprieštarauja administracinio teismo sprendimo išvadoms, tik išplėtoja konkrečios bylos kontekste teisiniam kvalifikavimui reikšmingus teisės interpretavimo aspektus.

39Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, o tretieji asmenys gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kurios pagrindu Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausantis butas išnuomotas R. M., neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali jos panaudoti prieš atsakovą.

40Ši teismo išvada nepagrįsta. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad sudarant elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nuomininku elektros energiją tiekiančiai įmonei pateikiami teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Toks dokumentas yra nuomos sutartis, kuri turi būti pateikiama tiekėjui, kai abonentas kreipiasi dėl viešosios sutarties sudarymo (CK 6.161 straipsnis). Jos įregistravimo viešame registre iki pateikimo siekiant elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo Taisyklėse nereikalaujama, todėl darytina išvada, kad tokiu būdu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, kaip viešųjų sutarčių, sudarymui nustatytas palankesnis abonento teisių įgyvendinimo mechanizmas, kuris CK 6.579 straipsnio 4 dalies nuostatoms neprieštarauja.

41Siekdamas pašalinti abonento, kaip elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalies, teisių pažeidimą, kasacinis teismas nusprendžia įpareigoti elektros energijos tiekimo įmonę veikti taip, kaip reikalauja viešųjų sutarčių sudarymą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.161 straipsnio 2 dalis) - įpareigoja AB „VST“ iki 2008 m. gruodžio 1 d. sudaryti su R. M. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą ( - ).

42Kadangi ieškovas įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis), tai iš atsakovo valstybei priteisiama 378 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apskaičiuoto remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 82 straipsniu.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, 6.161 straipsnio 2 dalimi, 6.383, 6.384 – 6.388 straipsniais, 6.390, 6,391 straipsniais, CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

45Įpareigoti AB „VST“ iki 2008 m. gruodžio 1 d. sudaryti su R. M. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą ( - ).

46Priteisti iš AB „VST“ valstybei 378 Lt žyminio mokesčio.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. Kaišiadorių rajono savivaldybė gyvenamosios patalpos nuomos 2006 m.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 18 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. Taikydami CK 6.161 straipsnio 2 dalies ir Elektros energetikos įstatymo 25... 10. Spręsta, kad pagal Taisyklių 29 punktą elektros energijos pirkimo pardavimo... 11. Konstatuota, kad atsakovas, atsisakydamas sudaryti elektros energijos... 12. Pažymėta, kad tretieji asmenys 2006 m. lapkričio 6 d. gyvenamosios patalpos... 13. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės... 16. 1. Teismai neįvertino aplinkybės, kad R. M. suteiktas socialinis būstas,... 17. 2. Neteisingai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos,... 18. 3. Neteisingai išaiškintos ir pritaikytos CK 4.13, 4.14, 4.19 straipsnių... 19. 4. Neteisinga teismų išvada, kad elektros energijos visuomeninio tiekėjo... 20. 5. Pažeisdamas civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus, teismas... 21. 6. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo... 22. 7. Nepagrįstai taikyta CK 6.579 straipsnio 4 dalies nuostata, kad gyvenamosios... 23. 10. Nepagrįstai vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007... 24. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodomi šie... 26. 1. Ginčas yra kilęs dėl savarankiškos nuomininkų teisės reikalauti... 27. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d.... 28. 3. Su nuomininku elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti... 29. 4. Kadangi nuomininkas neturi teisės reikalauti su juo sudaryti sutartį, tai... 30. 5. Elektros energetikos įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 punktų nuostatos... 31. 6. Ginčo atveju Elektros energetikos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies norma... 32. 7. Teismai teisingai sprendė, kad tretieji asmenys gyvenamosios patalpos... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių elektros... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog... 37. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo... 38. Šie atsakovo argumentai nepagrįsti. Analizuojant įstatymų nustatyta tvarka... 39. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal CK 6.579... 40. Ši teismo išvada nepagrįsta. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo... 41. Siekdamas pašalinti abonento, kaip elektros energijos pirkimo-pardavimo... 42. Kadangi ieškovas įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 45. Įpareigoti AB „VST“ iki 2008 m. gruodžio 1 d. sudaryti su R. M. Elektros... 46. Priteisti iš AB „VST“ valstybei 378 Lt žyminio mokesčio.... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...