Byla 2A-1664-640/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui D. K., tretieji asmenys– K. Z. ir A. F., dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) prašė iš atsakovo priteisti 1 809,76 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovui D. K. priklausančios transporto priemonės „Chrysler Stratus“, valstybinis Nr. ( - ), kaltės Estijos Respublikoje, 2012 m. birželio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Minėto eismo įvykio metu atsakovui D. K. priklausanti transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo apdrausta, todėl eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino ieškovas, sumokėdamas 1 809,79 Eur. Žala padaryta naudojant Lietuvos Respublikoje neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę. Atsakovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnį.

62.

7Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį „Chrysler stratus“, valstybinis. Nr. ( - ) pardavė Estijos Respublikos pilietei K. Z. kaip nevažiuojančią transporto priemonę ardymui ir eismo įvykio metu nebuvo automobilio savininkas. Atsakovas eismo įvykyje nedalyvavo, jo kaltės nėra. Eismo įvykio deklaracija patvirtina, jog įvykio metu automobilį vairavo A. F.. Kadangi transporto priemonė parduota ardymui, abejotina, ar ši transporto priemonė dalyvavo autoįvykyje. Neaišku, ar autoįvykyje dalyvavusi transporto priemonė nebuvo apdrausta. Nei atsakovas, nei transporto priemonės savininkė, nei eismo įvykio metu vairavęs asmuo, nustatant žalos dydį nedalyvavo, todėl abejotini išvardinti darbų, detalių keitimo punktai, nepagrįsti naujų detalių įgijimo įrodymai kaip ir neįrodyti faktai, jog Estijos automobilių draudikų biuras apmokėjo sąskaitą, t. y. nėra mokėjimą patvirtinančio dokumento.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. sausio 10 d. sprendimų ieškinį atmetė ir priteisė i Lietuvos respublikos transporto priemonių draudimų biuro 36,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

114.

12Nustatė, kad Estijoje, 2012 m. birželio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu dėl transporto priemonės Crysler Stratus, vals. Nr. ( - ), valdytojo kaltės buvo apgadinta kita transporto priemonė. Pagal transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės išrašo duomenis automobilis Crysler Stratus, valst.Nr.( - ), jau nuo 2011 m. gruodžio 7 d. nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio deklaracijoje nenurodyti duomenys apie eismo įvykio metu galiojusią šios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, sudarytą kitoje valstybėje ar apdraustą kitokiu draudimu. Eismo įvykio valstybės – Estijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais, sureguliavęs žalą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, reikalavimą 1809,76 Eur sumai. Ieškovas 2012 m. rugsėjo 18 d. sumokėjo 1809,76 Eur sumą Estijos nacionaliniam draudimų biurui.

135.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2012 m. birželio 15 d. eismo įvykio deklaraciją patvirtina, kad automobilį Crysler Stratus vairavo A. F.. Šioje deklaracijoje automobilio savininke nurodyta K. Z.. Nors ieškovas atsakovo nuosavybės teisę į automobilį įrodinėja VĮ Regitra duomenimis, VĮ Regitra registruoja transporto priemones turinčias teisę dalyvauti viešajame eisme. Transporto priemonės registracijos pagrindu registre nurodytam jos valdytojui daiktinės teisės neatsiranda. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, įstatyme nenustatytas privalomas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimas, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-309/2010). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad transporto priemonė Chrysler Stratus, 2012 m. birželio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu, nuosavybės teise ieškovui nepriklausė. Ta aplinkybė, kad iki eismo įvykio nei pirkėja, nei pardavėjas savininko pasikeitimo fakto neįregistravo viešame registre (pagal VĮ Regitra pažymą Chrysler Stratus, valst. Nr. ( - ) išregistruota 2013 m. birželio 11 d.), neturi įtakos atsakovo civilinėms teisėms ir pareigoms. Todėl atsakovas, nebūdamas automobilio Chrysler Stratus, valst. Nr. ( - ) savininku ar valdytoju, nėra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą ir už pasekmes, atsiradusias dėl TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdymo, ir jam neatsiranda prievolė atlyginti nuostolius ieškovui. Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu– 36,26 Eur.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

166.

17Apeliantas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir Biuro atsakovui pareikštą ieškinį patenkinti, bei priteisti biurui iš atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

187.

19Apeliantas nesutiko, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog eismo įvykio metu ne atsakovas, o K. Z. buvo automobilio savininkė. Tokio pobūdžio bylose kai ši, LAT yra labai aiškiai paskirstęs įrodinėjimo naštą – transporto priemonės perleidimo faktą turi įrodyti būtent transporto priemonės pardavėjas, šiuo atveju – atsakovas. Beje, vien tik tariamo naujo transporto priemonės savininko formalus įtraukimas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priešingai nei mano skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, nėra pakankamas. Net ir pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, nuostatas, į VĮ Regitra“ kreiptis turi buvęs ir naujas transporto priemonės savininkai (tam, kad būtų identifikuotos abi sandorio šalys), ar jų vardu notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kuomet naujas transporto priemonės savininkas transporto priemonę įgyja notaro patvirtinto sandorio pagrindu. Taigi, jeigu į VĮ „Regitra“ kreipiasi tik viena iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio šalių, t.y. negalima identifikuoti vienos iš sutartį pasirašančios šalies, tokia sutartis turi būti patvirtinta notaro. Šiuo atveju, atsakovas, norėdamas įrodyti tariamą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo pateikti teismui notaro patvirtintą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį arba pateikti tariamo pirkėjo tinkamai užfiksuotą patvirtinimą, kad jis i tikrųjų įsigijo transporto priemonę, arba užtikrinti tariamo pirkėjo dalyvavimą teismo posėdyje, kur jis asmeniškai galėtų pasisakyti dėl pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties. Apelianto nuomone, teismas netinakami įvertino byloje surinktus įrodymus – atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių pastarojo gynybinę versiją. Surinkti įrodymai neleidžia darti išvados, jog 2012 m. birželio 15 d. eismo įvykio metu ne atsakovas, o K. Z. buvo transporto priemonės Chrysler Stratus savininkė. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neatsižvelgė į biuro nurodytas aukštesnės instancijos teismų suformuotas teisės aiškinimo taisykles analogiškose arba iš esmės panašiose bylose. Nepaisant biuro nuorodų į teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas ją ignoravo. Dar daugiau, skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyti argumentai, kodėl teismas nesivadovavo aktualiomis aukštesnės instancijos teismų sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Dėl šios priežasties, toks teismo sprendimas vertintinas ne tik kaip neteisingas ir nepagrįstas. Bet ir kaip neteisėtas – jame pateikti motyvai yra neišsamūs, jais neatskleidžiama bylos esmė.

208.

21Atsiliepime atsakovas D. K. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat, priteisti iš apelianto atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

229.

23Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančią tvarką, registruoti ir/ar fiksuoti automobilio pardavimo 9perdavimo) faktą VĮ „Regitra“ buvo neprivaloma. Šis faktas buvo fiksuojamas tiktai pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią šalys pasirašo tarpusavyje. Šį faktą patvirtina ir tai, kad VĮ „Regitra“ išduotose pažymose yra nurodoma, jog VĮ „Regitra“ atliekama transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei pateikti į viešąjį eismą. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu, teismui nurodė, kad automobilį Chryster Stratus 2012 m. gegužės 11 d. pardavė K. Z., ardymui kaip metalo laužą. Atsakovas pateikė teismui pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios aiškiai matosi, jog atsakovas minėtą transporto priemonę perdavę K. Z.. Iš to darytina išvada, kad kad ši pirkimo-pardavimo sutartis pilnai įrodo faktą, jog transporto priemonė Chrysler Stratus buvo perduota naujam savininkui K. Z. valdyti ir už jį buvo sumokėta sutarta kaina. Šiuo atveju, nėra privaloma notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio metu atsakovo įvykio vietoje nebuvo, o dokumentus pildė transporto priemonę vairavęs A. F. ir transporto priemonės savininkė K. Z.. Tai įrodo, kad atsakovas jau nebuvo transporto priemonės savininkas. Kitą vertus, apeliantas neginčijo eismo įvykio deklaracijos, Estijos Respublikos automobilių draudikų biuro sprendimo, todėl darytina išvada, kad apeliantas pripažino pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis.

24IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2510.

26Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs byla, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

2711.

28Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. birželio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu dėl transporto priemonę Crysler Stratus Valst. Nr. ( - ) vairavusio A. F. kaltės buvo padaryta žala. Minėta transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Estijos nacionalinis draudimų biuras atlyginimo eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam ir pateikė reikalavimą ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kaip transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo Estijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 1809,79 Eur žalos atlyginimo sumą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į D. K. su atgręžtiniu reikalavimu dėl žalos atlyginimo, tačiau asmuo reikalaujamos sumos nesumokėjo, todėl Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš asmens 1809,76 eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes nustatė, kad eismo įvykio metu atsakovas nebuvo transporto priemonės savininkas, t.y. automobilis buvo parduotas K. Z.. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo

3012.

31Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.

3213.

33Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. TPVCAPDĮ nustatyta ir išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalis). Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3414.

35TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Be to, transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 str. 2 ir 3 d.). Minėto įstatymo 23 straipsnis numato Transporto priemonių draudiko biuro teisę reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Kadangi TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Taigi, nustačius, jog Transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymą, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti ar atsakovas turėjo pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

36Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

3715.

38Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovui kilo pareiga įrodyti transporto priemonės perleidimo faktą, t.y. atsakovas turėjo pateikti teismui notaro patvirtintą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tariamo pirkėjo tinkamai užfiksuotą patvirtinimą, kad jis iš tikrųjų įsigijo transporto priemonė ir užtikrinti tariamo pirkėjo dalyvavimą teismo posėdyje, kur jis asmeniškai galėtų pasisakyti dėl pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais asmens argumentais sutikti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis, tačiau registracijos taisyklių pažeidimų vertinimas nėra bylos dalykas, nes nagrinėjamu atveju yra siekiama nustatyti kas 2012 m. birželio 15 d. buvo transporto priemonės Crysler Stratus (Valst. Nr. ( - )) savininkas, kuriam kilo pareiga automobilį drausti automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra visiškai skirtingi dalykai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Automera“ v. G. M., A. Š., bylos Nr. 3K-7-309/2010, išaiškino, kad įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo. Šiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartyse taip pat konstatuota, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, tuo tarpu nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti VĮ Regitra Kauno filialo 2017 m. liepos 5 d. pažyma Nr. (1.6)-S3-129 apie transporto priemonės, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad VĮ Regitra atliekama transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas privalėjo pateikti notaro patvirtintą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tinkamai užfiksuoti tariamo pirkėjo patvirtinimą ar užtikrinti tariamo transporto priemonės pirkėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

3916.

40Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių pastarojo gynybinę versiją, jog minėto eismo įvykio metu transporto priemonės Crysler Stratus savininke buvo ne atsakovas, o trečiasis asmuo K. Z. (dabar F.). Atreiptinas apelianto dėmesys, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

4117.

42Šiuo atveju, atsakovas byloje pateikė 2012 m. gegužės 11 d. automobilio Crysler Stratus (Valst. Nr. ( - )) pirkimo-pardavimo sutartį, kurią sudarė su Estijos Respublikos piliete K. Z. (pirkėja). Sutartis pasirašyta, tiek pardavėjo, tiek pirkėjos, joje nurodyta pirkėjos gyvenamoji vieta Taline, jos asmens kodas. Pažymėtina, kad byloje pateikta sutartis patvirtinta VĮ „Regitra“, jos teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą pirkimo-pardavimo sutartį laikė teisėtu įrodymu byloje ir rėmėsi ja priimdamas skundžiamą sprendimą. Kitą vertus, aplinkybę, kad eismo įvykio metu, automobilis Crysler Stratus nuosavybės teise priklausė K. Z. patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio įvykusio Estijoje 2012 m. birželio 15 d. Narvos kelio ir Joe gatvės sankirtoje, Taline A. F. užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (draudėjas) yra K. Z., taip pat nurodyta K. Z. gyvenamoji vieta, kuri sutampa su automobilį vairavusio asmens gyvenamąja vieta. Nors tretieji asmenys K. Z. ir A. F. byloje nepateikė atsiliepimų ar kitokių paaiškinimų byloje, nedalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau iš byloje esančių procesinių dokumentų siuntimo pažymų matyti, kad tretiesiems asmenims procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Be to, K. Z. siųstų dokumentų pažymoje užfiksuota, kad šiuo metu ji nebe K. Z., o K. F., t. y. sutampa eismo įvykį padariusio asmens ir automobilio pirkėjos pavardės, todėl tikėtina, kad šiuos asmenis sieja giminystės/šeimos ryšiai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, jos 2012 m. birželio 15 d. transporto priemonė Crysler stratus (Valst. Nr. ( - )) nuosavybės teise priklausė K. Z. (dabar F.), todėl atsakovui nekilo pareiga transporto priemonę drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jis neturi pareigos atlyginti nuostolius susijusius su 2012 m. birželio 15 d. eismo įvykiu.

43Dėl precedentų taikymo nagrinėjamoje byloje

4418.

45Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

4619.

47Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

4820.

49Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad apelianto nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-300/2010, Nr. 2A-1251-273/2014, Nr.2A-1268-265/2014, Nr. 2A-121-198/2015, Nr.2A-425-440/2014, Nr.2A-327-178/2016 ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, nes pirmojoje, antrojoje ir penktojoje bylose nebuvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, trečiojoje iš pateiktų duomenų nebuvo galimybės identifikuoti asmenį, kuris tariamai įsigijo automobilį, ketvirtojoje byloje ieškinys buvo pareikštas naujam automobilio savininkui ir pirkimo-pardavimo sutartis laikyta tinkamu įrodymu byloje, šeštojoje byloje buvo sudaryta automobilio lizingo sutartis, o nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai apie pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą naująją automobilio savininkę, duomenys sutampa su eismo įvykio deklaracijoje nurodytais duomenimis, procesiniai dokumentai asmenims buvo tinkamai įteikti sudarant galimybę jiems pasisakyti byloje svarstomais klausimais, tačiau atsakovu byloje įtrauktas buvęs automobilio savininkas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nesivadovavo ieškovo nurodytais precedentais byloje dėl nuostolių atlyginimo, kuriose ieškovu buvo Draudikų biuras.

5021.

51Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

5322.

54Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

5523.

56Atsakovas pateikė duomenis, kad jis patyrė 200 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patirtos bylinėjimosi išlaidos.

57Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

58apeliacinį skundą atmesti.

59Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą nepakeistą.

60Priteisti iš apelianto Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovo D. K. naudai 200 (du šimtai) eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovas patyrė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

61Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau... 6. 2.... 7. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2012 m. gegužės 11 d.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. sausio 10 d.... 11. 4.... 12. Nustatė, kad Estijoje, 2012 m. birželio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu... 13. 5.... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2012 m. birželio 15 d. eismo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. 6.... 17. Apeliantas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 18. 7.... 19. Apeliantas nesutiko, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog... 20. 8.... 21. Atsiliepime atsakovas D. K. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą... 22. 9.... 23. Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančią... 24. IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 25. 10.... 26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 27. 11.... 28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. birželio 15 d. įvykusio eismo... 29. Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 30. 12.... 31. Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir... 32. 13.... 33. Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto... 34. 14.... 35. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad... 36. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių... 37. 15.... 38. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovui kilo pareiga įrodyti... 39. 16.... 40. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje... 41. 17.... 42. Šiuo atveju, atsakovas byloje pateikė 2012 m. gegužės 11 d. automobilio... 43. Dėl precedentų taikymo nagrinėjamoje byloje... 44. 18.... 45. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad,... 46. 19.... 47. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie... 48. 20.... 49. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad apelianto nurodytos... 50. 21.... 51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. 22.... 54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 55. 23.... 56. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis patyrė 200 Eur išlaidas už atsiliepimo... 57. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 58. apeliacinį skundą atmesti.... 59. Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą... 60. Priteisti iš apelianto Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 61. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos...