Byla 2A-425-440/2014
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-73-632/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir patikslintą ieškinį bendraatsakoviams M. D. ir R. C. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių M. D. ir R. C. T. 49573,04 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1487,00 Lt žyminį mokestį, 1198,10 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 532,27 Lt už keliones į teismo posėdžius bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-07-03 Danijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl R. C. T. kaltės, vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovui M. D. priklausančią transporto priemonę MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ), buvo apgadinta transporto priemonė SCANIA 380, valst. Nr. ( - ). Atsakovui M. D. priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – Danijos, nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos, nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 106997,54 DKK sumai. Ieškovas gavęs reikalavimą dėl žalos bei su šios žalos administravimu susijusių administravimo išlaidų atlyginimo, sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui 106967,54 DKK (49573,04 Lt) ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš bendraatsakovių. Atsakovams gera valia nesumokėjus reikalaujamos sumos, ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų 49573,04 Lt nuostolių atlyginimo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 1-4 b.l., 2 t. 69-72 b.l.).

4Atsakovas M. D. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Ieškovo pareikštam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad 2005 metais pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė automobilį MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), Ukrainos piliečiui, kurio duomenų nepamena, pirkimo – pardavimo sutarties neberanda. Nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavo ne atsakovo vardu registruotas, o kitas automobilis, ant kurio buvo uždėti atsakovo vardu registruoto automobilio valstybinio numerio ženklai. Atsakovo teigimu, iš pateiktų ieškovo dokumentų negalima nustatyti eismo įvykį sukėlusio automobilio identifikavimo numerio (VIN kodo), taigi nėra galimybės identifikuoti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio. Be to eismo įvykį sukėlusio automobilio spalva buvo balta, o atsakovo M. D. vardu registruoto ir apie 2005 m. parduoto automobilio spalva – juoda (1 t. 57-60 b.l., 3 t. 2-4 b.l.).

5Atsakovas R. C. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-10-10 sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš R. C. T. 49573,04 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-02-27), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1487,00 Lt žyminio mokesčio ir 296,50 Lt patikslinto ieškinio ir jo priedų vertimo išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl solidaraus 49573,04 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant 1487,00 Lt žyminį mokestį, 1198,10 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą ir 532,27 Lt už keliones į teismo posėdžius bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo iš bendraatsakovio M. D. bei priteisė iš ieškovo atsakovo M. D. naudai 6750,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 139,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą. Teismas nustatė, kad ieškovas pagrindinę prievolę įvykdė 2009-04-14 - sumokėjęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą. Ieškiniu į Radviliškio rajono apylinkės teismą kreipėsi 2011-09-02. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas reikalavimą pareiškė laiku, nepraleidęs 3 metų ieškinio senaties termino. Įvertinęs ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro argumentus, atsakovo M. D. atstovo paaiškinimus bei teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei tikėtinumo taisykle, padarė išvadą, jog atsakovas M. D. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, todėl ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atmetė. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato privalomo transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių registravimo, kadangi viešame registre yra registruojama būtent atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas. Teismas sprendė, kad viešo registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisės nustatančią funkciją, jie Draudikų biurui leidžia identifikuoti galimą atsakovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – LR TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginį, kad atsakovas M. D. eismo įvykio metu buvo ir yra transporto priemonės MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ) savininkas, tik dėl to, kad taip nurodyta viešajame registre, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas remdamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų, paskelbtų su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB), 5 straipsniu TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi bei faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad ieškovo reikalavimai atsakovo R. C. T. atžvilgiu yra pagrįsti, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas atitinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-10-10 sprendimą ir priteisti iš bendraatsakovių 49573,04 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju M. D. nėra tinkamas atsakovas byloje. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovas, kuris įrodinėja jo vardu įregistruotos transporto priemonės pardavimo faktą, turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė nei tikslios tariamai įvykusio jam priklausančios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sandorio, datos, nei tariamo pirkėjo duomenų, nepateikė sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties, neįtraukė į bylą kitos tariamo sandorio šalies, nepasirūpino tinkamai užfiksuoto jos paaiškinimo apie tariamo sandorio aplinkybes pateikimu teismui, nepasirūpino gauti automobilį vairavusio R. C. T. paaiškinimus kokiu pagrindu eismo įvykio metu buvo valdoma transporto priemonė.

112. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje šalių pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą, neteisėtą bei neteisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų kada ir kam pardavė jam priklausančią transporto priemonę, nepaneigė, kad VĮ Regitra duomenys šiuo atveju yra neteisingi. Apelianto nuomone, tokio pobūdžio, kaip pirmosios instancijos teismo, sprendimai sudarytų sąlygas eikvoti biuro iždą bei galimybes tikriesiems transporto priemonių savininkams išvengti atsakomybės vien tik neigiant transporto priemonės - didesnio pavojaus šaltinio nuosavybės teisę, tačiau nepateikiant jokių įrodymų.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. D. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1000,00 Lt turėtas išlaidas advokato pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

131. Apelianto teiginiai, kad automobilio pardavimo faktą galima įrodyti tik tam tikrais įrodymais (rašytine sutartimi, pirkėjo paaiškinimais), o byloje esantys įrodymai yra netinkami ir nepakankami, nepagrįsti. Atsakovas M. D. sutinka, kad neišsaugojo automobilio pirkimo - pardavimo dokumentų ir nebegali nurodyti nei tikslios sandorio datos, nei pirkėjo duomenų, tačiau nesutinka, kad vien dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad automobilis buvo parduotas. Teismas įvertino visus bylos rašytinius įrodymus, ieškovo argumentus, atsakovo paaiškinimus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei tikėtinumo taisykle, padarė išvadą, kad atsakovas M. D. nėra tinkamas atsakovas. Ieškovas neįrodė, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent atsakovo vardu įregistruotas automobilis. Jau vien dėl šios aplinkybės M. D. negali būti laikomas tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje.

142. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad „tokio pobūdžio sprendimai sudarytų galimybes tikriesiems transporto priemonių savininkams išvengti atsakomybės vien tik neigiant transporto priemonės - didesnio pavojaus šaltinio nuosavybės teisę, tačiau nepateikiant jokių įrodymų”. Šioje civilinėje byloje neįrodyta, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis yra ar buvo registruotas atsakovo vardu. Priešingai, jei teismas būtų priėmęs kitą sprendimą, būtų galima teigti, kad apie tai, kas yra teisėtas automobilio savininkas, galima spręsti tik iš automobilio valstybinių numerių, o kiti automobilį identifikuojantys duomenys (markė, modelis, spalva, gamybos metai, VIN kodas), nurodomi automobilio registracijos pažymėjime, neturi reikšmės. Tokiu atveju būtų sudarytos sąlygos legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas transporto priemones vien tik jas paženklinus savo turimais, kitai transporto priemonei išduotais, valstybinio numerio ženklais. Ieškovo teiginiai apie sąlygas eikvoti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (apelianto) iždą taip pat nepagrįsti, kadangi jei šis iždas ir yra eikvojamas tai tik dėl paties apelianto darbuotojų neprofesionalumo, neatidumo ir netinkamo pareigų atlikimo.

15Atsakovas R. C. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

19Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo sprendžiant tinkamo atsakovo dėl ieškovo patirtų nuostolių nustatymo klausimą.

20Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. D. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi eismo įvykio metu atsakovui R. C. T. vairuojant atsakovo M. D. vardu registruotą automobilį, esant perleistai M. D. nuosavybės teisei į transporto priemonę kitam asmeniui, atsakovas M. D. eismo įvykio metu neturėjo pareigos apdrausti jos valdytojo civilinę atsakomybę. Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad atsakovas M. D. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės pardavimo kitam asmeniui faktą. Ieškovo nuomone, atsakovas tokiu būdu tik bando išvengti atsakomybės už jam priklausančia transporto priemone padarytos žalos atlyginimą.

21Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir tyrimą, išsamiai ir objektyviai neįvertino visų teismo sprendimui reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti ieškovo reikalavimus atsakovo M. D. atžvilgiu.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-07-03 Danijoje atsakovas R. C. T., vairuodamas transporto priemonę MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ) registruotą Lietuvos Respublikoje atsakovo M. D. vardu (1 t. 6 b.l.), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – SCANIA 380, valst. Nr. ( - ) (1 t. 9-24 b.l.). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas R. C. T. (1 t. 9-24 b.l.). Ieškovo pateiktais duomenimis Danijos transporto priemonių draudikų biuras atlyginęs nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą bei vadovaudamasis Biurų Tarybos vidaus nuostatais, pateikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui reikalavimą dėl 106997,54 DKK (49573,04 Lt) draudimo išmokos atlyginimo (1 t. 7-8 b.l.). Ieškovas, vadovaudamasis LR TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsniu, 2009-04-14 pervedė Danijos transporto priemonių draudikų biurui jo reikalaujamą sumą (1 t. 44 b.l.). 2009-07-02 ieškovas kreipėsi į atsakovą M. D. su pretenzija dėl Danijos transporto priemonių draudikų biurui sumokėtos išmokos grąžinimo (1 t. 45 b.l.). 2009-07-13 atsakovas M. D. pateikė ieškovui prašymą iki 2009-10-01 nevykdyti išieškojimo procedūros su tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes (1 t. 85 b.l.). Atsakovui M. D. nesumokėjus reikalaujamos sumos ieškovas 2011-09-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 49573,04 Lt nuostolių priteisimo (1 t. 1-4 b.l.), vėliau ieškinį patikslino, prašydamas patirtus nuostolius priteisti solidariai ir iš R. C. T. (2 t. 69-72 b.l.). Teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė reikalaujamą sumą tik iš atsakovo R. C. T. Atsakovas M. D. ieškinio reikalavimų nepagrįstumą jo atžvilgiu iš esmės grindė aplinkybe, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė jam nuosavybės teise nepriklausė bei, kad jo vardu registruotos transporto priemonės valstybinis numeris buvo uždėtas ant kitos tos pačios markės transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje. Teisėjų kolegija įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo M. D. argumentais.

23Pažymėtina, kad pagal LR TPVCAPDĮ 4 straipsnį privalomai turi būti draudžiama kiekviena motorinė transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, tol kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (LR TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jeigu kaltininkas padarė žalą Europos Sąjungos valstybėje, naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas Draudikų biuro vaidmenį privalomojo draudimo santykiuose yra pasisakęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui atsiradus civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos, nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009). LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad biuras sumokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei LR TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Pabrėžtina, kad perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, savininkas, pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas Draudikų biuro reikalavimui. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta Draudiko biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams koreliuoja su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (LR CK 6.270 straipsnis), transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas Draudikų biuro reikalavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies aiškinimas nesudaro pagrindo teigti, jog atsirado dalinė atsakomybė, nes tokios atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų padarinių ir kaltės laipsnio. Kita vertus, LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš LR CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo. Kadangi šie asmenys pažeidė LR TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai jie laikytini solidariaisiais skolininkais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

24Draudikų biurui naudojantis reikalavimo teise į savininką LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, aktualus transporto priemonės savininko nustatymo klausimas įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme. Nustatant transporto priemonės savininką pagal pareikštą Draudikų biuro reikalavimą, galimybė remtis transporto priemonių registro duomenimis ribota. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju nurodė pirmosios instancijos teismas, registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimą kitam asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010).

25Nagrinėjamu atveju atsakovas M. D. nurodė, kad transporto priemonę MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ), 2005 m. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė Ukrainos piliečiui, kurio duomenų nepamena, pirkimo – pardavimo sutarties neberanda (3 t. 2 b.l.). Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pardavimo sutartį surašė rusų kalba, padarė jos kopijas, pirkėjas sumokėjo pinigus ir atsakovas jam perdavė automobilį. Pažymėjo, kad šias aplinkybes matė kiti asmenys, kurie galėtų jas paaiškinti. Sužinojęs apie įvykį, nuvyko pas įvykio kaltininką į namus Danijoje, kuris jam pasakė, kad baltos spalvos automobilį pirko iš lietuvio ir rodė tik jo sugadintas nuotraukas, nes automobilis buvo priduotas sunaikinimui(2 t. 6-8 b.l., 3 t. 3 b.l.). Taip pat atsakovas nurodė, kad po kelių metų po automobilio pardavimo Ukrainos piliečiui, girdėjo, kad jo vardu registruotas automobilis buvo sugadintas eismo įvykyje ir priduotas į automobilių ardymo aikštelę ar metalo laužą (3 t. 3 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio jo nurodytus teiginius, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo paaiškinimai yra laikytini pakankami pripažįstant, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nepriklausė atsakovui M. D. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotą registre), turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-300/2010). Tais atvejais, kai LR CK ar kituose įstatymuose nenustatyta nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių rašytinės formos ar registravimo, Draudiko biuro LR TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą, t. y. paneigti registro duomenis, o Draudiko biuras gali ginčyti šio atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad toks atsakovas turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, jo teigimu, eismo įvykio neapdrausta transporto priemone metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Dėl to, pavyzdžiui, neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų apie asmenį, kuriam galimai pardavė transporto priemonę, nepateikė nei pirkimo – pardavimo sutarties nei kitų svarių įrodymų, patvirtinančių automobilio perleidimo faktą. Argumentai dėl automobilio pardavimo fakto nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, išskyrus paties M. D. paaiškinimus. Atsakovas teigdamas, kad eismo įvykio kaltininkas nurodė, kad transporto priemonę įsigijo iš kito lietuvio, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių paaiškinimų autentiškumą. Taip pat atsakovas nurodydamas, kad kiti asmenys gali paaiškinti automobilio pardavimo aplinkybes, šių asmenų neprašė apklausti liudytojais, nepateikė jų rašytinių paaiškinimų, patvirtintų įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien suinteresuoto bylos baigtimi atsakovo paaiškinimai, kad eismo įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ), savininku yra nepakankami pastarajai išvadai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienos proceso šalies pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad atsakovas M. D. nepateikė jokių tinkamų įrodymų, galinčių pagrįsti transporto priemonės nuosavybės perleidimo faktą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus yra pagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė pakankamų ir įtikinamų įrodymų, paneigiančių VĮ Regitra duomenų apie transporto priemonės savininką teisingumą bei patvirtinančių, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo kito asmens nuosavybė.

26Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad žala buvo padaryta būtent M. D. vardu registruotu automobiliu, kadangi automobilio identifikavimo numeris (VIN) ieškovo pateiktuose eismo įvykio dokumentuose nėra nurodytas. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje - Danijoje. Pažymėtina, kad Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (1 t. 36 b.l.). Nagrinėjamu atveju Danijos transporto priemonių draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir, nustatęs, kad eismo įvykyje dalyvavusi nedrausta transporto priemonė priklauso Lietuvos Respublikos piliečiui – atsakovui M. D., pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu (36-37 b.l.). Kaip jau minėta, esant LR TPVCAPDĮ 17 straipsnyje 6 dalyje nustatytoms sąlygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, suteikiančių pagrindo spręsti, kad ieškovas turėjo teisinį pagrindą netenkinti Danijos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimo. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Nagrinėjamu atveju, atsakovas M. D. tik kėlė abejones dėl automobilio MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - ) nedalyvavimo eismo įvykyje, tačiau šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, t.y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti savo atsikirtimus (LR CPK 178 straipsnius). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas patvirtino, kad vairavo baltos spalvos automobilį (VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruotas juodos spalvos automobilis MERCEDES ( - ) valst. Nr. ( - )) bei parodė automobilio nuotraukas iš kurių buvo matyti, kad skiriasi ir automobilio salono spalva, vairo apdaila (2 t. 8 b.l.), tačiau nepateikė jokių šiuos parodymus patvirtinančių paaiškinimų (fotonuotraukų, rašytinių eismo įvykio kaltininko paaiškinimų ir t.t.). Aplinkybę, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis, tačiau ja nepasinaudojo, įrodo tai, kad atsakovas pateikė eismo įvykio kaltininko asmens dokumento kopiją, tačiau jokių jo paaiškinimuose minimų po eismo įvykio darytų fotonuotraukų nepateikė (1 t. 71 b.l.). Pažymėtina, kad protingumo ir sąžiningumo principas įpareigoja asmenį elgtis, vadovaujantis Bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Nagrinėjamu atveju, atsakovas teigdamas, kad jam priklaususios transporto priemonės valstybiniu numeriu buvo naudojamasi neteisėtai, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl šios galimai nusikalstamos veikos kreipėsi į Lietuvos ar Danijos teisėsaugos institucijas ar ėmėsi kitų veiksmų, siekiant nustatyti šias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog autoįvykyje dalyvavo kitas automobilis, o vien ta aplinkybė, kad eismo įvykio užfiksavimo dokumentuose nurodyta baltos spalvos transporto priemonė nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės valstybinis numeris buvo perkeltas ant kitos transporto priemonės. Duomenų, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė po paskutinės registracijos VĮ Regitra negalėjo ir nebuvo perdažyta, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, būdamas registre įregistruoto automobilio savininkas, siekdamas savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo ieškovui perkelti kitam asmeniui, naudodamasis kvalifikuota advokato teisine pagalba, turėjo pareigą nurodyti asmenį, įsigijusi iš jo transporto priemonę, prašyti teismo šį asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, pateikti automobilio pirkimą – pardavimą patvirtinančius įrodymus (LR CPK178 straipsnis). Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

27Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pagrindo išvadai, kad neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, padaryti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimai atsakovo M. D. atžvilgiu laikytini pagrįstais ir įrodytais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, iš registre automobilio savininku įregistruoto atsakovo M. D., neįvykdžiusio pareigos apdrausti ginčo automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, solidariai su eismo įvykio kaltininku R. C. T. priteistina dėl šiuo automobiliu padarytos žalos išmokėta draudimo išmokos suma.

28Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

30Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo atsakovo M. D. atžvilgiu atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras už ieškinį yra sumokėjęs 1487,00 Lt žyminį mokestį (1 t. 50 b. l.), 1198,10 Lt už procesinių dokumentų vertimą (1 t. 47-49, 182-184 b.l.), patyręs 532,27 Lt kelionių į teismo posėdžius išlaidų (1 t. 161-165, 2 t. 31-62, 71 b.l.). Pagal LR CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš atsakovų M. D. ir R. C. T. ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistina 1487,00 Lt žyminio mokesčio, 1198,10 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidų, 532,27 Lt kelionių į teismo posėdžius išlaidų.

31Atsakovas M. D. už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 139,00 Lt žyminio mokesčio (1 t. 74 b.l.), patyrė 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, už atskirojo skundo parengimą patyrė 750,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t. 142-146 b.l., 2 t. 50-54 b.l.). Pagal LR CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo Šiaulių apygardos teismo nutartimi tenkintas (1 t. 57-60,102-104, 105-108, 120-125 b.l.), bei remiantis tuo, kad atsakovo patirtos išlaidos už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (7.4 punktas), išlaidos už atskirojo skundo parengimą viršija rekomenduotiną dydį 250,00 litais (8.15 punktas), atsakovui M. D. iš ieškovo priteistina 139,00 Lt žyminio mokesčio ir 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėtų už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo parengimą.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33Apeliantas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 208,20 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidų (3 t. 116-117 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, iš atsakovo M. D. ieškovo naudai priteistina 208,20 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos tenkinus ieškovo skundą, atsakovui M. D. neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Apeliacinį skundą tenkinti.

36Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

37„Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti.

38Priteisti solidariai iš atsakovų R. C. T. (identifikacijos Nr. ( - ), ( - )) ir M. D., asmens kodas ( - ) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 49573,04 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris litus 4 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos - 2011 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Priteisti iš atsakovų R. C. T. (identifikacijos Nr. ( - ), ( - )) ir M. D., asmens kodas ( - ) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš kiekvieno po 743,50 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt tris litus 50 ct ) žyminio mokesčio, 599,05 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt devynis litus 5 ct ) procesinių dokumentų vertimo išlaidų ir 266,14 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus 14 ct ) kelionių į teismo posėdžius išlaidų.

40Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovui M. D. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 139,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą ir atskirojo skundo parengimą.“

41Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš M. D., asmens kodas ( - ) 208,20 Lt (du šimtus aštuonis litus 20 ct) procesinių dokumentų vertimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

42Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

43Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu... 4. Atsakovas M. D. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Ieškovo... 5. Atsakovas R. C. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-10-10 sprendimu ieškinį ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 10. 1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 11. 2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje šalių pateiktus... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. D. prašo apeliacinio skundo... 13. 1. Apelianto teiginiai, kad automobilio pardavimo faktą galima įrodyti tik... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.... 15. Atsakovas R. C. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo... 20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. D. nėra tinkamas atsakovas... 21. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-07-03 Danijoje atsakovas R. C. T.,... 23. Pažymėtina, kad pagal LR TPVCAPDĮ 4 straipsnį privalomai turi būti... 24. Draudikų biurui naudojantis reikalavimo teise į savininką LR TPVCAPDĮ 23... 25. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. D. nurodė, kad transporto priemonę MERCEDES... 26. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad... 27. Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad... 28. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.... 30. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio... 31. Atsakovas M. D. už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 33. Apeliantas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 35. Apeliacinį skundą tenkinti.... 36. Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą... 37. „Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro... 38. Priteisti solidariai iš atsakovų R. C. T. (identifikacijos Nr. ( - ), ( - ))... 39. Priteisti iš atsakovų R. C. T. (identifikacijos Nr. ( - ), ( - )) ir M. D.,... 40. Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 41. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 42. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 43. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....