Byla 2K-3-489/2017
Dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Tomo Šeškausko (pranešėjas), sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, civilinės ieškovės UAB ,,K“ įgaliotajam atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB ,,K“ direktorės V. G. kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo

3S. P. ir G. B. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 2 dalį ir kiekvienas jų nuteistas viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

4Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šios bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir galutinė bausmė kiekvienam jų paskirta viešieji darbai keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

5Civilinės ieškovės UAB ,,K“ civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma iš kaltinamųjų S. P. ir G. B. solidariai priteisti 2363 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmestas.

6Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria civilinės ieškovės UAB „K“ atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinės ieškovės įgaliotojo atstovo advokato, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

81. S. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos mėn. viduryje (tikslesnė data ir laikas nenustatyti) ( - ) miesto turguje iš nenustatyto asmens įsigijo svetimais prekių ženklais ir kainų etiketėmis su UAB „K“ prekių ženklu pažymėtą nedidelį prekių kiekį, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, t. y. Šveicarijos įmonei CHANEL SARL priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtas prekes su žymenimis CHANEL: pudrą, kurios žemiausia rinkos kaina – 45 Eur, kvepalus, kurių žemiausia rinkos kaina – 54,69 Eur, pieštuką akims, kurio žemiausia rinkos kaina – 35 Eur, penkis lūpų blizgius, kurių žemiausia rinkos kaina – po 30 Eur, du blakstienų tušus, kurių žemiausia rinkos kaina – po 35 Eur; du Prancūzijos įmonei PARFUMS CHRISTIAN DIOR SOCIETE ANONYME priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtus blakstienų tušus su žymenimis DIOR, kurių žemiausia rinkos kaina – po 31,59 Eur; dvejus Italijos įmonei GUCCIO GUCCI SPA priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtus kvepalus su žymenimis GUCCI, kurių žemiausia rinkos kaina – po 86,59 Eur; Vokietijos įmonei HUGO BOSS TRADEMARK MANAGEMENT GMB & CO KG priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtus kvepalus su žymenimis HUGO BOSS, kurių žemiausia rinkos kaina – 34,49 Eur; dvejus Italijos įmonei GIANI VERSACE SPA priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtus kvepalus su žymenimis VERSASE, kurių žemiausia rinkos kaina – po 63,19 Eur, ir jas 2015 m. rugpjūčio 22 d. 12.30 val. ( - ), neturėdamas leidimo, pasikėsino realizuoti; taip S. P. registruotų prekių ženklų savininkams dėl neteisėto prekių ženklo panaudojimo ketino padaryti 763,92 Eur žalą, o UAB „K“ – 1231,50 Eur žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes prekes surado ir paėmė policijos pareigūnai.

9G. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos mėn. viduryje (tikslesnė data ir laikas nenustatyti) ( - ) miesto turguje iš nenustatytų asmenų įsigijo svetimais prekių ženklais ir kainų etiketėmis su UAB „K“ prekių ženklu pažymėtą nedidelį prekių kiekį, kurių apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, t. y. Šveicarijos įmonei CHANEL SARL priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtas prekes su žymenimis CHANEL: trejus kvepalus, kurių žemiausia rinkos kaina – po 66,39 Eur, akių pieštuką, kurio žemiausia rinkos kaina – 25,78 Eur, maskuojantį pieštuką, kurio žemiausia rinkos kaina – 35,56 Eur, du blakstienų tušus, kurių žemiausia rinkos kaina – po 28,37 Eur, tris lūpų blizgius, kurių žemiausia rinkos kaina – po 28,69 Eur; tris Prancūzijos įmonei PARFUMS CHRISTIAN DIOR SOCIETE ANONYME priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtus blakstienų tušus su žymenimis DIOR, kurių žemiausia rinkos kaina – po 34,95 Eur; Vokietijos įmonei HUGO BOSS TRADEMARK MANAGEMENT GMB & CO KG priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtus kvepalus su žymenimis HUGO BOSS, kurių žemiausia rinkos kaina – 34,49 Eur; dvejus Italijos įmonei GIANI VERSACE SPA priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtus kvepalus su žymenimis VERSASE, kurių žemiausia rinkos kaina – po 43,90 Eur, ir jas 2015 m. rugpjūčio 22 d. 12.30 val. ( - ), neturėdamas leidimo, pasikėsino realizuoti; taip G. B. registruotų prekių ženklų savininkams dėl neteisėto prekių ženklo panaudojimo ketino padaryti 630,46 Eur žalą, o UAB „K“ – 1131,50 Eur žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes prekes surado ir paėmė policijos pareigūnai.

102. Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės UAB ,,K“ civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš nuteistųjų atmetė. Šis teismas nuosprendyje dėl civilinės ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos nepagrįstumo nurodė, kad pas nuteistuosius rastos prekės parduotos nebuvo ir į apyvartą nepateko, jie jokios turtinės naudos negavo, o padarytą neturtinę žalą pripažino mažareikšme, todėl nepriteistina, nes prekės buvo pateikiamos labai siauram asmenų ratui, nebuvo siūlomos viešai. Be to, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nenustatyta, jog nusikalstamas veikas S. P. ir G. B. padarė veikdami bendrininkų grupe ar bendrais veiksmais, todėl civilinė ieškovė neturi pagrindo reikalauti priteisti žalą iš jų solidariai.

113. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir papildomai nurodė, kad specialisto išvadose ir civiliniame ieškinyje nurodytos atitinkamų teisėtų gamintojų gaminamų prekių žemiausios rinkos kainos skiriasi; turtinės žalos dydis negali būti tapatinamas tik su originalių prekių rinkos kaina UAB ,,K“ parduotuvėse, nes prekės dar buvo pažymėtos ir svetimais užsienio kosmetikos gamintojų prekių ženklais, taigi, turtine žala galėtų būti laikoma leidimo realizuoti garsių įmonių prekių ženklais pažymėtas prekes išdavimo vertė, kurios UAB ,,K“ nenurodė. Dėl neturtinės žalos šis teismas pažymėjo, kad nuteistieji pripažinti kaltais pasikėsinę padaryti baudžiamąjį nusižengimą, taigi prekės nebuvo nei realizuotos, nei parduotos, asmenų, suabejojusių UAB ,,K“ parduodamų prekių kokybe ir originalumu, nėra, o civilinės ieškovės atstovas tokių duomenų, t. y. kad prekės ženklo vertė sumažėjo ar pablogėjo UAB ,,K“ reputacija, nepateikė. Teismas nurodė ir tai, kad nuteistieji kiekvienas atskirai įsigijo svetimais prekių ženklais bei kainų etiketėmis pažymėtas prekes, pas kiekvieną iš jų rastos jo įgytos prekės, kurias jie ketino parduoti taip pat atskirai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami kartu, taigi ir dėl civilinio ieškinio neturi atsakyti solidariai.

124. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB ,,K“ direktorė V. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

134.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė įstatymus – BK 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 204 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38, 51 straipsnių nuostatas – ir dėl to nepagrįstai atmetė civilinės ieškovės UAB ,,K“ civilinį ieškinį.

144.2. Dėl netinkamo Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio nuostatų taikymo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai turtinės žalos atsiradimo faktą siejo tik su galima nauda, kurią nuteistieji galėjo gauti iš savo nusikalstamos veikos, todėl padarė neteisingą išvadą, kad civilinė ieškovė žalos nepatyrė. Nuteistieji neteisėtai naudojosi neoriginaliomis UAB ,,K“ kainų etiketėmis su UAB ,,K“ logotipu, sudarydami klaidingą įspūdį, kad tai prekės iš šios įmonės parduotuvės. Pasak kasatoriaus, nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnyje, objektas prekių ženklai yra nematerialus turtas – protinio darbo, kūrybinės veiklos rezultatas, kurį pasisavinus materialus daiktas paprastai neprarandamas. Dėl to iš intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų kylančioms pasekmėms ir žalai taikomos specifinės žalos nustatymo ir apskaičiavimo taisyklės, kuriomis teismai turėtų vadovautis, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas).

154.2.1. Kasatorius pažymi, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2, 5 dalis kaltininko gauta nauda yra tik vienas iš kriterijų, apskaičiuojant dėl išimtinių teisių pažeidimo atsiradusios žalos (nuostolio) dydį; teismas gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą tik tuo atveju, kai pažeidėjas atlieka veiksmą, nežinodamas ir neturėdamas žinoti, jog jis pažeidžia išimtines ženklo savininko teises. Kasatoriaus nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji žinojo, jog parduodamos prekės nėra originalios, ir veikė tiesiogine tyčia, todėl teismai, nustatydami žalos dydį, turėjo vadovautis ne Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 5, o 3 dalimi, pagal kurią žalos, pažeidus prekių ženklų savininko teises, dydžio apskaičiavimas siejamas su tuo, kokios pajamos būtų gautos iš teisėto ženklo naudojimo, t. y. pagal teisėto prekės pardavimo kainą, kurią galima realiai įvertinti, suskaičiuojant neteisėtai pažymėtų prekių vienetus. Kasatorius mano esant klaidinga neteisėtai prekės ženklą naudojančio asmens gautą naudą sieti tik su parduodamomis prekėmis, nes, net ir nustačius, kad prekės buvo realizuotos, nevedama nei apskaita, nei kitaip fiksuojami objektyvūs duomenys, leidžiantys apskaičiuoti, kokie buvo realūs parduotų prekių kiekiai. Civilinė ieškovė pateikė įrodymus ir skaičiavimus, reikalingus šiam žalos dydžiui pagrįsti, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai apskritai minėtos teisės normos taikymo klausimo neanalizavo ir dėl to nepateikė jokių argumentų.

164.2.2. Anot kasatoriaus, turtinės žalos padarymo fakto nustatymui lemiamos įtakos neturi, ar BK 204 straipsnyje numatyta nusikalstama veika buvo baigta, ar ne; civilinio ieškinio išsprendimo aspektu svarbu tai, kad turi būti konstatuotas ,,baigtas“ neteisėtas prekių ženklo panaudojimas. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai prekių ženklų savininko teisių pažeidimo atsiradimą siejo tik su prekių realizavimu, neatsižvelgdami į Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatas.

174.3. Kasaciniame skunde dėl civilinei ieškovei padarytos neturtinės žalos ir netinkamo CK 6.250 straipsnio 1 dalies taikymo nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog civilinei ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, tačiau apeliacinės instancijos teismas galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą susiejo su padarytos nusikalstamos veikos rūšimi, t. y. neturtinė žala atlygintina tik tuo atveju, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ir neatlygintina, kai ji padaryta dėl baudžiamojo nusižengimo. Pagal Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį prekių ženklo savininkas turi teisę reikalauti ne tik priteisti turtinę žalą, bet ir prašyti taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. Kasatorius teigia, kad toks teisių gynimo būdas nustatytas CK 6.250 straipsnyje, kurio 1 dalies prasme „nusikaltimas“ reiškia ir baudžiamąjį nusižengimą, tokio aiškinimo laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-526-693/2015, 2K-7-49/2016, 2K-7-124-648/2016). Kasatoriaus manymu, jei neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jo fakto ieškovė įrodyti neturi, jis preziumuojamas, todėl teismai nepagrįstai sprendė, ar civilinei ieškovei neturtinė žala padaryta, ar ne. Teismai turėjo vertinti tik žalos dydį, vadovaudamiesi CK 6.250, 6.282 straipsniuose nurodytais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.

184.4. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir nesutinka su teismo išvada, jog civilinė ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti padarytą žalą atlyginti iš abiejų nuteistųjų solidariai. Pasak kasatoriaus, nuteistieji kartu atvyko į ( - ) parduoti jų įsigytų kvepalų ir kosmetikos priemonių, kartu ieškojo pirkėjų ( - ), taigi veikė bendrininkų grupe. Kasatorius pažymi ir tai, kad, nepaisant nuteistųjų veiksmų kvalifikacijos, pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, todėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę.

195. Civilinės ieškovės UAB ,,K“ direktorės V. G. kasacinis skundas atmestinas.

20Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje bendrosios nuostatos

216. Kasaciniame skunde BK 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 204 straipsnio, CK 6.250 straipsnio, Prekių ženklų įstatymo 38, 51 straipsnių nuostatų pažeidimai argumentuojami tuo, kad, esant pagrindui tenkinti byloje civilinės ieškovės UAB ,,K.“ pareikštą civilinį ieškinį, teismai priėmė priešingą sprendimą – jį atmetė.

226.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Toks pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančiais nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

236.2. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.

246.3. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, išskyrus tai, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011). Nors civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant jį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Tokiu atveju civilinio ieškinio pareiškimo formai ir turiniui taikytini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 135 straipsniuose nustatyti bendrieji procesinių dokumentų formai ir turiniui keliami reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

25Taigi, teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta, kai civilinio ieškinio pareiškimas yra informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai.

266.4. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 44 straipsnio 10 dalies bei 110 straipsnio nuostatas apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises bei pareigas, darytina išvada, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis (civilinis ieškovas). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis).

27Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo baudžiamojoje byloje

287. UAB ,,K“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2363 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų S. P. ir G. B. priteisimo, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2015 m. spalio 16 d. nutarimu ji buvo pripažinta civiline ieškove. Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2016 m. sausio 5 d. teisme gauti civilinės ieškovės UAB ,,K“ papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl civilinio ieškinio.

297.1. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

30Nagrinėjamos bylos kontekste dėl turtinės žalos atlyginimo aktualios ir Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio nuostatos, pagal kurias, nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda gali būti pripažinta nuostoliais. Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančios prekės gali būti perduotos tų teisių turėtojams šių prašymu. Negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu prekių ženklu (t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl ženklo naudojimo sutarčių sudarymo ir kt.). Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo galima reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

317.2. Iš civilinės ieškovės UAB ,,K“ civilinio ieškinio ir papildomų paaiškinimų matyti, kad, civilinės ieškovės nuomone, reali S. P. ir G. B. nusikaltimais bendrovei padaryta turtinė žala siekia 2363 Eur, kurią sudaro originalių prekių UAB ,,K“ parduotuvėse teisėto pardavimo kainų suma (Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 3 dalis).

327.3. Minėta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai civilinį ieškinį dėl 2363 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė, argumentuodami tuo, kad: 1) turtinės žalos dydis negali būti tapatinamas tik su originalių prekių rinkos kaina UAB ,,K“ parduotuvėse, nes prekės dar buvo pažymėtos ir svetimais užsienio kosmetikos gamintojų prekių ženklais, turtinė žala galėtų būti laikoma leidimo realizuoti garsių įmonių prekių ženklais pažymėtas prekes išdavimo vertė, kurios UAB ,,K“ nenurodė; 2) pas nuteistuosius rastos prekės parduotos nebuvo ir į apyvartą nepateko, jie jokios turtinės naudos negavo.

337.4. Tokie teismų argumentai atitinka bylos medžiagą. Byloje nustatyta, kad kiekvienas iš nuteistųjų iš nenustatytų asmenų įsigijo ir, neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti užsienio gamintojams priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtas prekes, kurios dar buvo pažymėtos ir kainų etiketėmis su atitinkamu UAB „K“ priklausančiu prekių ženklu (logotipu).

34Nors kasatorius nesieja savo reikalavimų ir teisių pažeidimų su kitų gamintojų prekių ženklų žymėjimu ir naudojimu, tačiau, apskaičiuodamas patirtą turtinę žalą, vadovavosi apskritai originalių prekių UAB ,,K“ parduotuvėse teisėto pardavimo kainomis.

35Civilinė ieškovė yra teisių į prekių ženklus „K“ savininkė (žodinį prekių ženklą „K“ (w.) (reg. Nr. ( - )) ir žodinį-vaizdinį prekių ženklą „K“ (w. fig.) (reg. Nr. ( - )). Civilinė ieškovė šiuo atveju galėtų prašyti priteisti žalą tik būtent už teisių į jai priklausantį atitinkamą prekių ženklą „K“ pažeidimus, tai atitinkamai įrodinėjant ir pagrindžiant. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šis civilinės ieškovės nurodomas turtinės žalos apskaičiavimo kriterijus – konkrečių prekių teisėto pardavimo kaina – šiuo atveju negali būti taikomas, t. y. negali būti prilyginamas atlyginimui, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą – šiuo atveju būtent už prekių ženklą ,,K“.

367.5. Pažymėtina, ir tai, kad, priešingai nei nurodoma civiliniame ieškinyje ir kasaciniame skunde, vien tai, kad nuteistieji buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 2 dalį, savaime negali reikšti pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už teisių į prekių ženklus (šiuo atveju prekių ženklą „K“) pažeidimus, taip pat tai savaime nereiškia, kad civilinei ieškovei buvo padaryta turtinė žala; ją, kaip minėta, civilinė ieškovė turi pagrįsti ir įrodyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civiliniame ieškinyje pateikiamas padarytos turtinės žalos dydis tiesiogiai siejamas su originalių prekių UAB ,,K“ parduotuvėse teisėto pardavimo kainų suma, kuri savaime civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos fakto ir dydžio nepagrindžia (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-684/2015). Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas nutartyje, nagrinėjamu atveju turtine žala galėtų būti laikoma leidimo realizuoti garsių įmonių prekių ženklais pažymėtas prekes išdavimo vertė, kurios UAB ,,K“ nenurodė.

377.6. Teisėjų kolegija obiter dictum pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką vienu iš žalos apskaičiavimo kriterijų galėtų būti negautos pajamos, kurias turi įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005). Kalbant, pavyzdžiui, apie negautas pajamas, jos šiuo atveju turėtų būti suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, kuris turi būti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes, tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-336/2008, 3K-3-418/2014, 3K-3-447/2014, 3K-3-24/2015). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tokių skaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta.

38Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo baudžiamojoje byloje

398. Civilinė ieškovė UAB ,,K“ civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, nurodydama, kad ši įmonė yra žinoma, turi gerą reputaciją, o jos ženklo neteisėtas naudojimas daro didelę žalą įmonės įvaizdžiui, vartotojų pasitikėjimui šios įmonės parduotuvėse parduodama produkcija.

408.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai civilinei ieškovei padarytą neturtinę žalą pripažino mažareikšme, nes prekės buvo pateikiamos labai siauram asmenų ratui, jos nebuvo siūlomos viešai, prekės nebuvo nei realizuotos, nei parduotos; asmenų, suabejojusių UAB ,,K“ parduodamų prekių kokybe ir originalumu, nėra, o civilinė ieškovė tokių duomenų, t. y. kad prekių ženklo vertė sumažėjo ar pablogėjo UAB ,,K“ reputacija, nepateikė.

418.2. Nors Prekių ženklų įstatyme neturtinės žalos atlyginimas, kaip savarankiškas teisių gynimo būdas, nenumatytas, tačiau, atsižvelgiant į CK 2.24 straipsnio 8 dalies, 2.42 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens dalykinės reputacijos ir teisės į pavadinimą pažeidimų gynimo pagrindus ir būdus, ir į CK 6.250 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir pagrindus, neturtinės žalos atlyginimas kaip juridinio asmens pažeistų teisių gynimo būdas yra galimas.

428.3. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad toks teisių gynimo būdas nustatytas įstatyme ar kad pagal minėtas įstatymo nuostatas galutinai žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį, priešingai nei teigia kasatorius, savaime nereiškia, kad civilinė ieškovė yra atleidžiama nuo pareigos įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir jos dydį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-472/2005, 3K-3-376/2007).

43Vien tik paties nuteistųjų veiksmų juridinio pripažinimo nusikalstamais faktas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo fakto, nes ir tokiais atvejais (kaip ir turtinės žalos atlyginimo) būtinas visų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat ir neturtinės žalos, identifikavimas. Iš bylos rašytinės medžiagos, susijusios su civiliniu ieškiniu, neišplaukia, kuo konkrečiai pasireiškė bendrovei padaryta neturtinė žala dėl teisių į jai priklausančius prekių ženklus „K“ (reg. Nr. ( - ) ir reg. Nr. ( - )) pažeidimo. Teismas negali „sugalvoti“ už civilinę ieškovę, kaip ir kuo pasireiškė (galėjo pasireikšti) bendrovės reputacijai, vartotojų pasitikėjimui jos parduodama produkcija padaryta neturtinė žala. Šios žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika.

44Teismas, kaip minėta, tik galutinai nustato neturtinės žalos dydį, remdamasis civilinės ieškovės pateiktais įrodymais dėl padarytos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, nes kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, kiekviena nusikalstama veika visada asmenims sukelia nepatogumų, pakenkia neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nusikalstama veika padarytas neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

45Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

468.4. Civilinės ieškovės UAB ,,K“ civiliniame ieškinyje ir rašytiniuose papildomuose paaiškinimuose tik deklaratyviai nurodyta, kad nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo pakenkta įmonės reputacijai, vartotojų pasitikėjimui jos parduodama produkcija, tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė jai padaryta neturtinė žala dėl teisių į jai priklausantį prekių ženklą pažeidimo, pavyzdžiui, kaip konkrečiai dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjo jos reputacija, kokios aplinkybės rodo, kad tai turėjo neigiamos įtakos vartotojų pasitikėjimui įmone, civiliniame ieškinyje nenurodyta. Kaip matyti iš civilinio ieškinio, civilinė ieškovė, kalbėdama apie ypatingą apsaugą prekių ženklui „K“, kaip materialiąją teisės normą nurodo CK 2.42 straipsnį, reglamentuojantį teisės į juridinio asmens pavadinimą (t. y. kitą pramoninės nuosavybės objektą, nei prekių ženklas) gynimą.

47Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, byloje priimtas sprendimas atmesti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teisingas ir atitinka BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta sprendimą.

488.5. Sutiktina su kasatoriaus pastebėjimu, kad, priešingai nei nurodė teismai, sistemiškai ir logiškai aiškinant CK 6.250 straipsnio, BPK 109 straipsnio nuostatas, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,nusikaltimas“ apima tiek nusikaltimą (BK 11 straipsnis), tiek baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Teismai neteisingai aiškino, kad neturtinė žala gali būti priteisiama tik tuo atveju, jei padaromas nusikaltimas, o ne baudžiamasis nusižengimas, kurį ir padarė nuteistieji S. P. ir G. B.. Tačiau tai nelaikytina esminiu BPK normų pažeidimu ar CK normų netinkamu taikymu, lėmusiu neteisingą civilinio ieškinio išsprendimą, nes tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio. Minėta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

498.6. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai pagrįstai atmetė civilinės ieškovės UAB ,,K“ civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistųjų ir esminių BPK reikalavimų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą teisme, pažeidimų nepadarė. Teismų sprendimai dėl civilinio ieškinio išsprendimo padaryti tinkamai taikant CK normas ir nepažeidžiant Prekių ženklų įstatymo nuostatų. Panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, vadovaujantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

508.7. Tai konstatavus, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl solidariosios atsakomybės nuteistiesiems taikymo, priteisiant civilinės ieškovės prašomą žalą, netenka teisinės reikšmės, todėl nenagrinėti.

51Dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo

529. Pagal BPK 376 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas nagrinėjant kasacinę bylą teisės taikymo aspektu, šis teismas, nustatęs situaciją, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas galėjo turėti įtakos ir kasacinių skundų nepadavusiems nuteistiesiems, patikrina viso nuosprendžio teisėtumą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 4 dalis). Formuodamas tokią praktiką, šis teismas yra saistomas savo paties sukurtų precedentų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo analogiškose pagal faktinę ir teisinę padėtį atitinkamų kategorijų bylose.

539.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017 buvo nagrinėjami aktualūs nagrinėjamai bylai BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir jo požymių aiškinimo klausimai.

549.2. Minėtoje kasacinės instancijos teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje padaryta išvada, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos dvi nusikalstamų veikų sudėtys: 1) tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti (formalios sudėtys); 2) tas, kas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos (materiali sudėtis).

55Tai reiškia, kad didelės žalos požymis nėra įtrauktas į BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – didelio prekių kiekio pažymėjimo svetimu prekių ženklu neturint leidimo ir didelio svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekio pateikimo realizuoti neturint leidimo – sudėtį; didelės žalos požymis priskiriamas tik vienai iš BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – pasinaudojimui svetimu paslaugų ženklu.

5610. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje kiekvienas iš nuteistųjų pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 2 dalį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje esančios normos dispozicija iš esmės atitinka BK 204 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus baudžiamojo nusižengimo požymius (išskyrus tai, kad skiriasi tik ,,prekių kiekio“ ir ,,žalos“ požymių vertinamieji kriterijai – didelis ar nedidelis prekių kiekis ir didelė žala ar žala), teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, vadovaujasi šioje kasacinės instancijos teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais išaiškinimais.

5710.1. Minėta, kad tiek S. P., tiek G. B. pagal teisme pakeistą kaltinimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už pateikimą realizuoti užsienio gamintojams priklausančiais registruotais prekių ženklais ir kainų etiketėmis su UAB „K“ priklausančiu prekių ženklu pažymėtą nedidelį prekių kiekį. Kaltininkų veiksmai teismo nuosprendyje aprašyti kaip pasireiškiantys nedidelio kiekio prekių pateikimu realizuoti, papildomai veikų aprašyme nurodant leidimo neturėjimo, šių prekių įgijimo aplinkybes, pabrėžiant pasikėsinimą jas realizuoti. Tai, kad nuteistieji, darydami šią veiką, pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, S. P. ir G. B. nėra inkriminuota.

5810.2. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nuteistųjų padaryto baudžiamojo nusižengimo sudėtis materiali, inkriminuodamas jiems žalos padarymo požymį, o apeliacinės instancijos teismas palikęs tokį veikos aprašymą ir įvertinimą, neteisingai taikė BK 204 straipsnio 2 dalies nuostatas.

5910.3. Atsižvelgiant į tai ir į kitus išaiškinimus dėl veikos, numatytos BK 204 straipsnyje ir pasireiškiančios prekių pateikimu realizuoti, baigtumo, esančius minėtoje septynių teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017, nuteistųjų S. P. ir G. B. byloje nustatytų veikų kvalifikavimas, nekeičiamas, tačiau iš teismų sprendimų šalinamas pagal BK 204 straipsnio 2 dalį nustatytas S. P. ir G. B. veikų padarinius apibūdinantis žalos požymis.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

61Civilinės ieškovės UAB ,,K“ direktorės V. G. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. S. P. ir G. B. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šios bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir... 5. Civilinės ieškovės UAB ,,K“ civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma iš... 6. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinės ieškovės įgaliotojo atstovo... 8. 1. S. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos mėn. viduryje (tikslesnė data... 9. G. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos mėn. viduryje (tikslesnė data ir... 10. 2. Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės UAB ,,K“ civilinį... 11. 3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tokioms pirmosios instancijos... 12. 4. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB ,,K“ direktorė V. G. prašo... 13. 4.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė... 14. 4.2. Dėl netinkamo Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio nuostatų taikymo... 15. 4.2.1. Kasatorius pažymi, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio... 16. 4.2.2. Anot kasatoriaus, turtinės žalos padarymo fakto nustatymui lemiamos... 17. 4.3. Kasaciniame skunde dėl civilinei ieškovei padarytos neturtinės žalos... 18. 4.4. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio... 19. 5. Civilinės ieškovės UAB ,,K“ direktorės V. G. kasacinis skundas... 20. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje bendrosios nuostatos... 21. 6. Kasaciniame skunde BK 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 204... 22. 6.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 23. 6.2. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos... 24. 6.3. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs)... 25. Taigi, teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta, kai... 26. 6.4. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio... 27. Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo... 28. 7. UAB ,,K“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2363... 29. 7.1. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio... 30. Nagrinėjamos bylos kontekste dėl turtinės žalos atlyginimo aktualios ir... 31. 7.2. Iš civilinės ieškovės UAB ,,K“ civilinio ieškinio ir papildomų... 32. 7.3. Minėta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai civilinį... 33. 7.4. Tokie teismų argumentai atitinka bylos medžiagą. Byloje nustatyta, kad... 34. Nors kasatorius nesieja savo reikalavimų ir teisių pažeidimų su kitų... 35. Civilinė ieškovė yra teisių į prekių ženklus „K“ savininkė... 36. 7.5. Pažymėtina, ir tai, kad, priešingai nei nurodoma civiliniame ieškinyje... 37. 7.6. Teisėjų kolegija obiter dictum pažymi, kad pagal kasacinio teismo... 38. Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo... 39. 8. Civilinė ieškovė UAB ,,K“ civiliniu ieškiniu taip pat prašė... 40. 8.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai civilinei ieškovei... 41. 8.2. Nors Prekių ženklų įstatyme neturtinės žalos atlyginimas, kaip... 42. 8.3. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad toks teisių gynimo būdas... 43. Vien tik paties nuteistųjų veiksmų juridinio pripažinimo nusikalstamais... 44. Teismas, kaip minėta, tik galutinai nustato neturtinės žalos dydį,... 45. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra... 46. 8.4. Civilinės ieškovės UAB ,,K“ civiliniame ieškinyje ir rašytiniuose... 47. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, byloje priimtas sprendimas atmesti... 48. 8.5. Sutiktina su kasatoriaus pastebėjimu, kad, priešingai nei nurodė... 49. 8.6. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai... 50. 8.7. Tai konstatavus, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl... 51. Dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo... 52. 9. Pagal BPK 376 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias kasacinės instancijos... 53. 9.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų... 54. 9.2. Minėtoje kasacinės instancijos teismo išplėstinės septynių teisėjų... 55. Tai reiškia, kad didelės žalos požymis nėra įtrauktas į BK 204... 56. 10. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje kiekvienas iš nuteistųjų pripažinti... 57. 10.1. Minėta, kad tiek S. P., tiek G. B. pagal teisme pakeistą kaltinimą... 58. 10.2. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nuteistųjų... 59. 10.3. Atsižvelgiant į tai ir į kitus išaiškinimus dėl veikos, numatytos... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Civilinės ieškovės UAB ,,K“ direktorės V. G. kasacinį skundą atmesti....