Byla 2K-211-895/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiosios R. J. atstovo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendis paliktas nepakeistas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui, nukentėjusiosios R. J. atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, civilinės atsakovės UAB „N.“ atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiosios R. J. atstovo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu T. J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda.

4Nukentėjusiosios R. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“ priteista 155,60 Eur.

5Iš T. J. P. priteista 942,94 Eur nukentėjusiajai R. J. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, nuteistojo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7I. Bylos esmė

8

  1. T. J. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2012 m. gruodžio 3 d. apie 16.23 val., vairuodamas UAB „N.“ priklausantį krovininį automobilį „Volvo FH 12“ (valst. Nr. ( - )) su puspriekabe „Schmitz“ (valst. Nr. ( - )), važiavo nuo Vilniaus link Trakų ir Galvės gatvėje (kelio Vilnius–Trakai 18-ame kilometre), važiuodamas pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas (snigo, slidi kelio danga), nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Opel Astra“ (valst. Nr. ( - )), vairuojamu R. J.. Eismo įvykio metu R. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais T. J. P. pažeidė KET 105, 125, 133 punktų reikalavimus.

9II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

10

  1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo T. J. P. baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. J. atstovo advokato M. Arasimavičiaus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą.

11III. Kasacinio skundo argumentai

12

  1. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
    1. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl įrodinėjimo, būtinybės pašalinti prieštaravimus, neįvertino įrodymų visumos, taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, pripažinęs 2016 m. liepos 12 d. ekspertizės aktą (kuris yra nepalankus nukentėjusiajai) leistinu ir patikimu įrodymu, nenurodęs motyvų, nepašalinęs įrodymų prieštaravimų, konstatavo, kad privataus eksperto P. Petreikio pateikta konsultacinė išvada neturi įrodomosios vertės. Tai yra esminis šalių lygiateisiškumo ir proceso rungtyniškumo pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas nepatenkino nukentėjusiosios prašymo ir neiškvietė į teismo posėdį eksperto P. Petreikio, nors ekspertizės išvadą pateikę ekspertai buvo iškviesti ir patvirtino savo išvadas. Teismas nemotyvavo, kodėl konsultacinė išvada yra mažiau vertinga už ekspertizės aktą, kurį pasirašę ekspertai du kartus keitė savo nuomonę dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, nes liko nepašalintos visos abejonės dėl kasatorei padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo.
    2. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl akivaizdžių ekspertizės akto trūkumų. Neįvertinta, kad ekspertai J. Majauskaitė-Čobot ir R. Raudys 2013 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje konstatavo, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o vėliau savo nuomonę pakeitė ir ekspertizės akte jau nustatė, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši aplinkybė verčia abejoti ekspertizės išvadų pagrįstumu ir yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, ją atliekant kitiems ekspertams. Teismui remiantis nepatikima ekspertizės išvada, padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.
    3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad iki eismo įvykio nukentėjusioji buvo sveika (tarnavo užsienio misijose, reguliariai tikrinosi sveikatą, vykdė pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvus). Po eismo įvykio atsiradusią peties sąnario kontraktūrą ekspertai atsiejo nuo eismo įvykio, nors tos pačios rankos alkūnės ir riešo kontraktūras pripažino jo padariniu. Neįvertinta ir tai, kad peties sąnario sužalojimą sukėlė automobilio saugos diržas (nors ekspertai ir pripažino, kad diržas galėjo traumuoti petį), kad peties sąnario problemos išsivystė tuo pačiu metu, kaip ir kitų eismo įvykio metu traumuotų sąnarių problemos, nepaaiškinta, kaip alkūnkaulį keliose vietose sutrupinęs, riešo sąnarį traumavęs smūgis galėjo nepadaryti poveikio peties sąnariui.
    4. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizės akto turinio trūkumų (ekspertizės akte taip pat aprašyta kito asmens (kitų asmenų) sveikatos istorija; ekspertai patvirtino, kad patys nerengė ekspertizės akto, o tik jį pasirašė). Ekspertizės aktas turi ir esminių vidinių prieštaravimų: ekspertai nurodė vienintelę aplinkybę, lėmusią ieškovės sveikatos sužalojimo kitokį įvertinimą, – neva iš karto po eismo įvykio nenustatytus peties sąnario traumavimo požymius. Tai paneigia ekspertizės akte aprašyti medicininiai dokumentai: iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2012/28319 matyti, kad jau 2012 m. gruodžio 3 d. sužalojimų trafarete pažymėti odos nubrozdinimai kairio peties, abiejų klubų, abiejų riešų ir dešinio kelio srityse; peties sąnario problemos aprašomos 2013 m. kovo 4 d. medicininiuose dokumentuose; 2013 m. balandžio 4 d. atliktas peties sąnario ultragarsinis tyrimas nustatė sąauginio glenohumeralinio sąnario požymius, biceps brachii ilgosios sausgyslės tenosinovito požymius; 2013 m. balandžio 9 d. ieškovė skundėsi peties sąnario skausmu (gyd. V. Lekstutienė); 2013 m. gegužės 8 d. buvo atliktas kairio peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimas Nr. H13-62302, jo metu nustatyta, kad „t. supraspinati bursiniame paviršiuje priekinėje dalyje yra smulkus paviršinių pluoštelių plyšimas; periartikulinė židininė osteoporozė. Bufordo kompleksas ar labrum glenoidale priekinės dalies plyšimas (derinti su klinika ir anamneze); peties sąnaryje ir burzuose nežymiai padaugėję skysčio“. Plyšimai peties sąnaryje negalėjo atsirasti savaime – tai akivaizdus traumos padarinys.
    5. Ekspertizės aktas prieštarauja tokią pat įrodomąją galią turinčiai specialisto išvadai, tačiau prieštaravimai nebuvo pašalinti. Esant esminiams ekspertizės akto trūkumams, tų pačių specialistų pateiktų išvadų prieštaravimui, teisingas bylos išnagrinėjimas neįmanomas neskiriant pakartotinės ekspertizės. Pakartotinė ekspertizė paprastai skiriama, kai atliktos ekspertizės aktas prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų duomenų, kurie gali turėti įtakos eksperto išvadai, ar darant ekspertizę buvo padaryta esminių proceso įstatymo pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587-697/2015). Specialisto išvada, kaip įrodymų šaltinis, yra lygiavertė ekspertizės aktui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2009).
    6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nešališką teismą, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. 2016 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje teismas nutarė ieškovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo atidėti, kol bus išklausyti atvykę ekspertai, ir du kartus pareikalavo, kad prokuroras S. Jankauskas pateiktų 2016 m. spalio 25 d. prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme. Prokuroras nurodė, kad dar negali pateikti tokio prašymo, kadangi neišspręstas klausimas dėl ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, neapklausti pakviesti ekspertai. Tai reiškia, kad, dar neišsprendęs klausimo dėl ekspertizės skyrimo ir nežinodamas nukentėjusiajai padaryto tikrojo sveikatos sutrikdymo masto, pirmosios instancijos teismas jau žinojo, kad kaltinimą būtina perkvalifikuoti, ir pareiškė savo išankstinę nuomonę dėl ekspertizės akto pripažinimo vieninteliu reikšmingu bylos įrodymu. Dėl teismo siekio, neišsprendus ekspertizės akto teisėtumo, perkvalifikuoti veiką į nesunkų sveikatos sutrikdymą, akivaizdaus išankstinio nusistatymo atmesti visus ieškovės pareikštus prašymus kasatorė pareiškė teismui nušalinimą, jis buvo atmestas. Taigi bylą išnagrinėjo išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir bylos baigties išsakęs teismas. Pirmosios instancijos teismo pasisakymas dėl kasatorei padaryto kūno sužalojimo sunkumo masto bei būtinybės perkvalifikuoti veiką inicijavimas dar iki ekspertų apklausos yra aiškus teismo nešališkumo principo pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010). Apeliacinės instancijos teismas ne pašalino šį esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, bet jį įteisino, be to, nepatenkino kasatorės prašymo dėl eksperto P. Petreikio iškvietimo į teismo posėdį, nepašalino abejonių dėl ekspertizės akto ir konsultacinės išvados pagrįstumo, ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.
    7. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl negautų pajamų (5029,48 Eur) atmetė nurodydamas, kad nukentėjusiajai tokią turtinę žalą visiškai kompensavo draudimo bendrovė. Kadangi civilinis ieškinys ir buvo reiškiamas dėl draudimo bendrovės nekompensuotos negautų pajamų sumos priteisimo, toks teismo argumentavimas laikytinas civilinio ieškinio atmetimu be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą (pirmosios instancijos teismas šio principo netaikė). Šis teismas konstatavo, kad neva lėtinėmis ligomis sirgusi ieškovė neturi teisės į visišką negautų pajamų kompensavimą, kad kasatorės sveikatos sužalojimas eismo įvykio metu yra mažiau reikšmingas negu analogiškoje situacijoje atsidūrusio sveiko asmens sužalojimas. Toks konstatavimas yra kasatorės diskriminavimas dėl jos sveikatos būklės (prieš eismo įvykį kasatorė buvo 100 proc. darbinga, po jo darbingumas neterminuotai sumažėjo iki 70 proc.). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika dėl civilinių ieškinių įrodinėjimo bei pagrindimo (kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017), neatsakė į apeliantės argumentus, o tik patvirtino ieškinio atmetimo be motyvų galimybę. Civiliniame procese toks nemotyvuotas civilinio ieškinio atmetimas laikomas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas atmetė civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos, remdamasis pirmosios instancijos teismo neteisingai konstatuotu sveikatos sutrikdymo mastu, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo.

13IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

144. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. J. kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

165. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė jos atstovo pateiktus prašymus, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, nevertino įrodymų visumos, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų, ir prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šie kasatorės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

176. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus: kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, 2013 m. liepos 8 d. – spalio 16 d. specialisto išvadą Nr. KG 129/13(01), 2016 m. liepos 12 d. teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. PEGK 4(86/207) 2016 (01), teismo medicinos ekspertų J. Majauskaitės-Čobot, R. Raudžio, gydytojo ortopedo traumatologo dr. I. Šatkausko, specialisto G. Galinio paaiškinimus, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. balandžio 15 d. specializuotos medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 1174, kitus rašytinius įrodymus, nustatė, kad kaltinamojo T. J. P. neteisėtais veiksmais sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas konstatavo, kad ekspertizės akte buvo įvertinti nukentėjusiosios medicininiai dokumentai, tarp jų – 2013 m. spalio 31 d. magnetinio rezonanso tyrimo duomenys ir 2013 m. rugsėjo 23 d. chirurginės operacijos protokolas, ir duota išvada, jog nukentėjusiajai nustatyta kairiojo peties sąnario kontraktūra nesusijusi su 2012 m. gruodžio 3 d. eismo įvykiu (t. y. jo metu nukentėjusiosios patirta trauma), ir tai yra pagrindas keisti anksčiau nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą (t. y. specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas).

187. Nukentėjusiosios R. J. atstovas apeliaciniu skundu ginčijo neteisingai nustatytą nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą ir prašė ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus proceso pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat nagrinėjant bylą apeliacine tvarka naujai gautus duomenis, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir teisingai bei pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiajai dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

198. Nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas jos atstovo pareikštus prašymus, iš esmės pažeidė BPK reikalavimus. BPK 324 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-494/2012).

209. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl nukentėjusiosios atstovo prašymų, prie bylos pridėjo visus pateiktus naujus dokumentus, t. y. 2017 m. vasario 1 d. radiologinio tyrimo vertinimą, ortopedo traumatologo V. Martinaičio raštu išdėstytą nuomonę dėl nukentėjusiajai nustatytos peties sąnario kontraktūros atsiradimo priežasties, 2014 m. gegužės 9 d. Prienų r. pirminės sveikatos priežiūros centro raštą Nr. 68, 2017 m. gegužės 16 d. ortopedo traumatologo L. Bazaro raštą ir privataus eksperto P. Petreikio surašytą 2017 m. spalio 19 d. konsultacinę specialisto išvadą (5 t., b. l. 158, 6 t., b. l. 48), o netenkindamas prašymų apklausti nukentėjusiąją operavusį gydytoją L. Bazarą ir privatų ekspertą P. Petreikį, nurodė tokio sprendimo motyvus (t. y. kad L. B. aprašyti dokumentai yra byloje, eksperto P. Petreikio pateikta konsultacinė išvada bus vertinama) (5 t., b. l. 171, 6 t., b. l. 48). Taigi, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo prašymus, iš esmės laikydamasis BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tai, kad minėti asmenys nebuvo apklausti, nereiškia, kad bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai reikalinga bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką konsultacinę išvadą davęs asmuo kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas, jeigu teismui kyla abejonių dėl šio asmens specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių ir klausimų teismui nekilo.

2110. BPK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Kai ekspertizės aktas vertinamas kaip nepakankamai išsamus ar nepakankamai pagrįstas, teismas turi teisę paskirti naują ekspertizę ir pavesti ją daryti tam pačiam ar kitam ekspertui (BPK 286 straipsnio 7 dalis). Pagal šias nuostatas teismas turi teisę paskirti naują ekspertizę ne bet kuriuo, o tik tuo atveju, kai ekspertizės aktą įvertina kaip nepakankamai išsamų ar nepakankamai pagrįstą.

2211. Apeliacinės instancijos teismas dėl nukentėjusiosios atstovo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę sprendė, išklausęs 2016 m. liepos 12 d. ekspertizės aktą surašiusių ekspertų J. Majauskaitės-Čobot, R. Raudžio, ortopedo traumatologo dr. I. Šatkausko paaiškinimų ir jų atsakymų į proceso dalyvių užduotus klausimus. Ekspertai R. Raudys bei J. Majauskaitė-Čobot ir specialistas I. Šatkauskas, įvertinę nukentėjusiosios atstovo pateiktus traumatologo V. Martinaičio raštą ir radiologinio tyrimo vertinimą, kategoriškai nurodė, kad juose esantys duomenys neduoda pagrindo keisti ekspertizės akto išvadas. Ekspertė J. Majauskaitė-Čobot, kuri davė paaiškinimus vėlesniame 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje, pateikė ir P. Petreikio konsultacinės specialisto išvados vertinimą, nurodydama, kad joje neįvertinti du pagrindiniai dokumentai – 2013 m. rugsėjo 23 d. operacinis protokolas ir 2013 m. spalio 31 d. magnetinio rezonanso tyrimas, turintys lemiamą reikšmę konstatuojant nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (5 t., b. l. 168–170). Taigi apeliacinės instancijos teismas (kaip ir pirmosios instancijos teismas) ekspertizės aktą pripažino leistinu ir patikimu įrodymu. Tai, kad surašant ekspertizės aktą dalyvavo tie patys ekspertai R. Raudys ir J. Majauskaitė-Čobot, dalyvavę ir surašant 2013 m. spalio 16 d. specialisto išvadą (nustačiusią sunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą), neduoda pagrindo abejoti ekspertizės akto patikimumu, kadangi šie ekspertai abiejų instancijų teismų posėdžiuose išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių jie pakeitė savo išvadą dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto (t. y. dėl to, kad duodant specialisto išvadą nebuvo gauti duomenys apie nukentėjusiajai 2013 m. rugsėjo 23 d. atliktos artroskopinės kairiojo peties sąnario operacijos radinius ir nebuvo žinoma apie nukentėjusiosios stuburo kaklinės dalies patologiją). Be to, surašant ekspertizės aktą dalyvavo ir naujas ekspertų komisijos narys – ortopedas traumatologas I. Šatkauskas, jis vienareikšmiškai ir argumentuotai patvirtino, kad nukentėjusiosios kairiojo peties sąnario kontraktūra nesusijusi su eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirta trauma. Kadangi aplinkybių, numatytų BPK 286 straipsnio 7 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatyta, o ekspertizės aktas atitiko BPK 88 straipsnio reikalavimus, ją pateikę ekspertai turėjo specialių žinių, reikalingų atliekant tyrimą, skirti naują ekspertizę, kartu tęsiant daugiau nei ketverius metus užsitęsusį baudžiamosios bylos procesą, nebuvo teisėto pagrindo. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaskyręs teismo medicinos ekspertizės, esminio BPK normų pažeidimo nepadarė.

2312. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas ištyrė privataus eksperto P. Petreikio pateiktą konsultacinę išvadą, taip pat atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama pašalinti prieštaravimus tarp įrodymų (specialisto išvados bei konsultacinės specialisto išvados ir ekspertizės akto). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti visi ekspertizės aktą pateikę ekspertai ir specialistas. Ekspertai R. Raudys ir J. Majauskaitė-Čobot teisme paaiškino, kodėl jie pakeitė savo anksčiau (t. y. specialisto išvadoje) duotas išvadas dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, o ekspertė J. Majauskaitė-Čobot – ir dėl konsultacinės specialisto išvados pagrįstumo, o jų nurodytos aplinkybės patvirtintos kitais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad kasatorės tvirtinimas, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki eismo įvykio buvo sveika, yra nepagrįstas, akivaizdžiai prieštaraujantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotiems duomenims apie nukentėjusiosios lėtines ligas. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą dėl nukentėjusiosios įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto, įvertinęs visus proceso metu surinktus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus įrodymus, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnyje, nepažeisdamas rungimosi principo (BPK 7 straipsnis).

2413. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-524/2014, 2K-76-942/2017, 2K-208-976/2017).

2514. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas bylos įrodymus, išdėstydamas nutartyje savo išvadas dėl apeliacinio skundo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė. Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo

2615. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė objektyvaus nešališkumo, kadangi bylą nagrinėjęs teisėjas, neišsprendęs ekspertizės akto teisėtumo klausimo, neapklausęs ekspertų, pareiškė išankstinę nuomonę dėl kasatorei padaryto sveikatos sutrikdymo masto ir kaltinimo perkvalifikavimo būtinybės, pareikalavo prokuroro pateikti prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, be to, buvo akivaizdžiai nusistatęs atmesti visus nukentėjusiosios prašymus. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto teismo nešališkumo principo pažeidimo ir pats buvo šališkas, kadangi apklausė tik kasatorei nepalankią išvadą davusius ekspertus ir nepatenkino prašymo apklausti privatų ekspertą P. Petreikį. Kasatorės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

2716. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

2816.1. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

2916.2. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017).

3017. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. liepos 14 d. buvo gautas 2016 m. liepos 12 d. ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai jos 2016 m. rugpjūčio 29 d. prašymu išduota šio ekspertizės akto kopija. 2016 m. gruodžio 14 d. teisiamojo posėdžio pradžioje teisėjas informavo proceso dalyvius, kad gautas ekspertizės aktas ir kaltinamojo T. J. P. veika gali būti perkvalifikuota į BK 281 straipsnio 1 dalį (iš šio straipsnio 3 dalies). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio protokolas nepatvirtina kasatorės teiginių, jog teisiamojo posėdžio pradžioje teismas du kartus pareikalavo, kad prokuroras S. Jankauskas pateiktų 2016 m. spalio 25 d. prašymą dėl kaltinimo pakeitimo. Nukentėjusioji ir jos atstovas jokių pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo (jo dalies) neteisingumo ar neišsamumo, kaip nustatyta BPK 261 straipsnyje, nepateikė.

3118. Teisiamajame posėdyje išklausius ekspertų R. Raudžio ir J. Majauskaitės-Čobot, specialistų G. Galinio, I. Šatkausko duotų paaiškinimų, paskelbus bylos medžiagą, teisėjui paklausus dėl proceso dalyvių prašymų, prokuroras pateikė prašymą bylą nagrinėti pagal lengvesnį kaltinimą. Prašymas buvo įteiktas proceso dalyviams, o teisėjas nutarė jį pridėti prie bylos ir bylą nagrinėti pagal naują kaltinimą – BK 281 straipsnio 1 dalį (5 t., b. l. 64). Po to nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą apklausti nukentėjusiąją gydžiusius gydytojus E. Monastyrienę ir L. Bazarą (kurie patvirtintų, jog peties sąnario kontraktūra, kitaip nei nustatyta ekspertizės akte, buvo eismo įvykio metu patirtos traumos padarinys). Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, protokoline nutartimi šio prašymo netenkino.

3219. Nukentėjusiosios atstovas pareiškė nušalinimą teismui dėl jo šališkumo, argumentuodamas tuo, kad prokuroro 2016 m. spalio 25 d. prašymas perkvalifikuoti veiką buvo iš anksto (t. y. iki ekspertų apklausos) suderintas su teismu, šis, žinodamas, jog kaltinamajam kaltinimas bus perkvalifikuotas į lengvesnį, sąmoningai atmetė nukentėjusiosios prašymus visapusiškai išnagrinėti bylą. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 59 straipsnio 3 dalimi, pareiškė, kad netenkina nušalinimo, motyvuodamas tuo, kad pasikeitus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastui prokuroras turėjo teisę keisti kaltinimą, be to, ir teismas savo iniciatyva pranešė kaltinamajam dėl kaltinimo keitimo galimybės (5 t., b. l. 65–66).

3320. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumento apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, nurodė, kad kaltinimas buvo keičiamas vadovaujantis BPK 256 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, atlikus visas privalomas procedūras, kad proceso dalyvių teisės nebuvo pažeistos ar suvaržytos, nukentėjusiosios atstovo prašymai buvo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka priimant motyvuotas nutartis.

3421. Pagal bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas ir konstatuoti abiejų instancijų teismų nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėję abiejų instancijų teismų teisėjai negalėjo dalyvauti procese, nenustatyta. Tai, kad abiejų instancijų teismai netenkino dalies nukentėjusiosios bei jos atstovo prašymų ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nukentėjusioji, nerodo teismų šališkumo. Kaip minėta, visi prašymai buvo sprendžiami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, laikantis rungimosi principo, užtikrinant tiek kaltinimo, tiek gynybos šalims lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir kt. Taip pat laikantis įstatymo nuostatų buvo išspręstas klausimas dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo. Pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, teismas, gavęs prokuroro (ir nukentėjusiojo) rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir (ar) veikos kvalifikavimą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis ir (ar) veika gali būti perkvalifikuota, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs naujus duomenis (ekspertizės aktą) apie nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, pagrįstai pranešė proceso dalyviams apie galimybę perkvalifikuoti veiką, ir, priešingai nei teigia kasatorė, prieš pranešdamas apie tai jis nei apklausti ekspertų, nei atlikti kitokių įrodymų tyrimo veiksmų neprivalėjo. Prokuroras taip pat tinkamai naudojosi BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta procesine teise teikti rašytinį prašymą keisti kaltinimą.

3522. Darytina išvada, kad nukentėjusiosios teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista. Dėl kasacinio skundo argumentų dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos dalies atlyginimo

3623. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų dalies priteisimo.

3724. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2014 m. gegužės 11 d. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo, vadovaudamasi visiško nuostolių atlyginimo principu, prašė priteisti solidariai iš kaltinamojo T. J. P. bei civilinių atsakovų „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir UAB „N.“ 3102,58 Lt (t. y. 898,56 Eur) turtinės žalos, iš kurios 2939,09 Lt (t. y. 851,21 Eur) negautų pajamų. Nukentėjusioji teikė teismui civilinio ieškinio papildymo pareiškimus, kuriais ji papildydavo savo prašymus dėl turtinės žalos atlyginimo. Savo 2016 m. spalio 20 d. patikslintame civilinio ieškinio pareiškime, nesutikdama su civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje sprendimu kompensuoti nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. 45 proc. jos negautų pajamų ir visiškai nekompensuoti nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. balandžio 30 d. jos negautas pajamas, nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo bei minėtų civilinių atsakovų solidariai priteisti jos nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. balandžio 30 d. negautų pajamų atlyginimą – 5029,48 Eur. Šiame pareiškime nukentėjusioji taip pat nurodė, kad draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje jai yra išmokėjęs 2992,30 Eur (10 000 Lt) negautų pajamų.

3825. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios prašymo dėl 5029,48 Eur negautų pajamų atlyginimo priteisimo netenkino, nustatęs, kad draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“ Lietuvos filialas nukentėjusiajai jau yra kompensavęs turtinę žalą, susijusią su tokiomis pajamomis.

3926. Apeliacinės instancijos teismas atmetė analogišką apeliacinio skundo argumentą motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o jos netinkamumas toliau dirbti Vidaus reikalų ministerijos tarnyboje ir gydymas buvo susijęs ne tik su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, bet ir su lėtinėmis ligomis. Teismas pripažino, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai pagrįstai kompensavo negautų pajamų dalį atsižvelgdama į nustatytą jos darbingumo lygį.

4027. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas.

4128. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

4229. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

4330. UAB „N.“ priklausantis automobilis, kurį eismo įvykio metu vairavo T. J. P., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“ Lietuvos filiale. Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

4431. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795) (toliau – Taisyklės) 6 punkto nuostatas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Kartu minėtas punktas nustato, kad kai teismas yra priėmęs sprendimą dėl žalos atlyginimo arba patvirtinęs taikos sutartį byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba teismo patvirtintą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo.

4532. Pagal Taisyklių 8 punktą nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

4633. Pažymėtina, kad dėl šios teisės normos aiškinimo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ji skirta išmokos, kurią draudikas išmoka tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui kompensuodamas jo negautas pajamas, dydžiui reglamentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014).

4734. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, 3K-3-93/2014). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

4835. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad dėl netekto darbingumo dalies sumažėja asmens darbinės savybės, produktyvumo potencialas, dėl to prarasto darbingumo procentinė išraiška objektyviai išreiškia sumenkusias asmens kaip darbuotojo galimybes darbo rinkoje. Praradęs darbingumo dalį darbuotojas dėl pakitusių sveikatos savybių tampa mažiau pajėgus atlikti darbą, o sumažėjęs produktyvumas lemia ir darbo pajamų lygio sumažėjimą, palyginti su darbuotojo galimybėmis daugiau dirbti ir atitinkamai uždirbti esant normaliam darbingumui iki jo sumažėjimo. Todėl darbingumo dalies praradimas yra objektyvus veiksnys, dėl kurio asmuo netenka galimybių uždirbti didesnes pajamas. Jų netekimas apdraustiems asmenims yra jų patirta žala, kurią draudžiamųjų įvykių atvejais atlygina draudikas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-706/2015).

4936. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje. Kaip spręstina iš bylos medžiagos, draudikas, nagrinėdamas nukentėjusiosios reiškiamus prašymus dėl išlaidų ir netektų pajamų kompensavimo ir priimdamas sprendimus dėl draudimo išmokų nukentėjusiajai išmokėjimo, vadovavosi TPVCAPDĮ, Taisyklių nuostatomis, įvertino darbingumo lygio pažymą Nr. 0786676 (kuria nustatyta, kad nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. birželio 3 d. R. J. iš dalies darbinga, netektas darbingumas – 45 proc.) bei 2014 m. liepos 2 d. neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimu nustatytą jos darbingumo lygį – 70 proc. (o pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktą, kai asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu), taip pat rėmėsi teismų praktika (pvz., kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013, kurioje išaiškinta, kad negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procentinė išraiška). Pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad kompensuojant nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą dėl negautų pajamų dalies atlyginimo buvo netinkamai pritaikytos CK, TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatos.

5037. Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos, remdamasis vien tik pirmosios instancijos teismo neteisingai konstatuotu kasatorės sveikatos sutrikdymo mastu.

5138. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis pats savaime yra fakto klausimas ir todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai buvo taikytos teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, t. y. ar teismai įvertino visus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir ar nepažeidė procesinių nuostatų, spręsdami civilinio ieškinio priteisimo klausimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinės žalos požymius. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas. Pažymėtina, kad šie teismai privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

5239. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes (nukentėjusiajai eismo įvykio metu patirti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos prarastas bendrasis darbingumas, atleidimas iš VRM sistemos yra susijęs ne tik su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, bet ir lėtinėmis ligomis, T. J. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas neatsargia kaltės forma), nukentėjusiajai draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydis 10 000 Lt (2896,2 Eur) nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). R. J. reikalavimas papildomai iš civilinių atsakovų priteisti 58 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra neadekvatus dėl eismo įvykio kilusiems padariniams ir negali būti tenkinamas. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

5340. Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Arasimavičius pateikė: 2018 m. gegužės 2 d. sąskaitą faktūrą, paslaugų, suteiktų klientui, laiko apskaitą ir du mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad advokatas M. Arasimavičius R. J. suteikė teisinių paslaugų pagal 2016 m. spalio 5 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2018 m. gegužės 2 d. suteiktų paslaugų ataskaitą, o R. J. advokatų kontorai „Ginkus ir partneriai“ 2018 m. gegužės 4 d. sumokėjo 680 Eur, 2018 m. gegužės 29 d. – 700 Eur.

5441. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.).

5542. Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios R. J. kasacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant kasacinį skundą ir atstovaujant kasacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti nėra teisinio pagrindo.

5643. Civilinės atsakovės UAB „N.“ atstovas advokatas L. Kuprusevičius pateikė 2018 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų išklotinę, iš kurių matyti, kad susipažinimas su kasaciniu skundu ir atstovavimas nagrinėjant bylą kasacine tvarka įvertintas iš viso 365,42 Eur; pagal mokėjimo nurodymą UAB „N.“ šią sumą sumokėjo advokato I. Norkaus ir partnerių kontorai „Raidla Lejins & Norcous“.

5744. BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ nenumatyta išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo galimybė civiliniam atsakovui, kai procesas vyksta valstybinio kaltinimo tvarka. Darytina išvada, kad nesant teisinio pagrindo civilinio atsakovo atstovo prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkintinas.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

59Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. J. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu T. J. P.... 4. Nukentėjusiosios R. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 5. Iš T. J. P. priteista 942,94 Eur nukentėjusiajai R. J. atstovavimo išlaidoms... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios atstovo, prašiusio... 7. I. Bylos esmė... 8.
  1. T. J. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai,... 9. II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė... 10.
    1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs... 11. III. Kasacinio skundo argumentai... 12.
      1. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė... 13. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 14. 4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. J. kasacinis skundas... 15. Dėl kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų... 16. 5. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė... 17. 6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus:... 18. 7. Nukentėjusiosios R. J. atstovas apeliaciniu skundu ginčijo neteisingai... 19. 8. Nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais, kad apeliacinės... 20. 9. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad... 21. 10. BPK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę paskirti... 22. 11. Apeliacinės instancijos teismas dėl nukentėjusiosios atstovo prašymo... 23. 12. Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas ištyrė... 24. 13. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas... 25. 14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. 15. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė objektyvaus... 27. 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 6... 28. 16.1. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas... 29. 16.2. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai –... 30. 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m.... 31. 18. Teisiamajame posėdyje išklausius ekspertų R. Raudžio ir J.... 32. 19. Nukentėjusiosios atstovas pareiškė nušalinimą teismui dėl jo... 33. 20. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško... 34. 21. Pagal bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija... 35. 22. Darytina išvada, kad nukentėjusiosios teisė į nešališką teismą... 36. 23. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino... 37. 24. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J.... 38. 25. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios prašymo dėl 5029,48 Eur... 39. 26. Apeliacinės instancijos teismas atmetė analogišką apeliacinio skundo... 40. 27. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas.... 41. 28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 42. 29. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto... 43. 30. UAB „N.“ priklausantis automobilis, kurį eismo įvykio metu vairavo T.... 44. 31. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos... 45. 32. Pagal Taisyklių 8 punktą nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas,... 46. 33. Pažymėtina, kad dėl šios teisės normos aiškinimo kasacinis teismas... 47. 34. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės... 48. 35. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad dėl netekto darbingumo... 49. 36. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtos žalos... 50. 37. Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė... 51. 38. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina,... 52. 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes... 53. 40. Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Arasimavičius pateikė: 2018 m.... 54. 41. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį... 55. 42. Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios R. J.... 56. 43. Civilinės atsakovės UAB „N.“ atstovas advokatas L. Kuprusevičius... 57. 44. BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ nenumatyta... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 59. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. J. kasacinį skundą atmesti....