Byla 1A-11-785/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kurio I. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 straipsnyje, ir jai paskirta bausmė – 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 1883 Eur bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Dianai Zadrauskaitei, Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei nuteistajai I. J., jos gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, civilinio ieškovo UAB „E. P.“ atstovui advokatui Remigijui Merkevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kurio I. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 straipsnyje, ir jai paskirta bausmė – 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 1883 Eur bauda.

3Civilinio ieškovo UAB „E. P.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš I. J. civiliniam ieškovui UAB „E. P.“ priteista 35532,61 Eur turtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. I. J. nuteista už tai, kad, dirbdama UAB „E. P.“, į. k. ( - ), reg. ( - ), pardavimų vadybininke, 2009 m. balandžio 7 d. su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. liepos 26 d. savo darbo vietoje ( - ), „Skype“ pokalbių programa, vartotojo vardu ( - ), atskleidė kitam juridiniam asmeniui – UAB „A.“, į. k. ( - ), savo darbdavio – UAB „E. P.“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią ji sužinojo eidama UAB „E. P.“ vadybininko pareigas, t. y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, taip pažeidė susitarimo dėl konfidencialumo 7 punkto „darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams Darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą...“, 8 punkto „konfidenciali informacija įmonėje yra: techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės (Darbdavio) veikla“; 9 punkto „komercine paslaptimi laikoma – visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės...“ nuostatas, dėl to UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „W. n“ užsakymus, kurių bendra vertė 629 238,25 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 139 893 Lt pelno; laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 24 d. iki 2010 m. spalio 29 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „F. C.“ užsakymus, kurių bendra vertė 22 270,56 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 1880 Lt pelno; 2010 m. birželio 18 d. pagal užsakovo „P.,I.B.“ užsakymą atliko pervežimo paslaugų už 8286,72 Lt ir dėl to UAB „E. P.“ negavo 1814,79 Lt pelno; 2010 m. birželio 21 d. pagal užsakovo „A. A. S.“ užsakymą atliko pervežimo paslaugą už 5179,20 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 749,95 Lt pelno; tokiais veiksmais ji savo darbdaviui – UAB „E. P.“ padarė didelę – 35 532,55 Eur – turtinę žalą.
  2. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistosios I. J. apeliacinį skundą atmetė.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad dėl nuteistosios veiksmų patirtos UAB „E. P.“ turtinės žalos dydis nėra nustatytas tinkamai.
  4. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir konstatuoti pirmos instancijos teismo šališkumą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, kadangi ją išnagrinėjo šališkas teismas; jeigu aukščiau prašomas pagrindas nebūtų nustatytas, apsvarsčius galimybę nutartimi perduoti bylą prokurorui (kadangi kaltinamasis aktas perduotinas prokurorui, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų), priimti išteisinamąjį nuosprendį.
    1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas ir nors pats paskalbė svarbias bei esmines fakto aplinkybes, leidžiančias suabejoti teismo nešališkumu, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Šališkumą rodo ir netinkamas teismo darbo organizavimas, kuris turi būti vertinamas kartu su kitomis šališkumą pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nuteistoji ir jos gynėjas, reikšdami motyvuotas abejones dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Ročio šališkumo, dar prieš pradedant nagrinėti baudžiamąją bylą pareiškė jam nušalinimą žemiau išdėstytais motyvais ir pagrindais. I. J. manymu, nušalinimas be pagrindo buvo atmestas, todėl procesas pirmos instancijos teisme vyko bylą nagrinėjant šališkam teisėjui. Taigi apkaltinamasis nuosprendis laikytinas priimtu šališko teismo ir vien dėl šios priežasties naikintinas, bylą perduodant naujam nagrinėjimui pirmos instancijos teisme.
    2. Skundo autorė atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. kovo 18 d. teisiamajame posėdyje teisėjas Dainius Ročys pats paskelbė fakto aplinkybę, kad administraciniuose procesuose, administracinėje byloje jo sutuoktinę G. R. atstovavo advokatas V. S., kuris praktikuoja vienoje advokatų kontoroje kartu su advokatu G. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu gynė apeliantę. Tai, kad advokatas V. S. atstovavo teisėjo sutuoktinę, matyti ir iš viešų teismų sistemos LITEKO duomenų. Taigi teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą, ši aplinkybė atrodė svarbi ir teisėjas atkreipė kitų proceso dalyvių dėmesį į tokią aplinkybę. Advokatas V. S., jo pasiteiravus, patvirtino aplinkybes, kad administracinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės pareigų, atskirais atvejais ir klausimais konsultacijose dalyvavo ir advokatas G. G., ikiteisminio tyrimo metu gynęs I. J.. Viešas internetinis puslapis www.kaunoadvokatai.lt rodo, kad advokatai V. S. ir G. G. praktikuoja kartu vienoje advokatų kontoroje, pavadinimu ( - ), kurioje advokatas V. S. yra advokatų kontoros seniūnas ir partneris, kaip ir advokatas G. G.. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad teisinių paslaugų sutartis su gynėju advokatu G. G. dėl teisinių paslaugų teikimo ikiteisminiame tyrime šioje baudžiamojoje byloje pasibaigė nuteistosios iniciatyva dėl, jos manymu, netinkamai teiktų gynėjo paslaugų. Šios aplinkybės rodo, kad ją ikiteisminio tyrimo metu ir netgi baudžiamąją bylą perdavus į teismą gynęs advokatas G. G. yra tiesiogiai susijęs su advokatų kontoros partneriu, seniūnu advokatu V. S., kuris teikė advokato paslaugas ir yra susijęs su pirmoje instancijoje baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktine G. R.. Įvertinus tai daroma išvada, kad advokato V. S. teisinių paslaugų teikimas pirmoje instancijoje bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinei G. R. ne tik galėjo turėti, bet ir realiai turėjo neigiamos įtakos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį.
    3. Sprendžiant teisėjo šališkumą taip pat reikšminga aplinkybė, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00895-10 apie įtarimą buvo pranešta trims asmenims: apeliantei, kurią gynė advokatas G. G., R. E. M., kurį gynė ir tebegina advokatas V. S., bei M. M., kurį gynė ir tebegina advokatas K. J.. Pažymima ir tai, kad pirmoji kaltinamojo akto versija, kuri buvo pripažinta kaip netinkama nagrinėti pirmos instancijos teisme, buvo surašyta visiems trims kaltinamiesiems. Tokios aplinkybės rodo, kad advokatai G. G. ir V. S. ne tik yra susiję viena advokatų kontora, bet ir viename tame pačiame ikiteisminiame tyrime ir netgi teisme gynė du įtariamuosius toje pačioje baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo išskirta I. J. baudžiamoji byla. Pažymėtina, kad žalų skaičiavimas visų įtariamųjų atžvilgiu yra susijęs, todėl tokia situacija, kada vienas ir tas pats advokatas teikė ir tebeteikia teisines paslaugas kaip gynėjas baudžiamojoje byloje, kuri sudarė vieningą visumą su byla, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra skundžiamas, ir vienu metu tas pats advokatas (V. S.) teikė ir, galimas dalykas, tebeteikia teisines paslaugas teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmos instancijos teisme, sutuoktinei, yra negalima.
    4. Apeliantės I. J. gynėjas advokatas A. M., gynęs apeliantę po to, kada ji atsisakė advokato G. G. paslaugų, apie 2009 metus darbo sutarties pagrindu dirbo advokatų profesinėje bendrijoje ( - ), kurioje taip pat dirbo ir pirmoje instancijoje bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė, jau aukščiau minėta G. R., taigi, ir ši aplinkybė turėjo ypatingos reikšmės. Tokias aplinkybes sužinojusi apeliantė pirmos instancijos teismo proceso metu manė ir tebemano, kad jos pasirinkto gynėjo darbiniai santykiai su bylą pirmos instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo sutuoktine nulėmė neobjektyvų ir neišsamų, šališką baudžiamosios bylos išnagrinėjimą ir neteisingo, nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Šios aplinkybės suponavo išvadą, kad bylą pirmos instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas Dainius Ročys turėjo pagrindus demonstruoti asmeniškumą prieš kaltinamąją, kaip ir siekį demonstruoti, kad jis nejaučia jokio dėkingumo advokatui V. S. dėl jo sutuoktinės atstovavimo administraciniame procese, kas išreiškia suinteresuotumą baudžiamosios bylos baigtimi.
    5. Ne mažiau svarbu ir tai, kad teisėjas, nenusišalinęs nuo bylos nagrinėjimo, nors buvo visi teisiniai pagrindai tokiam nusišalinimui, per vieną dieną, netgi pasibaigus darbo valandoms, po 18 val., baigė teisiamąjį posėdį. 2015 m. balandžio 13 d. teisiamajame posėdyje apklausus liudytojus, atlikus įrodymų tyrimą, jau pasibaigus darbo valandoms, teisėjas pasiūlė I. J. duoti parodymus. Kaltinamoji ir gynėjas prašė laiko pasiruošti gynybai, kadangi per vieną posėdį buvo apklausti liudytojai, atliktas įrodymų tyrimas, sužinotos naujos aplinkybės, tačiau teismas atmetė tokį prašymą ir toliau, pasibaigus darbo valandoms, pasiūlė I. J. duoti parodymus. Dėl tokių teisėjo veiksmų, neleidimo I. J. pasirengti gynybai, kaip tą numato BPK 44 straipsnio 7 dalis, apeliantė raštu pareiškė pareiškimą nušalinti teisėją antrą kartą. Tačiau ir šiuo atveju nušalinimas buvo nepagrįstai atmestas. Apibendrindama šį apeliacinio skundo motyvą, apeliantė mano, kad yra teisinis pagrindas priimti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą procesinį sprendimą – panaikinti pirmos instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
    6. Apeliaciniame skunde taip pat manoma, jog baudžiamasis procesas išreiškė nepagrįstą ir bereikalingą kitų teisinių santykių (civilinės ar darbo teisės) kriminalizavimą. Tuo tarpu tik tuo atveju, jeigu kitomis teisinės atsakomybės rūšimis neįmanoma sureguliuoti tokių teisinių santykių, turi būti pereinama į baudžiamosios teisės sritį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011).
    7. Nuteistoji apeliaciniame skunde pažymi, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas neaiškiai ir netinkamai, kas jau vieną kartą sudarė pagrindą perduoti baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui. Be jokio pagrindo buvo išplėstos kaltinimo ribos ir apeliantė verčiama gintis nuo nekonkretaus kaltinimo, kas pažeidė ne tik reikalavimus kaltinamajam aktui, bet ir BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
    8. Apeliantė pažymi, kad pirmos instancijos teismas, aiškindamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo motyvus, rėmėsi teismų praktika civilinėse bylose (pvz., dėl komercinės paslapties), ir tokią praktiką be jokio pagrindo perkėlė į baudžiamosios teisės sritį. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyviu; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013). Tokia praktika juolab taikytina ir šioje byloje, kadangi komercinė paslaptis yra nematerialus turtas, taigi, tokio turto apsauga negali būti saugoma labiau, nei materialus turtas.
    9. Precedento reikšmę turi ir Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1 S-15-719/2015, kuria atmestas skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo požiūriu aktualus yra šis įsiteisėjusios nutarties motyvas: „Pažymėtina, kad BK 211 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nes jame nurodytos komercinės paslapties apibrėžtį reglamentuoja kiti teisės aktai. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. ...Be to, komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-303/2011)“. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos požiūriu esminis elementas yra tas, kad visa informacija, kurią pirmosios instancijos teismas mano esant komercine paslaptimi, yra gaunama iš viešai prieinamų šaltinių (pvz., interneto resursų, įskaitant, bet neapsiribojant „F. C.“, „C. D.“), katalogų ir pan., baudžiamosios teisės prasme ji negali būti laikoma neprieinama ar slapta, tačiau šio privalomojo elemento pirmos instancijos teismas be pagrindo nevertino.
    10. Svarbu ir tai, kad 2009 m. balandžio 7 d. susitarimo dėl konfidencialumo 10 punktas aiškiai apibrėžė tokį susitarimą pasirašančio darbuotojo atsakomybės ribas – pažeidimo atveju darbuotojas įsipareigoja sumokėti darbdaviui 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio baudą (1 t., b. l. 17-20). Toks susitarimas vertintinas kartu su visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sutartimi, t. y. ir pats darbdavys, kuris šioje baudžiamojoje byloje veikia kaip civilinis ieškovas, aiškiai nustatė darbuotojų atsakomybės ribas, kurios neperžengia į baudžiamosios teisės sritį. Taigi pirmos instancijos teismas skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu be jokio pagrindo I. J. veiką pripažino nusikalstama, kai tuo tarpu tokia veika nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nesudaro.
    11. Apeliaciniame skunde minima, kad pirmos instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, pripažino, kad gynėjo nurodyti dokumentai (1 t. 74-76, 68-69, 71, 78-81, 83, 87, 88, 90-92, 95-100 b. l., 2 t., 19-20, 23-24, 28, 35, 36, 39 b. l.) ir dar daugelis kitų dokumentų nėra išversti į valstybinę lietuvių kalbą, kaip to reikalauja BPK 8 straipsnis.
    12. Pirmos instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė tuo, jog apeliantė komunikavo su nenustatytais trečiaisiais asmenimis programos „Skype“ pagalba ir tokiu būdu atskleidė komercinių paslapčių turinį. Juo labiau, šios programos duomenimis buvo grindžiama ir įrodinėjama patirta žala. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas 2010 m. rugsėjo 6 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70-10-100 (1 t., b. l. 21- 22), o darbdavio direktorius padarė kopijas įrašant į kompaktinius diskus išsaugotas laikmenas apie buvusios darbuotojos I. J. susirašinėjimą „Skype“ programoje, elektroniniais paštais, taip pat Word, Excel, PDF dokumentai, ištraukti iš vartotojo kompiuterio ir USB laikmenų. Tačiau toks duomenų gavimas yra neteisėtas ir sudaro BK 167 ar 166 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Vien pats faktas, kad kompiuteris buvo suteiktas darbdavio, jokiu būdu nereiškia, kad darbdavys turi teisę rinkti ir kontroliuoti informaciją apie privatų darbuotojų gyvenimą. Be to, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, siekdami įrodyti apeliantės kaltę, turėjo pagristi „Skype“ pokalbių teisėtumą ir užklausti „Skype“ kūrėjų ir administruojančių asmenų, kad būtų įsitikinta, jog tokie pokalbiai yra ir jie buvo kuriami būtent prisijungimo vardu ( - ). Pažymėtina ir tai, kad apeliantei kompiuteris nebuvo tinkamai perduotas priėmimo – perdavimo aktu, apeliantė niekuomet nėra pasirašiusi jokių dokumentų, kuriais būtų įsipareigojusi materialiai atsakyti už jai darbdavio suteiktą kompiuterį. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė jokio dėmesio, kokiu būdu gauti „Skype“ programos duomenys apie asmeninį apeliantės gyvenimą, nes buvo atmestas gynybos prašymas apklausti šiuos duomenis iš kompiuterio paėmusį V. T.. Apeliantė mano, kad būtina jį apklausti, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, siekiant pagrįsti „Skype“ pokalbių išrašų gavimo neteisėtumą. Akcentuotina, kad liudytojas T. M. parodė, jog nusprendė nerodyti įtariamiems darbuotojams to, kas yra blogai, ir juos stebėjo. Negalėjom leisti jiems tai sužinoti, kol juos stebėjo, kad neištrintų faktų (2015 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio protokolas). Toks liudytojo paaiškinimas visiškai atitinka slapto sekimo, kaip baudžiamojo proceso veiksmo, kuris gali būti atliekamas tik griežta procesine tvarka, sampratą. Šiuo požiūriu nei darbdavys, nei jo įgalioti asmenys nėra subjektai, turintys įgaliojimus varžyti Konstitucijoje garantuotas asmenų teises į susižinojimo laisvę bei nebūti sekamiems.
    13. Apeliantei žinoma, kad asmens, kurio, kaip ir apeliantės, atžvilgiu buvo surašytas kaltinamasis aktas pirmąjį kartą perduodant baudžiamąją bylą į teismą – M. M. pareiškimo pagrindu baudžiamojoje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai BK 166 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo darbdaviui (UAB „V.“) tikrinant darbuotojo elektroninį susirašinėjimą naudojantis „Skype“ programa. Lygiai tokios pačios aplinkybės yra aktualios ir apeliantės santykyje su darbdaviu UAB ,,E P.“. Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje priėjo išvados, jog ikiteisminis tyrimas pagal M. M. pareiškimą atliktas neišsamiai, neišsiaiškintos visos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, ko pasėkoje, ikiteisminio tyrimo byla buvo perduota ikiteisminiam tyrimui tęsti. Apeliantė kartu su šiuo skundu neturi galimybės pateikti nenuasmenintos aukščiau minėtos Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties Nr. 1S-262-738/2011, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00011-11, tačiau tokia nutartis turėtų būti matoma viešoje teismų sistemos LITEKO bazėje, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo tokia nutartimi remtis, pripažįstant duomenų rinkimą, kontroliuojant darbuotojų susirašinėjimą, neteisėtu. Nesant tokios galimybės, apeliantė prašo, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, išreikalauti iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00011-11 medžiagą, kadangi joje gali būti reikšmingų apeliantės gynybai duomenų.
    14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog sąrašas, kuriame būtų atskleisti klientai, bendradarbiaujantys ūkio subjektai ir tiekėjai, juolab jų adresai ir telefonai, niekada apeliantei pateiktas nebuvo. Civilinio ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje taip pat šiuo aspektu pasisakė: „Faktas, kad bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, savaime neturi būti absoliutinamas“. Su tokiu aiškinimu apeliantė nesutinka, kadangi tokio sąrašo nesant, komercinės paslapties sąvoka be jokio pagrindo traktuojama plečiamai. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-15-719/2015 ypatinga reikšmė suteikiama būtent tai aplinkybei, kad įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių bei asmenų, turinčių teisę su tokiomis paslaptimis susipažinti, sąrašas. Pasisakoma, kad būtent įmonė, kaip paslapčių savininkas, turi pareigą spręsti, kas konkrečiai laikoma komercine paslaptimi, ir konkretizuoti, formalizuoti tokį sąrašą ne tik įrašant konkrečius ūkio subjektų ar ūkinių įvykių duomenis, bet taip pat sudarant ir sąrašą asmenų, kurie turi teisę susipažinti su tokiomis paslaptimis bei tuo pačiu turi pareigą tokias paslaptis saugoti.
    15. Nuteistoji taip pat mano, jog netinkamai buvo apskaičiuota žala. Jokia aiški ir konkreti metodika, kuri galėtų būti ginčijama, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškiai įvardinta. Iš apskaičiuoto negauto pelno atėmus pelno mokestį konstatuotina, kad UAB „E. P.“ dėl neteisėtų I. J. veiksmų patyrė 122 687 Lt dydžio turtinę žalą (144337,64 - 21650,64 (15 proc.) = 122687 Lt). Tačiau kitoje skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pastraipoje pats teismas pripažįsta, kad apeliantė esą nusikalstamai veikė trumpiau, nei nurodyta kaltinamajame akte, kas taip pat turi esminės reikšmės žalos skaičiavimui. Kaltinimo siaurinimas neabejotinai turėjo turėti esminės reikšmės žalos skaičiavimui, tačiau pirmos instancijos teismas to tinkamai neinterpretavo, nors skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad žalos skaičiavimui taiko metodiką, pasiūlytą ne kokio nors neutralaus, nesuinteresuoto bylos baigtimi specialisto ar eksperto, o paties civilinio ieškovo – UAB „E. p.“ pasiūlytą metodiką (4 t., b. l. 179-200, 5 t., b. l. 1-4). Taigi tiek metodikos neatskleidimo požiūriu, tiek ir netinkamos, suinteresuoto bylos baigtimi asmens parengtos metodikos pripažinimas tinkama yra itin reikšmingas, kadangi netinkamas žalos apskaičiavimas yra reikšmingas BK 211 straipsnio požiūriu, nes didelė žala yra privalomai įrodinėtinas šios nusikalstamos veikos požymis, kurio neįrodžius, negalimas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas.
    16. Skunde taip pat nurodoma, kad žalos nustatinėjimas, kada žala grindžiama kaip patirta dėl negautų pajamų, baudžiamajame procese turi savo specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 29 pasisakyta, jog negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-12/2005. Minėta, kad negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos. Tačiau tokių išaiškinimų pirmos instancijos teismas nepaisė, o nė vienos iš galimų alternatyvų (žalos pagrindiniam objektui, naudojamam pajamoms gauti ar pareigos atlyginti nuostolius) baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo. Nors pirmos instancijos teismas rėmėsi civilinių bylų praktika, tačiau net ir nuo tokios praktikos nukrypo, nors vienintelis tokio rėmimosi rezultatas, apeliantės manymu, turėtų būti konstatavimas, kad baudžiamojo proceso tvarka sprendžiamas civilinis ginčas, spręstinas tik civilinio proceso būdu. Be to, nėra nustatyta jokio priežastinio ryšio tarp I. J. veiksmų (apeliantė nuosekliai neigia padariusi ką nors neteisėto) ir žalos, kurią, esą, patyrė civilinis ieškovas. Jokie kriterijai, kurie būtų pagrindu suformuoti aiškią skaičiavimo metodiką, baudžiamojoje byloje nebuvo pateikti ir atskleisti. Toks skaičiavimas, kada nevertinamos ūkinių sandorių sąlygos, situacija rinkoje, sąnaudos vienam ar kitam ūkiniam sandoriui, yra netinkamas ir preziumuojantis didelės žalos požymį nusikaltimo sudėties prasme.
    17. Be kita ko, pirminėje kaltinamojo akto versijoje buvo laikomasi nuostatos, kad žala padaryta ne tik apeliantės, bet ir kitų asmenų – R. E. M. ir M. M. veiksmais. Net ir išskyrus baudžiamąsias bylas, tokia pozicija iš esmės nesikeičia. Apeliantei yra žinoma, kad M. M., lygiai kaip ir apeliantei, yra inkriminuota žala, esą patirta iš komercinių santykių su bendrove „W. n“. Tokia aplinkybė yra itin reikšminga, kadangi tai gali reikšti dvigubą žalos išieškojimą.
    18. Be to, svarbu ir tai, kad pradinėje kaltinamojo akto versijoje buvo du civiliniai ieškovai – UAB „V.“ ir UAB „E. P.“. Abi šios bendrovės yra tarpusavyje susijusios akcininkų ryšiais; galima jas traktuoti kaip susijusias ir kitais požiūriais. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, kadangi pagal tokią kaltinimo poziciją, kokia buvo pasirinkta, net ir UAB „V.“ komercinių paslapčių perdavimas susijusiai bendrovei UAB „E. P.“ ir atvirkščiai formaliai turėtų sudaryti nusikaltimo sudėtį. Kita vertus, ekonominė veikla abiejose bendrovėse buvo derinama ir veikla bei pelnas paskirstoma taip, kaip akcininkams atrodė geriau. Dėl šios aplinkybės vien tik pelno sumažėjimas vienoje iš bendrovių nėra pakankamas argumentas teigti, kad pelnas sumažėjo dėl apeliantės ar kitų asmenų veiksmų.
    19. Apeliaciniame skunde I. J. taip pat mano, jog civilinis ieškinys byloje dėl turtinės žalos buvo išspręstas neteisingai. Ieškinio išsprendimas skundžiama apkaltinamojo nuosprendžio dalimi iš esmės yra praktiškai be jokių motyvų, motyvuojant dviem sakiniais. Apeliantė visiškai sutinka su tuo, kad civilinis ieškinys neturtinės žalos dalyje buvo atmestas ir ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama, tačiau apeliantė pasisako, kad pirmos instancijos teismas nebuvo nuoseklus ir netaikė tų pačių kriterijų turtinės žalos daliai, kurioje ieškinį iš dalies tenkino.
  5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji I. J. ir jos gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, tačiau sumažinti priteisto civilinio ieškinio dalį. Civilinio ieškovo atstovas advokatas Remigijus Merkevičius nurodė, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, tačiau po ekspertizės išvadų turi būti koreguojamas civilinio ieškinio dydis.
  6. Nuteistosios I. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  7. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmos instancijos teismo padarytas klaidas.
  8. I. J. pirmos instancijos teismo nuteista pagal BK 211 straipsnį. Šiame straipsnyje numatyta, jog atsakomybė kyla tam, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 211 straipsnį taikymas galimas, kai yra nustatomi visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, įskaitant privalomus objektyviuosius požymius: veiką – komercine paslaptimi laikomos informacijos atskleidimą, padarinius – didelės turtinės žalos nukentėjusiam atsiradimą, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios didelės turtinės žalos. Tinkamai nenustačius bet kurio iš šių požymių, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-209-507/2016).
  9. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. J. veika nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nesudaro, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nustatė visus nusikalstamos veikos požymius ir pagrįstai I. J. pripažino kalta pagal BK 211 straipsnį. Jos kaltę įrodo byloje esančių ir pirmos instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma, t. y. liudytojų R. Ž., T. M., V. V., E. B. parodymai, 2009 m. balandžio 7 d. darbo sutartis Nr. 45, 2009 m. balandžio 7 d. susitarimas dėl konfidencialumo, 2009 m. balandžio 7 d. visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sutartis, 2010 m. rugsėjo 6 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70-10-100, I. J. pokalbių programos „Skype“ išklotinė, I. J. pokalbių programos „Skype“ išklotinių analizė, 2010 m. rugsėjo 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2010 m. spalio 7 d. nešiojamo kompiuterio, laikmenų bei juose esančių elektroninių duomenų apžiūros protokolas, 2011 m. sausio 25 d. raštas su UAB „V.“ pateiktais susitarimais, mokėjimo pavedimais ir bendradarbiavimo dokumentais, 2014 m. balandžio 25 d. specialisto išvada Nr. 5-2/71. Taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, t. y. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 7 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2212(16), specialistės L. J. parodymai, eksperto M. B. parodymai, liudytojo V. V. parodymai ir kiti byloje esantys duomenys.
  10. Vertinant įrodymus įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės pažeistos nebuvo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-153-693/2017).
  11. Nuteistoji apeliaciniame skunde mano, jog žala buvo apskaičiuota netinkamai, kadangi jokia aiški ir konkreti metodika, kuri galėtų būti ginčijama, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškiai įvardinta. Su šiuo apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir pažymi, jog pirmos instancijos teismas nors ir nustatė didelės turtinės žalos nukentėjusiam atsiradimą, tačiau didelė turtinė žala buvo apskaičiuota netiksliai. Nagrinėjamoje byloje padaryta išvada, kad nuteistosios veiksmais UAB „E. P.“ buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis nustatytas iš civilinio ieškovo UAB „E. P.“ 2015 m. kovo 17 d. civiliniame ieškinyje nurodytos 41 803 Eur (144 337,64 Lt) sumos minusavus 15 procentų pelno mokestį. Tačiau su tokiu turtinės žalos apskaičiavimu teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose nurodyta, kad žala nustatoma apskaičiuojant dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Tais atvejais, kai nuostolių atsiradimas grindžiamas negautu pelnu, nuostolių dydis turi būti nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, o ne vertinant tipinės veiklos pelną. Grynasis pelnas turi būti suprantamas kaip gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-447/2014, 2K-209-507/2016, 2K-3-489/2017).
  12. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendyje apie grynojo pelno kriterijų iš viso neužsimenama, todėl apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo siekiama tinkamai nustatyti BK 211 straipsnio dispozicijoje numatytą didelės turtinės žalos požymį. Atliekant įrodymų tyrimą 2016 m. spalio 12 d. nutartimi teisėjų kolegija paskyrė buhalterinę-finansų ekspertizę. Eksperto buvo klausiama: kokio grynojo pelno negavo UAB „E. p.“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. pagal bendrovių „W. n.“, „F. C.“, „P. I. B.“ ir „A. A. S.“ užsakymus, jei bendrasis negautas UAB „E. p.“ pelnas sudaro 144 337,64 Lt / 41 803 Eur; kokias konkrečias ir kokio dydžio finansinės ir investicinės veiklos, ypatingųjų praradimų ir mokesčių sąnaudas galėjo patirti UAB „E. p.“, jei laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. būtų vykdžiusi bendrovių „W. n.“, „F. C.“, „P. I. B.“ ir „A. A. S.“ užsakymus, kurių bendrasis negautas pelnas sudaro 144 337,64 Lt / 41 803 Eur.
  13. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 7 d. ekspertizės akto Nr. 11-2212(16) išvadoje nurodoma: jeigu UAB „E. P.“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. pagal bendrovių „W. n.“, „F. C.“, „P. I. B.“ ir „A. A. S.“ užsakymus būtų gavusi 144 337,64 Lt (41 803 Eur) bendrojo pelno, tai negautas grynasis pelnas galėtų sudaryti 97 077,96 Lt (28 115,72 Eur); jeigu UAB „E. P.“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. pagal bendrovių „W. n.“, „F. C.“, „P. I. B.“ ir „A. A. S.“ užsakymus būtų gavusi 144 337,64 Lt (41 803 Eur) bendrojo pelno, tai galėjo patirti 2 793,92 Lt (809,18 Eur) finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų, 17 131,40 Lt (4 961,60 Eur) pelno mokesčio sąnaudų. Galimų ypatingųjų praradimų sąnaudų neturėjo (t. 11, b. l. 10-20). Taigi iš ekspertizės akto išvados seka, jog UAB „E. P.“ negautas grynasis pelnas sudaro 28 115,72 Eur.
  14. Pasisakant dėl minėtame ekspertizės akte nustatyto grynojo pelno atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 14 d. posėdžio metu nuteistosios gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis nurodė, jog nenustačius ar civilinio ieškovo pateiktas bendrojo pelno dydis atitinka teisės aktus, verslo apskaitos standartus, negalima laikyti, kad teismo eksperto apskaičiuotas grynasis pelnas yra teisingas ir pagrįstas, nes keičiantis bendrojo pelno rodikliui, keistųsi ir grynojo pelno rodiklis. Tačiau 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 7 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2212(16) parengęs ekspertas M. B. parodė, kad abejonių dėl ,,E. p.“ bendrojo pelno apskaičiavimo jam nekilo. Metodika, pagal kurią buvo skaičiuojamas bendrasis pelnas, logiška, nes imami tie patys maršrutai, kurie konkrečiai buvo. Taigi abejoti apskaičiuotu negautu grynuoju pelnu pagrindo nėra.
  15. Nustačius negautą grynąjį pelną, 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo. Minėtas prašymas buvo pateiktas proceso dalyviams susipažinimui. Nuteistosios gynėjas Kęstutis Jonaitis išreiškė poziciją, jog pertrauka iki kito posėdžio būtų pakankama susipažinti su pateiktu prašymu dėl kaltinimo pakeitimo ir pasiruošti gynybai. Teisėjų kolegija, išklausiusiu proceso dalyvių nuomonės, byloje paskelbė pertrauką ir suteikė galimybė nuteistajai pasiruošti gynybai dėl naujo kaltinimo. Taigi nuteistosios I. J. teisė į gynybą pažeista nebuvo.
  16. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-57-696/2017). Pažymėtina, kad kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva. Kai kaltinimą keičia teismas savo iniciatyva, kaltinamo asmens teisinė padėtis negali būti pasunkinama.
  17. Nagrinėjamu atveju kaltinimas tikslinamas, kadangi ekspertizės metu buvo nustatytas negautas grynasis pelnas. Dėl nurodytų priežasčių kaltinimas tikslintinas jį išdėstant taip: I. J., dirbdama UAB „E. P.“, į. k. ( - ), reg. ( - ), pardavimų vadybininke, 2009 m. balandžio 7 d. su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. liepos 26 d. savo darbo vietoje ( - ), „Skype“ pokalbių programa, vartotojo vardu ( - ), atskleidė kitam juridiniam asmeniui – UAB „A.“, į. k. ( - ), savo darbdavio – UAB „E. P.“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią ji sužinojo eidama UAB „E. P.“ vadybininko pareigas, t. y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, taip pažeidė susitarimo dėl konfidencialumo 7 punkto „darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams Darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą...“, 8 punkto „konfidenciali informacija įmonėje yra: techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės (Darbdavio) veikla“; 9 punkto „komercine paslaptimi laikoma – visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės...“ nuostatas, dėl to UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „W. n“ užsakymus, kurių bendra vertė 629 238,25 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 139 893 Lt pelno; laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 24 d. iki 2010 m. spalio 29 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „F C.“ užsakymus, kurių bendra vertė 22 270,56 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 1880 Lt pelno; 2010 m. birželio 18 d. pagal užsakovo „P. I. B.“ užsakymą atliko pervežimo paslaugų už 8286,72 Lt ir dėl to UAB „E. P.“ negavo 1814,79 Lt pelno; 2010 m. birželio 21 d. pagal užsakovo „A. A. S.“ užsakymą atliko pervežimo paslaugą už 5179,20 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 749,95 Lt pelno; tokiais veiksmais ji savo darbdaviui – UAB „E. P.“ padarė didelę turtinę žalą – negautą pelną 144337,64 Lt (41803 Eur), iš kurio negautas grynasis pelnas sudaro 97077,96 Lt (28115,72 Eur).
  18. Pasisakant dėl žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantei yra žinoma, kad M. M., lygiai kaip ir apeliantei, yra inkriminuota žala, esą patirta iš komercinių santykių su bendrove „W. n“. Tokia aplinkybė yra itin reikšminga, kadangi tai gali reikšti dvigubą žalos išieškojimą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog šis klausimas jau yra išspręstas, kadangi M. M. byloje 2015 m. spalio 23 d. kaltinimas buvo pakeistas. M. M. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-917/2016 išteisintas pagal BK 211 straipsnį 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (nuosprendis neįsiteisėjęs). Minėtame nuosprendyje nurodyta, jog M. M. buvo kaltinamas tuo, kad atskleidė UAB „V.“ komercine paslaptimi laikomą informaciją ir darbdaviui – UAB „V.“ padarė didelę turtinę žalą – negautą pelną dėl 10242,83 euro. Kaltinime nurodoma, jog pagal M. M. gautą informaciją UAB „A.“ atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovių „B. S. G.&C“, „M. F.“, „I. N“, „S. D.“, „C.- S.“, „R. D. A. D.“, „T. T. s..“, „V.“, „W. B.“, „R. E. A. S.“, „T. n.“, „L. A.“, „T. Z. S.A“, „V. L. G.“, „C. P. S.“, „A. S. A.“, „A. W.“, „C. G.“, „S. C. I. S.“, „A. W. G.&C.“, „H. H. A. G.&C.“, „B. T. L. B. b.“, „W. W. L. I. S.“, „W.o.“, „S. A. a.“ užsakymus. Taigi matyti, jog patirta žala iš komercinių santykių su bendrove „W. n“ pakeitus kaltinimą M. M. inkriminuota nebuvo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės keliama versija dėl dvigubo žalos išieškojimo.
  19. Be to, 2011 m. sausio 25 d. raštu UAB „V.“ pateikė susitarimus, mokėjimo pavedimus ir bendradarbiavimo dokumentus, iš kurių matyti, kad UAB „E. P.“ palaikė ryšius su įmonę „W. N.“. 2014 m. rugpjūčio 1 d. UAB „E. P.“ pateikė raštus, kuriuose nurodyta pelno apskaičiavimo metodika ir susistemintos I. J. pokalbių „Skype“ išklotinės, kas patvirtina, jog būtent dėl I. J. veiksmų UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „W. n“ užsakymus, kurių bendra vertė 629 238,25 Lt, dėl to UAB „E. P.“ negavo 139 893 Lt pelno. Taigi I. J. pagrįstai inkriminuota žala, patirta iš komercinių santykių su bendrove „W. n“.
  20. Apeliantė taip pat abejoja skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumu. Atkreipiamas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme I. J. taip pat abejojo teismo šališkumu ir prašė nušalinti bylą nagrinėjusį teisėją Dainių Ročį. Tačiau pareikštas nušalinimas buvo atmestas. Atmesdamas I. J. pareikštą nušalinimą teisėjas nurodė, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų, kurie leistų kilti abejonėms dėl teisėjo išankstinio priešiškumo ar palankumo vienai ar kitai proceso šaliai.
  21. Apeliaciniame skunde bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjusio teisėjo Dainiaus Ročio sutuoktinę G. R. administracinėje byloje atstovavo advokatas V. S., kuris praktikuoja vienoje advokatų kontoroje kartu su advokatu G. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu gynė apeliantę. Taip pat nurodoma, jog advokatas G. G. ir V. S. ne tik yra susiję viena advokatų kontora, bet ir viename tame pačiame ikiteisminiame tyrime ir netgi teisme gynė du įtariamuosius toje pačioje baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo išskirta I. J. baudžiamoji byla. Be to, kitas buvęs I. J. gynėjas A. M., gynęs apeliantę po to, kada ji atsisakė advokato G. G. paslaugų, apie 2009 metus darbo sutarties pagrindu dirbo advokatų profesinėje bendrijoje ( - ), kurioje taip pat dirbo ir pirmoje instancijoje bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė, jau aukščiau minėta G. R.. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu. Tai, jog bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė G. R. dirba teisinį darbą ir yra susidūrusi su advokatais, kurie dirba vienoje advokatų kontoroje kartu su I. J. gynusiais advokatais, nėra pagrindas abejoti teismo šališkumu. Pažymima, jog bylą nagrinėjusio teisėjo sutuoktinė niekaip nėra susijusi su nagrinėjama I. J. byla. Be to, įprasta praktika laikoma tai, jog praktikuojantys advokatai dirba vienoje advokatų kontoroje ar jungiasi į profesines bendrijas bei kitose bylose gina kitus asmenis. Nagrinėjamu atveju I. J. pati pasirinko gynėjus ir sudarė su jais sutartis, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie galėjo daryti poveikį bylą nagrinėjusiam teisėjui. Taip pat pažymima, jog nušalinimo pagrindai yra numatyti BPK 58 straipsnyje, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas, todėl apeliantės argumentai dėl teisėjo šališkumo laikomi nepagrįstais.
  22. Pasisakydama dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo I. J. kaip argumentą nurodo ir tai, jog teisėjas baigė teisiamąjį posėdį pasibaigus darbo valandoms, po 18 val. 2015 m. balandžio 13 d. teisiamajame posėdyje apklausus liudytojus, atlikus įrodymų tyrimą, jau pasibaigus darbo valandoms, teisėjas pasiūlė I. J. duoti parodymus. Šiame kontekste pažymima, jog BPK nenumato reikalavimo, kokiomis valandomis turi būti rengiamas teisiamasis posėdis. Tai, jog teisiamasis posėdis užtruko ilgiau, nei teisėjo darbo valandos, nėra laikoma pažeidimu. Iš bylos duomenų matyti, jog I. J. neatvyko į 2015 m. kovo 18 d. teisiamąjį posėdi. I. J. taip pat neatvyko ir į 2015 m. balandžio 1 d. teisiamąjį posėdį, todėl 2015 m. balandžio 1 d. buvo priimta atvesdinimo nutartis. Taigi I. J. atvykus į 2015 m. balandžio 13 d. teisiamąjį posėdį buvo siekiama, kuo operatyviau ir greičiau išnagrinėti baudžiamąją bylą, atlikti kiek įmanoma daugiau procesinių veiksmų, kas negali būti laikoma nei teismo šališkumu, nei I. J. teisės į gynybą suvaržymu, kadangi I. J. su bylos medžiaga buvo susipažinusi, o prieš jai duodant parodymus buvo padaryta pertrauka.
  23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog visa informacija, kurią pirmosios instancijos teismas manė esant komercine paslaptimi, yra gaunama iš viešai prieinamų šaltinių todėl, baudžiamosios teisės prasme ji negali būti laikoma neprieinama ar slapta. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, jog I. J., priimta dirbti pardavimų vadybininkės pareigose, be darbdavio nurodytų vežėjų, pati jų negalėjo žinoti. Liudytojas E. B. parodė, kad informacija apie klientus buvo konfidenciali, jie nėra skelbiami viešai. Buvo įdėta daug darbo juos surasti per specifinius sąrašus, todėl kiekvienas klientas buvo saugomas. Taigi konstatuojama, jog informacija apie įmonės klientus, vykdomus pervežimus, jų kainas buvo konfidenciali, saugoma ir niekuomet nebuvo žinoma tretiesiems asmenims.
  24. I. J. nurodo, kad sąrašas, kuriame būtų atskleisti klientai, bendradarbiaujantys ūkio subjektai ir tiekėjai, juolab jų adresai ir telefonai, niekada jai pateiktas nebuvo. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog 2009 m. balandžio 7 buvo pasirašytas susitarimas dėl konfidencialumo tarp UAB „E. P.“, atstovaujamos direktoriaus V. V., ir darbuotojos I. J.. Šiame susitarime dėl konfidencialumo nebuvo numatyta, jog I. J. privalo būti pateiktas konfidencialus sąrašas. Tarp šalių patvirtinto susitarimo 7 punkte numatyta, kad „darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą. Darbuotojas privalo išsaugoti ją 2 metus po darbo santykių pasibaigimo ir įsipareigoja nenaudoti minėtos informacijos savo, taip pat trečiųjų asmenų interesams, neskelbti ar kitaip neišnaudoti komercinių paslapčių.“, pagal 8 punktą numatyta, kad „konfidenciali informacija įmonėje yra „techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės (Darbdavio) veikla.“, 9 punkte numatyta, kad „komercine paslaptimi laikoma – visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, darbdavio veikloje naudojamos medžiagos, technologijos ir sprendimo būdai, darbdavio organizacinė struktūra, darbuotojų skaičius ir pareigos, pareigybių sąrašas, atlyginimai, premijos, skatinimo priemonės ir dydžiai, naudojamos programinės įrangos ir organizacinės technikos sąrašas, minėtos įrangos ir technikos panaudojimo detalės.“. Tuo tarpu, kaip jau minėta, liudytojas E. B. parodė, kad informacija apie klientus buvo konfidenciali, jie nėra skelbiami viešai. Taigi akivaizdu, jog I. J., atskleisdama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, pažeidė aukščiau paminėtas susitarimo dėl konfidencialumo nuostatas.
  25. Apeliantė mano, jog nėra nustatyta jokio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir žalos, kurią patyrė civilinis ieškovas. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, jog tarp nuteistosios I. J. veiksmų ir patirtos didelės turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kadangi I. J. perdavė UAB „E. P.“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją konkuruojančiai įmonei UAB ,,A.“, kuri šia informacija pasinaudojo, sudarė sandorius su buvusiais UAB „E. P.“ klientais, dėl ko UAB „A.“ pardavimai gerokai išaugo, o UAB „E. P.“ apyvarta ir gaunamos pajamos iš UAB „A.“ perimtų klientų krito. Visa tai rodo, jog civilinio ieškovo patirtą žalą lėmė būtent neteisėti nuteistosios I. J. veiksmai.
  26. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmos instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė I. J. pokalbiais „Skype“ programoje. Apeliantė mano, jog nei darbdavys, nei jo įgalioti asmenys nėra subjektai, turintys įgaliojimus varžyti Konstitucijoje garantuotas asmenų teises į susižinojimo laisvę bei nebūti sekamiems, todėl toks duomenų gavimas yra neteisėtas ir sudaro BK 167 ar 166 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti šalies įstatymai bei norminiai teisės aktai saugo ir gina žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir jo neliečiamumą. Pagal šiuos teisės aktus privataus gyvenimo sąvoka apima ne tik asmens būsto, teritorijos ar jo fizinį neliečiamumą, bet ir informacinį bei komunikacinį privatumą. Tai reiškia, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, kitoks susižinojimas apie asmenį taip pat asmens duomenys yra saugomi kaip privataus gyvenimo dalis. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, darbdavys gali turėti teisėtą interesą imtis darbuotojų kontrolės, siekdamas apsaugoti savo verslo interesus, gerinti paslaugų kokybę, darbuotojų darbo našumą ir efektyvumą. Nagrinėjamu atveju pateikti I. J. susirašinėjimai programa „Skype“ yra susiję su jos darbu. Pati „Skype“ programa įmonėje įdiegta išskirtinai darbiniams santykiams, bendravimui su klientais. Iš bylos duomenų matyti, jog nebuvo naudotasi svetimais slaptažodžiais, o buvo panaudota viešai prieinama programa. Byloje nėra duomenų, jog būtų rinkti su I. J. asmeniniu gyvenimu susiję duomenys, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti ar net nusikalstami veiksmai.
  27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismai neprivalo pateikti argumentuotas išvadas dėl visų apeliaciniame skunde keliamų klausimų, jei tai nėra susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ar netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-19-697/2015). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Nagrinėjamu atveju nuteistosios I. J. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas tik dalyje dėl civilinio ieškinio. Kita nuosprendžio dalis paliekama nepakeista, todėl aukštesnysis teismas pritaria Kauno aplinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio motyvams toje dalyje, kuri paliekama nepakeista.
  28. Civilinio ieškovo atstovas advokatas Remigijus Merkevičius 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu prašė iš nuteistosios priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė šiame baudžiamajame procese išlaidas patvirtinančius dokumentus iš kurių matyti, jog UAB „E. P.“ nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. advokatų profesinei bendrijai ( - ) iš viso sumokėjo 9656,72 Eur. Advokatas Remigijus Merkevičius nurodė, kad trys paskutinės ataskaitos yra būtent šio apeliacinio proceso. Išanalizavus pateiktus apmokėjimą patvirtinančius dokumentus matyti, jog trys paskutiniai mokėjimai buvo atlikti 2016 m. lapkričio 4 d. (1998,32 Eur), 2016 m. gruodžio 16 d. (347,88 Eur) ir 2017 m. balandžio 13 d. (780,15 Eur), iš viso dėl 3126,35 Eur. Kadangi byla Kauno apygardos teisme buvo gauta 2016 m. gegužės 25 d., todėl akivaizdu, kad aukščiau nurodytos 3126,35 Eur išlaidos buvo patirtos būtent dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka.
  29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-20/2011, 2K-174/2014).
  30. Nagrinėjamojoje byloje apeliacinis procesas buvo inicijuotas nuteistosios I. J., kurios apeliacinis buvo tenkintas iš dalies, todėl atsižvelgus į apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą konstatuojama, jog priteisti visas civilinio ieškovo patirtas išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra pagrindo, todėl nurodytos 3126,35 Eur išlaidos mažinamos ir priteisiama 1500 Eur civiliniam ieškovui UAB „E. P.“ proceso išlaidoms atlyginti. Atkreipiamas dėmesys, jog UAB „E. P.“ nepateikė apeliacinio skundo, todėl aukštesnysis teismas negali sunkinti nuteistosios I. J. padėties ir priteisti proceso išlaidas, susidariusias bylą nagrinėjant kitose instancijose.

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

7Nuteistosios I. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

8Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti: civilinio ieškovo UAB „E. P.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš I. J. civiliniam ieškovui UAB „E. P.“ priteisti 28115,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

9Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

10Iš nuteistosios I. J. priteisti civiliniam ieškovui UAB „E. P.“ 1500 Eur proceso išlaidos atlyginti.

11Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai