Byla e2A-510-186/2016
Dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. V. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autodaja“ ieškinį atsakovams S. V., D. J. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Autodaja“, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. V. ir D. J. 356 731,56 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs jam perduotus įmonės dokumentus, nustatė, kad UAB „Autodaja“ vadovas ir vienintelis akcininkas buvo D. J., o jo sesuo S. V. buvo įdarbinta vyriausiąja finansininke, kuriai buvo išduotas generalinis įgaliojimas, suteikiantis teisę tvarkyti visus įmonės reikalus, įskaitant teisę disponuoti ieškovės piniginėmis lėšomis ir banko sąskaitomis. Iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovų asmenines banko sąskaitas buvo pervedami avansiniai mokėjimai, iš ieškovės kasos atsakovei buvo išmokėti grynieji pinigai, kurių panaudojimas ieškovės veikloje nėra pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais. Be to, ieškovės lėšomis buvo apmokėtos atsakovų kelionės į užsienio valstybes, nors administratoriui nebuvo perduoti jokie ieškovės vadovo įsakymai dėl atsakovų komandiruočių. Ieškovės lėšomis taip pat buvo apmokėtos atsakovo studijos universitete. 2011 m. visas ieškovės turtas buvo parduotas ir įmonės veikla faktiškai nutraukta. Nebuvo imtasi jokių veiksmų nei dėl debitorinių skolų išieškojimo, nei dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Tokiais bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryti tiesioginiai nuostoliai, kuriuos jie privalo atlyginti solidariai.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „Autodaja“ solidariai iš atsakovų S. V. ir D. J. 31 074,77 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą 31 074,77 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo 2014m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervestų 74 896 Lt avansinių įmokų panaudojimas ieškovės interesais nėra pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais. Be to, ieškovė sumokėjo 20 975 Lt už atsakovo studijas. Šios išlaidos, teismo vertinimu, ieškovei nebuvo reikalingos ir nenulėmė ieškovės veiklos tęstinumo, nes įmonei buvo iškelta bankroto byla. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ir padarė ieškovei žalą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė dirbo ieškovės vyriausiąja finansininke nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Pasak teismo, tai reiškia, kad atsakovė buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vykdymą, buhalterinių įrašų teisingumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 11, 12 str.). Iš ieškovės sąskaitos į atsakovės asmeninę sąskaitą buvo pervesta 326 561 Lt, nors šių lėšų panaudojimas įmonės reikmėms nebuvo pagrįstas ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Be to, kasos pajamų orderiai Nr. 18/2009 ir 28/2010 patvirtina, kad atsakovė iš ieškovės grynaisiais pinigais paėmė 65 207 Lt. Atsakovė šių lėšų gavimo fakto nepaneigė ir neįrodė šių lėšų panaudojimo ieškovės tikslams įgyvendinti, todėl teismas sprendė, kad atsakovė yra kalta dėl nepagrįsto ieškovės lėšų perėmimo ir jų panaudojimo ne pagal paskirtį. Įvertinęs atsakovų byloje pateiktus įsakymus dėl jų komandiruočių į užsienį, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė vykdė veiklą užsienyje, šių įsakymų teisėtumas nėra paneigtas, komandiruočių išlaidos nėra didelės (atsakovo – 1 706 Lt, atsakovės – 5 880,36 Lt), teismas sprendė, kad dėl atsakovų komandiruočių į užsienį ieškovei žala nebuvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kaip ieškovės vadovas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą (BAĮ 21 str.), tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Atsakovė, būdama atsakinga už įrašų buhalterinės apskaitos dokumentuose teisingumą, taip pat savo pareigų tinkamai nevykdė. Be to, atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nekontroliavo, ar atsakovė tinkamai atlieka savo darbines pareigas, o pavedė atsakovei vykdyti įmonės vadovo pareigas. Dėl to atsakovė neteisėtai vienu metu vykdė ir įmonės vadovo, ir už buhalterinę apskaitą atsakingo asmens funkcijas. Todėl teismas sutiko su ieškovės nuostata, kad žala ieškovei padaryta bendrais atsakovų veiksmais, jų atskirai individualizuoti nėra pagrindo ir atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.6 str. 3 d.). Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti žalos dydis žymiai viršija bankroto byloje pareikštų kreditinių reikalavimų sumą. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintų kreditinių reikalavimų suma sudaro 11 097 Lt. Taigi, pasak teismo, būtų neprotinga iš atsakovų priteisti ieškovės nurodytą žalos atlyginimą, o po to išieškoti iš atsakovų lėšas, patenkinti iš jų kreditinius reikalavimus ir, nutraukiant įmonės veiklą, likusias lėšas vėl grąžinti atsakovui kaip įmonės savininkui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 str. 6 p.). Teismo vertinimu, nedidelė kreditinių reikalavimų suma ieškovės bankroto byloje iš esmės patvirtina atsakovų nuostatą, kad didžioji dalis ieškovės lėšų buvo nepasisavinta, o, nors ir pažeidžiant galiojančius aktus, panaudota ieškovės veikloje. Teismas nustatė, kad pagal 2011 m. balanso duomenis ieškovė turėjo turto už 91 500 Lt. Aiškinamajame rašte už 2011 metus nurodyta, kad pagrindinė gautina skola yra atskaitingų asmenų įsiskolinimas ir jis sudaro 86 320 Lt. Finansinės atskaitomybės dokumentus 2009–2011 metais ieškovei ruošė UAB „Eurobalas“. Šios įmonės darbuotojas K. L. pasirašė ir 2011 m. ieškovės balansą. Pasak teismo, akivaizdu, kad UAB „Eurobalas“ patikrino buhalterinės apskaitos duomenis ir ieškovės atskaitingi asmenys 86 320 Lt ieškovės lėšų panaudojimo negalėjo patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentais. Teismas vadovavosi šiais duomenimis, nes bylos medžiaga ieškovės veiklos 2012 metais nepatvirtina. Todėl teismas sprendė, kad dėl avansinių lėšų panaudojimo atsakovai ieškovei padarė tokią žalą, kokią jie iš esmės pripažino pateikdami finansinę atskaitomybę už 2011 metus, tai yra 86 320 Lt. Teismas konstatavo ir tai, kad žala ieškovei buvo padaryta nepagrįstai panaudojus 20 975 Lt atsakovo studijoms apmokėti. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovų veiksmais ieškovei padarytoji žala sudaro 107 295 Lt (86 320 Lt + 20 975 Lt) arba 31 074,77 Eur.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Apeliaciniame skunde atsakovai S. V. ir D. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus: 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl avansinių lėšų panaudojimo atsakovai ieškovei padarė tokią žalą, kokią jie iš esmės pripažino pateikdami finansinę atskaitomybę už 2011 metus, t. y. 86 320 Lt. Atsakovų triplike buvo nurodyta, kad UAB „Autodaja“ 2011 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 8 psl. suma 86 320 Lt – tai ne atsakovų skola ieškovei, o kitų tuo metu dirbusių atskaitingų asmenų, kurie nurodyti pridedamame atskaitingų asmenų skolų detalizuotame paaiškinime. Iš apskaitos duomenų pagal UAB „Autodaja“ pateiktas ataskaitas matyti, kad 86 320 Lt suma susikaupė dėl vairuotojų pareigose dirbusių darbuotojų komandiruočių. Jiems nuolat tekdavo pervesti pinigus avansu degalams pirkti, transporto priemonių remontui ir kitoms nenumatytoms išlaidoms. Kol vairuotojai būdavo išvykę į komandiruotę, balanse matydavosi to vairuotojo, kaip atskaitingo asmens, permoka iš ieškovės sąskaitos, bet grįžęs vairuotojas parveždavo dokumentus buhalterijai, t. y. sąskaitas, kvitus, ir atskaitingo asmens permokos būdavo padengiamos. Visi susidarę avansiniai mokėjimai atskaitingiems asmenims balanse išsilygino ateityje. 2. Trišalė VU TVM studijų sutartis su ieškove buvo sudaryta praėjus penkiems mėnesiams nuo įmonės įregistravimo ir UAB „Autodaja“ neturėjo nei vieno kreditoriaus, su kuriuo būtų turėjusi tuo metu atsiskaityti. Nuo 2011 m. atsakovas už studijas mokėjo savo lėšomis. Tarptautinio verslo studijos tiesiogiai buvo susijusios su įmonės vykdoma veikla (tarptautinių krovinių vežimas), todėl buvo naudingos įmonei. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovo studijų metu įgytos žinios nenulėmė ieškovės veiklos tęstinumo, neįvertino, kad galimai dėl atsakovo įgytų žinių ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro tik 3 213,91 Eur, kad atsakovas studijas baigė tik 2015 m. birželio mėn. 3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, t. y. neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti aplinkybių. Teismas neskyrė ekspertizės ir pasirėmė argumentu, kad ieškovė ir atsakovai neturi tam lėšų. Byla buvo išnagrinėta tik vieno teismo posėdžio metu ir tik dalyvaujant vienai atsakovei S. V.. Todėl byla buvo išspręsta neteisingai. 4. S. V. nepagrįstai įtraukta į šią bylą atsakovės statusu, kadangi ji vyriausiosios finansininkės pareigose dirbo tik pirmus šešis įmonės veiklos mėnesius, nes neturėjo buhalterinio išsilavinimo. Visą likusį laikotarpį UAB „Autodaja“ apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonės. S. V. įmonėje vykdė direktoriaus D. J. įgalioto asmens pareigas. Atsiliepime ieškovė BUAB „Autodaja“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus: 1. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovų pateikti nauji įrodymai negali būti priimami apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovai net nemotyvavo, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau. Iš atsakovų paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovai apie šiuos dokumentus žinojo viso proceso metu. Tokie atsakovų veiksmai vertintini kaip nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla ir kuria buvo nustatytas 15 dienų terminas įmonės turtui ir dokumentams perduoti, įsiteisėjo 2014 m. vasario 11 d. Taigi visus įmonės dokumentus atsakovai privalėjo pateikti administratoriui iki 2014 m. vasario 26 d. 2. 2011 m. įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodoma, kad atskaitingų asmenų skola įmonei buvo 86 320 Lt. Tuo tarpu, atsakovų pateiktoje lentelėje „Gautinos sumos“ matyti, kad bendra šių asmenų skola tebuvo 77 945,25 Lt. Atsakovai nepaaiškino, iš kur atsirado beveik 8 400 Lt skirtumas tarp šių skolų ir kokios skolos įėjo į šią sumą. Atsakovų skaičiavimų nepagrįstumą rodo tai, kad atsakovai nepateikė jokių avansinių apyskaitų ar kitų tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovų pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nurodyta skola yra sumokėta. Tarp 2011 m. balanso, teikto VĮ Registrų centrui, ir to paties laikotarpio balanso, teikto su apeliaciniu skundu, matyti akivaizdūs prieštaravimai. Net ir laikantis atsakovų pozicijos, kad per 2012 m. buvę skolingi atskaitingi asmenys neva sumokėjo 86 320 Lt (arba bent 77 945,25 Lt), tai nepaaiškina, kodėl jiems tais metais atsiskaičius su įmone, atsakovų prašomame prijungti 2012 m. balanse nurodomos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per kalendorinius metus ne sumažėjo, bet išaugo nuo 104 230,72 Lt iki 197 205,15 Lt, o ilgalaikis ir trumpalaikis turtas iš esmės nepakito (vietoj 4 873,83 Lt metų pradžioje buvo įvertintas 5 340,05 Lt metų pabaigoje). Be to, net jeigu 86 320 Lt skola būtų ne atsakovų, o kitų darbuotojų, tai neatleistų atsakovų nuo prievolės atlyginti įmonei padarytą žalą dėl veiksmų nesiėmimo, siekiant susigrąžinti šią skolą. To nepadarius buvo pažeistos fiduciarinės pareigos įmonei, taip pat ABĮ 19 str. 8 d., CK 2.87 str. 1–3 d., ĮBĮ 8 str. 1 d. ir kt. Įmonės kreditorių reikalavimų dydis negali būti pagrindas atleisti atsakovus nuo atsakomybės, ar ją sumažinti, kadangi iki šiol nėra aišku, koks yra tikrasis įmonės skolų kreditoriams dydis. Skolų nustatymą apsunkina tai, kad bankroto administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai. Patys atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kad 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės mokėtinos sumos buvo 197 205,15 Lt. Net ir atėmus atsakovų nurodomą paskolų sumą ir darant prielaidą, kad 86 320 Lt skola buvo sumokėta, nepareikštų kreditorinių reikalavimų dydis kelis kartus viršija Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodytą sumą. Be to, bankroto proceso metu atlygintinos ne tik kreditorių reikalavimų sumos, bet ir administratoriaus atlyginimas. 3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo D. J. neteisėtų veiksmų ieškovei buvo sukurta prievolė mokėti už atsakovo studijas. Be to, teisiškai nėra reikšminga, ar atsakovo studijos buvo susijusios su įmonės veikla, kadangi vietoj to, kad atsiskaitytų su įmonės kreditoriais ir išvengtų įmonės bankroto, atsakovas, būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir direktoriumi, piktnaudžiavo savo turimais įgaliojimais, nevykdė įstatymuose nustatytų įmonės dalyvio ir vadovo pareigų, ir nepaisydamas įmonės turtinės padėties, mokėjo už savo asmeninius mokslus iš įmonės lėšų, tuo sukeldamas žalą tiek pačiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, dėl ko įmonei vėliau iškelta bankroto byla. 2011 m. balanso duomenys patvirtina, kad studijų sutartis iš ieškovės lėšų buvo vykdoma, kai įmonė veikė nuostolingai. Kai ieškovė 2011 m. nebevykdė veiklos, atsakovui kilo būtinybė pačiam mokėti už savo studijas. 4. Atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės. Atsakovai iki šiol nėra perdavę ieškovės bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, todėl įmonės dokumentų ekspertizės neįmanoma atlikti. 5. Atsakovei S. V. buvo išduotas generalinis įgaliojimas, suteikiantis teisę tvarkyti visus įmonės reikalus, įskaitant teisę disponuoti įmonės lėšomis ir banko sąskaitomis. Be to, atsakovė įmonėje atliko ir kasininko funkcijas. Taigi atsakovė de facto atliko įmonės direktoriaus pareigas. Atsakovų veiksmų sąsaja pasekmių atžvilgiu pasireiškė įmonės turto (sąskaitoje ir kasoje buvusių lėšų) panaudojimu ne įmonės veikloje ir ne įmonės interesais, tuo bendrai padarant žalą. Atsakovų prievolės solidarumą suponuoja ir tai, kad jie veikė kartu (išvien), t. y. žinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus bei patvirtindami vienas kito neteisėtas ūkines operacijas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.). Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: atskaitingų asmenų skolų detalizuotą paaiškinimą pagal 2011 m. finansinės atskaitomybės lentelę „Gautinos sumos“; 2010 m. sausio 14 d. Freja Transport & Logistics AB sutartį; atsakovų komandiruočių sąskaitų ir panaudotų lėšų detalias ataskaitas; UAB „Autodaja“ 2011 m. ir 2012 m. balansus; avanso apyskaitas; atsakovo paskolų sąskaitų aktyvumo ataskaitą ir paskolų sutarties detalią ataskaitą; 2008 m. liepos 25 d. studijų sutartį; VU TVM 2015 m. kovo 18 d. pažymą ir bakalauro diplomą; atsakovų darbo sutartis; 2009 m. spalio 30 įsakymą dėl dienpinigių normos sumažinimo; UAB „Eurobalas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis ir 2014 m. birželio 2 d. atsakymą; 2013 m. sausio 31 d. VMI teiktą deklaraciją. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė naujų įrodymų nepriimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Viena vertus, apeliantai nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų, būtinybė pateikti papildomus įrodymus jiems atsirado susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais. Šiais įrodymais apeliantai siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jiems taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Priešinga šalis, t. y. ieškovė, su apeliantų pateiktais naujais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų vertinimo pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai ir ieškovės bankroto administratorius skirtingai nurodo įmonės dokumentų perdavimo administratoriui aplinkybes, todėl akivaizdus atsakovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apeliantų pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.). Dėl civilinės atsakomybės sąlygų Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas dėl UAB „Autodaja“ lėšų panaudojimo (ne)teisėtumo. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus apelianto veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pirmosios instancijos teismas apeliantų elgesį vertino kaip neteisėtą, neatitinkantį CK 2.87 straipsnio reikalavimų, nes apeliantai nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų ieškovės 2011 m. balanse ir finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodytų 86 320 Lt atskaitingiems asmenims avansu išmokėtų lėšų panaudojimo ieškovės veikloje. Be to, teismas sprendė, kad apeliantai neteisėtai panaudojo 20 975 Lt ieškovės lėšų apmokėdami už D. J. studijas. Apeliantai, nesutikdami su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad 86 320 Lt buvo panaudota tuo metu įmonėje dirbusių vairuotojų komandiruotėse patirtoms išlaidoms apmokėti. Apeliantai laikosi pozicijos, kad įmonės vadovo studijos buvo naudingos vykdant ieškovės veiklą, todėl jų apmokėjimui išleista pinigų suma nelaikytina ieškovei padaryta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų argumentai nepaneigia jų atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos. Dėl avansu išmokėtų lėšų pažymėtina, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, kad 86 320 Lt ieškovės lėšų įmonės vairuotojai panaudojo komandiruočių užsienyje metu pirkdami degalus, transporto priemonių remontui ir kitokiems nenumatytiems atvejams (CPK 178 str.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad įmonės vairuotojai, grįžę iš komandiruotės, parveždavo dokumentus buhalterijai, t. y. sąskaitas, kvitus. Tačiau tokių dokumentų, kurie pagrįstų būtent 86 320 Lt sumos, kuri 2011 m. aiškinamajame rašte nurodyta kaip atskaitingų asmenų skolos, panaudojimą ieškovės veikloje, byloje nėra pateikta. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė atskaitingų asmenų skolų detalizuotą paaiškinimą, kuriame nurodyta kiekvieno darbuotojo skola ir bendra jų suma – 77 945,25 Lt, taip pat kaip gautinos sumos nurodyta 8 364,30 Lt atlyginimai ir 10,50 Lt GPM. Sudėjus šias sumas gaunama 86 320,05 Lt suma, kuri ir nurodyta 2011 m. aiškinamajame rašte kaip atskaitingų asmenų skolos. Apeliantų paaiškinime nurodyti duomenys, kaip matyti, yra paimti iš jų kartu su apeliaciniu skundu pateikto UAB „Autodaja“ 2011 m. balanso. Apeliantai taip pat pateikė UAB „Autodaja“ 2012 m. balansą, kuriame jau nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. nėra jokių atskaitingų asmenų skolų. Tačiau vadovautis vien šiais duomenimis nėra pagrindo, kadangi apeliantų pateikti UAB „Autodaja“ 2011 m. ir 2012 m. balansai nėra pasirašyti atsakingų asmenų, be to, balansas už 2012 m. nebuvo pateiktas VĮ Registrų centrui. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į paskutiniojo patvirtinto ir VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Autodaja“ 2011 m. balanso bei finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto duomenis. Iš apeliantų pateiktų ataskaitų ir avanso apyskaitų matyti tik tai, kad S. V. kaip atskaitingas asmuo iš ieškovės sąskaitos išmokėdavo avansus kitiems įmonės darbuotojams. Kaip minėta, jokių įrodymų, kad šios avansu išmokėtos lėšos buvo faktiškai panaudotos ieškovės veikloje, byloje nėra pateikta. Nors apeliantai teigia, kad ieškovė veiklą vykdė ir 2012 m., tačiau tai prieštarauja 2011 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajam raštui, kuriame nurodyta, kad per 2011 metus įmonė pardavė visą ilgalaikį turtą, nes veiklos nebevykdo. Be to, byloje esantis UAB „Autodaja“ darbo sutarčių registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad visos darbo sutartys su įmonės vairuotojais buvo nutrauktos iki 2011 m. vidurio. Taigi, akivaizdu, kad darbuotojai iki to laiko jau turėjo būti atsiskaitę su įmonės buhalterija už avansu gautų lėšų panaudojimą. Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 str.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 12 str., 178 str.). Todėl apeliantai, teigdami, kad 86 320,05 Lt buvo panaudoti ieškovės veikloje, turi tai įrodyti teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina (CPK 185 str.). Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, kadangi nepaskyrė teismo ekspertizės ir bylą išnagrinėjo tik vieno teismo posėdžio metu, dalyvaujant tik vienai atsakovei S. V.. Patys apeliantai prašymo skirti ekspertizę pirmosios instancijos teismui nepateikė ir konkrečiai nenurodė, kokiam klausimui išsiaiškinti būtina tokia ekspertizė. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovų prašymu teismo posėdis buvo atidėtas, todėl apeliantai turėjo visas galimybes išdėstyti teismui savo poziciją ir pateikti visus turimus įrodymus. Byloje nustatyta, kad iš ieškovės lėšų per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. kovo 8 d. iš viso buvo sumokėta 20 975 Lt už apelianto studijas Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje. Apeliantai neneigia, kad šie pinigai nebuvo grąžinti ieškovei. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad įmonės vadovo studijų metu įgytos žinios buvo naudingos ieškovės veikloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbiau yra tai, kad įmonės lėšos buvo naudojamos asmeniniais vadovo tikslais iki tol, kol ieškovės veikla buvo faktiškai nutraukta. Mokėjimai už apelianto studijas buvo vykdomi nepaisant to, kad UAB „Autodaja“ turėjo neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Tokioje situacijoje pripažintina, kad apelianto kaip juridinio asmens valdymo organo asmeniniai interesai prieštarauja paties juridinio asmens interesams. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ir padarė ieškovei žalą. Dėl atsakovės S. V. atsakomybės Apeliantų teigimu, ieškinys atsakovės S. V. atžvilgiu pareikštas nepagrįstai, kadangi ji vyriausiosios finansininkės pareigose dirbo tik pirmus šešis įmonės veiklos mėnesius, o visą likusį laikotarpį UAB „Autodaja“ apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonės. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad tik apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, jog 2008 m. kovo 20 d. su apeliante sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ji buvo įdarbinta UAB „Autodaja“ vyriausiąja finansininke, nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo pakeista, nurodant, kad jos pareigos – kasininkė. Tačiau ši aplinkybė nepašalina apeliantės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad D. J. 2008 m. lapkričio 14 d. išdavė S. V. generalinį įgaliojimą, suteikiantį teisę tvarkyti visus įmonės reikalus, įskaitant teisę disponuoti įmonės lėšomis ir banko sąskaitomis. Minėta, kad apeliantė kaip atskaitingas asmuo iš ieškovės sąskaitos atliko avansinius mokėjimus kitiems įmonės darbuotojams, tačiau šių lėšų panaudojimas ieškovės veikloje neįrodytas. Be to, apeliantė iš ieškovės lėšų atliko mokėjimus už apelianto studijas. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė vykdė neteisėtas ūkines operacijas ir, kaip vyriausioji finansininkė (vėliau kasininkė), turėjo žinoti, kad veikia neteisėtai. Sutiktina su ieškove, kad pakartotinis šių pažeidimų pobūdis rodo, jog apeliantė suprato iš to kilsiančius neigiamus padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti, t. y. apeliantės veiksmai buvo tyčiniai. Todėl jai kaip darbuotojai kyla materialinė atsakomybė už visą ieškovei padarytą žalą pagal Darbo kodekso 255 straipsnio 1 punktą. Apeliantas kaip įmonės vadovas tokiems apeliantės veiksmams pritarė, juos patvirtino pasirašydamas VĮ Registrų centrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, kad žala ieškovei padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl jiems taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.). Dėl žalos dydžio Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad ieškovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 11 097 Lt. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė patvirtina, jog didžioji dalis ieškovės lėšų nebuvo pasisavinta, o buvo panaudota ieškovės veikloje. Tačiau teismas, konstatavęs, kad atsakovų veiksmais ieškovei padaryta žala sudaro 107 295 Lt arba 31 074,77 Eur, nusprendė priteisti būtent tokio dydžio žalą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, jeigu nepakanka bankrutuojančios bendrovės turto teismo patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, kad bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). ĮBĮ nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 p.). Šiuo atveju keliamas apelianto, kuris yra ne tik buvęs ieškovės vadovas, bet ir vienintelis akcininkas, civilinės atsakomybės klausimas. Esant tokiai situacijai, žalos dydis negali viršyti ieškovės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bei patvirtintų administravimo išlaidų sumos, nes priešingu atveju būtų konstatuojama, jog asmuo gali padaryti žalos pats sau. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, prievolė baigiasi (CK 6.126 str.). Byloje nustatyta, kad BUAB „Autodaja“ bankroto byloje yra patvirtinti 11 097 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai bei apytikriai 29 000 Lt administravimo išlaidų sąmata (1 000 Lt mėnesinis administratoriaus atlyginimas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. vasario 11 d., iki 2014 m. birželio 17 d., 20 000 Lt administratoriaus atlyginimas (plius mokesčiai) ir 5 000 Lt kitoms administravimo išlaidoms). Remiantis Liteko sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi BUAB „Autodaja“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, nes įmonė neturi jokio turto ir lėšų. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi BUAB „Autodaja“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantai savo neteisėtais veiksmais ieškovei (jos kreditoriams) padarė 40 097 Lt (11 097 Lt kreditoriniai reikalavimai + 29 000 Lt administravimo išlaidos), t. y. 11 365,36 Eur žalą, kurią privalo solidariai atlyginti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas apeliantų solidariai civilinei atsakomybei kilti, tačiau neteisingai sprendė dėl padarytos žalos dydžio, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, sumažinant solidariai iš atsakovų priteistą 31 074,77 Eur žalos atlyginimą iki 11 365,36 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų Sumažinus iš atsakovų priteistą žalos sumą iki 11 365,36 Eur, atitinkamai mažintinas iš jų valstybei priteistas žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 93 str. 5 d.). Žyminis mokestis nuo priteistinos 11 365,36 Eur sumos sudaro 341 Eur, todėl valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 170,50 Eur žyminio mokesčio. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovės BUAB „Autodaja“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams priklausančio 504 915,43 Lt (146 233,61 Eur) vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus ieškovei iš atsakovų priteistą sumą iki 11 365,36 Eur, atitinkamai mažintinas atsakovų atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 150 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Autodaja“ solidariai iš atsakovų S. V. (a. k. ( - ) ir D. J. (a. k. ( - ) 11 365,36 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 36 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 365,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti valstybei iš atsakovų S. V. (a. k. ( - ) ir D. J. (a. k. ( - ) po 170,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio. Sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovų priteista po 5,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, palikti nepakeistą. Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsakovų S. V. (a. k. ( - ) ir D. J. (a. k. ( - ) atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą iki 11 365,36 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai