Byla 2A-1047-823/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant apeliantui V. Z., apelianto atstovui advokatui Daliui Boreikai, ieškovei V. P., ieškovės atstovei advokatei Irinai Kizinai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. Z. dėl kelio ir kanalizacijos trasos servitutų nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę byla,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų, esančių Širvintų rajone, Vileikiškių kaime, savininkai. Ieškovei ir jos sutuoktiniui S. P. nuosavybės teise priklauso 0,4944 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), įsiterpęs tarp atsakovui grąžintų žemės sklypų. Iš vakarinės pusės ieškovės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu sklypu, pane pažymėtu žyma Nr. 1051

5Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 1051, kelio servitutą nuo kelio ( - )iki lauko rūsio, nustatyti kanalizacijos trasos servitutą atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 1051, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos ir jos sutuoktinio S. P. nuosavybės teise valdomame 49,44 arų žemės sklype be gyvenamojo namo yra ir ūkiniai pastatai, taip pat vietinė lauko kanalizacija. Iš vakarinės sklypo pusės yra atsakovo žemės sklypas 1051, o iš rytinės pusės atsakovo žemės sklypas 1054. Atsakovui nuosavybės teisė į minėtus žemės sklypus buvo atkurta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Atkuriant atsakovui nuosavybės teisę į žemę ir formuojant jam žemės sklypą 1051, nebuvo nustatytas kelio servitutas ir ieškovų kanalizacijos trasos, esančios atsakovo žemės sklype, servitutas. Iki atkuriant atsakovui nuosavybes teisę į žemę, ieškovai naudojosi atsakovo žemės sklype įrengta aikštele ir ja patekdavo į savo kiemą, rūsį, taip pat privažiuodavo prie kanalizacijos šulinio ir kanalizacijos trasos. Atsakovas kurį laiką netrukdė naudotis nusistovėjusia tvarka, tačiau 2004 metais įvažiavimą užtvėrė ir neleidžia juo naudotis. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri pripažino, kad servitutas reikalingas, tačiau atsakovas nesutinka, kad būtų nustatytas servitutas. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė negali patekti į savo namų valdą, privažiuoti prie rūsio, taip pat aptarnauti kanalizacijos trasos, kuri yra užsikimšusi ir kurią reikia remontuoti.

6Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

72008 m. gegužės 22 d. ieškovė V. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes ieškovė nurodė tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 89-9561 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje piliečiui V. Z. nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona nebuvo įrašyta į atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimą, taip pat tai, kad 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrise parodytas vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą vakarinėje dalyje ir kelias iki rūsio. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės prašymą atnaujinti procesą atmetė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad spręsdami proceso atnaujinimo klausimą žemesnės instancijos teismai nesiaiškino, ar ieškovė turi galimybę tinkamai aptarnauti atsakovo žemės sklype esančius savo kanalizacijos tinklus nesinaudojant atsakovo sklypo dalimi, be to, teismai nesiaiškino, ar be ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto jai būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypą naudoti pagal paskirtį.

82010 m. gegužės 11 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismas tenkino V. P. prašymą ir atnaujino procesą šioje civilinėje byloje.

9Nagrinėjant bylą atnaujintame procese, ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus. Atsakovas V. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, plane pažymėtas 1051, yra jo nuosavybė ir jis turi teisę ieškovei neleisti juo naudotis. Nustatyti servitutus jo nuosavybės teise valdomame sklype nėra būtinybės. Ieškovė naudojasi kitais dviem įvažiavimais į savo sklypą, taip pat netrukdomai naudojasi lauko rūsiu. Tai, kad nustačius atsakovo sklype servitutą, ieškovei bus patogiau naudotis rūsiu, nėra pakankamas pagrindas servitutui nustatyti. Be to, byloje pateiktas servitutinis planas nepasirašytas žemės savininko S. P. ir nesuderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nėra įrodyta, kad kanalizacija priklauso V. P. ir yra įrengta teisėtai. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ pasiūlymo matyti, kad visas komunikacijas galima išdėstyti ir ieškovės sklype, todėl ieškovė turėtų jas iš atsakovo sklypo iškelti. Pateiktame servituto plane kalbama tik apie kelio servitutą, kas rodo, jog ieškovė nori pasidaryti trečią įvažiavimą į savo kiemą. Nustačius servitutą atsakovo sklype, reikėtų spręsti nuostolių atlyginimo klausimą.

10Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2003 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu atsakovui yra atkurta nuosavybės teisė natūra į dalį laisvos žemės ( - ). Iki nuosavybės teisių atsakovui atkūrimo ieškovė turėjo įvažiavimą į savo namų valdą per atsakovo sklypą 1051, taip pat šiame atsakovo sklype yra ieškovų kanalizacijos dalis. Trečiojo asmens atstovas iš esmės pripažino, kad atsakovo sklype turi būti nustatyta apsauginė zona ar servitutas kanalizacijai aptarnauti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą, V. P. ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame ( - )Nr. 1051, kadastrinis Nr. ( - ), servitutus: kelio servitutą, kuris suteikia teisę privažiuoti prie S. P. kanalizacijos įrenginių, esančių atsakovo sklype, ir S. P. lauko rūsio, taip pat kanalizacijos trasos servitutą, kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype ir jomis netrukdomai naudotis pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. individualios įmonės „Tikslūs matavimai“ parengtą planą, priteisė iš V. Z. V. P. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 2 775 Lt sumokėtų atsakovui bylinėjimosi išlaidų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintas Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis. Priteisė iš V. Z. valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 83,18 Lt (40 Lt Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir 43,18 Lt Širvintų rajono apylinkės teisme).

12Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.126 straipsnio 1 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei priklausančiame gyvenamajame name yra įrengtas vietinis nuotekų šalinimas. Iš žemės sklypo plano matyti, kad vietinė nuotekų šalinimo kanalizacija yra įrengta ieškovės žemės sklype, tačiau dalis nuo kanalizacijos šulinio einančio vamzdyno link išsiurbimo duobės yra atsakovo žemės sklype 1051. 2003 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu atkūrus nuosavybės teisę į žemę ir suformavus žemės sklypą 1051, jame nebuvo nustatyta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų įrenginių apsaugos zona, taip pat nebuvo nustatytas servitutas kanalizacijos trasai aptarnauti. Buitinės kanalizacijos išleistuvo techninės būklės nustatymo aktu, liudytojo V. N. parodymais nustatyta, kad šiuo metu kanalizacija yra užsikimšusi ir ją būtina taisyti, o kad tai būtų galima padaryti, reikia prie jos privažiuoti. Ieškovės lauko rūsio durys remiasi į atsakovo žemės sklypą, todėl ieškovės patekimas iš savo sklypo į rūsį yra apribotas, ieškovė naudotis lauko rūsiu gali tik per atsakovo žemės sklypą. Iš 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenų matosi, kad palei ieškovės žemės sklypą iš vakarinės jo pusės atsakovo sklype buvo įrengtas įvažiavimas prie kanalizacijos trasos ir lauko rūsio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad servituto nustatymas atsakovo sklype yra būtinas, nes ieškovė negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos ir naudotis lauko rūsiu, nepasinaudodama atsakovo žemės sklypu. Atsakovo poziciją, kad ieškovė gali kanalizacijos komunikacijas išsikelti ir įsirengti savo sklype, teismas laikė nepagrįsta ir nurodė, kad atsakovo pateiktos UAB „Širvintų vandenys“ sąmatos patvirtina darbų kainas, IĮ „Tikslūs matavimai“ planas pasiūlo variantą, tačiau neįrodo, kad yra galimybė tinklus ir komunikacijas išmontuoti ir iškelti. Apžiūrėjus vietoje, nustatyta, kad siūlomoje išsiurbimo duobę įrengti vietoje yra skysto kuro talpa, kiti statiniai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ieškinio patenkinimas iš esmės pažeis atsakovo nuosavybės teisės sudėtines dalis, t. y. teisę naudotis, valdyti žemę ar ja disponuoti. Atsakovas savo žemės sklypą 1051 taip pat naudoja įvažiavimui į savo namus. Ieškovei kelio kanalizacijai aptarnauti reikia tik kai kanalizacija sugenda, patekti į lauko rūsį, kad susivežti derlių, daugiausia rudenį ir pavasarį.

13Ieškovės prašymą nustatyti kelio servitutą įvažiavimui į jos sklypą pirmosios instancijos teismas atmetė ir nurodė, kad, nors iš 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenų matosi, kad atsakovo sklypo rytinėje pusėje ieškovė buvo įsirengusi ir įvažiavimą į savo sklypą, tačiau šiuo metu ieškovė naudojasi dviem naujais įvažiavimais, gali normaliomis sąnaudomis patekti į savo sklypą ir juo naudotis. Tai rodo, kad ieškovė pasinaudojo kita įmanoma galimybe ir yra išsprendusi patekimo į žemės sklypą klausimą. CK 4.113 straipsnio 1 dalis numato, jog servituto suteikiama teisė turi būti įgyvendinama taip, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui. Ieškovė neįrodė kelio servituto būtinumo trečiam įvažiavimui į jos žemės sklypą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) Aplinkybė, jog asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pabrėžęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis yra objektyviai būtinas. Servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-496/2005). Sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, nebuvo išpildyta –kanalizacijos trasos aptarnavimas galimas be įsikišimo į atsakovo sklypą; šiltnamis ir požeminis rūsys, būdami nesudėtingi statiniai, esantys šalia atsakovo žemės sklypo, neduoda pagrindo išvadai, jog jais naudotis galima tik per atsakovo žemės sklypą; sklypai atskirti vieline tvora ir nėra požymių, kad šiais objektais buvo naudotasi per atsakovo sklypą. Ieškovei būtų patogiau naudotis įvažiavimu į savo sklypą iš vakarinės pusės, bet jo būtinumas nėra akivaizdus ir ieškovės nebuvo įrodytas;

162) IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtas servitutinis planas negalėjo būti tvirtinamas teismine tvarka, nes neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 15 ir 16 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. jame nėra pamatuoti ir pažymėti statiniai ir objektai, kuriems nustatyti servitutai, planas nėra pasirašytas plano užsakovo S. P. ar jo įgaliotos atstovės V. P., planas nėra suderintas su derinančia institucija – Nacionaline žemės tarnyba. Nors teismo sprendime yra nurodyta, kad nustatomi servitutai V. Z. žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), tačiau akivaizdu, kad IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtame plane pateiktas ne V. Z. sklypo planas, o S. P. žemės sklypo planas, kadastrinis Nr. ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų perėmėja, žemės sklypo planas turėjo būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriumi ir tik po to galėjo būti svarstomas ir tvirtinamas teisme. Ieškovas nesikreipė į derinančią instituciją su prašymu suderinti planą, o be suderinimo planas negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;

173) Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo atveju būtų netikslinga nustatyti servitutą, bet ieškovė turėtų kreiptis dėl apsaugos zonos nustatymo – taigi, Nacionalinės žemės tarnyba prieštarauja IĮ „Tikslūs matavimai“ parengto plano derinimui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neva Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė iš esmės pripažįsta, kad turi būti nustatytas servitutas kanalizacijai aptarnauti, nors atstovė aiškiai patvirtino teismui, kad ieškovė turėtų kreiptis ne dėl servituto nustatymo, o dėl apsaugos zonos nustatymo;

184) Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė naudotis lauko rūsiu gali tik per atsakovo žemės sklypą, motyvavo 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenimis. Teismo išvada, kad ieškovės lauko rūsio durys remiasi į atsakovo žemės sklypą ir ieškovės patekimas iš savo sklypo į rūsį yra apribotas, neatitinka tikrovės ir nebuvo konstatuota atliekant apžiūrą vietoje. Ieškovės rūsys yra jos sklype, o rūsio durys atsidaro ir tam netrukdo netgi sklypus skirianti tvora, todėl ieškovė turi laisvą priėjimą prie rūsio iš visų pusių. Apžiūros vietoje metu teismas nebuvo priėjęs prie rūsio durų, todėl teismo motyvas, kad ieškovės patekimas iš savo sklypo į rūsį yra apribotas, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ ir IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtuose ieškovų žemės sklypo planuose nurodyta, kad rūsio pastatas yra apie kelis metrus nutolęs nuo V. Z. žemės sklypo. Be to, V. P. teisminio nagrinėjimo metu pati nurodė, kad šiuo metu naudojasi rūsiu ne per V. Z. žemės sklypą. Taigi ieškovė reikalauja tik patogesnio priėjimo prie rūsio, ir nėra būtinumo nustatyti kelio servitutą;

195) 2008 m. birželio 13 d. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius pateikė teismui S. P. asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypų abrisus, parengtus 1995 m. vasario 1 d., kuriuose „parodytas 30 m ilgio, 6 m pločio vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą vakarinėje sklypo dalyje ir 31 m ilgio, 3 m pločio privažiavimas prie rūsio“. Pasak ieškovės V. P., tai yra įrodymas, kad šis įvažiavimas, o tuo pačiu ir kelio servitutas yra būtinas. Tačiau abrisas yra lauko matavimo brėžinys, preliminarus žemės sklypo planas, atliekamas žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje metu, ir tai yra tik pagalbinė, preliminari priemonė žemės sklypo kadastrinių matavimų procese žemės sklypo kadastriniams duomenims nustatyti. Ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti 1998 m. balandžio 15 d., vadovaujantis visais surinktais kadastriniais duomenimis, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Abrise (preliminariame žemės sklypo plane) nurodytų duomenų neatitikimas su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis šiuo atveju negali būti pagrindas teigti, kad reikia vadovautis abrise nurodytomis aplinkybėmis;

206) pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovės sklype esantis inžinerinis įrenginys – požeminė kanalizacija, nėra inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys, nuosavybės teise priklausantis S. P.. Neaišku, ar požeminė kanalizacija nuosavybės teise priklauso S. P., ar kanalizacijos trasa, kurios dalis galimai išsidėsčiusi atsakovo V. Z. žemės sklype, įrengta laikantis teisės aktuose nustatytų tokiems įrenginiams ir jų projektinei dokumentacijai keliamų reikalavimų, ar dėl nesandarios kanalizacijos ir netinkamo nuotekų šalinimo iš išgriebimo duobės nėra teršiama gamta ir daroma žala V. Z. sklypui. Teisės aktuose yra nustatyti minimalūs atstumai nuo išgriebimo duobių. Šie atstumai priklauso nuo nuotekų šalinimo į išgriebimo duobę būdo ir nuotekų tvarkymo būdo. Išgriebimo duobė turi būti įrengta kaip nelaidus vandeniui nuotekų kaupimo rezervuaras, į kurį suteka buitiniai nutekamieji vandenys ir specialiu transportu išsiurbiamas bei išvežamas rezervuaro turinys. S. P. kanalizacijos trasa negali būti eksploatuojama ir remontuojama neparengus jokios projektinės dokumentacijos, ši kanalizacija be dokumentacijos iš viso negalėtų būti registruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys;

217) pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė atsakovo argumentus, patvirtinančius, kad ieškovai gali kanalizacijos komunikacijas įsirengti savo sklype. V. Z. prašymu IĮ „Tikslūs matavimai“ 2010 m. rugsėjo 21 d. parengtame plane aiškiai matosi, kad yra visos sąlygos ieškovams įsirengti kanalizacijos trasą nuo šulinio iki siūlomos išsiurbimo duobės savo sklype. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovas pateikė teismui dvi UAB „Širvintų vandenys“ parengtas sąmatas. UAB „Širvintų vandenys“ vyriausiasis inžinierius atliko skaičiavimus ir parengė pirmąją sąmatą senos kanalizacijos trasos išmontavimui ir naujos paklojimui jos vietoje (suma – 3 640,03 Lt) ir antrąją sąmatą naujos kanalizacijos trasos ir išsiurbimo duobės sumontavimui ieškovų sklype, neapsunkinant atsakovo sklypo (suma – 2 243,38 Lt). Akcentuotina, kad 2010 m. vasario 18 d. buitinės kanalizacijos išleistuvo techninės būklės nustatymo akte nurodyta, kad normaliam išleistuvo (kiemo nuotakyno) funkcionavimui būtinas vamzdyno asbocementinių vamzdžių renovavimas pakeičiant jį PVC ar kitais moviniais vamzdžiais. V. N. šiame akte nurodė, kad reikia iškasti tranšėją iki gylio, kuriame paklotas senas vamzdynas, ir vietoj jo pakloti naują. Teismo posėdyje V. N. nurodė, kad be naujo vamzdyno paklojimo toje pačioje vietoje, gali būti ir kitų sprendimų. Atsižvelgiant į šią V. N. išvadą kartu su UAB „Širvintų vandenys“ parengtomis sąmatomis bei 2010 m. balandžio 12 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros privalomuoju nurodymu Nr. VR 10.2-10-10 akivaizdu, kad ieškovei yra daug racionaliau, pigiau ir greičiau įsirengti naują kanalizacijos trasą savo sklype, tačiau ji, piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į teismą, siekia bet kokia kaina įsirengti komunikacijas atsakovo sklype ir įgyti trečiąjį įvažiavimą į savo sklypą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apžiūrėjus vietoje nustatyta, jog siūlomoje išsiurbimo duobę įrengti vietoje yra skysto kuro talpa, kiti statiniai, prieštarauja teismo sprendimu patvirtinto 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ „Tikslūs matavimai“ parengto plano duomenims. Šiame plane, kuris buvo parengtas pagal VĮ „Registrų centras“ turimus tikslius šio sklypo kadastrinius matavimus, siūlomoje įrengti išsiurbimo duobės vietoje nėra jokių skysto kuro talpų ar kitų statinių. Be to, ieškovų namų valdos sklypas yra 0,4944 ha dydžio, kas laikytina didele namų valda, todėl ieškovai turi visas galimybes šioje valdoje įsirengti kanalizacijos trasą ir išsiurbimo duobę;

228) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė byloje argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ieškinio patenkinimas iš esmės pažeis atsakovo nuosavybės teisės sudėtines dalis, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Į žemės sklypą, kaip tarnaujantįjį svetimą daiktą, teismo sprendimu gali būti nustatomas servitutas, jeigu jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Jeigu privatiems asmenims priklausantys inžineriniai tinklai ir komunikacijos buvo nutiesti ar išdėstyti valstybės valdytame žemės sklype, kuris vėliau buvo perduotas atkuriant nuosavybės teises, tai tinklų ir komunikacijų savininko reikalavimu gali būti nustatytas servitutas, nesant galimybės tinklus ir komunikacijas išmontuoti, iškelti ar kitaip pašalinti. Nagrinėjamoje byloje yra visos galimybės išmontuoti S. ir V. P. kanalizacijos trasą arba, nieko neišmontuojant, įsirengti naują trasą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti būtinumą nustatyti servitutą. S. ir V. P. elgėsi nerūpestingai, savo rizika įsirengdami kanalizacijos trasą valstybinėje žemėje, kurioje nuosavybės teisę į žemės sklypą vėliau atgavo V. Z.;

239) Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Pirmosios instancijos teismo sprendimu servitutas nustatytas nesilaikant šių reikalavimų, nes V. P. servituto plano (schemos) su tokiais duomenimis nepateikė, o teismas to nepareikalavo ir sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisakė. Teismo sprendimu negalėjo būti tvirtinamas servitutas pagal planą, kurio užsakovas nėra pasirašęs, o rengėjas nenurodytas, nėra plano numerio ir suderinimo valstybės žemėtvarkos institucijose datos, taigi trūksta esminių šio dokumento identifikavimo duomenų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje negalėjo pasisakyti dėl kanalizacijos trasos servituto, nes 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ „Tikslūs matavimai“ servituto plane yra pažymėtas tik kelio servitutas. Servituto plane (schemoje) nėra pažymėtas tarnaujantysis daiktas – atsakovo V. Z. žemės sklypas, nenurodyta šio sklypo lokalizacija, ribos, todėl teismas negalėjo nustatyti servituto plane nepažymėtam atsakovo V. Z. sklypui;

2410) Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi savininko nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų situacijos sprendimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Nors atsakovo atstovas 2010 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė teismui, kad teismas turėtų nuspręsti servituto atlyginimo klausimą (CK 4.129 straipsnis) ir netgi nurodė atlyginimo ir kompensacijos dydžius ir jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau teismas ignoravo šį prašymą. Atsakovo manymu, materialiosios teisės normų pažeidimas nustatant servituto turinį ir nukrypimas nuo teismų praktikos sprendžiant dėl servituto atlygintinumo yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi tinkamas šios bylos išsprendimas susijęs su naujų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu, būtinumu užtikrinti išsamų didelės apimties tyrimą, o dėl to būtų pagrįsta užtikrinti bylos šalių teisę į apeliaciją;

2511) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš V. Z. V. P. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtas atsakovui bylinėjimosi išlaidas pagal panaikintas teismo nutartis, taip pat priteisė iš V. Z. valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismo sprendimu ieškinys patenkintas nevisiškai, galima teigti, kad 50 procentų, todėl nepagrįstai viso bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2010 m. spalio 19 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ignoruojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties išvados dėl proceso šioje byloje atnaujinimo. Atkuriant atsakovui nuosavybės teisę į žemę, ieškovės gyvenamojo namo kanalizacijos trasos dalis liko V. Z. žemėje, o lauko rūsio įėjimo laiptai atsirėmė į V. Z. žemę, tuo buvo pažeistos V. ir S. P. teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad papildomai pateiktas 2009 m. liepos 7 d. parengtas namų valdos planas patvirtina, kad dalis pareiškėjai priklausančios kanalizacijos trasos yra atsakovo žemės sklype, ir ši aplinkybė gali turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirt ir nurodė, kad teismai neišsiaiškino, kaip dažnai reikia aptarnauti ieškovės kanalizacijos tinklus, esančius atsakovo sklypo dalyje. Jei pareiškėja negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos, tai atsisakymas nustatyti kanalizacijos trasos servitutą yra racionaliai nepagrįstas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenys rodo, jog ieškovė buvo įsirengusį įvažiavimą į savo sklypą rytinėje atsakovo žemės sklypo pusėje, ir teismai turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Apeliantas savo skundą argumentuoja ne šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, o 2007 m. teismų padarytomis išvadomis. Šios išvados buvo padarytos netiriant naujai paaiškėjusių aplinkybių ir teismams pažeidus CPK 177, 179, 182, 183, 185 ir 187 straipsnių reikalavimus, todėl jomis negalima vadovautis. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendime rėmėsi žodiniais V. Z. paaiškinimais, kad ieškovės statiniai yra nesudėtingi. Teismas ignoravo ieškovės paaiškinimus bei objektyvų rašytinį įrodymą – Nekilnojamo turto registro išrašą apie įregistruotus pastatus. Šiltnamis yra 60 m ploto su betoniniais pamatais, viduje išvedžioti 100 mm storio metaliniai šildymo vamzdžiai. Šiltnamis yra kapitalinis statinys, kurio vertė 11 000 Lt ir jo nuvertimas sukeltų neprotingų ir nepateisinamų išlaidų. Vilniaus apygardos teismo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 26 d. nutartyje nurodė, kad teismai turėjo išsiaiškinti, ar be prašomo nustatyti kelio servituto V. P. būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypą naudoti pagal paskirtį. Teismai 2007 m. nenurodė, kokiu būdu trasą galima aptarnauti, jeigu ji yra už 2 m nuo S. P. sklypo ribos. Požeminis rūsys yra už 2 m nuo V. Z. sklypo ribos. Požeminių laiptų aikštelė yra ties V. Z. sklypu, todėl privažiavimas įmanomas tik buvusiu keliu, kuris neteisėtai grąžintas V. Z. Apeliantas teigia, kad ieškovė gali patekti į lauko rūsį iš savo sklypo, tačiau apžiūros vietoje metu ieškovė paaiškino, kad prie rūsio gali prieiti iš kitos pusės, tačiau privažiuoti iš tos pusės neįmanoma. Ieškovė su šeima lauko rūsyje laiko daržoves, todėl žemės ūkio technikos privažiavimas būtinas suvežti derliui ir pavasarį išvežti sėklas. Apeliantas teigia, kad S. P. sklype esantis inžinerinis įrenginys nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau 2010 m. gegužės 25 d. VĮ Registrų centras ieškovei pateikė išrašą apie registruotą S. P. turtą ir pažymėjo, kad yra vietinis nuotekų šalinimas. Seniems namams kanalizacijos trasų registravimas buvo atliekamas kartu su namu kaip namo priklausinys. Apeliantas teigia, kad ieškovė gali įsirengti naują kanalizaciją jos sklype, tačiau jo siūlomoje vietoje yra užkasta 4 m3 statinė supilti skystam kurui namui šildyti ir nutiestas vamzdis į namą (tai matėsi apžiūros vietoje metu). 2010 m. balandžio 12 d. Širvintų rajono aplinkos apsaugos departamentas privalomuoju nurodymu Nr. VR 102-10.10 nepatvirtino, kad ieškovams reikia įrengti naują kanalizaciją ir naują išgriebimo duobę, bet nurodė sutvarkyti seną, nenaudojamą, likusią nuo kolūkio laikų išgriebimo duobę. Šis privalomas nurodymas buvo įvykdytas.

27Ieškovės pateiktas nenuginčytas įrodymas, kad gyvenamojo namo kanalizacijos trasą būtina remontuoti – tai kvalifikuoto specialisto V. N. 2010 m. vasario 18 d. išvada „Dėl buitinės kanalizacijos išleistuvo techninio stovio“, kurioje nurodyta, kad S. P. gyvenamojo namo buitinio nuotakyno, kurio dalis yra kaimyniniame sklype, aptarnavimo ir renovavimo darbams atlikti bei technikos privažiavimui reiktų numatyti per kaimyninį sklypą iki nuotakyno bei nuotakyno dalies, esančios kaimyniniame sklype, servitutus. Kelio servitutu ieškovė naudotųsi tik remontuojant kanalizacijos trasą, tikėtina, kad ne daugiau kaip vieną ar du kartus per metus, o kelio servitutu privažiuoti prie savo lauko rūsio – tik kelis kartus rudenį, t. y. suvežti derlių, ir vieną-du kartus pavasarį – išvalyti rūsį ir paruošti sezonui, todėl kelio servitutas nesuteiks atsakovui didelių nepatogumų. Kadangi V. Z. atkūrus nuosavybės teisę į žemę, bendrai naudojamas kelias liko jo žemėje, V. ir S. P. savo lėšomis įrengė privažiavimą prie namų iš vakarinės pusės, kuriuo ir naudojasi, bet juo negalima privažiuoti prie kanalizacijos, įrengtos dar 1980 m., dalies, esančios V. Z. žemėje. Ieškovė neturi nei lėšų kanalizacijos trasos perkėlimui, nei vietos savo žemės sklype, kuriame galėtų įrengti perkeltą kanalizaciją.

28Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. įpareigojo ieškovę pateikti servitutinį planą su faktinėmis sklypo ribomis, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Tikslūs matavimai“ dėl servitutinio plano parengimo. Matininkas A. S. pasinaudojo 2008 m. sausio mėn. UAB „Matininkų konsultacijos biuras“ parengtu planu, kuris yra užregistruotas VĮ Registrų centre su savininko S. P., žemėtvarkos skyriaus vedėjo, teritorijos planavimo specialistų parašais. Sklypo ribos pažymėtos kadastrų žemėlapyje. Servitutinis planas registrų nebus tvirtinamas, nes jis užregistruotas ir patvirtintas 2009 m., o servitutai V. Z. sklype bus įrašyti remiantis teismo sprendimu.

29Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė servituto nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidė nei materialinių, nei proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Tretysis asmuo nesutiko su atsakovo teiginiais, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtas planas negalėjo būti tvirtinamas teisme, nes jis neatitinka teisės aktuose jam keliamų reikalavimų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, 16.5 punktu, kadastrinių matavimų planai yra derinami trečiojo asmens. Šiuo atveju buvo parengtas ir teisme nagrinėjamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) plano pagrindu parengtas servitutų vietos nustatymo projektas pagal vienos iš šalių prašymą. Šis projektas su trečiuoju asmeniu nederinamas, nes nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai to nenumato.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

30Byloje keliamas ginčas dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu.

31Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111straipsnio 1 dalis). Servitutas gali būti nustatomas tiek šalių susitarimu, tiek be tarnaujančiojo daikto savininko valios – teismo sprendimu. Kadangi servituto nustatymu ribojama tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisė, servituto nustatymas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kurios, vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, gali būti imamasi tik esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) jeigu savininkai nesusitaria, ir 2) nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taigi kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą ( Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

33Kita vertus, įstatymas nereikalauja, kad siekiant nustatyti servitutą būtų įrodyta, jog jo nenustačius daikto apskritai nebūtų galima naudoti. Servituto nustatymą įstatymas sieja su negalimumu daiktą naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Sąvoka „normalios sąnaudos“ yra vertinamoji ir apie jos egzistavimą sprendžiama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Iš paminėtos sąlygos taip pat akivaizdu, jog vertinant servituto nustatymo būtinybę turi būti atsižvelgiama į įprastinę viešpataujančiojo daikto naudojimo paskirtį, o ne į jo naudojimo ypatumus, sąlygotus konkretaus savininko valios.

34Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

35Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo žemės sklype nustatyti du servitutai: 1) kelio servitutas, kuris suteikia teisę privažiuoti prie S. P. kanalizacijos įrenginių, esančių atsakovo sklype, ir S. P. lauko rūsio, taip pat 2) kanalizacijos trasos servitutas, kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype. Servitutai nustatyti pagal UAB „Tikslūs matavimai“ parengtą planą (b.l. 128, t. 3).

  1. Dėl kelio servituto

36Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir nepagrįstai nusprendė esant būtinybę nustatyti atsakovo žemės sklype kelio servitutą.

37Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad iki nuosavybės teisių į žemę atkūrimo atsakovui ieškovė naudojosi šiuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype esančiu keliu patekimui į savo žemės sklypą ir privažiavimui prie lauko rūsio. Atsižvelgdamas į tai, kad įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą per atsakovui priklausantį sklypą Nr. 1051 pagal 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrisą buvo vienintelis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi nurodė teismams išsiaiškinti, ar be ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto jai būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypą naudoti pagal paskirtį, t.y. išsiaiškinti, ar dėl ilgą laiką naudoto įvažiavimo į sklypą būtent iš atsakovo sklypo ieškovei priklausančio žemės sklypo apstatymas nepakito taip, kad nenustačius ieškovės prašomo kelio servituto ieškovė negalėtų patekti į savo žemės sklypą ir jo naudoti normaliomis sąnaudomis. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu be kita ko konstatuota, kad šiuo metu ieškovė naudojasi dviem naujais įvažiavimais, gali normaliomis sąnaudomis patekti į savo sklypą ir juo naudotis. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šalių neginčijama. Taigi byloje konstatuota, kad patekti į savo žemės sklypą, t.y. naudoti jį pagal paskirtį, ieškovė gali ir nenustačius kelio servituto atsakovo sklype.

38Kelio servituto nustatymo poreikį pirmosios instancijos teismas grindė būtinybe ieškovei privažiuoti prie jos žemės sklype esančio lauko rūsio taip pat atsakovo žemės sklype esančių kanalizacijos įrenginių. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Galimybę privažiuoti prie atsakovo žemės sklype esančių kanalizacijos vamzdynų esant poreikiui juos remontuoti prieš tai įspėjus žemės savininką pagal savo turinį apima kanalizacijos trasos servitutas (1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XLIX skyriaus 200 punktas), todėl ginčijamu sprendimu atskirai nustačius atsakovo žemės sklype kanalizacijos trasos servitutą, papildomas kelio servitutas patekimui prie atsakovo sklype esančių kanalizacijos vamzdžių, nebuvo reikalingas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kanalizacijos duobė yra ieškovės namų valdoje, prie jos įvažiuojama ieškovės valda iš rytinės pusės (b.l. 152, t. 2), būtinybė privažiuoti prie kanalizacijos duobės iš atsakovo sklypo pusės byloje nenustatyta.

39Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype esantis lauko rūsys yra greta ieškovės ir atsakovo sklypų ribos (nutolęs apie 2 metrus), rūsio laiptų aikštelė nukreipta į atsakovo sklypą. Ieškovė neneigia, kad ir šiuo metu naudojasi lauko rūsiu, kadangi į jį galima patekti iš ieškovės sklypo pusės. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo proceso metu poreikį nustatyti kelio servitutą patekimui į lauko rūsį ieškovė grindė tuo, kad prie paminėto lauko rūsio ji negali privažiuoti kitu būdu, tuo tarpu būtent privažiavimas prie rūsio žemės ūkio technika reikalingas suvežti derliui ir pavasarį išvežti sėklas. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo turi būti atsižvelgiama į įprastinę konkretaus daikto naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, lauko rūsio įprastinė naudojimo paskirtis nereikalauja būtino privažiavimo prie pat jo žemės ūkio technika. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra ūkininkė, dabartinis rūsio naudojimas (nenustačius kelio servituto) yra nepatogus, tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, vien ta aplinkybė, kad ieškovei nepatogu naudotis jai priklausančiu daiktu, nėra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto nustatymo atsakovo sklype teismo sprendimu būtinybę. Priverstinis servituto nustatymas visais atvejais riboja žemės sklypo savininko teises, todėl tuo atveju, kai jis atliekamas be daikto savininko valios, vien ta aplinkybė, kad ilgą laiką buvo naudojamasi konkrečiu privažiavimu prie rūsio ar tai, kad nustačius kelio servitutą ieškovė juo naudosis retai, nesudaro pakankamo pagrindo servituto nustatymui.

40Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos sprendimu kelio servitutas atsakovo žemės sklype buvo nustatytas nesant būtinosios servituto nustatymo sąlygos – byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus, kad nenustačius kelio servituto ieškovė negali normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį naudoti savo lauko rūsio, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo atmetamas.

  1. Dėl kanalizacijos trasos servituto

41Primosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu taip pat nustatė atsakovo sklype kanalizacijos trasos servitutą, kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype ir jomis netrukdomai naudotis.

42Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtą servitutą nepagrįstai nevertino fakto, kad ieškovės sklype esantis inžinerinis įrenginys – požeminė kanalizacija, nėra inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, be to, apelianto teigimu, neaišku, ar kanalizacijos trasa, kurios dalis galimai išsidėsčiusi atsakovo V. Z. žemės sklype, įrengta laikantis teisės aktuose nustatytų tokiems įrenginiams ir jų projektinei dokumentacijai keliamų reikalavimų. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantas neįrodė, kad tokio pobūdžio įrenginys turi būti privalomai registruojamas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas, kurio priklausinys yra paminėta trasa, pastatytas 1982 metais (b.l. 92, t. 3), t.y. dar iki Nekilnojamojo turto registro sistemos sukūrimo. Vietinė nuotėkų šalinimo sistema yra nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, priklausinys, todėl jos egzistavimui patvirtinti pakankamas įrašas apie tokios sistemos egzistavimą pagrindinio daikto registro duomenų byloje. Be to, nekilnojamojo daikto registracija viešajame registre atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją ir nėra siejama su nuosavybės teisės atsiradimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka spręsti, kad ieškovei priklausančiame gyvenamajame name yra įrengta vietinė nuotėkų šalinimo sistema, kuri, kaip gyvenamojo namo priklausinys, priklauso ieškovei, o šios sistemos vamzdyno dalis patenka į atsakovo sklypo ribas.

43Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ieškovės kanalizacijos trasa įrengta neteisėtai ar neatitinka teisės aktų reikalavimų. Civilinių teisinių santykių subjektų veiksmų neteisėtumas pagal įstatymą nėra preziumuojamas, todėl pareiga įrodyti atitinkamų ieškovės veiksmų, įsirengiant vietinę nuotėkų šalinimo sistemą, neteisėtumą, tenka atsakovui. Be to, jei ieškovė ateityje būtų atsakingų institucijų įpareigota pašalinti šiuo metu atsakovo sklype išsidėsčiusią kanalizacijos trasą, teismo nustatytas servitutas pasibaigtų (CK 4.133 straipsnis), taigi apelianto prielaida, kad ieškovės kanalizacijos trasa galbūt įrengta neteisėtai, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti svarstyti servituto nustatymo klausimą.

44Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad kanalizacijos trasos servitutas galėjo būti nustatomas tik tuo atveju, jei byloje būtų neginčijamai nustatyta, kad ieškovė neturi jokios galimybės išmontuoti atsakovo sklype esančią kanalizacijos trasos dalį ir vietinio nuotėkų šalinimo sistemą įsirengti savo sklype. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovautis kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2008; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008, kt.). Teismas, spręsdamas servituto nustatymo klausimą yra saistomas ne tik būtinųjų servituto nustatymo sąlygų, bet ir bendros pareigos nustatant civilinių teisinių santykių subjektų teises ir pareigas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausanti vietinė nuotėkų šalinimo sistema įrengta valstybei priklausančioje žemėje gerokai anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybė, kaip ankstesnė žemės sklypo savininkė, būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl paminėtos kanalizacijos įrengimo per visą jos egzistavimo laikotarpį. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad paminėta trasa įrengta neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms valstybė, atkurdama nuosavybės teises atsakovui, turėjo išspręsti realiai egzistuojančios kitam asmeniui priklausančios kanalizacijos trasos aptarnavimo klausimą, nustatydama atitinkamą apsaugos zoną, ką iš esmės pirmosios instancijos teisme patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė (b.l. 169, t. 3). Nenustačius atitinkamos apsaugos zonos atkuriant nuosavybės teises, registro duomenų pakeitimas be žemės sklypo savininko (atsakovo) valios tapo įmanomas tik esant atitinkamam teismo sprendimui (b.l. 203, t. 3). Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien turto savininko pasikeitimo faktas negali paneigti ieškovės teisių į ilgą laiką egzistuojantį ir ankstesnio žemės sklypo savininko neginčytą jai priklausantį daiktą, kadangi niekas negali kitam asmeniui perduoti daugiau teisių, nei turi pats. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad į atsakovo sklypo ribas patenka nedidelė kanalizacijos trasos vamzdyno dalis, išsidėsčiusi netoli ieškovės ir atsakovų sklypo ribos. Ieškovės sklypas kryptimi nuo gyvenamojo namo link kanalizacijos duobės yra apstatytas statiniais. Taigi, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, būtinas reikalavimas, kad ieškovė išmontuotų esamą kanalizacijos trasą, nepripažintinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei racionalumo kriterijaus, kuriuo be kita ko nurodė vadovautis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje. Be to, atsakovas nagrinėjant bylą nereiškė priešpriešinio reikalavimo dėl įpareigojimo ieškovei iškelti iš jam priklausančio sklypo jai priklausančius kanalizacijos tinklus. Galimybė iškelti kanalizacijos tinklus iš atsakovo sklypo nėra kanalizacijos trasos servituto nustatymo sąlyga, nes tokiu būdu yra sunaikinamas pats daiktas, kuriam naudoti prašoma nustatyti servitutą, taigi teismo galėjo būti iš esmės svarstoma tik esant pareikštam tokio turinio priešieškinio reikalavimui.

45Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kanalizacijos trasos servituto nustatymo atsakovo sklype būtinybės pripažįsta iš esmės pagrįsta. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad paminėto servituto turinys ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra aiškiai apibrėžtas, ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytu klausimu negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

46Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad sevitutai nustatomi pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ„Tikslūs matavimai“ parengtą planą (b.l. 128, t. 3). Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, šiame plane tėra pažymėtas kelio servitutas, o duomenų apie kanalizacijos trasos servitutą nėra. Iš šio plano nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados apie atsakovo sklypo teritoriją, kurioje taikytini kanalizacijos trasos servitutu nustatyti apribojimai (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 197 punktą, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies, taigi atitinkama teritorija turi būti kiek įmanoma tiksliau pažymėta servitutiniame plane). Be to, vadovaujantis CK 4.113 straipsniu, servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos tokiu būdu, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Kadangi kanalizacijos trasos servitutas apima ir teisę privažiuoti prie kanalizacijos įrenginių, o byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad toje atsakovo sklypo pusėje yra kelias, kurį pats atsakovas naudoja įvažiavimui į savo sklypą, apibrėžiant servituto turinį svarbu nustatyti, ar aptarnauti ieškovės kanalizacijos įrenginius įmanoma privažiuojant prie jų jau esamu keliu, tokiu būdu mažiau varžant atsakovo kaip žemės sklypo savininko teises.

47Paminėto pažeidimo pašalinimas susijęs su būtinybe parengti ir teismui pateikti kitą servitutinį planą, aiškintis naujas faktines bylos aplinkybes, kurių patvirtinti ar paneigti byloje surinktais įrodymais negalima, todėl minėtas klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 punktas).

  1. Dėl servituto atlygintinumo

48CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši įstatymo norma, be kita ko, nustato servituto atlygintinumą. Servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už savininko teisių suvaržymą. (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, civilinėje byloje V Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009).

49Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, ginčijamu sprendimu nustatydamas atsakovo sklype servitutą, nesprendė atlyginimo už servitutą klausimo. Nors servituto atlygintinumo klausimo neišsprendimas pirmosios instancijos teisme nėra per se pakankamas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti (kadangi, kaip jau minėta, tarnaujančiojo daikto savininko teisės tokiu būdu nėra suvaržomos ir jis jas gali ginti pareikšdamas savarankišką reikalavimą atskiroje civilinėje byloje), nustačius, kad pirmosios instancijos teisme kanalizacijos trasos servituto nustatymo klausimas nebuvo tinkamai išspręstas, ir dėl šios priežasties grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kartu atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į minėtą teismų praktiką, pabrėžiančią tikslingumą servituto atlygintinumo klausimą spęsti toje pat civilinėje byloje, juolab, kad šis klausimas atsakovo atstovo buvo keliamas.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis, bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 184, 210-211, t. t. 3).

51Atsižvelgdama į teismui pateiktuose dokumentuose nurodytą atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, taip pat įvertinusi tai, kad kanalizacijos trasos servituto nustatymo būtinybė apeliacinės instancijos teisme iš esmės nebuvo paneigta, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais atsakovui priteistiną išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą teisėjų kolegija sumažina iki 1200 Lt.

52Kadangi byla dėl vieno iš pareikštų reikalavimų perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčijamu teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme nekeičiamas, pavedant tai padaryti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

53Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

54Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame ( - )Nr. 1051, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas kelio servitutas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo atmesti.

55Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame ( - )Nr. 1051, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, panaikinti ir grąžinti šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

56Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovo V. Z. naudai 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio ir 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę byla,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų, esančių Širvintų... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo sklype, plane... 6. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu... 7. 2008 m. gegužės 22 d. ieškovė V. P. kreipėsi į pirmosios instancijos... 8. 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismas tenkino... 9. Nagrinėjant bylą atnaujintame procese, ieškovė palaikė savo ieškinio... 10. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino... 12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu servitutas... 13. Ieškovės prašymą nustatyti kelio servitutą įvažiavimui į jos sklypą... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti Širvintų rajono... 15. 1) Aplinkybė, jog asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų... 16. 2) IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtas servitutinis planas negalėjo būti... 17. 3) Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė... 18. 4) Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė naudotis lauko rūsiu... 19. 5) 2008 m. birželio 13 d. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius pateikė... 20. 6) pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovės sklype... 21. 7) pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė atsakovo argumentus,... 22. 8) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė byloje... 23. 9) Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį... 24. 10) Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo... 25. 11) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš V. Z. V. P. jos... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašo teismo apeliacinį... 27. Ieškovės pateiktas nenuginčytas įrodymas, kad gyvenamojo namo kanalizacijos... 28. Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. įpareigojo ieškovę... 29. Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 30. Byloje keliamas ginčas dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu.... 31. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad servitutas... 33. Kita vertus, įstatymas nereikalauja, kad siekiant nustatyti servitutą būtų... 34. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo... 35. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo žemės sklype... 36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad... 37. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad iki nuosavybės teisių į žemę... 38. Kelio servituto nustatymo poreikį pirmosios instancijos teismas grindė... 39. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės... 40. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 41. Primosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu taip pat nustatė atsakovo... 42. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtą... 43. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ieškovės kanalizacijos trasa... 44. Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad kanalizacijos trasos... 45. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo... 46. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad sevitutai... 47. Paminėto pažeidimo pašalinimas susijęs su būtinybe parengti ir teismui... 48. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 49. Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo... 50. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo... 51. Atsižvelgdama į teismui pateiktuose dokumentuose nurodytą atsakovo atstovo... 52. Kadangi byla dėl vieno iš pareikštų reikalavimų perduodama iš naujo... 53. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,... 54. Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo... 55. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria... 56. Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovo V. Z. naudai 133 Lt (vieną šimtą...