Byla e2A-610-730/2016
Dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo A. S. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams S. K. teisių perėmėjui V. K., M. R., trečiajam asmeniui S. K. siuvimo įmonei dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti 2014-02-24 preliminariąją sutartį dėl buto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatant ieškovui prievolę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui likusią buto kainos dalį 31139,00 Lt; pripažinti buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), hipoteką pasibaigusia; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad preliminariosios sutarties pasirašymo metu sumokėjo S. K. 55000,00 Lt avansą. Iš karto po preliminariosios sutarties pasirašymo raktai buvo perduoti ieškovui ir jam buvo leista naudotis butu. Ieškovas atliko buto pagerinimo darbus, investavo į butą savas lėšas. Su S. K. buvo žodžiu susitarta, kad iš ieškovo už butą sumokėtų lėšų pastarasis padengs įsiskolinimą hipotekos kreditoriui, taip pat S. K. patvirtino, jog areštas butui bus panaikintas. Pažymėjo, kad pardavėjas įvykdė pažadą ir po preliminariosios sutarties pasirašymo panaikino buto areštą. S. K. nurodymu ieškovas dviem mokėjimais į antstolės Vidos Vizgaudienės sąskaitą pervedė 38861,00 Lt S. K. įsiskolinimams padengti. S. K. patikino, jog su hipotekos kreditoriumi atsiskaityta. Tačiau S. K. vengė sudaryti su ieškovu pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, iki nurodyto termino sutartis nebuvo pasirašyta. Mano, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti 2014-02-24 preliminariąją sutartį pagrindine sutartimi, įpareigojant ieškovą sumokėti likusią 31139,00 Lt sumą. Atsakovas nesiėmė įkeisto buto hipotekos išregistravimo veiksmų. Sumokėjęs buto kainą, ieškovas įgijo teisę reikalauti, o pardavėjas įgijo pareigą imtis veiksmų, kad hipoteka būtų baigta.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu ieškinį (patikslintą) atmetė. Priteisė iš ieškovo A. S. 710,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. R., priteisė iš ieškovo A. S. 108,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš sutarties turinio akivaizdžiai matyti, jog sutartimi šalys aiškiai susitarė ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį; numatytas konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas; įvardytas pirkimo–pardavimo sutarties objektas, kaina; numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaroma notarų biure; numatytas nuosavybės teisės į patalpas perėjimo momentas, t. y. jog nuosavybės teisė į patalpas pereina pagrindinės sutarties sudarymo dieną; notaro paslaugų, sudarant pagrindinę sutartį, apmokėjimas; atsakomybė pažeidus preliminariąją sutartį. Ši sutartis buvo sudaryta rašytine forma. Šalių valia sudaryti ateityje kitą – pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta. Pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti egzistavo objektyvios kliūtys (hipoteka, areštas), todėl, nors ir pripažinus, jog iš esmės buvo atlikti veiksmai, turintys šios sutarties požymių, tai nesudarytų pagrindo S. K. ir ieškovo susitarimą kvalifikuoti kaip pagrindinę sutartį ir nepaneigia, jog 2014-02-24 tarp ieškovo ir S. K. buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Juo labiau jog išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad hipoteka užtikrintas skolinis įpareigojimas hipotekos kreditoriui – atsakovui M. R. būtų tinkamai įvykdytas (CPK 178 straipsnis), kadangi duomenų, jog 55000,00 Lt suma buvo skirta S. K. kreditriniam reikalavimui M. R. patenkinti, nėra, o į antstolės R. Vizgaudienės depozitinę sąskaitą sumokėti 20000,00 Lt ir 18861,00 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0074/14/24685 išieškotojo G. R. naudai, o kita dalis – 3861,00 Lt skirta vykdymo išlaidoms apmokėti. Pagrindo pripažinti, kad šalys sudarė vartojimo sutartį, teismas nenustatė.

4Apeliaciniame skunde ieškovo atstovas prašo pirmosios instancijos teismo 2015-12-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypus nuo formuojamos teismų praktikos.
  2. Egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti, jog buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi pirkimo–pardavimo objektas perduotas pirkėjui, pirkėjas sumokėjo didžiąją dalį sutarties kainos, šalių valia buvo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jos negalėjo įforminti dėl techninių kliūčių – arešto ir hipotekos.
  3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo šalys tęsė savo santykius, kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių ir hipotekos kreditorių dėl sutikimo parduoti ginčo objektą, todėl pripažintina, kad susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
  4. Ginčo butas nepriklausė S. K. įmonei, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas nesudarė jokių kliūčių S. K. parduoti asmeninį turtą.
  5. Sudaryta 2014-02-24 sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl ieškovui sumokėjus didžiąją buto kainos dalį, hipoteka laikytina pasibaigusia, vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 2 dalimi.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo M. R. atstovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad atsižvelgus į tai, kad egzistavo objektyvios kliūtys (hipoteka, areštas), ir tai, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, 2014-02-24 sutartis yra preliminarioji sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog hipoteka yra pasibaigusi, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas atsakovui M. R. nėra tinkamai įvykdytas.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

9Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

11Atsakovas M. R. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016-02-10 Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašą (su istorija) dėl buto ( - ), kaip įrodymą, paneigiantį apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog sudarant 2014-02-24 preliminarią buto pirkimo pardavimo – sutartį, ginčo butas nebuvo areštuotas, todėl areštas negalėjo būti kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas turi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl pridėtinas prie bylos.

12Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-02-24 S. K. ir ieškovas A. S. sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 1 d. sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią S. K. parduos, o būsimas pirkėjas (A. S.) pirks butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). ( - ) S. K. mirė. Po jo mirties palikimą priėmė atsakovas V. K..

13Apeliaciniame skunde apelianto atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypus nuo formuojamos teismų praktikos.

14Dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi

15Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Taigi, preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis, o pagrindinės sutarties objektas yra turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį. Preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo–pardavimo.

16Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinat sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-134/2014).

17Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog analizuojant 2014-02-24 sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas, matyti, jog sutartis turi visus pagrindinius preliminariosios sutarties bruožus ir elementus – aiškų šalių įsipareigojimą ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Sutarties 2.1 punktas, kuriame numatyta, kad pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja šioje sutartyje nurodytomis esminėmis sąlygomis iki 2014-04-01 Klaipėdos m. 1-ajame ar kitame pasirinktame notarų biure sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas parduos, o būsimas pirkėjas pirks nekilnojamąjį daiktą); aptartos pagrindinės sutarties esminės sąlygos (Sutarties 2.2, 5.1. 6.1 punktai, kuriuose šalys aptarė parduodamo turto kainą, sutarė dėl dalies daikto kainos sumokėjimo bei įskaitymo į buto kainą, numatė nuosavybės teisės į turtą perėjimo momentą, preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmes, pagrindinės sutarties sudarymo ir patvirtinimo pas notarą išlaidų pasidalijimą ir pan.); sutartis sudaryta rašytine forma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos sąlygos leidžia šalių sudarytą sutartį laikyti susitarimu ateityje sudaryti kitą pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuri būtų patvirtinta notaro ir sudaroma preliminariojoje sutartyje nustatytomis būtinosiomis sąlygomis, nes tai atitinka aptartą preliminariosios sutarties teisinį reglamentavimą (formą ir turinį) (CK 6.165 straipsnis).

18Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., nusprendžia pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numato, kad ją sudarys ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. įmonė v. bankrutavusi UAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Dėl to teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine, turi vertinti sutarties sąlygas, aiškintis tikruosius teisinio santykio dalyvių ketinimus, atsižvelgti į sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu.

19Šalys sudarydamos preliminariąją sutartį jos 3.2 punkte nurodė, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas bei areštuotas antstolio, todėl pardavėjas (S. K.) įsipareigojo grąžinti ieškovui avansą, jeigu pirkėjas negalės įkeisti perkamo turto savo pasirinktam bankui. Be to, 3.3 punkte nurodyta, jog pardavėjas sutinka, kad po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo patalpos gali būti įkeistos bankui, ir nedarys tam jokių kliūčių.

20Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo tikslą įsigyti hipoteka neapsunkintą turtą, todėl buto areštas bei hipoteka buvo objektyvios priežastys, dėl ko negalėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybes, susijusias su hipoteka, bei padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas siekė įgyti hipoteka neapsunkintą daiktą. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

21Analizuojant minėtų preliminariosios sutarties 3.2 ir 3.3 punktų sąlygų esmę, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovas buvo suinteresuotas įsigyti hipoteka neapsunkintą turtą pirmiausia todėl, kad turėjo tikslą šį turtą įkeisti bankui, dėl šios priežasties net numatė sąlygą, jog pardavėjas nedarys jokių kliūčių buto įkeitimui. Antra, preliminariosios sutarties 3.2 punkte numatyta pakankamai griežta sankcija – grąžinti sumokėtą avansą, jei pirkėjas negalės įkeisti turto savo pasirinktam bankui. Be to, ieškovas ieškinyje pats pripažino, jog šalys susitarė žodžiu, kad iš ieškovo gautais 55000,00 Lt bus padengtas įsiskolinimas hipotekos kreditoriui. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovui buvo itin svarbus hipotekos panaikinimas.

22Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad S. K. ir atsakovas M. R. 2010-04-08 sudarė notaro patvirtintą sutartį, kuria S. K. pasiskolino iš M. R. 135000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti ne vėliau nei po vieno mėnesio. Iš byloje esančio hipotekos lakšto matyti, kad minėtos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas butas, esantis ( - ). Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 5 dalis). Hipotekos sandoris įregistruotas Hipotekos registre ir hipotekos lakšte nurodyta, kad S. K. uždrausta įkeistą daiktą perduoti panaudos tikslais tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti naudojimąsi juo be hipotekos kreditoriaus sutikimo bei disponuoti turtu be raštiško hipotekos kreditoriaus sutikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-10 nutartimi buvo nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą minėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi įsiskolinimas siekė 156624,70 Lt. Taigi S. K., norėdamas sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo gauti rašytinį atsakovo M. R. sutikimą, toks sutikimas, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, gautas tik 2014-04-28.

23Tai pat nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog vienintelis areštas ginčo butui įregistruotas tik 2014-05-15, kadangi iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, jog sudarant 2014-02-24 preliminariąją sutartį, buvo įregistruotas turto areštas (pagrindas – 2013-11-07 Turto arešto aktų registro pranešimas Nr. 2013-058474).

24Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014-02-24 sudarant preliminariąją sutartį aplinkybė, jog ginčo turtas buvo ne tik areštuotas, bet ir įkeistas, nebuvo tik techninė kliūtis, kaip teigia ieškovas apeliaciniame skunde, o buvo objektyvi priežastis, dėl kurios nebuvo galimybės sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, analizuojant sutarties sąlygas bei ieškovo veiksmus (sutikimas sumokėti 55000,00 Lt, kad S. K. galėtų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi bei panaikinti areštą turtui), darytina išvada, kad ieškovas turėjo interesą įsigyti hipoteka neapsunkintą daiktą.

25Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti, jog buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi pirkimo–pardavimo objektas perduotas pirkėjui, pirkėjas sumokėjo didžiąją dalį sutarties kainos (93861,00 Lt).

26Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas – tai šalių veiksmai, paprastai laikytini pirkimo–pardavimo sutarties elementais (CK 6.305 straipsnis), kuriuos atlikus dažniausiai konstatuotina, kad šalys vykdo tokią sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais, kai sutarties objektas perduodamas, o kaina už jį sumokama, gali ir turi būti kvalifikuojama, jog buvo sudaryta pagrindinė sutartis. Svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti kiekvieno konkretaus ginčo faktines aplinkybes, pagal kurias galima spręsti apie tikrąją sutarties šalių valią sudarant konkretų susitarimą. Be to, turi būti įvertinta, ar sudarytame susitarime šalys aiškiai išreiškė savo valią laikyti tokius veiksmus preliminaraus susitarimo sąlygomis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektas gali būti perduodamas būsimam pirkėjui naudoti tam, kad šis įvertintų, ar tas daiktas yra jam tinkamas ir pan., ir tik po to šalys gali tartis dėl jo pardavimo. Pinigai taip pat gali būti perduodami, pavyzdžiui, tam tikslui, kad pardavėjas galėtų atlikti parengiamuosius darbus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti (pvz., parengti reikalingus dokumentus, projektus, planus ir pan.). Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad tokie šalių veiksmai, būdingi pagrindinės sutarties turiniui, reiškia tik pagrindinės sutarties sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

27Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).

28Iš byloje esančios 2014-02-24 preliminariosios sutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo sutarties pasirašymo metu sumokėti 55000,00 Lt, S. K. preliminariojoje sutartyje pasirašė: „Pinigus 55000 (penkiasdešimt penkis tūkstančius) gavau S. K..“ Kaip ieškinyje nurodė ieškovas, 55000,00 Lt sutartyje įvardytas avansas buvo skirtas atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi bei areštui panaikinti. Taigi, šie pinigai buvo skirti atlikti veiksmams, kurie būtini pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl pagrindo išvadai, kad šių pinigų sumokėjimas yra pagrindas konstatuoti pagrindinės sutarties sudarymą, nėra. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad ieškovas sumokėjo papildomai 2014-06-23 ir 2014-07-08 atitinkamai 20000,00 Lt ir 18861,00 Lt į antstolės Redos Vizgaudienės depozitinę sąskaitą, šios sumos paskirstytos padengti įsiskolinimą G. R. bei vykdymo išlaidoms. Įrodymų, kokiu pagrindu ieškovas dengė S. K. skolinius įsipareigojimus kreditoriui G. R. ir kokiu pagrindu šis asmuo susijęs su ginčo turtu bei šalių sudaryta sutartimi, nėra pateikta, todėl pagrindo pripažinti, kad papildomai sumokėti 38861,00 Lt yra dalinis mokėjimas už ginčo butą, nėra. Be to, šie mokėjimai atlikti praėjus ilgam laikui (pirmas mokėjimas atliktas po beveik 3 mėnesių, antras po daugiau nei 3 mėnesių) po termino pagrindinei buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti pasibaigimo.

29Taip pat nėra byloje ginčo, jog ieškovui buvo perduoti buto raktai, ieškovas juo pradėjo naudotis, investavo lėšas į jo pagerinimą. Tačiau preliminariojoje sutartyje numatyta, kad nuosavybės teisė į patalpas pereina tik pagrindinės sutarties, kuri kartu yra ir patalpų perdavimo–priėmimo aktas, sudarymo dieną. Preliminariosios sutarties sąlygos nedraudė buto pardavėjui perduoti buto raktus anksčiau, nei bus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau esminę reikšmę šioje situacijoje turi tai, kad nuosavybės teisę ieškovas būtų įgijęs tik pagrindinės sutarties sudarymo momentu.

30Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors ir buvo atlikti veiksmai, turintys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties požymių, tačiau tai nesudaro pagrindo susitarimą kvalifikuoti ne kaip preliminariąją, o kaip pagrindinę sutartį.

31Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog sutarties šalys net po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo santykių nenutraukė ir ėmėsi veiksmų buto pirkimo–pardavimo santykiams įforminti, todėl situaciją reikėtų vertinti CK 6.309 straipsnio pagrindu ir konstatuoti, kad ieškovą ir S. K. siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

32CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

33Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, S. K. kreipėsi 2014-04-03 (po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti) į restruktūrizuojamos S. K. siuvimo įmonės administratorių su prašymu leisti parduoti butą, esantį ( - ). Raštiški sutikimai tiek iš įmonės restruktūrizavimo proceso administratoriaus, tiek iš hipotekos kreditoriaus parduoti butą gauti 2014-04-28. Tačiau pažymėtina tai, kad nei prašyme duoti sutikimą parduoti turtą, nei sutikimuose nėra nurodyta jokių duomenų, kad turtą ruošiamasi parduoti ieškovui, kokio susitarimo pagrindu, už kokią kainą. Be to, prašymas leisti parduoti ginčo butą buvo adresuotas tik restruktūrizavimo administratoriui, o ne hipotekos kreditoriui. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad 2014-04-03 prašymu duoti sutikimą dėl buto pardavimo buvo siekiama sudaryti sąlygą sudaryti pagrindinę buto pirkimo– pardavimo sutartį su ieškovu. Taip pat paminėtina ir tai, kad anksčiau minėti ieškovo papildomi mokėjimai į antstolės Redos Vizgaudienės depozitinę sąskaitą po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo dengiant S. K. skolas nėra pagrindas pripažinti, jog šalis siejo tikslas sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorį, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, neaišku, kokie santykiai siejo ieškovą ir S. K., ir neaišku, dėl kokių priežasčių buvo dengiamos S. K. skolos ne hipotekos kreditoriui, o kitam S. K. kreditoriui. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad S. K. vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi įrodymų, jog ieškovas būtų raginęs ar kitais būdais skatinęs S. K. greičiau pasirūpinti hipotekos panaikinimu, nėra pateikta. Kadangi atsakovas M. R. tvirtina, jog įsipareigojimai pagal 2010-04-08 paskolos sutartį nebuvo pradėti vykdyti, tai darytina išvada, kad S. K. nesumokėjus skolos hipotekos kreditoriui už parduodamą hipoteka įkeistą turtą, negalėjo būti panaikinta hipoteka, todėl S. K. nevengė sudaryti pagrindinę sutartį, o neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos pasirūpinti hipotekos panaikinimu, kad ieškovas galėtų pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyti hipoteka neapsunkintą turtą.

34Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo sutarties šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

35Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog S. K. įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla sudarant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kas apsunkino galimybę parduoti S. K. nuosavybės teise priklausantį turtą.

36Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jos turtas neatskirtas nuo savininko turto. Atitinkamai, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Kadangi preliminarioji sutartis buvo sudaryta esant iškeltai įmonės restruktūrizavimo bylai bei esant byloje įrodymams, kad restruktūrizavimo plane yra numatyta parduoti ir S. K. nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos, kadangi reikėjo gauti restruktūrizavimo administratoriaus sutikimą.

37Įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties sudarymą ir vykdymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti 2014-02-24 preliminariąją sutartį dėl buto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi.

38Dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia

39

40Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis laikytina vartojimo, kuriai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus ginančios įstatymų nuostatos, bei rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-72/2013, Nr. 3K-3-278/2014. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, kadangi neatitinka esminių vartojimo sutarties požymių.

41Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra visiškai įvykdytas skolinis įsipareigojimas, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012). Įvertinus tai, kad ieškovas ir S. K. preliminariąją sutartį sudarė kaip du fiziniai asmenys, ieškovas butą siekė įgyti savo asmeniniams poreikiams, o S. K. butą siekė parduoti ne kaip S. K. įmonės savininkas ir butas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, preliminarioji sutartis nekvalifikuotina kaip vartojimo. Ta aplinkybė, jog S. K. buvo individualios įmonės savininkas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad šalys sudarė vartojimo sutartį, kadangi butas buvo S. K. asmeninė nuosavybė ir jis kaip fizinis asmuo turėjo teisę juo disponuoti. Ta aplinkybė, jog S. K. įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, neturi įtakos S. K. asmeninio turto nuosavybės statusui (jis netampa įmonės nuosavybe), tik parduodamas pagal nustatytą tvarką (restruktūrizavimo planą).

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

44Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis ieškovo nurodoma kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-72/2013, Nr. 3K-3-278/2014, kuriose konstatuota, jog toks būsto pardavėjo veikimas, kai jis iš vartotojo gavo nurodytą esminę dalį statomo būsto kainos ir nesiėmė priemonių hipotekai išregistruoti, yra pardavėjo nesąžiningumas, todėl pirkėjo nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Esminis skirtumas nuo šios bylos aplinkybių yra tai, kad ieškovo nurodomose bylose buvo įkeistas turtas esant ikisutartiniams būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo santykiams, be to, preliminariosios būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartys laikytos vartojimo sutartimis, kurioms taikomos pirkėjo interesus apsaugančios įstatymo nuostatos. Šiuo atveju ieškovo ir S. K. 2014-02-24 sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovo nurodoma kasacinio teismo praktika.

45Kaip jau buvo minėta anksčiau, S. K. ir atsakovas M. R. 2010-04-08 sudarė notaro patvirtintą sutartį, kuria S. K. pasiskolino iš M. R. 135000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti ne vėliau nei po vieno mėnesio. Iš byloje esančio hipotekos lakšto matyti, kad minėtos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas butas, esantis ( - ). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-10 nutartimi buvo nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą minėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi įsiskolinimas siekė 156624,70 Lt.

46Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. K. ieškovas sumokėjo už ginčo butą 55000,00 Lt bei papildomai 38861,00 Lt pervedė į antstolės Redos Vizgaudienės depozitinę sąskaitą. Ieškovo vertinimu, jis yra sumokėjęs didžiąją dalį buto kainos – 93861,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įrodymų, jog hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui būtų tinkamai įvykdytas, nėra. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, jog 38861,00 Lt suma, kurią ieškovas įmokėjo į antstolės Redos Vizgaudienės sąskaitą, buvo paskirstyta visai kito S. K. kreditoriaus reikalavimams padengti, o ne hipotekos kreditoriaus M. R. naudai. Įrodymų, jog 55000,00 Lt suma buvo panaudota hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti, taip pat nėra. Atsiliepime į apeliacinį skundą hipotekos kreditorius tvirtina, kad jokių piniginių lėšų už sutartą parduoti įkeistą butą nėra gavęs.

47Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti hipoteką pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

48Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

49Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), visiškai tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo santykius, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai taikė ir aiškino normas, reglamentuojančias hipotekos pabaigos pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovo M. R. atstovas pateikė įrodymus apie patirtas 600,00 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios, netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, priteistinos iš ieškovo atsakovui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

53palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

54Priteisti iš ieškovo A. S. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui M. R., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniame skunde ieškovo atstovas prašo pirmosios instancijos teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo M. R. atstovas prašo ieškovo... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau... 9. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 11. Atsakovas M. R. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016-02-10... 12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-02-24 S. K. ir ieškovas A.... 13. Apeliaciniame skunde apelianto atstovas teigia, kad pirmosios instancijos... 14. Dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi... 15. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą... 16. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama... 17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutartys sudaromos, kai... 19. Šalys sudarydamos preliminariąją sutartį jos 3.2 punkte nurodė, kad... 20. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo tikslą... 21. Analizuojant minėtų preliminariosios sutarties 3.2 ir 3.3 punktų sąlygų... 22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad S. K. ir atsakovas M. R.... 23. Tai pat nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog vienintelis... 24. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014-02-24... 25. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad egzistuoja visos būtinos... 26. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas –... 27. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal... 28. Iš byloje esančios 2014-02-24 preliminariosios sutarties matyti, kad... 29. Taip pat nėra byloje ginčo, jog ieškovui buvo perduoti buto raktai,... 30. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors ir buvo... 31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo... 32. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu... 33. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, S. K. kreipėsi 2014-04-03 (po... 34. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad po termino pagrindinei... 35. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 36. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo... 37. Įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes bei pirmosios instancijos... 38. Dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia... 39. ... 40. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog sudaryta... 41. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas gali... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai,... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas... 44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis ieškovo... 45. Kaip jau buvo minėta anksčiau, S. K. ir atsakovas M. R. 2010-04-08 sudarė... 46. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. K. ieškovas sumokėjo už ginčo... 47. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos... 48. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 49. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 51. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo bylinėjimosi išlaidos... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 53. palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d.... 54. Priteisti iš ieškovo A. S. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui M....