Byla e2A-313-330/2019
Dėl skolos ir netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2612-262/2018 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „KRK Baltic“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „He-Ma“ 100 977,51 Eur skolos už atliktus statybos darbus, 7 025,96 Eur netesybų bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2014 m. kovo 17 d. statybos rangos sutartimi ieškovė ir UAB „NT investicijų sprendimai“ susitarė dėl administracinės paskirties pastato, esančio ( - ), laikančiųjų konstrukcijų darbų vykdymo projekto ir laikančiųjų konstrukcijų statybos darbų atlikimo. 2014 metų pabaigoje UAB „NT Investicijų sprendimai“, ieškovė ir atsakovė sudarė trišalę sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, pagal kurią susitarė, jog: atsakovė perima visus ieškovės atliktus ir nebaigtus vykdyti darbus; ieškovė parduoda visas objekte nepanaudotas medžiagas atsakovei; nuo trišalės sutarties pasirašymo dienos ieškovė ir UAB „NT investicijų sprendimai“ nutraukia statybos rangos sutartį; nuo trišalės sutarties pasirašymo dienos ieškovė tampa subrangove, o atsakovė – rangove; nuo trišalės sutarties pasirašymo dienos ieškovė įsipareigoja atlikti darbus atsakovės prašymu (nurodymu), o atsakovė įsipareigoja atsiskaityti su ieškove.

103.

11Ieškovė atsakovės nurodymu atliko statybos darbus trijuose objektuose: ( - ) (vėliau adresas buvo pakeistas į ( - )), ( - ), ir ( - ). Atsakovė nevisiškai atsiskaitė už ieškovės atliktus darbus ir liko skolinga 100 977,51 Eur. Pagal sudarytos sutarties sąlygas ieškovė priskaičiavo 7 025,96 Eur netesybų.

124.

13Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 63 223,68 Eur skolos už darbus, atliktus statybos objekte, esančiame ( - ). Nesutikimą su šiuo reikalavimu atsakovė grindė tuo, jog atliktų darbų akte nėra techninio prižiūrėtojo parašo, šie darbai nederinti su techniniu prižiūrėtoju, tad atliktų darbų aktas ieškovės pasirašytas nepagrįstai. Atsakovės teigimu, ieškovė nekokybiškai atliko pamatų įrengimo darbus, nes pastato pamatai smenga į žemę, dėl to trūkinėja pastato sienos. Atsakovės nesutikimas su ieškovės reikalavimu priteisti 26 525,65 Eur skolos už darbus, atliktus statybos objekte ( - ), grindžiamas tuo, jog atsakovė šiame objekte jokių darbų neužsakė, šalys sutarties dėl šių darbų nesudarė. Atsakovė paaiškino, kad objekto ( - ), valdytoja buvo UAB „Indema“ ir visos sąskaitos už atliktus darbus turėjo būti teikiamos tai įmonei, o ne atsakovei. Nurodė, kad atsakovė priėmė didžiąją dalį darbų aktų šiame objekte (už 89 123,80 Eur) ir atsiskaitė už šiuos darbus, nors UAB „Indema“ šio objekto darbų biudžetas buvo nustatytas už 69 110,57 Eur. Likusios dalies darbų atsakovė tvirtino neapmokėjusi dėl to, jog jie nebuvo suderinti su UAB „He-Ma“, su užsakovu UAB „Švaros broliai“ ir technine priežiūra bei nebuvo patvirtinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 11 228,21 Eur skolos už darbus statybos objekte, esančiame ( - ), nes atsakovė nesusitarė su ieškove dėl nurodytų darbų atlikimo, sutarties nepasirašė, darbai turėjo būti atlikti ne atsakovės, bet UAB „Indema“ naudai.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei RUAB „KRK Baltic“ iš atsakovės UAB „He-Ma“ 100 977,51 Eur skolos, 7 025,96 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

186.

19Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsakovės atsikirtimų esmę, padarė išvadą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, ar ieškovė realiai atliko tam tikrus darbus, už kuriuos prašo atlyginimo, o jeigu tuos darbus ir atliko, ar atsakovei kyla pareiga už šiuos darbus atsiskaityti.

207.

21Teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo už statybos objekte, esančiame ( - ), atliktus statybos darbus, įvertinęs atsakovės atsikirtimus, jog atliktų darbų akte nėra techninio prižiūrėtojo parašo, jog šie darbai nederinti su techniniu prižiūrėtoju, todėl atliktų darbų aktas ieškovės pasirašytas esą nepagrįstai, akcentavo ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16, 41 straipsniai), pagal kurį techninis prižiūrėtojas atstovauja užsakovą. Šio reguliavimo pagrindu teismas sprendė, kad visus darbus ieškovė (subrangovė) turėjo perduoti atsakovei (rangovei), o ne užsakovo atstovui – techniniam prižiūrėtojui. Pažymėjo, kad atsakovei nepagrįstai atsisakius priimti darbus, ieškovė įgijo teisę juos pasirašyti vienašališkai ir toks vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas yra teisėtas bei galiojantis, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove.

228.

23Teismas sprendė, jog pagal įstatymą atsakovė turėjo teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu būtų nustatyti trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas nepašalintų. Teismas akcentavo aplinkybę, jog visas pastatas, esantis ( - ), 2016 m. gegužės 5 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų.

249.

25Teismas atmestinais pripažino atsakovės argumentus, jog ieškovė nepagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Teismas pažymėjo, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neteikė ieškovei pastabų ir pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Teismo vertinimu, nesant teismo sprendimo pripažinti šį darbų aktą negaliojančiu, atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus objekte, esančiame ( - ).

2610.

27Spręsdamas klausimą dėl 26 525,65 Eur skolos už darbus, atliktus statybos objekte ( - ), teismas atsakovės atsikirtimus, jog šalys esą nesudarė sutarties, o šio objekto valdytoja buvo UAB „Indema“, kuri ir turėjo atsiskaityti, laikė nepagrįstais. Vadovaudamasis įstatymo nuostata, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, teismas pažymėjo, jog statybos rangą reglamentuojančios teisės normos nenustato, kad rašytinės rangos sutarties formos nesilaikymas daro tokią sutartį negaliojančia. Teismas sprendė, jog atsakovės atstovų parašai atliktų darbų aktuose ir atlikti daliniai mokėjimai patvirtina šalių susitarimą dėl statybos darbų atlikimo, o pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovei nebuvo. Teismas pažymėjo, jog atliktų darbų aktų pasirašymo aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti statybų priežiūrą atlikusios UAB „Indema“ darbuotojai. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė ne tik užsakė darbus, juos priėmė, bet ir faktiškai iš dalies atsiskaitė, mokėjimo pavedimuose tiksliai nurodydama, kad moka pagal sąskaitas faktūras, išrašytas už darbus šiame statybos objekte, paneigia atsakovės poziciją, esą tarp šalių nebuvo rangos teisinių santykių. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, jog dalies darbų ji neapmokėjo dėl to, kad šie nebuvo suderinti su UAB „He-Ma“, su užsakovu UAB „Švaros broliai“ ir nebuvo patvirtinti, prieštarauja pačios atsakovės pozicijai dėl rangos santykių nebuvimo tarp šalių.

2811.

29Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo priteisti 11 228,21 Eur skolą už darbus statybos objekte, esančiame ( - ), teismas iš bylos duomenų padarė išvadą, jog atsakovė užsakė atlikti darbus, ieškovė atliko darbus, atsakovė juos priėmė, tačiau atsiskaityti atsisakė. Teismo vertinimu, atsakovės atsikirtimai nepagrįsti, kadangi objekto valdytoja buvo ne atsakovės nurodyta įmonė, o UAB „Business network“, kuri parinkdavo rangovus, statybos valdytojui atrinkus geriausius pasiūlymus. Tuomet atsakovė sudarydavo rangos (subrangos) sutartis su rangovais, statybos darbų kontrolę vykdė valdytoja, o šiai patikrinus darbų kiekį bei kokybę, už darbus atsiskaitydavo atsakovė. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog tiesioginė darbų užsakovė UAB „Dehidra“ iš atsakovės priėmė visus atliktus darbus ir su ja atsiskaitė. Patenkinęs ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, teismas pagrįstais pripažino ir reikalavimus dėl netesybų bei procesinių palūkanų priteisimo.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3212.

33Atsakovė UAB „He-Ma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

3412.1.

35Teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai. Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas nevertino, ar tarp šalių buvo sudaryti susitarimai dėl statybos darbų.

3612.2.

37Darbų neatlikimo aplinkybių įrodinėjimo pareiga buvo nepagrįstai perkelta atsakovei. Teismas nevertino trišalės sutarties sąlygos, jog ieškovė nevykdys jokių objekto statybos darbų, išskyrus tuos, kuriuos raštu nurodys atlikti atsakovė ir kuriems bus perduotas darbų frontas. Pagal įstatymą, jeigu šalys susitarė dėl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarties rūšiai tokia forma neprivaloma. Tokios nuostatos reiškia, jog, kilus ginčui, ieškovei kilo pareiga pagrįsti darbų atlikimą. Teismas tik lakoniškai pasisakė dėl darbų atlikimo fakto ir apimties. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės pretenzija atsakovei buvo siųsta.

3812.3.

39Teismas vertino tik vieną atsakovės atsikirtimą dėl darbų akto (ne) derinimo su techniniu prižiūrėtoju. Pagal techninio prižiūrėtojo funkcijas rangovui kilo pareiga suderinti darbų atlikimą su techniniu prižiūrėtoju, tačiau tai nereiškia darbų perdavimo techniniam prižiūrėtojui. Nesant duomenų apie tokį suderinimą, atsakovė pagrįstai atsisakė priimti darbų rezultatą. Vien faktas, kad pastatas pripažintas tinkamu naudoti, nėra pakankamas tvirtinti, jog darbus atliko būtent ieškovė. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės atlikti darbai buvo su defektais. Iš byloje esančio statybos darbų žurnalo matyti, kad UAB „Projektana“ nekokybiškus pamatų įrengimo darbus atliko 2014 metų sausio - kovo mėnesiais, kuomet generaline rangove buvo ieškovė. Sprendime nepasisakyta dėl argumentų, jog ieškovės reikalavimą sudaro ne tik atlyginimas už atliktus darbus, bet ir nuostoliai dėl turėtų išlaidų.

4012.4.

41Teismo sprendimo dalis dėl 26 525,65 Eur skolos už darbus statybos objekte, esančiame ( - ), priteisimo nepagrįsta. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su darbų atlikimu, nepagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus dėl darbų nederinimo su atsakove, rangovu bei techniniu prižiūrėtoju, nepasisakė dėl aplinkybės, jog darbų užsakymas turėjo būti pateiktas raštu. Neaišku, kuo grindžiama teismo išvada, jog objekto statybos valdytojas patikrino darbus ir juos priėmė. Net ir konstatavus, kad statybos valdytojas priėmė ieškovės darbus, toks įgaliojimus viršijantis sandoris nesukelia pasekmių. Teismas turėjo konstatuoti, kad liudytojų parodymai subjektyvūs dėl šių asmenų sąsajų su ieškove ir statybos valdytoju. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teikiami apeliaciniam teismui. Be to, šis ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas 2016 m. gruodžio 16 d. rangos sutartimi, kuri nėra pasirašyta atsakovės, neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė turėjo sumokėti 83 623,78 Eur, o ne 141 423,42 Eur.

4212.5.

43Teismo išvados dėl ieškinio reikalavimo priteisti 11 228,21 Eur skolą už statybos objekte, esančiame ( - ), atliktus darbus, nepagrįstos. Rangos sutartyje buvo numatyta bendra 8 837,84 Eur darbų kaina bei atsakovės pareiga teikti būtinas medžiagas ir mechanizmus. Ieškovė ieškiniu reikalauja didesnės sumos, nors dėl papildomų darbų nebuvo susitarta. Be to, ieškovė papildomai prašo sumokėti už medžiagas. Atsakovė darbų nepriėmė ir už juos nesumokėjo, nes darbai nebuvo tinkamai perduoti, nėra duomenų apie tinkamą vienašalį aktų pasirašymą. Pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina darbų atlikimo.

4412.6.

45Tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo už objektuose ( - ) ir Šalčininkų rajone atliktus statybos darbus, tai delspinigiai paskaičiuoti pagrįstai, nes ( - ). ir 2017 m. gegužės 10 d. rangos sutartyse numatytos nurodyto dydžio netesybos. Tačiau trišalėje sutartyje dėl darbų objekte ( - ), susitarimo dėl netesybų nėra, todėl ieškovė reikalavo priteisti palūkanas. Ieškovė nepagrįstai prašė priteisti palūkanas už 591 dienos laikotarpį.

4613.

47Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus.

4814.

49Ieškovė RUAB „KRK Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „He-Ma“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5014.1.

51Dėl darbų objekte ( - ), atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neginčijo faktinės aplinkybės, jog ieškovė atliko darbus už 63 223,65 Eur, jog atsakovė prašė ieškovės atlikti šiuos darbus. Esminiai atsakovės nesutikimai buvo grindžiami dėl atliktų darbų akte fiksuotos statybos vadovo darbo užmokesčio pozicijos, jog atliktų darbų akte nėra techninio prižiūrėtojo parašo, jog pamatai smenga, tačiau šiems argumentams pagrįsti nebuvo pateikti įrodymai. Teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą patenkino.

5214.2.

53Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės argumentus. Aplinkybę, jog visus darbus ieškovė atliko ir padarė tai kokybiškai, patvirtina tiek pateiktas statybos darbų žurnalas, tiek nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad statinys baigtas ir pripažintas tinkamu naudoti. Pagal trišalės sutarties sąlygas atsakovė turėjo per 2 mėnesius informuoti apie atliktų darbų trūkumus. Atsakovė šia teise nepasinaudojo, be to, teismui nepateikė duomenų apie darbų trūkumus.

5414.3.

55Teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl statybos darbų, atliktų ( - ). Teismas padarė teisingą išvadą, jog vien jau ta aplinkybė, kad atsakovė užsakė darbus, juos priėmė, faktiškai iš dalies atsiskaitė, mokėjimo pavedimuose nurodė mokanti būtent už šiuos darbus, paneigia atsakovės poziciją, esą šalių nesiejo rangos santykiai, o PVM sąskaitos faktūros buvę išrašytos nepagrįstai. Atsakovės poziciją, jog darbų negalėjo priimti statybos valdytojas, paneigia 2016 m. gruodžio 6 d. statybos valdymo sutartis. Atsakovės pateikti įrodymai, kurių teismas nepriėmė, nepatvirtina teiginių dėl liudytojo R. V. suinteresuotumo byloje. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas su UAB „Indema“) negali būti priimti apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė, pažeidusi sutartinius įsipareigojimus, neatsiskaičiusi su ieškove, nepareiškusi pretenzijų dėl darbų trūkumų, nors faktiškai darbus priėmė, negali praturtėti ieškovės sąskaita.

5614.4.

57Atsakovė, pažeisdama įstatyme įtvirtintą draudimą, apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis. Teisme atsakovė neigė tarp šalių buvus rangos santykius, tačiau teismui padarius išvadą dėl aplinkybės, kad darbus objekte ( - ) atliko ieškovė, patvirtinimo rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, atsakovė apeliaciniame skunde jau tvirtina neužsakiusi papildomų darbų. Aplinkybė, jog darbų aktai nėra pasirašyti atsakovės, nepaneigia darbų atlikimo fakto.

5814.5.

59Teismo sprendimo dalis dėl netesybų yra pagrįsta. Palūkanų atžvilgiu taikytinas ne šešių mėnesių, o penkerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovė už darbus viename objekte reikalavo priteisti tik palūkanas, todėl nėra pagrindo jų tapatinti su netesybomis.

6015.

61Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. sausio 4 d. gautas ieškovės RUAB „KRK Baltic“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6516.

66Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

67Dėl naujų įrodymų priėmimo

6817.

69Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Juridinių asmenų registro išrašus ir elektroninius laiškus su priedais. Atsakovė nurodė, kad duomenimis iš Juridinių asmenų registro siekiama pagrįsti argumentą apie liudytoju pirmosios instancijos teisme apklausto R. V. sąsajas su ieškove ir statybos valdytoju. Teikiamo elektroninio susirašinėjimo turinys patvirtina atsakovės argumentus, jog pagal su UAB „Indema“ suderintą biudžetą atsakovė už darbus objekte, esančiame ( - ), turėjo sumokėti 83 623,78 Eur, o ne 141 423,42 Eur, kaip nurodyta rangos sutartyje. Naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės teikiamus įrodymus atsisakė priimti. Vadinasi, sprendžiant dėl apeliaciniame procese pateiktų naujų įrodymų priėmimo, būtina įvertinti, ar priežastys, lėmusios atsisakymą juos priimti pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuos įrodymus atsakovė teikė 2018 m. birželio 8 d. (paskutiniame) teismo posėdyje, kuriame buvo numatyta klausyti baigiamųjų kalbų, ir kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ankstesniame – 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje. Išklausius 2018 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės teiktus įrodymus, akcentuodamas nesavalaikį jų pateikimą. Pateikto elektrinio susirašinėjimo turinys patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę tokį įrodymą pateikti dar parengiamajame bylos nagrinėjimo etape. Tiek šio įrodymo, tiek duomenų, kuriais atsakovė ketino grįsti liudytojo galimą šališkumą, priėmimas jau išnagrinėjus bylą, užvilkintų jos procesą. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl jų priėmimo apeliaciniame procese. Šių įrodymų priėmimu būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas ir apeliaciniame procese. Kita vertus, pažymėtina, kad argumentas dėl liudytojo galimo šališkumo grindžiamas viešųjų registrų duomenimis, todėl atsisakymas priimti šį įrodymą neriboja bylą nagrinėjančio teismo teisės šiuos duomenis patikrinti registruose (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

70Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

7118.

72Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. kovo 17 d. ieškovė UAB „KRK Baltic“ (rangovė) ir UAB „NT investicijų sprendimai“ (užsakovė) sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parengti administracinės paskirties pastato, esančio ( - ) (dabartinis adresas ( - )) laikančiųjų konstrukcijų darbų vykdymo (technologijos) projektą ir atlikti laikančiųjų konstrukcijų statybos darbus, perduoti užsakovei objekto statybos darbus ir dalyvauti objektą pripažįstant tinkamu naudoti. Užsakovė šia sutartimi įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais priimti rangovės atliktus darbus, sumokėti rangovei už tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus objekto statybos darbus sutarties kainą. 2014 m. rugpjūčio 12 d. užsakovė UAB „NT investicijų sprendimai“, ieškovė RUAB „KRK Baltic“ ir atsakovė UAB „He-Ma“ sudarė trišalę sutartį dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, pagal kurią susitarė, kad: atsakovė UAB „He-Ma“ perima visus ieškovės atliktus ir nebaigtus vykdyti darbus, RUAB „KRK Baltic“ parduoda visas objekte nepanaudotas medžiagas atsakovei; nuo susitarimo pasirašymo dienos ieškovė RUAB „KRK Baltic“ ir užsakovė UAB „NT investicijų sprendimai“ nutraukia rangos sutartį, nuo susitarimo pasirašymo dienos ieškovė tampa subrangove, o atsakovė - rangove; nuo susitarimo pasirašymo dienos RUAB „KRK Baltic“ įsipareigoja atlikti darbus atsakovės UAB „He- Ma“ prašymu (nurodymu), o atsakovė turi atsiskaityti su ieškove.

7319.

74Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 100 977,51 Eur skolą, 7 025,96 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė aiškino atsakovės nurodymu atlikusi darbus ne tik objekte, esančiame ( - ), bet ir dar dvejuose objektuose – ( - ) ir ( - ) rajone, tačiau atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškove. Atsakovė, nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog šalys dėl darbų nesitarė, jog darbai, už kuriuos reikalaujama atsiskaitymo, nebuvo atlikti, o jeigu ir buvo atlikti – tai nekokybiškai.

7520.

76Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino, nes, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė atsakovės naudai atliko statybos darbus, o tik iš dalies atsiskaičiusi atsakovė liko skolinga ieškiniu prašomą priteisti sumą.

77Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame ( - )

7821.

79Teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo už statybos objekte ( - ), atliktus statybos darbus, įvertinęs atsakovės atsikirtimų turinį, jog atliktų darbų akte nėra techninio prižiūrėtojo parašo, jog darbai nederinti su techniniu prižiūrėtoju, todėl atliktų darbų aktas ieškovės esą pasirašytas nepagrįstai, konstatavo, kad visus darbus ieškovė (subrangovė) turėjo perduoti atsakovei (rangovei), o ne techniniam prižiūrėtojui. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nepagrįstai atsisakius priimti darbus, ieškovė turėjo pagrindą atliktų darbų aktą pasirašyti vienašališkai. Teismas taipogi akcentavo, kad atsakovė neįrodė argumentų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, kai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog darbai atlikti tinkamai. Teismo vertinimu, esant pagrįstai vienašališkai pasirašytam ir nenuginčytam atliktų darbų aktui, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove.

8022.

81Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino trišalės sutarties sąlygos, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė nevykdys jokių darbų, išskyrus tuos, kuriuos raštu nurodys atlikti atsakovė ir kuriems bus perduotas darbų frontas, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą dėl darbų neatlikimo aplinkybių perkėlė atsakovei. Netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą teismas esą nevertino, ar atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti ieškovės, ar jie buvo atlikti kokybiškai. Tokias aplinkybes, atsakovės teigimu, turėjo įrodyti ieškovė, o įrodinėjimo pareigos neįvykdžius, šis ieškinio reikalavimas turėjęs būti atmestas. Atsakovė skunde neigė ieškovės atliktų darbų akto siuntimo jai aplinkybę, tvirtino, kad atliktų darbų aktas nebuvo derintas su techniniu prižiūrėtoju. Pasak atsakovės, ieškovė netinkamai pildė statybos darbų žurnalą, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktas neįrodo, kad darbus atliko būtent ieškovė. Taip pat nurodė, kad ieškovė pamatų įrengimo darbus atliko su trūkumais, bet teismas šio fakto nevertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

8223.

83Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu dėl trišalės sutarties sąlygos, pagal kurią darbai galėjo būti atliekami tik pateikus rašytinės formos atsakovės nurodymą. Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinamuoju apeliacinio skundo argumentu apeliantė grindžia savo poziciją, jog rašytinės formos nesilaikymas rangos sandoriuose daro juos niekiniais ir negalinčiais sukelti jokių prievolių atsakovei. Vien ta aplinkybė, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma (nagrinėjamu atveju – trišalės sutarties sąlygos pagrindu nebuvo pateiktas atsakovės rašytinis nurodymas atlikti atitinkamus darbus) savaime nedaro tokios sutarties (jei tokia faktiškai buvo sudaryta) negaliojančia ir neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal rangos santykių teisinį reguliavimą rašytinės formos nesilaikymas rangos sandorio nedaro negaliojančiu. Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalys, nesilaikydamos rašytinės sandorio formos, prisiima riziką, kad kilus ginčui, sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Kitų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo reikalaujamos formos sutarties nesudarymas, nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju ieškovė rangos santykių egzistavimą grindė rašytiniais įrodymais – dokumentais, kuriuose fiksuota ieškovės atliktų darbų eiga, buhalterinės apskaitos dokumentais, taip pat išsamiais paaiškinimais, liudytojų parodymais.

8424.

85Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų atlikimo akto reikšmės apeliantės prievolėms. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

8625.

87Teisėjų kolegija, išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atliktų darbų objekte ( - ), akto tik vienašalis (ieškovės padarytas) pasirašymas nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Tiek ginčui aktualus teisinis reguliavimas, tiek cituota teismų praktika dėl vienašališko atliktų darbų akto galios, lemia, jog ieškovei vienašališkai pasirašius (atitinkamai – atsakovei atsisakius pasirašyti) atliktų darbų aktą, ji pagrįstai kreipėsi į teismą reikalaudama atsiskaitymo, o atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, galėjo šį aktą ginčyti. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog ne ieškovei, o būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad akto ji nepasirašė pagrįstai. Nagrinėjamu atveju atsakovė objektyviais duomenimis nepagrindė prieštaringo pobūdžio subjektyvių argumentų, jog darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja atsiskaitymo, ji esą neužsakė, jog darbus atliko ne ieškovė, o jeigu atliko ieškovė – tai nekokybiškai. Rangos teisinių santykių atveju taikytina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė neturėtų būti aiškinama tokiu būdu, jog užsakovei nurodžius formalius atsisakymo pasirašyti darbų aktą pagrindus, rangovė turėtų įrodyti tiek darbų užsakymo, tiek jų realaus atlikimo, tiek kokybės faktus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas ginčo objekte atliko darbus, ar darbai atlikti kokybiškai, juolab kad atsakovės, kaip oponuojančios pusės, pozicija nebuvo grindžiama objektyvaus turinio duomenimis, neatitinka šalių dispozityvumo principo.

8826.

89Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovės vienašališkai pasirašyto akto neteisėtumą esą patvirtina tai, kad šis aktas nebuvo suderintas su statybos techniniu prižiūrėtoju. Kolegija pažymi, jog šalių sudarytoje trišalėje sutartyje nėra sąlygos, pagal kurią teisinę galią įgytų tik techninio prižiūrėtojo pasirašytas ar su juo suderintas darbų aktas. Į bylą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – statybos darbų žurnalo kopijos patvirtina, kad ieškovė darbus objekte atliko prižiūrint techniniam prižiūrėtojui, vykdant jo pastabas ir šalinant atitinkamus trūkumus. Apeliantės pozicija dėl techninio prižiūrėtojo būtinumo kildinama iš įstatymo, konkrečiai – CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos. Tačiau ši įstatymo norma reguliuoja atsakomybę už atliktų darbų kokybę (trūkumus) ir nenumato reikalavimo, juolab imperatyvaus, kad atliktų darbų aktas būtų suderintas su techniniu prižiūrėtoju, ar jo pasirašytas. Apeliantės argumentas, jog šalys laikėsi tokios praktikos, yra nepakankamas pripažinti atitinkamą reikalavimą imperatyviu ir juolab įtvirtintu įstatyme ar šalių sudarytoje sutartyje.

9027.

91Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (arba neteisingai įvertino) argumentų, jog ieškovė ginčo objekte netinkamai atliko statinio pamatų įrengimo darbus, o dėl atliktų darbų trūkumų skilinėja statinio sienos. Kasacinio teismo išaiškinta, jog kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvios galimybės įvertinti šių atsakovės argumentų, kadangi jokių nei rašytinių, nei vaizdinių duomenų, nei atitinkamos srities specialistų išvadų atsakovė nepateikė. Taigi, nebuvo pagrindo išsamiai įvertinti ieškovės atliktų darbų trūkumų ir jų ryšio su statinio sienų galimu skilinėjimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisinės reikšmės netenka detali analizė, susijusi su konkretaus rangovo ar subrangovo atsakomybės už darbų trūkumus ribomis.

9228.

93Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai – trišalė sutartis, atliktų darbų aktas, buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat dokumentai, kuriuose užfiksuota statybos darbų eiga, atsakovės formalaus ir prieštaringo turinio atsikirtimų kontekste sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčo objekte statybos darbus atsakovės pavedimu atliko ieškovė, duomenų apie darbų trūkumus, juolab tokių, kurie eliminuotų jos pareiga atsiskaityti su ieškove, nėra.

9429.

95Kasacinio teismo praktika dėl užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus darbus ir už juos atsiskaityti yra išsami. Pagal ją išaiškinta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), todėl pabrėžtina būtinybė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

9630.

97Ieškovė nurodė, kad ginčo statinio statyba baigta, statinys įregistruotas viešajame registre, pripažintas tinkamu naudoti, o atsakovė gavo atlyginimą už šio objekto statybą. Tokių ieškovės argumentų atsakovė nepaneigė. Byloje nenustatyti ieškovės darbų trūkumai, o statybos objekto defektų priežastys kaip ieškovės netinkamo darbų atlikimo rezultatas – taip pat neįrodytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės lemia apeliantės pareigą atsiskaityti su ieškove. Apeliantė nurodė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nepatvirtina, kad darbus atliko ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nutarties dalyje aptarta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė lemia, jog apeliantei, tvirtinusiai, kad ginčo darbus atliko ne ieškovė, kilo pareiga įvardinti šiuos darbus atlikusi subjektą. To nepadarius, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbus, už kuriuos ieškiniu reikalaujama atsiskaitymo, atliko ieškovė. Ieškinys šioje dalyje patenkintas pagrįstai. Kitus apeliacinio skundo argumentus dėl statybos objekte ( - ), atliktų darbų teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako.

98Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame ( - )

9931.

100Spręsdamas klausimą dėl skolos už statybos darbus, atliktus statybos objekte ( - ), pirmosios instancijos teismas atsakovės atsikirtimus, jog šalys nesudarė rašytinės sutarties, jog šio objekto statybos valdytoja buvo UAB „Indema“, kuri ir turėjo atsiskaityti, pripažino nepagrįstais. Teismas sprendė, jog atsakovės atstovų parašai atliktų darbų aktuose ir atlikti daliniai mokėjimai už darbus patvirtina, jog šalys susitarė dėl statybos darbų atlikimo, o pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovei nepareikšta. Teismas pažymėjo, jog atliktų darbų aktų pasirašymo aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti statybų priežiūrą vykdžiusios UAB „Indema“ darbuotojai. Teismo vertinimu, vien jau ta aplinkybė, jog atsakovė ne tik užsakė darbus, juos priėmė, bet ir faktiškai iš dalies atsiskaitė, mokėjimo pavedimuose tiksliai nurodydama, kad moka pagal išrašytas sąskaitas faktūras už darbus, atliktus šiame statybos objekte, paneigia atsakovės poziciją, esą tarp šalių nebuvo rangos teisinių santykių.

10132.

102Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, skunde nurodė, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su darbų šiame objekte atlikimu, nepagrįstai atmetė jos atsikirtimus dėl darbų nederinimo su atsakove, rangovu bei techniniu prižiūrėtoju, nepasisakė dėl aplinkybės, jog darbų užsakymas turėjo būti pateiktas raštu. Apeliantė nesutiko su teismo išvada, jog objekto statybos valdytojas patikrino darbus ir juos priėmė. Apeliantės nuomone, net ir konstatavus, kad statybos valdytojas priėmė ieškovės darbus, toks įgaliojimus viršijantis sandoris nesukelia pasekmių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

10333.

104Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

10534.

106Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

10735.

108Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstomis pripažįsta teismo išvadas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už šiame objekte atliktus statybos darbus. Nekartodama visų motyvų, nurodytų ankstesnėje nutarties dalyje (žr. nutarties 23 punktą), kolegija pabrėžia, jog rašytinės rangos sutarties formos nesilaikymas, nors ir apsunkina šalių įrodinėjimo galimybes, tačiau savaime nedaro žodine forma sudaryto sandorio negaliojančiu ar nesukeliančiu teisinių pasekmių. Kolegija akcentuoja atsakovės užimtos pozicijos pirmosios instancijos teisme ypatumą, jog buvo iš esmės neigiamas bet koks rangos santykių tarp šalių egzistavimas. Bylos faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas (rašytiniai statybos darbų faktą patvirtinantys įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai, dalinio atsikaitymo už darbus aplinkybė) sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad net ir nepasirašius rašytinės formos sutarties, šalis visgi siejo rangos teisiniai santykiai dėl šio statybos objekto. Pateikti įrodymai paneigia apeliantės versiją, jog rangos santykių šalimi (rangovu santykyje su subrangovu) esą buvo kitas juridinis asmuo. Apeliacinio skundo argumentai neleidžia abejoti priešingomis teismo išvadomis.

10936.

110Apeliantės nuomone, teismas turėjo konstatuoti, kad liudytojų parodymai yra subjektyvūs dėl šių liudytojų sąsajų su ieškove ir statybos valdytoju. Teisėjų kolegija, patikrinusi viešųjų registrų informaciją, pritaria ieškovės argumentui, jog nei rangos santykių, nei teisminio nagrinėjimo eigoje liudytoju apklaustas R. V. neturėjo tiesioginių ir pakankamai aiškių sąsajų su ieškove. Nurodytos to asmens sąsajos su objekto statybos valdytoja neleidžia abejoti pateikto liudijimo objektyvumu. Priešingai, tokia sąsaja lemia, jog liudijimas pateiktas asmens, tiesiogiai stebėjusio statybų procesą ginčo objekte, taigi žinančio ginčui reikšmingų aplinkybių. Be to, šio liudytojo parodymai neprieštarauja nei pateiktų rašytinių įrodymų, nei ieškovės paaiškinimų, nei kito liudytojo (užsakovo samdyto techninio prižiūrėtojo) parodymų turiniui. Vadinasi, nevertinti šio įrodymo vien dėl apeliantės deklaruotų prielaidų nebuvo pagrindo.

11137.

112Kolegija negali sutikti su skundo argumentu, jog statybos darbų valdytojas, patvirtinęs atliktų darbų aktus, viršijo suteiktus įgalinimus. Kaip matyti iš apeliantės ir UAB „Indema“ 2016 m. gruodžio 6 d. sudarytos statybų valdymo sutarties sąlygų, apeliantė statybų valdytojui pavedė koordinuoti rangovų vykdomus darbus, atliktų darbų patikrą, tikrinti atliktų darbų dokumentaciją ir ją perduoti apeliantei. Juolab kad tinkamą darbų atlikimą, darbų apimtis, šalių susitarimo esmę patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Apeliantės argumentai, įvertinus ir jų tarpusavio prieštaringumą (kai buvo neigiamas bet toks rangos santykių egzistavimas ir kartu pasisakoma dėl atliktų darbų apimčių bei darbų derinimo ir rezultato perdavimo eigos) nepatvirtina jos gynybinės versijos dėl papildomų (neužsakytų) darbų atlikimo, netinkamos darbų vykdymo eigos, netinkamo darbų eigos fiksavimo ir panašių formalių aplinkybių egzistavimo. Remdamasi vien subjektyviais teiginiais ir skirtingomis faktinių aplinkybių interpretacijomis, apeliantė neįrodė, jog šalys buvo susitarusios dėl mažesnių darbų apimčių, nei fiksuota ieškovės pateiktuose dokumentuose.

113Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame ( - )

11438.

115Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo priteisti skolą už darbus šiame statybos objekte, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė užsakė atlikti darbus, ieškovė darbus atliko, atsakovė juos priėmė, tačiau atsiskaityti atsisakė. Pažymėjo, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tiesioginė darbų užsakovė UAB „Dehidra“ iš atsakovės priėmė atliktus darbus ir su ja atsiskaitė.

11639.

117Apeliantė su teismo išvadomis nesutiko, nurodydama, kad rangos sutartyje buvo numatyta bendra darbų kaina už 8 837,84 Eur bei atsakovės pareiga teikti būtinas medžiagas ir mechanizmus, kai šiuo atveju ieškovė ieškiniu reikalauja didesnės sumos, nors dėl papildomų darbų nebuvo susitarta, be to, papildomai prašo sumokėti ir už medžiagas. Atsakovė nurodė darbų nepriėmusi ir už juos nesumokėjusi, nes darbai nebuvo tinkamai perduoti, nėra duomenų apie tinkamą vienašalį aktų pasirašymą, o pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina darbų atlikimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

11840.

119Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ieškovės atsiliepime išdėstytą atsikirtimą, jog teismo sprendimą ginčydama tuo pagrindu, jog ieškovė viršijo aptartą darbų kainą, jog atliko papildomus darbus, kurių apeliantė neužsakė, jog darbai nebuvo tinkamai perduoti, apeliantė pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tai lemia, jog tokie (pirmosios instancijos teisme nenurodyti) argumentai nevertintini ir apeliaciniame procese. Apeliacinis teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

12041.

121Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo pozicija, kuria remiantis kritiškai įvertintas atsakovės neigimas bet kokio jos ryšio su darbais, už kurių atlikimą ieškovė reikalauja atsiskaitymo. Teismas nustatė, jog objekto valdytoja UAB „Business network“ parinkdavo rangovus, atrinkus geriausius pasiūlymus, o atsakovė sudarydavo rangos (subrangos) sutartis su tais rangovais, jog statybos darbų kontrolę vykdė statybos valdytoja, o šiai patikrinus darbų kiekį bei kokybę, su rangovais (subrangovais) už darbus atsiskaitydavo atsakovė. Nagrinėjamu atveju ginčo darbams atlikti buvo pasirinkta ieškovė, kuri darbus atliko, duomenų apie jos darbų trūkumus nėra, užsakovė UAB „Dehidra“ atsakovės jai perduotus darbus priėmė ir su atsakove atsiskaitė. Šių aplinkybių apeliantė nepaneigė, o savo poziciją apeliaciniame procese grindė abejonėmis ir prielaidomis, kurios nepašalina nei apeliantės pareigos įrodyti savo atsikirtimus, nei suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įrodymus rinkti ex officio. Kaip minėta, pareiga sumokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymu. Nustačius, o apeliantei nepaneigus, kad ieškovės atliktų darbų rezultatas perduotas užsakovei ir juo faktiškai naudojamasi, kad nėra duomenų apie darbų trūkumus, kad apeliantė gavo už juos savo atlyginimą, tačiau nesumokėjo už darbus ieškovei, konstatuotina apeliantės pareiga atsiskaityti su ieškove.

122Dėl termino skaičiuoti palūkanas

12342.

124Apeliantė skunde nurodė, jog darbai statybos objekte, esančiame ( - ), atlikti trišalės sutarties pagrindu. Paaiškino, kad šioje sutartyje šalys nesusitarė dėl netesybų, todėl ieškovė (tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo būtų patenkintas) pagrįstai gali reikalauti palūkanų. Apeliantė tvirtina, kad ieškovė neturėjo pagrindo prašyti priteisti palūkanas už 591 dienos laikotarpį. Apeliantės teigimu, kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

12543.

126Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

12744.

128Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis).

12945.

130Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais. Kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kaip minėta, reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė palūkanas, skirtas jos nuostoliams kompensuoti, apskaičiavo už 591 dieną, t. y. neviršijant penkerių metų ieškinio senaties termino, šis jos reikalavimas teismo sprendimu patenkintas pagrįstai. Tą aplinkybė, jog šiuo atveju apeliantė palūkanų priteisimu sukeliamas pasekmes bando susieti su netesybų funkcijomis, nesudaro pagrindo tokiam reikalavimui taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

13146.

132Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

133Dėl bylos procesinės baigties

13447.

135Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios teisinės išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

136Dėl bylinėjimosi išlaidų

13748.

138Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės RUAB „KRK Baltic“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl ieškovės naudai priteisiamos iš apeliantės.

139Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

140Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

141Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ (j. a. k. 149625421) ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“ (j. a. k. 302554784) 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB)... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. kovo 17 d. statybos rangos sutartimi ieškovė... 10. 3.... 11. Ieškovė atsakovės nurodymu atliko statybos darbus trijuose objektuose: ( - )... 12. 4.... 13. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį... 18. 6.... 19. Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsakovės atsikirtimų... 20. 7.... 21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo už statybos objekte,... 22. 8.... 23. Teismas sprendė, jog pagal įstatymą atsakovė turėjo teisę atsisakyti... 24. 9.... 25. Teismas atmestinais pripažino atsakovės argumentus, jog ieškovė... 26. 10.... 27. Spręsdamas klausimą dėl 26 525,65 Eur skolos už darbus, atliktus statybos... 28. 11.... 29. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo priteisti 11 228,21 Eur skolą už... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 32. 12.... 33. Atsakovė UAB „He-Ma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 34. 12.1.... 35. Teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, sprendimo motyvuojamojoje dalyje... 36. 12.2.... 37. Darbų neatlikimo aplinkybių įrodinėjimo pareiga buvo nepagrįstai perkelta... 38. 12.3.... 39. Teismas vertino tik vieną atsakovės atsikirtimą dėl darbų akto (ne)... 40. 12.4.... 41. Teismo sprendimo dalis dėl 26 525,65 Eur skolos už darbus statybos objekte,... 42. 12.5.... 43. Teismo išvados dėl ieškinio reikalavimo priteisti 11 228,21 Eur skolą už... 44. 12.6.... 45. Tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos... 46. 13.... 47. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus.... 48. 14.... 49. Ieškovė RUAB „KRK Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 50. 14.1.... 51. Dėl darbų objekte ( - ), atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo... 52. 14.2.... 53. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės argumentus.... 54. 14.3.... 55. Teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl statybos darbų,... 56. 14.4.... 57. Atsakovė, pažeisdama įstatyme įtvirtintą draudimą, apeliacinį skundą... 58. 14.5.... 59. Teismo sprendimo dalis dėl netesybų yra pagrįsta. Palūkanų atžvilgiu... 60. 15.... 61. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. sausio 4 d. gautas ieškovės RUAB „KRK... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 65. 16.... 66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 67. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 68. 17.... 69. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Juridinių... 70. Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės... 71. 18.... 72. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. kovo 17 d. ieškovė UAB „KRK... 73. 19.... 74. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 100 977,51... 75. 20.... 76. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino, nes, įvertinęs... 77. Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame ( - )... 78. 21.... 79. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo už statybos objekte ( -... 80. 22.... 81. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad... 82. 23.... 83. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu dėl trišalės sutarties... 84. 24.... 85. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl... 86. 25.... 87. Teisėjų kolegija, išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi į... 88. 26.... 89. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog... 90. 27.... 91. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino (arba... 92. 28.... 93. Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės... 94. 29.... 95. Kasacinio teismo praktika dėl užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus... 96. 30.... 97. Ieškovė nurodė, kad ginčo statinio statyba baigta, statinys įregistruotas... 98. Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame ( - )... 99. 31.... 100. Spręsdamas klausimą dėl skolos už statybos darbus, atliktus statybos... 101. 32.... 102. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, skunde nurodė, kad... 103. 33.... 104. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 105. 34.... 106. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio... 107. 35.... 108. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus,... 109. 36.... 110. Apeliantės nuomone, teismas turėjo konstatuoti, kad liudytojų parodymai yra... 111. 37.... 112. Kolegija negali sutikti su skundo argumentu, jog statybos darbų valdytojas,... 113. Dėl skolos už darbus, atliktus objekte, esančiame ( - )... 114. 38.... 115. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo priteisti skolą už darbus šiame... 116. 39.... 117. Apeliantė su teismo išvadomis nesutiko, nurodydama, kad rangos sutartyje buvo... 118. 40.... 119. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ieškovės atsiliepime išdėstytą... 120. 41.... 121. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 122. Dėl termino skaičiuoti palūkanas... 123. 42.... 124. Apeliantė skunde nurodė, jog darbai statybos objekte, esančiame ( - ),... 125. 43.... 126. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme... 127. 44.... 128. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas... 129. 45.... 130. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas... 131. 46.... 132. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro... 133. Dėl bylos procesinės baigties... 134. 47.... 135. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 136. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 137. 48.... 138. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės RUAB „KRK Baltic“ prašymas... 139. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 140. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti... 141. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ (j. a. k....