Byla 2A-324-524/2016
Dėl skolos priteisimo ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, ieškinį atsakovei UAB „Viremidos Investicijos“ dėl skolos priteisimo ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimo ir

Nustatė

2ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 15 202,69 Eur skolos, 254,91 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą pareigą, patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius ir nustatė, kad 2014-02-28 sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 201400807, kurios pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ finansinės nuomos būdu 60 mėnesių laikotarpiui perdavė ieškovui naudotis iš UAB „Hokla“ nupirktą už 28 180,03 Eur sumą naują automobilį „Škoda Superb“. Ieškovas pagal 2014-02-28 finansinės nuomos sutartį Nr. 201400807 sumokėjo lizingo davėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“ 13 620,45 Eur. 2015-01-14 trišaliu susitarimu dėl skolos perleidimo atsakovas perėmė iš finansinės nuomos sutarties Nr. 201400807 kylančias teises ir pareigas, pagal kurio 5 punktą, 2015-01-14 turto perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą atsakovas yra prisiėmęs prievolę atsiskaityti su ieškovu. 2015-01-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra 15 202,69 Eur, kurią atsakovas vykdydamas susitarimus privalo atlyginti ieškovui.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2015-01-14 ieškovo PVM sąskaita faktūra, iš kurios ieškovas kildina patikslintą reikalavimą, buvo išrašyta ir pateikta atsakovui ne apmokėjimo tikslais, o siekiant atlikti tinkamus buhalterinius apskaitos veiksmus pagal galiojančius apskaitos standartus. Ieškovui lizingo bendrovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2014-03-03 išrašė ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. A3223955 visai automobilio kainai, kuri turėjo būti dengiama ieškovo ir lizingo bendrovės sudarytos finansinės nuomos sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Kadangi ieškovas nebeišgalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų, finansinės nuomos sutarties vykdymą perėmė atsakovas, todėl ieškovas privalėjo atsakovui išrašyti tokio dydžio sąskaitą, koks buvo nepadengtas turto vertės likutis 2015-01-14. Pažymėjo, kad lizingo bendrovė naujos sąskaitos ieškovui neišrašė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tenkinus ieškovo patikslintą ieškinį ir priteisus iš atsakovo 15202,69 Eur, atsakovas 15202,69 Eur sumą turėtų sumokėti du kartus: vieną kartą lizingo bendrovei ir antrą kartą ieškovui, tokiu būdu automobilio kaina gautųsi didesnė nei naujo, tai neatitiktų jokių protingumo kriterijų.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-04 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 1022,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas savo įsipareigojimus lizingo įmonei siekė perkelti kitam asmeniui dėl susidariusių įmonės finansinių sunkumų, ieškovas pats kreipėsi į UAB „Nordea Finance Lithuania“, pateikdamas prašymą, t. y. susitarimas dėl skolos perleidimo buvo sudarytas ieškovo iniciatyva. UAB „Nordea Finance Lithuania“ įvertinusi atsakovą, patikrinusi jo kaip kliento patikimumą, finansines galimybes, sutiko su skolos perleidimu. Pažymėjo, kad šalys nesitarė tarpusavyje dėl atlyginimo perleidžiant teises ir pareigas, kylančias iš finansinės nuomos sutarties. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalys nesiekė sudaryti atlygintinio sandorio, ieškovo tikslas buvo perleisti skolą, taip išvengiant tolimesnių mokėjimų, sumažinant įmonės finansinę naštą, o atsakovo – perimant ieškovo įsipareigojimus UAB „Nordea Finance Lithuania“, įsigyti nedaug naudotą automobilį. Padarė išvadą, kad atsakovas neturi pareigos sumokėti ieškovui pagal 2015-01-14 PVM sąskaitą faktūrą 15202,69 Eur sumą.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

62015-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas sandoris buvo atlygintinis. Pažymi, kad atlygintinio susitarimo esmė buvo ta, kad atsakovas, perėmęs iš ieškovo pradinio skolininko skolą (ne nutraukus lizingo sutartį, bet sudarius naują sutartį apie jos sudarymo galimybes skelbiant neapibrėžtam potencialių įgijėjų ratui), kartu gavo galimybę toliau tęsti lizingo sutarties vykdymą ir teisę įsigyti lizinguotą turtą savo nuosavybėn. Pabrėžia, kad atsakovo valia buvo sudaryti būtent atlygintinę teisių ir pareigų perėmimo sutartį, o ne sudaryti naują sutartį su lizingo bendrove. Dėl to atsakovas privalėjo kompensuoti ieškovui šio sumokėtas įmokas pagal sutartį lizingo davėjui, bet to nepadarė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino tikrosios šalių valios ir ketinimų.

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia atsiliepime į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir pagrindais. Pabrėžia, kad ieškovo 2015-01-14 PVM sąskaita faktūra Nr. BSG 1300200 reiškia ne atsakovo skolą ieškovui, o skolinio įsipareigojimo lizingo bendrovei perkėlimą atsakovui.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10Šioje byloje ieškovė įrodinėja, jog tarp UAB „Baltic Steel Group“ iki bankroto bylos iškėlimo ir atsakovės 2015-01-14 PVM sąskaitos faktūros pagrindu susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir atsakovė turi sumokėti šioje sąskaitoje nurodytą sumą kaip automobilio kainą, nes patikslintu ieškiniu 15 202, 69 EUR sumą prašo priteisti kaip skolą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje plačiai išaiškinta teismo pareiga teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nepriklausomai nuo jų nurodomo teisinio kvalifikavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismo vaidmuo renkant įrodymus šios kategorijos bylose yra aktyvus, nes ieškinį reiškia bankrutuojanti įmonė. CK 6.193 str. bei kasacinio teismo praktikoje plačiai išaiškintas sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant šalių sutartinius santykius nėra pagrindo padaryti išvados, jog tarp jų paminėtos PVM sąskaitos faktūros pagrindu buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 str.). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentu nebuvo automobilio savininkė. Taisyklė, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, nei jų pats turi, yra bendrasis teisės principas, pripažįstamas daugumoje teisinių sistemų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011). 2014-02-28 sudarytas susitarimas dėl skolos perleidimo, kuriuo lizingo sutarties vykdymas perėjo atsakovei ir buvo perduotas ginčo automobilis. Apeliaciniame skunde nurodyta PVM sąskaita faktūra šioje byloje negali būti laikoma dokumentu, įrodančius įprastus pirkimo–pardavimo teisinius santykius, nes joje nurodyta suma sudaro neišmokėtą ieškovės lizingo dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė buvo pareiškusi pradinį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, todėl įvertinus šalių teisinį santykį ir sudaryto trišalio susitarimo dėl skolos perleidimo 5 p., darytina išvada, jog yra pagrindas trečiuoju asmeniu byloje įtraukti ieškovės buvusį administracijos vadovą K. G., kuris atstovavo ieškovei ir yra pagal CK 2.87 str. atsakingas už bendrovei galbūt padarytą žalą (CPK 47 str.). Iš jo kaip liudytojo parodymų nustatyta, jog jis paminėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą ginčo sumą nelaikė automobilio pardavimo kaina ir dėl tokios kainos nebuvo sutaręs, tačiau trišalės sutarties 5 p. buvo nurodyta atskirai sutarta kaina tarp naujojo ir pradinio skolininko.

11Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

12Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatyti, už kokią kainą pagal trišalio susitarimo 5 p. (b. l. 31) ieškovė perleido 13 620, 45 EUR išmokėtas lizingo įmokas, nes, akivaizdu, kad automobilio savininkė nebuvo ieškovė, jeigu tokio susitarimo dėl kainos šios bylos šalys nesudarė, tai spręstinas klausimas dėl žalos atlyginimo ieškovei teisinių santykių, nurodant asmenį, atsakingą už tokio sprendimo priėmimą. CK 6.249 straipsnis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (1 dalis); be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (4 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Esminis šios bylos ginčas susijęs su tuo, kaip turi būti nustatomi ieškovės nuostoliai ir ar atsakovė buvo įsipareigojusi perimdama lizinguojamą automobilį sumokėti ieškovei. Be to, šioje byloje būtina vertinti ir šalių sudarytą trišalį susitarimą, t. y. ar trišalis susitarimas laikytinas ir lizingo sutarties nutraukimu, ir lizinguojamo objekto perdavimu lizingo bendrovei. Byloje įrodyta, kad ieškovė 2013-12-19 su UAB ,,Hokla‘‘ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio už 28 180, 02 EUR kainą pirkimo, šis automobilis pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas lizingo davėjai UAB ,, Nordea Finance Lithuania‘‘, kuriai buvo išmokėta 13 620, 45 EUR įmokų ir paminėtu trišaliu susitarimu lizingo bendrovė sutiko su automobilio perdavimu atsakovei, tačiau būtina aiškintis parduodamo automobilio kainą pagal trišalį susitarimą, nes šio susitarimo 2 punktas nurodo turto likutinę vertę – 15 202, 69 EUR, o 5 p. nurodo atskirai sutartą kainą, kurią ieškovė įrodinėja buvus 15 202, 69 EUR, tačiau akivaizdu, jog tokia pozicija neteisinga, nes byloje nustatyta, kad 15 202, 69 EUR suma yra likusi neišmokėta ieškovės lizingo suma ir atsakovė šią sumą perėmė. Byloje būtina nustatyti šalių tikruosius ketinimus sudarant trišalę sutartį .CK 6.574 str. nuostatos reglamentuoja lizingo sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013).

13Byloje ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo grąžinti turto išpirkimo įmokas, tačiau tokią teisę ji, nutraukusi lizingo sutartį ir grąžinusi lizinguojamą automobilį, turi. Pažymėtina, kad restitucijos pagrindu lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokos ar jų dalis gali būti grąžinta tik išskaičius lizingo davėjo nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Kadangi lizingo dalykas trišale sutartimi iš esmės buvo grąžintas lizingo davėjui, tačiau lizingo davėjas, perėmęs turtą, sutarties 4 p. nurodė, jog ieškovės sumokėtų mokėjimų lizingo davėjas negrąžina, todėl būtina aiškintis šio punkto sudarymo pagrindą, t. y. kokiu skaičiavimu pagrįsta šio punkto nuostata.

14Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl lizingo sutarčių nutraukimo padarinių tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Todėl būtina reikalauti įrodymus iš lizingo bendrovės įrodymus dėl paminėtų nuostolių apskaičiavimo, kuris susijęs su perleidžiamo automobilio kaina, t. y. kokiu pagrindu lizingo davėjas ir ieškovė susitarė dėl įmokų negrąžinimo, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus renkant įrodymus. Būtina pareikalauti iš UAB ,,Hokla” įrodymų dėl trišalio susitarimo sudarymo metu 2015-01-14 grąžinto ir perduoto atsakovei automobilio rinkos vertės, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 str., nes akivaizdu, kad bankrutuojančiai įmonei buvo padaryta žala, nes negalima situacija, kai lizingo gavėjas grąžina automobilį ir jam nėra grąžinamos įmokos, apskaičiuotos paminėta tvarka, ir kai perduodamas automobilis tik už tolesnį lizingo įmokų mokėjimą, todėl būtina nustatyti subjektą, padariusį įmonei žalą, ir teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius.

15Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neanalizavo trišalio susitarimo tikrosios esmės, t. y., kaip lizingo dalyko grąžinimo lizingo davėjui, sumokėtų įmokų perleidimo atsakovei neįtraukė trečiojo asmens, atsakingo už ieškovės sprendimą sudaryti tokią sutartį, į bylą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

16Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės dėl naujų įrodymų rinkimo ir paminėtų faktinių aplinkybių nustatymo apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d.) (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p).

17Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai