Byla 3K-3-454/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo BUAB „Vakarų prekyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Vakarų prekyba“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Krola“, V. P.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 38 straipsnio 12 dalimi ir CK 6.263 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovo 566 819,34 Lt – sumą, kurią šis be teisinio pagrindo paėmė iš bendrovės ir jos negrąžino; taip atsakovas sumažino ieškovo apyvartines lėšas, šis turėjo skolintis pinigų iš banko, todėl prašė teismo priteisti 73 449,95 Lt žalos, atsiradusios dėl ieškovo bankui sumokėtų palūkanų ir delspinigių, taip pat priteisti 65 181,65 Lt atsakovui nepagrįstai išmokėto atlyginimo ir 20 206,40 Lt nepagrįstai sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2000 m. sausio 4 d. iki 2002 m. liepos 15 d. dirbo bendrovės direktoriumi, jis skolino ieškovui dideles pinigų sumas; po to, kai 2002 m. sausio 25 d. ieškovas grąžino atsakovui 99 695,45 Lt, dėl permokos atsirado 15 965,29 Lt skola ieškovui; atsakovą atleidžiant iš administracijos vadovo (direktoriaus) pareigų, jis buvo pasiėmęs ir be pagrindo išleidęs 566 819,34 Lt bendrovės lėšų. Su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje jam buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau atsakovas pats nusistatė didesnį atlyginimą, todėl nepagrįstai gavo 65 181,65 Lt atlyginimo, už kurį nepagrįstai priskaičiuota ir sumokėta 20 206,4 Lt socialinio draudimo įmokų.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 566 819,34 Lt šio neteisėtai paimtų lėšų ir 73 449,95 Lt žalai atlyginti bei po 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo ieškovui 32 013,46 Lt žyminio mokesčio ir į valstybės biudžetą 95,30 Lt pašto išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys neginčijo, jog atsakovas iki atleidimo iš darbo buvo paėmęs 566 819,34 Lt bendrovės lėšų; teismas pripažino, kad jis nurodytas lėšas gavo be teisinio pagrindo. Atsakovo aiškinimu, dalis bendrovės lėšų panaudota, siekiant bendrovei įsigyti pastatą (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nustatė, kad pastato pirkėju sutartyje nurodytas pats atsakovas, bendrovė siekė įsigyti nurodytą pastatą, tačiau pirkėjo teisių iš atsakovo neperėmė; CK 6.130–140 straipsniuose nustatytų įskaitymo pagrindų atsakovas neįrodė. Teismas taip pat vertino atsakovo aiškinimą, kad pastarojo sumokėtas 240 000 Lt dydžio patalpų nuomos mokestis trečiajam asmeniui UAB „Krola“ sumažina jo skolą ieškovui. Teismas nustatė, kad atsakovas, kaip bendrovės akcininkas, po darbo sutarties su juo nutraukimo 2002 m. liepos 17 d. sumokėjo trečiajam asmeniui patalpų nuomos mokestį. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendrovės akcininkai būtų įgalioję atsakovą sumokėti trečiajam asmeniui ieškovo skolą; CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatose nedraudžiama trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, tačiau teismas pabrėžė, kad tai negali pažeisti galiojančių įstatymų, tuo tarpu ieškovo finansinė padėtis buvo bloga, atsakovas, įmonės lėšomis sumokėjęs UAB „Krola“ 240 000 Lt, nesilaikė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII–1463) nuostatų dėl tvarkos skirstant pinigines lėšas, kai įmonė jų neturi visiems įsipareigojimams įvykdyti; atsakovas privalėjo elgtis atsakingai, nepadaryti žalos įmonei bei jos kreditoriams, tačiau jis įmonės lėšas panaudojo neteisėtai, ieškovui pareikalavus, šių lėšų negrąžino; teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovo visas be teisėto pagrindo panaudotas bendrovės lėšas. Teismas laikė, kad įrodyta, jog, atsakovui be teisėto pagrindo disponavus ieškovo lėšomis, šis turėjo jų skolintis ir pagal sudarytas faktoringo sutartis mokėti nustatytas palūkanas ir delspinigius. Teismas pripažino, kad ieškovo sumokėtos palūkanos ir delspinigiai yra įmonei padaryta žala. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovui darbo sutartimi buvo nustatytas minimalus, bet ne maksimalus darbo užmokestis; kitų einančių vadovaujančias pareigas darbuotojų darbo užmokestis gerokai viršijo minimalų; kadangi atsakovas ėjo svarbias pareigas, bendrovės akcininkai nereiškė pretenzijų dėl jam mokamo nuo 2000 Lt iki 3500 Lt darbo užmokesčio, teismas priėjo išvadą, kad atsakovui buvo mokamas toks darbo užmokestis, koks buvo aptartas įmonės akcininkų susirinkime, todėl žalos ieškovui nepadaryta.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Vakarų prekyba“ ir atsakovo A. Z. apeliacinius skundus, 2006 m. vasario 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį dėl 566 819,34 Lt bei 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo iš atsakovo ir ieškinį dėl tos dalies, kuria prašoma priteisti 240 000 Lt, atmetė; kitą šio reikalavimo dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino sprendimo dalį dėl 73 449,95 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio ir pašto išlaidų priteisimo iš atsakovo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, paėmęs iš ieškovo kasos lėšas ir jų negrąžinęs, be teisinio pagrindo įgijo 566 819,34 Lt, tarp jų ir 240 000 Lt, kuriuos jis panaudojo už ieškovą sumokėjęs nuomos mokestį trečiajam asmeniui UAB „Krola“. Kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad atsakovas taip pažeidė Lietuvos Respublikos laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą bei kitų kreditorių interesus, ieškovo reikalavime nebuvo pagrįsta nei faktiniais, nei teisiniais pagrindais (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodytą pinigų sumą atsakovas sumokėjo UAB „Krola“, bendrovė mokėjimą akceptavo ir nereiškė pretenzijų ieškovui; dėl to kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaitą 240 000 Lt, pripažintina nepagrįsta. Kolegija taip pat argumentavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartimi pripažinta neteisėta ir panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartis dėl atsisakymo įtraukti į nagrinėjamą civilinę bylą kooperatinę bendrovę „Fabiola“, konstatavus, jog tarp A. Z. ir KB „Fabiola“ gali atsirasti regresiniai teisiniai santykiai. Kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. priimtas teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovo A. Z. 261 000 Lt, esant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartyje konstatuotiems procesinės teisės normų pažeidimams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie bendrovės „Fabiola“ perimtą iš atsakovo A. Z. 261 000 Lt skolą ieškovui, turi įtakos bendrovės „Fabiola“ teisėms ir pareigoms, todėl, neįtraukus į bylą, jai atimta galimybė įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis gintis nuo pareikšto ieškinio. Kolegija taip pat laikė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ieškinio reikalavimo dėl 566 819,34 Lt pagrįstumo visa apimtimi, o iš esmės sprendė tik dėl 240 000 Lt ir 261 000 Lt priteisimo; pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo ir likusią ieškinio reikalavime nurodytą lėšų dalį, kolegija laikė nemotyvuota; kolegijos vertinimu, teismas neatskleidė šio reikalavimo dalies esmės, nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie ieškovo įsipareigojimą perimti iš atsakovo pastato ( - ) pirkėjo teises, kompensuoti jo turėtus nuostolius, taip pat dėl pateiktų įrodymų, todėl teismas šio reikalavimo iš esmės neišsprendė. Atmetusi ieškinio reikalavimo dalį dėl 240 000 Lt grąžinimo, kitą ieškinio reikalavimo dalį perdavusi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kolegija laikė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti 73 449,95 Lt žalą (CK 6.263 straipsnis), kurią ieškovas siejo su pinigų iš banko skolinimusi, atsakovui be teisinio pagrindo paėmus ieškovo lėšas; sprendimo dalį dėl šio reikalavimo panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos išvada dėl nepagrįsto ieškovo reikalavimo atlyginti žalą, kuri, ieškovo teigimu, susidarė dėl atsakovui išmokėto darbo užmokesčio ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kolegijos vertinimu, ieškovas neteisingai aiškino darbo sutartį; joje nenustatyta, kad atsakovui mokamas minimalus darbo užmokestis, bet reglamentuota, jog darbo užmokestis negali būti mažesnis, negu nustatytas minimalus. Bylos duomenimis, bendrovės akcininkams buvo žinoma apie atsakovui mokamą atlyginimą, jie tam pritarė, todėl negalima teigti, kad atsakovui mokamas atlyginimas viršijo bendrovės akcininkų jam nustatytą atlyginimą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas: panaikinta sprendimo dalis dėl 566 819,34 Lt bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo ir ieškinio dalis dėl 240 000 Lt priteisimo atmestas, kita šio reikalavimo dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinta sprendimo dalis dėl 73 449,95 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ir byla dėl šios dalies perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinta sprendimo dalis priteisti iš atsakovo 32 013,46 Lt ieškovui žyminio mokesčio ir 95,30 Lt pašto išlaidų – į valstybės biudžetą – ir dėl šios dalies reikalavimo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą; panaikinti nutarties dalį, kuria kita Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalis palikta nepakeista ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo ieškovui 65 181,65 Lt žalai, padarytai dėl nepagrįstai išmokėto atlyginimo, atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 20 206,40 Lt žalai, padarytai nepagrįstai sumokėjus socialinio draudimo įmokas už išmokėtą atlyginimą, atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas teisėtai už ieškovą sumokėjo UAB „Krola“ 240 000 Lt ir todėl šia suma mažintinas ieškovo reikalavimas atsakovui, yra nepagrįsta, nes tokia išvada prieštarauja galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsniui, taip pat byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas 2002 m. liepos 17 d. neturėjo įgaliojimų veikti bendrovės vardu, jis nebuvo bendrovės vadovas; be to, bendrovė veikė nuostolingai, todėl, neturėdama lėšų visiems įsipareigojimams įvykdyti, skirstydama lėšas, turėjo laikytis nustatytos tvarkos ir nepažeisti kitų kreditorių interesų. Dėl to naikintina ir nutarties dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškinio reikalavimą dėl 73 449,95 Lt žalos.

112. Kolegija skundžiamoje nutartyje netinkamai išaiškino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutarties esmę ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl neįtraukto dalyvauti nagrinėjamoje civilinėje byloje KB „Fabiola“ procesinių teisių pažeidimo ir skundžiamo teismo sprendimo įtakos jos teisėms ir pareigoms. Nurodyta nutartimi KB „Fabiola“ prašymas įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų paliktas nenagrinėtas, negrąžinant prašymo nagrinėti iš naujo ir neįtraukiant į bylą proceso dalyviu. Ieškinio pareiškime nurodyta 566 819,34 Lt atsakovo skola ieškovui nėra susijusi su KB „Fabiola“, nes 2002 m. spalio 29 d. sudaryta atsakovo ir nurodytos bendrovės skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią KB „Fabiola“ perėmė A. Z. 261 000 Lt skolą ieškovui, ir kurioje taip pat nurodyta, kad šie pinigai panaudoti perkant nekilnojamąjį turtą pagal 2001 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pripažinta negaliojančia; atsakovo skola ieškovui atsirado vėliau, negu buvo pirktas pastatas ( - ).

123. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalavimo atlyginti šiam žalą, susidariusią dėl atsakovui nepagrįstai išmokėto didesnio darbo užmokesčio ir priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, nurodęs, kad tam buvo akcininkų pritarimas. Ši kolegijos išvada neatitinka įstatymo ir bendrovės įstatų. Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad administracijos vadovo atlyginimą nustato bendrovės valdyba; ieškovo įmonėje valdymo organai buvo akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas; tai atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, taip pat bendrovės įstatų 6.1 punktą; pagal bendrovės įstatų 6.2 punkto 4 papunktį administracijos vadovui atlyginimą galėjo nustatyti visuotinis akcininkų susirinkimas. Atsakovas, būdamas bendrovės akcininkas ir administracijos vadovas, turėjo tai žinoti. Aplinkybė, kad darbo sutartyje atsakovui buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, reiškia, jog šis, būdamas akcininkas, pretendavo ir į kitas, t .y. kapitalo, pajamas, kartu bendrovė galėjo mažinti sąnaudas, tenkančias darbo užmokesčiui mokėti. Pagal ABĮ 21 straipsnio 1 dalį ir bendrovės įstatų 6.3 punktą klausimas dėl administracijos vadovo darbo užmokesčio privalėjo būti įtrauktas į akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir svarstomas, tačiau bendrovės akcininkų susirinkimas nebuvo nustatęs kito administracijos vadovo darbo užmokesčio, kaip tą, kuris nustatytas darbo sutartyje. Akcininkų susirinkimas apskritai nėra priėmęs jokio sprendimo šiuo klausimu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad akcininkams buvo žinoma apie administracijos vadovo savavališkai nustatytą darbo užmokestį. Kolegija, nagrinėdama civilinę bylą apeliacine tvarka, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001; 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2002).

13Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad kasaciniame skunde keliami fakto, bet ne teisės klausimai; kasatoriaus argumentai dėl kolegijos nutarties dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 240 000 Lt, paneigiami pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas už ieškovą sumokėjo 240 000 Lt nuomos mokesčio UAB „Krola“, ieškovas neskundė šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio pažeidimu, kai atsakovas atsiskaitė su UAB „Krola“ už patalpų nuomą, ieškovas buvo mokus, Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 3 d. nutartimi jam atsisakyta iškelti bankroto bylą. Kolegija pagrįstai argumentavo, kad teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 261 000 Lt, kuriuos jis išleido pastatui (duomenys neskelbtini) įsigyti, turi įtakos UAB „Fabiola“ teisėms ir pareigoms, nes ši buvo perėmusi atsakovo skolą ieškovui; vykdant teismų sprendimus, tarp jų gali atsirasti regresiniai teisiniai santykiai. Atsakovas taip pat laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl atsakovui darbo sutartimi nustatyto darbo užmokesčio; pabrėžia, kad šia sutartimi buvo tik konstatuota, jog jis negali būti mažesnis, negu Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Atsakovas direktoriumi dirbo ilgą laiką, bendrovės akcininkams buvo žinomas atsakovo gaunamas atlyginimas.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

16UAB „Vakarų prekyba“ valdymo organai buvo visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas (direktorius). Atsakovas nuo 2000 m. sausio 4 d. iki 2002 m. liepos 15 d. dirbo bendrovės direktoriumi. Darbo sutartyje buvo nustatytas tik minimalus atsakovo atlyginimas, bendrovės akcininkai žinojo apie atsakovui mokamo atlyginimo dydį, šiam pasiskyrus didesnį atlyginimą.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, 2002 m. liepos 15 d. atsakovą atleidžiant iš administracijos vadovo pareigų, jis buvo neteisėtai paėmęs 566 819,34 Lt bendrovės lėšų; dėl to sumažėjo bendrovės apyvartinės lėšos, ši skolinosi, sumokėjo 73 449,95 Lt palūkanų ir delspinigių. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus apie, šio teigimu, teisėtą lėšų panaudojimą.

18Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas jo įsigytą pastatą ( - ) buvo perleidęs KB „Fabiola“ už šios perimtą atsakovo skolą ieškovui, todėl KB „Fabiola“ turi būti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Atsakovas po to, kai buvo atleistas iš administracijos vadovo pareigų, teisėtai sumokėjo už bendrovę 240 000 Lt UAB „Krola“, todėl kolegija ieškovo reikalavimą dėl tokio dydžio žalos atlyginimo atmetė. Bylos esmė dėl kitos ieškovo reikalaujamos bendrovės lėšų dalies panaudojimo neatskleista. Reikalavimas atlyginti 73 449,95 Lt žalą gali būti išspręstas tik nusprendus, kiek bendrovės lėšų atsakovas panaudojo neteisėtai.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, todėl nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo ieškovo kasaciniame skunde keliamais teisės klausimais, atsižvelgdama ir į atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus teisinius argumentus. Kasaciniame skunde daug vietos skiriama faktinėms aplinkybėms aptarti, ne visi teisiniai argumentai yra susiję su byloje taikytina teise, teisėjų kolegija tokių kasacinio skundo argumentų nenagrinėja.

21Dėl ABĮ 38 straipsnio 12 dalies taikymo

22Teisėjų kolegija pasisako ieškovo kasaciniame skunde keliamais uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinės atsakomybės už bendrovės lėšų neteisėtą panaudojimą klausimais.

23Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 redakcija, 22 straipsnio 1 dalis), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. ABĮ 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Administracijos vadovo teisinis statusas, imperatyvus įstatymo reikalavimas veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai lemia tai, kad įstatyme nustatyti specialūs administracijos vadovo turtinės atsakomybės pagrindai. Pagal ABĮ 38 straipsnio 12 dalį bendrovė turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną), jei administracijos vadovas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir taip padarė bendrovei žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to administracijos vadovas gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita. CK 6.263 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas ir ABĮ 38 straipsnio 12 dalį ieškovas nurodė kaip teisinį jo ieškinio atsakovui dėl 725 657,24 Lt žalos atlyginimo pagrindą.

24Viena ieškinio dėl žalos atlyginimo reikalavimo pozicijų buvo ta, kad atsakovas be teisėto pagrindo paėmė iš bendrovės 566 819,34 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad šalys neginčija, jog atsakovas iki jo atleidimo iš administracijos vadovo pareigų buvo pasiėmęs 566 819,34 Lt bendrovės lėšų; teismas pripažino, kad atsakovas šias lėšas pasiėmė be teisėto pagrindo ir, ieškovui pareikalavus, jų negrąžino. Tirdamas atsakovo atsikirtimus į šį ieškinio reikalavimą, teismas nustatė šias aplinkybes, jo vertinimu, paneigiančias atsakovo paaiškinimus apie 240 000 Lt bendrovės lėšų teisėtą panaudojimą: 1) atsakovas 2002 m. liepos 17 d. sumokėjo 240 000 Lt UAB „Krola” jau nebūdamas UAB „Vakarų prekyba” administracijos vadovu ir jos teisėtu atstovu; 2) pastarosios aplinkybės buvo žinomos UAB „Krola“, nes atsakovas įnešė šias lėšas kaip fizinis asmuo; 3) UAB „Vakarų prekyba” veikė nuostolingai, neturėdama lėšų vykdyti visus įsipareigojimus, privalėjo laikytis įstatymo nustatytos piniginių lėšų skirstymo tvarkos; 4) atsakovas po atleidimo iš administracijos vadovo pareigų neteisėtai disponavo iš bendrovės paimtomis lėšomis, mokėjimas UAB „Krola“ neatitiko ieškovo ir jo kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikęs su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 240 000 Lt neteisėto panaudojimo ir ieškinio dalį dėl tokio dydžio žalos atlyginimo pripažindamas nepagrįstu, iš esmės rėmėsi tik ta aplinkybe, kad atsakovas įnešė nurodytą pinigų sumą UAB „Krola“ kaip ieškovo skolą už patalpų nuomą. Kolegija nurodė, kad šią aplinkybę patvirtinančio pirmosios instancijos teismo motyvo ieškovas apeliacine tvarka neapskundė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė CPK 320, 324 straipsniuose nustatytas procesinės teisės normas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo dėl nurodytos ieškinio reikalavimo dalies priėmimo.

25Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant CPK 320 straipsnyje nurodytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 566 819,34 Lt žalos atlyginimo, ieškovas šios sprendimo dalies neskundė apeliacine tvarka, o, atsakovui ją apskundus, pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, nurodo byloje reikšmingas aplinkybes, teisinius argumentus. Atsiliepimo į apeliacinį skundą instituto įtvirtinimas įstatyme, šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nėra betikslis teisinis reglamentavimas; atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinis teismas privalo analizuoti. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rimeda“ prieš A. M. individualią įmonę ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/01). Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą neigė pinigų sumokėjimą UAB „Krola“ 2002 m. liepos 17 d., nurodė savo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo ištirti šią aplinkybę. Siekiant apeliaciniame procese nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo aptariamą bylos dalį tiek faktine, tiek teisine prasme, buvo būtina ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ir tuo atveju, jeigu atsakovas įnešė 240 000 Lt UAB „Krola“, jis privalo grąžinti bendrovei lėšas, nes disponavo jomis neteisėtai, mokėjimu UAB „Krola“ pažeidė įstatymo reikalavimus, veikė prieš bendrovės ir jos kitų kreditorių interesus, bendrovė dėl to patyrė žalos. Šios aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į ABĮ 38 straipsnio 12 dalies normos dispoziciją, kurioje nustatytos bendrovės administracijos vadovo deliktinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo išvadą nepagrįsta ir priimdamas šiuo atveju kitą sprendimą, jo nesusiejo su ABĮ 38 straipsnio 12 dalyje nustatytomis bendrovės administracijos vadovo atsakomybės sąlygomis, dėl šios materialinės teisės normos taikymo apskritai nepasisakė. Teisėjų kolegija dėl išdėstytų procesinės ir materialinės teisės normų netinkamo taikymo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo 240 000 Lt žalos atlyginimo reikalavimas, pripažįsta naikintina ir nagrinėtina apeliacinio proceso tvarka iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26Dėl CPK 327, 329 straipsnių normų taikymo

27Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad 261 000 Lt bendrovės lėšų panaudojo įgydamas bendrovei pastatą ( - ). Teismas motyvavo, kad atsakovas 2001 m. rugsėjo 21 d. nusipirko nurodytą pastatą ne kaip bendrovės atstovas, jis pats asmeniškai buvo pastato pirkėjas ir bendrovė iš atsakovo pastato pirkėjo teisių neperėmė. Teismas nagrinėjamo šalių ginčo dėl žalos atlyginimo pagal ABĮ 38 straipsnio 12 dalį nesiejo su atsakovo sandoriais dėl jo vardu įsigyto turto perleidimo kitiems asmenims bei tarp jų atsiradusiais teisiniais santykiais. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje sudaro pagrindą regresiniams teisiniams santykiams tarp atsakovo A. Z. ir bendrovės „Fabiola” atsirasti. Pažymėtina, kad tai kolegija konstatavo išnagrinėjusi tik procesinį klausimą pagal bendrovės „Fabiola” atskirąjį skundą dėl teismo atsisakymo ją įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, tuo metu pirmosios instancijos teismas jau buvo išnagrinėjęs civilinę bylą ir 2005 m. rugpjūčio 26 d. priėmęs sprendimą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra galimybė šį proceso klausimą ištirti išsamiau, todėl vien tik formalus rėmimasis nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šiuo atveju pripažintinas neteisingu. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvavimas procese reiškiasi grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tai reiškia, kad jų interesą byloje lemia tai, jog nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos regresiniame procese. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, remiantis bylos duomenimis, įvertintina, ar tikrai pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bendrovei žalos atlyginimą iš buvusio administracijos vadovo, nusprendė dėl KB „Fabiola” teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik užsiminė, kad byloje nustatytos aplinkybės tai patvirtina, tačiau išsamiau jų nemotyvavo, tuo tarpu kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo ir KB „Fabiola“ sudarytas sandoris yra pripažintas negaliojančiu; išeitų, kad ši bendrovė nėra perėmusi atsakovo skolos ieškovui ir jos su ieškovu nesieja jokie santykiai. Taigi KB „Fabiola“ procesinis teisinis suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi turėtų būti išsamiai ištirtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame procese sprendžiant dėl trečiųjų asmenų įtraukimo dalyvauti bylose būtina atsižvelgti ir į tai, ar toks procesinis sprendimas neprieštaraus proceso koncentruotumo principo įgyvendinimui. Dėl išdėstytų argumentų negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti sprendimo dalis dėl 261 000 Lt žalos atlyginimo.

28Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas, nepripažindamas ieškovo reikalavimo dėl 566 819,34 Lt žalos atlyginimo, kaip atsikirtimus nurodė ir tai, kad jis pasiėmė 20 000 Lt bendrovės lėšų, nes tiek nuostolių patyrė, bendrovei atsisakius perimti pirkėjo teises į pastatą ( - ); be to, bendrovė buvo įsipareigojusi kompensuoti atsakovui 40 000 Lt už pastato nugriovimą. Negalima pripažinti pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 566 819,34 Lt žalos atlyginimą, įskaitant nurodytas 20 000 Lt ir 40 000 Lt sumas, neatskleidė šios reikalavimo dalies esmės bei, nepasisakydamas dėl atsakovo argumentų ir jo pateiktų įrodymų, šios reikalavimo dalies iš esmės neišsprendė. Bylos esmė – tai svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, iš kurių kyla teisiniai santykiai, tai aplinkybės, reikalingos ginčo teisiniam santykiui kvalifikuoti, ir pan. Bylos esmė neatskleista, kai iš teismo sprendimo neaišku, kokius teisiškai reikšmingus faktus reikia nustatyti byloje, kai esminė faktinė ar teisinė aplinkybė apskritai nebuvo tiriama, tačiau, jeigu teismas tam tikrų aplinkybių nenustatė arba nustatė, kad tam tikrų aplinkybių nėra, tai nereiškia, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis tyrė atsakovo atsikirtimus apie bendrovės, jos akcininkų ir atsakovo santykius dėl pastato ( - ) įsigijimo. Teismas sprendime nurodė atsakovo pateiktą įrodymą, jo reikšmę byloje. Nustatęs, kad bendrovė neperėmė iš atsakovo pastato pirkėjo teisių, teismas sprendime padarė galutinę išvadą, kad atsakovas visas iš bendrovės paimtas lėšas panaudojo neteisėtai. Iš teismo sprendimo motyvų ir apibendrinamosios išvados išplaukia, kad teismas tyrė, tačiau nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą mažinti ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimą atsakovo atsikirtimuose nurodytomis 20 000 Lt ir 40 000 Lt sumomis. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė ieškovo reikalavimą dėl 566 819,34 Lt žalos atlyginimo, todėl pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė CPK 327 straipsnyje nustatytas procesinės teisės normas. Neigiamus procesinės teisės pažeidimų, nepatenkančių į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), padarinius gali dažniausiai pašalinti apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą arba pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisdamas, ir šitaip bylą tinkamai išspręsdamas iš esmės. Taigi pagal bendrąją taisyklę grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustačius CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytus proceso teisės normų pažeidimus negalima.

29Dėl 73 449,95 Lt žalos atlyginimo

30Teisėjų kolegija dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl 566 819,34 Lt žalos atlyginimo pripažįsta naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 73 449,95 Lt žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad, atsakovui neteisėtai paėmus iš bendrovės kasos 566 819,34 Lt, sumažėjo apyvartinės lėšos, ji privalėjo skolintis, sumokėdama palūkanas ir delspinigius, patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Taigi šio ieškinio reikalavimo pagrįstumas tiesiogiai sietinas su tuo, kokį sprendimą teismas priima dėl 566 819,34 Lt panaudojimo teisėtumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 73 449,95 Lt negali būti palikta galioti, ji taip pat naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31Dėl ABĮ normų ir uždarosios akcinės bendrovės įstatų taikymo, sprendžiant bendrovės administracijos vadovo gauto atlyginimo teisėtumo klausimą

32Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai išsprendė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo kaip žalos atlyginimą jo nepagrįstai gautą atlyginimo dalį bei sumokėtas įmokas SODRAI. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tai teigdamas, kasatorius iš esmės remiasi faktinėmis aplinkybėmis, kurias kitaip interpretuoja, nei nustatyta skundžiamuose teismų sprendimuose, tačiau kasacinis teismas pagal CPK 353 straipsnyje jam nustatytus įgalinimus fakto klausimų nesprendžia, todėl teisėjų kolegija dėl tokių argumentų nepasisako. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir ieškovo BUAB „Vakarų prekyba“ įstatus klausimą dėl bendrovės administracijos vadovo atlyginimo dydžio sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, nors bendrovės akcininkai formaliai ir nepriėmė sprendimo šiuo klausimu, iš tikrųjų jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį. Teismas laikė bylos duomenimis nepagrįstą ieškovo aiškinimą, kad atsakovui turėjo būti mokamas tik minimalus atlyginimas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai visapusiškai ištyrė ieškovo argumentus ir savo išvadas įtikinamai motyvavo, naikinti šias skundžiamų sprendimų dalis nėra teisinio pagrindo.

33Teisėjų kolegijos išvados dėl bylos kasacinio nagrinėjimo procesinės baigties

34Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus ir išvadas atskirais kasacijos klausimais, teisėjų kolegija pripažįsta naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kurioje priimti procesiniai sprendimai dėl 566 819,34 Lt žalos atlyginimo (240 000 Lt, 261 000 Lt ir kt.) ir dėl 73 449,95 Lt žalos atlyginimo bei dėl kitų su šiomis sumomis susijusių išmokų, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

35Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovui nepagrįstai išmokėto atlyginimo išieškojimu, netenkinimo, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 359 straipsnio 2 dalimi ir 362 straipsniu,

Nutarė

37Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalis dėl 566 819,34 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo A. Z. ieškovo BUAB „Vakarų prekyba“ naudai, ieškinio dalis dėl 240 000 Lt priteisimo atmesta, o kita nurodyto reikalavimo dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat panaikinti nutarties dalį, kuria panaikinta sprendimo dalis dėl 73 449,95 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei nutarties dalį, kuria panaikinta sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybei priteisimo, ir perduoti šias bylos dalis iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

38Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutarties dalį palikti galioti.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas teisėtai už... 11. 2. Kolegija skundžiamoje nutartyje netinkamai išaiškino Lietuvos apeliacinio... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo... 13. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti,... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 16. UAB „Vakarų prekyba“ valdymo organai buvo visuotinis akcininkų... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, 2002 m. liepos 15 d. atsakovą... 18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas jo įsigytą pastatą... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 21. Dėl ABĮ 38 straipsnio 12 dalies taikymo... 22. Teisėjų kolegija pasisako ieškovo kasaciniame skunde keliamais uždarosios... 23. Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra... 24. Viena ieškinio dėl žalos atlyginimo reikalavimo pozicijų buvo ta, kad... 25. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos... 26. Dėl CPK 327, 329 straipsnių normų taikymo... 27. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad 261 000 Lt... 28. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir... 29. Dėl 73 449,95 Lt žalos atlyginimo... 30. Teisėjų kolegija dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų... 31. Dėl ABĮ normų ir uždarosios akcinės bendrovės įstatų taikymo,... 32. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad bylą nagrinėję teismai... 33. Teisėjų kolegijos išvados dėl bylos kasacinio nagrinėjimo procesinės... 34. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus ir išvadas atskirais... 35. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 38. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...