Byla e2-4021-781/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UADBB „EDRAUDA“, D. A

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovo D. K. atstovei advokatei L. J., atsakovės R. K. ir trečiojo asmens D. A. atstovui advokatui J. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UADBB „EDRAUDA“, D. A., ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

31.

4Tarp šalių kilo ginčas dėl įmonės – UADBB „EDRAUDA“, vadovės – atsakovės R. K., atsakomybės, ieškovo (įmonės akcininko) teigimu, neteisėtai pasididinus sau ir padidinus darbo užmokestį kitam įmonės darbuotojui – trečiajam asmeniui D. A., taip pat įmonės vardu įsigijus nekilnojamąjį turtą iš savęs bei trečiojo asmens už nepagrįstai didelę (ne rinkos) kainą.

5II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

62.

7Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės R. K. trečiajam asmeniui UADBB „EDRAUDA“ 228 436,21 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 61 812,44 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

83.

9Ieškovas nurodo, kad jis yra UADBB „EDRAUDA“ (toliau – įmonė, bendrovė) akcininkas, valdantis 50 proc. akcijų, likusius 50 proc. akcijų lygiomis dalimis, t. y. po 25 proc., valdo trečiasis asmuo D. A. bei atsakovė, kuri nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. paskirta bendrovės vienasmeniu valdymo organu – direktore.

104.

11Ieškovas pažymi, kad 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie bendrovę akcininkui (ieškovui) pateikimo. Anot ieškovo, atsakovė 2017 m. kovo 9 d. pateikė ieškovui tik dalį jo prašomų dokumentų, kurių pagrindu ieškovas nustatė, jog atsakovė, būdama bendrovės direktore, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to bendrovė bei ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią atsakovė turi atlyginti.

125.

13Nurodo, kad su atsakove 2009 m. rugpjūčio 4 d., remiantis bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. liepos 30 d. sprendimu, buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodyta, jog ji užims įmonės direktorės pareigas, dirbs 8 valandas per dieną bei gaus 800 Lt (231,70 Eur) dydžio mėnesinį darbo užmokestį.

146.

15Ieškovo teigimu, nuo darbo sutarties su atsakove sudarymo iki bendrovės dokumentų gavimo dienos (2017 m. kovo 9 d.) ieškovas buvo tikras, jog atsakovei yra mokamas toks darbo užmokestis, kuris buvo nustatytas darbo sutartyje, t. y. 800 Lt, o minimaliam mėnesiniam atlyginimui (toliau – MMA) peržengus 800 Lt ribą – MMA dydžio darbo užmokestis, nes įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas per visą šį laikotarpį nei karto nesprendė klausimo dėl darbo užmokesčio atsakovei pakeitimo. Ieškovas aiškina, kad tokį atsakovės darbo apmokėjimą visada laikė adekvačiu, nes įmonės veikla buvo nuostolinga, o atsakovė yra bendrovės akcininkė; pažymi, jog įmonės akcininkai buvo sutarę, kad įmonės pelną, dėl mažesnių mokesčių, skirstys per dividendus.

167.

17Taigi, anot ieškovo, tik gavęs nurodytus bendrovės dokumentus jis sužinojo, kad atsakovė, neturėdama tam teisinio pagrindo, o būtent – neturint nei bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, nei ieškovo, valdančio 50 proc. akcijų, pritarimo, veikdama kartu su trečiuoju asmeniu D. A., nuo 2011 m. vasario 1 d. neteisėtai pasididino sau darbo užmokestį ir padarė žalą bendrovei, kuri, ieškovo paskaičiavimais, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. siekia 35 167,95 Eur – 27 074,21 Eur didesnis atlyginimas ir 8093,74 Eur dydžio mokesčiai, kuriuos įmonė dėl to permokėjo. Pažymi, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. mokėjo sau 13 600 Lt (3938,83 Eur) dydžio atlyginimą; nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. – 2286 Lt (662,06 Eur), nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – 783 Eur, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. – 662,08 Eur, dydžio atlyginimus.

188.

19Ieškovas taip pat nurodo, kad jam 2018 m. kovo 7 d. tapo žinoma, jog trečiajam asmeniui D. A. nuo 2017 m. liepos 1 d. buvo drastiškai padidintas darbo užmokestis, kuris, ieškovo nuomone, buvo sąlygotas tuo, kad įmonės akcininkų susirinkimo metu atsakovei buvo atisakyta padidinti darbo užmokestį, todėl darbo užmokestis buvo padidintas bent trečiajam asmeniui (artimai susijusiam su atsakove). Anot ieškovo, jis apie tai nežinojo, nes trečiajam asmeniui, priimtam bendrovėje į direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. buvo mokamas 628,39 Eur darbo užmokestis, o nuo 2016 m. gegužės 1 d. – 822,24 Eur. Aiškina, kad per trumpą laikotarpį trečiojo asmens darbo užmokestis padidėjo 4-5 kartus, nors nesikeitė nei trečiojo asmens pareigos, nei jų apimtis, todėl, ieškovo vertinimu, tokius veiksmus (darbo užmokesčio padidinimas) atsakovė atliko ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl asmeninių – siekdama padidinti savo šeimos pajamas, gaunamas iš bendrovės, todėl, ieškovo paskaičiavimu, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. bendrovė (kuriai atstovavo atsakovė) neteisėtai išmokėjo trečiajam asmeniui 23 621,57 Eur didesnį atlyginimą, nei turėjo teisę, bei atitinkamai permokėjo dėl to 8179,01 Eur mokesčių; bendrai bendrovei buvo padaryta 31 800,58 Eur žala.

209.

21Ieškovas teigia, kad 2016 m. spalio 11 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonei priklausančio nekilnojamojo turto – administracinių patalpų, esančių ( - ), kurias 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrovė įsigijo iš atsakovės bei trečiojo asmens už 1 644 500 Lt (476 280,12 Eur), pardavimo. Pažymi, kad minėto susirinkimo metu įmonės akcininkai – atsakovė ir trečiasis asmuo, informavo ieškovą, jog patalpos turi būti rekonstruotos, norint jas naudoti pagal paskirtį bendrovės veikloje, o kadangi bendrovė lėšų rekonstrukcijai neturėjo, buvo nutarta patalpas parduoti už ne mažiau kaip 366 000 Eur.

2210.

23Anot ieškovo, gavęs informaciją apie bendrovę ir paaiškėjus neteisėtiems atsakovės veiksmams, jis nusprendė patikrinti nurodytų patalpų rinkos kainą; teigia, kad ieškovo pasamdyti turto vertintojai atliko ginčo patalpų retrospektyvinį vertinimą bei nustatė, jog 2014 m. liepos 1 d., t. y. tai dienai, kuriai patalpos buvo įsigytos, jų tikroji rinkos vertė siekė 253 000 Eur, t. y. buvo net 223 280,12 Eur mažesnė nei kaina, už kurią bendrovė, atstovaujama atsakovės, nusipirko atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančias patalpas (476 280,12 Eur). Taigi, ieškovo vertinimu, jis sužinojo apie bendrovei ir jam asmeniškai padarytą turtinę žalą tik po minėto retrospektyvinio patalpų vertinimo.

2411.

25Nurodo, kad minėtame 2016 m. spalio 11 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta nuostolį, atsiradusį dėl ginčo patalpų pardavimo, padengti akcininkų sąskaita, todėl ieškovas atitinkamai padengė 61 812,44 Eur dydžio jam tenkančių nuostolių, taip patirdamas tiesioginę žalą, kurią atsakovė privalo jam atlyginti; tuo tarpu įmonė patyrė atitinkamai 161 467,68 Eur dydžio žalą (223 280,12 Eur - 61 812,44 Eur), kurią atsakovė taip pat turi atlyginti bendrovei.

2612.

27Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės, kaip bendrovės vienasmenio valdymo organo, civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovė neteisėtai pasididino sau ir padidino trečiajam asmeniui darbo užmokestį, taip pat pardavė sau priklausantį turtą įmonei už beveik dvigubai didesnę nei rinkos kainą, dėl ko įmonė (ir ieškovas) patyrė žalą.

2813.

29Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

3014.

31Atsakovė R. K. ir trečiasis asmuo D. A. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3215.

33Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad nuo bendrovės įsteigimo 2009 m. iki 2016 m. pabaigos svarbiausius su įmonės veikla susijusius sprendimus, įskaitant ir dėl vadovei mokamo darbo užmokesčio dydžio nustatymo, priimdavo visi bendrovės akcininkai bendru sutarimu. Pažymi, kad tarp šalių tai nebuvo pirmas verslas, jų santykiai buvo paremti pasitikėjimu, todėl iš esmės viskas buvo derinama žodžiu. Teigia, kad akcininkai buvo sutarę, jog iš pradžių atsakovei bus nustatomas 800 Lt dydžio darbo užmokestis, tačiau jis bus didinamas bendrovei realiai pradėjus vykdyti veiklą ir gauti pajamas; atsakovės atlyginimo padidinimas buvo susijęs su internetinio tinklalapio www.edrauda.lt veikimo pradžia ir draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimo internetinėje platformoje projekto įgyvendinimu, už kurį atsakovė buvo atsakinga. Aiškina, kad 2011 m. pradžioje pradėjus veikti nurodytam internetiniam tinklalapiui, bendrovė pradėjo gauti pajamas, todėl pagal šalių susitarimą nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 13 600 Lt buvo padidintas atsakovės darbo užmokestis bei pasirašytas darbo sutarties priedas; toks atlyginimo dydis, anot atsakovės ir trečiojo asmens, buvo nustatytas atsižvelgiant į prieš tai šalių įkurto verslo modelį, kai trečiasis asmuo D. A., būdamas vadovu, gaudavo būtent tokio dydžio darbo užmokestį.

3416.

35Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas apie atsakovei padidintą darbo užmokestį ir vėliau jo keitimus žinojo, nes, kaip minėta, visi klausimai tarp akcininkų buvo sprendžiami bendrai, kas mėnesį vyko bendravimas elektroniniu paštu, ieškovui (ar su juo susijusiems asmenims) buvo siunčiami ataskaitiniai duomenys bei duomenys apie prognozuojamą bendrovės biudžetą. Nesutinka su ieškovo pozicija, kad tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo nustatyti atsakovės atlyginimo dydį, nes įmonėje buvo susiklosčiusi kita tvarka, t. y. viskas tarp akcininkų buvo sprendžiama bendrai ir žodžiu. Pažymi, kad ir pradinis atlyginimas atsakovei nebuvo nustatytas visuotiniame akcininkų susirinkime, o nurodytas tik pačioje darbo sutartyje, nes akcininkai nenorėjo tokių duomenų viešinti; be to, darbo sutartį su atsakove pasirašė D. A., nors tai padaryti buvo įpareigotas ieškovas, todėl, anot atsakovės ir trečiojo asmens, akcininkai neteikė prioriteto formalumams, visas bendravimas tarp jų vyko žodžiu.

3617.

37Nurodo, kad ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui visus bendrovės reikalus sprendžiant kartu, susitariant ir priimant žodinius sprendimus, įmonės vadovės atlyginimo klausimas iki 2017 m. niekuomet nebuvo sprendžiamas formaliai visuotinio akcininkų susirinkimo metu; tik tuomet, kai ieškovas 2017 m. pradžioje pareiškė, jog nebepasitiki atsakove ir trečiuoju asmeniu, atsakovės atlyginimo nustatymo klausimas pradėtas įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkes, tačiau atsakovės atlyginimas taip ir nebuvo padidintas, nes ieškovas balsuodavo prieš tokius siūlymus.

3818.

39Be to, atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo, nes šiam ieškiniui pareikšti yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad ieškovas tiek apie atsakovės, tiek ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimų dydžius bei jų prognozes buvo informuotas dar 2011 m., 2014 m., todėl reikalavimus už šiais laikotarpiais neteisėtai nustatytus atlyginimus ir jais bendrovei ar pačiam ieškovui padarytą žalą ieškovas turėjo pareikšti per trejų metų laikotarpį, tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio mėn., praleisdamas sutrumpintą trejų metų laikotarpį, todėl ieškinys turėtų būti atmestas vien dėl ieškinio senaties.

4019.

41Atsakovė pažymi, kad ji, kaip bendrovės vadovė, organizuoja kasdieninę įmonės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, todėl padidindama darbo užmokestį trečiajam asmeniui jokio pažeidimo nepadarė, o vykdė įstatyme jai priskirtas pareigas. Papildomai aiškina, kad D. A. yra vienintelis bendrovės darbuotojas, turintis draudimo brokerio licenciją, be kurio įmonei nebūtų išduota/panaikinta draudimo brokerių įmonės licencija, todėl, atsakovės vertinimu, jis turėjo/turi teisę gauti rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą. Nurodo, kad trečiajam asmeniui darbo užmokestis iš tiesų buvo padidintas nuo 2017 m. liepos 1 d. ir nustatytas 2309,21 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas bei priedas prie darbo užmokesčio, sudarantis 2 proc. nuo komisinių pajamų, gautų iš draudimo veiklos.

4220.

43Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis tik 2016 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu sužinojo apie įvykusį sandorį dėl įmonės nekilnojamojo turto pirkimo iš atsakovės bei trečiojo asmens, bei tik 2017 m. kovo 9 d. gavęs bendrovės dokumentus nusprendė patikrinti įmonės įgytų patalpų rinkos kainą, nes, anot atsakovės ir trečiojo asmens, ieškovas nėra vien tik paprastas bendrovės akcininkas, jis yra patyręs lėšų investavimo profesionalas, puikiai išmanantis nekilnojamojo turto sritį. Teigia, kad ieškovas ne tik nuo pat pradžių žinojo apie ginčo turto įsigijimą, bet ir buvo šio sandorio iniciatorius. Pažymi, kad ieškovui dar 2014 m. gegužės 21 d. buvo siųstas elektroninis laiškas, kuriame aprašomas pastato, esančio ( - ), įsisavinimo modelis bei pagrindžiama pirkimo kaina, todėl jau tada ieškovui, priešingai nei jis teigia ieškinyje, buvo žinoma bendrovės siekiamų pirkti patalpų kaina, dėl kurios ieškovas jokių pretenzijų nereiškė.

4421.

45Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad būtent ieškovas buvo suinteresuotas, jog bendrovė nusipirktų ginčo patalpas, jis neprieštaravo jų kainai, o po to įgytose patalpose siekė vystyti tolimesnius nekilnojamojo turto projektus, todėl atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovo sumanymai nepavyko ar kad praėjus daugiau nei dvejiems metams patalpų nepavyko parduoti ta pačia kaina. Be to, pagal 2016 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ne vien ieškovas, tačiau ir atsakovė su trečiuoju asmeniu turėjo padengti atsiradusius nuostolius, proporcingai savo akcijų daliai, atsiradusius dėl ginčo patalpų nuostolingo pardavimo.

4622.

47Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat kvestionuoja ieškovo pateiktą retrospektyvinį ginčo turto įvertinimą ir teigia, kad ji atliko įmonė, kurios paslaugomis ieškovas daug metų naudojasi. Papildomai pažymi, kad ginčo patalpų įsigijimo kaina, vertinant 1 kv. m kainą, buvo iš esmės tokia pati, kurią įmonė mokėjo ir 2012 m., įsigydama kitas patalpas tame pačiame objekte iš varžytynių.

4823.

49Nurodo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia kitų pasekmių, nei nurodytų ieškinyje, t. y. daryti spaudimą atsakovei ir trečiajam asmeniui, priversti juos pasirašyti akcininkų sutartį arba parduoti ieškovui jų turimas įmonės akcijas už ieškovo nustatytą kainą, galiausiai faktiškai perimti bendrovės valdymą.

5024.

51Trečiasis asmuo UADBB „EDRAUDA“ prašo ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

52III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

5325.

54Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, viešų registrų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2009 m. birželio 11 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „PIGIAU LT“ (vėliau pavadinimas buvo pakeistas į UADBB „PIGIAU LT“, dar vėliau – į UADBB „EDRAUDA“).

5526.

56Bendrovės akcininkais tapo ieškovas D. K. – valdantis 50 proc., atsakovė R. K. ir trečiasis asmuo D. A. – valdantys po 25 proc. įmonės akcijų.

5727.

58Nustatyta, kad 2009 m. liepos 30 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta į bendrovės vadovo pareigas skirti atsakovę R. K., su kuria darbo sutartį įgaliotas pasirašyti D. K.. 2009 m. rugpjūčio 4 d. (šalys neginčijo, jog sutartyje klaidingai nurodyta sutarties sudarymo data 2008 m. rugpjūčio 4 d.) buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis su atsakove, kurioje nustatyta, jog atsakovė eina bendrovės vadovo pareigas ir jai yra mokamas 800 Lt (231,70 Eur) dydžio mėnesinis darbo užmokestis; kaip darbdavio atstovas darbo sutartį pasirašė D. A..

5928.

60Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 14 d. atsakovės darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2011 m. vasario 1 d. atsakovės darbo užmokestis sudaro 13 600 Lt (3938,83 Eur); nurodytas darbo užmokestis buvo mokamas iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., kai atsakovė išėjo vaiko priežiūros atostogų; 2013 m. spalio 31 d. atsakovės darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2013 m. lapkričio 1 d. atsakovės darbo užmokestis sudaro 2286 Lt (662,06 Eur); 2016 m. balandžio 26 d. atsakovės darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovės darbo užmokestis sudaro 783 Eur; 2017 m. sausio 1 d. atsakovės darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakovės darbo užmokestis sudaro 662,08 Eur. Visus minėtus darbo sutarties pakeitimus, kaip darbdavio atstovas, pasirašė D. A..

6129.

62Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. liepos 11 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp UADBB „EDRAUDA“ ir D. A., pagal kurią D. A. priimamas į direktoriaus pavaduotojo pareigas, nustatant 5 Lt/val. darbo užmokestį; 2011 m. liepos 22 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, jog nuo 2011 m. liepos 25 d. trečiojo asmens darbo užmokestis sudaro 2169,71 Lt (628,39 Eur); 2016 m. gegužės 1 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, jog nuo 2016 m. gegužės 1 d. trečiojo asmens darbo užmokestis sudaro 822,24 Eur; 2017 m. liepos 1 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. trečiajam asmeniui nustatomas 2309,21 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas ir priedas prie darbo užmokesčio, sudarantis 2 proc. nuo komisinių pajamų, gautų iš draudimo veiklos.

6330.

642012 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu UADBB „EDRAUDA“ iš varžytynių įsigijo butą, esantį ( - ), už 198 000 Lt (57 344,76 Eur).

6531.

66UADBB „EDRAUDA“ užsakymu, 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo parengta turto, esančio ( - ) (viso pastato), galimybių studija, kurioje buvo analizuota ir tirta rinka, pasiūlytos minėto pastato plėtros rekomendacijos/scenarijai.

6732.

682014 m. sausio 10 d. tarp UADBB „EDRAUDA“, atsakovės ir trečiojo asmens pasirašyta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 15 d. sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto – administracinių patalpų, esančių ( - ) (toliau – ginčo patalpos, turtas), pirkimo-pardavimo už 1 644 500 Lt (476 280,12 Eur) sumą.

6933.

70UADBB „EDRAUDA“ 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovės ir trečiojo asmens už 1 644 500 Lt (476 280,12 Eur) įsigijo ginčo patalpas.

7134.

722016 m. birželio 2 d. tarp UADBB „EDRAUDA“ ir UAB „Kokybės kubas“ sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Kokybės kubas“ įsipareigojo suteikti bendrovei iki 280 000 Eur paskolą bendrovės verslo vystymui, kuri suteikiama pagal paskolos gavėjo prašymą; minėtoje sutartyje, be kita ko, nustatyta, kad palūkanų dydis (5 proc.) gali būti keičiamas vienašaliu sprendimu, jeigu paskolos gavėjo akcininkai iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepasirašo akcininkų sutarties, numatančios nepatogių/nepriimtinų situacijų sprendimo mechanizmą; nurodytos paskolos įvykdymo užtikrinimui taip pat buvo įkeistos bendrovei priklausančios ginčo patalpos.

7335.

74Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nurodytos patalpos 2016 m. spalio 18 d. parduotos už 410 000 Eur.

7536.

76Bendrovės 2016 m. spalio 11 d. akcininkų susirinkime buvo nuspręsta, kad akcininkai padengia dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo atsiradusius bendrovės nuostolius proporcingai savo turimų akcijų skaičiui. Tuo pagrindu ieškovas 2016 m. gruodžio 1 d. pervedė įmonei 21 727,80 Eur sumą nuostolių dengimui, o 2016 m. lapkričio 30 d. sutartimi dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo įskaitė likusią 40 084,64 Eur dalį nuostolių dengimo į turėtą 118 001,64 Eur dydžio reikalavimą bendrovei, kurį ieškovas turėjo suteikus įmonei paskolą pagal 2010 m. spalio 14 d. paskolos sutartį. Nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2016 m. lapkričio 30 d. taip pat sudarė su bendrove sutartis dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, pagal kurias kiekvienas įskaitė į savo turimus reikalavimus bendrovei po 30 906,22 Eur nuostolių, atsiradusių po nurodyto turto pardavimo.

7737.

78Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. vykusio UADBB „EDRAUDA“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl bendrovės direktorės atlyginimo keitimo, padidinat jį iki 4546,05 Eur, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, ieškovui (jo atstovui) balsavus prieš tokį siūlymą; 2018 m. kovo 8 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės direktorės atlyginimo keitimo, padidinant jį iki 3750 Eur, tačiau sprendimas vėl nebuvo priimtas, ieškovui (jo atstovui) balsuojant prieš tokį siūlymą.

7938.

80Ieškovo užsakymu 2017 m. balandžio 21 d. buvo atliktas retrospektyvinis ginčo patalpų vertinimas, kuriame nurodyta, jog minėto turto vertė 2014 m. liepos 1 d. sudarė 253 000 Eur.

81Ieškinys atmestinas.

82IV. Teismo argumentai ir motyvai

83Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą ir bendrovės vadovo atsakomybės sąlygų

8439.

85Lietuvos Respublik?s akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta akcininko neturtinė teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys, t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys prieš trečiuosius asmenis. Tokiu ieškiniu siekiama suteikti akcininkui teisę ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).

8640.

87Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

8841.

89CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

9042.

91Ginčo atveju sprendžiama dėl bendrovės vadovės galimai neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo tiek įmonei, tiek ieškovui (įmonės akcininkui). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

92Dėl žalos, patirtos dėl atlyginimo padidinimo vadovei

9343.

94ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas).

9544.

96Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo, kad įmonės vadovės atlyginimą nustatyti ir jį keisti turėjo/turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas (nes įmonėje nėra sudaryta nei bendrovės valdyba, nei stebėtojų taryba); byloje taip pat nekilo ginčo, jog faktiškai neegzistuoja (atitinkamai nėra pateikti ir į bylą) rašytiniai visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, patvirtinantys, jog tokių susirinkimų metu buvo sprendžiamas(-i) klausimas(-ai) dėl vadovės atlyginimo nustatymo/pakeitimo iki 2017 m.

9745.

98Kita vertus, nei įstatymuose, nei teisminėje praktikoje nėra nurodyta, kad tik taip (rašytine forma) įformintas sprendimas yra vienintelis leistinas įrodymas ir tik jo pateikimas į bylą gali patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimo ir/arba priimto sprendimo faktus, o jo nebuvimas visais atvejais byloje savaime lemia besąlygišką išvadą, jog sprendimo nebuvo.

9946.

100Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad vien tas faktas, jog nagrinėjant bylą nebuvo pateikta rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, kad vadovas pats vienašališkai nustatė sau didesnį atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Kasacinis teismas kitoje nagrinėtoje byloje yra nurodęs, kad nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006).

10147.

102Taigi, teismas pažymi, kad, remiantis nurodytomis kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, darytina išvada, jog tam tikrais atvejais ne tik visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo nepateikimas į bylą, bet net ir jo formalus nepriėmimas, jei akcininkai faktiškai yra pritarę gaunamam darbo užmokesčio dydžiui, per se nebūtinai lemia (tik) išvadą, kad vadovas padidintą darbo užmokestį gavo neteisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-921-178/2016).

10348.

104Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad įmonėje yra tik trys akcininkai – ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo; bylos šalys pripažino, jog bendrovės įkūrimas ir vystymas nebuvo pirmas akcininkų kurtas verslas, šalis siejo draugiški santykiai, pagrįsti pasitikėjimu. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad faktiškai nebuvo šaukiami ir fiksuojami visuotiniai akcininkų susirinkimai, akcininkai tarėsi (ką iš esmės pripažino ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu) be itin griežto susitarimų įforminimo, t. y. žodžiu, faktiškai susitinkant, telefonu, per susijusius asmenis, susirašant elektroniniu paštu ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pradinis darbo užmokestis (800 Lt / 231,70 Eur) atsakovei, kaip bendrovės vadovei, buvo nustatytas ne akcininkų susirinkime, t. y. to raštiškai nefiksuojant, o nurodytas tik sudarytoje darbo sutartyje, kurią, be kita ko, kaip darbdavio atstovas pasirašė D. A. (nors akcininkų susirinkime buvo įpareigotas tai padaryti D. K.). Taigi, galima daryti išvadą, kad akcininkai dėl darbo užmokesčio įmonės vadovei nustatymo susitarė žodžiu, neįforminant tokio akcininkų sprendimo; iš nustatytų aplinkybių visumos galima teigti, jog tokia praktika tarp akcininkų buvo taikoma ir vėliau, be kita ko, sprendžiant klausimus ir dėl darbo užmokesčio keitimo vadovei. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens pateikti elektroniniai susirašinėjimai tiek su pačiu ieškovu, tiek su juo susijusiais asmenimis, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas galėjo žinoti ir žinojo apie nuo 2011 m. keistą/didintą vadovės darbo užmokestį, o jo aiškinimas, jog apie atsakovės darbo užmokestį jis sužinojo tik 2017 m. kovo 9 d., gavęs įmonės dokumentus, t. y. po šešerių metų, teismo vertinimu, mažai tikėtinas; tuo labiau vertinant tai, jog šalis tuo metu siejo draugiški santykiai. Be to, pažymėtina, kad jokių įrodymų, jog per tą šešerių metų laikotarpį iki prasidėjusio konflikto su kitais akcininkais ieškovo teisės buvo varžomos nesuteikiant galimybės susipažinti bent su kokiais nors įmonės dokumentais ar kaip nors kitaip, jis nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

10549.

106Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse ne kartą yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008). Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016).

10750.

108Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien tas faktas, jog nagrinėjant bylą nebuvo pateikta rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovės atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, kad atsakovė pati (ir (ar) su trečiojo asmens pagalba) vienašališkai nustatė sau didesnį atlyginimą; iš įrodymų ir šalių paaiškinimų visumos galima daryti išvadą, kad visi įmonės akcininkai, įskaitant ieškovą, žinojo (turėjo žinoti) apie vadovės atlyginimo dydį, jam pritarė ir tam neprieštaravo. Kaip nustatyta, iš esmės dauguma bendrovės veiklos klausimų buvo sprendžiami griežtai nesilaikant formalių reikalavimų, akcininkams bendraujant neformaliai; įvertintina ir tai, jog bendrovės veikla plėtėsi, įmonė nuo 2011 m. pradėjo gauti pajamas, buvo sukurtas internetinis puslapis, todėl atitinkamai didėjo jos vadovės darbo apimtys ir atsakomybė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė jai mokėtą padidintą darbo užmokestį gavo neteisėtai; atitinkamai ieškovo reikalavimas šioje dalyje (dėl 35 167,95 Eur žalos) netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

10951.

110Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tik 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje tarp akcininkų prasidėjus ginčams, klausimas dėl vadovės atlyginimo buvo įtrauktas į visuotinio akcininkų susirinkimo (2017 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 8 d.) darbotvarkes (iš vis tik po ilgos pertraukos pradėti rengti visuotiniai akcininkų susirinkimai), tačiau, kaip minėta, sprendimai nebuvo priimti, ieškovui balsavus prieš siūlytus vadovės atlyginimo pakeitimus. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti (ir ieškovas to neginčijo), kad visuotiniam akcininkų sprendimui nepriėmus sprendimų dėl bendrovės vadovės atlyginimo keitimo (didinimo), jis ir nebuvo keistas.

11152.

112Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės darbo užmokesčio drastiško padidinimo prieš atsakovei išeinant vaiko priežiūros atostogų laikytinos tik prielaidomis, kurių ieškovas nepagrindė, iš esmės iškėlęs tik savo deklaratyvias abejones.

113Dėl žalos, patirtos dėl atlyginimo padidinimo trečiajam asmeniui

11453.

115ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad įmonės vadovė turėjo teisę/kompetenciją keisti įmonės darbuotojui(-ams) darbo užmokestį, skirti jam priedą ir pan. Ieškovas šiuo atveju aiškino, kad atsakovė, padidinusi trečiajam asmeniui darbo užmokestį, pažeidė lojalumo įmonei pareigą.

11654.

117Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad įmonės vadovo atsakomybė kyla, inter alia, kai nustatomas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos lojalumo pareigos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo.

11855.

119Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad tarp jų susiklostę faktiniai šeimos santykiai, nors jie ir nėra susituokę; be to, ieškovo teigimu, trečiajam asmeniui darbo užmokestis buvo padidintas netrukus po to, kai visuotiniame akcininkų susirinkime (2017 m. balandžio 13 d.) nepriimtas sprendimas dėl darbo užmokesčio keitimo/didinimo atsakovei, kaip įmonės vadovei. Taigi, spręstina, kad šios aplinkybės iš esmės sudaro prielaidą taikyti vadovės asmeninių ir bendrovės interesų konflikto prezumpciją (įmonės vadovė padidino atlyginimą savo sugyventiniui, prieš tai nepadidinus atlyginimo jai pačiai), o tai atitiktų CK 2.87 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

12056.

121Kita vertus, kasacinio teismo išaiškinta, kad vien aplinkybės, jog vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, kad būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013).

12257.

123Lojalumo pareigos, taip pat veikimo geriausiais bendrovės interesais aiškinimas negali būti nepagrįstai išplečiamas be konkrečių bylos aplinkybių įvertinimo sprendžiant, kad vien faktas, jog sutuoktinis/sugyventinis dirba įmonėje, kuriai vadovauja jo sutuoktinis, lemia lojalumo pareigos pažeidimą. Taip konkretūs asmenys būtų diskriminuojami dėl savo šeiminės padėties, būtų nukrypta nuo konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo. Lojalumo pareigos pažeidimas gali būti konstatuotas nustačius, kad sutuoktinio atliekamos funkcijos neatitinka bendrovės veiklos tikslų, darbo užmokestis (jo priedai) komerciškai nepagrįstas, neatitinka rinkos vidurkio, mokamas be pagrindo skatinant tik vieną konkretų darbuotoją, tai daroma nesilaikant bendrovės įstatų ar kitų dokumentų arba kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

12458.

125Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad trečiasis asmuo (tuo pačiu ir įmonės akcininkas) bendrovėje faktiškai dirbo (t. y. nebuvo įdarbintas fiktyviai ir pan.); atliko ne tik pagrindines (kaip direktoriaus pavaduotojo), bet ir papildomas funkcijas – buvo vienintelis brokeris įmonėje, kurį įmonė privalėjo turėti, norint vykdyti įmonės brokerės veiklą; sudarinėjo draudimo sutartis su klientais ir pan. (faktiškai pasirašinėjo visas draudimo sutartis); įmonės veikla plėtėsi (apyvarta didėjo); be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovas neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo), kad trečiojo asmens, kaip direktoriaus pavaduotojo ir vienintelio įmonės brokerio, darbo užmokestis (po padidinimo) buvo nepagrįstai didelis ir neatitiko rinkos sąlygų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, teismo vertinimu, įmonės vadovė – atsakovė, padidinusi trečiajam asmeniui atlyginimą, nepažeidė CK 2.87 straipsnio 3 ir 4 dalių. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra atsakovės sugyventinis (faktinis sutuoktinis), nepašalina jo teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, taip pat ir priedus už darbą (šiuo atveju nustatytas priedas, kurio dydis 2 proc. gautų komisinių nuo draudimo veiklos; kuris, teismo vertinimu, taip pat nelaikytinas neprotingai dideliu); tai Konstitucijos garantuojama teisė (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis).

12659.

127Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trečiasis asmuo realiai dirbo, atliko pagrindines ir turėjo papildomų darbo funkcijų, nenustatyta, jog jam mokamas darbo užmokestis (po padidinimo) su priedais viršijo rinkos vidurkį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista lojalumo pareiga, atitinkamai ieškovo reikalavimas šioje dalyje (dėl 31 800,58 Eur žalos) taip pat laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl netenkintinu.

128Dėl ieškinio senaties

12960.

130Atsakovė ir trečiasis asmuo, be kita, ieškinį prašė atmesti pritaikant ieškinio senatį.

13161.

132Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti, todėl teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-921-178/2016).

13362.

134Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog teisės pažeidimų – dėl vadovės darbo užmokesčio pasididinimo ir jo padidinimo trečiajam asmeniui, apskritai nebuvo nustatyta, klausimai, susiję su ieškinio senaties termino taikymu, neiškyla ir nėra pagrindo dėl jų spręsti.

135Dėl žalos, atsiradusios įsigijus nekilnojamąjį turtą

13663.

137CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

13864.

139Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).

14065.

141Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis); jis gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams (6 dalis).

14266.

143ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

14467.

145Nagrinėjamu atveju ieškovas įmonei (ir jam) padarytą žalą grindė tuo, kad bendrovė, atstovaujama atsakovės, iš atsakovės ir trečiojo asmens įsigijo nekilnojamojo turto objektą už nepagrįstai didelę kainą, kuri, anot ieškovo, viršijo rinkos kainą, t. y. atsakovė veikė išimtinai savo asmeniniais, o ne įmonės interesais, pažeidė lojalumo pareigą.

14668.

147Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra konstatavęs, kad, remiantis CK 2.87 straipsnio 5, 6 dalimis, juridinio asmens vadovas turi teisę sudaryti sandorius su savo vadovaujama įmone, apie tai pranešęs kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams. Be to, nei pats sandorio sudarymas esant interesų konfliktui, nei įmonei finansiškai nenaudingo sandorio sudarymas savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo. Ar vadovas realiai suvaldė interesų konfliktą, turi būti nustatoma įvertinus teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybės, jog vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, kad būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

14869.

149Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis buvo informuotas apie nurodytą pirkimo-pardavimo sandorį, žinojo jo kainą, tačiau, anot ieškovo, jis pasitikėjo atsakove bei trečiuoju asmeniu; teigia, jog tik praradus pasitikėjimą atsakove ir trečiuoju asmeniu, užsakė atlikti retrospektyvinį ginčo patalpų vertinimą, po kurio paaiškėjo, kad turtas įsigytas beveik dvigubai brangiau nei rinkos vertė, t. y. permokant 223 280,12 Eur.

15070.

151Teismas vertina, kad vien didesnė sandorio vertė, nei nustatyta rinkos vertė, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti sandorio nenaudingumą ir nuostolingumą, atitinkamai ir atsakovės lojalumo pareigos pažeidimą, nes turi būti įvertintos visos sandorio sudarymo aplinkybės.

15271.

153Kaip jau minėta sprendime (sprendimo 48 punkte), bendrovės įkūrimas ir vystymas nebuvo pirmas akcininkų kurtas verslas, šalis siejo draugiški santykiai, pagrįsti pasitikėjimu, šalys dėl visko tarėsi (dažniausiai žodžiu, elektroniniu susirašinėjimu).

15472.

155Byloje nustatyta, kad bendrovė įsigijo patalpas (butą) objekte, esančiame ( - ), dar 2012 m.; kaip minėta, nurodytame objekte ginčo patalpas tuo metu jau nuosavybės teisėmis turėjo ir atsakovė su trečiuoju asmeniu.

15673.

157Teismas, įvertinęs tiek atsakovės su trečiuoju asmeniu nurodytas aplinkybes, tiek byloje esančius rašytinius duomenis, sprendžia, kad visi bendrovės akcininkai siekė kartu vystyti nurodytą nekilnojamojo turto objektą, t. y. buvo siekta nusipirkti visas nurodyto objekto patalpas (tuo metu dalis pastato patalpų priklausė AB Lietuvos paštas), dar 2013 m. buvo atliktos verslo vystymo galimybių studijos, analizuojami viso pastato rekonstrukcijos ir panaudojimo scenarijai. Kaip matyti iš bylos duomenų (elektroninio susirašinėjimo, t. y. 2014 m. gegužės 21 d. elektroninio laiško, taip pat kitų ieškovui persiųstų elektroninių laiškų dėl minėto nekilnojamojo turto objekto vystymo), ieškovas apie visą tai neabejotinai žinojo ir aktyviai (dažniausiai per su juo susijusius asmenis) dalyvavo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir dėl ginčo patalpų įsigijimo iš atsakovės bei trečiojo asmens, atitinkamai ir dėl jų kainos, akcininkai sprendė bendrai, o ne atsakovė su trečiuoju asmeniu vienasmeniškai, kaip kad bando įrodyti ieškovas. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad preliminarioji sutartis dėl ginčo patalpų įsigijimo buvo pasirašyta dar 2014 m. sausio 10 d. ir kurios projektą, anot atsakovės ir trečiojo asmens (o ieškovas to nenuginčijo), parengė su ieškovu susijęs asmuo (jo pažįstamas teisininkas).

15874.

159Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad ginčo patalpų įsigijimo metu jis beatodairiškai pasitikėjo atsakove ir trečiuoju asmeniu, todėl nekvestionavo ginčo patalpų įsigijimo vertės. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu (ieškovas to ir neginčijo), ieškovas buvo/yra verslininkas, profesionalus investuotojas, veikiantis ne vienoje srityje, be kita ko, turėjęs akcijų įmonės, kuri vertėsi nekilnojamojo turto vystymu, todėl, teismo vertinimu, ieškovas, žinodamas ginčo patalpų įsigijimo kainą, galėjo ir turėjo preliminariai įvertinti jų faktinę vertę, o pritaręs tokio sandorio sudarymui, faktiškai pritarė ir tokiai įsigijimo kainai.

16075.

161Viena vertus, ieškovo užsakytame retrospektyviniame ginčo patalpų vertinime nurodyta, jog minėto turto vertė 2014 m. liepos 1 d. sudarė 253 000 Eur; kita vertus, kaip minėta, preliminarioji sutartis dėl ginčo patalpų įsigijimo, kurioje buvo nustatyta ginčo patalpų kaina – 1 644 500 Lt (476 280,12 Eur), buvo sudaryta dar 2014 m. sausio 10 d., t. y. šalys dėl kainos buvo sutarusios dar gerokai iki 2014 m. liepos 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyto turto kaina, be kita ko, tarp akcininkų buvo nustatyta atsižvelgiant į planuojamą nekilnojamojo turto vystymą/plėtrą, į tarpusavio akcininkų santykius, į kuriuos atliktame retrospektyviniame vertinime nebuvo atsižvelgta, nors jį atliko ir su galimybių studija atlikusia bendrove susijusi įmonė.

16276.

163Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo patalpos, kaip minėta, 2016 m. spalio 18 d. buvo parduotos už 410 000 Eur, t. y. po maždaug dvejų metų ginčo patalpos buvo parduotos 66 280,12 Eur pigiau nei įsigytos, tačiau, kaip aiškino atsakovė ir trečiasis asmuo (o ieškovas šios aplinkybės neginčijo), minėtos patalpos buvo pardavinėjamos skubos tvarka, siekiant iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti su UAB „Kokybės kubas“ pagal 2016 m. birželio 2 d. sudarytą paskolos sutartį, nes priešingu atveju paskolos davėjas galėjo vienašališkai didinti palūkanų normą (paskolos sutartyje esant sąlygai, jog jeigu bendrovės akcininkai iki nurodytos datos nesudarys akcininkų susitarimo) ir tokiu atveju pasekmės bendrovei būtų dar skaudesnės. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, ką tvirtino ir atsakovė su trečiuoju asmeniu, kad ginčo patalpos galėjo būti parduotos dar brangiau, jeigu būtų parduodamos įprasta tvarka, o ne skubiai.

16477.

165Taigi, teismas, remdamasis šio sprendimo 49 punkte nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, nagrinėjamu atveju vertina, kad vien ieškovo užsakymu atliktas retrospektyvinis ginčo patalpų vertinimas yra nepakankamas įrodymas nustatyti galimai bendrovei atsakovės padarytą žalą, atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas aplinkybes dėl minėtų patalpų įsigijimo/jų planuojamo vystymo, vėlesnio jų pardavimo, anksčiau bendrovės iš varžytynių įsigytų patalpų kainos (kuri buvo artima ginčo patalpų įsigijimo kainai, lyginant vieno kvadratinio metro kainą) ir pan.

16678.

167Be to, kaip minėta, ginčo patalpos po dvejų metų nuo įsigijimo buvo parduotos už 66 280,12 Eur mažesnę kainą, nei įsigytos, tuo tarpu ieškovas žalą įvardija 223 280,12 Eur dydžio, vadovaudamasis iš esmės tik jo užsakymu atliktu vertinimu (kad patalpų vertė įsigijimo dienai buvo 253 000 Eur), nepaisydamas tos aplinkybės, jog įmonė faktiškai iš ginčų patalpų pardavimo jau yra gavusi 410 000 Eur sumą. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ne tik ieškovas dengė dėl nuostolingo ginčo patalpų pardavimo atsiradusius nuostolius, tą patį darė, kaip bendrovės akcininkai, ir atsakovė su trečiuoju asmeniu, proporcingai savo turimam akcijų skaičiui (atlikdami įskaitymus).

16879.

169Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti, sudarant ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sandorį, todėl ieškovo reikalavimas (dėl žalos atlyginimo tiek bendrovei, tiek jam) laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinu.

170Dėl ieškinio senaties

17180.

172CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

17381.

174Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

17582.

176Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas dar iki ginčo patalpų įsigijimo, t. y. 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žinojo apie perkamo-parduodamo ginčo turto kainą, jai, būdamas verslininkas, pritarė, iki pat ieškinio pateikimo jai neprieštaravo, todėl teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, jog apie tikrąją ginčo patalpų vertę jis sužinojo tik po 2017 m. atlikto retrospektyvinio turto vertinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad ieškovas apie 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir joje nustatytą ginčo patalpų kainą (atitinkamai ir galimą žalą) sužinojo nuo jos sudarymo, t. y. 2014 m. liepos 30 d.

17783.

178Nustatyta, kad ieškovo ieškinys Vilniaus apygardos teismui pateiktas ir teisme gautas 2018 m. birželio 5 d., t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris nagrinėjamu atveju pasibaigė 2017 m. liepos 30 d.

17984.

180Ieškovas neprašė atnaujinti nurodyto termino; teismas nenustatė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 161 467,67 Eur žalos atlyginimo UADBB „EDRAUDA“ bei dėl 61 812,44 Eur žalos atlyginimo ieškovui atmestinas dar ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

18185.

182Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 2.87, 6.249 straipsniai; CPK 12, 178 straipsniai).

18386.

184Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

185Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18687.

187Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18888.

189Atsakovė R. K. pateikė prašymą priteisti jos naudai iš ieškovo 3146 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

19089.

191Teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis), todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo D. K. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

192Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

193Ieškovo D. K. ieškinio atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UADBB „EDRAUDA“, D. A., netenkinti.

194Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. ( - ) atsakovei R. K., a. k. ( - ) 3146 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

195Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. ( - ) 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

196Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Bylos esmė... 3. 1.... 4. Tarp šalių kilo ginčas dėl įmonės – UADBB „EDRAUDA“, vadovės –... 5. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 6. 2.... 7. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 8. 3.... 9. Ieškovas nurodo, kad jis yra UADBB „EDRAUDA“ (toliau – įmonė,... 10. 4.... 11. Ieškovas pažymi, kad 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovę dėl... 12. 5.... 13. Nurodo, kad su atsakove 2009 m. rugpjūčio 4 d., remiantis bendrovės... 14. 6.... 15. Ieškovo teigimu, nuo darbo sutarties su atsakove sudarymo iki bendrovės... 16. 7.... 17. Taigi, anot ieškovo, tik gavęs nurodytus bendrovės dokumentus jis sužinojo,... 18. 8.... 19. Ieškovas taip pat nurodo, kad jam 2018 m. kovo 7 d. tapo žinoma, jog... 20. 9.... 21. Ieškovas teigia, kad 2016 m. spalio 11 d. bendrovės visuotiniame akcininkų... 22. 10.... 23. Anot ieškovo, gavęs informaciją apie bendrovę ir paaiškėjus neteisėtiems... 24. 11.... 25. Nurodo, kad minėtame 2016 m. spalio 11 d. bendrovės visuotiniame akcininkų... 26. 12.... 27. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės,... 28. 13.... 29. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus... 30. 14.... 31. Atsakovė R. K. ir trečiasis asmuo D. A. atsiliepime į ieškinį ir teismo... 32. 15.... 33. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad nuo bendrovės įsteigimo 2009 m. iki... 34. 16.... 35. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas apie atsakovei padidintą... 36. 17.... 37. Nurodo, kad ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui visus bendrovės... 38. 18.... 39. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ieškovas praleido ieškinio... 40. 19.... 41. Atsakovė pažymi, kad ji, kaip bendrovės vadovė, organizuoja kasdieninę... 42. 20.... 43. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis... 44. 21.... 45. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad būtent ieškovas buvo... 46. 22.... 47. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat kvestionuoja ieškovo pateiktą... 48. 23.... 49. Nurodo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia kitų pasekmių, nei... 50. 24.... 51. Trečiasis asmuo UADBB „EDRAUDA“ prašo ieškinio reikalavimų pagrįstumo... 52. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 53. 25.... 54. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, viešų registrų duomenų ir... 55. 26.... 56. Bendrovės akcininkais tapo ieškovas D. K. – valdantis 50 proc., atsakovė... 57. 27.... 58. Nustatyta, kad 2009 m. liepos 30 d. bendrovės visuotinio akcininkų... 59. 28.... 60. Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 14 d. atsakovės darbo sutartis buvo... 61. 29.... 62. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. liepos 11 d. buvo sudaryta darbo... 63. 30.... 64. 2012 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu UADBB... 65. 31.... 66. UADBB „EDRAUDA“ užsakymu, 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo parengta turto,... 67. 32.... 68. 2014 m. sausio 10 d. tarp UADBB „EDRAUDA“, atsakovės ir trečiojo asmens... 69. 33.... 70. UADBB „EDRAUDA“ 2014 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš... 71. 34.... 72. 2016 m. birželio 2 d. tarp UADBB „EDRAUDA“ ir UAB „Kokybės kubas“... 73. 35.... 74. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nurodytos patalpos 2016 m. spalio 18... 75. 36.... 76. Bendrovės 2016 m. spalio 11 d. akcininkų susirinkime buvo nuspręsta, kad... 77. 37.... 78. Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. vykusio UADBB „EDRAUDA“ visuotinio... 79. 38.... 80. Ieškovo užsakymu 2017 m. balandžio 21 d. buvo atliktas retrospektyvinis... 81. Ieškinys atmestinas.... 82. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 83. Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą ir bendrovės vadovo atsakomybės... 84. 39.... 85. Lietuvos Respublik?s akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16... 86. 40.... 87. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę... 88. 41.... 89. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 90. 42.... 91. Ginčo atveju sprendžiama dėl bendrovės vadovės galimai neteisėtų... 92. Dėl žalos, patirtos dėl atlyginimo padidinimo vadovei... 93. 43.... 94. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir... 95. 44.... 96. Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo, kad įmonės vadovės atlyginimą... 97. 45.... 98. Kita vertus, nei įstatymuose, nei teisminėje praktikoje nėra nurodyta, kad... 99. 46.... 100. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad... 101. 47.... 102. Taigi, teismas pažymi, kad, remiantis nurodytomis kasacinio teismo teisės... 103. 48.... 104. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad įmonėje yra tik trys... 105. 49.... 106. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse ne kartą yra... 107. 50.... 108. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismų... 109. 51.... 110. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tik 2016 m.... 111. 52.... 112. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės darbo užmokesčio drastiško... 113. Dėl žalos, patirtos dėl atlyginimo padidinimo trečiajam asmeniui... 114. 53.... 115. ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja... 116. 54.... 117. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad įmonės vadovo... 118. 55.... 119. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad tarp jų... 120. 56.... 121. Kita vertus, kasacinio teismo išaiškinta, kad vien aplinkybės, jog vadovas... 122. 57.... 123. Lojalumo pareigos, taip pat veikimo geriausiais bendrovės interesais... 124. 58.... 125. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad trečiasis asmuo (tuo pačiu ir... 126. 59.... 127. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trečiasis... 128. Dėl ieškinio senaties... 129. 60.... 130. Atsakovė ir trečiasis asmuo, be kita, ieškinį prašė atmesti pritaikant... 131. 61.... 132. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y.... 133. 62.... 134. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje konstatavus,... 135. Dėl žalos, atsiradusios įsigijus nekilnojamąjį turtą... 136. 63.... 137. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines... 138. 64.... 139. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą... 140. 65.... 141. Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87... 142. 66.... 143. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo... 144. 67.... 145. Nagrinėjamu atveju ieškovas įmonei (ir jam) padarytą žalą grindė tuo,... 146. 68.... 147. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra konstatavęs,... 148. 69.... 149. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis buvo... 150. 70.... 151. Teismas vertina, kad vien didesnė sandorio vertė, nei nustatyta rinkos... 152. 71.... 153. Kaip jau minėta sprendime (sprendimo 48 punkte), bendrovės įkūrimas ir... 154. 72.... 155. Byloje nustatyta, kad bendrovė įsigijo patalpas (butą) objekte, esančiame (... 156. 73.... 157. Teismas, įvertinęs tiek atsakovės su trečiuoju asmeniu nurodytas... 158. 74.... 159. Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad ginčo patalpų įsigijimo... 160. 75.... 161. Viena vertus, ieškovo užsakytame retrospektyviniame ginčo patalpų vertinime... 162. 76.... 163. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo patalpos, kaip minėta, 2016 m.... 164. 77.... 165. Taigi, teismas, remdamasis šio sprendimo 49 punkte nurodytomis įrodinėjimo... 166. 78.... 167. Be to, kaip minėta, ginčo patalpos po dvejų metų nuo įsigijimo buvo... 168. 79.... 169. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina,... 170. Dėl ieškinio senaties... 171. 80.... 172. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų... 173. 81.... 174. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę,... 175. 82.... 176. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas dar iki ginčo... 177. 83.... 178. Nustatyta, kad ieškovo ieškinys Vilniaus apygardos teismui pateiktas ir... 179. 84.... 180. Ieškovas neprašė atnaujinti nurodyto termino; teismas nenustatė, kad... 181. 85.... 182. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 183. 86.... 184. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 185. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 186. 87.... 187. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos... 188. 88.... 189. Atsakovė R. K. pateikė prašymą priteisti jos naudai iš ieškovo 3146 Eur... 190. 89.... 191. Teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 192. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 193. Ieškovo D. K. ieškinio atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji... 194. Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. ( - ) atsakovei R. K., a. k. ( - ) 3146 Eur... 195. Priteisti iš ieškovo D. K., a. k. ( - ) 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct)... 196. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...