Byla e2-17448-433/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei, atsakovo atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui UAB „Pakrantės būstas“, trečiajam asmeniui UAB „Rewo“ dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas S. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Pakrantės būstas“ 6 036,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu UAB „Pakrantės būstas“ 2017 m. balandžio 7 d. su sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis pirko žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - )), esantį ( - ), Vilniaus m. (toliau – Sklypas), kurio kaina 77 000,00 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, tinkamai įvykdė jos įpareigojimus bei pilnai atsiskaitė už perkamą nekilnojamą turtą ir įsigytame žemės sklype, parengus projektą bei kitus reikiamus dokumentus, pradėjo gyvenamojo namo statybas. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, atsakovas įsipareigojo savo rizika ir lėšomis pakloti inžinerinius tinklus, dėl kurių įrengimo atsakovui tarpininkauja trečiasis asmuo UAB „Rewo“, o kitas reikalingas komunikacijas Turtui nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Turto kraštinių ribose, ieškovas pagal Sutartį įsipareigojo įsivesti savo nuožiūra ir savo sąskaita. Sutarties 6.1.7. punkte yra nurodyta, jog „Pirkėjas patvirtina, jog jam yra žinoma, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl valstybės, savivaldybės ar kitų institucijų veiksmų ar neveikimo, dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos pardavėjas neatsako, t.y. Vilniaus m. savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Registrų centro, AB ESO, UAB Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, AB „Litgrid, AB Teo LT“ (baigtinis sąrašas) veiksmų ar neveikimo, aplinkybių už kuriuos Pardavėjas neatsako, šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose nurodyti terminai gali būti Pardavėjo vienašališkai pratęsti ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams arba terminams, kuriuos nurodys atitinkamus tinklus įvedinėjančios bendrovės kaip AB ESO ar AB „Litgrid“, apie tai informuojant Pirkėją ir tai nebus laikoma ar traktuojama Sutarties pažeidimu iš Pardavėjo pusės. Tos pačios Sutarties 6.3.1 p. yra nurodyta, kad „Pardavėjas įsipareigoja iki 2017 m. birželio mėn. 30 d. (imtinai) savo lėšomis išimti bendrąsias technines prisijungimo sąlygas Kvartalo susisiekimo ir inžinierinių tinklų infrastruktūrai (elektra, dujos, buitinės nuotėkos, vanduo, gatvių apšvietimas, ryšiai, gatvių įrengimas, ( - ) ir ( - ) g. asfaltavimas [..]) Pirkėjas aiškiai supranta, kad norėdamas statyti pastatą / statinį Turte bei privesti reikalingas komunikacijas nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Turto kraštinių ribose turės savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl techninių sąlygų išdavimo tokių objektų statybai Turte bei savo nuožiūra ir savo sąskaita parengti statybų vykdymui reikalingus projektus gauti reikalingus leidimus / sutikimus“. Sutarties 6.3.2 p. yra įtvirtinta nuostata, kad „Pardavėjas įsipareigoja iki 2018 m. birželio mėn. 30 d. imtinai pakloti bendruosius inžinierinius tinklus Kvartale pagal Detaliojo plano sprendinius bei atitinkamų institucijų išduotas technines prisijungimo sąlygas. Pirkėjas aiškiai supranta, kad norėdamas statyti statinį Turte bei privesti reikalingas komunikacijas Turtui nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Turto kraštinių ribose, turės šiuos darbus atlikti savo nuožiūra ir savo sąskaita.“ Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Sutarties nuostatomis, Pardavėjas įsipareigojo įrengti komunikacijas, t. y. vandentiekį ir nuotėkų tinklus. Pagal sudarytą Sutartį bei jos 6.3.2 p. minėti darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. birželio 30 d., tačiau iki šios datos jokie darbai pagal Sutartį nebuvo padaryti. Pagal Sutarties nuostatas, šis terminas Pardavėjo galėjo būti pratęstas, bet ne ilgiau nei 2 (dviem) mėnesiams. Kitaip tariant, visi darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. birželio 30 d., bet ne vėliau, kaip iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Suėjus minėtam terminui, darbai nebuvo atlikti, ieškovas be kita ko nesulaukė atsakovo raštiško pasiūlymo keisti sutarties sąlygas, kaip tai numatyta Sutartyje, taip pat nebuvo bendradarbiavimo ir konkrečių paaiškinimų dėl susiklosčiusios situacijos. Būtent šias aplinkybes pagrindžia prie bylos pridedami susirašinėjimai, kurie tęsėsi nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki šios dienos. Pažymi, kad iki šios dienos buvo baigtas statyti gyvenamasis namas ir buvo pradėti vidaus apdailos darbai. Kadangi vis dar nebuvo įdiegta komunikacijų, ieškovui, siekiant užtikrinti darbininkų darbo sąlygas, ieškovas 2018 m. spalio 22 d. privalėjo sudaryti TOI TOI kilnojamų tualetų nuomos sutartį. Būtent šiuos tualetus ieškovas privalo nuomoti iki šiol, nes nėra sudaryta galimybė prisijungti prie vandens bei nuotekų tinklų, kadangi AB „Vilniaus vandenys“ nesutinka sudaryti komunalinių paslaugų sutarties, nes atsakovas iki šiol nepriduoda projekto, ką pagrindžia prie bylos pridedami įrodymai – atsakymas AB „Vilniaus vandenys“. AB „Vilniaus vandenys“ vandenys atsakydami į ieškovo užklausą aiškiai nurodė, kad „( - ) prijungimui prie vandentiekio ir nuotėkų tinklų nepritarta, nes iki šiol neužbaigta anksčiau suprojektuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba.“ Tai, kad iš principo atsakovas dėl savo veiksmų susiduria su teisinėmis kliūtimis prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotėkų tinklų, pagrindžia ir UAB „Rewo“ 2019-03-19 atsakymas į ieškovo laišką, jog vyksta derybos su AB „Vilniaus vandenys“ dėl susiklosčiusios situacijos, bet kol kas konkretus sprendimas nėra priimtas. Ieškovas 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į UAB „Rewo“, kurie šioje situacijoje atstovauja atsakovo interesus ir atlieka rangos darbus, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau vėlgi buvo pateiktas atsakymas be konkrečių terminių ir veiksmų plano, tik patvirtinimas, kad vyksta derybos su AB „Vilniaus vandenys“. Galiausiai 2019 m. kovo 27 d. ieškovas, vadovaujantis Sutarties 9.9 p., kreipėsi į atsakovą su pretenzija „Dėl nuostolių atlyginimo dėl netinkamo sutarties vykdymo“, kurioje nurodė Sutarties pažeidimo faktą bei pagrindė rašytiniais įrodymais reikalaujamą atlyginti 4 060,00 Eur nuostolių sumą, kurią iš esmės sudaro nuomos mokestis, kurį ieškovas privalo mokėti už savo gyvenamąją vietą. Ieškovas tikėdamasis geranoriško susitarimo į reikalaujamą nuostolių sumą neįskaičiavo kitų nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė, t. y. TOI TOI biotualetų nuomos kainos, taip pat komunalinių mokesčių už butą kuriame gyvena. Ieškovas pretenzijoje taip pat nurodė, jog atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jis be kita ko prašys atlyginti nuostolius susidariusius dėl vandens gręžinio ir nuotėkų įrengimo savo lėšomis. Šalys 2019 m. balandžio 5 d. buvo susitikusios UAB „Rewo“ patalpose aptarti susidariusios situacijos. Susitikimo metu, UAB „Rewo“ įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 8 d. užtikrinti, kad būtų sudarytos galimybės ieškovui prisijungti prie vandens tinklų, jei ieškovas atliks vandens nuchloravimo procedūrą, būtinus hidraulinius bandymus. Atsakovas šiuo atveju įsipareigojo pateikti atsakymą dėl galimybės atlyginti nuostolius. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas kol kas nereikalaus atlyginti nuostolių dėl vandens gręžinio įrengimo ir nuotėkų įrengimo, kadangi techniškai atsakovas yra pradėjęs darbus ir vandens tiekimas bus užtikrintas artimiausiu metu. Ieškovas taip pat nurodo, kad be kita ko, 2019 m. balandžio 8 d. gavo raštišką atsakymą į 2019 m. kovo 27 d. pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo atsakovas iš esmės neigia savo kaltę ir nesutinka atlyginti prašomų nuostolių bei toliau derėtis ir rasti abiem šalims situacijos sprendimo būdą. Kadangi ieškinio pateikimo momentu ieškovui nebuvo atlyginti dėl atsakovo kaltės patirti nuostoliai bei tai, kad iki šios dienos nėra užtikrintas vandens tiekimas ir nuotėkų surinkimas, nėra sudarytos galimybės ieškovui pasirašyti komunalinių paslaugų sutarties su AB „Vilniaus vandenys“, ieškovas teikia šį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir prašo priteisti 6 036,00 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat pažymi, kad pagal sudarytą Sutartį bei jos 6.3.2 p., vandens ir nuotekų paklojimo darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. birželio 30 d., tačiau iki šios datos jokie darbai pagal Sutartį nebuvo padaryti. Pagal Sutarties nuostatas, šis terminas Pardavėjo galėjo būti pratęstas, bet ne ilgiau nei 2 (dviem) mėnesiams. Kitaip tariant visi darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. birželio 30 d., bet ne vėliau, kaip iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Būtent atsakovas siekdamas išvengti atsakomybės dėl įsipareigojimų vykdymo ir nuostolių atlyginimo, neteisingai interpretuoja Sutarties nuostatas dėl nustatytų terminų bei savo pareigų apimties, kurią turėjo įvykdyti iki Sutartyje nustatyto termino. Atsakovas pretenzijoje nurodė, jog neva jis pasinaudojo Sutarties 6.1.7. p. nuostata, kuri suteikė teisę pardavėjui (atsakovui) dviem mėnesiams vienašališkai pratęsti sutarties terminus. Atsakovas 2019-04-08 atsiliepime į pretenziją teigia, jog neva ieškovas „buvo informuotas apie tai, kad vandentiekio, buitinių nuotėkų, lietaus nuotėkų, lietaus nuotėkų tinklai bus įrengti iki 2018-12-31, elektros tinklai – iki 2018-10-30, dujų tinklai – iki 2018-11-30, gatvės ir jų apšvietimas – iki 2019-06-30. Šiuo atveju pratęsdamas bendrųjų inžinierinių tinklų įrengimo terminus Pardavėjas pasinaudojo Sutarties 6.1.7 p. numatyta teise, todėl tai nelaikoma Sutarties pažeidimu“. Ieškovas kategoriškai nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi Sutarties 6.3.2. p., jau kaip buvo minėta, atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. birželio 30 d. pakloti inžinierinius tinklus Kvartale pagal Detaliojo plano sprendinius bei atitinkamų institucijų išduotas technines prisijungimo sąlygas. Šis terminas galėjo būti vienašališkai pratęstas dar dviem mėnesiams. Kaip pats atsakovas nurodė atsiliepime į pretenziją, jis neva ieškovą informavo, kad vandentiekio, buitinių nuotėkų, lietaus nuotėkų, lietaus nuotėkų tinklai bus įrengti iki 2018-12-31 (nors tokio laiško ieškovas nėra gavęs), kas reiškia, jog atsakovas pats pripažįsta faktą, jog Sutartyje nustatytas terminas buvo praleistas. Atsakovas taip pat 2019-04-08 atsiliepime į pretenziją teigia, jog ieškovas „nei atsakydamas į aukščiau nurodytą laišką, nei vėliau iki pretenzijos pateikimo, dėl pratęsto termino jokių prieštaravimų ar pretenzijų nepateikė, nenurodė, jog dėl tokio termino pratęsimo patirs kokių nors nuostolių ir/ar nepatogumų, įskaitant ir dėl negalėjimo įsikelti gyventi į statomą namą, esantį žemės sklype“. Ieškovas minėto laiško apie pratęstą terminą iš atsakovo nėra gavęs, ką pagrindžia ir prie ieškinio pateikiamas susirašinėjimas, tačiau kaip jau ir buvo nurodyta aukščiau, tai iš esmės neturi teisinės reikšmės, kadangi pagal Sutartį vienašališkai pratęstas terminas buvo pasibaigęs jau 2018 m. rugpjūčio 31 d. Taigi tai įrodo Sutarties pažeidimą, dėl kurio yra atsakovo kaltė. Kitaip tariant, atsakovas nebendradarbiaudamas su ieškovu ir pažeisdamas Sutartį, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Be kita ko, jei atsakovas būtų norėjęs keisti Sutartyje nustatytus terminus jis tą privalėjo daryti Sutarties 9.5 p. nustatyta tvarka „Ši sutartis šalių susitarimu gali būti pakeista ir papildyta tik laikantis įstatymo nustatytos notarinės formos“. Kitaip tariant, jei atsakovas būtų norėjęs keisti Sutarties 6.3.2 p. nustatytus terminus, jau pasinaudojus Sutarties 6.1.7. p. suteikta teise vieną kartą vienašališkai pratęsti terminą, tokiu atveju, atsakovas privalėjo kreiptis į ieškovą bei notarą ir keisti Sutarties nuostatas notarine tvarka. Iš pateiktų atsakovo aplinkybių, akivaizdu, kad tas nebuvo padaryta, todėl atsakovo vienašalis Sutarties terminų pratęsinėjimas nėra laikoma tinkamu Sutarties vykdymu. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas pagal sutartį įsipareigojo ne tik techniškai pakloti inžinierinius tinklus, bet ir sudaryti teisines galimybes ieškovui tapti teisėtu komunalinių paslaugų vartotoju. Šiai dienai, ieškovas negali sudaryti komunalinių paslaugų sutarties su AB „Vilniaus vandenys“, kadangi atsakovas nėra baigęs teisinių veiksmų dėl projekto patvirtinimo AB „Vilniaus vandenys“, ko iš principo neneigia pateiktuose susirašinėjimuose. Atsakovas 2019-04-08 atsiliepime į pretenziją nurodė, jog neva jis yra sudaręs technines galimybes prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotėkų, tačiau pats ieškovas savo lėšomis neatlieka paruošiamųjų darbų, t. y. hidraulinio bandymo ir nuchloravimo procedūros, todėl ir negali naudotis vandentiekiu bei buitinėmis nuotėkomis. Su tokia atsakovo pozicija nėra jokio teisinio pagrindo sutikti, kadangi atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Sutarties 9.2. p. yra numatyta, kad „Galiojanti ši sutartis šalims turi įstatymo galią. Ši sutartis šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai numatyta, bet ir visa tai, ką lemia šios sutarties esmė arba įstatymai.“ Tuo tarpu Sutarties 9.4. p. įtvirtinta nuostata, kad „Šalys įsipareigoja vykdyti šią sutartį sąžiningai ir tinkamai, vadovautis bendradarbiavimo (kooperavimosi) principais. Šią sutartį šalys įsipareigoja vykdyti kitai šaliai kuo ekonomiškesniu būdu ir dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti“. Ieškovo nuomone, Sutarties nuostatas aiškinant visų aplinkybių visumoje, nekyla abejonių, kad atsakovo pareiga iki nustatyto termino pirmiausia, buvo ne tik techniškai pakloti inžinierinius tinklus, bet ir atlikti kitus teisinius veiksmus, po kurių ieškovas, kaip vartotojas įgytų galimybę sudaryti komunalinių paslaugų sutartis su AB „Vilniaus vandenys“. Atsakovas pretenzijoje nurodo klaidingas faktines aplinkybes, jog neva ieškovas gali faktiškai turėti vandenį, bet dėl paties ieškovo neatliktų darbų, t. y. nuchloravimo ir hidraulinių bandymų neatlikimo, atsakovas negali prijungti ieškovo prie vandens tiekimo. 2019-04-08 atsiliepime atsakovas nurodo, jog „Pardavėjas (atsakovas) dar 2018-11-14 kreipėsi į AB „Vilniaus vandenys“ ir išreiškė sutikimą, kad žemės sklypui, ( - ), Vilniuje, kurio bendrasavininkis yra Pirkėjas (ieškovas), būtų projektuojamas ir įrengiamas vandentiekio ir buitinių nuotėkų įvadas, prijungiant jį prie Pardavėjo (atsakovo) valdomų bendrųjų inžinierinių tinklų, pagal AB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas. Taigi pirkėjas jau galėjo naudotis bendrosiomis vandentiekio ir nuotėkų tinklų sistemomis, kurios yra Pardavėjo nuosavybė, jei būtų savo žemės sklype suprojektavęs atitinkamus įvadus prie šių sistemų bei pridavęs atliktus jų įrengimo darbus AB „Vilniaus vandenys“. Ieškovas mano, kad tokie atsakovo nurodyti teiginiai yra klaidingi, kadangi jis nepateikia jokių oficialių sutikimų iš AB „Vilniaus vandenys“, jog AB „Vilniaus vandenys“ leidžia atsakovui subteikti komunalines paslaugas. Ieškovui, įsirengus savo sklype reikiamus įvadus, kuriuos atsakovas nurodo atsiliepime į pretenziją, ne kartą teko bendrauti su AB „Vilniaus vandenys“ atsakingais asmenimis, kurie kategoriškai pareiškė, kad su ieškovu nesudarinės jokių sutarčių, nes atsakovas nėra pridavęs vandentiekio ir nuotėkų šalinimo projekto AB „Vilniaus vandenys“, antra, atsakovas neturi teisės leisti ieškovui faktiškai prisijungti prie atsakovui priklausančio vandentiekio ir nuotėkų šalinimo įvado, kadangi atsakovas neturi teisės tarpininkauti ir subteikti šių paslaugų. Būtent šias aplinkybes pagrįsime gautais oficialiais atsakymais iš AB „Vilniaus vandenys“. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė Sutarties netinkamu vykdymu, konkrečiai Sutartimi nustatyto termino pažeidimu, todėl vienareikšmiškai galima teigti, jog šis esminis sutarties pažeidimas, kai ieškovas negali naudotis savo turtu, sąlygojo nuostolių atsiradimą, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Ieškovas dėl patirtos žalos nurodo, kad atsakovas piktybiškai, jau daugiau kaip 8 mėn. pažeidžia Sutarties nuostatas, nors ieškovas Sutartį yra įvykdęs tinkamai ir visa apimtimi, kiek tai priklauso nuo tiesioginių jo paties veiksmų. Šiai dienai, atsakovo elgesys rodo, kad Sutarties 6.3.2. p. įgyvendinimas yra tik deklaratyvus, tačiau jokie realūs veiksmai ir sprendimai nėra priimami, kad būtų išspręsta susiklosčiusi situacija. Kaip jau buvo nurodyta bei ką pagrindžia prie ieškinio pridedami susirašinėjimai, UAB „Rewo“ darbuotojai jokių konkrečių terminų nenurodė ir nenurodo, o tik liepia laukti, kas leidžia manyti, kad elgesys yra nesąžiningas ir piktybiškas. Taigi dėl atsakovo kaltės ieškovas yra priverstas iki šiol nuomotis būstą, mokėti už komunalinius mokesčius, kas reiškia, jog kas mėnesį patiria daugiau kaip 580,00 Eur nuostolių buto nuomai, nors jau galėtų gyventi pastatytame objekte, tačiau to negali padaryti dėl esminių Sutarties pažeidimų, t. y. vandentiekio ir nuotėkų tinklų nebuvimo. Vertinant nuostolius vien tik buto nuomai, iki šios dienos jau yra patirta 5 794,00 Eur nuostolių suma, kuri kiekvieną mėnesį didėja. Be to kaip jau buvo minėta, ieškovas buvo priverstas sudaryti kilnojamų biotualetų nuomos sutartį, kadangi namo viduje, nors ir yra įrengtas sanmazgas, juo naudoti dirbantys darbininkai negali. Dėl šios priežasties iki šiol kas mėnesį šios išlaidos didėja ir ieškinio pateikimo momentu sudaro 243,00 Eur. Kitas svarbus aspektas, jog atsakovui nevykdant imperatyvių Sutarties nuostatų, ieškovas bus priverstas šiuos tinklus įsivesti savo lėšomis ir reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtas išlaidas. Prie ieškinio tai pat pridedame sąmata dėl gręžinio įrengimo, kuri sudaro 5 453,88 Eur ir vandentiekio įrengimo sąmata, kuri sudaro 3 951,72 Eur. Ieškovas neatmeta galimybės, atsakovui ir toliau vengiant vykdyti sutartį, savo lėšomis įsirengti vandens gręžinį bei nuotekas ir šių nuostolių reikalauti vėliau patikslinus ieškinį. Apibendrinant išdėstytą bei vertinant faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, akivaizdu, kad būtent dėl atsakovo kaltų veiksmų / pasyvaus neveikimo yra patiriami nuostoliai, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. Ieškovas aiškiai išdėstė atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie laikytini kaltais atsakovo veiksmais. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti priešingai – nėra. Atsakovas nesilaikė sąžiningo, rūpestingo, apdairaus elgesio standartų, kuris būtų užkirtęs kelią ieškovo žalai atsirasti, todėl jis privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Būtent atsakovo neteisėti veiksmai, Sutartimi nustatyto termino praleidimas ir įsipareigojimų netinkamas vykdymas lėmė aukščiau minėtos žalos atsiradimą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Todėl esant visoms atsakovų civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių, kaltė), šiame ieškinyje nurodytiems atsakovams taikytina civilinė atsakomybė, jiems neįvykdžius civilinė pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl nekilnojamo daikto pirkimo pardavimo sutarties priskyrimo vartojimo sutarčiai ir vartojo teisių gynimo. Ieškovas, be aukščiau pateiktų teisinių bei faktinių argumentų, nori atkreipti dėmesį, jog aiškinant Sutarties nuostatas, šios turi būti aiškinamos ieškovo naudai, kadangi nekilnojamo daikto pirkimo pardavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi. CK 6.2281 straipsnyje įtvirtinta, jog pirma, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą; antra, vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; trečia, verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą; ketvirta, šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, taip elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2281 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos. Taip pat ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB sąvokoje produktas yra apibūdinamas kaip bet kurios prekės arba paslaugos, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas. Taigi šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis CK nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, ieškovo ir atsakovo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes: a) prekes ar paslaugas įsigijo fizinis asmuo; b) fizinis asmuo nekilnojamą turtą pirko savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Atsižvelgiant į kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taikomus vartojimo sutartims, daro išvadą, jog Sutartis, kurią Pirkėjas pasirašė su Pardavėju ir jos pagrindu įsigijo Sklypą, gali būti priskiriama vartojimo sutartims. Tą patvirtina ir CK įtvirtintų normų analizė, bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB. CK 6.22815 str. įtvirtinta, jog „Jeigu verslininkas neįvykdo savo prievolių pagal vartojimo sutartį, nuostolių atlyginimas ar netesybų sumokėjimas neatleidžia verslininko nuo prievolės įvykdymo natūra.“ Taigi ieškovas, prašydamas nuostolių atlyginimo, neatsisako reikalavimų dėl Sutarties vykdymo natūra. Analizuojamu atveju, vertinant susiklosčiusią situaciją, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių - vartotojo - teisių apsaugą, taisyklės. Dažnai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu - būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, mano, kad aiškinant Sutarties nuostatų vykdymą ir laikymąsi, prisiimtų įsipareigojimų apimtį, šios nuostatos aiškintinos ieškovo, kaip vartotojo naudai.

5Atsakovas UAB „Pakrantės būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tam, kad asmeniui atsirastų civilinė atsakomybė yra reikalingos jos atsiradimo prielaidos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, žala ir kaltė. Esamoje situacijoje neegzistuoja aukščiau nurodytų aplinkybių visetas, todėl nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės atsakovo UAB „Pakrantės būstas“ atžvilgiu. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl vandens ir nuotekų tinklų paklojimo darbų iki 2017-04-07 pirkimo – pardavimo sutartyje (toliau – Sutartis) 6.3.2 p. nurodyto termino pabaigos. Be to, ieškovo teigimu, atsakovas pagal Sutartį ne tik įsipareigojo techniškai pakloti inžinierinius tinklus, bet ir sudaryti teisines galimybes ieškovui tapti teisėtu komunalinių paslaugų naudotoju. Su šiais ieškinio argumentais atsakovas nesutinka. Visų pirma, remiantis Sutarties 6.3.2 p. nuostatomis, bendrųjų inžinierinių tinklų paklojimo darbai atsakovo turėjo būti baigti iki 2018 m. birželio 30 d., tačiau vadovaujantis Sutarties 6.1.7 p. nuostatomis, dėl aplinkybių, už kurias atsakovas neatsako, jis galėjo šį terminą vienašališkai pratęsti ne ilgiau nei 2 mėnesiams arba terminams, kuriuos nurodys šiuos inžinierinius tinklus įrenginėjančios bendrovės. Pagal Sutarties 6.1.7 p., toks aukščiau nurodytų darbų atlikimo terminų pratęsimas nėra laikomas ir traktuojamas kaip Sutarties pažeidimas iš atsakovo pusės. Kadangi tretieji asmenys, už kuriuos atsakovas neatsako, vėlavo įrengti bendruosius inžinierinius ir susisiekimo tinklus, visi žemės sklypų savininkai, o tarp jų ir ieškovas, buvo el. laišku informuoti apie tai, jog vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai bus įrengti iki 2018-12-31, elektros tinklai – iki 2018-10-30, dujų tinklai – iki 2018-11-30, gatvės ir jų apšvietimas – iki 2019-06-30. Kaip matyti iš prie šio atsiliepimo pridėto 2018-07-03 atsakovo atstovės ieškovui adresuoto el. laiško, aukščiau nurodyti terminai buvo numatyti bendrai visų žemės sklypų savininkų atžvilgiu, nurodant, jog ties konkrečiu žemės sklypu tam tikri tinklai gali būti įrengti ankstesniu periodu. Taigi, šiuo atveju pranešdamas apie bendrųjų inžinierinių tinklų įrengimo terminų pratęsimą atsakovas pasinaudojo Sutarties 6.1.7 p. numatyta teise, todėl tai nelaikoma Sutarties pažeidimu. Nagrinėjamu konkrečiu atveju, bendrieji inžinieriniai vandens ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai ties ieškovo žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), Vilnius (toliau – Žemės sklypas) buvo baigti tiesti 2018-07-13. Šią aplinkybę patvirtina prie šio atsiliepimo pridedamas minėtus tinklus įrenginėjusio atsakovo rangovo UAB „Unipresta“ informacinis pranešimas ir prie jo pridėti statybos žurnalo išrašai, kuriuose yra ir šiuos paslėptus darbus priėmusių UAB „Vilniaus vandenys“ atstovų parašai. Taigi, pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus ties ieškovo Žemės sklypu baigė kloti tik 13 dienų vėliau nei buvo numatyta Sutarties 6.3.2 p., tačiau prieš tai informavo ieškovą apie tokį terminų pratęsimą, todėl remiantis Sutarties 6.1.7 p. nuostatomis, tai negali būti laikoma atsakovo neteisėtais veiksmais ir sutartinių įsipareigojimų pažeidimu. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog norėdamas keisti Sutartyje numatytus terminus, atsakovas privalėjo tą daryti Sutarties 9.5 p. nustatyta tvarka, numatančia, jog Sutartis šalių susitarimu gali būti pakeista ir papildyta tik laikantis įstatymo nustatytos notarinės formos. Kaip minėta, esamoje situacijoje atsakovas pratęsdamas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus pasinaudojo Sutarties 6.1.7 p. įtvirtina šių terminų pratęsimo teise. Atsakovas šia teise pasinaudojo vieną kartą, kaip tai numato Sutartis, todėl keisti Sutarties 6.3.2 p. įtvirtintų bendrųjų inžinierinių tinklų įrengimo terminų pasirašant atitinkamą atskirą notarinį susitarimą nagrinėjamu atveju nebuvo jokios teisinės būtinybės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog toks vienašalis Sutarties terminų pratęsimas nėra laikomas tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, kaip bandoma pateikti ieškinyje. Pažymi, kad atsakovui įrengus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus ties ieškovo Žemės sklypu, pastarasis kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, kuris 2018-11-13 išdavė ieškovui prisijungimo prie atsakovo įrengtų inžinierinių tinklų sąlygas, ką patvirtina ir prie šio atsiliepimo pridedamas UAB „Infrastruktūros inžinerija“ parengtas „Vandentiekos ir nuotekynės gyvenamajam namui ( - ), Vilniaus m., statybos projektas“. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu minėti bendrieji inžinieriniai tinklai nebūtų atsakovo pakloti, UAB „Vilniaus vandenys“ nebūtų išdavęs ieškovui prisijungimo prie jų sąlygų. Be to, kaip matyti iš prie šio atsiliepimo pridedamo 2018-11-14 sutikimo jungtis prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, atsakovas kitą dieną po aukščiau nurodytų prisijungimo sąlygų išdavimo, suteikė rašytinį sutikimą tam, kad ieškovas savo Žemės sklype galėtų atlikti vandentiekio ir buitinių nuotekų įvadų projektavimo ir įrengimo darbus, kaip tai numatyta UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygose, kuriuos atlikus jis galėtų prisijungti prie atsakovo paklotų bendrųjų inžinierinių tinklų. Nors aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir su ieškovu bendradarbiavo tam, kad jis galėtų prisijungti prie atsakovo paklotų bendrųjų inžinierinių vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, tačiau ieškinyje vis tiek teigiama, jog atsakovas savo lėšomis neatlieka paruošiamųjų darbų, t. y. hidraulinio bandymo ir nuchloravimo procedūros, dėl ko ieškovas negali naudotis vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo paslaugomis. Atsikirsdamas į šiuos nepagrįstus ieškovo argumentus, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog hidraulinio bandymo ir nuchloravimo procedūros turi būti atliekamos ne atsakovo paklotose bendruosiuose inžinieriniuose vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinkluose, tačiau šių tinklų įvaduose, įrengtuose ieškovo Žemės sklype. Šių paruošiamųjų darbų reikia tam, jog užtikrinti, kad ieškovo savo Žemės sklype įrengti atitinkami tinklai būtų sandarūs, o jais iš bendrųjų inžinierinių tinklų tiekiamas vanduo būtų tinkamos kokybės. Pažymi, kad pasirašydamas Sutartį ieškovas pats patvirtino, jog jam yra aiškiai suprantama, jog norėdamas statyti pastatą / statinį Žemės sklype bei privesti reikiamas komunikacijas Žemės sklypui nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Žemės sklypo kraštinių ribose, turės šiuos darbus atlikti savo nuožiūra ir savo sąskaita. Tokią ieškovo pareigą patvirtina ir tai, kad į šio atsiliepimo 3.1.5 p. nurodyto ieškovo Žemės sklype įrenginėjamo vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto sąnaudų žiniaraštį buvo įtraukti hidraulinio bandymo ir dezinfekavimo darbai. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog atsakovas neturi jokios prievolės atlikti ieškovui priklausančio ir jo žemės sklype esančio vandentiekio tinklo hidraulinio bandymo ir chloravimo darbų, o šiuos darbus savo sąskaita privalo atlikti pats ieškovas tam, kad galėtų naudotis paslaugomis. Ieškovas teigia, kad atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo ne tik techniškai pakloti inžinierinius tinklus, bet ir sudaryti galimybes ieškovui tapti teisėtu komunalinių paslaugų vartotoju. Su šiuo ieškinio argumentu nėra pagrindo sutikti. Atkreipia dėmesį į tai, jog nei Sutarties 6.3.2 p., nei kitos Sutarties nuostatos, nenumato pareigos atsakovui užtikrinti galimybės ieškovui sudaryti minėtų paslaugų teikimo sutarties tiesiogiai su UAB „Vilniaus vandenys“. Visose Sutarties nuostatose yra kalbama tik apie bendrųjų inžinierinių tinklų paklojimo darbų atlikimą tam, jog ieškovas galėtų prie jų prisijungti, tačiau nenumatyta atsakovo pareiga užtikrinti, jog paklojus bendruosius inžinierinius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, atsakovas galėtų aukščiau nurodytas paslaugas pirkti tiesiogiai iš UAB „Vilniaus vandenys“. Ieškinyje nurodoma, kad nėra pateikta jokių oficialių sutikimų iš UAB „Vilniaus vandenys“, jog ši įmonė leidžia atsakovui subteikti komunalines paslaugas. Atsakydamas į šiuos ieškinio argumentus, atsakovas pažymi, kad UAB „Litectus“ užsakymu buvo parengtas „Susisiekimo komunikacijų ir inžinierinių tinklų statybos, 10kv elektros tinklų rekonstravimo teritorijoje tarp ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių, Vilniaus mieste, projektas“, kurio pagrindu 2018-03-14 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-180314-00361 dėl bendrųjų inžinierinių tinklų statybos. Be to, UAB „Litectus“ buvo pasirašiusi sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų atlikimo pagal aukščiau nurodytą techninį projektą. Atsakovui pagal pasirašytą sutartį perėmus iš UAB „Litectus“ teises ir pareigas, jam kartu perėjo ne tik statoma inžinierinių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų infrastruktūra, bet ir jos statytojo (užsakovo) teisės bei pareigos, kurias jis įgyvendino samdydamas rangovą UAB „Unipresta“ vykdyti aukščiau nurodytos infrastruktūros įrengimo darbus. Remiantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaudamiesi CK 6.389 straipsnio nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam vandens tiekimo ir nuotekų šalimo paslaugų perpardavimui, vadovaujantis CK 6.389 straipsnio 1 dalimi, viešojo energijos tiekėjo sutikimas nereikalingas. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje bendrieji inžinieriniai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai priklauso atsakovui, UAB „Vilniaus vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens perpardavimas tretiesiems asmenims yra teisėtas ir gali būti vykdomas nepažeidžiant teisės aktų. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovas nepažeidė tarp šalių pasirašytos Sutarties nuostatų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių gali atsirasti civilinė atsakomybė, bet priešingai, visą laiką bendradarbiavo su ieškovu ir tinkamai vykdė su juo pasirašytą Sutartį. Taip pat pažymi, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo nuostolius sudaro 5 794,00 Eur dydžio išlaidos buto nuomai, kurias jis patyrė dėl to, jog negali gyventi Žemės sklype statomame name dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų nebuvimo, o taip pat 243,00 Eur išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl biotualetų nuomos, nes namo viduje, nors ir yra įrengtas sanmazgas, juo naudotis dirbantys darbininkai negali. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį gali būti priteisiamos tik turėtos, t. y. faktiškai patirtos, išlaidos. Nors ieškovas reikalauja priteisti jam už buto nuomą sumokėtas išlaidas, tačiau prie ieškinio pridėta 2016-06-20 patalpų nuomos sutartis sudaryta tarp nuomotojos R. K. – V. ir nuomininkės F. G., kuri, kaip matyti iš pridėto mokėjimų išrašo, ir moka pinigus nuomotojai. Taigi, ieškovas nėra buto nuomos sutarties šalis, jis nemokėjo R. K. – V. už patalpų nuomą, todėl akivaizdu, jog neturi teisės reikalauti priteisti jam buto nuomai išleistų sumų, nes šių išlaidų jis faktiškai nepatyrė. Be to, pažymi ir tai, kad iš prie ieškinio pridedamos patalpų nuomos sutarties matyti, kad ji galiojo iki 2017-06-30, todėl apskritai nėra aišku kokiu pagrindu F. G. atliko mokėjimus R. K. 2018 m. – 2019 m. laikotarpiu. Kalbant apie išlaidų už biotualeto nuomą atlyginimo, – iš prie ieškinio pridėtos ilgalaikės nuomos sutarties Nr. V1-18/343, pasirašytos tarp ieškovo ir UAB „Toi-Toi Lietuva“, priedo Nr. 001 matyti, kad ieškovo nuomojamo biotualeto buvimo adresas yra Bajorų g. 7, Vilnius. Taigi, biotualetas yra kitu adresu, nei ieškovo iš atsakovės įsigytas Žemės sklypas, todėl neaišku, kaip šio biotualeto nuoma yra susijusi su ieškovo įsigytame Žemės sklype statomu namu. Be to, ieškovas nurodo, kad biotualetą jis nuomojo tam, kad juo galėtų naudotis statybininkai, įrenginėjantys jo namą. Tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pareigą savo lėšomis nuomoti biotualetą statybininkams, todėl mano, kad ieškovas biotualeto nuomos išlaidas patyrė savo iniciatyva, nors jos ir nebuvo privalomos. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vienas iš nuostolius išlaidų forma apibūdinančių požymių yra jų būtinumas. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje ieškovas išlaidas patyrė, nes savo iniciatyva nuomojosi biotualetus, ko daryti neprivalėjo, todėl laikytina, kad šie jo nurodomi nuostoliai neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl negali būti ieškovui priteisiami. Reziumuojant aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovas tvirtina, kad esamoje situacijoje ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo kaltės patyrė 6 036,00 Eur dydžio nuostolius, todėl ieškinio reikalavimas dėl šios sumos priteisimo iš atsakovo atmestinas, kaip nepagrįstas. CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomąsi pozicijos, jog priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra pakankamas tam, jog būtų galima taikyti civilinę atsakomybę tik tuo atveju, jeigu žala nėra pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Esamoje situacijoje tarp ieškovo nurodomų nuostolių ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo neteisėti veiksmai, Sutartimi nustatyto termino praleidimas ir įsipareigojimų netinkamas vykdymas, lėmė žalos, t. y. išlaidų buto ir biotualetų nuomai, atsiradimą, kurią, anot ieškovo, turi atlyginti atsakovas. Šiuo atveju atsakovas pastebi, jog kalbėti apie priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų įrenginėjant vandentiekio ir nuotekų komunikacijas, bei ieškovo patirtų nuostolių būtų galima tik tuo atveju, jeigu Sutartyje nurodytą dieną (2018 m. birželio 30 d.), ieškovas jau būtų pasirengęs gyventi Žemės sklype statomame name, tačiau vienintelė priežastis, dėl kurios jis negalėjo to padaryti, buvo atsakovo netinkamas įsipareigojimų dėl aukščiau nurodytų bendrųjų inžinierinių komunikacijų paklojimo, įvykdymas. Šiuo atveju pats ieškovas savo 2018-12-19 el. laiške patvirtina, jog į Žemės sklype statomą namą planuoja įsikelti tik 2019 m. vasario mėn. Taigi, 2018 m. birželio 30 d. ieškovas akivaizdžiai nebuvo pasirengęs gyventi Žemės sklype statomame name. Net ir konstatavus, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus (su kuo nesutinka), byloje esantys įrodymai akivaizdžiai neleidžia daryti išvados, jog atsakovo veiksmai lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Kaip matyti iš prie šio atsiliepimo pridedamo vandentiekio ir nuotekų tinklus įrenginėjusio atsakovo rangovo UAB „Unipresta“ rašto, minėti bendrieji inžinieriniai tinklai ties ieškovo Žemės sklypu buvo baigti kloti 2018-07-13. Vadinasi, jau nuo šio momento, ieškovas galėjo prie jų prisijungti. Atkreipia dėmesį į tai, jog remiantis Sutarties 6.3.1 p., ieškovas patvirtino, kad supranta, jog norėdamas statyti pastatą / statinį Turte (Žemės sklype) bei privesti reikiamas komunikacijas nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Turto kraštinių ribose, turės savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl techninių sąlygų išdavimo tokių objektų statybai Turte bei savo nuožiūra ir sąskaita parengti statybų vykdymui reikalingus projektus, gauti reikiamus leidimus / sutikimus. Be to, vadovaujantis Sutarties 6.3.2 p., ieškovas patvirtino, jog supranta, kad norėdamas statyti pastatą / statinį Turte bei privesti reikiamas komunikacijas Turtui nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Turto kraštinių ribose, turės šiuos darbus atlikti savo nuožiūra ir savo sąskaita. Taigi, iš aukščiau nurodytų Sutarties nuostatų yra aišku, jog tam, kad ieškovas galėtų prisijungti prie atsakovo paklotų bendrųjų inžinierinių sistemų ir privesti reikiamas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus prie savo Žemės sklype statomo namo, jis privalėjo prieš tai savo nuožiūra ir sąskaitą parengti reikiamus projektus ir gauti sutikimus dėl jo Žemės sklype esančių komunikacijų įrengimo bei pats įsirengti šiuos tinklus. Nors ieškovui niekas netrukdė pradėti rengti vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų tinklų įrengimo jo Žemės sklype projekto dar iki tol, kol buvo pakloti bendrieji inžinieriniai tinklai ties jo Žemės sklypu, o atsakovo atstovė savo 2018-07-03 el. laiške informavo ieškovą apie galimybę kreiptis dėl sutikimo jungtis prie minėtų tinklų gavimo, tačiau ieškovas to daryti neskubėjo. Kaip matyti iš prie šio atsiliepimo pridedamo UAB „Infrastruktūros inžinerija“ parengto „Vandentiekos ir nuotekynės gyvenamajam namui ( - ), Vilniaus m., statybos projekto“ (toliau – Projektas), vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų įrengimo ieškovo Žemės sklype projektas buvo baigtas rengti tik 2019 m. sausio mėn., nors UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas buvo išdavusios dar 2018-11-13, o atsakovas sutikimą jungtis prie bendrųjų tinklų – 2018-11-14. Kadangi šiam Projektui turėjo pritarti ne viena atitinkama institucija, minėtas Projektas buvo pateiktas pritarimams gauti. Kaip matyti iš prie šio atsiliepimo pridedamo Projekto, paskutinis sutikimas Projektui iš AB „Elektros skirstymo operatorius“ buvo gautas tik 2019-02-12. Tai reiškia, kad tik 2019 m. vasario mėn. viduryje ieškovas galėjo pradėti vykdyti vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų tinklų savo Žemės sklype įrengimo darbus. Kaip matyti iš prie šio atsiliepimo pridedamo UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryto paslėptų darbų patikrinimo akto, minėti komunikacijų tinklai ieškovo Žemės sklype buvo perduoti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovams tik 2019-04-08. Vadinasi, ne anksčiau nei tik nuo šios datos ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog į jo namą, statomą Žemės sklype, galės būti tiekiamos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėto šalių susirašinėjimo el. paštu, ieškovas dar iki jo Žemės sklype įrengtų vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų paslėptų darbų perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ buvo informuotas, kad vandens tiekimas (o tuo pačiu ir nuotekų šalinimas) jo Žemės sklypui yra techniškai galimas, kai jis įvykdys visas tam reikiamas sąlygas (priduos vandens įvado požeminius darbus Vilniaus vandenų atstovams, pateiks vandens įvado hidraulinį bandymą, atliks vandens chloravimą). Dėl šios priežasties yra akivaizdu, jog iš atsakovo pusės buvo sudarytos visos sąlygos tam, kad ieškovas galėtų gauti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas per jo Žemės sklype ieškovo įrengtas komunikacijas. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodomų nuostolių nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovo nurodomos buto ir biotualetų nuomos išlaidos atsirado dėl to, jog pats ieškovas Sutarties 6.3.1 – 6.3.2 punktuose nurodytus veiksmus, reikalingus tam, kad jo Žemės sklype statomas namas galėtų būti prijungtas prie bendrųjų inžinierinių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, atliko tik 2019 m. balandžio mėn., todėl akivaizdu, kad iki šio momento, jis negalėjo pagrįstai tikėtis, jog galės naudotis vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo paslaugomis savo Žemės sklype. Dėl šios priežasties esamoje situacijoje neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodomų nuostolių, atsiradusių iki 2019 m. balandžio mėn. Kadangi visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus neatliko, todėl esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo konstatuoti ir jo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo. Apibendrinant visus aukščiau išvardintus argumentus, daro išvadą, jog esamoje situacijoje neegzistuoja nei vienos iš civilinės atsakomybės atsakovo UAB „Pakrantės būstas“ atžvilgiu taikymui būtinos sąlygos. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl Sutarties priskyrimo vartojimo sutarčiai ir vartotojo teisių gynimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo ir atsakovės pasirašyta Sutartis gali būti priskiriama vartojimo sutartims, todėl ieškovas laikytinas ne lygiaverte, o silpnesniąja sandorio šalimi, o aiškinant Sutarties nuostatų vykdymą ir laikymąsi, prisiimtų įsipareigojimų apimtį, šios nuostatos aiškintinos ieškovo, kaip vartotojo, naudai. Nesutikdamas su aukščiau nurodytais ieškinio argumentais, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo ir atsakovo pasirašytos Sutarties 9.6 p. antroje dalyje yra aiškiai nurodyta, jog „šalys patvirtina, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių šios sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms ir pareigoms suprasti“. To paties straipsnio trečioje dalyje numatyta, jog „šalys patvirtina, jog dėl šios Sutarties sąlygų jos pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant šią sutartį buvo atsižvelgta, t. y. Šalys patvirtina, kad jos galėjo daryti įtaką šių sąlygų sudarymui, jos yra išreikštos aiškiai ir Šalims yra suprantamos“. Tuo tarpu ketvirtojoje minėto Sutarties straipsnio dalyje šalys patvirtino, jog „šios sutarties sąlygos yra sąžiningos jų atžvilgiu, joms suprantamos ir, kad ši Sutartis ar jos atskiros sąlygos iš esmės nepažeidžia Šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei Šalių teisių ir interesų“. Iš aukščiau paminėtų Sutarties nuostatų yra akivaizdu, jog Sutartis buvo pasirašyta ne prisijungimo būdu, o šalims tariantis dėl jos sąlygų ir atsižvelgiant į vienas kito pasiūlymus. Pats ieškovas, pasirašydamas Sutartį, patvirtino, jog ėmėsi visų priemonių tam, kad suprasti Sutarties nuostatas, o jos sąlygos nepažeidžia jo teisių ir pareigų bei atitinka interesus. Taigi, esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas, pasirašydamas su atsakovu Sutartį, buvo nelygiavertėje padėtyje vien todėl, jog yra fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutarčių laisvės principo ir aiškinti Sutarties sąlygas ieškovo naudai.

6Trečiasis asmuo UAB „Rewo“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, su jo reikalavimais nesutiko, prašė atmesti jį atsiliepime išdėstytais motyvais.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas S. B. ir atsakovas UAB „Pakrantės būstas“ 2017 m. balandžio 7 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis su F. G. (pirkėjai) pirko žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - )), esantį ( - ), Vilniaus m. (toliau – Sklypas), kurio kaina 77 000,00 Eur. Pagal Sutarties 6.3. punktą, šalys susitarė dėl šių Sutarties sąlygų, susijusių su inžineriniais tinklais bei Kvartalo susisiekimo ir inžinerinių tinklų infrastruktūra: „6.3.1. Pardavėjas įsipareigoja iki 2017 m. birželio mėn. 30 d. (imtinai) savo lėšomis išimti bendrąsias technines prisijungimo sąlygas Kvartalo susisiekimo ir inžinerinių tinklų infrastruktūrai (elektra, dujos, buitinės nuotekos, vanduo, gatvių apšvietimas, ryšiai, gatvių įrengimas, ( - ) ir ( - ) gatvių asfaltavimas, bei Lukšinės gatvės dalies, jungiančios ( - ) ir ( - ) gatves, asfaltavimas, šaligatvio ( - ) gatvėje, besiribojančių su Turtu, įrengimas). Pirkėjas aiškiai supranta, kad norėdamas statyti pastatą / statinį Turte bei privesti reikalingas komunikacijas nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinerinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Turto kraštinių ribose, turės savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl techninių sąlygų išdavimo tokių objektų statybai Turte bei savo nuožiūra ir savo sąskaita parengti statybų vykdymui reikalingus projektus, gauti reikalingus leidimus / sutikimus. 6.3.2. Pardavėjas įsipareigoja iki 2018 m. birželio mėn. 30 d. (imtinai) pakloti bendruosius inžinerinius tinklus Kvartale pagal Detaliojo plano sprendinius bei atitinkamų institucijų išduotas technines prisijungimo sąlygas. Pirkėjas aiškiai supranta, kad norėdamas statyti pastatą / statinį Turte bei privesti reikalingas komunikacijas Turtui nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinerinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Turto kraštinių ribose, turės šiuos darbus atlikti savo nuožiūra ir savo sąskaita. 6.3.3. Šalys susitaria, kad atlikus šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 nurodytus darbus, Šalys pasirašys šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinantį aktą, per 10 (dešimt) kalendorinių dienų aukščiau minėtų darbų atlikimo.“.

11Taigi, visų pirma pabrėžtina, kad Sutartimi atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo savo rizika ir lėšomis pakloti (nutiesti) inžinerinius tinklus visam kvartalui; antra, šalys sutarė ir dėl to ginčo byloje nėra, jog vadovaujantis tos pačios Sutarties nuostatomis, atsakovas, tiesdamas minėtus tinklus, dėl jų įrengimo pasitelkia trečiąjį asmenį – UAB „Rewo“, o kitas reikalingas komunikacijas Turtui nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Turto kraštinių ribose, pagal Sutartį įsipareigojo įsivesti savo nuožiūra ir savo sąskaita – pats ieškovas.

12Pagal Sutarties 6.1.7. punktą „Pirkėjas patvirtina, jog jam yra žinoma, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl valstybės, savivaldybės ar kitų institucijų veiksmų ar neveikimo, dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos pardavėjas neatsako, t. y. Vilniaus m. savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Registrų centro, AB ESO, UAB Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, AB „Litgrid“, AB Teo LT“ (baigtinis sąrašas) veiksmų ar neveikimo, aplinkybių už kuriuos Pardavėjas neatsako, šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose nurodyti terminai gali būti Pardavėjo vienašališkai pratęsti ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams arba terminams, kuriuos nurodys atitinkamus tinklus įvedinėjančios bendrovės kaip AB ESO ar AB „Litgrid“, apie tai informuojant Pirkėją ir tai nebus laikoma ar traktuojama Sutarties pažeidimu iš Pardavėjo pusės.“.

13Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Sutarties nuostatomis, Pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo įrengti komunikacijas, t. y. vandentiekį ir nuotėkų tinklus, ir tai atlikti iki 2018 m. birželio 30 d., tačiau, ieškovo teigimu, iki šios datos jokie darbai pagal Sutartį nebuvo atlikti. Pagal Sutarties nuostatas, kaip minėta, šis terminas Pardavėjo galėjo būti pratęstas, bet ne ilgiau nei 2 (dviem) mėnesiams, taigi visi darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Tačiau suėjus šiam terminui, darbai vis vien nebuvo atlikti. Kadangi nebuvo įdiegta komunikacijų, ieškovas, siekdamas užtikrinti darbininkų darbo sąlygas, 2018 m. spalio 22 d. sudarė TOI TOI kilnojamų tualetų nuomos sutartį, dėl ko patyrė 243,00 Eur dydžio nuostolius. Taip pat dėl atsakovo kaltės ieškovas, negalėdamas įsikelti į savo nuosavą būstą, buvo priverstas nuomotis būstą, mokėti už jį komunalinius mokesčius, ir dėl to patyrė 5 794,00 Eur dydžio nuostolius, todėl ieškovas mano, kad atsakovas privalo atlyginti iš viso 6 036,00 Eur dydžio patirtą žalą.

14Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad bendrieji inžinieriniai vandens ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai pagal minėtą Sutartį ties ieškovo žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), Vilnius (toliau – Žemės sklypas) buvo baigti tiesti 2018 m. liepos 13 d. ir šią aplinkybę patvirtina šiuos tinklus įrenginėjusio atsakovo rangovo UAB „Unipresta“ informacinis pranešimas ir prie jo pridėti statybos žurnalo išrašai, kuriuose yra ir šiuos paslėptus darbus priėmusių – UAB „Vilniaus vandenys“ – atstovų parašai. Todėl pagal pridėtus rašytinius įrodymus, atsakovas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus ties ieškovo Žemės sklypu baigė kloti tik 13 dienų vėliau nei buvo numatyta Sutarties 6.3.2 p., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prieš tai informavo ieškovą apie tokį terminų pratęsimą, remiantis Sutarties 6.1.7 punkto nuostatomis, tai negali būti laikoma atsakovo neteisėtais veiksmais ir sutartinių įsipareigojimų pažeidimu. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, už kuriuos atsakovas neatsako, vėlavo įrengti bendruosius inžinierinius ir susisiekimo tinklus, visi žemės sklypų savininkai, o tarp jų ir ieškovas, buvo el. laišku informuoti apie tai, jog vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai bus įrengti iki 2018-12-31, elektros tinklai – iki 2018-10-30, dujų tinklai – iki 2018-11-30, gatvės ir jų apšvietimas – iki 2019-06-30. Tokie terminai buvo numatyti bendrai visų žemės sklypų savininkų atžvilgiu, nurodant, jog ties konkrečiu žemės sklypu tam tikri tinklai gali būti įrengti ankstesniu periodu. Taigi, nagrinėjamu atveju, pranešdamas apie bendrųjų inžinierinių tinklų įrengimo terminų pratęsimą atsakovas pasinaudojo Sutarties 6.1.7 p. numatyta teise, todėl tai nelaikoma Sutarties pažeidimu. Ieškovo patirti nuostoliai (žala), jei tokie apskritai yra, yra ne dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kaltės, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.

15Taigi, prieš pradedant nagrinėti šią bylą iš esmės paminėtinos aktualios tiek proceso, tiek materialiosios teisės normos bei jų taikymo klausimais pasisakiusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai.

16Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

17Kaip žinia, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog inžineriniai vandens ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai buvo pastatyti (nutiesti) ieškovui į pagal Sutartį nurodytą vietą būtent tuo metu, kuriuo ir buvo suplanuota, todėl šioje dalyje nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, netinkamai vykdė šalių sudarytą Sutartį, o ieškovas dėl to įgijo teisę į žalos atlyginimą (CK 6.245-6.249 straipsniai).

18Nagrinėjamoje byloje šalių santykius reglamentuoja CK IV dalies XXXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

19Taip pat svarbu pažymėti, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, taip pat sudaryti Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; etc.).

20Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta aukščiau, teismas nustatė, kad šalių 2017 m. balandžio 7 d. sudarytos Sutarties pagrindu ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis su F. G. (pirkėjai) už 77 000,00 Eur nusipirko žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - )), esantį ( - ), Vilniaus m. (toliau – Sklypas). Taip pat minėta, kad pagal šios Sutarties 6.3.2 p. nuostatas, atsakovas turėjo bendruosius inžinierinius tinklus pakloti iki 2018 m. birželio 30 d. Tačiau, remiantis Sutarties 6.1.7 p. nuostatomis, dėl aplinkybių, už kurias atsakovas neatsako, šį terminą atsakovas galėjo vienašališkai pratęsti ne ilgiau nei 2 mėnesiams arba terminams, kuriuos nurodys šiuos inžinierinius tinklus įrenginėjančios bendrovės. Pagal Sutarties 6.1.7 p., toks aukščiau nurodytų darbų atlikimo terminų pratęsimas nėra laikomas ir traktuojamas kaip Sutarties pažeidimas iš atsakovės pusės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, už kuriuos atsakovas neatsako, vėlavo įrengti bendruosius inžinierinius ir susisiekimo tinklus, visi žemės sklypų savininkai, o tarp jų ir ieškovas, buvo el. laišku informuoti apie tai, jog vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai bus įrengti iki 2018-12-31, elektros tinklai – iki 2018-10-30, dujų tinklai – iki 2018-11-30, gatvės ir jų apšvietimas – iki 2019-06-30. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2018 m. liepos 3 d. atsakovo atstovės ieškovui adresuotas el. laiškas, kuriame visi aukščiau nurodyti terminai buvo numatyti bendrai visiems žemės sklypų savininkams, nurodant, jog ties konkrečiu žemės sklypu tam tikri tinklai gali būti įrengti ankstesniu periodu. Todėl nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad atsakovas, pranešdamas apie bendrųjų inžinierinių tinklų įrengimo terminų pratęsimą, pasinaudojo Sutarties 6.1.7 punkte numatyta teise pratęsti Sutarties terminą, ir todėl tai nelaikytina Sutarties pažeidimu. Tuo tarpu ieškovo argumentai, kad būtent šis atsakovo pranešimas apie terminų pratęsimą ilgiau nei dviem mėnesiam ir yra laikomas Sutarties pažeidimu, – yra visiškai nepagrįstas (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šalys būtų susitarusios kitaip nei kad nurodyta aukščiau pacituotame Sutarties 6.1.7 punkte. Be to, ieškovo tvirtinimas, kad jis nebuvo informuotas apie atsakovo paklotus inžinerinius tinklus, grindžiant tuo, kad pagal Sutarties 6.3.3. punktą, ieškovas, baigus Sutarties 6.3.2. punkte numatytus darbus, turėjo pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą, o to nepadarius ieškovui grėsė Sutarties 7.8. punkte nustatyta atsakomybė – („Jeigu, Pardavėjui tinkamai įvykdžius šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punkte nurodytus įsipareigojimus, Pirkėjas nepasirašo šios Sutarties 6.3.1 ir 6.3.2 punktuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinančio akto šios Sutarties 3.3 punkte nurodytu terminu, Pirkėjas įsipareigoja mokėti Pardavėjui 5 (penkių) procentų dydžio nekintamas metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo Turto kainos iki šiame punkte minėto akto pasirašymo dienos.“.) – taip pat nėra pagrįstas kokiais nors įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Tuo tarpu atsakovo pateikti tinklus įrenginėjusio atsakovo rangovo UAB „Unipresta“ informacinis pranešimas ir prie jo pridėti statybos žurnalo išrašai, kuriuose yra ir šiuos paslėptus darbus priėmusių UAB „Vilniaus vandenys“ atstovų parašai, – patvirtina tą aplinkybę, kad tinklai ties ieškovo sklypu buvo nutiesti būtent 2018 m. liepos 13 d.

21Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad atsakovui įrengus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus ties ieškovo Žemės sklypu, ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, kuris 2018 m. lapkričio 13 d. išdavė ieškovui prisijungimo prie atsakovo įrengtų inžinierinių tinklų sąlygas (UAB „Infrastruktūros inžinerija“ parengtas „Vandentiekos ir nuotekynės gyvenamajam namui ( - ), Vilniaus m., statybos projektas“). Todėl akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu minėti bendrieji inžinieriniai tinklai nebūtų pakloti (nutiesti), UAB „Vilniaus vandenys“ nebūtų galėję išduoti ieškovui prisijungimo prie jų sąlygų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 14 d. atsakovo sutikimas jungtis prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, kuriuo atsakovas suteikė ieškovui rašytinį sutikimą savo Žemės sklype atlikti vandentiekio ir buitinių nuotekų įvadų projektavimo ir įrengimo darbus pagal UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas, kuriuos atlikęs jis galėtų prisijungti prie atsakovo paklotų bendrųjų inžinierinių tinklų.

22Ieškovas taip pat tvirtina, kad atsakovas savo lėšomis neatlieka paruošiamųjų darbų, t. y. hidraulinio bandymo ir nuchloravimo procedūros, dėl ko ieškovas negali naudotis vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo paslaugomis. Posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino ir dėl to ginčo byloje nekilo, kad šių paruošiamųjų darbų reikia tam, jog užtikrinti, kad ieškovo Žemės sklype įrengti atitinkami tinklai būtų sandarūs, o jais iš bendrųjų inžinierinių tinklų tiekiamas vanduo būtų tinkamos kokybės. Taigi, pagal byloje esančius duomenis, nustatyta, kad hidraulinio bandymo ir nuchloravimo procedūros turi būti atliekamos ne atsakovo paklotuose bendruosiuose inžinieriniuose vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinkluose, bet šių tinklų įvaduose, įrengtuose ieškovo Žemės sklype. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovas, pasirašydamas Sutartį, pats patvirtino, jog jam yra aiškiai suprantama, kad norėdamas statyti pastatą / statinį Žemės sklype bei privesti reikiamas komunikacijas Žemės sklypui nuo bendrųjų susisiekimo ir inžinierinių infrastruktūros komunikacijų, esančių Žemės sklypo kraštinių ribose, turės šiuos darbus atlikti savo nuožiūra ir savo sąskaita (Sutarties 6.3.2 punktas). Šią išvadą patvirtina ir tai, kad į ieškovo Žemės sklype įrenginėjamo vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto sąnaudų žiniaraštį buvo įtraukti hidraulinio bandymo ir dezinfekavimo darbai (UAB „Infrastruktūros inžinerija“ parengtas „Vandentiekos ir nuotekynės gyvenamajam namui ( - ), Vilniaus m., statybos projektas“). Taigi, ieškovo argumentai dėl atsakovo prievolės atlikti ieškovui priklausančio ir jo žemės sklype esančio vandentiekio tinklo hidraulinio bandymo ir chloravimo darbus – atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi tam, kad galėtų naudotis paslaugomis, šiuos darbus savo sąskaita privalo atlikti pats ieškovas.

23Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo ne tik techniškai pakloti inžinierinius tinklus, bet ir sudaryti galimybes ieškovui tapti teisėtu komunalinių paslaugų vartotoju. Tačiau šiam savo teiginiu pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių jį (CPK 177, 178, 185 straipsnis). Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos bei 2017 m. balandžio 7 d. Sutarties nuostatų nenustatyta, jog būtų numatyta atsakovui pareiga užtikrinti ieškovui galimybę sudaryti minėtų paslaugų teikimo sutartį tiesiogiai su UAB „Vilniaus vandenys“. Sutartimi šalys aptarė tik bendrųjų inžinierinių tinklų paklojimo darbų atlikimą, kaip matyti – tam, kad ieškovas galėtų prie jų prisijungti, todėl aptariamas ieškovo teiginys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad ieškovo argumentas, jog byloje nėra pateikta jokių oficialių sutikimų iš UAB „Vilniaus vandenys“, kad ši įmonė leidžia atsakovei subteikti komunalines paslaugas, taip pat atmestinas kaip niekuo nepagrįstas. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad UAB „Litectus“ užsakymu parengtas „Susisiekimo komunikacijų ir inžinierinių tinklų statybos, 10kv elektros tinklų rekonstravimo teritorijoje tarp ( - ), ( - ) ir ( - ) gatvių, Vilniaus mieste, projektas“, kurio pagrindu 2018-03-14 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-180314-00361 dėl bendrųjų inžinierinių tinklų statybos; UAB „Litectus“ buvo pasirašęs sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų atlikimo pagal nurodytą techninį projektą, – taigi atsakovui pagal pasirašytą sutartį perėmus iš UAB „Litectus“ teises ir pareigas, kartu perėjo ne tik statoma inžinierinių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų infrastruktūra, bet ir jos statytojo (užsakovo) teisės bei pareigos, kurias įgyvendino samdydamas rangovą UAB „Unipresta“ vykdyti aukščiau minėtos infrastruktūros įrengimo darbus. Žinia, kad remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, turi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vadovaujantis CK 6.389 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalį abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui). Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovas negalėjo būti vandens tiekėju, t. y. kaip abonentas subabonentui. Teismo nuomone, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nebuvo gautas raštiškas UAB „Vilniaus vandenys“ sutikimas dėl vandens perdavimo kitam asmeniui (subabonentui), nepaneigia sutartinių santykių tarp atsakovo ir ieškovo atsiradimo ir egzistavimo, o ginčus dėl vandens (sub)tiekimo, jeigu tokie kiltų, UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovas turėtų spręsti patys. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad bendrieji inžinieriniai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai priklauso atsakovui, todėl pagrįsta daryti išvadą, jog UAB „Vilniaus vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens perpardavimas tretiesiems asmenims yra teisėtas. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas nepažeidė tarp šalių pasirašytos Sutarties nuostatų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam galėtų atsirasti civilinė atsakomybė, bet priešingai, atsakovas bendradarbiavo su ieškovu ir tinkamai vykdė su juo pasirašytą Sutartį.

24Iš byloje esančio įrodymų viseto, darytina išvada, kad atsakovas Sutartį vykdė pagal joje nustatytas sąlygas, tinkamai ir sąžiningai, tačiau ieškovas reikalavimu priteisti iš atsakovo iš viso 6 036,00 Eur žalą, kuri atsirado kaip netinkamo Sutarties vykdymo pasekmė, prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

25Kaip žinia, civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Tokios turtinės prievolės viena šalis turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtą žalą, o kita šalis privalo tą žalą atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Galimi atvejai, kai tarp šalių egzistuojant sutartiniams teisiniams santykiams vienai iš jų padaroma žala tokiais veiksmais, kurie nėra pripažįstami sutarties pažeidimu. Tokiu atveju spręstina dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto.

26Ieškovas nurodo, kad jo nuostolius sudaro 5 794,00 Eur dydžio išlaidos buto nuomai, kurias jis patyrė dėl to, jog negalėjo gyventi Žemės sklype statomame name dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų nebuvimo, o taip pat 243,00 Eur išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl biotualetų nuomos, nes namo viduje, nors ir yra įrengtas sanmazgas, juo naudotis dirbantys darbininkai negalėjo. Žinia, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį gali būti priteisiamos tik faktiškai patirtos išlaidos. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai, neva pagrindžiantys jo patirtus nuostolius – vertintini kritiškai.

27Pirmiausia teismui pateikta 2016-06-20 patalpų nuomos sutartis yra sudaryta tarp nuomotojos R. K. – Vėlyvienės ir nuomininkės F. G., kuri, kaip matyti iš pridėto mokėjimų išrašo, ir moka nuompinigius nuomotojai; ieškovas nėra nei buto nuomos sutarties šalis, nei faktinis nuomos mokesčio mokėtojas (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas – minima patalpų nuomos sutartimi patalpos buvo išnuomotos nuo 2016-07-01 iki 2017-06-30. Ieškovo vėliau teismui pateikta ta pati 2016-06-20 patalpų nuomos sutartis su pakeista nuostata, jog patalpos išnuomojamos nuo 2016-07-01 iki 2019-06-01 (Patalpų nuomos sutarties 3.1 punktas) – vertintina itin kritiškai, nes pateikta po to, kai atsakovas atkreipė dėmesį į šią nuostatą ir, be to, ši nuomos sutartis nėra įregistruota viešajame registre, todėl neatmetama tikimybė, jog ieškovas koreguoja jos sąlygas kaip naudinga jam (CPK 185 straipsnis). Šioje vietoje teismas pažymi, jog ieškovo pateiktas ( - ) santuokos su F. G. sudarymo faktas, nekeičia teismo padarytos išvados, kad nuomos sutartimi patirtos išlaidos šioje byloje nėra pripažintinos ieškovo nuostoliais, patirtais dėl atsakovo kaltės.

28Antra, dėl išlaidų už biotualeto nuomą atlyginimo, – iš prie ieškinio pridėtos 2018 m. spalio 22 d. ilgalaikės nuomos sutarties Nr. V1-18/343, pasirašytos tarp ieškovo ir UAB „Toi-Toi Lietuva“ priedo Nr. 001 matyti, kad ieškovo nuomojamo biotualeto buvimo adresas yra Bajorų g. 7, Vilnius, kai tuo tarpu ieškovo Žemės sklypas ir statomas namas yra – ( - ), Vilnius. Vėlgi, po to, kai atsakovas pastebėjo šį neatitikimą ir ryšio nebuvimą su nagrinėjama byla, ieškovo pateiktas naujas tos pačios ilgalaikės nuomos sutarties dėl biotualeto nuomos priedas Nr. 001, tik šįkart adresu – ( - ) – vertintinas kritiškai. Be to, vertinant ieškovo tvirtinimu dėl atsakovo kaltės kilusį poreikį įgyti biotualetus darbininkams, pažymėtina, kad ieškovas nepateikia jokių argumentų ir / ar įrodymų pagrindžiančių šių tualetų įgijimo būtinumą, todėl sutiktina su atsakovo pozicija šiuo klausimu ir darytina išvada, kad ieškovas biotualeto nuomos išlaidas patyrė ne dėl atsakovo kaltės (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

29Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti privalo egzistuoti visos būtinosios bendrosios sąlygos kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų nurodytų sąlygų buvimas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, ieškovas turi įrodyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bendroji CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

30Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui atlyginti žalą, turėjo procesinę pareigą įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat reikšminga tai, kad, be atsakovo veiksmų neteisėtumo ir žalos padarymo fakto, privalo būti nustatyta ir dar viena esminė civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio samprata reglamentuota CK 6.247 straipsnyje, jame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinėje byloje nustatant priežastinį ryšį nustatomas: faktinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; taip pat teisinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑167-611/2015; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 ir kt.). Tačiau esant nustatytoms ir aukščiau aptartoms faktinėms aplinkybėms, t. y. – kad bendrieji inžinieriniai tinklai ties ieškovo Žemės sklypu buvo baigti kloti 2018 m. liepos 13 d.; kad ieškovas Sutartyje nurodytą dieną – 2018 m. birželio 30 d., dar nebuvo pasirengęs gyventi Žemės sklype statomame name, ir priežastis, dėl kurios jis negalėjo to padaryti, buvo ne atsakovo neva netinkamas įsipareigojimų dėl aukščiau nurodytų bendrųjų inžinierinių komunikacijų paklojimo, įvykdymas, ką patvirtina paties ieškovo 2018-12-19 el. laiškas, kuriame nurodyta, jog į Žemės sklype statomą namą ieškovas planuoja įsikelti tik 2019 m. vasario mėn.; kad pagal UAB „Infrastruktūros inžinerija“ parengtą „Vandentiekos ir nuotekynės gyvenamajam namui ( - ), Vilniaus m., statybos projektą“, vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų įrengimo ieškovo Žemės sklype projektas buvo baigtas rengti tik 2019 m. sausio mėn., nors UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas buvo išdavę dar 2018 m. lapkričio 13 d., o atsakovas sutikimą jungtis prie bendrųjų tinklų išdavė – 2018 m. lapkričio 14 d.; kad paskutinis sutikimas Projektui iš AB „Elektros skirstymo operatorius“ buvo gautas tik 2019-02-12, taigi tik 2019 m. vasario mėn. viduryje ieškovas galėjo pradėti vykdyti vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų tinklų savo Žemės sklype įrengimo darbus; kad UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytas paslėptų darbų patikrinimo aktas ir komunikacijų tinklai ieškovo Žemės sklype buvo perduoti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovams tik 2019-04-08, todėl tik nuo šios datos ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog į jo namą, statomą Žemės sklype, galės būti tiekiamos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos, – darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 036,00 Eur žalą, kuri atsirado kaip netinkamo Sutarties vykdymo pasekmė – yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, t. y. nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos fakto bei jos dydžio, juolab – atsakovo kaltės, todėl ieškovo S. B. ieškinys atsakovui UAB „Pakrantės būstas“ dėl žalos atlyginimo atmestinas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

31Dėl Sutarties priskyrimo vartojimo sutarčiai ir vartotojo teisių gynimo, teismas sutinka su atsakovo nurodytais motyvais šiuo klausimu ir pažymi, kad aptariamos Sutarties 9.6 punkto antroje dalyje yra aiškiai nurodyta, jog „šalys patvirtina, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių šios sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms ir pareigoms suprasti“; to paties punkto trečioje dalyje numatyta, jog „šalys patvirtina, jog dėl šios Sutarties sąlygų jos pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant šią sutartį buvo atsižvelgta, t. y. Šalys patvirtina, kad jos galėjo daryti įtaką šių sąlygų sudarymui, jos yra išreikštos aiškiai ir Šalims yra suprantamos“; ketvirtojoje minėto punkto dalyje šalys patvirtino, jog „šios sutarties sąlygos yra sąžiningos jų atžvilgiu, joms suprantamos ir, kad ši Sutartis ar jos atskiros sąlygos iš esmės nepažeidžia Šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei Šalių teisių ir interesų“. Taigi iš aukščiau šių Sutarties nuostatų yra akivaizdu, jog Sutartis buvo pasirašyta ne prisijungimo būdu, o šalims tariantis dėl jos sąlygų ir atsižvelgiant į vienas kito pasiūlymus. Pats ieškovas, pasirašydamas Sutartį, patvirtino, jog ėmėsi visų priemonių tam, kad suprasti Sutarties nuostatas, o jos sąlygos nepažeidžia jo teisių ir pareigų bei atitinka interesus. Todėl, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas, pasirašydamas su atsakovu Sutartį, buvo nelygiavertėje padėtyje vien todėl, jog yra fizinis asmuo. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutarčių laisvės principo ir aiškinti Sutarties sąlygas ieškovo naudai.

32Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas – taip pat atmestinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

33Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.

34Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas UAB „Pakrantės būstas“ šioje byloje advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 1 815,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

35Valstybė patyrė 8,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei ieškinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

36Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškinį atmesti.

39Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Pakrantės būstas“, juridinio asmens kodas 302584172, 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) už advokato teisinę pagalbą.

40Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,56 Eur (aštuonis eurus, 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

41Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

42Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B.... 3. Teismas... 4. ieškovas S. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 5. Atsakovas UAB „Pakrantės būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su... 6. Trečiasis asmuo UAB „Rewo“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė ieškinį... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, su jo... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas S.... 11. Taigi, visų pirma pabrėžtina, kad Sutartimi atsakovas (pardavėjas)... 12. Pagal Sutarties 6.1.7. punktą „Pirkėjas patvirtina, jog jam yra žinoma,... 13. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Sutarties nuostatomis,... 14. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad bendrieji inžinieriniai vandens ir buitinių... 15. Taigi, prieš pradedant nagrinėti šią bylą iš esmės paminėtinos... 16. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos... 17. Kaip žinia, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys,... 18. Nagrinėjamoje byloje šalių santykius reglamentuoja CK IV dalies XXXIII... 19. Taip pat svarbu pažymėti, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė... 20. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta aukščiau, teismas nustatė, kad... 21. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad atsakovui įrengus vandens tiekimo ir... 22. Ieškovas taip pat tvirtina, kad atsakovas savo lėšomis neatlieka... 23. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo ne tik... 24. Iš byloje esančio įrodymų viseto, darytina išvada, kad atsakovas Sutartį... 25. Kaip žinia, civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos... 26. Ieškovas nurodo, kad jo nuostolius sudaro 5 794,00 Eur dydžio išlaidos buto... 27. Pirmiausia teismui pateikta 2016-06-20 patalpų nuomos sutartis yra sudaryta... 28. Antra, dėl išlaidų už biotualeto nuomą atlyginimo, – iš prie ieškinio... 29. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti privalo egzistuoti visos būtinosios... 30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas, reikšdamas reikalavimą... 31. Dėl Sutarties priskyrimo vartojimo sutarčiai ir vartotojo teisių gynimo,... 32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo reikalavimas priteisti... 33. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo... 34. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 35. Valstybė patyrė 8,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 36. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 38. ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB... 40. Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės... 41. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas... 42. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...