Byla 2-2138/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 11 d. nutarčių dalių, kuriomis patvirtintas kreditoriaus akcinės bendrovės – firmos „VITI“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje (trečiasis asmuo P. R.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Greenstar OÜ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 11 d. nutarčių dalių, kuriomis patvirtintas kreditoriaus akcinės bendrovės – firmos „VITI“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje (trečiasis asmuo P. R.).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Statybinių medžiagų mažmena“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį pakeitė; panaikino nutarties dalį, kuria UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Insolvensa“, ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovo UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patenkino BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ prašymą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administratorius pateikė įmonės kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šia nutartimi, be kita ko, patvirtino ir trečios eilės kreditoriaus AB-F „VITI“ bendrą 7 604 984,05 Lt finansinį reikalavimą.

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje – į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įtraukė antros eilės kreditorius.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) Greenstar OÜ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 11 d. nutarčių dalis, kuriomis patvirtintas AB-F „VITI“ 7 604 984,05 Lt dydžio finansinis reikalavimas, nustatant AB-F „VITI“ 721 188,71 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti pagrįsti, o teismas privalo netvirtinti nepagrįstų finansinių reikalavimų. Kreditoriaus AB-F „VITI“ finansinis reikalavimas dalyje dėl baudos (kurią sudaro 3 metų nuomos mokesčio dydis), taip pat dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir atliktus darbus yra nepagrįstas.

112. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus AB-F „VITI“ paskaičiuotą baudą turėjo sumažinti. Teismas nevertino aplinkybės, jog bauda sudaro didžiausią dalį viso finansinio reikalavimo ir dešimt kartų viršija įsiskolinimo už nuomos paslaugas sumą. Vertinant įsiskolinimo ir baudos santykį, teismas turėjo nuspręsti, jog netesybos yra neprotingai didelės.

123. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl nuomos sutarties nutraukimo. Patalpos, nutraukus sutartį, nebuvo išnuomotos vieną mėnesį, todėl kreditorius negavo 189 904 Lt nuomos mokesčio. Teismas šią sumą turėjo laikyti kreditoriaus preliminariais nuostoliais. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas turėjo sumažinti netesybas.

134. Nutarties dalis dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ iškėlimo nebuvo skundžiama. Bauda bankrutuojančiai įmonei buvo taikoma įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymai draudžia nuo bankroto bylos iškėlimo skaičiuoti (taikyti) netesybas.

145. Kreditorius į finansinį reikalavimą nepagrįstai įtraukė atsakovo įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Remiantis nuomos sutarties 4.4 punkto nuostatomis, bankrutavusi įmonė (nuomininkas) privalėjo sudaryti tiesiogines sutartis su energetinių išteklių, vandens, komunalinių ir kitų paslaugų teikėjais. Taigi kreditorius nepagrįstai išrašė PVM sąskaitą faktūrą už šios rūšies paslaugas. Be to, nuomos sutartis nutraukta nuo 2014 m. vasario 25 d., o kreditorius nurodė teikęs paslaugas iki 2014 m. vasario 28 d.

156. Į ginčijamą finansinį reikalavimą nepagrįstai įtraukta suma už nuomotų patalpų defektų taisymą, informacinio stendo raidžių demontavimą, pakrovimo darbus. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kokiu pagrindu susidarė šis įsiskolinimas.

167. Pirmosios instancijos teismas ir bankroto administratorius nebuvo pakankamai aktyvūs ir negynė viešojo intereso.

17Atskirajame skunde pareiškėjas Greenstar OÜ taip pat pareiškė procesinio pobūdžio prašymus išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius ginčijamą finansinį reikalavimą, taip pat įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu P. R., kuris nuomos sutarties sudarymo ir galiojimo metu (iki bankroto bylos iškėlimo) buvo bankrutavusios įmonės vadovas. Apelianto teigimu, šis asmuo sudarė įmonei tikėtinai nenaudingą sandorį, todėl teismo nutartis gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

18BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 11 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog ginčijamą finansinį reikalavimą perdavė teismui tvirtinti tik įsitikinęs reikalavimo pagrįstumu. Patvirtino kreipęsis į kreditorių prašydamas papildomų paaiškinimų dėl finansinio reikalavimo dalį sudarančios baudos dydžio pagrįstumo. Administratorių įtikino kreditoriaus argumentai, jog baudos dydį pagrindžia šalių susitarimas, nuomos sutarties terminas, aplinkybė, jog ginčo patalpos buvo pastatytos ir pritaikytos specialiai bankrutavusiai įmonei veikti, o nutraukus sutartį, būtų sunku surasti naujus nuomininkus. Administratoriaus manymu, ta aplinkybė, jog kreditorius sudarė sutartį su nauju nuomininku, nepaneigia jo teisės į netesybas. Nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, susijusius su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu. Administratorius paaiškino, jog reikalavimą dalyje dėl patalpų defektų šalinimo išlaidų pagrindžia nuomos sutarties nuostata, reikalaujanti patalpas grąžinti normalios būklės, o kita sutarties nuostata įpareigoja pašalinti įrangą, iškabas ir reklaminius stendus. Tvirtino, jog reikalavimas dėl komunalinių mokesčių yra pagrįstas, kadangi šias išlaidas nuomotojas sumokėjo siekdamas išvengti žalos, kuri kiltų šių mokesčių nesumokėjus (pvz., būtų nutrauktas šių paslaugų teikimas).

19Kreditorius AB-F „VITI“ prašo pareiškėjo Greenstar OÜ atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 11 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apelianto argumentus baudos dydžio klausimu atmesti remiantis bankroto administratoriaus nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog atsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, šalių susitarimo esmę, vien aritmetinis nuomos mokesčio įsiskolinimo ir netesybų santykio vertinimas nėra pagrįstas. Kreditorius tvirtino manąs, jog ta aplinkybė, kad jam visgi pavyko surasti naujus nuomininkus, nepaneigia teisės reikalauti nurodyto (sutarto) dydžio netesybų. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius nurodė, jog nauja nuomos sutartis iš esmės netenkina jo interesų, kadangi reikalauja naujų investicijų ir neužtikrina planuotos finansinės grąžos. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu dėl nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento. Kreditoriaus pozicija dėl komunalinių mokesčių ir atsakovo įsiskolinimo už kitus darbus sutampa su bankroto administratoriaus atsiliepime išdėstytais teiginiais. Kreditorius AB–F „VITI“ prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Trečiasis asmuo P. R. prašo pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimą dėl baudos sumažinimo tenkinti, o dėl likusių reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė palaikąs pareiškėjo argumentus, susijusius su baudos skaičiavimo pagrįstumu ir jos dydžio proporcingumu. Nurodė, jog nuomotojas atliko netikslų baudos paskaičiavimą, be to, šalys atskiru susitarimu buvo sutarusios dėl nuomos sutarties nutraukimo netaikant baudų ir nereikalaujant kompensacijų.

21Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. lapkričio 19 d. gauti pareiškėjo Greenstar OÜ rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas papildomai nurodė, jog baudos atsakovui paskyrimas (taikymas) prieštarauja kreditoriaus ir atsakovo 2013 m. lapkričio 19 d. susitarimo Nr. 5 nuostatoms.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacijos objektą sudaro teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus AB-F „VITI“ finansinis reikalavimas, bei 2014 m. liepos 11 d. nutarties dalies, kurioje nurodytas šio kreditoriaus finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

24Dėl procesinio pobūdžio prašymų

25Pareiškėjas Greenstar OÜ (apeliantas) atskirajame skunde pareiškė prašymus išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus AB-F „VITI“ finansinio reikalavimo pagrįstumą – dokumentų, pridėtų prie kreditoriaus 2014 m. gegužės 27 d. finansinio reikalavimo, kopijas. Teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl nurodytų dokumentų išreikalavimo nesprendžia, kadangi BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorius šiuos (apelianto prašomus išreikalauti) dokumentus pateikė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 1, b. l. 88-193).

26Atskirajame skunde apeliantas pareiškė prašymą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti buvusį atsakovo BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ vadovą P. R.. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įvardijo P. R., nurodė savo nuomonę dėl būsimo teismo sprendimo galimos įtakos šio asmens teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tokio turinio atskirąjį skundą priėmė, apie gautą atskirąjį skundą informavo, be kita ko, ir P. R., šį įpareigodamas pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kaip minėta, P. R. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat pateikė jo argumentus pagrindžiančius įrodymus, o pirmosios instancijos teismas juos priėmė. Nors pirmosios instancijos teismas nepriėmė atskiro procesinio sprendimo dėl apelianto prašymo, susijusio su trečiojo asmens įtraukimu į bylą, visgi nurodyta teismo procesinių veiksmų seka leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino – įtraukė P. R. į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. Nustačius tokias aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą nebesprendžia ir atskirai nevertina to asmens dalyvavimo byloje teisėtumo bei tikslingumo.

27Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. lapkričio 19 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai (t. 2, b. l. 1-8). Apeliantas prašo šiuos paaiškinimus priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teisėjų kolegija, susipažinusi su rašytinių paaiškinimų turiniu, prieina prie išvados, jog šio procesinio dokumento pateikimo būtinybę sąlygojo poreikis pareikšti nuomonę dėl kreditoriaus AB-F „VITI“ pateiktų įrodymų (t. 1, b. l. 246-257) bei dėl naujos ir apeliantui nežinomos aplinkybės, paaiškėjusios iš trečiojo asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinių įrodymų turinį (jų dalyje dėl baudos, kreditoriaus paskaičiuotos nutraukus nuomos sutartį), pastebi atskirojo skundo pildymo požymių. Kita vertus, kolegija sprendžia, jog šia rašytiniu paaiškinimų dalimi iš esmės pritariama (išreiškiama atitinkama nuomonė) trečiojo asmens P. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams. Be to, bylos dalyviams buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl šių rašytinių paaiškinimų priėmimo ir (ar) turinio (t. 2, b. l. 9). Prieštaravimų dėl jų priėmimo negauta. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija priima apelianto 2014 m. lapkričio 19 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

28Dėl bylos nagrinėjimo ribų

29Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patenkintas atsakovo BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Šia nutartimi (be kitų kreditorių) patvirtintas 7 604 984,05 Lt kreditoriaus AB-F „VITI“ finansinis reikalavimas (t. 1, b. l. 76). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas 2014 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje – į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įtraukti antros eilės kreditoriai. Atskiruoju skundu keliamas 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas AB-F „VITI“ finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, 2014 m. liepos 11 d. nutarties neteisėtumas siejamas su techninio pobūdžio klausimais, kadangi šioje nutartyje įtvirtintas jos ryšys su 2014 m. liepos 4 d. nutartimi (2014 m. liepos 11 d. nutartis laikoma 2014 m. liepos 4 d. sudedamąja dalimi). Taigi apelianto reikalavimas panaikinti 2014 m. liepos 11 d. nutarties dalį (dėl kreditoriaus AB-F „VITI“) yra formalus (techninio pobūdžio), todėl teisėjų kolegija šios nutarties teisėtumo atskirai nevertina.

30Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog AB-F „VITI“ patvirtintą 7 604 984,05 Lt finansinį reikalavimą sudarė šios suminės dalys: 696 552,93 Lt skola už negyvenamųjų patalpų nuomą, 22 032,80 Lt už komunalinius mokesčius, 21 637,93 Lt už nuomotų patalpų defektų taisymą, 2 012,45 Lt už informacinio stendo išmontavimo darbus, 1 568,16 Lt už padėklų su prekėmis pakrovimo darbus, 6 836 544 Lt bauda už nuomos sutarties nutraukimą. Atskiruoju skundu apeliantas ginčija finansinio reikalavimo dalies dėl baudos už nuomos sutarties nutraukimą, komunalinių mokesčių bei atlyginimo už atliktus darbus (patalpų defektų taisymas, pakrovimo, informacinio stendo išmontavimo darbai) pagrįstumą. Apeliantas neginčija kreditoriaus finansinio reikalavimo nuomos mokesčio įsiskolinimo dalyje pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu būdu apeliantas apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas (CPK 320, 338 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija finansinio reikalavimo dalies dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo pagrįstumo nevertina.

31Dėl dalies finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo

32Bankroto proceso vienas pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto patenkinti visiškai ar kiek įmanomą didesnę dalį įrodymais pagrįstų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis, 34-35 straipsniai). Pirmiausia kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teikti teismui tvirtinti (kaip neginčijamus) tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178, 182 straipsniai).

33Kaip matyti iš bylos duomenų, didžiausią kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį sudaro 6 836 544 Lt dydžio bauda, kurią kreditorius AB-F „VITI“ apskaičiavo pagal 2009 m. liepos 3 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatas (t. 1, b. l. 149-170). Apelianto teigimu, paskirta bauda savo dydžiu neproporcinga įsiskolinimui už turto nuomą, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus reiškiamos pozicijos, turėjo kritiškai vertinti šios finansinio reikalavimo dalies pagrįstumą ir, išnagrinėjęs nuomos sutarties vykdymo bei nutraukimo aplinkybes, baudą sumažinti. Apeliantas šios finansinio reikalavimo dalies neteisėtumą taip pat grindė alternatyviu pagrindu, teigdamas, jog ginčijama bauda priskaičiuota ir paskirta (taikyta) po bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nors netesybų skaičiavimą tokiu atveju draudžia įstatymai. Apeliantas nurodė, jog UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byla buvo iškelta 2014 m. vasario 14 d. nutartimi, o atskiruoju skundu buvo apskųsta tik šios nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Tokiu atveju nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo, pasak apelianto, įsiteisėjo 2014 m. vasario 24 d. Apelianto manymu, po šios datos negalėjo būti skaičiuojamos netesybos. Teisėjų kolegija šį atskirojo skundo argumentą laiko nepagrįstu.

34Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą, apskundus tokią nutartį visą ar jos dalį, įsiteisėja visa apimtimi tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, paduotą dėl tokios nutarties (visos ar jos dalies) priimą atitinkamą nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2146/2010, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-317/2013). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą dalis dėl paskirtojo administratoriaus kandidatūros buvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl iki apeliacinio proceso pabaigos (2014 m. balandžio 14 d.) nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat buvo dar neįsiteisėjusi, nors pats bankroto bylos iškėlimas ir nebuvo ginčijamas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog PVM sąskaitą faktūra Nr. VIT141913 dėl 3 metų nuomos mokesčio dydžio baudos buvo išrašyta 2014 m. balandžio 2 d., t. y. iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 92). Nurodytų aplinkybių kontekste kolegija nepagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, esą ginčijamos netesybos buvo apskaičiuotos jau galiojant ĮBĮ įtvirtintam draudimui skaičiuoti netesybas.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir teisminę praktiką netesybų klausimu, taip pat netenkina apelianto prašymo įvertinti paskirtos baudos dydį pagal protingumo ir proporcingumo kriterijus bei ją sumažinti. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovo bankroto administratorius ir kreditorius AB-F „VITI“ nurodė, jog ši finansinio reikalavimo dalis yra pagrįsta. Baudos adekvatumą ir proporcingumą minėti asmenys argumentavo kreditorių ir bankrutavusią įmonę siejusių verslo santykių ypatumais (jog ginčo negyvenamosios patalpos buvo pastatytos tenkinant bankrutavusios įmonės verslo poreikius ir individualius pageidavimus, jos buvo pritaikytos konkrečiai bendrovės veiklai, todėl šalys, susitardamos dėl dydžio netesybų, skaičiuotinų sutarties nutraukimo prieš sutartą terminą atveju, apskaičiavo kreditoriui dėl to kilsiančius nuostolius). Atsikirsdamas į nurodytą poziciją, apeliantas aiškino, jog kreditorius dėl nuomos sutarties nutraukimo patyrė minimalius nuostolius, kadangi ginčo turtas buvo išnuomotas kitam nuomininkui.

36Pagal bankrutavusios įmonės ir kreditoriaus sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį AB-F „VITI“ įsipareigojo išnuomoti bankrutavusiai įmonei nekilnojamąjį turtą (pastatą, automobilių stovėjimo aikštelę) (sutarties 1.1 punktas). Nekilnojamasis turtas bendrovei buvo išnuomotas 15 metų terminui, su galimybe nuomos sutarties terminą pratęsti (sutarties 5.1, 5.2 punktai). Sutartyje numatyta teisė sutartį vienašališkai nutraukti be pareigos mokėti netesybas ar kompensaciją tik praėjus 120 mėnesių nuo jos sudarymo (sutarties 5.3 punktai). Tuo atveju, jeigu sutartis būtų nutraukta anksčiau (nei po 120 mėnesių), nuomininkas privalėtų sumokėti 3 metų nuomos mokesčio dydžio baudą (sutarties 5.5 punktas). Kreditoriaus teigimu, atsižvelgiant į tai, jog nuomos sutartis dėl bankrutavusios įmonės kaltės (vėluojant mokėti nuomos mokestį) buvo vienašališkai nutraukta nepraėjus šalių sutartam minimaliam terminui (120 mėnesių), bankrutavusiai įmonei kilo pareiga mokėti šalių sutarto dydžio baudą, kaip minimalius kreditoriaus nuostolius. Teisėjų kolegija nustatė, jog ginčo nuomos sutartis šalių susitarimu jos vykdymo eigoje ne kartą buvo keičiama – dažniausiai koreguotos jos nuostatos dėl nuomos mokesčio. Tačiau kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo P. R. pateikė sutarties šalių susitarimą Nr. 5 dėl 2009 m. liepos 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir galimo pratęsimo (t. 1, b. l. 241-243). Iš šio susitarimo sąlygų matyti, jog nuomotojas ir nuomininkas susitarė dėl sutarties nutraukimo nuo 2013 m. gruodžio 1 d. (1 punktas), su galimybe pratęsti sutartį, tačiau ne ilgesniam terminui nei iki 2013 m. gruodžio 31 d (3 punktas). Nepriklausomai nuo sutarties pratęsimo iki galutinio termino, ginčo patalpos iki gruodžio 31 d. taip pat turėjo būti atlaisvintos ir perduotos nuomotojui (5 punktas). Šiuo susitarimu tai pat susitarta dėl nuomos sutarties nutraukimo nereikalaujant kompensacijų ir nuostolių atlyginimo. Esant prieštaravimams tarp sutarties ir susitarimo nuostatų, susitarimas turi viršenybę prieš sutartį, be to, įsigalioja nuo jo pasirašymo momento (susitarimo 6-7 punktai). Teisėjų kolegija pastebi, jog trečiasis asmuo P. R. tiek nuomos sutarties sudarymo, tiek nurodyto susitarimo sudarymo metu buvo UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ vadovas, todėl akivaizdu, jog jam turi būti žinomos to susitarimo sudarymo sąlygos bei aplinkybės. Nors teismui pateikta tik šio susitarimo kopija, teisėjų kolegijos vertinimu, toks rašytinis šaltinis sudaro pagrįstas prielaidas abejoti dėl aptariamos finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo. Kita vertus, ta aplinkybė, jog šio susitarimo teismui nepateikė atsakovo bankroto administratorius, nurodęs teikiantis nuomos sutartį su visais jos pakeitimais, ar jo nepateikė kreditorius AB-F „VITI“, būdamas susitarimo šalimi, kelia ir priešingas prielaidas abejoti faktiniu 2013 m. lapkričio 19 d. susitarimo Nr. 5 egzistavimu. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nepakanka sprendimui dėl šios ginčijamo finansinio reikalavimo dalies priimti (patvirtinti arba paneigti jo pagrįstumą). Trečiajam asmeniui pateikus į bylą 2013 m. lapkričio 19 d. susitarimo kopiją, iškilo esminę reikšmę turintys klausimai (ar kreditorius turi teisę reikalauti baudos už sutarties nutraukimą, baudos dydžio proporcingumo, jo protingumo klausimai, o kartu ir galimybė sumažinti baudą), kurie turėtų būti sprendžiami tik įsitikinus kreditoriaus teisės reikalauti baudos pagrindo egzistavimu. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija nevertina kreditoriaus apskaičiuotos baudos (netesybų) dydžio pagrįstumo atskirojo skundo argumentų ir atsikirtimų į juos kontekste. Neįsitikinus dėl pagrindo apskritai reikalauti ginčijamų netesybų egzistavimo, netesybų dydžio vertinimas bei jų mažinimo perspektyvos kol kas laikytinos hipotetinio pobūdžio klausimais.

37Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kuriais ginčijamas finansinio reikalavimo pagrįstumas dalyje komunalinių mokesčių mokėjimo. Apeliantas teisus teigdamas, jog nuomos sutartimi buvo susitarta, jog šios rūšies mokesčių mokėjimo našta ir pareiga tenka nuomininkui (bankrutavusiai įmonei). Tuo tikslu nuomininkas privalėjo sudaryti tiesiogines sutartis su tokių paslaugų teikėjais (sutarties 4.4 punktas). Pirmosios instancijos teismo suformuotoje atskirųjų skundų nagrinėjimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog bankrutavusi įmonė šios nuomos sutarties nuostatos nebūtų įvykdžiusi. Taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog kreditoriniame reikalavime nurodytos atitinkamos (komunalinės) išlaidos būtų kreditoriaus sumokėtos šių paslaugų teikėjams. Priešingai, kreditorius šią reikalavimo dalį grindžia jo paties išrašyta PVM sąskaita faktūra, nors nei pagal nuomos sutartį, nei kitu šaliu susitarimu komunalinių mokesčių apskaita jam (kreditoriui) nebuvo numatyta ar priskirta. Abejones dėl šios reikalavimo dalies pagrįstumo kelia ir tai, jog skundžiama 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtinti ir Klaipėdos regione (jame yra ginčo nuomos sutarties dalykas - patalpos) veikiančių komunalines paslaugas teikiančių juridinių asmenų finansiniai reikalavimai (pvz., AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“ ir kt.). Be to, kaip matyti iš ginčijamo finansinio reikalavimo, kreditorius nurodė, jog komunalinės paslaugos nuomininkui buvo teikiamos iki 2014 m. vasario 28 d., t. y. iš esmės iki termino, kuomet, kreditoriaus teigimu, ginčo nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Kolegija pažymi, jog šios reikalavimo dalies pagrįstumo vertinimas neatsiejamai susijęs su ankstesnėje apeliacinio teismo nutarties dalyje analizuotomis sutarties nutraukimo aplinkybėmis. Nenustačius, kokiu gi pagrindu (2013 m. lapkričio 19 d. susitarimo ar kreditoriaus 2014 m. vasario 24 d. pranešimo pagrindu) nuomos sutartis faktiškai buvo nutraukta, nenustačius, kada iš tiesų sutartis buvo nutraukta, o nuomininkas perdavė nuomotojui nuomos objektą (ar 2013 m. gruodžio 1 d., ar 2013 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta susitarime, ar 2014 m. vasario 28 d., kaip teigia kreditorius ir bankroto administratorius), nėra galimybės nustatyti, ar bankrutavusi įmonė privalėjo už visą kreditoriaus nurodytą laikotarpį mokėti komunalinius mokesčius. Kita vertus, šios reikalavimo dalies pagrįstumo įvertinimui būtina ištirti ir tiesioginius įrodymus, pagrindžiančius bankroto administratoriaus ir kreditoriaus teiginius, jog kreditorius reikalaujamas išlaidas pats sumokėjo paslaugų teikėjams. Nesant tokių įrodymų, kolegija sprendžia, jog šioje nutarties dalyje aptariama kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis yra grindžiama ne objektyviais duomenimis, o deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

38Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu dėl finansinio reikalavimo dalyje įsiskolinimo už įvairius darbus pagrįstumo. Minėta, jog šias kreditoriaus išlaidas sudarė: 21 637,93 Lt už nuomotų patalpų defektų taisymą, 2 012,45 Lt už informacinio stendo demontavimo darbus, 1 568,16 Lt už padėklų su prekėmis pakrovimo darbus. Teisėjų kolegija įžvelgia požymius, jog šios išlaidos yra susijusios su nuomos sutarties nutraukimu, atlaisvinant nuomotas patalpas, vykdant pareigą nuomotojui grąžinti normalios būklės nuomotą turtą (sutarties 4.5. punktas). Kolegija sutinka, jog preliminarų šios finansinio reikalavimo dalies pagrįstumą patvirtina kreditoriaus pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros, defektiniai aktai, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti įvertinti ir apelianto argumentai dėl abejonių šių darbų būtinumu bei realumu. Apeliantas teisus teigdamas, jog ši finansinio reikalavimo dalis grindžiama išimtinai tik kreditoriaus vienašališkai perengtais ir išduotais dokumentais. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti pašalintos visos abejonės tiek dėl nurodytų darbų būtinumo, tiek dėl realumo. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios reikalavimo dalies pagrįstumo tikrinimas turėtų būti atliekamas nuomos sutarties nutraukimo aplinkybių kontekste, t. y. nustačius, kada konkrečiai ir kokiu pagrindu nuomos sutartis buvo nutraukta, o patalpos perduotos nuomininkui. Tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo abejoti 2013 m. lapkričio 19 d. susitarimo egzistavimu, tikslinga išsamiau analizuoti šio susitarimo esmę ir ribas, t. y. ar nuostata dėl šalių atleidimo nuo kompensacijų ir nuostolių mokėjimo nutraukiant sutartį, apima ir reikalavimus dėl grąžinamų patalpų būklės. Papildomų abejonių kelia ir ta aplinkybė, jog nuomotų patalpų defektai konstatuoti dar 2013 m. spalio 30 d., tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. susitarime jų šalinimas neaptartas, nors susitarimo esmė sudaro prielaidas manyti, kad šalys susitarė dėl visų sutarties nutraukimo sąlygų. Bet kuriuo atveju tokios abejonės gali būti pašalintos tik pakartotinio ir išsamaus vertinimo metu, turint (surinkus) šiuo metu trūkstamus duomenis.

39Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra ribojami įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

40Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl to galėjo neteisingai nuspręsti dėl atskiruoju skundu ginčijamos finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo (CPK 177-179, 183, 185 straipsniai). Neatlikus visapusiško faktinių aplinkybių tyrimo, ginčo finansinio reikalavimo dalies patvirtinimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos nagrinėjamu klausimu esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus AB-F „VITI“ finansinis reikalavimas dėl 6 836 544 Lt baudos už sutarties nutraukimą, 22 032,80 Lt komunalinių mokesčių, 21 637,93 Lt už patalpų defektų taisymą, 2 012,45 Lt už reklaminio stendo išmontavimo darbus, 1 568,16 Lt už padėklų su prekėmis pakrovimo darbus, naikinama ir šios finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

41Įvertinus tai, jog (kita) skundžiama 2014 m. liepos 11 d. nutartimi buvo tik ištaisomas rašymo apsirikimas 2014 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, tačiau vėlesnės nutarties rezoliucinėje dalyje atkartotas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytas kreditoriaus AB-F „VITI“ finansinis reikalavimas, konstatuotas šių nutarčių neatsiejamas ryšys. Todėl konstatavus 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalies neteisėtumą, 2014 m. liepos 11 d. nutarties dalis, kurioje fiksuotas 7 604 984,05 Lt kreditoriaus AB-F „VITI“ finansinis reikalavimas, keičiama, nurodant tvirtinamą 696 552,93 Lt dydžio AB-F „VITI“ finansinį reikalavimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42Teisėjų kolegija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžia, nes šis klausimas turės būti išsprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu,

Nutarė

44atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

45Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas 696 552,93 Lt akcinės bendrovės – firmos „VITI“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje, palikti nepakeistą.

46Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje patvirtintas akcinės bendrovės – firmos „VITI“ finansinis reikalavimas dėl 6 836 544 Lt baudos už sutarties nutraukimą, 22 032,80 Lt komunalinių mokesčių, 21 637,93 Lt patalpų defektų taisymo išlaidų, 2 012,45 Lt reklaminio stendo demontavimo išlaidų, 1 568,16 Lt padėklų su prekėmis pakrovimo išlaidų, panaikinti ir šios finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

47Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kurioje įrašytas kreditoriaus akcinės bendrovės - firmos „VITI“ 7 604 984,05 Lt finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje, įrašant šioje nutartyje akcinės bendrovės - firmos „VITI“ 696 552,93 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi iškėlė bankroto... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patenkino BUAB... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi ištaisė rašymo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) Greenstar OÜ prašo pakeisti... 10. 1. Kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti pagrįsti, o teismas privalo... 11. 2. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus AB-F „VITI“ paskaičiuotą... 12. 3. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kreditoriaus nuostolius,... 13. 4. Nutarties dalis dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Statybinių medžiagų... 14. 5. Kreditorius į finansinį reikalavimą nepagrįstai įtraukė atsakovo... 15. 6. Į ginčijamą finansinį reikalavimą nepagrįstai įtraukta suma už... 16. 7. Pirmosios instancijos teismas ir bankroto administratorius nebuvo pakankamai... 17. Atskirajame skunde pareiškėjas Greenstar OÜ taip pat pareiškė procesinio... 18. BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ administratorius prašo atskirąjį... 19. Kreditorius AB-F „VITI“ prašo pareiškėjo Greenstar OÜ atskirojo skundo... 20. Trečiasis asmuo P. R. prašo pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimą dėl... 21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. lapkričio 19 d. gauti pareiškėjo... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apeliacijos objektą sudaro teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria... 24. Dėl procesinio pobūdžio prašymų... 25. Pareiškėjas Greenstar OÜ (apeliantas) atskirajame skunde pareiškė... 26. Atskirajame skunde apeliantas pareiškė prašymą į bylą trečiuoju asmeniu,... 27. Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. lapkričio 19 d. gauti apelianto... 28. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 29. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patenkintas atsakovo... 30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog AB-F „VITI“ patvirtintą 7 604... 31. Dėl dalies finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo... 32. Bankroto proceso vienas pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios įmonės... 33. Kaip matyti iš bylos duomenų, didžiausią kreditoriaus finansinio... 34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartis... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir teisminę... 36. Pagal bankrutavusios įmonės ir kreditoriaus sudarytą Negyvenamųjų patalpų... 37. Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kuriais ginčijamas... 38. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu dėl... 39. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad... 41. Įvertinus tai, jog (kita) skundžiama 2014 m. liepos 11 d. nutartimi buvo tik... 42. Teisėjų kolegija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 45. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria... 46. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria... 47. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties dalį,...