Byla 2-37041-294/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Virgilijui Vaitekūnui,

4atsakovui V. K., atsakovo atstovui advokatui Romualdui Mikliušui,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo

Nustatė

6Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7641,23 Lt skolos, 27,32 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Panevėžio energija“ tiekė šilumos energiją negyvenamosioms patalpoms, ( - ) kurių savininkas yra atsakovas. Pastarasis neapmokėjo už laikotarpyje nuo 2011-01-01 d. iki 2011-05-01 d. suvartotą šilumos energiją. Atsakovas su ieškovu nebuvo sudaręs individualios sutarties, todėl šalių santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003-06-30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Ieškovas tvirtina, kad šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Atsakovas turėjo teisę atsijungti savo šildymo sistemą nuo bendro namo šildymo sistemos, tačiau tai padaryti jis galėjo tik laikantis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, ką numato ir LR energetikos ministro 2010-10-25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 200 p. Atsakovo šildymo prietaisai atjungti pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 7641,23 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją, kuri paskirstyta pagal metodą Nr. 4, priskaičiuotas 27,32 Lt palūkanas LR CK 6.38 str. ir 6.210 str., 6.384 str. 1d. pagrindu.

7Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas yra teisėtai, laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, yra atjungęs savo patalpas nuo centrinio šildymo sistemos dar 1992-1993 m. Šias aplinkybes, atsakovo nuomone, patvirtina: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodyta, kad atsakovui priklausančiose patalpose yra įdiegtas “vietinis centrinis šildymas”, daugiabučio namo savininkų bendrijos 2010-11-15 d. raštas, antstolio A.Bespalovo 2010-11-23 d., 2010-11-29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 0025/10/00037, Nr. 0025/10/00038, atsakovo 1998-12-10 d. pranešimas ieškovui ir prašymas leisti nupjauti šildymo sistemos vamzdžius ir ieškovo leidimas tai atlikti. Atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes atsakovas nurodo, kad patalpos nebuvo ir nėra šildomos centralizuotai nuo 1992 m., todėl ieškovas ir neteikė sąskaitų už šildymą. Patalpų šildymo sistemos patikrinimą ieškovas atliko 2010-11-11 d., tačiau pirmąją sąskaitą pateikė tik 2011-01-31 d. Atsakovas nėra faktinis ieškovo tiekiamos šilumos energijos naudotojas, todėl konkliudentiniais veiksmais sutartis negalėjo būti sudaryta. Šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo ieškovui reikšti ieškinį ir prašyti priteisti iš atsakovo skolą už šilumos energiją, kuri nebuvo tiekiama, o taip pat ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų reikalaujamos 7641,23 Lt skolos apskaičiavimą, todėl prašė ieškininius reikalavimus atmesti.

8Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. K. 7641,23 Lt skolos, 27,32 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas.

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10Atsakovas procesą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodė du dokumentus: 1993 m. sausio 6 d. termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento sistemos aktą ir savo 1992 m. gruodžio 8 d. prašymą VĮ „Butų ūkis“, kuriuo prašė jam priklausančiose patalpose (( - )) šildymą atjungti, taip pat atjungti ir karštą vandenį, nes naujomis kainomis mokėti atsisako. Atsakovas nurodė, kad šios aplinkybės paaiškėjo tik 2014 m. kovo 5 d., kai atsakovo atstovai gavo šiuos dokumentus iš kitos civilinės bylos. Atsakovo teigimu, nurodyti dokumentai patvirtina, kad patalpos, esančios ( - ), nuo centralizuoto šildymo sistemos atjungtos dar 1993 m. sausio 6 d., kai patalpos priklausė valstybinei įmonei „Viltis“; jeigu šios aplinkybės būtų žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir pateikti šie įrodymai, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas – ieškinys atmestas.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

12Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą, 2014 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

13Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs atsakovo kasacinį skundą, nusprendė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1202-130/2012 pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos už šilumos energiją, palūkanų priteisimo procesą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai iš esmės pagrįsdamas ieškinyje nurodytais motyvais.

15Atsakovas ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

16Ieškovo ieškinys atmestinas.

17Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių pateiktais įrodymais bei šalių pasisakymais teismo posėdžių metu, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos, esančios ( - ). Šias aplinkybes patvirtina 2010-12-28 d. ir 2011-05-11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai su istorijomis. Šių išrašų 2 dalyje buvo nurodyta, kad visos patalpos šildomos iš centralizuotų sistemų. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo pasirašyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ieškovas teigia, kad CK 1.71 str., 6.384 str. pagrindu laikytina, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, o prievolė mokėti už tiekiamą energiją atsirado LR Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, kad yra tinkamai ir leistinu būdu atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos, tuo realizuodamas įstatymo jam suteiktą atsijungimo galimybę nuo bendros šildymo sistemos ir atleidžiančią jį nuo pareigos ieškovui vykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovui tenka pareiga apmokėti už dalį šilumos kiekio už laikotarpį nuo 2011-01-01 d. iki 2011-05-01 d. suvartotą šilumos energiją ir taikant šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nuostatas. Įvadinio šilumos skaitiklio suskaičiuotas šilumos kiekis patalpoms buvo paskirstytas proporcingai jų plotui (kai patalpų aukštis vienodas) ar tūriui (kai patalpų aukštis nevienodas). Atsakovas nėra sudaręs sutarties, todėl jų santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003-06-30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Atsakovas nurodė, kad jis yra teisėtai atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos dar 1992-1993 m. ir patalpos laikotarpiu nuo 2011-01-01 d. iki 2011-05-01 d. nebuvo šildomos iš centralizuotų šilumos energijos tinklų, nes patalpos šildomos elektriniais prietaisais, ką patvirtina pateikti į bylą įrodymai.

18Iš teismui pateikto 1993 m. sausio 6 d. termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento sistemos akto matyti, kad atjungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos vyko ne savavališkai, o dalyvaujant ir ieškovės atstovams.

19CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

20Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

21Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo neskundžiama nutartimi konstatavo, kad „sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad skundžiamus procesinius sprendimus priėmę teismai detaliai neanalizavo kasatoriaus naujai pateikto 1993 m. sausio 6 d. termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento sistemos akto turinio, nevertino jame užfiksuotų aplinkybių kitų įrodymų kontekste, o tik nurodė, kad aktas surašytas ne dėl atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos. Iš to teismas darė išvadą, kad naujai pateikto dokumento turinyje nėra nurodyta naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. 1993 m. sausio 6 d. akte aiškiai nurodyta, kad „atjungta šildymo prietaisų M-140HO 49 sekcijos ir konvektoriai dvigubi 13, 20 metru. Taip pat atjungta 1 karšto vandens paėmimo taškas“, be to, jis patvirtina, kad atliekant nurodytus atjungimo veiksmus dalyvavo ginčo patalpų tuometinis savininkas valstybinė įmonė „Viltis“, Panevėžio šiluminių tinklų (dabar – AB „Panevėžio energija“), Butų ūkio tarnybos (BŪT) Nr. 1 (dabar – AB „Panevėžio butų ūkis“) atstovai, taigi atjungimas vyko ne savavališkai, o dalyvaujant ir ieškovės atstovams, kurie prieštaravimų nepareiškė. Nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą iš esmės, šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų kasatorius neturėjo galimybės pateikti, nors kreipėsi į pastatą administravusią ir atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos vykdžiusią įmonę AB „Panevėžio butų ūkis“, tačiau AB „Panevėžio butų ūkis“ jį pateikė tik kitoje šalių civilinėje byloje 2014 m. Taigi šis dokumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad 1992–2010 m. (18 metų) ieškovė neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovui sąskaitų už šildymą, taigi aptariamo dokumento, patvirtinančio abiejų šalių dalyvavimą atliekant šildymo prietaisų atjungimo veiksmus, reikšmė vėlesniems šalių teisiniams santykiams, jų tikrumui, apibrėžtumui ir stabilumui neabejotina.“

22Ieškovas nurodo, kad atsakovas turėjo teisę atsijungti savo šildymo sistemą nuo bendro namo šildymo sistemos, tačiau tai padaryti jis galėjo tik laikantis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, ką numato ir LR energetikos ministro 2010-10-25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 200 p., tačiau atsakovo šildymo prietaisai atjungti pažeidžiant nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje, kad 1993 m. sausio 6 d. aktas patvirtina, kad atliekant nurodytus atjungimo veiksmus dalyvavo ginčo patalpų tuometinis savininkas valstybinė įmonė „Viltis“, Panevėžio šiluminių tinklų (dabar – AB „Panevėžio energija“), Butų ūkio tarnybos (BŪT) Nr. 1 (dabar – AB „Panevėžio butų ūkis“) atstovai, todėl atjungimas vyko ne savavališkai, o dalyvaujant ir ieškovės atstovams, kurie prieštaravimų nepareiškė. Be to, atkreipiamas dėmesys į faktą, kad 1992–2010 m. (18 metų) ieškovė neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovui sąskaitų už šildymą.

23Ginčo tarp šalių kilimo metu CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu, t.y. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti šio kodekso straipsniai (šiuo metu galiojančios CK redakcijos 6.2284 straipsnis), nustatantys vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus (CK 3.383 straipsnio 4 dalis).

24Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai) , daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

27Po to, kai buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, ieškovas jokių naujų įrodymų nepateikė.

28Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio redakcijoje numatyta šilumos tiekėjo, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo teisė ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas, siekiant apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui (26 straipsnio 1 dalis).

29Kaip jau anksčiau minėta, teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovas būtų bandęs per nurodytą laikotarpį patekti į atsakovo valdomas patalpas ar būtų išsiaiškinęs apie prietaisų atjungimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

30Iš byloje esančių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011-01-01 d. iki 2011-05-01 d. įgijo pareigą sumokėti už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tiektą šilumos energiją, kadangi toks ieškovo ieškinio patenkinimas iš esmės paneigtų Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo įsiteisėjusią nutartį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai išnagrinėta atsakovo naujai pateiktų įrodymų reikšmė ir pasisakyta dėl prietaisų atjungimo teisėtumo.

31Kadangi atsakovas nenaudojo šilumos energijos laikotarpiu, už kurį ieškovas prašė priteisti skolą, aukščiau nurodytais motyvais ieškovo ieškinys atmestinas.

32Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, netekintinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

33Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

34Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas visiškai ieškovo naudai iš atsakovo nėra priteistinas sumokėtas žyminis mokestis bei kitos įrodymais pagrįstos išlaidos (CPK 93, 98 str.).

35Atsakovas prašo atlyginti 66,81 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tiek pat žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą ir 66,81 EUR už kasacinį skundą, iš viso 200,43 EUR. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai atmestas, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje yra priteisiamos. Atsakovas taip pat prašė priteisti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas: 245,31 EUR išlaidų patirtų pirmoje instancijoje, 2178 EUR teisinės pagalbos išlaidų kasacinėje instancijoje bei papildomai 181,50 EUR išlaidų. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, į reikalavimo sumą, yra ne per didelės ir negali būti pripažintos neprotingomis. Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 2604,81 EUR atstovavimo išlaidų dydis yra protingas, todėl ieškovo ieškinį atmetus pastarosios atsakovo naudai yra priteistinos (CPK 93, 98 str.).

36Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas

Nutarė

37Ieškovo UAB Panevėžio energija, į. k. 147248313, ieškinį atmesti.

38Priteisti iš UAB Panevėžio energija, į. k. 147248313, atsakovui 2805,24 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus penkis eurus 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

39Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Virgilijui Vaitekūnui,... 4. atsakovui V. K., atsakovo atstovui advokatui Romualdui Mikliušui,... 5. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę... 6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7641,23 Lt skolos, 27,32 Lt palūkanų... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 8. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios... 10. Atsakovas procesą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė... 12. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo V. K.... 13. Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs atsakovo kasacinį... 14. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai... 15. Atsakovas ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė... 16. Ieškovo ieškinys atmestinas.... 17. Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių pateiktais įrodymais bei... 18. Iš teismui pateikto 1993 m. sausio 6 d. termofikacinio vandens išleidimo,... 19. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 21. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo neskundžiama nutartimi... 22. Ieškovas nurodo, kad atsakovas turėjo teisę atsijungti savo šildymo... 23. Ginčo tarp šalių kilimo metu CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 24. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 27. Po to, kai buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, ieškovas jokių... 28. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio redakcijoje numatyta šilumos tiekėjo,... 29. Kaip jau anksčiau minėta, teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovas... 30. Iš byloje esančių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad... 31. Kadangi atsakovas nenaudojo šilumos energijos laikotarpiu, už kurį ieškovas... 32. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, netekintinas ir... 33. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 34. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas visiškai ieškovo naudai iš atsakovo... 35. Atsakovas prašo atlyginti 66,81 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį... 36. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas... 37. Ieškovo UAB Panevėžio energija, į. k. 147248313, ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš UAB Panevėžio energija, į. k. 147248313, atsakovui 2805,24 EUR... 39. Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...