Byla 2A-738-553/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Brandskeipas“ ir atsakovo UAB „Puikis LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Brandskeipas“ ieškinį atsakovui UAB „Puikis LT“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš UAB „Puikis" priteisti 15 784,29 EUR skolos, 484 EUR dokumentų teismui ruošimo išlaidas, 116 EUR už nutarties c.b. L2-2827-341/2015 vykdymą (laikinosios apsaugos priemonės) ir 713 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Nurodė, kad atsakovas, remiantis 2010-03-05 paskolos sutartimi Nr. 2010/01 (paskolos suma 8 688,60 EUR) ir 2013-03-14 trišale reikalavimo įskaitymo sutartimi Nr. 20130314 (įskaitymo suma 7 095,69 EUR), 2014-12-31 suėjus sutarčių terminui yra skolingas ieškovui 15 784,29 EUR. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas, savo 2015-08-12 atsiliepimu minėdamas santykius tarp UAB „Puikis LT" ir fizinio asmens M. L., klaidingai nurodo, jog akcininkams susitarus dėl papildomų apyvartinių lėšų įforminimo, paskolų sutartimis UAB „BRANDSKEIPAS" suteikė paskolą UAB „Puikis LT"; UAB „BRANDSKEIPAS" nebuvo UAB „Puikis LT' akcininkas. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie neva buvusį, tačiau neįgyvendintą akcininkų ar UAB "Brandskeipas“ ir UAB "Puikis LT" susitarimą pratęsti paskolos grąžinimo terminus. Atsakovas teigia, jog 2014 m. akcininkai sutarė, jog paskolų terminas yra pratęsiamas, nenurodo aiškios šio susitarimo datos, nepateikia jokių įrodymų apie buvusį akcininkų susitarimą pratęsti skolų terminus. Įrodymų ir negali būti, kadangi tokio susitarimo nebuvę. Paskolos sutarties termino pakeitimas turėjo būti apiformintas taip pat ir akcininkų susirinkimo protokolu. Akcininkų, su kuriais buvo susitarta, paskolos buvo pratęstos tai įforminant raštu. UAB „BRANDSKEIPAS" ir UAB „Puikis LT" sutartis nebuvo keičiama. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad buvo svarstyta ją pakeisti, todėl liko galioti pirminis sutarties variantas. Remiantis Civilinio kodekso 6.183 straipsniu „rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu." Atsakovas ne tik nesistengia grąžinti skolą, bet ir aktyviais veiksmais vengia jos grąžinimo, nepateikia jokių įrodymų savo teiginiui, jog jis siekia atsiskaityti su ieškovu ar susitarti dėl atsiskaitymo terminų. Priešingai, atsakovas niekaip nereagavo į ieškovo 2015-05-14 raginimą grąžinti paskolą. Dar daugiau, siekdamas išvengti lėšų nuo antstolio areštuotos banko sąskaitos nurašymo, savo klientams išsiuntinėjo prašymus dėl atsiskaitymo į kitas banko sąskaitas. Atsakovas, nesąžiningai pasinaudojęs procesinėmis teisėmis, pateikė prieštaravimą ieškovo UAB „BRANDSKEIPAS" 2015-05-25 pateiktam pareiškimui dėl teismo įsakymo. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog bylinėjimosi išlaidos neva yra nepagrįstai didelės. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog UAB „BRANDSKEIPAS" turi neproporcingai dideles išlaidas už UAB „BALTIJOS FINANSAI" parengtus dokumentus, vėl gi, nepateikdamas jokių įrodymų. Ieškovas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos yra standartinės, pagal įprastą UAB „BALTIJOS FINANSAI" praktiką. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, išskyrus registravimo adresą, kad UAB "BRANDSKEIPAS" ir UAB "Baltijos finansai" yra susijusios ir nenurodo šio teiginio ryšio su byla. Ieškovas pažymi, jog tai, kad UAB "BRANDSKEIPAS" ir dokumentus ruošusi UAB "Baltijos Finansai" yra registruotos vienu adresu – ( - ), nėra pagrindas teigti, jog jos yra susijusios. Atsakovas šiai prielaidai pagrįsti nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų. UAB „BRANDSKEIPAS" ir UAB „BALTIJOS FINANSAI" akcininkai ir darbuotojai yra skirtingi asmenys ir viena su kita šios įmonės nėra susijusios. Be to, įkainiai, kuriuos taiko UAB "Baltijos finansai'" yra visiškai standartiniai, gerokai mažesni, negu nustatyta teisės aktuose, todėl susiejimo klausimas jokios įtakos išlaidų dydžiui neturi. Šis klausimas apskritai neturi būti šios bylos nagrinėjimo objektas. Ieškovas nesutiko tartis su atsakovu dėl skolos sumos išdėstymo dalimis dėl įmonės neigiamos padėties, nes įmonė yra praktiškai bankrutavusi.
  1. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš dalies.
  2. Paaiškino, kad ieškovo reikalavimai pažeidžia skolininko interesus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir yra atmestini kaip pareikšti be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Nurodo, jog M. L., ieškovo UAB „Brandskeipas" akcininkas, nuo 2014-02-03 iki 2014-11-24 ėjo UAB „Puikis LT" direktoriaus pareigas, kartu valdė dalį UAB „Puikis LT" akcijų (nuo 2009-01-29 iki 2015-05-11, kada M. L. nuosavybės teise priklausiusios UAB „Puikis LT" paprastosios vardinės akcijos buvo parduotos varžytynėse). UAB „Puikis LT" trūkstant apyvartinių lėšų, akcininkai M. L., Š. G. ir UAB „BDM Group" suteikė atsakovui paskolas laikotarpiui iki 2014-12-31. M. L. indėlis į atsakovo bendrovės veiklą buvo įteisintas 2010-03-05 paskolos sutartimi Nr.2010/01. 2014 m. akcininkai sutarė, kad paskolų terminas yra pratęsiamas, atsakovo bendrovė, atstovaujama M. L., su Š. G. bei UAB „BDM Group" pasirašė priedus prie paskolų sutarčių, kurių pagrindu paskolos grąžinimo terminas buvo nukeltas. Tik po M. L. darbo sutarties nutraukimo akcininkai sužinojo, kad 2010-03-05 paskolos sutarties su UAB „Brandskeipas" termino pratęsimas nebuvo įformintas. M. L., nutraukęs darbo santykius su atsakovo bendrove, negrąžino jai priklausančio nešiojamo kompiuterio „MacBook Air 13" (1 024,97 EUR (3539 Lt) vertės) ir modemo „ZTE MFS23 4G" (86,60 EUR (299 litų) vertės). Atsakovas nurodė, kad už abonento, kuriuo naudojasi M. L., paslaugas UAB Omnitel kiekvieną mėnesį yra mokama po 31,15 EUR (nuo darbo sutarties su M. L. nutraukimo iki 2015-08-01 jau sumokėta 249,20 EUR). Be to, UAB „Puikis LT“ negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl tokiais buvusio akcininko veiksmais yra pažeidžiami atsakovo bendrovės interesai. Be to, atsakovo bendrovėje atlikus turto inventorizaciją, pasigesta džiovinimo spintos, kurios įsigijimo kaina -1 024,94 EUR (5329,40 Lt); dėl šio dingusio turto M. L. negalėjo paaiškinti. UAB „Puikis LT"' ne kartą (tiek telefonu, tiek el. paštu, raštu) kreipėsi dėl atsakovo bendrovei priklausančio turto grąžinimo, tačiau į raginimus M. L. nereagavęs, vėliau paaiškinęs, kad kompiuterį ir modemą jis sulaikęs, kol bus patenkintas jo reikalavimas grąžinti skolą (šalių susirašinėjimai pridedami). Ieškovas yra informuotas apie tai, kad šiuo metu atsakovo bendrovės finansinė situacija yra sudėtinga, todėl atsakovas neturi galimybės padengti įsiskolinimus artimiausiu metu. Neteisėtai pasisavinus UAB „Puikis LT" turtą, sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal 2010-03-05 paskolos sutartį negali būti vykdomas. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, didžiąją dalį faktinių aplinkybių ieškinyje sąmoningai nutylėdamas, tokiu būdu siekdamas nesąžiningai pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą ir siekdamas įgyti daugiau turtinių teisių negu turi. Atsakovas nurodė, jog jis siekia atsiskaityti su kreditoriais, susitarti dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų, didinti pajamas, todėl jam reikalingas visapusiškas kreditorių (ypač akcininkų) palaikymas. Atsakovas paaiškino, jog ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios šioje byloje yra neproporcingai didelės, pvz. prašo priteisti 242 EUR už ieškinio teismui parengimą, 121 EUR už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą parengimą ir pan., į bylą pateikti procesiniai dokumentai yra mažos apimties, parengti pagal šabloną, todėl tokios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos protingomis. Nurodo, kad dokumentus ruošusi UAB „Baltijos finansai" ir UAB „Brandskeipas" veikia tuo pačiu adresu ( - ) (tai patvirtina į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra Nr.BFlN003284), todėl galimai tai yra susijusios įmonės.
  3. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog atsakovas negalėtų mokėti pusės sumos iš karto ir 12 mėnesių terminas atsakovui netinka. Nurodė, jog paskola atsakovui suteikta dalimis; pagal dokumentus atsakovas neturi nekilnojamojo turto, bet turi įplaukas, turi ilgalaikio turto, kurio suma apie 15 500 EUR, o viso bendras turtas sudaro apie 88 000 EUR; vertina mokėjimą dalimis (18 mėnesių laikotarpiui) pagal savo finansinę padėtį, kuri nėra iš viso bloga, bet negali iš karto sumokėti. Nurodė, jog ieškovo naudai yra taikytas atsakovui areštas 9 674 EUR sumai, areštuotos akcijos. Taip pat nurodė, jog ieškovas neįrodė, jog suteikęs pinigus, ieškovo reikalas įrodinėti tai ir ieškovas turi pateikti dokumentus. Nurodė, jog trišalio susitarimo neginčija, tačiau paaiškino, jog buvęs atsakovo direktorius, t. y. ieškovo atstovas, turėjęs pratęsti paskolos grąžinimo terminą, to nepadaręs; bylos nagrinėjimo išlaidos iš ieškovo pusės neadekvačios.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-03-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Puikis LT“ ieškovo UAB „Brandskeipas“ naudai 8 688,60 EUR paskolos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Puikis LT“ ieškovo UAB „Brandskeipas“ naudai 391,92 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Puikis LT“ 7,44 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovo UAB „Brandskeipas“ 5,80 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – jas sumažino iki 8 688,60 EUR ir paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti mokėjimo pavedimai 2010-03-05 Nr. 03051202 ir 2010-12-30 Nr. 12301043 patvirtina, jog ieškovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė. Teismas konstatavo 2010-03-05 paskolos sutarties sudarymo faktą ir sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą pagal šią sutartį tenkintinas. Teismas iš į bylą pateiktų minėtų rašytinių įrodymų turinio nenustatė apie ginčo šalių ketinimus tartis ar buvus pasiektą susitarimą dėl kitokio paskolos grąžinimo termino pagal paskolos sutartis. Atsakovas į bylą jokių kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys būtų susitarusios dėl kitokio paskolos grąžinimo termino, nepateikė, todėl teismas sprendė, jog atsakovo paskolos grąžinimo termino ginčijimas pagal paskolos sutartį ieškovui yra nepagrįstas. Teismas sprendė, jog išdėsčius atsakovo pripažįstamos skolos mokėjimą, būtų neabejotinai pažeisti teisėti ieškovo interesai gauti savo reikalavimo patenkinimą, paneigtas teisėtų lūkesčių principas, LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, toks sprendimas prieštarautų susiformavusiai teismų praktikai, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovo prašomu būdu. Teismas nurodė, kad trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 20130314 patvirtina, kad UAB „Brandskeipas“, UAB „AD COUTURE“ ir UAB „Puikis LT“ sudarė sutartį, kuria sutarė pabaigti prievoles priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Nustatė, jog 2012-05-30 UAB „AD COUTURE“ yra sudariusi paskolos sutartį su UAB „Brandskeipas“ dėl 24 500 Lt paskolos (į bylą rašytinių įrodymų nepateikta); 2010-03-05 ir 2011-05-13 UAB „Puikis LT“ yra sudariusi paskolos sutartis su UAB „AD COUTURE“ dėl 36 000 Lt ir 5 000 Lt paskolų (į bylą pateiktos abi sutartys). Minėtos Trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties šalys susitarė dėl įskaitymo sąlygų: UAB „AD COUTURE“ įsiskolinimą UAB „Brandskeipas“ naudai 24 500 Lt užskaito atitinkamu reikalavimu iš UAB „Puikis LT“; šio užskaitymo suma yra 24 500 Lt (3.1. p.); po tarpusavio užskaitymo UAB „Puikis LT“ lieka skolinga 16 500 Lt UAB „AD COUTURE“ naudai. UAB „Puikis LT“ UAB „Brandskeipas“ naudai lieka skolinga 24 500 Lt (3.2.p.); po tarpusavio užskaitymo UAB „AD COUTURE“ yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Brandskeipas“. Tolimesnis atsiskaitymas vykdomas pagal šalių sudarytų sutarčių sąlygas (3.3.p.). Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pinigų perdavimo faktą pagal 2010-03-05 ir 2011-05-13 bei 2012-05-30 paskolų sutartis, kaip būtiną paskolos sutarties elementą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė tarp šalių susiklosčiusių paskolos sutartinių santykių dėl 24 500 Lt/ 7 095,69 EUR sumos, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimo netenkino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimą dalyje, kurioje ieškovo reikalavimas atsakovui atmestas dėl 7 095,69 EUR skolos priteisimo ir dalies bylinėjimosi išlaidų bei priimti naują sprendimą - ieškovo reikalavimą dėl 7 095,69 EUR skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė tarp šalių susiklosčiusių paskolos sutartinių santykių dėl 7 095,69 EUR sumos. Ieškovas reikalavimus byloje kėlė, remdamasis 2013-03-14 trišale įskaitymo sutartimi Nr. 20130314, o ne teismo nurodytomis 2010-03-05, 2011-05-13, 2012-05-30 paskolos sutartimis. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino savo įsipareigojimus ieškovui. Atsakovas pripažino savo prievolę atsiskaityti pagal Trišalę sutartį, tačiau kėlė klausimą tik dėl atsiskaitymo termino, todėl ieškovui nebuvo pareigos įrodinėti pinigų pervedimo faktų pagal paskolos sutartis. Be to ieškovas nebuvo 2010-03-05 ir 2011-05-13 paskolos sutarčių šalimi, nes jos buvo sudarytos tarp atsakovo ir UAB „AD COUTURE“.
    2. Trišalė sutartis neprieštarauja teisės norminiams aktams, yra galiojanti, nėra nuginčyta ir turi būti vykdoma, esant trišalei sutarčiai ieškovui neatsiranda prievolė įrodyti buvus paskoliniams santykiams tarp UAB „AD COUTURE“ ir UAB „Puikis LT“, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus atsakovui dalyje dėl 7 095,69 EUR skolos priteisimo;
    3. UAB „AD COUTURE“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui. Pirminė prievolė iš kurios atsirado ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo skolos yra 2010-03-05 ir 2011-05-13 paskolos sutartys, sudarytos tarp UAB „AD COUTRE“ ir atsakovo. Pagal CK 6.107 str. 1 d. skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie perleidimą. Šiuo atveju su reikalavimo perleidimu sutiko, Trišalės sutarties sudarymo metu jokių atsikirtimų nereiškė nei naujam, nei senam kreditoriui, iš to seka, kad šiuo metu atsakovas negali reikšti atsikirtimų naujam skolininkui, kuriuos jis turėjo reikšti trišalės sutarties sudarymo metu, negali reikšti atsikirtimų dėl tariamai neįvykusių piniginių perlaidų pagal aptariamas paskolos sutartis, kadangi šį faktą pripažino pasirašydamas Trišalę sutartį;
    4. Atsakovui remiantis Trišale sutartimi, o ne minėtų paskolos sutarčių pagrindu, tačiau esant tokiems pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams ieškovui tik po skundžiamo sprendimo priėmimo iškilo būtinybė pateikti turimus įrodymus apie pinigų perdavimo faktus. Ieškovas įsitikinęs, kad pridedami įrodymai neužvilkins nagrinėjamos bylos bei padės bylą išspręsti visapusiškai ir teisingai;
    5. Teismas nagrinėdamas bylą neįtraukė UAB „AD COUTURE“ trečiuoju asmeniu, nors byla susijusi su UAB „AD COUTURE“. Skundžiamas sprendimas turi įtakos UAB „AD COUTURE“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.
  1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimą dalyje dėl teismo sprendimo išdėstymo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškovo naudai priteistą 8 688,60 EUR sumą iš atsakovo išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 876,90 EUR. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų dėl atsakovo turtinės padėties, tuo pagrindu neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą. Sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, negali būti paneigtos skolininko teisės bei teisėti interesai. Asmens, prašančio vykdyti teismo sprendimą visą iš karto, interesai negali būti suabsoliutinti ir iškelti aukščiausi asmens, turinčio tokį sprendimą vykdyti;
    2. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas yra nepajėgus sumokėti visą paskolos sumą iš karto, o pagal savo finansines galimybes priteistą sumą sumokėti dalimis, t.y. per 18 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 876,90 EUR;
    3. Nesuprantamas ir prielaidomis paremtas teismo motyvas, kad paskolos grąžinimo išdėstymas per 18 mėnesių pažeistų ieškovo interesus gauti savo reikalavimo patenkinimą. Išdėsčius paskolos grąžinimo terminą 18 mėnesių būtų užtikrinta protinga ir teisinga abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, kuria remiantis būtų išdėstyta teismo procesinio sprendimo įvykdymas.
  1. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti atsakovo skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimo dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais 2004-10-04 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-495/2004, 2006-11-17 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-594/2006, 2011-04-04 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-61/2011 dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas atsakovo skundžiama sprendimo dalimi pagrįstai netaikė sprendimo įvykdymo išdėstymo, kadangi sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo Konstitucijos saugomus teisėtus lūkesčius, be to, byloje nenustatyta itin prasta atsakovo turtinė padėtis. Teismas pagrįstai atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį;
    2. Atsakovas teigia apie savo pajamų didinimą, nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius. Atsakovas nuo 2014-12-31 net iš dalies nėra atsiskaitęs su ieškovu, tai patvirtina, kad atsakovas nesiekia tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, elgiasi nesąžiningai;
    3. Iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, priešingai pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog gauna lėšas, tačiau jos yra areštuotos dėl šios nagrinėjamos bylos, iš to seka, kad atsakovas yra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau ilgą laiką vengia tai padaryti. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad ateityje jo turtinė padėtis pagerės;
    4. Šiuo metu ieškovas veikia nuostolingai, veiklos beveik nevykdo, balansas nulinis, todėl įmonę nuspręsta likviduoti, tačiau dėl likusių teisėtų reikalavimų to neįmanoma padaryti. Dėl šio užsitęsusio bylinėjimosi ieškovas nuolat patiria nuostolius, nes turi mokėti darbuotojams, turi atsiskaitinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms.
  1. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Sprendime ir kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui yra keliami tapatūs reikalavimai, kaip ir paskolos sutarčiai, todėl pinigų perdavimo faktas šioje byloje yra esminis elementas, kurį ieškovas galėjo ir turėjo įrodyti. Tačiau ieškovas sugebėjo pateikti tik 2010-04-05 ir 2011-05-13 paskolos sutartis sudarytas tarp atsakovo ir UAB „AD COUTURE“, kurios pinigų perdavimo fakto nepatvirtina. Ieškovas prieš sudarydamas Trišalę sutartį, privalėjo įvertinti, ar tokia Trišalė sutartis yra pagrįsta ir ar jo kaip naujojo kreditoriaus reikalavimas bus pagrįstas ir egzistuojantis;
    2. Ieškovas privalėjo elgtis sąžiningai ir atidžiai. Ieškovas turėjo pareigą aktyviai veikti, domėtis ar pradinio kreditoriaus UAB „AD COUTURE“ perleidimas ieškovui yra pagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tarp atsakovo ir UAB „AD COUTURE“ sudarytų paskolų sutarčių pagrindu buvo pinigų perdavimai atsakovui;
    3. Ieškovas klaidingai aiškina CK 6.170 str. 1 d. Ši įstatymo norma nedraudžia skolininkui reikšti atsikirtimus naujajam kreditoriui, o tik apibrėžia tokių atsikirtimų ribas, kad naujajam kreditoriui atsikirtimai gali būti tik tokie patys. Atsakovas turi teisę reikšti visus atsikirtimus naujajam kreditoriui, įskaitant ir dėl paskolos dalyko perdavimo;
    4. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad nei atsakovas, nei teismas nekėlė klausimo dėl pinigų perleidimo fakto ir kad ši aplinkybė jam tapo žinoma tik gavus teismo sprendimą. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovė buvo pareikalavusi, kad ieškovas pateiktų įrodymus dėl 2010-03-05, 2011-05-13 paskolos sutarčių pinigų perleidimo fakto įrodymo, o ieškovas pateikė tik dalies paskolos perdavimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas, teigdamas, kad išreikalauti tokius įrodymus turėjo atsakovas ar teismas, nesiremia imperatyvia įstatymo norma, dėl įrodymų išreikalavimo. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog pats būtų ėmęsis bet kokių veiksmų, siekdamas gauti įrodymus, kuriuos ketino pateikti į šią bylą. Jeigu ieškovas jau sugebėjo pateikti minėtas paskolos sutartis, galėjo pateikti ir minėtų paskolos sutarčių pinigų perdavimo įrodymus;
    5. Ieškovas apeliacinio skundo argumentais dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės pats sau prieštarauja, kad byloje pateiktos paskolos sutartys yra nesusijusios su Trišale sutartimi ir neturi būti vertinamos. Aiškinant kilusius ginčus dėl reikalavimo perleidimo teismas privalo įvertinti prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku. Teismas pagrįstai vertino, kad minėtos paskolos sutartys yra susijusios su Trišale sutartimi ir ieškovas privalėjo įrodyti pinigų perdavimo faktą tarp minėtų paskolos sutarčių;
    6. Spręsdamas dėl įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos procesą ir ar šalis prašanti prijungti naujus įrodymus, tokia teise nepiktnaudžiauja. Ieškovas klaidinančiai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nei teismas, nei atsakovas nekėlė klausimo dėl įrodymų, liudijančių pinigų perdavimo faktą, kadangi atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovo nuomone, ieškovas galėjo šiuos dokumentus pateikti pirmos instancijos teisme metu, o apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti juos priimti;
    7. Ieškovas jau reikšdamas ieškinį, galėjo pasinaudoti visomis savo kaip ieškovo procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 42 str. Ieškovas, reikšdamas teisme ieškinį, turi įvardyti jo pažeistą teisę ar teisėtą interesą, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, įtraukti visas šalis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas (CPK 13 str.). Akivaizdu, kad ieškovas to nepadarė. Ieškovas nuo pat ieškinio pateikimo dienos, suvokė, kad UAB „AD COUTURE“ yra susijusi su bylos nagrinėjimu. Teismas pagrįstai trečiuoju asmeniu byloje neįtraukė UAB „AD COUTURE“.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį, skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

5Dėl ieškovo apeliacinio skundo

6Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovas teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl paskolos sutarčių dalyko perdavimo. Ieškovas teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos ieškovo įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.
Dėl trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties vertinimo
  1. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo atsisakymu priteisti iš atsakovo 7 096,69 EUR sumą, kurią atsakovas skolingas ieškovui pagal 2013-03-14 trišalę įskaitymo sutartį. Apeliantas nurodo, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimu pagal šią sutartį ir kėlė klausimą tik dėl prievolės įvykdymo termino, todėl ieškovui nebuvo pareigos įrodinėti pinigų pervedimo faktų pagal paskolos sutartis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pinigų perdavimo faktą pagal sutartį turi įrodyti ieškovas, kadangi jis nebuvo paskolų sutarčių šalis.
  2. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 15 784,29 EUR skolą grindė 2010-03-05 paskolos sutartimi dėl 8 688,60 EUR (30 000 Lt) ir 2013-03-14 trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi dėl 7 095,69 EUR (24 500 Lt).
  3. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia aplinkybėmis, jog ieškovas nepratęsė 2010-03-05 Paskolos sutarties termino ir atsakovas negali sumokėti reikalaujamos sumos iš karto.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė tarp šalių susiklosčiusių paskolos sutartinių santykių dėl 7 095,69 EUR sumos, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 7 095,69 EUR sumą atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pinigų perdavimo faktą pagal paskolos sutartis, kurios yra 2013-03-14 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties pasirašymo pagrindas.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas neįrodė tarp šalių susiklosčiusių paskolos sutartinių santykių dėl 7 095,69 EUR sumos. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo 2013-03-14 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys 2013-03-14 trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi pripažino tarp šalių egzistuojant paskolinius teisinius santykius. Kaip matyti iš 2013-03-14 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 20130314, šalys patvirtino, kad UAB „AD COUTURE“ 2012-05-30 yra sudariusi paskolos sutartį su UAB „Brandskeipas“ dėl 24 500 Lt paskolos; UAB „Puikis LT“ 2010-03-05 yra sudariusi sutartį su UAB „AD COUTURE“ dėl 36 000 Lt paskolos ir 2011-05-13 - sutartį dėl 5 000 Lt paskolos. 2013-03-14 trišale reikalavimų sutartimi šalys susitarė, jog UAB „AD COUTURE“ įsiskolinimą UAB „Brandskeipas“ naudai 24500 Lt užskaito atitinkamu reikalavimu iš UAB „Puikis LT“ ir po tarpusavio užskaitymo UAB „Puikis LT“ liekas skolingas 16 500 Lt UAB „COUTURE naudai, o UAB „Puikis LT“ lieka skolingas UAB „Brandskeipas“ naudai 24 500 Lt. Minėta sutartis yra pasirašyta visų trijų įmonių, neginčijama ir galiojanti, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog šalys šia sutartimi patvirtino tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius ir įsipareigojimų dydį.
  6. Nesant byloje įrodymų, jog 2013-03-14 trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis galėtų būti vertinama kaip negaliojanti ar atliktas reikalavimų įskaitymas nepagrįstas, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti 7 095,69 EUR skolą iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo – nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neįtraukė UAB „AD COUTURE“ trečiuoju asmeniu, nors nagrinėta byla akivaizdžiai susijusi su UAB „AD COUTURE“, o teismo priimtas sprendimas bei išdėstyti motyvai akivaizdžiai turi įtakos UAB „AD COUTURE“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.
  2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog skundžiamo sprendimo motyvai turėjo įtakos UAB „AD COUTURE“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dėl 7 095,69 EUR skolos ir pripažinus, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, o pasirašyta reikalavimų perleidimo sutartimi šalys patvirtino paskolinius teisinius santykius, sprendimas neturi įtakos UAB „AD COUTURE“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.

7Dėl atsakovo apeliacinio skundo

8Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

  1. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo atsisakymu išdėstyti sprendimu priteistą skolą 18 mėnesių terminui. Pasak atsakovo, teismas visiškai nevertino atsakovo kartu su prašymu pateiktų įrodymų dėl jo turtinės padėties. Teismas privalo atkreipti dėmesį į šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Išdėsčius paskolos grąžinimo terminą 18 mėnesių būtų užtikrinta protinga ir teisinga abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.
  2. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–68/2004). Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016).
  3. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sunki šalies turtinė padėtis nėra aplinkybė, kuri per se lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar pan., nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 18 mėnesių terminui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovo, teisėtų lūkesčių pažeidimą.
  4. Antra, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl šios priežasties - apeliantui nei su prašymu, nei su apeliaciniu skundu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas - darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai (CPK 284 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkrečiu atveju skolos ieškovui priteisimą sąlygojo būtent paties atsakovo veiksmai, pastarajam vėluojant sumokėti įsiskolinimą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vien tik apelianto noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovo turtinį interesą, kurio atsiradimą sąlygojo būtent atsakovo veiksmai.
  5. Trečia, sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, reikšmingi yra skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo ieškovo ieškinio pareiškimo (2015-07-09) praėjo daugiau nei dveji metai, o nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo – devyneri mėnesiai, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad per šį laikotarpį būtų grąžinęs ieškovui bent dalį įsiskolinimo.
  6. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, reikšmingus teismui sprendžiant dėl šio prašymo ir nepažeidė CPK 284 straipsnio reikalavimų, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
  1. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra keičiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
  1. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė šias išlaidas: 592 EUR žyminio mokesčio, 116 EUR už antstolio paslaugas, 4,34 EUR banko paslaugų mokesčiai ir 485,03 EUR už teisines paslaugas.
  3. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 592 EUR žyminio mokesčio, 116 EUR išlaidų antstolio paslaugoms ir 4,34 EUR banko paslaugų mokesčiui atlyginti.
  4. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priteisti ieškovui išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kadangi teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.
  5. Teismas už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą patyrė 13,54 EUR, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties
  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi pakeitė 2015-05-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Puikis LT“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui UAB „Puikis LT“ ir esančias pas skolininką UAB „Puikis LT“ ar trečiuosius asmenis, neviršijant 15784,29 EUR sumos.
  2. Skundžiamu sprendimu teismas pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jas sumažino iki 8 688,60 EUR bei paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  3. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą ir ieškovo naudai priteisus iš atsakovo 15 784,29 EUR skolos, yra pagrindas palikti galioti 2015-06-11 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 15 784,29 EUR sumai iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 1d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 213 EUR žyminio mokesčio išlaidų, 400 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už apeliacinį skundą, 4,34 EUR banko mokesčių, 200 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą. Atsakovas byloje patyrė 31 EUR žyminio mokesčio išlaidų.
  2. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo apeliacinį skundą patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 213 EUR žyminio mokesčio, 400 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinį skundą ir 4,34 EUR banko mokesčių.
  3. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 200 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą apmokėti.

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

11Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

12Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

13Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

14Priteisti iš atsakovo UAB „Puikis LT“, į. k. 302302185, ieškovo UAB „Brandskeipas“, į. k. 126276291, naudai 15 784,29 EUR (penkiolika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 29 ct) skolos.

15Priteisti iš atsakovo UAB „Puikis LT“, į. k. 302302185, ieškovo UAB „Brandskeipas“, į. k. 126276291, naudai 592 EUR (penkis šimtus eurų) žyminio mokesčio už ieškinį ir 120,34 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų, 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisti iš atsakovo UAB „Puikis LT“, į. k. 302302185, 13,54 EUR (trylika eurų, 54 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

17Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

18Priteisti iš atsakovo UAB „Puikis LT“, į. k. 302302185, ieškovo UAB „Brandskeipas“, į. k. 126276291, naudai 213 EUR (du šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 604,34 EUR (šeši šimtai keturi eurai, 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai