Byla 2A-26-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Petro Jaržemskio, Sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei dalyvaujant ieškovui M. K. ieškovo atstovui advokatui N.Kirkilui atsakovo atstovams D. Š. , advokatei K.Pugačienei

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui UAB „Gubernija“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas M. K. 2009-10-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

  1. panaikinti 2009-08-07 įsakymą Nr. 105/k, 2009-08-13 įsakymą Nr. 112/k, 2009-08-13 įsakymą Nr. 113/k, 2009-08-13 įsakymą Nr. 114/k, 2009-08-31 įsakymą Nr. 127/k, 2009-09-07 įsakymą Nr. 134/k dėl drausminių nuobaudų skyrimo pripažįstant juos neteisėtais ir nepagrįstais;
  2. panaikinti 2009-09-22 įsakymą Nr. 143/k dėl ieškovo atleidimo, pripažįstant jį neteisėtu;
  3. priteisti iš atsakovo UAB „Gubernija“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;
  4. grąžinti ieškovą į darbą;
  5. priteisti iš atsakovo UAB „Gubernija“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas;
  6. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog dirbo pas atsakovą nuo 2007-07-17 pardavimų tarnybos Vilniaus regiono vadovu. Paaiškino, kad 2009-06-23 bendrovės generaline direktore išrinkus V. D. , administracijos personalas pradėjęs ieškoti preteksto ieškovą atleisti iš darbo. 2009-09-22 įsakymu Nr. 143/k atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškovu pagal DK 136 str. 3 d.1 p., t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

6Ginčydamas drausmines nuobaudas, ieškovas nurodė, kad jas skiriant nebuvo laikomasi įstatymų numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, nesuteikiama pakankamai laiko pasiaiškinimams parašyti, arba įsakyme, kaip antai 2009-08-13 Nr. 112/k, nenurodyta, kokią pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą pareigą ieškovas pažeidęs, arba apskritai nuobaudos paskirtos nepagrįstai. Ieškovo teigimu, drausminių nuobaudų skyrimas per trumpą laiką, t.y. nuo 2009-08-09 iki 2009-09-07, o iš jų net trys nuobaudos skirtos 2009-09-13, rodo, kad atsakovas sistemingai siekė ieškovą atleisti iš darbo.

7Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas patikslino, kad būti grąžintas į ankstesnį darbą jis nenorįs, nes jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl jis teismo prašė pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovo 15434,26 Lt. vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei 8567 Lt. išeitinės pašalpos.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo M. K. ieškinį atsakovui UAB “Gubernija“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atmetė.

9Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui UAB “Gubernija“1400 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, jog per laikotarpį nuo 2009-08-07 iki 2009-09-22 ieškovui buvo paskirtos 7 drausminės nuobaudos. 2007-08-07 įsakymu Nr. 105/k ieškovui buvo paskirtas papeikimas už pasiaiškinimo nepateikimą dėl 2009-08-04 rašte Nr.503 nurodytos produkcijos nepateikimą į MAXIMA LT. Su šiuo įsakymu ieškovas buvo supažindintas 2009-08-11. Teismo nuomone, ieškovo teiginys, kad jis negalėjęs laiku, t.y. iki 2009-08-06, pateikti paaiškinimo dėl produkcijos nepateikimo į MAXIMA LT, nes darbdavio reikalavimą gavęs tik 2009-08-11, įrodymais neparemtas. Iš byloje pateikto 2009-08-07 akto, pasirašyto trijų atsakingų darbuotojų matyti, kad toks nurodymas buvo duotas. Ieškovo pareiga vykdyti vadovų nurodymus yra numatyta įmonės Vidaus darbo tvarkos taisyklėse bei Pardavimų tarnybos regiono vadovo Pareiginiuose nuostatuose, su kuriais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog DK 240 str. numatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka nebuvo pažeista, todėl pripažinti minėtą drausminę nuobaudą neteisėta, pagrindo nėra.

112009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr.112/k ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda- papeikimas už tai, kad ieškovas nesuderino „Duonos gaiviojo giros gėrimo“ kainos su UAB ,,Lukoil“. Teismas nustatė, jog ši pareiga numatyta Pardavimų tarnybos regiono vadovo pareiginių nuostatų 9.10 p.p. Aplinkybę, kad giros kaina nebuvo suderinta, patvirtina ieškovo pasiaiškinimas bei elektroninis susirašinėjimas su pardavimų direktoriumi.

122009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 113/k ieškovui skirta pastaba už tai , kad ieškovas nevykdė bendrovės pardavimų direktoriaus nurodymo pateikti skolų suvestinės su rekomenduojamų kreditų riba pirkėjams. Teismo teigimu, iš ieškovo 2009-08-11 rašyto pasiaiškinimo matyti, kad 2009-08-04 jis gavo savo tiesioginio viršininko žodinį nurodymą pateikti skolų suvestinę, o vadybininko V. G. skolų suvestinė nebuvo pateikta. Ieškovo pareiga vykdyti vadovo nurodymus numatyta Pareiginiuose nuostatuose, Vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

132009 m.rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 114/k ieškovui buvo paskirta pastaba už tai, kad ieškovas nustatytu laiku, t.y. iki rugpjūčio 6d., nepateikė Vilniaus regiono darbuotojų atlyginimų priedų už 2009m. liepos mėnesį. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, darbuotojų atlyginimo priedai buvo pateikti tik rugpjūčio 10 d. Savo pasiaiškinime dėl šio pažeidimo ieškovas nurodė, kad darbuotojų priedai negalėjo būti pateikti anksčiau, nei suvesti galutiniai pardavimų rezultatai, tačiau šią aplinkybę teismo posėdžio metu paneigė atsakovo atstovas – ieškovo buvęs viršininkas D. Š. , patvirtinęs, kad pardavimai suvedami tą pačią dieną. Ieškovo pareiga skaičiuoti pavaldiems darbuotojams priedus už darbo rezultatus iki sekančio mėnesio 6-os dienos yra įtvirtinta Pardavimų tarnybos regiono vadovo pareiginių nuostatų 21 p.

142009 m,. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. 127/k ieškovui buvo skirta nuobauda – papeikimas už tai, kad ieškovas 2009-08-14 inventorizacijos metu nepateikė visų materialinių vertybių, esančių Vilniaus sandėlyje Sleževičiaus g. 7. Teismas nurodė, jog iš inventorizacinio apyrašo matyti, kad 2009-08-14 buvo nustatytas 200 euro padėklų trūkumas. Atlikus pakartotinę euro padėklų inventorizaciją Vilniaus sandėlyje paaiškėjo, kad išvežtų ir grąžintų padėklų kiekis sutampa. Kadangi Regiono vadovas atsako už materialinių vertybių inventorizacijos tvarką ir teisingą duomenų pateikimą buhalterijai (pareiginių nuostatų 22p.), todėl teismo nuomone ir ši drausminė nuobauda paskirta pagrįstai.

152009 m. rugsėjo 7 įsakymu Nr. 134/k ieškovui paskirtas papeikimas už tai, kad ieškovas nederina Vilniaus regionui priskirtų transporto priemonių remonto darbų ir kainų su transporto vadovu A. K. , o atlieka remonto darbus savo nuožiūra. Ieškovo pareiga pateikti paraišką dėl automobilio remonto nustatyta Pareiginių nuostatų 17 p. bei 2009-02-25 įsakymu Nr.26/k. Darbo tvarkos taisyklių pažeidimą patvirtina Tarnybinis pranešimas, pasirašytas A. K. PVM sąskaitos faktūros, paties ieškovo pasiaiškinimas.

162009 m.rugsėjo 21d. įsakymu Nr.141/k ieškovui už darbo drausmės pažeidimą – automobilio naudojimą nedarbinėms reikmėms, kuro pylimą nedarbo dienomis buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pareiginių nuostatų 17p. numato, kad pardavimų regiono vadovas neturi teisės naudoti tarnybinio automobilio asmeniniais tikslais. Iš byloje pateikto 2009m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, pildomo paties ieškovo matyti, kad rugpjūčio 2 d. pažymėtos poilsio dienos (b.l.147). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. Z. ir G. S. patikimai nepatvirtino aplinkybių, kad ieškovas savaitgalį dirbo. Jokių rašytinių sutarčių tą savaitgalį nebuvo pasirašyta, o šaldytuvų taisymas į ieškovo pareigas apskritai neįeina. Todėl darytina išvada, kad ir ši drausminė nuobauda buvo skirta pagrįstai.

17Esant sistemingam darbo pareigų nevykdymui ar netinkamam jų vykdymui, kai darbuotojui taikytos švelnesnės drausminės nuobaudos nebuvo efektyvios, įstatymas leidžia darbdaviui už darbo pažeidimą taikyti griežčiausią nuobaudą- atleidimą iš darbo.

18Nustatęs, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai, teismas ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu netenkino.

19Apeliaciniu skundu ieškovas M. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. dėl 2009-08-07 įsakymu Nr. 105/k paskirtos nuobaudos apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai vertino atsakovo 2009-08-04 raštą dėl ieškovo pasiaiškinimo pateikimo, neatsižvelgė į tai, kad nėra aiškiai suformuluota, kaip to reikalauja DK 240 str. 1 d. aiškinimas, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą padarė ieškovas, į tai, kad ieškovui nebuvo pasiūlyta, kad jis nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo atžvilgiu taikymui, į tai, kad nebuvo pateikti jokie ieškovo kaltės įrodymai ir kt. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino ieškovo 2009-08-11 pasiaiškinimą, kuriame buvo nurodyta, jog tiekimo grafikų pakeitimai buvo išsiųsti liepos 8 d., o kadangi iš „Maxima“ pusės grafikai buvo pakeisti tik nuo liepos 14 d., todėl produkcijos nepristatymas liepos 10 d. negali būti aiškinimas kaip ieškovo darbo pareigų pažeidimas. Nurodo, jog teismas neobjektyviai vertino aplinkybę, kad nėra įrodymų, kada faktiškai ieškovui buvo įteiktas 2009-08-04 raštas dėl ieškovo pasiaiškinimo pateikimo. Šiame rašte taip pat nėra įrodymų, kada atsakovas įteikė ieškovui šį raštą. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone, teismas šią situaciją turėjo vertinti darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies naudai, kadangi darbdavys privalo įrodyti visas su darbuotojo pažeidimu susijusias aplinkybes. Be to, teismas taip pat netinkamai vertino rašytinį įrodymą – 2009-09-07 aktą dėl ieškovo atsisakymo rašyti pasiaiškinimą. Apeliantas pastebi, jog jis rašyti pasiaiškinimo neatsisakė, jį parašė 2009-08-11. Kadangi ieškovo darbo vieta buvo ( - ) tuo tarpu atsakovo administracijos faktinė ir nuolatinė buveinė yra ( - ). Todėl D. Š. , A. S. , J. B. negalėjo konstatuoti aplinkybės, kad ieškovas atsisakė rašyti pasiaiškinimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad visis 2009-08-07 aktą pasirašę asmenys 2009-08-07 buvo Vilniuje;
  2. dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 112/k paskirtos nuobaudos apeliantas pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, kad 2009-08-07 reikalavimą pasiaiškinti ieškovas gavo rugpjūčio 11 d, ir kad ieškovas buvo įpareigotas pasiaiškinti iki rugpjūčio 12 ( per 1 darbo dieną). Tokiu būdu teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesilaikė darbo tvarkos taisyklių 125 p. reikalavimų, jog darbuotojas per 2 darbo dienas nuo darbdavio pareikalavimo raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Apelianto nuomone, jam tokiu būdu buvo sudarytos nepalankios sąlygos per itin trumpą laiką pateikti pasiaiškinimą. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovo 2009-08-07 pareikalavime pasiaiškinti ieškovas buvo užklausiamas tik dėl procedūros, kaip buvo derinamos ir pasirašomos produkcijos pardavimo su Lukoil, kainos. Šiame rašte nebuvo užsimenama apie jokį ieškovo padarytą ir nustatytą pažeidimą, kaip tą reikalauja DK 240 str. 1 d. Be to, teismas nepagrįstai paliko galioti šią nuobaudą neįvertinęs aplinkybės, kad ieškovas su pareiginiais nuostatais buvo supažindintas 2009-07-31. Tuo tarpu atsakovas reikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl Duonos gaiviojo giros gėrimo kainos derinimo, kuri vyko 2009 m, gegužės mėn., kada byloje patiekti pareiginiai nuostatai dar negaliojo. Apeliantas taip pat nurodo, jog drausminė nuobauda ieškovui už 2009 m. gegužės mėnesį nesuderintą Duonos gaiviojo giros gėrimo kainą buvo paskirta 2009-08-13, t.y. praleidus 1 mėnesio terminą, todėl ši nuobauda ieškovui paskirta neteisėtai.
  3. dėl 2009-08-13 įsakymo Nr. 113/k paskirtos nuobaudos ieškovas pastebi, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prieštaringas aplinkybes ir dėl jų nepasisakė, kad 2009-08-07 rašte dėl pasiaiškinimo pateikimo nurodyta, jog 2009-08-06 buvo gautas skolų administratorės A. N. pranešimas, kad 20090-08-04 turėjo būti pateikta vadybininko V. G. skolų suvestinė su rekomenduojamų kreditų riba pirkėjams, kai tuo tarpu ieškovo 2009-08-11 pasiaiškinime nurodyta, jog ieškovas buvo gavęs nurodymą, kuriems klientams reikia padidinti kreditus. Atsakovas, kuriam tenka našta suformuluoti konkretų darbuotojo pareigų pažeidimą, kad darbuotojas aiškiai žinotų, dėl kokių veiksmų gali būti jam taikoma drausminė nuobauda, nepateikė teismui įrodymo apie 2009-08-06 skolų administratorės A. N. pranešimą. Apeliantas pastebi, jog atsakovo vidaus teisės aktai nenumato, kad iki 2009-08-04 ieškovas būtų privalėjęs pateikti skolų suvestines su rekomenduojamų kreditų riba pirkėjams. Be to, ieškovo nuomone, šiame rašte nėra aiškiai suformuluota, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą ir kada padarė ieškovas;
  4. dėl 2009-08-13 įsakymo Nr. 114/k paskirtos nuobaudos ieškovas pažymi, jog teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovo atstovo D. Š. paaiškinimus dėl Vilniaus regiono darbuotojų atlyginimų pavėluoto pateikimo, nepagrįstai atmetęs ieškovo paaiškinimus ir jų nevertinęs, nemotyvuotai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė buvusio ieškovo viršininko D. Š. argumentams. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad visi pardavimai į programą suvedami tą pačią dieną. Jokiais kitais įrodymais atsakovas nepatvirtino savo teiginio, kad pardavimai suvedami tą pačią dieną bei nepaneigė ieškovo argumentų dėl objektyvaus duomenų nesavalaikio nepateikimo. Apeliantas pabrėžia, jog per 2 metų darbinę praktiką dėl atlyginimų priedų pateikimo iš administracijos niekada nebuvo gavęs jokių pastabų. Be to, Vilniaus regiono darbuotojų atlyginimų priedus nuo pat savo darbo santykių su Bendrove pradžios ieškovas pateikdavo iki kito mėnesio 9-10 dienos, kadangi tokia buvo susiklosčiusi praktika. Tokiu būdu teismas neobjektyviai įvertino ieškovo argumentus, nes būtent ieškovas tiesiogiai atlikdavo informacijos apie atlyginimų priedų pateikimą atsakovui ir jam buvo žinoma visa šios informacijos pateikimo organizacinė pusė;
  5. dėl 2009-08-13 įsakymo Nr. 127/k paskirtos nuobaudos apeliantas pabrėžia, jog teismas netinkamai taikė DK 240 str. 1 d. aiškinimą. Reikalavime pasiaiškinti nebuvo pateikti jokie ieškovo kaltės įrodymai bei kitos reikšmingos aplinkybės. Teigia, jog nenurodytas darbo tvarkos taisyklių ir/ar pareiginių nuostatų pažeidimo pagrindas. Be to, ieškovui buvo suteiktas neprotingas 1 darbo dienos terminas pasiaiškinimo pateikimui. Tokiu būdu ieškovui buvo sudarytos nepalankios sąlygos per itin trumpą laiką pateikti pasiaiškinimą ar kitus galimus įrodymus. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino bylos aplinkybę, kad ieškovas nebuvo įtrauktas į komisiją dėl inventorizacijos atlikimo, dėl ko negali kilti ir ieškovo atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą atlikus inventorizaciją. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad už Vilniaus regiono sandėlį buvo materialiai atsakingas sandėlininkas R. P. . Be to, pagal 2009-08-13 įsakymą matyti, kad ieškovas nebuvo įtrauktas į inventorizacijos komisiją. Ieškovas pabrėžia, jog įsakyme dėl inventorizacijos išvadų nebuvo konstatuota joks prekių ar euro padėklų trūkumas. Ieškovas nebuvo pasirašęs nei viename su atlikta inventorizacija susijusiame dokumente. Su ieškovu nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Tačiau ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda už materialinių vertybių duomenų neatitikimą, nors pakartotinė inventorizacija dar nebuvo atlikta, o ieškovas buvo atleistas nesulaukus pakartotinos inventorizacijos išvadų. Taigi apeliantas pastebi, jog jam dar dirbant pas atsakovą galutiniu inventorizacijos aktu nebuvo nustatyta, kad trūksta 200 vnt. euro padėklų, todėl nuobauda skirta nepagrįstai;
  6. dėl 2009-09-07 įsakymo Nr. 134/k paskirtos nuobaudos apeliantas nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pagal DK 240 str. 1 d. Teigia, jog teismas palikdamas galioti šią drausminę nuobaudą rėmėsi 2009-02-05 įsakymu „Dėl teisės M. K. imti grynus pinigus“, kuris nustatė grynųjų pinigų limitą – 500 Lt. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas paėmė grynais daugiau nei 500 Lt sumą. Be to, atsakovo pateiktas 2009-02-25 įsakymas savo turiniu nėra aiškus, ar per dieną, ar per mėnesį nustatytas 500 Lt limitas. Ieškovo nuomone, iš šio įsakymo neaišku, ar jis taikomas transporto priemonės remontui. Apeliantas taip pat pastebi, jog atsakovo pateiktose sąskaitose už transporto remontą nurodyta, kad sąskaitų apmokėjimo terminas atidėtas, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nederinęs remonto kainų viršijo kokį tai atsakovo nustatytą remonto kainos limitą ar nederino remonto išlaidų. Ieškovas pabrėžia, jog paties 2009-09-07 įsakymo apie drausminę nuobaudą formuluotė, kad neva ieškovas pateikia sąskaitas už dideles sumas, yra nekonkreti ir abstrakti. Iš įsakymo neaišku, už kokias paslaugas ar prekes ieškovas pateikia sąskaitas už dideles sumas;
  7. dėl 2009-09-21 įsakymo Nr. 141/k paskirtos nuobaudos ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog liudytojai I. Z. ir G. S. patikimai nepatvirtino aplinkybių, kad ieškovas savaitgalį dirbo. Aplinkybė, kad ieškovo susitikimo su liudytojais ne darbo dieną nebuvo sudarytos sutartys, negali paneigti ieškovo teiginių ir liudytojų parodymų, bei pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos ieškovo pareigos tinkamo vykdymo. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog apeliantas ginčijo tai, jog nebuvo gavęs 2009-09-14 rašo dėl pasiaiškinimo pateikimo, kadangi jame nėra žymos, kada šis raštas buvo įteiktas ieškovui. Todėl ieškovui 2009-09-21 įsakymu paskirta nuobauda (atleidimas iš darbo) paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas taip pat nepasisakė dėl rašytinio įrodymo – 2009-09-14 akto dėl ieškovo atsisakymo pasirašyti ant reikalavimo rašyti pasiaiškinimą. Ieškovas pastebi, jog jo darbo vieta buvo ( - ), tuo tarpu tiek atsakovo administracijos faktinė ir nuolatinė buveinė, tiek ir minėtą aktą pasirašiusių pardavimo direktoriaus D. Š. , prekybos vadovo A. S. ir tiekėjo V. V. faktinės darbo vietos yra ( - ). Be to, pačiame akte nurodyta, kad jis surašytas Šiauliuose, bei uždėta generalinės direktorės V. D. parašo rezoliucija. Nurodo, jog atsakovas į bylą nebuvo pateikęs jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad visi aktą pasirašę asmenys 2009-09-14 buvo Vilniuje, arba priešingai, kad visi aktą pasirašę asmenys, įskaitant ir ieškovą, kurio atžvilgiu balsu buvo perskaitytas minėtas aktas, buvo ( - ). Iš 2009-09-14 akto turinio nėra aišku, kokioje vietoje antras akto egzempliorius buvo paliktas ieškovui. Be to, 2009-09-14 akte nėra žymos, kad jis būtų registruotas, nors pagal darbo tvarkos taisyklių 110 p., 112 p. turėjo būti registruotas. Taigi apelianto nuomone, visi atsakovo įsakymai, kurias buvo paskirtos drausminės nuobaudos, ieškovui buvo paskirti neteisėtai, nes darbdavio įsakymuose nebuvo nurodyta konkrečių faktinių ir teisinių nuobaudos taikymo pagrindų;
  8. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo įpareigoti atsakovą pateikti jo siunčiamų dokumentų registro žurnalo ir įsakymų registro originalus. Teigia, jog šis ieškovo prašymas buvo pateiktas parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo siekiama galutinai pasirengti bylos iš esmės nagrinėjimui, o teismo posėdis tik po to, kai nebuvo patenkintas ieškovo prašymas dėl originalų pateikimo, transformavosi į bylos nagrinėjimą iš esmės. Vadinasi, teismas nepagrįstai atsisakė netenkinti šio ieškovo reikalavimo.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Gubernija“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Dėl 2009-08-07 įsakymu Nr. 105/k paskirtos nuobaudos nurodo, jog apeliantui buvo pateiktas aiškus ir išsamus 2010-08-04 reikalavimas pateikti pasiaiškinimą. Apeliantas ginčija faktą, kad 2010-08-04 dienos reikalavimas raštu pasiaiškinti, ieškovui buvo pateiktas ne tą pačią dieną nei jis datuotas, tačiau apeliaciniame skunde taip ir nenurodo jo pateikimo apeliantui datos. Atsakovo nuomone, teismas šį ieškovo argumentą turėtų vertinti kritiškai, nes ant visų dokumentų, kurie apeliantui buvo pateikti kitą dieną, nei juose nurodyta data, apeliantas savo ranka yra įrašęs šio dokumento gavimo datą.

23Dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 112/k paskirtos nuobaudos atsakovas atkreipia dėmesį tai, kad reikalavimą pasiaiškinti atsakovas surašė 2009-08-07, todėl jame nurodė pakankamą 5 dienų terminą apeliantui pateikti pasiaiškinimą. Ši drausminė nuobauda skirta už tai, kad ieškovas nesuderino Duonos gaiviojo giros gėrimo kainos su UAB „Lukoil“, t.y. laikotarpiu nuo 2009-05-21 iki 2009-07-15 UAB „Lukoil“ šiuo gėrimu buvo prekiaujama ne suderintąja kaina. Nurodo, jog šios savo pareigos neneigia ir pats apeliantas.

24Dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 113/k paskirtos nuobaudos teigia, jog nepagrįstas skundo argumentas, kad apelianto atsakovui 2009-08-11 pasiaiškinime kalbama, jog apeliantas buvo gavęs nurodymą, kuriems klientams reikia padidinti kreditus. Ši drausminė nuobauda skirta už tai, kad apeliantas nevykdė bendrovės pardavimų direktoriaus nurodymo pateikti skolų suvestines su rekomenduojamų kreditų riba pirkėjams.

25Dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 114/k paskirtos nuobaudos pabrėžia, jog byloje esantys įrodymai paneigia apelianto argumentą, kad jis per savo darbo pas atsakovą laikotarpį nėra gavęs jokių pastabų dėl pavėluoto darbuotojų darbo užmokesčio paskaičiavimo pateikimą. Be to, ši ieškovo pareiga aiškiai buvo reglamentuota jo pareiginiuose nuostatuose, su kuriais jis supažindintas 2009-07-29 dieną;

26Dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 127/k paskirtos nuobaudos nurodo, jog nepagrįsti apelianto argumentai, kad jam už materialinių vertybių nepateikimą negali būti taikoma drausminė atsakomybė, nes jis nebuvo įtrauktas į inventorizacijos komisiją. Teigia, jog pareiginiai nuostatai be išlygų, t.y. nepaisant to, ar apeliantas yra inventorizacijos komisijos narys, ar ne, numato jo pareigą organizuoti materialinių vertybių pateikimą inventorizacijos komisijai.

27Dėl 2009-09-07 įsakymu Nr. 134/k paskirtos nuobaudos atsakovas pažymi, kad apeliantas skunde nurodė, jog transporto priemonių remonto darbų kainą reikia derinti su generalinio direktoriaus pavaduotoju R. T. . Tačiau R. T. pas atsakovą nebedirba jau nuo 2009-07-03. Tuo tarpu darbo drausmės pažeidimas padarytas 2009-08-28, o pareiga derinti transporto priemonių remonto ir darbų kainas apeliantui numatyta jo pareiginiuose nuostatose, su kuriais jis supažindintas 2009-07-29.

282009-09-21 įsakymu Nr. 141/k ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nurodo, jog ieškovas 2009-08-02 (sekmadienį) Utenoje pylė kurą į automobilį, nors tiek pagal vidaus darbo taisykles, tiek pagal paties ieškovo užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, ši diena ieškovui buvo nedarbo diena. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. Z. ir G. S. parodymus pagrįstai vertino kritiškai. Nors jie teigia, kad ieškovas buvo atvykęs pas juos dėl bendradarbiavimo pratęsimo, tačiau į bylą taip ir negalėjo pateikti jokių pasirašytų sutarčių dėl jų ir atsakovo bendradarbiavimo.

29Atsakovas taip pat pabrėžia, jog apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir be kitų reikalavimų prašo panaikinti 2009-09-21 įsakymą Nr. 141/k. Tuo tarpu ieškinyje tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, t.y. apeliaciniu skundu yra peržengtos bylos nagrinėjimo ribos.

30Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

31Ieškovas dirbo pas atsakovą UAB ,,Gubernija“ nuo 2007-07-17 pardavimų tarnybos Vilniaus regiono vadovu. 2009-09-22 įsakymu Nr. 143/k atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškovu pagal DK 136 str. 3 d.1 p., t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Iki atleidimo iš darbo ieškovui per laikotarpį nuo 2009-08-07 iki 2009-09-07 buvo skirtos šešios drausminės nuobaudos, atleidimas iš darbo yra septintoji drausminė nuobauda. Ieškiniu, taip pat apeliaciniu skundu ginčijamos visos drausminės nuobaudos- tiek atleidimas iš darbo, tiek ankstesniosios šešios.

32Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

33DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į darbo sutarčių socialinę ir ekonominę reikšmę, jų nutraukimo galimus padarinius, itin svarbu, kad darbo sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos būtų aiškinamos ir taikomos teisingai. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu leidžiama nutraukti sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: 1) faktas, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, 2) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, 3) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę paskirtą nuobaudą, 4) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009, 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010).

34Nagrinėjamoje byloje ieškovui M. K. drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo paskirta 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 141/k (b.l. 117), o 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 143k M. K. darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu (b.l. 118). Drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo faktinis pagrindas nurodytas darbo drausmės pažeidimas- jam suteikto automobilio naudojimas nedarbinėm reikmėm, kuro pylimas nedarbo dienomis. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog ieškovas 2009-08-02 (sekmadienį) Utenoje pylė kurą į automobilį, nors tiek pagal vidaus darbo tvarkos taisykles, tiek pagal ieškovo užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, ši diena ieškovui buvo nedarbo diena (b.l. 51); analogiškos šios drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo skyrimo faktinės aplinkybės nurodomos ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 179). Būtent tokį faktinį pagrindą aptariamai drausminei nuobaudai skirti nurodė ir pirmosios instancijos teismas- kad ieškovas nedarbo dieną, t.y. 2009 m. rugpjūčio 2 d. naudojo automobilį reikmėms, nesusijusioms su darbu ir būtent šią dieną pylė kurą į automobilį. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys šios drausminės nuobaudos skyrimą (b.l. 113-118) taip pat liudija, jog darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, buvo užfiksavęs tarnybinio automobilio naudojimo faktą būtent rugpjūčio 2 d. (byloje yra pateikti duomenys taip pat ir apie analogišką atvejį birželio 27 d. (šeštadienį) (b.l. 119-120), tačiau dėl šio pažeidimo ieškovui drausminė atsakomybė nebuvo taikoma, kaip nurodė pats atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 51)). Taigi, drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo ieškovui buvo paskirta už pažeidimą, padarytą 2009 m. rugpjūčio 2 d.

35Minėta, kad remiantis teismų praktika, sistemingas darbo drausmės pažeidimas, kaip pagrindas skirti drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu- gali būti pripažįstamas tuomet, kai darbuotojas darbo drausmės pažeisimą padaro po to, kai jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Aptariamas pažeidimas buvo padarytas anksčiau, negu buvo paskirta bet kuri drausminė nuobauda (pirmoji paskirta 2009 m. rugpjūčio 7 d. ). Tai reiškia, jog šiuo atveju neegzistavo DK 136 str. 3 d. 1 p. numatyta faktinė sudėtis: nebuvo aplinkybės, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po drausminės nuobaudos jam skyrimo per pastaruosius dvylika mėnesių. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingas pažeidimo išaiškėjimo laikas, t.y. tai, kad pažeidimas, už kurį aptariama drausminė nuobauda buvo apskirta, išaiškėjo 2009 m. rugsėjo 11 d., kadangi teisės normoje aiškiai nurodyta, jog pažeidimas turi būti padarytas po to, kai buvo skirta drausminė nuobauda. Būtent toks šios teisės normos aiškinimas yra išplėtotas ir paminėtoje teismų praktikoje, todėl drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo- paskyrimas, neegzistuojant faktų, būtinų šiai nuobaudai skirti, sudėčiai, yra neteisėtas, o tai reiškia, jog ieškovas M. K. iš darbo buvo atleistas neteisėtai.

36Tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą; teismas taip pat negali darbo drausmės pažeidimą, kurį darbdavys nelaikė šiurkščiu, kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004, 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010). Konstatavus, kad ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai, t. y. nenustačius fakto, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas po drausminės nuobaudos jam skyrimo, atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu (DK 297 str. 3 d.).

37Ieškovas prašo jo atžvilgiu taikyti ne DK 297 str. 3 d. numatytą jo teisių gynimo būdą, t.y. ne grąžinti jį į darbą, o taikant alternatyvų, numatytą to paties straipsnio 4 d. numatytą teisų gynimo būdą, pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 str. 4 d.).

38Ieškovas dirbo pas atsakovą įmonėje nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. įskaitytinai, taigi, remiantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu jam priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas nedirbo 16 mėnesių ir 4 dienas. Remiantis į bylą atsakovo pateikta M. K. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pažyma (b.l. 131), vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 4867 Lt, vienos dienos- 243,39 Lt. Tokiu būdu, ieškovui turėtų būti priteista 78859,48 Lt. vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 9735,74 Lt išeitinės išmokos, iš viso- 88595,22 Lt.

39Teisėjų kolegija pastebi, jog Darbo kodekso 297 str. 4 d. normoje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas, skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Tačiau kartu pažymėtina tai, kad aptariama DK 297 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010 konstatavo, kad DK įtvirtinti principai atlieka keletą svarbių funkcijų: pirma, jie yra taikomi darbo santykiams reglamentuoti, juos aiškinti, taikyti; antra, užpildyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų spragas; trečia, šalinti kolizijas. DK 2 straipsnyje įtvirtintų teisės principų taikymas aiškinant kitas darbo teisės normas yra grindžiamas DK 10 straipsniu, kuriame nustatyta, kad siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir jo dalių suderinamumą DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į DK sistemą ir struktūrą. DK norma turi būti aiškinama sistemiškai su visomis kitomis DK normomis. Aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad aiškinamų normų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę, nes principai yra darbo teisinių santykių reglamentavimo kertinės dalys.

40Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas ( DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis“ byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-545/2010).

42Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas svarstyti dėl priteistinos kompensacijos dydžio mažinimo, atsižvelgiant į proporcingumo bei teisingumo kriterijus: bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė, darbuotojas, remiantis SODROS duomenimis, bylos nagrinėjimo eigoje gana ilgą laikotarpį (2010-06-01 – 2010-12-16) dirbo, t.y. turėjo pajamų, kurios tam tikra prasme kompensavo jo socialinius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo; atsižvelgiant į tai, priteistina suma už priverstinę pravaikštą mažintina vienu trečdaliu iki 52573 Lt, tai pripažįstant pakankama kompensacija ieškovui už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Priteistina išeitinė išmoka nėra mažinama, todėl bendra ieškovui iš atsakovo priteistina suma sudaro 62308,73 Lt.

43Teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto argumento, kad ieškovas ieškinyje nebuvo pareiškęs reikalavimo panaikinti 2009-09-21 įsakymą Nr. 141/k, todėl reikšdamas tokį reikalavimą apeliaciniame skunde peržengia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškiniu atsakovas prašė panaikinti 2009-09-22 įsakymą Nr. 143/k dėl atleidimo iš darbo, pripažįstant jį neteisėtu (ieškinio dalyko 2 punktas).

44Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi, be kita ko, patikrinti anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos (skirtų) bei darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio nagrinėjamas ginčas, pagrindo sudėties elementų esančios (esančių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą. Ši teismo pareiga egzistuoja net tada, jeigu ieškovas nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007, 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-373/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2010; kt.). Juo labiau, kai byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, o darbdavys šį atleidimą yra įforminęs dviem atskirais įsakymais- atleidimą iš darbo, kaip drausminę nuobaudą, įformino 2009-09-21 įsakymu Nr. 141/k, o darbo sutarties nutraukimą dėl šios drausminės nuobaudos paskyrimo įformino kitu įsakymu (2009-09-22 Nr. 143/k), spręsdamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą pastarojo įsakymo pagrindu teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo patikrinti įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimą, net jeigu toks reikalavimas ieškinyje nebuvo suformuluotas ir šio įsakymo teisėtumo nagrinėjimas negali būti laikomas byloje pareikštų reikalavimų viršijimu. Todėl aptariamas atsakovo argumentas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.

45Minėta, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas turi patikrinti anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos (skirtų) bei darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio nagrinėjamas ginčas, pagrindo sudėties elementų esančios (esančių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šioje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl visų ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, dėl šios priežasties, teisėjų kolegija, netgi konstatuodama, kad ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai, pasisako ir dėl kitų ieškovui skirtų drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo.

462009-08-07 įsakymu Nr. 105/k ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda- papeikimas už pasiaiškinimo nepateikimą dėl 2009-08-04 rašte Nr.503 nurodytos produkcijos nepateikimo į MAXIMA LT, už ką bendrovei buvo skirta piniginė bauda. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodoma, jog drausminė nuobauda skiriama už aplaidų darbinių pareigų atlikimą. Aptariamo įsakymo (b.l. 13) turinys yra dviprasmiškas: viena vertus, jame nurodoma, kad drausminė nuobauda skiriama už aplaidų darbinių pareigų atlikimą (būtų galima manyti, kad už produkcijos nepristatymą pirkėjams (MAXIMA LT X-867), antra vertus, įsakyme nurodoma, kad drausminė nuobauda skiriama, kadangi M. K. nepristatė paaiškinimo iki nurodytos datos, t.y. iki 2009-08-06. Atsižvelgiant į tai, jog tiek atsiliepime į ieškinį (b.l. 48-49), tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 177- 178) atsakovas nurodė, jog ši drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta už paaiškinimo nepateikimą, o ne už tai, kad nebuvo laiku pristatyta produkcija, teisėjų kolegija šios drausminė nuobaudos teisėtumą bei pagrįstumą vertina būtent šiuo aspektu- ar nustatytu terminu nepateikus paaiškinimo, darbdavys turėjo teisinį pagrindą skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Atsakovas šios drausminė nuobaudos skyrimą grindė įmonės Darbo tvarkos taisyklių 101.2 punkto nesilaikymu. Šis punktas, be kita ko, numato darbuotojo pareigą laiku ir tiksliai vykdyti darbo užduotis bei vadovų nurodymus, susijusius su pareigų atlikimu (b.l. 65). Kaip nurodė atsakovas procesiniuose dokumentuose, ieškovas nepateikė paaiškinimo dėl produkcijos nepateikimo į Maxima LT X-867 priežastis, nors darbdavio reikalavimas pateikti tokį paaiškinimą buvo ieškovui įteiktas 2009-08-04, reikalaujant pasiaiškinti iki 2009-08-06.

47Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino įrodyta ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis negalėjęs iki 2009-08-06, pateikti paaiškinimo dėl produkcijos nepateikimo į MAXIMA LT, nes darbdavio reikalavimą gavęs tik 2009-08-11, kartu su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Rašte dėl pasiaiškinimo patekimo (b.l. 76) yra ieškovo parašas, kuris, kolegijos vertinimu, yra patvirtinimas apie rašto gavimą. Ieškovas, parašu patvirtindamas šio rašto gavimą, nenurodė jo gavimo datos, todėl pripažintina, jog gavimo data sutampa su rašte nurodyta data- 2009-08-04. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog visuose raštuose, įsakymuose, pranešimuose ir kituose dokumentuose, kurių įteikimo ieškovui data nesutampa su data, kada jis atitinkamus dokumentus gavo, ieškovas ranka įrašydavo jų gavimo datą (b.l. 78, 81, 84, 85 ir kt. ). Tai, kad jokia kita gavimo data gaunant šį darbdavio reikalavimą įrašyta nebuvo, liudija, kad jis buvo gautas 2009-08-04, o ieškovas, nepateikdamas pasiaiškinimo iki 2009-08-06, darbdavio reikalavimo neįvykdė.

48Tačiau vertinant, ar šiuo atveju drausminė nuobauda galėjo būti skiriama už pasiaiškinimo nepateikimą, teisėjų kolegija pažymi, jog Darbo tvarkos taisyklių 101.2 punktas, taip pat Pardavimų tarnybos regiono vadovo pareiginiai nuostatai (jų bendroji dalis) numato darbuotojo pareigas laiku ir tiksliai vykdyti darbo užduotis bei vadovų nurodymus, susijusius su pareigų atlikimu. Darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas pateiktų paaiškinimus, pasiaiškinimus dėl to, kaip jis vykdė savo darbo pareigas, tačiau tokių paaiškinimų pateikimas nėra darbuotojo darbo funkcija, todėl už jos nevykdymą drausminė nuobauda negali būti skiriama. Šiuo atveju, minėta, kad darbdavys nurodė drausminę nuobaudą paskyręs būtent už paaiškinimo nepateikimą, todėl teisiškai nėra reikšminga, ar buvo pagrindas skirti drausminę nuobaudą už tai, kad nebuvo pateikta produkcija į atitinkamą Maxima parduotuvę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad drausminė nuobauda- papeikimas 2009-08-07 įsakymu Nr. 105/kovo ieškovui buvo skirta ne už darbo drausmė pažeidimą, todėl ji yra nepagrįsta ir naikintina.

492009-08-13 įsakymu Nr. 112/k drausminė nuobauda- papeikimas ieškovui paskirta už tai, kad jis nesuderino Duonos gaiviojo giros gėrimo kainos su UAB „Lukoil“, todėl laikotarpiu nuo 2009-05-21 iki 2009-07-15 UAB „Lukoil“ šiuo gėrimu buvo prekiaujama ne suderintąja kaina. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog jam buvo pavesta dirbti ne tik su Vilniaus regiono klientais, tačiau ir su svarbiais (VIP) klientais, tokiais kaip Maxima tinklas, Lukoil ir kiti. Aplinkybę, kad kainos derinimas su UAB ,,Lukoil“ įėjo į M. K. pareigas, ieškovas pripažino ir savo pasiaiškinime darbdaviui (b.l. 82). Aplinkybę, kad ieškovas netinkamai vykdė savo darbo pareigas, t.y. nesuderino prekės kainos su UAB ,,Lukoil“, nors toks poreikis buvo, patvirtina ir pardavimų administratorės I. G. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog 2009-05-05 iš UAB ,,Lukoil“ buvo gautas laiškas, kuriame prašoma iki gegužės 18 d. atsiųsti užpildytą duomenų lentelę (pasiūlymą). Jame taip pat nurodoma, kad laiškas tą pačią dieną (t.y. gegužės 5 d.) buvo persiųstas M. K. . 2009-05-21 buvo išsiųstas užpildytas pasiūlymas. Kadangi jis buvo išsiųstas tik elektroniniu paštu, be jokio abipusio raštiško susitarimo, produkcija buvo vežama sena kaina (b.l. 80). Ieškovas šios drausminės nuobaudos teisėtumą ginčija tuo aspektu, kad ji paskirta praėjus daugiau kaip vieno mėnesio terminui nuo pažeidimo padarymo, kad ieškovui buvo skirtas pernelyg trumpas terminas (tik vienos dienos) pasiaiškinimui pateikti, o reikalavime pasiaiškinti nenurodyta, dėl kokio pažeidimo reikalaujama pasiaiškinti; jame buvo tik reikalavimas paaiškinti kaip buvo derinamos ir pasirašomos produkcijos pardavimo kainos su UAB ,,Lukoil“ ir kokiomis kainomis parduodama produkcija. Be to, pažymima, kad ieškovas su pareiginiais nuostatais buvo supažindintas tik 2009-07-31, tuo tarpu atsakovas reikalavo pasiaiškinti dėl kainos derinimo, kuri vyko 2009 m, gegužės mėn., kada byloje patiekti pareiginiai nuostatai dar negaliojo. Dėl šių apelianto argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog, minėta, kad ieškovas neginčijo, kad UAB ,,Lukoil“ buvo klientas, kurio aptarnavimas buvo priskirtas ieškovui. Jis taip pat neginčijo, kad kainos derinimas su šiuo klientu buvo jo pareiga. Iš ieškovo paaiškinimų tiek darbdaviui, tiek ir teisme matyti, jog jis šią pareigą ir vykdė- gavęs jam persiųstą UAB ,,Lukoil“ prekybos vadybininkės D. J. laišką, jis užpildė pasiūlymą ir jį išsiuntė elektroniniu paštu užsakovei (minėtajai D. J. ). Taigi, apelianto argumentas, kad pareiginiai nuostatai tuo metu negaliojo, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi ginčo dėl ieškovo pareigos atlikti šią darbo funkciją, byloje iš esmės nėra. Šiuo atveju aktualu, ar ieškovas tinkamai šią pareigą įvykdė. Pažymėtina, jog D. J. laiške buvo prašoma užpildytą duomenų lentelę (pasiūlymą) atsiųsti iki 2009 m. gegužės 18 d. Pats ieškovas pripažįsta, jog išsiuntė pavėluotai- gegužės 21 d.. Nors byloje nėra nustatyta, ar dėl šio pavėlavimo, ar dėl to, kad pasiūlymas buvo išsiųstas tik elektroniniu paštu, produkcija buvo vežama senąja kaina, teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju ieškovas, vykdydamas savo darbo pareigas ir derindamas ,,Duonos gaiviojo giros gėrimo“ kainą su UAB ,,Lukoil“, šio darbo neatliko per kliento prašytą terminą, taip pat, išsiuntęs kainos suderinimą (pasiūlymą) elektroniniu paštu, neįsitikino, ar tokia forma pateiktas pasiūlymas buvo tinkamas (pakankamas), ar pasiūlyta kaina klientui priimtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nauja kaina buvo taikoma nuo 2009-07-15, t.y. po to, kai su klientu buvo išsiaiškinta ir buvo gautas patvirtinimas, jog elektroniniu paštu siųstas pasiūlymas laikomas oficialiu (b.l. 80, 87). Taigi, dėl ieškovo nepakankamai atidaus ir rūpestingo darbo pareigų vykdymo gana ilgą laikotarpį (beveik du mėnesius) UAB ,,Lukoil“ ,,Duonos gaiviuoju giros gėrimu“ buvo prekiaujama nesuderintąja kaina. Dėl šios drausminės nuobaudos skyrimo termino, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo atsiliepime nurodytą argumentą, kad šiuo atveju terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi apie padarytą pažeidimą darbdaviui tapo žinoma 2009-07-14, kai buvo gautas UAB ,,Lukoil“ prekybos vadybininkės D. J. pranešimas, kad ,,Lukoil“ asortimente pasikeitė nurodyto produkto kaina iš 1,57 į 1,56. Šią aplinkybę patvirtina I. G. paaiškinimas (b.l. 80). Dėl termino pasiaiškinimui pateikti pakankamumo, teisėjų kolegija pažymi, jog šis apelianto argumentas yra nepagrįstas dėl tos priežasties, kad nors reikalavimą pateikti pasiaiškinimą raštu ieškovas gavo 2009-08-11 (tai patvirtina įrašas ties jo parašu), o pasiaiškinti jis turėjo iki rugpjūčio 12 dienos, pasiaiškinimas buvo pateiktas tą pačią dieną, kai gautas reikalavimas pasiaiškinti- rugpjūčio 11 d., tai reiškia, jog terminas pasiaiškinimui pateikti ieškovui buvo pakankamas, o šios aplinkybės nurodymas įtakos paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui neturi, juo labiau, kad ir teisme jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie paneigtų aplaidaus darbo pareigų atlikimo faktą, ieškovas nepateikė. Argumentas dėl reikalavimo pasiaiškinti turinio netikslumo bei neišsamumo taip pat nepripažįstamas pagrįstu, kadangi reikalavime (b.l. 81) buvo aiškiai nurodyta, dėl kokių aplinkybių darbuotojas turi pasiaiškinti, o tai, kad nebuvo nurodyta, kad darbuotojas galimai pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdydamas vienas ar kitas darbo pareigas, nedaro šio reikalavimo ydingu, kadangi darbdavys, reikalaudamas pasiaiškinti, gali nežinoti (nenumanyti), kokį būtent pažeidimą padarė darbuotojas ir ar apskritai jį padarė; apie tai darbdavys sprendžia, gavęs darbuotojos pasiaiškinimą bei surinkęs kitą su darbo drausmės pažeidimu susijusią informaciją. Taigi, darbdaviui suformulavus dalyką, dėl kurios darbuotojo prašoma apsiaiškinti, toks reikalavimas pripažįstamas pakankamu, kad darbuotojas galėtų pateikti išsamius paaiškinimus dėl nurodytų aplinkybių, iš kurių darbdavys turėtų galimybę įvertinti, ar darbuotojas pažeidė darbo drausmę, ar ne.

502009-08-13 įsakymu Nr. 113k ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda- pastaba už tai, kad jis iki 2009-08-04 nepateikė skolų suvestinės su rekomenduojamų kreditų riba pirkėjams. Apeliantas neginčija aplinkybės, jog vieno vadybininko (V. G. ) skolų suvestinės su rekomenduojama kreditų riba jis nepateikė. Iš ieškovo pasiaiškinimo matyti, jog jis 2008-08-04 gavo nurodymą iš pardavimų direktoriaus D. Š. išanalizuoti ir peržiūrėti kuriems klientams reikia padidinti kreditus. Pasiaiškinime nurodoma, jog jis (ieškovas) buvo supratęs, kad reikia atsiųsti tik tų vadybininkų skolas, kurių buvo padaryti pakeitimai (b.l. 86). Taigi, aplinkybė, kad ieškovas nepateikė skolų administravimo teisininkei A. N. informacijos apie konkretaus vadybininko klientų skolas bei kreditų limitus yra nustatyta. Darbdavio reikalavime pasiaiškinti nurodoma, dėl ko turi būti pasiaiškinta (kodėl nepateikta V. G. skolų suvestinė). Kad reikalavimo esmę ieškovas suprato, patvirtina jo pateikto pasiaiškinimo turinys. Šiuo atveju kyla ginčas ne dėl reikalavimo pasiaiškinti turinio, bet dėl aplinkybės, kokio turinio nurodymą gavo ieškovas 2009-08-04 iš pardavimų vadovo D. Š. - pateikti viso Vilniaus regiono duomenis apie klientų skolas ir rekomenduojamus kreditų limitus ar tik tuos, kuriuos siūloma keisti. Kadangi nurodymas buvo žodinis, jį davęs D. Š. ir ieškovas skirtingai aiškina duoto/gauto nurodymo turinį, vertinant, ar darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, vadovaujamasi nuostata, jog pažeidimo padarymo faktas nėra preziumuojamas, o tai reiškia, kad darbdaviui tenka pareiga įrodyti pažeidimo padarymo faktą. Šiuo atveju darbdavys privalėjo įrodyti, kad žodinio nurodymo turinys buvo būtent toks- pateikti viso regiono, visų vadybininkų skolų suvestines su rekomenduojamų kreditų riba pirkėjams. Atsakovas šio nurodymo turinį galėjo įrodinėti visomis Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jokie įrodymai nebuvo pateikti. Tuo tarpu remtis Pardavimų tarnybos regiono vadovo pareiginių nuostatų 13, 14 bei 15 punktais, kaip įrodymu, kad ieškovas padarė aptariamą darbo drausmės pažeidimą, nėra pagrindo, kadangi šie pareiginių nuostatų punktai numato pareigą atlikti pirkėjų ekonominės ir finansinės rizikos analizę, vykdyti pirkėjų, kurie kredituojami, priežiūrą, stebėti jų būklę ir t.t. bei, pastebėjus neigiamus pokyčius, operatyviai informuoti skolų administravimo teisininką. Byloje nėra duomenų, kad vadybininko V. G. klientų atžvilgiu buvo pagrindas keisti kreditų limitus, kad buvo neigiami pokyčiai jų versle, padidėjusi rizika ar panašiai. Todėl, nesant įrodyta, kad ieškovas buvo gavęs nurodymą pateikti duomenis apie visus klientus, o ne tik apie tuos, kurių rizika yra pakitusi ir kuriems yra pagrindas peržiūrėti kredito limitus bei, nesant įrodyta, kad vadybininko V. G. klientai pateko į tą kategoriją, apie kurią ieškovas turėjo pareigą informuoti skolų administravimo teisininką pagal pareiginius nuostatus, drausminė nuobauda už šį pažeidimą pripažįstama paskirta, nesant pagrindo, t.y. nepadarius darbo drausmės pažeidimo.

512009-08-13 įsakymu Nr. 114/k ieškovui skirta drausminė nuobauda- pastaba dėl to, kad jis laiku nepateikė Vilniaus regiono darbuotojų atlyginimų priedų už 2009 m. liepos mėnesį.

52Ieškovo pareigą skaičiuoti pavaldiems darbuotojams priedus už darbo rezultatus ir iki sekančio mėnesio 6 dienos pateikti pardavimų direktoriui tiesiogiai numato Pareiginių nuostatų 21 punktas. Nagrinėjamu atveju už 2009 m. liepos mėnesį priedai darbuotojams turėjo būti apskaičiuoti ir pateikti pardavimų direktoriui iki rugpjūčio 6 d.. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog tai padarė tik 2009-08-10 (b.l. 90). Tai patvirtina ir byloje esantis jo elektorinis laiškas (b.l. 92). Pažymėtina ir tai, jog pasiaiškinime darbdaviui ieškovas neginčija 2009-08-06 telefonu gavęs priminimą iš pardavimų tarnybos vadovo apie būtinumą paskaičiuoti priedus. Šiuo atveju tarnybiniuos nuostatuose įtvirtintos pareigos pažeidimas yra pilnai įrodytas tiek paties ieškovo pasiaiškinimu, tiek pardavimų tarnybos vadovo A. S. tarnybiniu pranešimu (b.l. 88). Ieškovo argumentai, jog tokia buvo susiklosčiusi praktika, jog per dvejus darbo metus dėl to nebuvo gavęs jokių pastabų, teisiškai nėra reikšmingi: darbdavys patvirtindamas pareiginius nuostatus ir su jais supažindindamas darbuotoją, aiškiai apibrėžė atitinkamos pareigos įvykdymo terminą. Iš ieškovo pasiaiškinimo turinio matyti, jog jis šią pareigą ėmėsi vykdyti po paraginimo, tik 2009-08-07, taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog drausminė nuobauda už šį pažeidimą buvo skirta nepagrįstai. Todėl šiuo atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti jo nurodomas aplinkybes, kad pardavimų duomenys į programą suvedami ne tą pačią dieną, kaip kad nurodė atsakovas, o žymiai vėliau, dėl ko nėra galimybės darbuotojų atlyginimų priedus paskaičiuoti iki darbdavio nurodytos mėnesio 6 d. Be to, kolegija pažymi, jog darbuotojas, negalėdamas įvykdyti darbdavio jam nustatytos pareigos per darbdavio skirtą terminą, neturi teisės savavališkai šiuos terminus tęsti: jis turi informuoti darbdavį apie kylančias problemas ir gauti nurodymus, kaip vykdyti atitinkamą pareigą esant atitinkamoms sąlygoms. Tačiau šiuo atveju, minėta, darbuotojas ėmėsi vykdyti pareigą po nustatyto termino ir po darbdavio atstovo paraginimo, kas liudija, kad darbdavio nustatytu terminu darbas negalėjo būti atliktas ne dėl to, kad nebuvo tokios techninės galimybės, o dėl to, kad darbuotojas jo nedirbo.

532009-08-31 įsakymu Nr. 127/k ieškovui paskirta drausminė nuobauda- papeikimas už tai, kad 2009-08-14 inventorizacijos metu nepateikė visų materialinių vertybių, esančių sandėlyje Šleževičiaus g. 7, Vilniuje (b.l. 106). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo pareigą pateikti materialines vertybes inventorizacijai numato Pareiginių nuostatų 22 punktas. Iš tiesų, šiame pareiginių nuostatų punkte numatyta, kad regiono vadovas atsako už materialinių vertybių inventorizacijos tvarką ir teisingą duomenų pateikimą buhalterijai. Generalinės direktorės 2009-08-13 įsakymu Nr. 116/k (b.l. 96) buvo nurodyta atlikti materialinių vertybių inventorizaciją sandėlyje bei dviejose firminėse parduotuvėse. Tam, kad ieškovas turėtų galimybę vykdyti pareiginių nuostatų 22 punkte numatytą pareigą, t.y. kad galėtų užtikrinti materialinių vertybių inventorizacijos tvarką, jis turi būti informuotas apie atliekamą inventorizaciją. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad su 2009-08-13 įsakymu Nr. 116/k ieškovas buvo supažindintas, t.y. byloje nėra duomenų, kad jis, žinodamas, jog Vilniaus regiono tam tikruose padaliniuose bus vykdoma inventorizacija, neparengė visų materialinių vertybių patikrinimui ir nepateikė jų inventorizacijos komisijai. Iš byloje esančio inventorizacijos apyrašo (b.l. 97) matyti, kad vykdant inventorizaciją sandėlyje ( - ) ieškovas nedalyvavo. Byloje yra nustatyta, kad 2009-08-14 inventorizacijos metu sandėlyje nustatytas 200 euro padėklų trūkumas ir būtent dėl šio trūkumo buvo pareikalauta ieškovo pasiaiškinimo (b.l. 100), tačiau pažymėtina, kad pasiaiškinimo buvo pareikalauta tik 2009-08-24, vėliau buvo nuspręsta sudaryti komisiją atlikti pakartotinę euro padėklų inventorizaciją Vilniaus sandėlyje (2009-08-31 įsakymas Nr. 126/k- b.l. 105). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta būtent už visų materialinių vertybių nepateikimą 2009-08-14 inventorizacijos metu, o ne už inventorizacijos rezultatus (trūkumą ar pan.) ir nesant įrodymų, kad apie pareigą pateikti vertybes inventorizacijai (t.y. apie tai, jog bus vykdoma inventorizacija ir jam atsiranda pareiga pagal Pareiginius nuostatus užtikrinti inventorizacijos tvarką) ieškovas buvo informuotas, ši ieškovui paskirta drausminė nuobauda pripažįstama nepagrįsta, nes būtent atsakovas turi įrodyti darbo pareigų pažeidimo faktą.

542009-09-07 įsakymu Nr. 134/k ieškovui paskirta drausminė nuobauda- papeikimas už tai, kad jis nederina Vilniaus regionui priskirtų transporto priemonių remonto darbų ir kainų su transporto vadovu A. K. , o atlieka savo nuožiūra ir pateikia sąskaitas už dideles sumas (b.l. 112). Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 24 ir 28 dienomis Vilniaus regionui priklausantis automobilis C. B. buvo remontuojamas UAB ,,Girilis“; tai patvirtina PVM sąskaitos (b.l. 109-110). Kad remonto darbų atlikimas bei darbų sąmata nebuvo derinama su transporto vadovu, patvirtina jo (transporto vadovo A. K. ) tarnybinis pranešimas (b.l. 107). Pareiga atlikti iškilusių remonto ar kitų sąnaudų būtinumą pagal pateiktą paraišką numatyta Pareiginių nuostatų 17 punkte. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilio remonto sąnaudų būtinumą buvo suderinęs su transporto vadovu ar kokiu nors kitu kompetentingu darbuotoju. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde jis remiasi argumentu, jog sąskaitų apmokėjimo terminas atidėtas, todėl, apelianto nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nederinęs remonto kainų viršijo kokį tai atsakovo nustatytą remonto kainos limitą ar nederino remonto išlaidų. Tokia pozicija negali būti pripažįstama pagrįsta, kadangi mokėjimo termino atidėjimas nereiškia mokėjimo pareigos atšaukimą ar jos nebuvimą: pateiktos sąskaitos už darbus bet kokiu atveju turi būti apmokėtos, todėl remonto darbų būtinumo bei kainų derinimas po jų atlikimo neturi prasmės. Ieškovui nuobauda skirta būtent už tai, kad jis darbus atliko, nesuderinęs jų būtinumo ir kainos, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti Pareiginiuose nuostatuose numatytos pareigos pažeidimo faktą ir pagrindą ieškovo drausminei atsakomybei kilti.

55Remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimas naikinamas dalyje dėl drausminių nuobaudų, paskirtų 2009-08-07 įsakymu Nr. 105/k, 2009-08-13 įsakymu Nr. 113/k, 2009-08-31 įsakymu Nr. 127/k, 2009-09-21 įsakymu Nr. 141/k , panaikinimo, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas- ieškinio reikalavimus tenkinant (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų.

57Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kai byloje nagrinėjamas ginčas, kuris savo turiniu yra neturtinis, patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija nustatoma ne mechaniškai pagal patenkintų reikalavimų skaičių (šiuo atveju- panaikintų ir nepanaikintų drausminių nuobaudų), o pagal kiekvieno reikalavimo svarbą, reikšmingumą. Pripažįstama, jog nagrinėjamos bylos esminis ir pagrindinis klausimas yra atleidimo iš darbo teisėtumo; paskirtų kitų drausminių nuobaudų reikšmė yra tik tokia, kad pagal jas sprendžiama, ar yra pakartotinio darbo drausmės pažeidimo sudėtis. Tačiau šioje byloje pakartotinio pažeidimo sudėties nėra ne dėl to, kad anksčiau už atleidimą iš darbo skirtos drausminės nuobaudos būtų buvę paskirtos nepagrįstai, o dėl to, kad pažeidimas, už kurį ieškovas buvo atleistas iš darbo, buvo padarytas anksčiau už bet kurios drausminės nuobaudos jam paskyrimą. Todėl nustatant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, laikomasi pozicijos, kad patenkinta 80 procentų, o atmesta- 20 procentų ieškinio reikalavimų. Atitinkamai, ieškovui iš atsakovo priteistina 80 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui atitinkamai- 20 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 2315 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 43, 148). 80 procentų nuo šios sumos sudaro 1852 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovas turėjo 2178 Lt atstovavimo išlaidų. Tačiau remiantis Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., iš kitos šalies priteisiamos išlaidos ne didesnės, negu nustatyta teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 7, 8.10 ir 8.18 punktais, už apeliacinio skundo surašymą, kai advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus užmokesčio dydis yra 1720 Lt. Kadangi byla sudėtinga, nuo šios maksimalios sumos ir priteistina 80 procentų išlaidų iš atsakovo, t.y. 1376 Lt., iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina atstovavimo išlaidų suma sudaro 3228 Lt.

58Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1400 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.149-151); dvidešimt procentų nuo šios sumos sudaro 280 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas turėjo 1400 Lt atstovavimo išlaidų. Remiantis Rekomendacijų 7, 8.11 ir 8.18 punktais, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus užmokesčio dydis yra 1320 Lt, nuo šios sumos 20 procentų sudarytų 264 Lt, iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 544 Lt atstovavimo išlaidų.

59Ieškovas šioje byloje tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Iš dalies ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d.). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina po 104 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. numatyto dydžio žyminis mokestis nuo priteistos kompensacijos sumos- 1870 Lt, iš viso- 2078 Lt.

60Taip pat, remiantis Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str., iš atsakovo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos- 8,80 Lt (b.l. 184).

61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

62Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria atmesti ieškovo M. K. ieškinio reikalavimai dėl AB ,,Gubernija“ generalinio direktoriaus 2009-08-07 įsakymo Nr. 105/k, 2009-08-13 įsakymo Nr. 113/k, 2009-08-31 įsakymo Nr. 127/k, 2009-09-21 įsakymo Nr. 141/k , 2009-09-22 įsakymo Nr. 143/k, panaikinimo, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

63Panaikinti M. K. AB ,,Gubernija“ generalinio direktoriaus įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas: 2009-08-07 įsakymu Nr. 105/k paskirtą papeikimą, 2009-08-13 įsakymu Nr. 113/k paskirtą pastabą, 2009-08-31 įsakymu Nr. 127/k paskirtą papeikimą, 2009-09-21 įsakymu Nr. 141/k paskirtą atleidimą iš darbo. Pripažinti darbo sutarties nutraukimą AB ,,Gubernija“ generalinio direktoriaus 2009-09-22 įsakymu Nr. 143/k, neteisėtu ir laikyti, kad M. K. atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo 2011 m. sausio 27 d.

64Priteisti M. K. iš AB ,,Gubernija“ 62308,73 Lt dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, nurodant, kad ši suma priteista neatskaičius privalomųjų mokėjimų į valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetus. Priteisti iš AB ,,Gubernija“ penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 62308,73 Lt sumą nuo 2009-11-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Teismo sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl AB ,,Gubernija“ generalinio direktoriaus 2009-08-13 įsakymu Nr. 112/k paskirtos drausminės nuobaudos- papeikimo, 2009-08-13 įsakymu Nr. 114/k paskirtos drausminės nuobaudos- pastabos, 2009-09-07 įsakymu Nr. 134/k paskirtos drausminės nuobaudos- papeikimo, panaikinimo, palikti nepakeistą.

66Priteisti ieškovui M. K. iš AB ,,Gubernija“ 3228 Lt atstovavimo išlaidų.

67Priteisti atsakovui AB ,,Gubernija“ ir M. K. 544 Lt atstovavimo išlaidų.

68Priteisti iš AB ,,Gubernija“ į valstybės biudžetą 2078 Lt žyminio mokesčio ir 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas M. K. 2009-10-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 5. Ieškovas nurodė, jog dirbo pas atsakovą nuo 2007-07-17 pardavimų tarnybos... 6. Ginčydamas drausmines nuobaudas, ieškovas nurodė, kad jas skiriant nebuvo... 7. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas patikslino, kad būti grąžintas į... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo M. K.... 9. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui UAB “Gubernija“1400 Lt.... 10. Teismas nustatė, jog per laikotarpį nuo 2009-08-07 iki 2009-09-22 ieškovui... 11. 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr.112/k ieškovui buvo paskirta drausminė... 12. 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 113/k ieškovui skirta pastaba už tai ,... 13. 2009 m.rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 114/k ieškovui buvo paskirta pastaba už... 14. 2009 m,. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. 127/k ieškovui buvo skirta nuobauda –... 15. 2009 m. rugsėjo 7 įsakymu Nr. 134/k ieškovui paskirtas papeikimas už tai,... 16. 2009 m.rugsėjo 21d. įsakymu Nr.141/k ieškovui už darbo drausmės... 17. Esant sistemingam darbo pareigų nevykdymui ar netinkamam jų vykdymui, kai... 18. Nustatęs, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai, teismas... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas M. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. dėl... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Gubernija“ prašo Vilniaus... 22. Dėl 2009-08-07 įsakymu Nr. 105/k paskirtos nuobaudos nurodo, jog apeliantui... 23. Dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 112/k paskirtos nuobaudos atsakovas atkreipia... 24. Dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 113/k paskirtos nuobaudos teigia, jog nepagrįstas... 25. Dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 114/k paskirtos nuobaudos pabrėžia, jog byloje... 26. Dėl 2009-08-13 įsakymu Nr. 127/k paskirtos nuobaudos nurodo, jog nepagrįsti... 27. Dėl 2009-09-07 įsakymu Nr. 134/k paskirtos nuobaudos atsakovas pažymi, kad... 28. 2009-09-21 įsakymu Nr. 141/k ieškovui paskirta drausminė nuobauda –... 29. Atsakovas taip pat pabrėžia, jog apeliaciniu skundu ieškovas prašo... 30. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 31. Ieškovas dirbo pas atsakovą UAB ,,Gubernija“ nuo 2007-07-17 pardavimų... 32. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ... 33. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškovui M. K. drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo... 35. Minėta, kad remiantis teismų praktika, sistemingas darbo drausmės... 36. Tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas... 37. Ieškovas prašo jo atžvilgiu taikyti ne DK 297 str. 3 d. numatytą jo teisių... 38. Ieškovas dirbo pas atsakovą įmonėje nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2009 m.... 39. Teisėjų kolegija pastebi, jog Darbo kodekso 297 str. 4 d. normoje... 40. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas svarstyti... 43. Teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą... 44. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas teismų praktiką šios... 45. Minėta, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas turi... 46. 2009-08-07 įsakymu Nr. 105/k ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda-... 47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino įrodyta ieškovo... 48. Tačiau vertinant, ar šiuo atveju drausminė nuobauda galėjo būti skiriama... 49. 2009-08-13 įsakymu Nr. 112/k drausminė nuobauda- papeikimas ieškovui... 50. 2009-08-13 įsakymu Nr. 113k ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda-... 51. 2009-08-13 įsakymu Nr. 114/k ieškovui skirta drausminė nuobauda- pastaba... 52. Ieškovo pareigą skaičiuoti pavaldiems darbuotojams priedus už darbo... 53. 2009-08-31 įsakymu Nr. 127/k ieškovui paskirta drausminė nuobauda-... 54. 2009-09-07 įsakymu Nr. 134/k ieškovui paskirta drausminė nuobauda-... 55. Remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimas naikinamas dalyje dėl... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 57. Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš... 58. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1400 Lt... 59. Ieškovas šioje byloje tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą yra... 60. Taip pat, remiantis Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str.,... 61. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 62. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti... 63. Panaikinti M. K. AB ,,Gubernija“ generalinio direktoriaus įsakymais... 64. Priteisti M. K. iš AB ,,Gubernija“ 62308,73 Lt dydžio kompensaciją už... 65. Teismo sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl AB... 66. Priteisti ieškovui M. K. iš AB ,,Gubernija“ 3228 Lt atstovavimo išlaidų.... 67. Priteisti atsakovui AB ,,Gubernija“ ir M. K. 544 Lt atstovavimo išlaidų.... 68. Priteisti iš AB ,,Gubernija“ į valstybės biudžetą 2078 Lt žyminio...