Byla 2K-243/2014
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 29 d. nutarties.

3Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal:

4Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. veika) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

5BK 228 straipsnio 1 dalį (2006 m. veika) – teisės atėmimu trejus metus dirbti vadovaujantį darbą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

6BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. veika) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

7BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. veika) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

10Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendis pakeistas: R. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (už 2006 m. padarytus nusikaltimus) išteisintas, nepadarius jam 2006 m. veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, ir panaikintas bausmių subendrinimas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių tvarka. Likusi nuosprendžio dalis (dėl pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už 2007 m. padarytus nusikaltimus) palikta nepakeista, paliekant galioti BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto tvarka nustatytą galutinę subendrintą bausmę 100 MGL dydžio baudą. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas R. B. inkriminuotas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78V479 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7 punkto pažeidimų padarymas. Likusi teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti:

12J. P. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 227 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį;

13A. D. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 227 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį;

14D. K. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta);

15R. K. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

16A. P. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;

17A. K. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

18Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria R. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (už 2007 m. padarytus nusikaltimus), palikta nepakeista, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant inkriminuoto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7 punkto pažeidimą, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

20Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (už 2007 m. padarytus nusikaltimus) atmetė, šią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

21Teisėjų kolegija

Nustatė

22R. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y.:

23būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas VšĮ ( - ) ambulatorijos vyriausiuoju gydytoju, pažeisdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus (asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau – NDNT) darbingumo lygiui nustatyti) ir 8 punkto reikalavimus (gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę, be kitų dokumentų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai asmens prašymą, užpildytą siuntimą į NDNT), 2007 m. gegužės 21 d., neturėdamas paciento A. D. prašymo dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, suklastojo tikrą dokumentą – siuntimą į NDNT, į kurio 1, 2, 3, 4, 5, 8 punktus, remdamasis žinomai suklastotu 2007 m. vasario 27 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos (toliau – KMUK) išrašu iš medicininių dokumentų, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie paciento A. D. sveikatos būklę – jog sveikata yra sutrikusi, ir šį suklastotą dokumentą 2007 m. gegužės 21 d. pateikė Gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK). Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo R. B. – veiksmų valstybė patyrė didelės žalos, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, sumenkino valstybės prestižą ir valstybės institucijos – VšĮ ( - ) ambulatorijos autoritetą visuomenėje bei diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą.

24Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir R. B. baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

25Kasatoriai nurodo, kad teismas, pripažindamas R. B. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už 2007 m. padarytas veikas ir skirdamas jam bausmę, neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos BK 300 straipsnio nusikaltimo sudėties požymius bei jų teisinį kvalifikavimą, neįsigilino į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems duomenims, nevertino įrodymų visumos. Kasatorių manymu, R. B. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, t. y. subjektyviojo šių nusikaltimų požymio – kaltei būdingos tiesioginės tyčios, todėl nuosprendis turėtų būti panaikintas.

26Kaltinimas R. B. buvo grindžiamas dviem epizodais, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos, t. y. kad jis suklastojo tikrą dokumentą bei jį panaudojo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi 2006 ir 2007 metais. Nors pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs R. B. kaltu dėl abejais metais padarytų nusikalstamų veikų, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl 2006 m. epizodų jį išteisimo, motyvuodamas tuo, kad: 1) 2006 m. galiojusio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 8 punktas gydantį gydytoją įpareigojo, nustačius diagnozę ir atsižvelgus į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, GKK kartu su asmens prašymu dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, pateikti užpildytą siuntimą į NDNT ir medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą bei diagnozę, o prireikus ir išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a bei asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a); 2) byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad R. B. pateikti jo paciento A. D. medicininiai įrašai akivaizdžiai rodė, jog pacientui buvo ką tik taikytas gydymas ir reabilitacijos priemonės, aukštesnio lygio medicininės įstaigos konstatuoto organizmo sutrikimas nebuvo nepašalintas; 3) duomenų, kad nuteistasis R. B. 2006 m. būtų žinojęs, jog duomenis apie A. D. sveikatos būklę į siuntimą jis įrašo iš jam pateiktų žinomai suklastotų medicininių dokumentų ir būtų norėjęs į siuntimą įrašyti jam žinomai suklastotus duomenis, taip pat duomenų, kad jis 2006 m. būtų supratęs, jog parašydamas siuntimą piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, ir to norėjęs, buvimo nei kaltinimas, nei pirmosios instancijos teismas nekonstatavo ir motyvuotai faktiniais duomenimis nepagrindė, taigi R. B. kaltė 2006 m. padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 228 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus yra tiesiog preziumuota, todėl R. B. iš jam inkriminuotų 2006 m. padarytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų išteisintas, nepadarius veikų, turinčių tokių nusikaltimų požymių.

27Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog 2007 m. galiojo tos pačios teisės aktų nuostatos kaip ir 2006 m., nors dėl pastarųjų laikotarpio veikų apeliacinės instancijos teismas R. B. išteisino. Kasatorių pažymėta, kad pakartotinai išnagrinėjęs bylą nuteistojo R. B. kaltę 2007 m. epizoduose teismas grindė argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino A. D. parodymus kaip teisingus ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. B. . A. D. per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpį parodė, kad 2006-2007 m. pas gydytojus savo invalidumo reikalais nesilankė ir negalėjo lankytis, nes buvo iš esmės sveikas, o visus dokumentus jam tvarkė A. K. kaip atlygį už automobilio taisymą (nutarties 4 psl. 2 pastraipa). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog pagal 2006 ir 2007 m. galiojusio Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-78V479 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7 punktą siuntimui į NDNT darbingumo lygiui nustatyti laisvos formos prašymą asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydančiam gydytojui galėjo pateikti pats asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys. Tokiam asmeniui jokie įgaliojimo formos reikalavimai nenustatyti nei įstatymais, nei poįstatyminiais aktais. Vadinasi, tuo metu prašymą pateikti įgaliotam asmeniui, kuriuo galėjo būti bet kuris asmuo (kaimynas, draugas, sutuoktinis, gydantis gydytojas ir pan.), įgaliojimas galėjo būti duodamas žodžiu, todėl nuteistojo R. B. veiksmai, priimant kito asmens atneštus A. D. prašymus, nei 2006 m., nei 2007 m. minėto aprašo 7 punkto reikalavimams neprieštaravo, todėl jis šio punkto reikalavimo nei 2006 m., nei 2007 m. nepažeidė. Skunde nurodoma, kad pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme teismas laikė, kad šiuo atveju, R. B. kaltei pagrįsti svarbi yra aplinkybė, nustatyta pirmosios instancijos teismo, o būtent tai, kad suklastotą 2007 m. vasario 27 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos išrašą iš medicininių dokumentų R. B. pateikė ne pats besikreipiantis asmuo A. D. , o kitas asmuo (nutarties 4 psl. 5 pastr.). Kasatoriams tokia teismo išvada yra nesuprantama ir visiškai nepagrįsta, nes, anot jų, ji aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymėta, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pacientas A. D. buvo šeimos gydytojo R. B. pacientas. Bylai pateiktos medicininės kortelės patvirtina, kad A. D. nuo 2006 m. buvo ( - ) ambulatorijos pacientas. Teismas kaltę R. B. grindė tuo, kad, neturėdamas paciento A. D. prašymo dėl siuntimo NDNT darbingumo lygiui nustatyti, gydytojas R. B. išrašė tokį siuntimą. 2012 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. U. , aiškindamas apie šeimos gydytojo pareigų atlikimo specifiką nagrinėjamu atveju, nurodė, kad pats žmogus rašo prašymą šeimos gydytojui dėl siuntimo ir gali parašyti pats, gydytojas ar kitas žmogus. Jeigu reikia, tai tik ant to prašymo turi būti paties ligonio parašas, o kas užpildo, nesvarbu. Nepriklausomai, kas užpildė tokį prašymą, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ant 2007 m. gegužės 23 d. A. D. prašymo nustatyti nedarbingumo lygį yra jo paties parašas (T. 1, b. l. 87). Byloje yra pateikti A. D. 2007 m. išrašai iš VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos medicininių dokumentų, nurodantys, kad ne tik 2006, bet ir 2007 metais pacientui buvo taikytas gydymas, ir nuo 2006 m. aukštesnio lygio medicinos įstaigos konstatuoto organizmo sutrikimas nebuvo nepašalintas. Byloje apklausti specialistai patvirtino, kad tiek 2006, tiek 2007 m. pacientų siuntimo bei prašymų užpildymo tvarka nesikeitė. Liudytojos R. L. duoti parodymai rodo, kad pagal iki 2009 m. taikytą praktiką, vertinat pacientų sveikatą, buvo remiamasi pacientų atsineštomis gydymosi įstaigų išduotų dokumentų kopijomis, tuo metu dokumentų kopijos tikrumą savo parašu turėjo teisę patvirtinti pats gydytojas; A. D. vardu pateiktos išrašų iš medicininių dokumentų kopijos atitiko įstaigų surašomų išrašų formas ir abejonių dėl tikrumo šie dokumentai nekėlė. Specialistas NDNT Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. U. paaiškino, kad 2006 m. veikusio įstatymo pagrindu gydantis gydytojas turėjo teisę parašyti siuntimą neįgalumui nustatyti remdamasis vien tik iš kitų gydymo įstaigų jam pateiktų medicininių išrašų pagrindu; tokių pateiktų medicininių dokumentų pagrindu rašydamas siuntimą gydantis gydytojas neturėjo pareigos tikrinti pateiktų medicininių duomenų (išrašų, epikrizių ir pan.) tikrumo, tokiais atvejais paciento prašymu parašydamas siuntimus, įstatymų reikalavimo gydytojas nepažeisdavo.

28Kasatoriai teigia, kad nesuprantama ir aiškiai prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams teismo išvada, jog nematydami pacientų, neatlikdami jiems privalomų veiksmų - objektyviai nenustatę diagnozės, kaltinamieji (įskaitant ir R. B. - gynėjo past.) suprato, kad, tokiu būdu užpildydami siuntimus į NDNT, jie į juos įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis ir taip sudaro teisines prielaidas jų net nematytiems pacientams siekti su neįgalumu susijusių išmokų, nes: 1) nėra teisės akto, nustatančio šeimos gydytojui pareigą patikrinti paciento atsineštų iš kitų gydymo įstaigų medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių tikrumą; 2) sveikatos apsaugos sistemoje nėra jokių duomenų bazių, kuriose šeimos gydytojas galėtų patikrinti, ar pacientas tikrai gydėsi minėtose įstaigose, ar ten buvo diagnozuoti būtent tokie medicininiai sutrikimai ir ligos. Kartu pažymėta, kad logiška ir pagrįsta, jog, šeimos gydytojui R. B. remiantis aukštesnio lygio gydymo įstaigų nustatytomis diagnozėmis 2007 m. gegužės 21 d. išrašius siuntimą į NDNT, pats pacientas savo ranka užpildė ir pasirašė (byloje patvirtinta, kad tai A. D. parašas) prašymą nustatyti darbingumo lygį vėlesne diena, t. y. 2007 m. gegužės 23 d. data, ir tai nėra jokio pažeidimo.

29Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje dokumentu BK 300 straipsnio prasme laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo.

30Kasatorių pažymėta, kad BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Byloje nebuvo nustatyta, kad R. B. pats klastojo A. D. epikrizes ar išrašus, nėra jokio įrodymo, kad R. B. būtų dalyvavęs tokių dokumentų klastojime, kad jo įstaigą prižiūrintis pareigūnas A. K. ar pacientas A. D. būtų prašę arba kitaip darę įtaką gydytojui R. B. , kad suklastotų šiuos dokumentus. R. B. negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio, o juo labiau norėti taip veikti. Nesant nuteistojo veikoje jokio nusikaltimo sudėties požymių, baudžiamoji byla nutrauktina.

31Atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo advokato K. Jonaičio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, galima konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, kurios numato, jog įrodymus byloje teismas vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsiliepime pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi įstatymu ir priėjo prie teisingos išvados, jog teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo R. B. kaltę. Nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsta įrodymais, prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams, arba įrodymai yra nepatikimi. Yra išlaikyta svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - įvertintas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma, taip pat nuosprendis priimtas remiantis vertinant visus įrodymų šaltinius, t. y. tiek liudytojų parodymus, tiek ir pateiktus dokumentus, turinčius reikšmės R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų nagrinėjimui.

32Prokuroro pažymėta, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 228 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Abi šios nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltinamasis supranta, kad veikia turėdamas tikslą teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai suklastoja tikrą dokumentą ir nori taip veikti. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, išanalizavę R. B. veiksmus, atliktus 2007 metais, akivaizdžiai pagrindė ir įrodė, kad jis veikė kryptingai ir sąmoningai. R. B. 2007 m. gegužės 21 d., nematydamas paciento, neatlikdamas jam privalomų veiksmų, t. y. objektyviai nenustatęs diagnozės, suprato, kad taip užpildydamas siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją, jis į siuntimą įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi kasatorius sudarė teisines prielaidas jo net nematytam pacientui siekti su neįgalumu susijusių išmokų, o tai reiškia, kad R. B. tyčia sukūrė apgaulę teisinėje apyvartoje. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos taikymo R. B. . Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai ir pagrįstai. Teismai išsamiai ištyrė visus byloje esančius tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, patvirtinančius R. B. kaltumą dėl dokumento suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

33Kasacinis skundas atmestinas.

34Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

35BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-19/2014 ir kt.). Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

36BK 228 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal šį straipsnį baudžiamąja tvarka atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Specialusis subjektas – būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymis, todėl, kiekvienu atveju inkriminuojant asmeniui šią veiką, turi būti neabejotinai konstatuota, kad asmuo yra valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo BK 230 straipsnio prasme. Teismų praktika rodo, kad sprendžiant bylas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

37Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad R. B. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas VšĮ ( - ) ambulatorijos vyriausiuoju gydytoju, pažeisdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus (asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti) ir 8 punkto reikalavimus (gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę, be kitų dokumentų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai asmens prašymą, užpildytą siuntimą į NDNT), 2007 m. gegužės 21 d., neturėdamas paciento A. D. prašymo dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, suklastojo tikrą dokumentą – siuntimą į NDNT, į kurio 1, 2, 3, 4, 5, 8 punktus, remdamasis žinomai suklastotu 2007 m. vasario 27 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos išrašu iš medicininių dokumentų, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie paciento A. D. sveikatos būklę – jog jo sveikata yra sutrikusi, ir šį suklastotą dokumentą 2007 m. gegužės 21 d. pateikė GKK. Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo R. B. – veiksmų valstybė patyrė didelės žalos, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodamas Lietuvos Respublikos įstatymus bei įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, sumenkino valstybės prestižą ir valstybės institucijos – VšĮ ( - ) ambulatorijos autoritetą visuomenėje bei diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą.

38Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo R. B. skundą patikrinęs nuosprendžio šioje dalyje pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl 2007 m. gegužės 21 d. atliktų R. B. veiksmų bei tinkamai juos kvalifikavo. R. B. versija, kad pacientas A. D. dalyvavo 2007 m. gegužės 21 d. rašant siuntimą A. D. į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, argumentuotai paneigta.

39Taigi teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 21 d. pas gydytoją R. B. pacientas A. D. nesilankė ir dokumentų apie savo sveikatą nepateikė, be to, tą dieną R. B. apskritai neturėjo A. D. prašymo dėl jo siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. A. D. 2007 m. pradžioje nesirgo ir KMUK nesigydė, išrašas iš šios įstaigos suklastotas. A. D. ligos istorijoje nėra jokių įrašų apie jo ligas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė ir tai, kad A. K. , būdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus vyriausiuoju specialistu nedarbingumo kontrolei, piktnaudžiaudamas tarnyba, tarpininkavo dėl fiktyvaus nedarbingumo lygio A. D. nustatymo.

40Šie objektyvieji veikos požymiai patvirtina, kad R. B. , nematydamas paciento, neatlikdamas jam privalomų veiksmų, t. y. objektyviai nenustatęs diagnozės, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad siuntimą A. D. į NDNT darbingumo lygiui nustatyti išrašo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, ir norėjo taip veikti. Sukastodamas dokumentą ir jį panaudodamas – pateikdamas GKK – R. B. diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą ir tuo padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Pagal teismo nustatytas aplinkybes R. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų ideali sutaptis. Taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

41Dėl kitų skundo argumentų

42Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad skunde yra argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, teismo išvadų pagrįstumas, faktinių aplinkybių nustatymas (tačiau tai nesiejama su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimais), o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis žemesnės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teismo išvadų pagrįstumo, faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu R.... 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1... 5. BK 228 straipsnio 1 dalį (2006 m. veika) – teisės atėmimu trejus metus... 6. BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. veika) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;... 7. BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. veika) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes iš... 10. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti:... 12. J. P. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 227... 13. A. D. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 227... 14. D. K. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį... 15. R. K. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 228... 16. A. P. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;... 17. A. K. – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300... 18. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 20. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 21. Teisėjų kolegija... 22. R. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už... 23. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas VšĮ ( - )... 24. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašo Marijampolės rajono... 25. Kasatoriai nurodo, kad teismas, pripažindamas R. B. kaltu pagal BK 300... 26. Kaltinimas R. B. buvo grindžiamas dviem epizodais, kurių faktinės... 27. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai... 28. Kasatoriai teigia, kad nesuprantama ir aiškiai prieštaraujanti byloje... 29. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje dokumentu BK 300 straipsnio prasme... 30. Kasatorių pažymėta, kad BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas... 31. Atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo advokato K. Jonaičio kasacinį skundą... 32. Prokuroro pažymėta, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji... 33. Kasacinis skundas atmestinas.... 34. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo... 35. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino... 36. BK 228 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam... 37. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad R. B. būdamas... 38. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo R. B. skundą patikrinęs... 39. Taigi teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 21 d. pas gydytoją R. B.... 40. Šie objektyvieji veikos požymiai patvirtina, kad R. B. , nematydamas... 41. Dėl kitų skundo argumentų... 42. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad skunde yra... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti....