Byla 2K-7-200/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Olego Fedosiuko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant R. Meškelevičiūtei, dalyvaujant prokurorui L. Belevičiui, gynėjams advokatams R. Lideikai, J. Gaudučiui, A. Liutvinskui, išteisintiesiems D. B., P. K.,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio ir išteisintojo D. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dvejų metų atėmimo teisės dirbti valstybės tarnyboje bausme. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį M. V. išteisintas jam nepadarius nusikaltimo požymių turinčios veikos.

4T. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius nusikaltimo požymių turinčios veikos.

5D. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius nusikaltimo požymių turinčios veikos.

6P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius nusikaltimo požymių turinčios veikos.

7Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir išteisintojo D. B. apeliaciniai skundai atmesti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo D. B. kasacinį skundą atmesti, išteisintojo D. B. ir jo gynėjo, prašiusių D. B. kasacinį skundą tenkinti, prokuroro kasacinį skundą atmesti, advokatų R. Lideikos, A. Liutvinsko ir išteisintojo P. K., prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9M. V. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, t. y. jis, dirbdamas VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau tekste - LVPA arba Agentūra) direktoriaus pavaduotoju, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pasinaudodamas pagal užimtas pareigas turėta galimybe ne darbo metu būti LVPA patalpose, 2006 m. sausio 22 d. (sekmadienį), dienos metu tyčia įleido į Agentūros patalpas joje nedirbusį T. U., leido jam naudotis savo tarnybiniu kompiuteriu ir davė raktus nuo Agentūros kabinetų ir dokumentų saugojimo spintų. Tokių M. V. veiksmų pasekmė buvo ta, kad T. U. jo tarnybinio kompiuterio spausdintuvu atspausdino 2005 m. birželio 15 d. D. B. surašyto Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo Nr. S-P1-T05-0101-1 lapus, kuriuose paraiška vertinama 65 balais, M. V. duotais raktais atrakinęs dokumentų saugojimo spintas, jose surado UAB „Panevėžio melioracija“ projekto vertinimo bylą ir sukeitė joje buvusio Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapus, kuriuose paraiška buvo vertinama 62 balais, su naujai atspausdintais ir D. B. pasirašytais lapais su aukštesniais projekto vertinimo balais. M. V. pažeidė LVPA direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2003 m. spalio 24 d. LVPA direktoriaus įsakymu Nr. 50, 6.23 punkte numatytą tarnybinę pareigą laikytis Agentūros darbo tvarką reglamentuojančių norminių aktų. Taip pat jis pažeidė Dokumentų saugojimo tvarkos, patvirtintos 2004 m. sausio 30 d. LVPA direktoriaus įsakymu Nr. 12, 5 ir 9 punktų nuostatas, numatančias, kad projektų bylos saugomos kabinetuose esančiose metalinėse spintose ir iš šių spintų bylos gali būti imamos tik tada, kai tai reikalinga tiesioginiam funkcijų vykdymui. Dėl tokių M. V. tyčinių veiksmų, kuriuos sąlygojo jo užimtos aukštos pareigos valstybės tarnyboje, valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo sumenkintas LVPA, kaip valstybės institucijos autoritetas.

10Be to, T. U., M. V., D. B. ir P. K. buvo kaltinami bendrininkų grupe įvykdytu tikro dokumento suklastojimu, realizavimu ir panaudojimu, D. B. kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, T. U. ir P. K. - piktnaudžiavimo tarnyba organizavimu tokia apimtimi: T. U. ir P. K., veikdami bendrininkų grupe su M. V. ir D. B., būdami įsitikinę, jog LVPA Projektų vertinimo vadybininku dirbusio D. B. 2005 m. birželio 15d. užpildyto Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo Nr. S-P1-T05-0101-1, kuriame pagal nustatytus kriterijus D. B. paraišką iš viso buvo įvertinęs 62 balais, nurodytos paraiškos įvertinimo balai yra nepakankamai aukšti tam, kad pagal šią paraišką būtų sudaryta sutartis dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimo, veikdami nenustatytų asmenų prašymu ir siekdami, kad nurodyta paraiška būtų įvertinta pakankamu paramos suteikimui balų skaičiumi, organizavo šio tikro dokumento suklastojimą, sukūrė nusikaltimo padarymo planą, numatė jo įvykdymo būdus, surado nusikaltimo bendrininkus - D. B. ir M. V. - ir juos palenkė įvykdyti nusikaltimą, parengė kitas sąlygas nusikaltimo įvykdymui, vadovavo bendrininkams ir nuolat koordinavo bendrininkų veiksmus vykdant nusikaltimą. Tokių P. K. ir T. U. nusikalstamų veiksmų pasekmė buvo ta, kad 2006 m. sausio mėn. viduryje T. U. susitarė su D. B., tuo metu dirbusiu LVPA Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju ir buvusiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kad šis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastos tikrą dokumentą - surašys ir pasirašys UAB „Panevėžio melioracija“ pateiktos paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo Nr. S-P1-T05-0101-1 naujus lapus, kuriuose nurodomas paraiškos įvertinimas balais, ir juose įrašys melagingus duomenis apie paraiškos įvertinimą 65 balais: 2006 m. sausio mėn. 15- 22 d. D. B. ir T. U., veikdami bendrai, atspausdino Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo Nr. S-P1-T05-0101-1 lapus, kuriuose pateikiamas paraiškos įvertinimas 65 balais, D. B. šiuos lapus pasirašė ir perdavė T. U., taip suklastodamas ir realizuodamas tikrą dokumentą.

11Be to, tuo pačiu laikotarpiu T. U. iš nenustatytų asmenų gavo informaciją apie UAB „Panevėžio melioracija“ projekto bylos saugojimo vietą, susitarė su M. V., dirbusiu LVPA direktoriaus pavaduotoju, kad šis ne darbo metu įleis jį į agentūros patalpas, kuriose buvo saugoma UAB „Panevėžio melioracija“ projekto byla, o P. K. T. U. perdavė raktus nuo LVPA kabinetų bei spintų, kuriose galėjo būti saugoma projekto byla, taip sudarydamas sąlygas įvykdyti nusikaltimą ir šalindamas kliūtis nusikaltimo įvykdymui.

12Nurodoma, kad toliau vykdydami nusikaltimo padarymo planą 2006 m. sausio 22 d., 11 val., T. U. ir D. B. atvyko prie LVPA patalpų, esančių Gedimino pr. 38/2, Vilniuje, M. V., žinodamas, jog T. U. siekia panaudoti suklastotą dokumentą, įleido T. U. į LVPA patalpas bei kabinetą, kuriame buvo saugoma UAB „Panevėžio melioracija“ projekto byla, taip sudarydamas sąlygas įvykdyti nusikaltimą ir šalindamas kliūtis jo įvykdymui. D. B. telefonu teikiant informaciją, reikalingą dokumentų sukeitimui ir nusikaltimo nuslėpimui, ir taip padedant panaudoti suklastotą dokumentą, T. U., LVPA patalpose suradęs UAB „Panevėžio melioracija“ projekto bylą, sukeitė joje buvusius 2005 m. birželio 15 d. D. B. surašyto paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapus, kuriuose buvo nurodytas paraiškos įvertinimas balais (iš viso-62 balai), su D. B. suklastotais ir T. U. perduotais paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo lapais, kuriuose buvo nurodytas neteisingas paraiškos įvertinimas balais pagal atskirus kriterijus ir bendrai (iš viso- 65 balai), bei UAB „Panevėžio melioracija“ projekto bylą padėjo atgal į saugojimo vietą, taip panaudodamas suklastotą tikrą dokumentą ir užtikrindamas, kad tolesniame paraiškos vertinimo ir sprendimo dėl paramos suteikimo procese LVPA ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos darbuotojai sprendimus priims ir veiksmus atliks remdamiesi suklastotame paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše nurodytais neteisingais vertinimo balais.

132006 m. sausio 23 d. D. B. į savo tarnybinį kompiuterį įvedė suklastotus duomenis apie UAB „Panevėžio melioracija“ paraiškos įvertinimą, taip bandydamas užtikrinti, kad vėliau nusikaltimas nebūtų iškeltas aikštėn. Tokiu būdu P. K. ir T. U. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe su D. B. ir M. V., organizavo tikro dokumento suklastojimą ir panaudojimą, be to, organizavo asmenų, prilygintų valstybės tarnautojams, piktnaudžiavimą tarnyba. Dėl tokių tyčinių T. U. ir P. K. veiksmų kaltinamasis M. V. ir D. B. tyčia veikdami priešingais LVPA tikslams interesais, tai yra piktnaudžiaudami tarnyba, pažeidė LVPA Įstatų 1, 9.1, 9.3 ir 9.4. punktų ir LVPA Paraiškų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti tinkamumo ir kokybės vertinimo procedūros (toliau tekste – Vertinimo procedūra), patvirtintos LVPA direktoriaus 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 76, XI skyriaus reikalavimus. Be to, M. V. pažeidė LVPA direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 50 patvirtinto LVPA direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 6.11 ir 6.23 punktų reikalavimus, taip pat pažeidė 2004 m. sausio 30 d. LVPA direktoriaus įsakymu Nr. 12 patvirtintos dokumentų saugojimo tvarkos 5 ir 9 punktų reikalavimus, taip pat pažeidė 2004 m. gegužės 14 d. LVPA direktoriaus įsakymu Nr. 34 patvirtintos Įėjimo – išėjimo į (iš) LVPA patalpų tvarkos 6.2 punkto reikalavimus. Nurodoma, kad, be to, D. B. pažeidė LVPA Kontrolės departamento nuostatų, patvirtintų LVPA direktoriaus 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 27, 3 punkto, LVPA Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus nuostatų, patvirtintų LVPA direktoriaus 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 27 (2005 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 535 redakcija) 3 punkto ir LVPA Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto LVPA direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 549, 6.18 ir 7.1 punktų reikalavimus. Dėl tokių kaltinamojo P. K. ir T. U. organizuotų kaltinamųjų D. B. ir M. V. veiksmų buvo apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, dėl nesąžiningos konkurencijos kitiems ūkio subjektams kilo pavojus netekti galimybės gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir prarasti pinigines lėšas, investuotas į projektų rengimą, buvo sužlugdytas pasitikėjimas LVPA, o tuo pačiu ir kitomis valstybės bei nevalstybinėmis institucijomis, kaip nešališkomis ir objektyviomis institucijomis, atsakingomis už Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas šių institucijų autoritetas, o tuo pačiu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika kaip valstybe, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos paskirstymo ir įsisavinimo procedūras.

14Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalys dėl T. U. ir D. B. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, M. V. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, P. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, D. B. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, T. U. ir P. K. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas prokuroro apeliacinis skundas, yra nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį. Šią savo išvadą prokuroras grindžia sekančiais motyvais.

15Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų suklastojant, realizuojant ir panaudojant dokumentą. Pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai išteisinamojo sprendimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį priėmimą grindė tuo, kad byloje nebuvo įrodyti du būtinieji dokumentų klastojimo sudėties požymiai - nusikaltimo padarymo būdas ir nusikaltimo dalykas. Tačiau, prokuroro tvirtinimu, šios išvados buvo padarytos netinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas ir padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje nebuvo nustatyta, kad dokumente, kurio suklastojimu buvo kaltinami visi išteisintieji, būtų buvusi įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad UAB „Panevėžio melioracija“ Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas Nr. S-P1-T05-0101-1 egzistavo ir galėjo egzistuoti kaip sukurtas ne kieno kito, o tik D. B. su jame įtvirtinta asmenine nuomone, kuri išreikšta vertinimo balais. Intelektualiai negali būti suklastotas dokumentas, kurio turinys negali būti patikrintas taikant objektyviosios tiesos kriterijų. Tokie raštai yra vienašaliai, juose išreiškiama dokumentą surašančio asmens valia, o asmens valios turinio su objektyviąja tiesa negalima palyginti. Bet kuriuo iš klastojimo būdų klastojimas siejamas su tikrovės (tiesos) neatitinkančios informacijos įtvirtinimu. Asmens nuomonės turinio neįmanoma patikrinti objektyviais faktais, objektyvioji tiesa (tikrovė) čia neegzistuoja. Tačiau nagrinėjamu atveju nustačius intelektualųjį, o ne materialųjį dokumento klastojimo būdą, buvo padaryta baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normos aiškinimo ir taikymo klaida, kas sąlygojo ir kitų teismo išvadų neteisingumą. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo išdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys, kodėl turėjo būti konstatuotas materialusis dokumentų klastojimo būdas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų visiškai nevertino ir dėl jų iš esmės nepasisakė. Tuo atveju, kai dokumentas jau yra sukurtas, kai jis yra kitų asmenų teisinėje dispozicijoje, kai jo pagrindu yra atliekami kiti juridinę reikšmę turintys veiksmai, kai dokumento autorius nebeturi teisės kurti analogiško dokumento, kai yra pakeičiama fiziškai egzistuojančio dokumento dalis, tai, prokuroro įsitikinimu, turi būti vertinama tik kaip materialus, bet ne intelektualus dokumento klastojimas. Šioje byloje teismo nuosprendžiu yra nustatyta, jog Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašą Nr. S-P1-T05-0101-1 D. B. surašė, atspausdino ir pasirašė 2005 m. birželio 15 d., 2005 m. birželio 16 d. jis surašytą dokumentą perdavė Projektų vertinimo skyriaus specialistui, tai buvo užregistruota Paraiškų registracijos (apskaitos) žurnale. Bet kokie vertinimo elementų sąrašų taisymai, susiję su vertinimo balų keitimu, yra esminiai vertinimo pakeitimai, todėl tokie taisymai gali būti daromi tik esant raštiškam skyriaus vedėjo nurodymui, apie tai daromos atžymos registracijos žurnale, turi būti rašomi nauji vertinimo elementų sąrašai, o ne keičiami seni. Be to, D. B. nuo 2005 m. spalio 3 d. užėmė LVPA Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, 2006 m. sausio 22 d., kai buvo keičiamas vertinimas, jis buvo atostogose. Todėl nuo 2005 m. birželio 16 d. D. B. nebevykdė jokių funkcijų, nebeturėjo jokių įgalinimų UAB „Panevėžio melioracija" paraiškos vertinimo procese, nebegalėjo surašyti ar pasirašyti jokių su šia paraiška susijusių dokumentų, netgi neturėjo ir fizinių galimybių paimti bylos medžiagą bei daryti dokumentuose kokias nors korektūras. T. U. į D. B. kreipėsi tik dėl to, kad šis turėjo išsisaugojęs vertinimo elementų sąrašo elektroninį variantą ir dėl to, kad ant fiziškai egzistuojančio vertinimo elementų sąrašo buvo D. B. parašai, o ne dėl to, kad D. B. būtų turėjęs teisę savarankiškai, be kitų asmenų žinios, savo vardu perrašyti šį dokumentą ir naujai išreikšti savo subjektyvią nuomonę. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, D. B. perdavė T. U. USB raktą su vertinimo elementų sąrašo elektronine versija, T. U. joje padarė reikiamus pataisymus, LVPA patalpose atspausdino pakeistus lapus ir juos nunešė pasirašyti D. B.. Taigi, D. B. į nusikaltimą buvo įtrauktas tik dėl jo fizinių savybių - sugebėjimo pasirašyti, o ne dėl jo teisės naujai surašyti vertinimo elementų sąrašą, ne dėl jo subjektyvių minčių kaitos. Ta aplinkybė, kad vertinimo elementų sąrašą 2005 m. birželio 15 d. buvo sukūręs D. B., neturi reikšmės kvalifikacijai, nes šiuo atveju dokumento autorystė D. B. nesuteikė jokios teisės šį dokumentą savarankiškai koreguoti 2006 m. sausio 22 d. Todėl nėra pagrindinio intelektualaus klastojimo požymio - dokumentą klastojančio asmens teisės surašyti tą dokumentą, ir yra konstatuotina, kad Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas Nr. S-Pl-T05-0101-1 buvo suklastotas dalinio materialaus klastojimo būdu, fiziškai pakeičiant dalį jau egzistuojančio dokumento, tai padarė asmenys, kurie neturėjo teisės kaip nors keisti egzistuojančio dokumento turinio. Byloje nustačius materialųjį klastojimo būdą, nebekiltų problemų ir dėl objektyviosios tiesos (tikrovės) nustatymo. Kadangi Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas Nr. S-Pl-T05-0101-1 egzistavo jau nuo 2005 m. birželio 15 d., objektyvioji tiesa (tikrovė) ir buvo sąraše išreikšti vertinimo balai - viso 62 balai. Bet kokie kiti duomenys, kurie neatitiko 2005 m. birželio 15 d. dokumente įrašytų duomenų, to dokumento atžvilgiu jau yra neteisingi, ir bet kokių kitų duomenų pakeitimas jau egzistuojančiame dokumente, tuo pačiu nuslepiant autentiškus duomenis, nepriklausomai nuo motyvacijos, yra egzistuojančio dokumento klastojimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, jog duomenų, kurie įrašomi į suklastotą dokumentą, turinys ir svarba, jų teisingumo laipsnis sudėčiai reikšmės neturi. Nuosprendžiu buvo konstatuota, kad M. V., T. U., D. B. ir P. K. veikė ir vertinimo elementų sąrašo lapus su juose įrašytais balais sukeitė tiesiogine tyčia, bijodami, kad esamas UAB „Panevėžio melioracija“ paraiškos įvertinimas gali būti per žemas paramos gavimui, vien jau ši įrodyta aplinkybė paneigia bet kokius motyvus apie vertinimą atlikusio D. B. subjektyviosios nuomonės kaitą ir jo teisę bet kada pakeisti vertinimo balus. Visų bendrininkų tyčia buvo nukreipta būtent į tikrovės neatitinkančios informacijos įtvirtinimą dokumente. Atsakydamas į analogiškus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, Vilniaus apygardos teismas nutartyje įrašė tik tai, jog juos atmeta kaip nepagrįstus, šių argumentų teismas visiškai nenagrinėjo ir nenurodė jokių motyvų, kodėl juos vertina kaip nepagrįstus. Teismas taip pat nieko nepasisakė dėl aukščiau išdėstytų argumentų dėl objektyviosios tiesos nustatymo. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su dokumentų klastojimo būdo nustatymu, šioje byloje yra esminiai, nes, nustačius kitą klastojimo būdą, nei kad buvo nustatytas teismo nuosprendžiu, tai turėtų esminę įtaką ir priimant sprendimus dėl nusikalstamos veikos sudėties nustatymo bei dėl visų išteisintųjų asmenų kaltės klausimo. Tokiu būdu teismai, neteisingai nustatydami dokumentų klastojimo būdą ir konstatuodami nusikaltimo sudėties nebuvimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas, neatsakydamas į dalį esminių apeliacinio skundo argumentų, padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

16Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas, kurio suklastojimu buvo kaltinami visi išteisintieji, inkriminuotos veikos padarymo metu, t.y. 2006 m. sausio 22 d., dar nebuvo sukurtas ir neegzistavo kaip dokumentas, o tuo pačiu ir kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas, kadangi neturėjo šiam raštui būtino rekvizito - Projektų vertinimo skyriaus vedėjo parašo. Įvertinę ištirtus įrodymus, teismai padarė išvadą, kad Projektų vertinimo skyriaus vedėja N. Ž. D. B. surašytą Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašą Nr. S-P 1-T05-0101-1 peržiūrėjo ir jame pasirašė bei Paraiškos vertinimo peržiūros elementų sąrašą Nr. S-P 1-T08-0101-1 surašė vėliau nei 2006 m. sausio 22 d. Net ir pripažinus, kad nurodytas vertinimo elementų sąrašas dar nebuvo pasirašytas skyriaus vedėjos, negalima teigti, kad dokumentas, kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas, iki to laiko dar nebuvo sukurtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, prokuroro manymu, nėra teisi darydama išvadą, jog blankuose, į kuriuos duoda nuorodas atskiros Procedūros normos, esančios visos grafos yra vienodai reikšmingos sprendžiant apie šių blankų pagrindu surašytų dokumentų teisinę galią. Kaip buvo nurodyta ir prokuroro apeliaciniame skunde, LVPA direktoriaus įsakyme Nr. 76, kuriuo buvo patvirtinta Procedūra, apie priedus nėra nieko kalbama, nei šiuo, nei kokiu nors kitu įsakymu ar kitu norminiu aktu priedų forma, turinys, struktūriniai elementai, rekvizitai nebuvo patvirtinti. Todėl teisinę reikšmę gali turėti tik tos priedų blankų dalys, kurių būtinumą tiesiogiai numato Procedūros normos. Procedūros 28, 31, 32, 73-75 punktuose numatyta gautos paraiškos vertinimo tvarka (eiga), šios normos ir numato, kieno parašai yra būtini ir teisiškai reikšmingi prieduose Nr. 1, Nr. 4-6, Nr. 7-9. Tuo pačiu šių Procedūros punktų turinys akivaizdžiai parodo, jog kuriant ir tvirtinant Procedūrą ir buvo numatyta Procedūros normose tiesiogiai įtvirtinti teisiškai reikšmingus priedų struktūrinius elementus bei rekvizitus, o jose nenumatytos priedų dalys ar rekvizitai jokios teisinės reikšmės negali turėti. Nė vienoje Procedūros normoje ar kokiame nors kitame teisės akte nėra nurodoma, kad skyriaus vedėjas privalo pasirašyti Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše Nr. S-P1-T05, nė vienoje normoje nėra numatyta, kad skyriaus vedėjo parašui šiame sąraše būtų suteikiama kokia nors teisinė reikšmė, niekur nenurodyta, kad skyriaus vedėjas savo parašu turėtų patvirtinti vadybininko surašytą sąrašą, kad be vedėjo parašo šis sąrašas negaliotų, ar pan. Skyriaus vedėjo parašas yra būtinas tik Paraiškos vertinimo peržiūros elementų sąraše. Taigi, apygardos teismo išvada apie tai, kad skyriaus vedėjas savo parašu patvirtina Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašą, yra niekuo nepagrįsta. Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo priedo Nr. S-P1-T05 gale yra grafa, reikalaujanti skyriaus vedėjo vardo, pavardės, parašo ir pasirašymo datos, tačiau toks reikalavimas nėra numatytas nė vienoje Procedūros ar kito teisinio akto normoje, todėl ši grafa yra aiškiai perteklinė. Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo, pasirašyto Projektų vertinimo skyriaus vadybininko, net ir nesant skyriaus vedėjo parašo, savarankišką reikšmę, jo kaip savarankiško ir jau egzistuojančio dokumento sukeliamas teisines pasekmes įrodo ir kitų Procedūros normų analizė. Projektų vertinimo skyriaus vedėjas pats negali pakeisti balų skaičiaus ar išvadų motyvacijos, jis gali tik inicijuoti papildomą vertinimą ar papildomą vertinimo pagrindimą. Net ir atlikus pakartotines vertinimo procedūras, pirminis Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas iš bylos nėra išimamas. Taigi, skyriaus vedėjo funkcijos yra grynai kontrolinės, o Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše įtvirtintos informacijos pagrindu yra atliekamos tolesnės teisinės procedūros. Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, anot prokuroro, turi būti daroma išvada, jog Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas Nr. S-P1-T05-0101-1 kaip dokumentas buvo sukurtas ir teisinę reikšmę įgijo 2005 m. birželio 15 d., kai jį pasirašė projektų vadybininkas D. B., ir teisinio vertinimo požiūriu neturi reikšmės, ar 2006 m. sausio 22 d. jį buvo pasirašiusi Projektų vertinimo skyriaus vedėja N. Ž. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, suteikdami esminę reikšmę priedo formoje įrašytai, tačiau teisės aktuose nenumatytai formaliai grafai, nepagrįstai aiškino dokumentų klastojimo sudėties dalyko požymius ir taip netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normą. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai taip pat padarė išvadą, kad Projektų vertinimo skyriaus projektų vadybininko sukurti aktai paraiškos teikėjo atžvilgiu neturi jokios savarankiškos išorinės galios. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėstomų argumentų, teisėjų kolegija, spręsdama apie vertinimo elementų sąrašo teisinę galią, savo išvadas tiesiogiai susiejo su ta aplinkybe, ar šis dokumentas tiesiogiai sukuria teisinius santykius tarp LVPA ir paraiškos teikėjo (pretendento gauti paramą). Tačiau toks dokumento teisinės galios aiškinimas yra pernelyg siauras. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuojama, jog BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už oficialių valdymo institucijų sudarytų, bet ir privačių asmenų dokumentų suklastojimą. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodytos ir LVPA norminių aktų nuostatos, kurios pagrindžia teiginį, jog Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas turi savarankišką teisinę galią. Vadovaujantis Procedūros 92, 110, 111, 117, 119 punktais, pabrėžtina, kad net ir sprendimą dėl paramos suteikimo tiesiogiai priimantis Ūkio ministras negali pakeisti projektų vadybininko paskirtų balų. Taigi, Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše nurodyti projektų vadybininko suteikti balai turi savarankišką teisinę reikšmę, nes jie tiesiogiai įtakoja būsimus LVPA, o tuo pačiu ir valstybės, teisinius santykius su ūkio subjektu, siekiančiu gauti paramą, kadangi, nesant Procedūros 76, 80, 85, 117 ir 119 punktuose numatytų pagrindų ir neinicijavus papildomų procedūrų, būtent Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašuose nurodytas vadybininkų suteiktų balų skaičius (skyriaus vedėjo išvedamas balų vidurkis tėra elementarus aritmetinis veiksmas) yra tiesioginis teisinis pagrindas sprendimo dėl paraiškos suteikimo priėmimui ir Procedūroje nėra numatyta kitų kriterijų, kurie galėtų esmingai įtakoti šį sprendimą. Todėl būtent vertinimo elementų sąraše įtvirtintas balų skaičius yra tiesioginis pagrindas priimti vienokį ar kitokį sprendimą paraiškos teikėjo atžvilgiu. Esant tęstinėms teisinio sprendimo priėmimo procedūroms negalima teigti, jog savarankišką teisinę galią turi tik procedūros baigiamasis aktas, kuris betarpiškai sukuria, pakeičia ar panaikina teisinius santykius tarp valstybės institucijos ir kito subjekto, bei visiškai atmesti visus tarpinius sprendimus ir juos fiksuojančius dokumentus, priimamus vykdant atskiras norminiais aktais reglamentuotas procedūras, kurie tiesiogiai įtakoja ir yra vienintelis teisinis pagrindas priimti galutinį sprendimą ir surašyti galutinį dokumentą. Todėl turi būti pripažįstama, kad Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše yra nurodoma savarankišką teisinę reikšmę turinti informacija, patvirtinanti juridinę reikšmę turintį faktą apie paraiškos įvertinimo balų skaičių, lemianti tolesnį teisinių santykių vystimąsi. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodytos ir norminių aktų nuostatos, kurios pagrindžia teiginį, jog Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas turi ir išorinę teisinę galią. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad dokumente yra pažymimas faktas, kuris turi ar gali turėti ateityje, kilus ginčui, teisinę reikšmę. Tokiu būdu kokybės vertinimo elementų sąrašas įtakoja ir teisinius santykius tarp Ūkio ministerijos ir LVPA, kadangi šio dokumento pagrindu Ūkio ministerija gali realizuoti jai suteiktus įgaliojimus inicijuoti pakartotinį įvertinimą arba priimti sprendimą dėl paramos suteikimo. Kaip buvo nurodyta apeliaciniame skunde, Procedūros nuostatos leidžia daryti išvadą, kad vertinimo elementų sąraše balais išreikštas sprendimas gali būti skundžiamas. Tuo tarpu nėra jokios prasmės skųsti skyriaus vedėjo surašomą peržiūros elementų sąrašą ar vertinimo ataskaitą, nes į šiuos dokumentus tik mechaniškai perkeliami duomenys iš vertinimo elementų sąrašų ir šiuose antriniuose dokumentuose jokia nauja teisiškai reikšminga informacija nėra pateikiama. Šie argumentai dėl vertinimo elementų sąrašo savarankiškos ir išorinės teisinės galios buvo nurodyti ir prokuroro apeliaciniame skunde. Tai yra esminiai skundo argumentai, kurių pripažinimas arba nepripažinimas teisiškai pagrįstais gali lemti nusikalstamos veikos sudėties buvimo ar nebuvimo nustatymą ir asmenų kaltės klausimo išsprendimą. Šių argumentų neišnagrinėjimas iš esmės, o tik formalus ir abstraktus pasisakymas, kad jie nepagrįsti, turėtų būti vertinamas kaip dalies apeliacinio skundo neišnagrinėjimas, kas pripažintina esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Be to, tokiu būdu siaurinamai aiškindami dokumento, kaip BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalyko, teisinę reikšmę pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normą.

17Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų piktnaudžiaujant tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog apylinkės teismo sprendimas išteisinti D. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, rėmėsi dviem argumentais: D. B. savo veiksmais pažeidė tik bendro pobūdžio teisės aktus, kurie tiesiogiai nereglamentavo jo veiksmų pakeičiant UAB „Panevėžio melioracija" paraiškos vertinimo dokumentus, D. B. atliktais veiksmais nebuvo padaryta didelė žala. Teismo motyvai dėl to, kad bendro pobūdžio aktų pažeidimas gali būti vertinamas tik kaip drausminis pažeidimas, o ne nusikaltimas, prokuroro įsitikinimu, yra nepagrįsti. Valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų derinimo principais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika vertinama kaip piktnaudžiavimas ne tik tada, kai jis atlieka veiksmus, kuriais pažeidžia konkrečias teisės normas, bet ir tada, kai atlieka veiksmus, kurių tiesiogiai nedraudžia jokios imperatyvios teisės normos. Valstybės tarnybos teisiniams santykiams taikomas imperatyvusis (leidžiamasis) teisinio reguliavimo metodas, reiškiantis, jog darbuotojams yra uždrausta viskas, išskyrus tai, kas yra tiesiogiai leista, ir šiems santykiams negalima taikyti dispozityvinio reguliavimo metodo, reiškiančio „leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta“. Valstybės tarnautojas gali veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose, atlikti tik teisės aktų nustatytus veiksmus. Teisės aktais uždraustų ar juose nenumatytų veiksmų atlikimas vertintinas kaip įgaliojimų viršijimas. Teismų praktikoje piktnaudžiavimu pripažįstamas ne tik norminių aktų, reglamentuojančių pareigūno veiklą pažeidimas, bet ir subjekto elgesys, tiesiogiai neprieštaraujantis konkrečioms teisės normoms, tačiau prieštaraujantis bendro pobūdžio reikalavimams- valstybės tarnybos principams, uždaviniams ar tarnybinės etikos reikalavimams. Dalyvaudamas vertinimo elementų sąrašo lapų keitime, D. B. jau ėjo LVPA Kontrolės departamento Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, jokių įgalinimų paraiškų vertinimo procese jis neturėjo ir negalėjo turėti. Keisdami UAB „Panevėžio melioracija" paraiškos dokumentus, šios veikos padarymu kaltinti asmenys atliko veiksmus, kurie nebuvo numatyti jokiuose LVPA veiklą reglamentuojančiuose aktuose, ir tuo viršijo įgaliojimus bei grubiai pažeidė LVPA norminiuose aktuose įtvirtintus reikalavimus, atliko tai, kas jiems nebuvo leista. Todėl D. B. atlikti nurodytuose norminiuose aktuose nenumatyti, šiems aktams bei valstybės tarnybos principams akivaizdžiai prieštaraujantys tyčiniai veiksmai, kuriais sąmoningai buvo siekiama atlikti neteisėtą veiką, turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba bei įgaliojimų viršijimas, t.y. nusikaltimas, o ne drausminis pažeidimas. Taip pat nepagrįsti yra ir teismų motyvai, kad dėl D. B. atliktų veiksmų nekilo nei viena kaltinime nurodyta pasekmė, kurią būtų galima vertinti kaip didelę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad neturtinio pobūdžio žala turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Todėl negalima teigti, kad neturtinė žala LVPA, valstybei ir kitiems subjektams nebuvo padaryta, jei „nebuvo gauta jokių pretenzijų“, kaip kad motyvuojama apygardos teismo nutartyje. Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos paramos teikimą ir administravimą, taip pat ir Lietuvos valstybės, autoritetas yra menkinamas, pasitikėjimas šiomis institucijomis ir valstybe mažėja visų pirma visuomenės akyse, o visuomenė dėl mažėjančio tam tikrų institucijų autoriteto negali pateikti jokių formalių pretenzijų ar kokia nors kitokia materialia forma išreikšti savo nepasitikėjimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, jog dėl D. B. atliktų veiksmų nekilo didelės žalos, nepagrįstumą ir nuosprendžio bei nutarties vidinį prieštaringumą rodo ir tai, kad atlikęs analogiškus veiksmus M. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad dėl jo atliktų veiksmų valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo sumenkintas LVPA kaip valstybės institucijos autoritetas, o dėl D. B. veiksmų tokių pasekmių nekilo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tiesiogiai nurodė, kad lemiamas kriterijus vertinant piktnaudžiavimo tarnyba sukeltų pasekmių sunkumą šiuo atveju buvo M. V. užimtų pareigų svarba. Tačiau šie apygardos teismo motyvai negali būti pripažinti pakankamais atribojant nusikaltimą nuo drausminio nusižengimo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra nurodoma visa eilė kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant piktnaudžiavimu padarytos neturtinės žalos dydį. Kaltininko užimamų pareigų svarba yra tik vienas iš daugelio kriterijų. Pagal visus kitus kriterijus M. V. ir D. B. buvo visiškai analogiškoje teisinėje padėtyje: jų abiejų veika buvo nukreipta į tą patį objektą, abu siekė to paties tikslo, dėl jų bendrai padarytų veiksmų kilo tos pačios pasekmės (buvo sukeisti UAB „Panevėžio melioracija" paraiškos vertinimo dokumentai), abu veikė bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia, abu pažeidė LVPA norminius aktus, abiejų neteisėta veika truko tą patį laikotarpį, atgarsis visuomenėje kilo dėl bendrai padarytos veikos. Todėl egzistavęs neesminis M. V. ir D. B. pareigų skirtumas, visoms kitoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms esant identiškoms, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip lemiamas kriterijus, leidžiantis M. V. veiksmus įvertinti kaip nusikaltimą, o analogišką D. B. veiką - kaip drausminį nusižengimą. Todėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės skirtingai vertindami M. V. ir D. B. veikų sukeltus tuos pačius padarinius pažeidė asmenų teisinės lygybės principą. Šis pažeidimas turi būti vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Vilniaus apygardos teismo nutartyje taip pat teigiama, jog nebuvo įrodyta, kad buvo apribotos kitų ūkio subjektų teisės dėl sąžiningos konkurencijos, kad kilo realus pavojus netekti galimybės gauti struktūrinių fondų paramą. Bylos duomenimis nustatyta, kad visų ūkio subjektų pateiktos paraiškos minėtai paramai gauti buvo patenkintos, parama skirta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ta pačia nutartimi pripažino įrodytu faktą, kad UAB „Panevėžio melioracija“ paraiškos vertinimo dokumentai buvo keičiami dėl to, kad pagal veikos padarymo metu susiklosčiusią situaciją buvo manoma, kad esantis šios paraiškos įvertinimo balų vidurkis (60 balų) bus per žemas paramos suteikimui, nes „praeinamasis" vidurkis turėjo būti apie 60,5 balo. Pripažinęs tokius M. V. parodymus ir kitus tai patvirtinančius įrodymus teisingais, teismas turėjo padaryti ir vienintelę iš to sekančią teisingą išvadą- išteisintieji savo veika ir siekė būtent apriboti kitų ūkio subjektų, pretenduojančių gauti ES paramą pagal tą pačią programą kaip ir UAB „Panevėžio melioracija", galimybes sąžiningai ir skaidriai konkuruoti su jų proteguojamos bendrovės projektu, kuriam neteisėtų veiksmų dėka buvo suteiktas aukštesnis vertinimo balų skaičius, o tuo pačiu ir prioritetas kitų objektyviai ir skaidriai įvertintų projektų atžvilgiu. Liudytojas S. J., nuteistasis M. V. parodė, kad paraiškose, kurios buvo priduotos pagal 3.1 priemonę, prašomos paramos suma viršijo turimas paramai skirtas lėšas 3- 4 kartus, todėl tarp pretendentų gauti paramą buvo didelė konkurenciją, 2006 m. sausio mėn. buvo įvertinta tik nedidelė dalis projektų, tuo metu buvo manoma, kad paramą gaus tik projektai, kurių vertinimas ne mažesnis kaip 60,5 balo. Tik vėliau, įvertinus visas paraiškas, ir jų didelę dalį atmetus kaip netinkamas, paaiškėjo, kad paramos lėšų užteks visiems teigiamai įvertintiems projektams. Taigi inkriminuotos veikos padarymo metu neteisėtai padidinus UAB „Panevėžio melioracija“ projekto įvertinimą ir taip šį projektą bendrame sąraše „pakėlus“ į aukštesnę poziciją, tuo pačiu daliai kitų teigiamai įvertintų projektų iškilo reali galimybė nebegauti paramos. Yra akivaizdus ir tas faktas, kad kiekvieno projekto parengimas reikalauja pakankamai didelių materialinių sąnaudų, todėl jas rengusiems ūkio subjektams iškilo ir reali galimybė prarasti į projektus investuotas pinigines lėšas. Todėl yra darytina išvada, jog visos kaltinime inkriminuotos piktnaudžiavimu sukeltos pasekmės yra įrodytos teismo ištirtais įrodymais, tik vertindami šias pasekmes Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesilaikė baudžiamojo įstatymo bei teismų praktikos suformuluotų kriterijų dėl BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo būtinosios pasekmės - didelės žalos - nustatymo, ir taip netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normą. Apeliaciniame skunde taip pat buvo prašoma pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio aprašomąją dalį, kurioje dėstomos teismo nustatytos M. V. padaryto nusikaltimo (piktnaudžiavimo) aplinkybės ir nurodyti, kad M. V. pažeidė daugiau teisės aktų reikalavimų ir savo veiksmais sukėlė daugiau pasekmių, nei kad buvo konstatuota nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas išteisino T. U. ir P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį dėl M. V. ir D. B. piktnaudžiavimo tarnyba organizavimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog iš ištirtų įrodymų negalima daryti išvados, kad būtent T. U. ir P. K. sukūrė nusikaltimo planą, numatė jo įvykdymo būdus, surado nusikaltimo bendrininkus, juos palenkė įvykdyti nusikaltimą, parengė kitas sąlygas nusikaltimo įvykdymui, vadovavo bendrininkams ir nuolat koordinavo bendrininkų veiksmus vykdant nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai aptarė organizuotos grupės požymius ir konstatavo, kad T. U. ir P. K. veiksmai organizuojant M. V. piktnaudžiavimą tarnyba neatitinka organizuotos grupės požymių. Tai buvo vienas iš motyvų, kuriais remdamasis teismas paneigė kaltinimą, jog T. U., P. K. ir M. V. bendrininkavo darydami jiems inkriminuotas veikas. Tačiau kaltinamajame akte nei vienas iš kaltinamųjų iš viso nebuvo kaltinamas įvykdęs kokį nors nusikaltimą organizuota grupe. T. U., M. V., P. K. ir D. B. buvo kaltinami įvykdę dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą tarnyba veikdami ne organizuota, bet bendrininkų grupe. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad telefoninių pokalbių autentiškumas nekelia abejonių ir kad šie pokalbiai yra susiję su UAB „Panevėžio melioracija“ paraiškos vertinimo pakeitimu, turėjo paneigti skundo argumentus, jog konkretūs skunde nurodyti pokalbiai įrodo konkrečias aplinkybes, patvirtinančias, kad būtent T. U. ir P. K. organizavo piktnaudžiavimą. Liudytojo N. Ž. parodymai apeliacinės instancijos teismo nutartyje apskritai nebuvo paminėti ir jų reikšmė apskritai nebuvo analizuota. Taip pat visiškai nebuvo analizuoti nesutapimai tarp M. V. ir T. U. bei P. K. parodymų, kurie, juos įvertinus visumoje kartu su telefoniniais pokalbiais ir kitais skunde nurodytais įrodymais, leidžia daryti neabejotiną išvadą apie T. U. ir P. K. organizuojantį ir vadovaujantį vaidmenį. Todėl yra konstatuotina, kad teismas šiuos kaltinančius įrodymus vertino atsiedamas juos vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, nebuvo vertinama ir analizuojama įrodymų visuma, nebuvo pateikti įtikinami motyvai, kodėl kaltinimą patvirtinantys įrodymai atmetami. Tai turėtų būti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad T. U. ir P. K. atlikti veiksmai galėtų būti vertinami kaip dokumentų klastojimo organizavimas. Apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo išvadų apie T. U. ir P. K. atliktų organizacinių veiksmų įrodytumą nepaneigė ir jų apskritai nepaminėjo. Tuo pačiu apygardos teismo teisėjų kolegija visiškai nenagrinėjo ir prokuroro apeliacinio skundo motyvų dėl šių organizacinių veiksmų netinkamo įvertinimo. Tokių esminių bylos aplinkybių neištyrimas, prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų nepašalinimas, dalies apeliacinio skundo neišnagrinėjimas vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.

18Šioje byloje neteisingai aiškindamas baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normas, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė dokumento, kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko, klastojimo būdą, dokumentų klastojimo sudėties dalyko sukūrimo momentą, siaurinamai aiškino dokumento teisinę reikšmę, neteisingai aiškino BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, taip pat ir didelės žalos požymį. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas ir buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai teismų praktikoje pripažįstama esminiu BPK reikalavimų pažeidimu. Esminiais BPK pažeidimais teismų praktikoje pripažįstami ir tie atvejai, kai apeliacinės instancijos teismai neištiria esminių bylos aplinkybių, nepašalina prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, tai yra vertinama kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies esminis pažeidimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepateikdamas motyvuotų išvadų atmetė prokuroro apeliacinio skundo esminius argumentus dėl dokumentų klastojimo būdo nustatymo, dėl dokumento (Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo) teisinės galios nustatymo, atsietai vertino įrodymus piktnaudžiavimo epizode, o dalies įrodymų apskritai nevertino, taip pat skirtingai įvertino vienodoje teisinėje padėtyje buvusių asmenų veikas, pažeisdamas asmenų teisinės lygybės principą. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai vertintini esminiais, kadangi sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

19Išteisintasis D. B. kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo, kad su išteisinamuoju nusprendžiu sutinka, tačiau nesutinka su išteisinamojo nuosprendžio motyvais ir išteisinimo pagrindu. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, buvo, tačiau kasatoriaus veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties ir dėl to jis išteisintas. Remdamasis kratos metu M. V. darbo kabinete paimto jo kompiuterio sisteminiame bloke rastos atitinkamos kompiuterinės bylos turiniu, M. V. ir T. U. pokalbiu, T. U. namuose rasto kompiuterio laikmenose rastu Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašu bei pokalbiu tarp T. U. ir P. K., teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašo turinys buvo pakeistas, nes neegzistavo joks kitas paraiškos rašytinis vertinimas, išskyrus 62 balų įvertinimą. Nuosprendyje teismas nurodė, kad šiais įrodymais paneigiama kaltinamojo D. B. teisme iškelta versija neva paraiškos vertinimo originalioje fizinėje versijoje, kurios elektroninį variantą jis turėjo, įvertinimas buvo 65 balai, o Agentūros viduje dėl jo neatidumo elektroniniu būdu buvo išplatinta tarnybiniame kompiuteryje buvusi vertinimo 62 balais versija. Šie įrodymai teismui padaryti vienareikšmišką išvadą, kad nebuvo rašytinio vertinimo 65 balų varianto, yra nepakankami. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad teisines pasekmes sukelia tik rašytinės paraiškos vertinimo variantas, kuris yra byloje. Elektroninis variantas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių. Teismas nuosprendyje to neatskyrė, atskirai neanalizavo, o nepagrįstai sutapatino. Niekas nematė ir niekas byloje negalėjo patvirtinti, kad toks rašytinis paraiškos vertinimo variantas su 62 balais egzistavo ir fiziškai buvo atspausdintas. Toks paraiškos rašytinis variantas su 62 balais nėra surastas ir prie bylos neprijungtas. Tai reiškia, anot kasatoriaus, kad nebuvo nusikalstamo įvykio, o egzistavo tik rašytinės paraiškos vertinimo variantas su 65 balų vertinimu ir paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše turinio pakeitimo faktas nebuvo padarytas. Teismo išvada, kad buvo tik rašytinis vertinimas su 62 balais yra prielaida, kuri nepatvirtinta įrodymais. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad pas T. U. kompiuteryje rastas paraiškos kokybės vertinimo variantas su 62 balais ir kita kompiuterinė byla su analogišku rašytiniu vertinimu buvo ištrinta. Toks įrodymų traktavimas nuosprendyje neatitinka specialisto išvados. Teismas rėmėsi V. M. parodymais apie tai, kad jinai mačiusi, jog byloje buvo paraiškos vertinimo lapas su 65 balais, nors byloje tokių parodymų iš viso nėra, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, kuris, nuosprendyje dėstydamas liudytojos parodymus, to nenurodė. Buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalies 1 punktu, turėjo D. B. išteisinti ir baudžiamąjį procesą nutraukti, nes buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Šie kasatoriaus argumentai apeliaciniame skunde nepaneigti.

20Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kasatorius buvo išteisintas dėl to, kad teismas nenustatė, jog D. B. padarė didelę žalą, pakeisdamas Paraiškos vertinimo balų skaičių, iš 62 į 65 ir pasirašydamas vertinimo lapuose. Kasatorius teigia, jog jis niekada nebuvo kaltinamas didelės žalos valstybei padarymu. Kaltinime buvo tik deklaratyviai išdėstytos neva kilusios dėl veikos pasekmės. Kvalifikuojant veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, didelės žalos valstybei padarymas yra būtina sąlyga. Nesant kaltinime šio požymio, taip suformuluotas kaltinimas išvis nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas. Todėl ir šiuo atveju, kasatoriaus įsitikinimu, jis turėjo būti išteisintas nesant nusikalstamo įvykio.

21Skundai iš dalies tenkintini.

22Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų vertinant bylos duomenis pagal kaltinimus piktnaudžiavimu tarnyba bei dokumento klastojimu ir dėl D. B. kasacinio skundo argumentų

23Prokuroro ir D. B. kasacinių skundų argumentai dėl kaltinimo piktnaudžiavimu tarnyba grindžiami baudžiamojoje byloje nustatytų faktų vertinimu. Tiek kaltinimo, tiek ir D. B. gynybos pozicijos, o taip pat apeliacinio skundo neišnagrinėjimas grindžiami vienais ar kitais bylos duomenimis, pateikiant jų vertinimus atsižvelgus į tai, kurie duomenys yra palankesni kaltinimui ar gynybai. Bylos duomenų vertinimo bei kitokios jų interpretavimo formos, akumuliuojant arba išskaidant bylos duomenis ar jų grupes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas – kasacine tvarka bylos tikrinamos baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klausimais. Tiek kaltinimas dokumentų klastojimu, tiek ir kaltinimas piktnaudžiavimu tarnyba M. V., D. B., T. U. ir P. K. pateikti remiantis grupės asmenų bendrininkavimo samprata. Tokia forma pareikštam kaltinimui, įrodinėjimo dalykui iškeliami labai konkretūs uždaviniai : įrodyti kiekvieno iš bendrininkų grupės asmens funkciją, indėlį į bendrą nusikaltimą, dalyvavimo nusikaltime laipsnį, atskleisti valinį tyčios turinį t. y. kiekvieno bendrininko norą veikti kartu su kitais, siekiant apjungti savo nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui. Toks baudžiamojo įstatymo reikalavimas dar labiau akcentuoja bylos duomenų turinio informacinę reikšmę ir jų išsamaus išnagrinėjimo bei tikslaus vertinimo svarbą taikant baudžiamąjį įstatymą.

24Kasacinės instancijos teismas išsamiai patikrina byloje žemesniųjų instancijų teismų gautų duomenų išnagrinėjimą, įvertina, ar bylos duomenys atitinka baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus. Teisingi kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje aptarė organizuotos grupės požymius ir remdamasis tuo paneigė kaltinimą dėl T. U. ir P. K. veiksmų organizuojant M. V. piktnaudžiavimą tarnyba; tuo tarpu kaltinamajame akte buvo pateiktas kaltinimas dėl nusikaltimų padarymo bendrininkų, o ne organizuota grupe, todėl išdėstyti motyvai yra ne apie kaltinamajame akte nurodytą veikos požymį. Taip pat pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad nebuvo analizuojama M. V., T. U. ir P. K. parodymų visuma apie įvykio aplinkybes ir kad jų parodymai nebuvo lyginami su telefonų pokalbių įrašų turiniu, o vertinami atsietai vienas nuo kito ir nuo telefoninių pokalbių turinio. Kaltinimo poziciją pagrindžia M. V. parodymai, nes jis iš esmės pripažino savo veiksmus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir iš dalies nurodė kitų asmenų veiksmų apimtį, jo parodymus iš dalies patvirtina ir T. U. bei P. K. parodymai. Patikimumo aspektu šis įrodymas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes M. V. parodymai D. B. skunde neginčijami (kiti išteisintieji prieštaravimų nepareiškė), jie patvirtinami įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl M. V. nuteisimo, tačiau šis įrodymas nebuvo nagrinėjamas kartu su visais kitais bylos duomenimis, sprendžiant T. U., P. K. ir D. B. dalyvavimą padarant nusikaltimus. Pagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad nebuvo išnagrinėti prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl T. U. ir P. K. veiksmų organizuojant paraiškos kokybės vertinimo išvadų pakeitimą. Kadangi kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo procese neišsamiai ištirti bylos duomenys, padarytos klaidos nustatant ir vertinant veikos požymius, tai šios aplinkybės sudaro kliūtis svarstyti prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl veikos – piktnaudžiavimo tarnyba – požymių, nes tokiu atveju reikėtų pasisakyti dėl bylos duomenų, todėl jie nutartyje neaptariami.

25Nesant motyvuotų išvadų dėl bent dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas ir buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai teismų praktikoje pripažįstama kaip esminis BPK reikalavimų pažeidimas. Esminiais BPK reikalavimų pažeidimais teismų praktikoje laikomi ir tie atvejai, kai apeliacinės instancijos teismai neištiria teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalina prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų – tai vertinama kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies esminis pažeidimas. Dėl minėtų priežasčių byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

26D. B. kasacinio skundo argumentai taip pat iš dalies liečia bylos duomenų išsamaus išnagrinėjimo klausimą, tačiau jo reikalavimas grindžiamas reabilitavimo pagrindais, prašant pripažinti jam kitą išteisinimo pagrindą.

27Konstatavus neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą ir netikslų veikos požymių nustatymą, byla šiais pagrindais grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Dėl šių priežasčių D. B. skundas nenagrinėtinas, nes kasacinio teismo išvados dėl įrodymų gali turėti išankstinę reikšmę apeliacinės instancijos teismo išvadoms vertinant bylos duomenis dėl veikos – piktnaudžiavimo tarnyba – požymių.

28Dėl dokumento klastojimo

29Išdėstydamas bendrąją baudžiamosios atsakomybės sampratą už dokumentų suklastojimą BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ir matavimo priemonių klastojimu“, įstatymų leidėjas apibrėžė teisines vertybes, kurių apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi jis norėjo garantuoti baudžiamojo įstatymo normomis. Teisingam veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti, į kokias visuomenės vertybes yra kėsinamasi nusikalstama veika. Atsižvelgiant į rūšinį nusikalstamų veikų objektą, tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldos institucijų veiklą. Rūšinis nusikalstamos veikos objektas yra valdymo tvarka. Tai reiškia, kad dokumento suklastojimu visų pirma yra kėsinamasi į valdymo tvarką. Valdymo tvarka nusistovi teisiškai reglamentuotuose santykiuose tarp valdančio ir pavaldaus subjekto. Tokiu būdu dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą apibrėžia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.

30Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra) įstatų bendrųjų nuostatų 1 punkte išdėstyta, kad Agentūra yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta savarankiška pelno nesiekianti organizacija, kuri gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiems įstatams ir veiklos tikslams. Įstatų 5 punkte įtvirtinta tai, kad Agentūros steigėja (savininkė) – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatų IV skyriuje išdėstytos Agentūros savininko teisės ir pareigos. Šio skyriaus 18.1 punkte nurodyta, kad agentūros savininkas turi teisę priimti sprendimus visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais, 18.4, 18.5 punktuose įtvirtinta, kad agentūros savininkas turi teisę pripažinti negaliojančiais Agentūros vadovo sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstatams, protingumo ir sąžiningumo principams Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priimti naujus dalininkus.

31Šios bei kitos Įstatų nuostatos įtvirtina atitinkamo lygmens teisiškai reglamentuotus, subordinuotus santykius tarp Agentūros ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, todėl šių subjektų santykiai ir tarpusavio veikla vykdoma remiantis atitinkamais dokumentais.

32Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115, 2006 m. gruodžio19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje apibrėžta dokumento sąvoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (įst. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos, kur dokumentai apibrėžiami kaip oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Agentūros paraiškų ES struktūrinių fondų paramai gauti tinkamumo ir kokybės vertinimo procedūra (toliau – Procedūra) numato pateiktų projektų vertinimo tvarką, subjektus, atliekančius vertinimą, bei kitus reikalavimus. Procedūros 28 straipsnis numato, kad, atlikdamas paraiškos kokybės (techninį, ekonominį ir finansinį) vertinimą, projektų vadybininkas pildo paraiškos kokybinio vertinimo elementų sąrašą S-P1-T04-S-P1-T06. Projektų vadybininkas balais įvertina paraiškos atitikimą nustatytiems vertinimo kriterijams ir paraiškos kokybinio vertinimo elementų sąraše pateikia pagal nustatytą formą reikalaujamą informaciją apie pateiktą paraišką. Procedūros 31 ir 32 straipsniuose numatyta, kad, užbaigęs vertinimą, projektų vadybininkas projekto bylą kartu su užpildytais paraiškos vertinimo elementų sąrašu ir kokybės vertinimo elementų sąrašu perduoda projektų vertinimo skyriaus sekretoriui, o šis, pildydamas paraiškos vertinimo peržiūros elementų sąrašą ir kokybės vertinimo elementų sąrašą, tikrindamas, ar jie tinkamai užpildyti, ar pasirašyti, ar įvertinta laikantis nustatytų terminų, paraiškos registracijos (apskaitos) žurnale įrašo projekto bylos gavimo datą ir pasirašo. Taigi Procedūros nuostatos patvirtina, kad paraiškos kokybinio vertinimo elementų sąrašas forma ir turiniu atitinka anksčiau paminėtuose įstatymuose apibrėžtus dokumento sąvokos reikalavimus. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika panašiais požymiais, kaip ir anksčiau paminėtuose įstatymuose, formuluoja dokumento sąvoką taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį: nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008). Todėl, kolegijos nuomone, pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad, 2005 m. birželio 15 d. surašius Paraiškos kokybės elementų vertinimo sąrašą, jį pasirašius ir perdavus Projektų vertinimo skyriaus specialistui bei užregistravus Paraiškų registracijos (apskaitos) žurnale, Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas pagal paminėtus požymius atitinka dokumento statusą. Dėl minėtų motyvų reikia sutikti ir su kitais kasacinio skundo argumentais, kad bet kokie vertinimo elementų sąrašų taisymai, susiję su vertinimo balų keitimu, yra esminiai vertinimo pakeitimai, nes tokie taisymai, remiantis Procedūros 80, 84, 85 straipsniais, gali būti daromi tik esant raštiškam skyriaus vedėjo nurodymui, apie tai darant žymas registracijos žurnale, turi būti rašomi nauji vertinimo elementų sąrašai, o ne keičiami seni. Todėl nepagrįstos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas 2006 m. sausio 22 d. (registravimo apskaitos žurnale data) dar nebuvo sukurtas ir neegzistavo kaip dokumentas, o kartu ir kaip BK 300 straipsnio 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas, motyvuojant tuo, kad jame nebuvo Projektų vertinimo skyriaus vedėjos parašo. Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašas atitinka savarankiško dokumento požymius ne tik pagal turinio ir formos kriterijus, bet ir teisine reikšme, tokia išvada daroma remiantis jį surašiusio subjekto kompetencija ir įgaliojimų apimtimi. Minėtą raštą surašo ir pasirašo projektų vertinimo skyriaus projektų vadybininkas, kurio pareigybės aprašymas patvirtintas Agentūros direktoriaus 2003m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 50, todėl tai yra ne ūkines ar technines funkcijas vykdantis asmuo, o savarankiškus įgaliojimus paraiškos vertinimo procedūrai dėl paramos verslui suteikimo turintis asmuo, nes paraiškos vertinimą jis atlieka savarankiškai, remdamasis nustatytais ir patvirtintais kriterijais. Jo vertinimo niekas neturi teisės koreguoti ar keisti, išskyrus atvejus, numatytus Procedūroje, ir laikantis Procedūros numatytos tvarkos ( 76, 77, 80, 84, 85, 117, 119 punktai). Vertinimo skyriaus projektų vadybininko įgaliojimai atlikti nustatytas darbines funkcijas pasibaigia nutrūkus darbo santykiams pagal šią pareigybę, todėl asmuo, atleistas iš šių pareigų, turi būti laikomas pašaliniu nepriklausomai nuo to, kad jis pats buvo atlikto darbo autorius. Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąrašuose nurodytas vadybininkų suteiktų balų skaičius (skyriaus vedėjo išvedamas balų vidurkis tėra aritmetinis veiksmas, turintis tam tikrą kontrolinę funkciją) yra tiesioginis teisinis pagrindas sprendimui dėl paraiškos suteikimo priimti. Esant tęstinėms teisinio sprendimo priėmimo procedūroms, kiekviena grandis yra svarbi ir sudėtinė baigiamojo akto, kuris tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina teisinius santykius tarp valstybės institucijos ir kito subjekto, dalis. Todėl Paraiškos kokybės vertinimo elementų sąraše nurodyti duomenys yra savarankišką reikšmę turinti informacija, patvirtinanti juridinę reikšmę turintį faktą ir lemianti tolesnį teisinių santykių dėl paramos verslui suteikimo vystymąsi bei turinti išorinę teisinę galią. Paraiškos kokybės elementų vertinimo sąrašas ir pats tiesiogiai gali turėti įtakos teisiniams santykiams tarp Ūkio ministerijos ir LVPA, nes šio dokumento pagrindu Ūkio ministerija gali įgyvendinti jai suteiktus įgaliojimus inicijuoti pakartotinį įvertinimą arba priimti sprendimą dėl paramos suteikimo.

33Kasaciniame skunde nurodytos pagrįstos abejonės pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kuriose teigiama, kad nesant duomenų apie tai, jog dokumente, kurio suklastojimu buvo kaltinami išteisintieji, buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, negalima to laikyti dokumento suklastojimu. Pagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad dokumentuose, kuriuose išreiškiama asmens nuomonė, turinti vertinamąjį aspektą, negalima laikyti objektyviąja tikrove. Tokiuose dokumentuose įtvirtinami ne materialaus gyvenimo faktai, o tik tam tikrų faktų ir aplinkybių vertinimas, kuris yra sąlyginis, nes jam būdingas žmogiškasis elementas, kurio negalima patikrinti objektyvios tikrovės kriterijumi. Todėl teisingas kasacinio skundo teiginys, kad kaltinime nurodytam dokumento klastojimui labiau būdingas ne intelektualusis, o materialusis klastojimo būdas.

34Šie bei kiti argumentai dėl kokybės vertinimo elementų sąrašo savarankiškos ir išorinės teisinės galios buvo nurodyti ir prokuroro apeliaciniame skunde. Tai yra esminiai skundo argumentai, kurių pripažinimas ar nepripažinimas teisiškai pagrįstais gali lemti nusikalstamos veikos sudėties buvimo ar nebuvimo nustatymą ar asmenų kaltės klausimo išsprendimą. Tai, kad šie argumentai iš esmės nebuvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o tik formaliai atmesti, kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija vertina kaip dalies apeliacinio skundo neišnagrinėjimą.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

36Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. M. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dvejų metų atėmimo teisės... 4. T. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintas,... 5. D. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas,... 6. P. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintas,... 7. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro,... 9. M. V. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas... 10. Be to, T. U., M. V., D. B. ir P. K. buvo kaltinami bendrininkų grupe įvykdytu... 11. Be to, tuo pačiu laikotarpiu T. U. iš nenustatytų asmenų gavo informaciją... 12. Nurodoma, kad toliau vykdydami nusikaltimo padarymo planą 2006 m. sausio 22... 13. 2006 m. sausio 23 d. D. B. į savo tarnybinį kompiuterį įvedė suklastotus... 14. Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis kasaciniame skunde prašo... 15. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo... 16. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad Paraiškos... 17. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, esminių baudžiamojo... 18. Šioje byloje neteisingai aiškindamas baudžiamojo kodekso specialiosios... 19. Išteisintasis D. B. kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo... 20. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kasatorius buvo išteisintas dėl to, kad... 21. Skundai iš dalies tenkintini.... 22. Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų vertinant bylos duomenis pagal kaltinimus... 23. Prokuroro ir D. B. kasacinių skundų argumentai dėl kaltinimo... 24. Kasacinės instancijos teismas išsamiai patikrina byloje žemesniųjų... 25. Nesant motyvuotų išvadų dėl bent dalies apeliacinio skundo prašymų ar... 26. D. B. kasacinio skundo argumentai taip pat iš dalies liečia bylos duomenų... 27. Konstatavus neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą nagrinėjant bylą... 28. Dėl dokumento klastojimo ... 29. Išdėstydamas bendrąją baudžiamosios atsakomybės sampratą už dokumentų... 30. Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra)... 31. Šios bei kitos Įstatų nuostatos įtvirtina atitinkamo lygmens teisiškai... 32. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo... 33. Kasaciniame skunde nurodytos pagrįstos abejonės pirmosios bei apeliacinės... 34. Šie bei kiti argumentai dėl kokybės vertinimo elementų sąrašo... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,... 36. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį ir bylą...