Byla 1A-28-165/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, gynėjams advokatams Ramūnui Girevičiui, Juozapui Surbliui, išteisintiesiems M. E., A. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

2M. E. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3A. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą,

Nustatė

5M. E. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, išvengė muitinės kontrolės, t. y. M. E. 2010 m. spalio 13 d., nuo 9.58 val. iki 14.24 val., surašė 2008 m. gruodžio 11 d. laivo „S.“ (toliau – ir laivas) (63 733 Lt vertės) Pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis; sutartis), kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydamas laivo kainą – 3 500 eurų; tą pačią dieną, nuo 14.24 val. iki 14.51 val., prekybos centre ( - ), Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. L., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punktą, tam, kad Pirkimo–pardavimo sutartis būtų panaudota įforminant laivui „S.“ importo procedūrą. A. L. 2010 m. spalio 13 d. Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė deklarantui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „R.“, kad ši būtų panaudota Muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDA sistema), laivui „S.“ užpildant importo bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – ir BAD). Deklarantui UAB „R.“ MDA sistemoje užpildžius importo BAD laivui „S.“, A. L. Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriui E. L., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris 2010 m. spalio 13 d., nuo 18.53 val. iki 18.59 val., prie Klaipėdos teritorinės muitinės ( - ), Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui Ž. M., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kad ji būtų panaudota laivui „S.“ įforminant importo procedūrą. Ž. M. 2010 m. spalio 15 d. Klaipėdos teritorinės muitinės ( - ) posto muitinio tikrinimo vietoje ( - ), paprašė Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus A. G. įforminti importo procedūrą laivui „S.“ ir šiai procedūrai atlikti jam perdavė Pirkimo–pardavimo sutartį.

6A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, t. y. dirbdamas Klaipėdos teritorinės muitinės ( - ) posto muitinio tikrinimo vietoje ( - ), kaip įvežimo muitinės įstaigos pareigūnas, turėdamas įsitikinti, jog deklaruojamos prekės pateiktos muitinei, detaliai patikrinti prekes, nes Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (toliau – ir RIK sistema) BAD Nr. ( - ) nurodė raudoną tikrinimo kanalo spalvą ir privalomą tikrinimo būdą – detaliai patikrinti visas prekes, galėdamas užbaigti muitinį importo procedūros įforminimą tik patikrinęs prekes, negalėdamas atlikti muitinio tikrinimo teritorijoje, kuri nėra muitinės prižiūrimoje zonoje, 2010 m. spalio 15 d., nuo 14.48 val. iki 15.38 val., MDA sistemoje priėmė pateiktą importo BAD Nr. ( - ) laivui „S.“ ir Ž. M. pateiktą Pirkimo–pardavimo sutartį, nevykdė RIK sistemos nurodytos privalomos tikrinimo instrukcijos reikalavimų, nepareikalavo, kad laivas būtų pateiktas tikrinti, jo nepatikrinęs bei neįsitikinęs, jog jis pateiktas muitinei, RIK sistemos patikrinimo akte nurodė tikrinimo rezultatą „62 – Atitinka“, o MDA sistemoje priėmė sprendimą išleisti prekes, remiantis kuriuo MDA sistemoje BAD Nr. ( - ) „J“ langelyje (Paskirties įstaigos tikrinimas) buvo įrašytas tikrinimo rezultatas „A1 – Atitinka“ ir prekės išleistos, tuo patvirtindamas, kad importo deklaracijos įforminimas įvežimo muitinės įstaigoje baigtas, pažeidimų nenustatyta. Taigi A. G. suklastojo paminėtus tikrus dokumentus ir tokiais savo veiksmais pažeidė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.10 punktus, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. RŽ3-437 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos, Pilies, Molo jūrų ir Palangos oro uosto posto vidaus darbo taisyklių“ patvirtintų Pilies jūrų uosto posto Vidaus darbo taisyklių 1 priedo 19.3 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 „Dėl rizikos valdymo taisyklių ir rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 7 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 9.12–19.13 punktus, o veikdamas priešingai tarnybos interesams, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei pakenkė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prestižui.

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu M. E. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) bei A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

9M. E. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kaltinimą pakeičiant iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, nurodant, kad M. E. suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, išvengė muitinės kontrolės, t. y. 2010 m. spalio 13 d., nuo 9.58 val. iki 14.24 val., surašė 2008 m. gruodžio 11 d. laivo „S.“ (63 733 Lt vertės) Pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog laivo kaina yra 3 500 eurų, šalia žodžio „Seller“ („Pardavėjas“) pasirašė L.(L.) S. vardu, suklastodamas jo parašą, ir žinodamas, kad L. S. parašas sutartyje yra suklastotas, tą pačią dieną, nuo 14.24 val. iki 14.51 val., Pirkimo–pardavimo sutartį prekybos centre ( - ), perdavė Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. L., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu, tam, jog ši būtų panaudota įforminant importo procedūrą laivui „S.“;

10M. E. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirti 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą; pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. E. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą; vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2011 m. vasario 3 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai;

11A. G. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;

12A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti 70 MGL (9 100 Lt) dydžio baudą; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL (9 100 Lt) dydžio baudą.

13Laivą „S.“ pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti.

14Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas, teismas), nepagrįstai nustatęs, jog Pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje M. E. ir L. (L.) S. 3 500 eurų kainą patvirtino savo parašais, buvo sudaryta iki tokios sutarties suklastojimo, neteisingai įvertino ir kvalifikavo M. E. veiksmus surašant laivo „S.“ Pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta laivo kaina – 3 500 eurų, ir ją perduodant A. L., jog ji būtų panaudota įforminant laivo „S.“ importo procedūrą.

15Prokuroras teigia, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos aiškiai matyti, jog M. E., nenorėdamas mokėti muito mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), įforminant importo procedūrą laivui „S.“, kreipėsi pagalbos į savo pažįstamą, muitinėje dirbantį A. L., kuris kreipėsi į savo kolegą, muitinėje dirbantį E. L., o jis – į kitą muitinės pareigūną Ž. M.. Muitinėje dirbę pareigūnai sužinojo, kad muito mokestis ir PVM yra skaičiuojami nuo laivo muitinės vertės, t. y. nuo sandorio vertės, faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už prekes, todėl norint šiuos mokesčius sumažinti, muitinei turėjo būti pateikta kita laivo „S.“ Pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje laivo kaina būtų žymiai mažesnė. Parenkant laivo „S.“ kainą, kad ši neišsiskirtų iš panašių muitinėje deklaruotų laivų kainų, Ž. M. muitinės PREMI duomenų bazėje surado panašų į laivą „S.“ laivą, kurio muitinė vertė buvo nurodyta 3 500 eurų. Šią informaciją Ž. M. perdavė E. L., jis – A. L., o jis – M. E.. Prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju labai svarbi yra ta aplinkybė, kad kai antrą kartą A. L. pasakė M. E. „padaryti“ sutartį nurodant 3 500 eurų kainą, M. E. vis tiek pasiūlo „daryti“ sutartį su 5 000 eurų kaina. Taigi, prokuroro vertinimu, jeigu M. E. iš tikrųjų iki 2010 m. spalio 11 d. su L. S. būtų pasirašęs sutartį dėl 3 500 eurų, jis tikrai A. L. nebūtų siūlęs „daryti“ sutartį su 5 000 eurų kaina.

16Prokuroras atkreipia dėmesį, kad byloje yra neatitikimų tarp apklaustų asmenų – M. E. ir A. L. – duotų parodymų, t. y. M. E. tvirtino, jog sutartį su 3 500 eurų kaina buvo pametęs, o A. L. nurodė, kad jam šią sutartį M. E. buvo parodęs. Tuo tarpu, M. E. tvirtino, kad sutartį dėl 3 500 eurų surašė ir joje L. S. vardu pasirašė tik todėl, jog sutarties originalą buvo jau seniai pametęs. Surašydamas sutartį norėjo nurodyti 5 000 eurų sumą tam, kad būtų įtrauktos ir laivo remonto bei pargabenimo išlaidos. Kita vertus, prokuroro įsitikinimu, paminėti parodymų neatitikimai, patvirtina, kad iki 2010 m. spalio 13 d. Pirkimo–pardavimo sutartis dėl 3 500 eurų nebuvo sudaryta, o A. L. nurodė M. E. surašyti sutartį pagal Ž. M. nustatytą palyginamąją laivo kainą – 3 500 eurų.

17Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kaltės turinys turi būti atskleidžiamas ne vien kaltinamųjų parodymais, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, tačiau aplinkybes, kad M. E. ir L. S. 2010 m. pavasarį Prahoje pasirašė naują Pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta 3 500 eurų kaina, teismas nustatė tik pagal M. E. ir L. S. parodymus. Prokuroras M. E. ir L. S. parodymus prašo vertinti ypatingai atsargiai, nes M. E. yra suinteresuotas proceso dalyvis duoti sau palankius parodymus, o L. S. pagal bylos duomenis tikėtina, kad savo parašu sutartį dėl 3 500 eurų pasirašė M. E. prašymu po to, kai Klaipėdos teritorinei muitinei buvo pateikta sutartis su suklastotu L. S. parašu. Be to, prokuroras pastebi, kad L. S. atliekant ikiteisminį tyrimą parodymus duoti atsisakė, į teisiamuosius posėdžius pagal teismo šaukimus neatvykdavo, o jo atvykimu pasirūpino pats M. E. ir jo gynėjas. L. S. parodymai apie tai, kad prieš apklausą Čekijoje jam buvo parodyta visiškai kitokia sutartis, nei jis pats buvo pasirašęs, yra akivaizdžiai neteisingi. Įvertinus šių parodymų netikslumą kartu su kitais bylos įrodymais, akivaizdu, kad iki 2010 m. spalio 13 d. jokia sutartis dėl 3 500 eurų tarp M. E. ir L. S. nebuvo pasirašyta, nes jeigu iš tikrųjų 2010 m. pavasarį Prahoje būtų buvusi pasirašyta sutartis dėl 3 500 eurų, tai išregistruodamas laivą „S.“ L. S. Z. uosto direkcijai būtų pateikęs sutartį dėl 3 500 eurų, tuo tarpu, jis pateikė sutartį dėl 15 000 eurų. Kita vertus, 2011 m. vasario 3 d. atliekant apklausą, M. E. net neužsiminė apie tai, kad 2010 m. pavasarį Prahoje susitiko su L. S. ir su juo pasirašė sutartį dėl 3 500 eurų.

18Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinktais įrodymais nėra paneigta, jog M. E. L. S. už laivą „S.“ sumokėjo ne 15 000 eurų, o 3 500 eurų, tačiau tokia aplinkybė, prokuroro vertinimu, nei M. E., nei L. S. nesuteikė jokios teisės ir pagrindo sudarinėti naują to paties laivo Pirkimo–pardavimo sutartį, nurodant tą pačią pirminės sutarties sudarymo – apie pusantrų metų senumo – datą, visiškai kitokią laivo kainą, ir tokias skirtingas sutartis pateikti skirtingoms valstybės institucijoms ir privačioms bendrovėms. Prokuroras pažymi, kad visų sutarčių pavadinimai vienodi, jos sudarytos dėl to paties dalyko, visas sutarties tekstas visose trejose sutartyse yra iš esmės identiškas, vienintelis skirtumas – skirtinga laivo „S.“ kaina. Tokie asmenų veiksmai, kai esant pasirašytai ir notariškai patvirtintai vienai sutarčiai, po beveik pusantrų metų dėl to paties dalyko yra pasirašoma kita sutartis, joje nurodoma atgalinė data ir kitokia prekės kaina, po to vienoms institucijoms ir bendrovėms pateikiamas vienas sutarties variantas, kitoms – kitas, o kai kurioms (muitinei) net keli sutarčių variantai, kuriuose nurodyti skirtingi duomenys, nulemia skirtingus veiksmus ir sprendimus, nagrinėjamu atveju – mokesčių paskaičiavimą – neabejotinai yra pavojingi ir negali likti neįvertinti taikant baudžiamąją ar kitokią teisinę atsakomybę.

19Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad M. E. veiksmais į valdymo tvarką kėsintasi nebuvo, fizinių ar juridinių asmenų teisės nepažeistos, laivo pardavėjui L. S. ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių nesukelta. Priešingai, prokuroro manymu, atvejai, kai vienoms valstybių institucijoms ir bendrovėms pateikiamos sutartys su viena prekės kaina, o po atgaline data surašomos sutartys dėl to paties dalyko, tačiau jose nurodoma jau visai kita prekės kaina, neabejotinai kelia labai didelę grėsmę ne tik Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teisingai dokumentų apyvartai, bet ir valstybių biudžetams, nes sutarties šalims perkant– parduodant prekes už vieną kainą ir už tas prekes paskaičiavus mokesčius, sutarties šalys tiesiog gali susitarti atgaline data, sudarytoje sutartyje nurodyti visai kitą sumokėtą pinigų sumą, tokiu būdu sutarties šalys labai lengvai išvengia mokėtinų mokesčių, o valstybių biudžetai netenka didelių pajamų.

20Įvertinęs paminėtas aplinkybes, prokuroras mano, kad apygardos teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, be pagrindo patikėjo M. E. ir L. S. parodymais, kad 2010 m. pavasarį Prahoje buvo pasirašyta nauja sutartis dėl 3 500 eurų. Teisingai įvertinant byloje esančius įrodymus, prieitina prie išvados, kad sutartis 2010 m. pavasarį Prahoje tikrai nebuvo pasirašyta, o pirmoji sutartis dėl 3 500 eurų su suklastotu L. S. parašu buvo pasirašyta tik 2010 m. spalį, dar vėliau buvo pasirašyta tokia pati sutartis su tikru L. S. parašu, tačiau net ir tuo atveju, jei 2010 m. pavasarį, esant nepanaikintai, nepakeistai ir jau Z. uosto direkcijai pateiktai notariškai patvirtintai sutarčiai dėl 15 000 eurų, M. E. ir L. S. būtų atgaline data pasirašę sutartį dėl 3 500 eurų ir vėliau šią sutartį pateikę valstybių institucijoms ir / ar privačioms bendrovėms, tokie šių asmenų veiksmai taip pat turėtų būti vertinami kaip neteisėti ir sukeliantys žalingus teisiškai reikšmingus padarinius tiek valstybių teisėtai dokumentų apyvartai, tiek valstybių biudžetams.

21Byloje yra duomenų, kad laivas „S.“ pakeliui į Lietuvos Respubliką gedo ir iš tikrųjų galėjo būti mažinama jo kaina. M. E. Klaipėdos teritorinei muitinei teikė paaiškinimus dėl laivo „S.“ vertės. Tačiau, prokuroro tvirtinimu, jeigu iš tikrųjų už laivą „S.“ buvo sumokėta mažiau nei 15 000 eurų, M. E. laivo vertės sumažėjimą galėjo grįsti ir tam turėjo visas galimybes iki prieš įforminant laivo importo procedūrą ar ją forminant Klaipėdos teritorinėje muitinėje, pateikdamas paaiškinimus dėl laivo vertės sumažėjimo ir įrodymus dėl jų. Tuo tarpu anksčiau aptarti M. E. veiksmai, L. S. parašo suklastojimas, akivaizdžiai ir vienareikšmiškai yra neteisėti, sukeliantys tam tikrus sutrikimus valstybių teisėtoje dokumentų apyvartoje ir iš esmės darantys žalą valstybių biudžetams. Netgi darant prielaidą, kad iš tikrųjų 2010 m. pavasarį M. E. ir L. S. buvo susitikę Prahoje susitarti dėl galutinės laivo „S.“ kainos, jie, kaip atsakingi verslininkai, turėjo suprasti, jog gali tos dienos data surašyti 2008 m. gruodžio 11 d. sutarties pakeitimą, patikslinimą ar papildymą ir tokie jų veiksmai būtų visiškai teisėti ir pagrįsti, o šioje byloje analizuojami jų veiksmai negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.

22Kadangi bylą nagrinėjant teisme surinkta pakankamai duomenų dėl M. E. kaltės dėl L. S. parašo suklastojimo, todėl tokie M. E. veiksmai turi būti įvertinti kaip atitinkantys nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje jokiu būdu negalima teigti, kad M. E. nerodė iniciatyvos dėl duomenų klastojimo, o A. L., E. L. ir Ž. M. patys „pasišovė suteikti pagalbą“.

23Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad M. E. nepadarė nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 straipsnio 1 dalyje, iš esmės vien tik dėl to jį išteisino ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Teismas pagrįstai nurodė, kad kitokiu muitinės kontrolės išvengimu BK 199 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu laikomas ir suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikta laivo „S.“ Pirkimo–pardavimo sutartis dėl 3 500 eurų būtent ir buvo reikalinga muitinės procedūrai atlikti, todėl atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir pripažinus, kad sutartis dėl 3 500 eurų yra suklastotas dokumentas, o jo suklastojimas ir panaudojimas sukelia žalingus ir teisiškai reikšmingus padarinius, M. E. turi būti pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, o, vadovaujantis BK 72 straipsniu, laivas „S.“, kaip nusikalstamos veikos – kontrabandos – dalykas, konfiskuotas.

24Prokuroras akcentuoja, kad M. E. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kaltinimo esmė yra ta, jog jis suklastojo laivo „S.“ Pirkimo–pardavimo sutartį, joje nurodydamas kelis kartus mažesnę jo kainą ir pardavėjo L. S. parašą, bei ją panaudojo, t. y. pateikė laivo „S.“ importo procedūrai įforminti. Todėl apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. E. deklaruota 3 500 eurų laivo „S.“, kaip prekės, vertė neturėjo lemiamos reikšmės nustatant muitinę vertę.

25Dėstydamas argumentus dėl nepagrįsto A. G. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo patikėjo A.G. parodymais, neteisingai įvertino objektyviuosius įrodymus ir nustatė, jog A. G. buvo nuvykęs į laivo „S.“ stovėjimo vietą ir jį apžiūrėjo.

26Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog dokumentus laivo „S.“ importo procedūroms įforminti A. G. pateikė ne M. E., o Ž. M., nors Ž. M. neigė šiuos dokumentus padavęs A. G., o M. E. įrodinėjo, kad būtent jis pats pateikė dokumentus A. G., A. G. neigė, jog dokumentus jam padavė Ž. M., bei nurodė, kad tikriausiai jam dokumentus bus pateikęs pats laivo savininkas – M. E.. Tačiau, prokuroro nuomone, nustačius, kad 2010 m. pavasarį Prahoje laivo „S.“ Pirkimo–pardavimo sutartis tarp M. E. ir L. S. nebuvo pasirašyta, 2010 m. spalio 15 d. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikta sutartis dėl 3 500 eurų buvo surašyta ne atkartojant tariamai 2010 m. pavasarį Prahoje surašytą sutartį, o pagal Ž. M. muitinės PREMI duomenų bazėje surastą panašaus į laivą „S.“ laivo muitinę vertę –3 500 eurų, konstatuotina, jog laivo „S.“ importo procedūrą 2010 m. spalio 15 d. A. G. įformino pagal Ž. M. jam pateiktus dokumentus nenuvykęs į laivo „S.“ stovėjimo vietą ir jo neapžiūrėjęs.

27Aplinkybę, kad A. G. nebuvo nuvykęs į laivo „S.“ stovėjimo vietą ir jo neapžiūrėjo, patvirtina liudytojo E. N. parodymai, jog turint informacijos, kad 2010 m. spalio 15 d. laivo „S.“ neteisėta importo procedūra bus forminama Pilies jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „B.“, jis šią muitinio tikrinimo vietą stebėjo nuo 13 iki 16 val. ir nematė, jog koks nors muitinės pareigūnas būtų iš šios muitinio tikrinimo vietos išvykęs ir po to į ją grįžęs. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad laivo „S,“ importo procedūros įforminimas prasidėjo 14.48 val., o baigėsi 15.38 val. Taigi, jeigu A. G. šiuo laikotarpiu iš muitinio tikrinimo vietos būtų išvykęs apžiūrėti laivo „S.“ ir po to grįžęs į muitinio tikrinimo vietą, E. N. tikrai jį būtų pamatęs. Prokuroro vertinimu, apygardos teismas ne visiškai suprato ir / ar įsigilino į liudytojo E. N. duotus parodymus bei atsakymus į jam teismo posėdyje užduotus klausimus.

28Prokuroras atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto postas yra ( - ), o Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vieta „B.“ – ( - ). Tarp šių pastatų yra beveik 3 (trijų) kilometrų atstumas. Taigi šios aplinkybės įrodo, kodėl teismo posėdyje liudytojas E. N. parodė, kad stebėjo muitinio tikrinimo vietą „B.“, o Pilies jūrų uosto posto nestebėjo. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą E. N. taip pat labai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodęs, kad 2010 m. spalio 15 d., nuo 13 iki 16 val., jis stebėjo į muitinio tikrinimo vietą „B.“ sausuma atgabenamas prekes, tačiau stebėjimo laikotarpiu deklaruojamas laivas muitiniam tikrinimui pateiktas nebuvo, o posto inspektorius iš savo darbo vietos niekur nebuvo išvykęs. Abejoti šio liudytojo parodymais, anot prokuroro, nėra jokio pagrindo, nes visus dokumentus Ž. M. A. G. galėjo paduoti ne tuo laiku, kai muitinio tikrinimo vietą stebėjo liudytojas E. N., ar net kitoje vietoje. Kita vertus, kaip matyti iš Ž. M. ir E. L. telefoninių pokalbių, visus dokumentus Ž. M. A. G. turėjo pristatyti iki sekmadienio, t. y. iki 2010 m. spalio 17 d. Be to, priešingai nei nurodė teismas, liudytojui E. N. stebint muitinio tikrinimo vietą „B.“ 2010 m. spalio 15 d. buvo atliekami ne ikiteisminio tyrimo veiksmai, o veiksmai – atliekant Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos funkcijas. Teismo posėdžiuose liudytojas E. N. bent 4 (keturis) kartus patvirtino, kad 2010 m. spalio 15 d. stebėjo muitinio tikrinimo vietą „B.“, ir neteigė, jog tą dieną muitinio tikrinimo vietos nestebėjo.

29Liudytojo E. N. parodymus, kad A. G. 2010 m. spalio 15 d. nebuvo nuvykęs iki laivo „S.“ stovėjimo vietos jo apžiūrėti, patvirtina ir visa eilė kitų netiesioginių įrodymų, t. y. interneto svetainės www.maps.lt duomenys apie atstumą (apie 1,42 km) nuo A. G. darbo vietos, esančios ( - ), iki laivo „S.“ stovėjimo vietos, esančios Pilies g. 4, Klaipėdoje, kurį įveikti automobiliu užtruktų apie 5 min., o einant pėsčiomis, A. G. nebūtų užtekę laiko nuo 14.48 val. iki 15.38 val. pradėti forminti importo procedūrą, nueiti iki laivo „S.“, jį apžiūrėti, grįžti į savo darbo vietą ir baigti forminti importo procedūrą. Kita vertus, A. G., išvykdamas iš muitinės prižiūrimos zonos, būtų turėjęs užsiregistruoti Muitinės pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš posto apskaitos žurnale. Taigi A. G. parodymai, duoti atliekant ikiteisminį tyrimą, teismo posėdyje apie tai, jog jis automobiliu vyko apžiūrėti laivo „S.“, yra akivaizdžiai melagingi dar ir dėl to, kad jis teigė, jog 2010 m. spalį jis nebendravo su Ž. M. dėl laivo „S.“ importo įforminimo. Ž. M. parodė, kad jis klausė A. G., ar jis galės įforminti importo procedūrą kateriui. Iš E. L. ir Ž. M. telefoninių pokalbių matyti, kad penktadienį (2010 m. spalio 15 d.) Ž. M. dėl importo deklaracijos kreipsis į kitą muitinės pareigūną, o importo procedūrą įformino A. G., todėl akivaizdu, jog būtent į jį ir kreipėsi Ž. M..

30Iš įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžių ir baudžiamojo įsakymo matyti, kad nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje dirbę A. L., E. L. ir Ž. M. už materialinį atlygį intensyviai fiktyviai įformindavo muitinės procedūras. Iš 2010 m. spalio 13–14 d. Ž. M. ir E. L. telefoninių pokalbių labai aiškiai matyti, kad 2010 m. spalio 13 d. laivas „S.“ nebuvo pateiktas muitinei ir importo procedūros įforminimą pradėjusios muitinės pareigūnės nevyko į laivo „S.“ stovėjimo vietą jo patikrinti. Įvertinęs šias aplinkybes kartu su kitomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis, prokuroras daro išvadą, kad ir 2010 m. spalio 15 d. Ž. M. kreipusis į A. G., jis nevyko į laivo stovėjimo vietą jo apžiūrėti, o visą fiktyvią importo procedūrą įformino savo darbo vietoje.

31Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į A. G. kreipėsi ne M. E., o kitas asmuo, ypatingai atsargiai turėjo vertinti bei tikrinti A. G. parodymus, jog jis buvo nuvykęs į laivo „S.“ stovėjimo vietą ir laivą apžiūrėjo, nes jie iš esmės neatitinka tikrovės. Be to, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad 2010 m. spalio 15 d. patikrinimo akte esantis parašas yra nė kiek nepanašus į M. E. parašą, šiame akte nenurodyta tikrinime dalyvavusio asmens vardas ir pavardė.

32Apygardos teismui neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustačius, kad A. G. buvo nuvykęs iki laivo „S.“ stovėjimo vietos ir laivą apžiūrėjo, A. G. buvo nepagrįstai išteisintas tiek pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal BK 300 straipsnio 1 d. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir pripažinus, kad A. G. nebuvo nuvykęs iki laivo „S.“ stovėjimo vietos, laivo nepažiūrėjo, o visą laivo importo procedūrą įformino savo darbo vietoje, turi būti pripažinta ir tai, jog jis nevykdė RIK sistemos nurodytos privalomos Tikrinimo instrukcijos reikalavimų, nepareikalavo pateikti laivą patikrinti ir, jo nepatikrinęs bei neįsitikinęs, kad laivas pateiktas muitinei, RIK sistemoje patikrinimo akte nurodė tikrinimo rezultatą „62 – Atitinka“, MDA sistemoje priėmė sprendimą išleisti prekes, kurio pagrindu MDA sistemoje BAD Nr. ( - ) „J“ langelyje buvo įrašytas tikrinimo rezultatas „A1 – Atitinka“ ir prekės buvo išleistos, tokiais veiksmais patvirtindamas, jog importo deklaracijos įforminimas įvežimo muitinės įstaigoje baigtas, pažeidimų nenustatyta, bei suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Todėl A. G. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

33Prokuroras pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojama aplinkybė, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybinių tyrimų tarnybos viršininko G. C. pateiktoje informacijoje A. G. nepaminėtas, tačiau iš tikrųjų informacijoje nurodoma, kad A. G. prekių netikrino, todėl tokie jo veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstamas aplaidumas arba piktnaudžiavimas.

34Prokuroras nesutinka su apygardos teismo išvada, kad A. G. veiksmais nebuvo padaryta žala kokiems nors asmenims, niekam nebuvo pakenkta, muitinės tarnybos veikla sutrikdyta. Prokuroro nuomone, muitinės pareigūnų veiksmai, kai pagal kolegų muitininkų prašymus yra įforminamos muitinės procedūros prekėms, šių nepatikrinus ir neįsitikinus, kad prekės yra pateiktos muitinei, be jokios abejonės daro labai didelę žalą ir kenkia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, todėl aptariamoje byloje analizuojami A. G. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnį, kaip piktnaudžiavimas, ir pagal BK 300 straipsnį – kaip dokumentų suklastojimas.

35Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintieji M. E. ir A. G. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

36Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

37Esminis apelianto nesutikimo su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl M. E. ir A. G. kaltumo. Toks argumentas suprantamas kaip, teismo nuosprendyje vertinant surinktus įrodymus, padarytas BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas.

38Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

39Aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys rodo, kad šioje byloje teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamuosius, liudytojus, ištyrė specialistų išvadas ir kitus rašytinius bylos įrodymus), juos išsamiai išdėstė ir išanalizavo nuosprendyje bei, įvertinęs jų visumą, padarė išvadas, kad pareikšti kaltinimai M. E. ir A. G., nepasitvirtino. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde pateikia savą byloje surinktų įrodymų vertinimą, remiantis kuriuo prašo išteisintąjį nuosprendį panaikinti.

40Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

41Dėl M. E. pareikštų kaltinimų pagal BK 199 straipsnio1 dalį

42

43(2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį

44

45(2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija)

46Apskųstuoju nuosprendžiu M. E. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas iš kaltinimų tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, išvengė muitinės kontrolės, t. y. M. E. 2010 m. spalio 13 d., nuo 9.58 val. iki 14.24 val., surašė 2008 m. gruodžio 11 d. laivo „S.“ (toliau – ir laivas) (63 733 Lt vertės) Pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis; sutartis), kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydamas laivo kainą – 3 500 eurų; tą pačią dieną, nuo 14.24 val. iki 14.51 val., prekybos centre ( - ), Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. L., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punktą, tam, kad Pirkimo–pardavimo sutartis būtų panaudota įforminant laivui „S.“ importo procedūrą. A. L. 2010 m. spalio 13 d. Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė deklarantui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „R.“, kad ši būtų panaudota Muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDA sistema), laivui „S.“ užpildant importo bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – ir BAD). Deklarantui UAB „R.“ MDA sistemoje užpildžius importo BAD laivui „S.“, A. L. Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriui E. L., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris 2010 m. spalio 13 d., nuo 18.53 val. iki 18.59 val., prie Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto posto, esančio ( - ), Pirkimo–pardavimo sutartį perdavė Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui Ž. M., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kad ji būtų panaudota laivui „S.“ įforminant importo procedūrą. Ž. M. 2010 m. spalio 15 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „B.“, esančioje ( - ), paprašė Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus A. G. įforminti importo procedūrą laivui „S.“ ir šiai procedūrai atlikti jam perdavė Pirkimo–pardavimo sutartį.

47Prokuroras apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, nekeisdamas nusikalstamų veikų kvalifikacijos, pakeitė kaltinamajame akte ir apskųstajame nuosprendyje nurodytų veikų, kuriomis buvo kaltinamas M. E., faktines aplinkybes ir suformulavo naują pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį kaltinimą :

48M. E. kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, išvengė muitinės kontrolės, t. y. 2010 m. spalio 13 d., nuo 9.58 val. iki 14.24 val., surašė 2008 m. gruodžio 11 d. laivo „S.“ (63 733 Lt vertės) Pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog laivo kaina yra 3 500 eurų, šalia žodžio „Seller“ („Pardavėjas“) pasirašė L.(L.) S. vardu, suklastodamas jo parašą, ir žinodamas, kad L. S. parašas sutartyje yra suklastotas, tą pačią dieną, nuo 14.24 val. iki 14.51 val., Pirkimo–pardavimo sutartį prekybos centre ( - ), perdavė Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. L., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu, tam, jog ši būtų panaudota įforminant importo procedūrą laivui „S“.

49Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pakeitus kai kurias ankstesniame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kaltinimo esmė lieka ta pati: M. E. kaltinamas suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs bei per Lietuvos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, išvengęs muitinės kontrolės. M. E. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje, sutaptimi.

50Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr X-511 redakcija).

51Nagrinėjamoje byloje aktualūs minėto baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodyti nusikalstami veiksmai – tikro dokumento suklastojimas ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimas.

52Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą, laikėsi BK 20 straipsnio nuostatų, rėmėsi kasacinės instancijos nutartimis formuojama praktika nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, ir todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina M. E. pareikštų kaltinimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje pakeistas M. E. kaltinimas yra grindžiamas tais pačiais byloje surinktais įrodymais, kuriuos pirmos instancijos teismas išanalizavo ir įvertino tinkamai, ir sutikdama su teismo padarytomis išvadomis, pripažįsta jog ir naujai pateiktas kaltinimas surinktais įrodymais nepatvirtintas.

53BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007,

542K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014).

55Pirmos instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad M. E. 2010 m. spalio 13 d., surašė 2008 m. gruodžio 11 d. data laivo „S.“ pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, priešingai nei nurodyta kaltinime, įrašė tikrovę atitinkančius duomenis, jog laivo kaina yra 3 500 eurų, tačiau šalia žodžio „Seller“ („Pardavėjas“) pasirašė L. (L.) S. vardu, suklastodamas jo parašą. Tokia išvada pagrįsta byloje surinktų ir nuosprendyje išsamiai išdėstytų bei išanalizuotų įrodymų analize.

56Iš bylos duomenų matyti, kad M. E. parodė, jog 2008 m. Kroatijoje iš L. S. pirko laivą ir tam, kad iš Laivų registro laivą išrašytų ir perrašytų jo vardu, notariškai patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė kainą 15 000 eurų. Jo surastiems specialistams apžiūrėjus laivą atidžiau, buvo nustatyta, kad laivui reikalingas remontas, apie laivo būklę telefonu kalbėjosi su L. S., laivo kaina buvo mažinama. L. S. sutiko, kad jis (M. E.) plukdytų laivą į Lietuvą ir visas remonto išlaidas sutarė išskaičiuoti iš sutartyje nurodytos kainos bei vėliau sutarti dėl galutinės kainos. Laivas buvo remontuojamas, į Lietuvos teritorinius vandenis buvo atplukdytas 2010 m. gegužės mėnesį, vėl gedo variklis, todėl buvo kviečiama pagalba ir į Klaipėdos uostą parplukdytas karinio laivo pagalba, prisišvartavo prie muitinei priklausančios 42-osios krantinės. Muitininkams ir VSAT pareigūnams pasakius, kad reikės pildyti deklaraciją, jis kreipėsi į muitinės tarpininkus ir pateikė reikalingus dokumentus. Sužinojęs, kad reikės mokėti muito mokestį nuo laivo kainos, jis aiškino, jog laivo kaina – 15000 eurų, nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, nėra galutinė, todėl deklaracija nebuvo baigta pildyti. Kitą, rašytinę sutartį dėl laivo pirkimo – pardavimo už 3500 eurų buvo sudaręs su L.S. jų susitikimo 2010 m. pavasarį Prahoje metu, kai jam sumokėjo galutinę sutartą sumą, tačiau šios sutarties originalą bevažinėdamas pametė. Jos neradęs, tokią sutartį pats surašė, joje nurodė laivo pirkimo kainą 3500 eurų, pasirašė už L. S., suklastodamas jo parašą, ir šią sutartį pateikė deklaracijai užpildyti. Kaip vyko deklaracijos pildymas jam nežinoma, dokumentus sutvarkius, jie buvo perduoti muitinės postui ir 2010 m. spalio 15 d. laivą Pilies uoste apžiūrėjo muitinės pareigūnas, po savaitės laivas buvo parvarytas prie Piliavietės, remontuoti baigtas Klaipėdoje. M. E. taip pat parodė, kad sutartyje, kurioje nurodyta galutinė laivo kaina 3500 eurų, buvo nurodyta ta pati data, kaip ir sutartyje, kur nurodyta kaina 15 000 eurų, dėl laivybos reikalų specifikos, susijusios su saugia laivyba ir atsakomybe už jos pažeidimus, antroje sutartyje nurodžius tikrąją datą, visa atsakomybė už saugios laivybos pažeidimus būtų tekusi L. S., nes surašant antrąją sutartį, laivas Laivų registre tebebuvo registruotas L. S. vardu ir į Lietuvą plaukė su Kroatijos vėliava.

57Iš liudytojo L. S. parodymų, duotų pirmos instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jis patvirtino M. E. parodymus. Liudytojas parodė, kad pirminė laivo pardavimo sutartis buvo sudaryta nurodant pardavimo kainą 15000 eurų ir ši sutartis buvo patvirtinta notariškai, nes to reikalaujama išregistruojant laivą. Paaiškėjus, kad laivo būklė remontuotina, jis su M. E. tarėsi, kad dėl remonto išlaidų pardavimo kaina bus mažinama. 2010 m. pavasarį, susitikimo Prahoje metu, jie surašė antrą laivo pardavimo sutartį nurodydami 3500 eurų kainą bei pirmosios sutarties datą, nes nuo to laiko faktiškai laivą valdė ir už jį atsakingas buvo M. E.. Be to liudytojas patvirtino, kad M. E. surašytoje sutartyje suklastotas yra tik jo parašas, visi kiti duomenys ir laivo kaina 3500 eurų atspindi tikrąjį jo su M. E. susitarimo dėl laivo pirkimo- pardavimo turinį, kuris atsispindėjo tikroje 2010 m. pavasarį Prahoje abiejų pasirašytoje sutartyje.

58Prokuroras apeliaciniame skunde kelia abejones tiek dėl M. E., tiek dėl liudytojo L. S. parodymų objektyvumo. Apelianto manymu, šių asmenų parodymai nėra objektyvūs, nes M. E. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, o liudytojas L. S. tokius parodymus davė, prokuroro manymu, paprašytas M. E.. Be to, prokuroras nurodo, jog liudytojas buvo atsisakęs duoti parodymus ir į teismą liudyti atvyko tik M. E. ir jo gynėjo pastangomis, jo parodymai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyta sutartis, kurioje buvo nurodyta laivo kaina 3500 eurų, buvo „ne tokia“, kokią jis buvo pasirašęs, yra melagingi, nes tokia sutartis, prokuroro manymu, nebuvo surašyta. Apart to, prokuroras nurodo, kad jei būtų buvusi surašyta sutartis, kurioje nurodyta laivo pardavimo kaina 3500 eurų, liudytojas L. S., išregistruodamas laivą Z. uoste, būtų pateikęs šią sutartį, o ne sutartį, kurioje nurodyta laivo pardavimo kaina 15000 eurų.

59Apelianto argumentai, keliantys abejones dėl M. E. ir liudytojo L. S. parodymų objektyvumo, atmetami, nes yra prielaidų pobūdžio ir nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, neabejotinai, M. E. yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau jo procesinė padėtis (įtariamasis, kaltinamasis, šiuo metu išteisintasis) suteikia teisę, apart kitų, siekti, kad byla, kurioje jam pareikšti kaltinimai, būtų teisingai išnagrinėta, duoti parodymus dėl pareikštų kaltinimų, prašyti, kad būtų apklausiami liudytojai ir kt. Antra, liudytojas L. S. paaiškino teismui, kad išties, pasitaręs su advokatu, buvo atsisakęs ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus dėl to, kad jį apklausiant buvo parodyta ne ta jo laivo pirkimo – pardavimo sutartis, kurią jis buvo pasirašęs. Tačiau liudytojas patvirtino, kad sutartyje, kuri jam teisme buvo parodyta (t.6, b.l. 1154-159) yra jo parašas, šioje sutartyje nurodyta teisingai laivo pardavimo kaina 3500 eurų, o pirminės sutarties data nurodyta dėl to, kad būtent nuo šios datos jis nebemokėjo laivo draudimo mokesčių, nebemokėjo mokesčių uostui, ir tokios datos nurodymas, liudytojo manymu, buvo apsidraudimas, kad jis su M. E. vienas kitam neturėtų pretenzijų, nes faktiškai laivą valdė M. E.. Be to, liudytojas paaiškino, kad išregistruojant laivą reikėjo pateikti būtinai notariškai patvirtintą laivo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl buvo pateikta pirmoji, kurioje nurodyta laivo kaina 15 000 eurų.

60Prokuroras skunde nurodo, kad vertinant M. E. nusikalstamus veiksmus, yra svarbi aplinkybė, kad telefoninio pokalbio su liudytoju L. metu, šiam nurodžius, kad reikia laivo kainą nurodyti 3500 eurų, M. E. neva kalbėjo apie tai, kad laivo kainą reikia nurodyti 5000 eurų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. E., aiškinantis šio telefoninio pokalbio turinį, paaiškino, jog tai sakydamas jis kalbėjo apie laivo remonto išlaidas. Paneigiančių šiuos M. E. parodymus duomenų byloje nėra, tad prokuroro nurodyta aplinkybė nėra esminiai reikšminga vertinant M. E. veiksmus dėl dokumento, kurio suklastojimu ir panaudojimu jis buvo kaltinamas, surašymo.

61Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto samprotavimus apie tai, kad M. E., norėdamas įrodyti, jog už pirktą laivą mokėjo mažiau nei pirminėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą 15000 eurų sumą, galėjo tai įforminti įstatymo nustatyta tvarka, Klaipėdos teritorinėje muitinėje pateikti paaiškinimus ir atitinkamus dokumentus apie laivo remontą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje privalo būti įvertintos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, surinkti įrodymai, o ne situacijos, kurios galėjo ar negalėjo būti.

62Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas tiek M. E., tiek liudytojo L. S. parodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir jais pagrįstai pagrindė savo išvadas.

63Taigi, pirmos instancijos teismo išvada, kad dokumente, kurio suklastojimu ir panaudojimu kaltinamas M. E., suklastotas buvo tik laivo pardavėjo L. S. parašas ir sutartis, kurioje M. E. ir L. S. 3500 eurų laivo kainą patvirtino savo parašais, buvo sudaryta iki tokios sutarties suklastojimo, yra pagrįsta. M. E. 2010 m. spalio 13 d. surašė 2008 m. gruodžio 11 d. laivo „S.“ pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovę atitinkančius duomenis, t.y. kad laivą „S.“ iš L. S. pirko už 3500 eurų. Kitaip tariant, M. E. į minėtą sutartį melagingos informacijos neįrašė ir ši aplinkybė yra viena iš esminių ir svarbių aplinkybių padarytos veikos teisiniam vertinimui.

64Kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-19/2014, 2K-243/2014). Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2014).

65Pirmos instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotos byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai ir nustatant nusikalstamos veikos, kvalifikuojant ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaltininko veikos subjektyviąją pusę. Teismas pagrįstai pripažino, kad M. E., surašydamas laivo pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašydamas už L. S., suprato, kad suklastojo L.S. parašą, tačiau suprato ir tai, kad toks klastojimas jokių teisinių pasekmių sukelti negali, nes sutartis dėl laivo pardavimo už 3500 eurų su L. S. faktiškai buvo sudaryta ir pasirašyta prieš suklastojant L. S. parašą naujai surašytoje sutartyje.

66Apelianto teiginiai skunde, kad aplinkybė, jog M. E. naujoje laivo pirkimo- pardavimo sutartyje nurodžius tą pačią datą – 2008 m. gruodžio 11 d. (kaip ir sutartyje nurodant laivo kainą 15000 eurų), tik skirtingą laivo pirkimo kainą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kad nusikalstamais veiksmais M. E. siekė išvengti mokesčių ir dėl to valstybė neteko pajamų į biudžetą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

67Pirmos instancijos teismas aptariamoje byloje teisingai taikė kasacinėse bylose formuojamą teismų praktiką nagrinėjant analogiškus kaltinimus baudžiamosiose bylose. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010; 2K-559/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K–237/2014).

68Byloje nustatyta, kad kaltinamojo M. E. veiksmais į valdymo tvarką kėsintasi nebuvo, fizinių ar juridinių asmenų teisės nepažeistos, laivo savininkas L. S. M. E. laivą „S.“ pardavė už 3500 eurų, laivo pardavėjui L. S. ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių nesukelta, byloje nukentėjusiųjų nėra, joks civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai M. E. veikoje egzistuoja tik formaliai, M. E. padarytos veikos pavojingumas nėra toks didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga už padarytus veiksmus jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kad byloje nustatytos ir nuosprendyje aptartos aplinkybės rodo, jog M. E. veika nesiekia tokio pavojingumo, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ir todėl M. E. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

69Iš bylos duomenų matyti, kad M. E. kaltinimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, dėl kurio jis taip pat išteisintas, buvo susijęs su kaltinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pirmos instancijos teismas, pripažinęs, kad M. E. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties bei išanalizavęs muitinės veiklą reglamentuojančių įstatymų turinį ir nustatytas faktines aplinkybes, pripažino, kad M. E. muitinio patikrinimo nevengė.

70Prokuroras apeliaciniame skunde prašydamas nuosprendžio dalį dėl M. E. išteisinimo panaikinti ir pripažinti jį kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų, išsamiau pirmos instancijos teismo nuosprendyje teismo išvadų dėl M. E. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, neanalizuoja ir deklaratyviai prašo M. E. pripažinti kaltu bei taikyti BK 72 straipsnio nuostatas.

71Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliacinio skundo ribas ir pripažįsta, jog pirmos instancijos teismo išvados, išteisinant M. E. tiek pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstos, apeliaciniame skunde prokuroro argumentai ir motyvai, prašant šią nuosprendžio dalį panaikinti, nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų.

72Dėl A. G. pareikštų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

73(2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII- 1968 redakcija) ir BK 300 straipsnio

741 dalį(2006 m. sausio 20 d. įstatym Nr.X-511 redakcija)

75A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) skundžiamu nuosprendžiu išteisintas iš kaltinamų tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, t. y. dirbdamas Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „B.“, esančioje ( - ), kaip įvežimo muitinės įstaigos pareigūnu, turėdamas įsitikinti, jog deklaruojamos prekės pateiktos muitinei, detaliai patikrinti prekes, nes Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (toliau – ir RIK sistema) BAD Nr. ( - ) nurodė raudoną tikrinimo kanalo spalvą ir privalomą tikrinimo būdą – detaliai patikrinti visas prekes, galėdamas užbaigti muitinį importo procedūros įforminimą tik patikrinęs prekes, negalėdamas atlikti muitinio tikrinimo teritorijoje, kuri nėra muitinės prižiūrimoje zonoje, 2010 m. spalio 15 d., nuo 14.48 val. iki 15.38 val., MDA sistemoje priėmė pateiktą importo BAD Nr. ( - ) laivui „S.“ ir Ž. M. pateiktą Pirkimo–pardavimo sutartį, nevykdė RIK sistemos nurodytos privalomos tikrinimo instrukcijos reikalavimų, nepareikalavo, kad laivas būtų pateiktas tikrinti, jo nepatikrinęs bei neįsitikinęs, jog jis pateiktas muitinei, RIK sistemos patikrinimo akte nurodė tikrinimo rezultatą „62 – Atitinka“, o MDA sistemoje priėmė sprendimą išleisti prekes, remiantis kuriuo MDA sistemoje BAD Nr. ( - ) „J“ langelyje (Paskirties įstaigos tikrinimas) buvo įrašytas tikrinimo rezultatas „A1 – Atitinka“ ir prekės išleistos, tuo patvirtindamas, kad importo deklaracijos įforminimas įvežimo muitinės įstaigoje baigtas, pažeidimų nenustatyta. A. G. suklastojo paminėtus tikrus dokumentus ir tokiais savo veiksmais pažeidė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RŽ3-193 patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.10 punktus, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. RŽ3-437 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos, Pilies, Molo jūrų ir Palangos oro uosto posto vidaus darbo taisyklių“ patvirtintų Pilies jūrų uosto posto Vidaus darbo taisyklių 1 priedo 19.3 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 „Dėl rizikos valdymo taisyklių ir rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 7 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 9.12–19.13 punktus, o veikdamas priešingai tarnybos interesams, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei pakenkė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prestižui.

76Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų A. G. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, reikalaujama BK 228 straipsnio 1 dalyje padaryti didelė žala padaryta nebuvo, todėl A. G. veiksmuose visi būtinieji jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai nenustatyti ir A.G. išteisintinas, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

77Šias išvadas teismas nuosprendyje pagrindė išsamiai išanalizuotais A. G. parodymais, M.E., liudytojų E. N., K. B. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, dokumentų apžiūros protokolais, Klaipėdos teritorinės muitinės susirašinėjimo su Lietuvos saugios laivybos administracija ir kitomis specialiomis tarnybomis bei kita pateikta informacija apie laivo kaip prekės pateikimo muitinei specifiką, muitinės vertės nustatymo, importo deklaracijos pateikimo ir kitais muitinės procedūrų klausimais bei kt. įrodymais.

78A. G. pateiktų kaltinimų esmė yra ta, kad jis suklastojo tikrus dokumentus, nes neįvykdė privalomo prekės (laivo) patikrinimo, t.y. nepareikalavo, kad laivas būtų pateiktas patikrinimui, jo nepatikrino ir neįsitikinęs, kad laivas pateiktas muitinei, atitinkamose dokumentuose nurodė tikrinimo rezultatą, kuriuo patvirtino, kad pažeidimų nenustatyta ir importo deklaracijos įforminimas įvežimo muitinės įstaigoje baigtas bei tokiais veiksmais suklastojęs dokumentus ir pažeisdamas pareigybinės instrukcijos atitinkamus punktus, vidaus darbo taisyklių reikalavimus ir kt. aktus, veikė priešingai tarnybos interesams, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir pakenkė Muitinės departamento prestižui.

79A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad dirbdamas Klaipėdos teritorinės muitinės pilies jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „B.“ kaip įvežimo muitinės įstaigos pareigūnas, jokių kaltinime nurodytų dokumentų neklastojo ir savo pareigas, kiek jos buvo susiję su M. E. laivo „S.“ patikrinimu, atliko tinkamai. Jis kartu su savininku vyko apžiūrėti laivo ir įsitikino, kad laivas pateiktas muitinei, jo manymu, laivas stovėjo jam tikrinti priklausančioje teritorijoje, pateiktuose dokumentuose įrašyti duomenys jam įtarimų nesukėlė, todėl sugrįžęs dokumentuose patvirtino, kad importo deklaracijos įforminimas įvežimo muitinės įstaigoje baigtas.

80Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės ginčija ir nesutinka su nuosprendyje A. G. parodymų ir liudytojo E. N. parodymų įvertinimu. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo patikėjo A. G. parodymais, nes jie paneigti liudytojo E. N. parodymais, pateikia savą šio liudytojo parodymų vertinimą, kuriuo pagrindžia savo išvadas apie tai, kad A. G. M. E. laivo „S.“ importo procedūrą 2010-10-15 įformino pagal Ž. M. jam pateiktus dokumentus nenuvykęs į laivo „S.“ stovėjimo vietą ir jo neapžiūrėjęs.

81Šis apelianto teiginys ir padarytos išvados atmestini kaip nepagrįsti.

82Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme procese itin kruopščiai tyrė ir tikrino byloje surinktus duomenis aiškinantis M. E. laivo „S.“ bei dokumentų pateikimo muitinei aplinkybes. Teismo nuosprendyje išsamiai atskleista surinktų įrodymų esmė ir pateikta jų analizė, kuria pagrįstos teismo išvados.

83Priešingai, nei nurodo apeliantas, liudytojo E. N. parodymai nepaneigia A. G. parodymų apie tai, kad iš Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto muitinio patikrinimo vietos „B.“ jis kartu su laivo „S.“ savininku M. E. jo automobiliu vyko apžiūrėti laivo į jo tuo metu stovėjimo vietą. Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, jog turint informacijos, kad 2010 m. spalio 15 d. laivo „S.“ neteisėta importo procedūra bus forminama Pilies jūrų uosto posto muitinio tikrinimo vietoje „B.“, jis šią muitinio tikrinimo vietą stebėjo nuo 13 iki 16 val., tačiau Ž. M. šiame poste nepasirodė, be to jis nematė, jog koks nors muitinės pareigūnas būtų iš šios muitinio tikrinimo vietos išvykęs ir po to į ją sugrįžęs. Teismas vertindamas šio liudytojo parodymus atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad liudytojas E. N. turėjo užduotį stebėti Ž. M., ar jis atvyks į muitinio patikrinimo vietą „B.“, tačiau nesekė nei M. E., nei A. G. ir nestebėjo, nesekė laivo „S.“ stovėjimo vietos, kur ir buvo, A. G. ir M. E. parodymais, laivas tikrinamas. Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodyta, svarbi ir aplinkybė, kad E. N. atliekamo veiksmo – Ž. M. sekimo, o kartu, liudytojo parodymais, ir posto „B.“ stebėjimo, rezultatai nebuvo fiksuojami jokiuose dokumentuose. Nors liudytojas savo parodymus patvirtino jų tikrinimo vietoje metu, tačiau nefiksavimas atitinkamuose dokumentuose stebėjimo rezultatų, leidžia pagrįstai abejoti liudytojo E.N. parodymų išsamumu ir objektyvumu. Šio liudytojo parodymus apie tai, kad laivas „S.“ stovėjo ne muitinės patikrinimo vietoje ir kad A. G. įformino dokumentus nepatikrinęs laivo, kad Ž. M. galėjo minėto laivo dokumentus perduoti A. G. kitu metu ir kitoje vietoje, teismas pagrįstai vertino liudytojo spėjimais, kurie nepatvirtina A. G. pateiktų kaltinimų.

84Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad liudytojo E. N. parodymus patvirtina, o ir A. G. kaltę pagrindžia, ir netiesioginiai įrodymai. Apeliantas visiškai be pagrindo skunde nurodo aplinkybę, kad A. G. nueiti pėsčiomis iki laivo „S.“ stovėjimo vietos nebūtų pakakę laiko nuo 14.48 val. iki 15.38 val. pradėti forminti importo procedūrą, nueiti iki laivo „S.“, jį apžiūrėti, grįžti į savo darbo vietą ir baigti forminti importo procedūrą. Beje, apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad šį atstumą (interneto svetainės www.maps.lt duomenimis – 1,42 km) įveikti automobiliu užtruktų 5 min. Iš A. G. ir M. E. parodymų matyti, kad jie abu laivo apžiūrėti vyko automobiliu. Be to, apeliacinės instancijos teisme atliekant dalinį įrodymų tyrimą, buvo atlikti M. E. ir A. G. parodymų patikrinimai vietoje. Tikrinant M. E. parodymų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad nuo muitinės tikrinimo posto „B.“ iki laivo „S.“ stovėjimo vietos yra fiksuotas 1,6 km atstumas, kurį automobiliu nuvažiuoti užtrukta 6 min. (b.l.174-177, t.9), tad prokuroro teiginys apie tai, kad A. G. nepakako laiko nuvykti ir apžiūrėti laivą, nepagrįstas.

85Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog A. G. nevyko apžiūrėti laivo jo stovėjimo vietoje, įrodo ir tai, kad jis, išvykdamas iš muitinės prižiūrimos zonos, neužsiregistravo Muitinės pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš posto apskaitos žurnale. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo surinktus įrodymus vertinant A. G. neužsiregistravimo minėtame žurnale aplinkybes. Remdamasis jais, teismas pagrįstai pripažino, kad A. G. buvo įsitikinęs, jog už savo posto ribų neišvyksta, ir tam turėjo pagrindą, nes su posto ribų pasikeitimais supažindintas nebuvo, todėl Pareigūnų išvykimo (iškvietimo) iš Pilies jūrų uosto posto apskaitos žurnale nepasižymėdamas jokių reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu, teismo pavedimu, atlikto A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu, A. G. patvirtino, jog vykdamas apžiūrėti laivo „S.“, buvo įsitikinęs, jog vyksta iš vienos muitinės tikrinimo vietos į kitą, o iš muitinės priežiūros zonos buvo išvykęs tik tiek, kiek važiavo gatvėmis, nes jos nėra muitinės priežiūros zonoje, ir, esat tokiai situacijai, jis sprendė, jog žurnale apie išvykimą neprivalėjo pasižymėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas liudytojos L. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojos parodymai apie tai, kad pagal patvirtintą Pilies pasienio kontrolės punkto AB ( - ) teritorijos dalies schemą laivas „S.“ remonto metu ir importo įforminimo metu stovėjo ne muitinės prižiūrimoje zonoje ir ne pasienio kontrolės punkto teritorijoje, apie ką liudija atitinkami ženklai, tvora. Vertinant šios liudytojos parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos parodymai buvo tikrinami praėjus daugiau nei 5 metams nuo įvykio ir iš bylos duomenų matyti (apeliacinės instancijos teismui pateiktų schemų), kad per tą laiką buvo daromi muitinės posto zonos pakeitimai, apie kuriuos A. G. parodė nežinojęs ir nebuvo su jais supažindintas. Taigi, šios liudytojos parodymais pagrįsti A. G. kaltę nėra pagrindo.

86Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia A.G. parodymų, jog jis faktiškai apžiūrėjo laivą „S.“ jo buvimo vietoje, ir Ž. M. parodymai apie tai, kad jis klausė A. G., ar šis galės įforminti importo procedūrą kateriui, nors A. G. neigia 2010 m. spalio mėn. bendravęs su Ž. M. dėl laivo „S.“ importo. Šiame kontekste paminėtina, kad duodant parodymus A. G., būdamas įtariamuoju, vėliau kaltinamuoju, turėjo teisę pasirinkti gynybos nuo kaltinimų poziciją. A. G. neigimas aplinkybės apie bendravimą su Ž. M. aptariamų byloje įvykių metu, nedaro jo visų parodymų, priešingai nei nurodo apeliantas, iš esmės melagingais. Nepagrindžia A. G. kaltės ir apeliaciniame skunde nurodytas liudytojų E. L. ir Ž. M. telefoninių pokalbių turinio analizė. Iš šių pokalbių matyti, kad 2010-10-15 Ž. M. dėl importo deklaracijos ketino kreipsis į kitą muitinės pareigūną, ir kadangi importo procedūrą įformino A. G., prokuroras daro išvadą, jog tuo įrodyta, kad dėl laivo „S.“ importo deklaracijos į A. G. kreipėsi būtent Ž. M.. Šiame kontekste, sutiktina su nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad tai, jog muitinės pareigūnas A. G. iš kito muitinės pareigūno priėmė M. E. priklausiusius dokumentus, kurie buvo panaudoti laivo „S.“ deklaravimui ir muitų bei kitų mokesčių apskaičiavimui, būtų galima vertinti kaip Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010-05-20 įsakymu Nr.RŽ3-193 patvirtinto Pilies jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr.2 7.10 punkto, reikalaujančio laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (t.1, b. l. 91-92), reikalavimo nevykdymu, tačiau tai nelaikytina didelės žalos padarymu valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

87Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras akcentuoja aplinkybes, jog Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojai E. L., A. L. ir Ž. M. nuo 2010-06-18 iki 2010-08-20 už materialinį atlygį intensyviai fiktyviai įformindavo muitinės procedūras ir už tai buvo nuteisti, šias aplinkybes sieja su šių asmenų tarpusavio 2010-10-13 ir 14 d. telefoninių pokalbių turiniu ir daro išvadą, jog tai įrodo, kad laivas „S.“ nebuvo pateiktas muitinės patikrai, jo A. G. neapžiūrėjo, todėl visą fiktyvią importo procedūrą įformino savo darbo vietoje.

88Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia prokuroro išvada visiškai nepagrįsta. Byloje pateikti įsiteisėję nuosprendžiai ir baudžiamasis įsakymas įrodo, kad A. L., E. L. ir Ž. M. yra nuteisti už nusikalstamas veikas, tai, akivaizdu juos neigiamai charakterizuoja, tačiau aptariamoje byloje šių asmenų veiksmai nėra siejami su nusikalstamomis veikomis, už kurias jie yra nuteisti, jų veiksmai, kuriuos atskleidžia telefoniniai pokalbiai, nėra pripažinti nusikalstamais. Taigi, duomenys, gauti klausantis šių asmenų telefoninius pokalbius nei vieni, nei kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nepaneigia A. G. parodymų apie tai, kad jis vyko apžiūrėti ir apžiūrėjo laivą jo buvimo vietoje.

89Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmos instancijos teisme patikrintus įrodymus, bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo išvados išteisinant A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstos ir apeliacinio skundo argumentais nepaneigtos.

90Apeliantas A. G. išteisinimą pagal BK 300 straipsnį sieja su aplinkybe, kad teismas A. G. išteisino pagal BK 228 straipsnio 1 dalį neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatęs, kad A. G. buvo nuvykęs iki laivo „S.“ stovėjimo vietos ir laivą apžiūrėjo. Teisėjų kolegijai pripažinus, jog pirmos instancijos teismo išvados dėl A. G. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, apelianto argumentais nepaneigtos, atmeta ir apelianto deklaratyvų teiginį, kad pripažinus A. G. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

91Pirmos instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pripažino, kad M. E. ir A. G. pareikšti kaltinimai byloje surinktais įrodymais nepagrįsti, M. E. ir A. G. parodymai nepaneigti ir rėmėsi nekaltumo prezumpcija. Teismas padarė išvadą, kad nesurinkus neabejotinų kaltės įrodymų, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, neleidžia daryti patikimų išvadų apie kaltumą, kaltinamieji turi būti išteisinti.

92Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-24/2014, 2K-455/2014).

93Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti prokuroro apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. E. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199... 3. A. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros... 5. M. E. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas... 6. A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu M. E. pagal BK... 8. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 9. M. E. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1... 10. M. E. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirti 30 MGL (3 900 Lt) dydžio... 11. A. G. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1... 12. A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirti 70 MGL (9 100 Lt) dydžio... 13. Laivą „S.“ pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir vadovaujantis BK... 14. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas... 15. Prokuroras teigia, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos aiškiai matyti, jog... 16. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad byloje yra neatitikimų tarp apklaustų... 17. Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo,... 18. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinktais... 19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad M. E. veiksmais į... 20. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, prokuroras mano, kad apygardos teismas,... 21. Byloje yra duomenų, kad laivas „S.“ pakeliui į Lietuvos Respubliką gedo... 22. Kadangi bylą nagrinėjant teisme surinkta pakankamai duomenų dėl M. E.... 23. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad M. E. nepadarė nusikalstamos... 24. Prokuroras akcentuoja, kad M. E. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kaltinimo... 25. Dėstydamas argumentus dėl nepagrįsto A. G. išteisinimo pagal BK 228... 26. Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog... 27. Aplinkybę, kad A. G. nebuvo nuvykęs į laivo „S.“ stovėjimo vietą ir jo... 28. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies... 29. Liudytojo E. N. parodymus, kad A. G. 2010 m. spalio 15 d. nebuvo nuvykęs iki... 30. Iš įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžių ir... 31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į A. G. kreipėsi ne M. E., o... 32. Apygardos teismui neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus ir... 33. Prokuroras pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 34. Prokuroras nesutinka su apygardos teismo išvada, kad A. G. veiksmais nebuvo... 35. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė... 36. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.... 37. Esminis apelianto nesutikimo su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu argumentas... 38. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo... 39. Aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo... 40. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 41. Dėl M. E. pareikštų kaltinimų pagal BK 199 straipsnio1 dalį... 42. ... 43. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį ... 44. ... 45. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija)... 46. Apskųstuoju nuosprendžiu M. E. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300... 47. Prokuroras apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje,... 48. M. E. kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo... 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pakeitus kai kurias ankstesniame... 50. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino... 51. Nagrinėjamoje byloje aktualūs minėto baudžiamojo įstatymo dispozicijoje... 52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su... 53. BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau... 54. 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014).... 55. Pirmos instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad M. E. 2010 m. spalio 13... 56. Iš bylos duomenų matyti, kad M. E. parodė, jog 2008 m. Kroatijoje iš L. S.... 57. Iš liudytojo L. S. parodymų, duotų pirmos instancijos teismo posėdyje,... 58. Prokuroras apeliaciniame skunde kelia abejones tiek dėl M. E., tiek dėl... 59. Apelianto argumentai, keliantys abejones dėl M. E. ir liudytojo L. S.... 60. Prokuroras skunde nurodo, kad vertinant M. E. nusikalstamus veiksmus, yra... 61. Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto samprotavimus apie tai, kad M. E.,... 62. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas tiek M. E.,... 63. Taigi, pirmos instancijos teismo išvada, kad dokumente, kurio suklastojimu ir... 64. Kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina... 65. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotos byloje... 66. Apelianto teiginiai skunde, kad aplinkybė, jog M. E. naujoje laivo pirkimo-... 67. Pirmos instancijos teismas aptariamoje byloje teisingai taikė kasacinėse... 68. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo M. E. veiksmais į valdymo tvarką kėsintasi... 69. Iš bylos duomenų matyti, kad M. E. kaltinimas pagal BK 199 straipsnio 1... 70. Prokuroras apeliaciniame skunde prašydamas nuosprendžio dalį dėl M. E.... 71. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliacinio skundo ribas ir pripažįsta,... 72. Dėl A. G. pareikštų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį... 73. (2000m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.VIII- 1968 redakcija) ir BK 300 straipsnio... 74. 1 dalį(2006 m. sausio 20 d. įstatym Nr.X-511 redakcija)... 75. A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233... 76. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažino, kad... 77. Šias išvadas teismas nuosprendyje pagrindė išsamiai išanalizuotais A. G.... 78. A. G. pateiktų kaltinimų esmė yra ta, kad jis suklastojo tikrus dokumentus,... 79. A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad dirbdamas... 80. Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės ginčija ir nesutinka su... 81. Šis apelianto teiginys ir padarytos išvados atmestini kaip nepagrįsti.... 82. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo... 83. Priešingai, nei nurodo apeliantas, liudytojo E. N. parodymai nepaneigia A. G.... 84. Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad liudytojo E. N. parodymus... 85. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog A. G. nevyko apžiūrėti... 86. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde,... 87. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras akcentuoja aplinkybes,... 88. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia prokuroro išvada visiškai nepagrįsta.... 89. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmos instancijos teisme... 90. Apeliantas A. G. išteisinimą pagal BK 300 straipsnį sieja su aplinkybe, kad... 91. Pirmos instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pripažino,... 92. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su... 93. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 94. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 95. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos...