Byla 2A-2210-264/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių namų valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6870-713/2015 pagal ieškovės AB „Šiaulių namų valda“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Šiaulių namų valda“ ieškinyje, kurį vėliau patikslino prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 sprendimą Nr.(33.200)R-5136 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją įrašyti UAB „Šiaulių namų valda“ į pretendentų teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje sąrašą. Nurodė, kad ginčijamu sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nutarė nebenagrinėti pareiškėjos 2014-08-08 prašymo ją įtraukti į bendrosios nuosavybės administratorių sąrašą. Ieškovė nesutiko su atsakovės išvadomis, kad ieškovė nepatikslino bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracijos formos V skyriaus „Bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas", pakeitė minėtos deklaracijos formą, t. y. panaikino deklaracijos IV skyriuje esančią lentelę „Administratoriaus civilinės atsakomybės draudimas". Ieškovė deklaracijos 4 dalyje nurodė, kad įsipareigoja apsidrausti iki paskyrimo administratoriumi. Ieškovė nesutinka su išvada, kad privalėjo nurodyti administravimo tarifo vieną skaičių, ir jį nurodyti su PVM.

6Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė turėjo nurodyti administravimo tarifą su PVM, jeigu ji yra PVM mokėtoja, o ne tarifo ribas; tarifo dydis neturi viršyti tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų tarifo apskaičiavimo tvarką, dydžio; apdrausti administratoriaus civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu viso bendrojo naudojimo objektų administravimo laikotarpiu. Komisija išnagrinėjo pateiktą UAB „Šiaulių namų valda" 2014-08-08 bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaraciją Nr. 123 ir nutarė 2014-08-08 prašymo Nr. 122 „Dėl įtraukimo į bendrosios nuosavybės administratorių sąrašą" nebenagrinėti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015-07-07 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš UAB „Šiaulių namų valda“ 6,38 Eur pašto išlaidų.

9Dėl pareigos nurodyti tarifą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymais yra patvirtinęs administratoriais juridinius asmenis, nurodant vieno skaičiaus tarifą (su PVM) kuris yra skirtingas, priklausomai nuo namo ploto. Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-04-18 sprendimu Nr. T-255 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčių tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir tos pačios dienos patvirtintu Aprašu (124-128 b.l.) patvirtino administravimo mokesčio tarifą, o ne tarifo intervalą. Teismas konstatavo, kad priimtų teisinių aktų (CK 4.84 straipsnio 7 dalies ir Aprašo 5 punkto) nuostatos nenumato išlygos asmenims savaip interpretuoti, keisti Deklaracijos užpildymo tvarką, ir nurodyti perteklinius rodiklius, todėl padarė išvadą, kad Savivaldybės administracijos aktai yra privalomi Komisijai ir asmenims, siekiančiais būti įrašytais pretendentais teikti administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybėje. Teismas nesivadovavo kitų savivaldybių priimtais aktais, kadangi priimti aktai, kuriais jos sprendžia savo vidaus klausimus, nėra šios bylos dalykas, nežinoma šių savivaldybių komisijų nustatyta darbo tvarka.

10Dėl deklaracijos.

11Deklaracijos forma yra patvirtinta LR Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, todėl nustatytos formos reikalavimų privalo laikytis visi asmenys ir neturi teisės jos koreguoti. Teismas nustatė, kad ieškovė panaikino lentelę, kurioje turėjo būti nurodyti duomenys apie civilinės atsakomybės draudimą, kaip ir numato Aprašo 20 p. Teismas laikė, kad ieškovė individualiai pasirinko tokią deklaracijos formą, kokia nepatvirtinta teisės aktu. Teismas nustatęs, kad ieškovė nustatyta tvarka deklaracijos pagal atsakovės pasiūlymą nepatikslino , sprendė, kad Komisijos priimtas sprendimas nebenagrinėti 2014-08-08 prašymo Nr. 122 „Įtraukti į bendrosios nuosavybės administratorių sąrašą" pagrįstas. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 2, 7 straipsniuose reglamentuotais civilinio proceso tikslais, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, konstatavo, kad ieškovės įstatymų laikymosi privalomumo principo (CPK 18 straipsnis) netinkamas įgyvendinimas teikiant Deklaraciją, nagrinėjamu atveju nesudarė galimybės ieškovei įgyvendinti savo teisės – būti įrašytai į sąrašą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovė UAB „Šiaulių namų valda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

141. Teismas netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai taikė teisės normas, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

152. Teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar ieškovės deklaracijoje pateikti duomenys leidžia padaryti išvadą apie tai, ar bendrovė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę ar įsipareigoja apdrausti savo civilinę atsakomybę iki paskyrimo atlikti bendro naudojimo objektų administravimo funkcijas, tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą jog ieškovė, deklaracijos formos IV skyriuje panaikindama lentelę, kurioje turėtų būti nurodyti duomenys apie civilinės atsakomybės draudimą pažeidė imperatyvias teisės normas ir individualiai pasirinko tokią deklaracijos formą kokia nepatvirtinta teisės aktų. Deklaracijoje yra numatyta alternatyvi galimybė: „Jeigu asmuo savo civilinės atsakomybės neapdraudęs, nurodomas įsipareigojimas ją apdrausti iki paskyrimo atlikti bendro naudojimo objektų administravimo funkcijas“. Asmuo, pretenduojantis būti įtrauktas į asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą turi teisę ir galimybę užpildyti atitinkamą deklaracijos IV skyrių individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes - civilinės atsakomybės draudimo buvimą ar nebuvimą deklaracijos pateikimo metu. Ieškovė ne tik patvirtino savo įsipareigojimą drausti savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu viso bendro naudojimo objektų administravimo laikotarpiu, bet ir nurodė draudimo periodiškumą – tęsiant draudimo sutartį kiekvienais administravimo kalendoriniais metais. Ieškovė deklaraciją patikslino taip, kad atsakovės sudaryta komisija galėtų gauti išsamią informaciją apie ieškovės atitikimą aprašo reikalavimams bei jos įsipareigojimus drausti savo civilinę atsakomybę. Vienas iš pagrindinių tiek viešos, tiek privačios teisės principų - yra turinio viršenybės prieš formą principas. Todėl tiek atsakovės, tiek teismo išvados, kad ieškovės pateikta deklaracija Nr. 122 ir patikslinta deklaracija Nr. 123 neatitinka LR Vyriausybės aprašo nustatytų reikalavimų, yra nepagrįstos.

163. teigia, kad nei LR Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtinto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo aprašo nuostatos, nei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-04-18 sprendimu Nr. T-255 patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatos, neįtvirtina imperatyvios pareiškėjo pareigos nurodyti bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą vienu konkrečiu dydžiu. Netgi priešingai - deklaracijoje aiškiai nurodyta, jog teikiamas tarifas namų grupėms. Esminė sąlyga yra ne tarifo dydžio pateikimas (pateikimo forma - skaičius, skaičių intervalas), o nurodytų tarifų dydžių neviršijimas nustatytiems maksimaliems dydžiams. Aprašas nedraudžia pateikti administravimo tarifą intervalais, tik privaloma, jog nurodyta maksimali administravimo tarifo riba neviršytų savivaldybės patvirtinto maksimalaus tarifo.

174. Nurodydama ne konkretų bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą, o tarifų ribas, ieškovė siekė kuo labiau atsižvelgti į vartotojų interesus, pasiūlyti mažiausią kainą bei sąlygą, kad kiekvienam konkrečiam namui tarifas bus nurodytas atskirai butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, siekiant maksimaliai patenkinti bendraturčių interesus. Atsakovė faktiškai yra suteikusi teisę kitiems pretendentams nurodyti administravimo tarifą ne namų grupei, o atskiriems namams, t.y. formaliai vertinant - leido nurodyti ne vieną tarifą, o kelis skirtingus tarifus. Atsakovės reikalavimas nurodyti konkrečius skaičius laikytinas neteisėtu, pertekliniu, prieštaraujančiu LR Vyriausybės patvirtinu aprašu, neužtikrinančiu pačių daugiabučių namų bendraturčių interesų.

185. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų, jog priešingai nei atsakovė, kitų miestų savivaldybių administracijos priima asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų paslaugas, deklaracijas, kuriose yra pateikiamas administravimo paslaugos tarifo intervalas, ir įrašo juos į asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą nurodant viešai pateiktą administravimo tarifo intervalą (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-02-23 įsakymo priedo kopija, Vilniaus miesto savivaldybės asmenų, pretenduojančių teikti bendro naudojimo objektų paslaugas sąrašo kopija). Tiek Kauno miesto, tiek kitų savivaldybių sprendimai, kuriais tvirtinamos Savivaldybių daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų maksimalių administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos, skirtos ne savivaldybės vidaus klausimų sprendimui, o LR Vyriausybės 2013-06-20 nutarimo Nr. 567 įgyvendinimui.

196. Aplinkybė, jog ieškovė deklaracijos V dalyje esančioje lentelėje papildomai įrašė, kad tarifai nurodomi „be PVM“ neturi įtakos pačiai deklaracijai ir niekaip nekeičia deklaracijos turinio ir formos. Iš deklaracijos formos matyti, kad V dalyje bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas yra diferencijuojamas tik pagal daugiabučių namų plotą, kitų papildomų kriterijų nenumatyta. Atsakovės reikalavimas iš anksto nurodyti vieną konkretų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų tarifą tam tikrai daugiabučių namų kategorijai, kuri yra išskiriama tik pagal plotą, suvaržo ieškovės teisę teikiant bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas gauti atlyginimą proporcingą ne tik atsižvelgiant į namo plotą, bet ir jo eksploatavimo laiką, buitinių patogumų lygį ir kitus ieškovei svarbius kriterijus. Atsakovės atsisakymas įtraukti ieškovę į asmenų, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą riboja ir butų ir kitų patalpų savininkų galimybę pasirinkti labiausiai jų lūkesčius atitinkantį administratorių. Atsakovė nenustatė ir neįrodė, kad ieškovės deklaracijoje nurodyta aukščiausia tarifo intervalo riba viršija maksimalaus administravimo tarifo, apskaičiuojamo pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-04-18 sprendimu Nr. T-255 patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašą, atsakovė privalėjo įrašyti ieškovę į pretendentų teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje sąrašą.

20Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

211. Apraše nėra numatyta galimybės asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, savo nuožiūra užpildyti deklaraciją ar atitinkamai koreguoti ją pagal savo poreikius. Deklaracijos forma yra aprašo priedas, todėl teismas teisingai nurodė, kad ji nekoreguotina ir nustatytos formos reikalavimų privaloma laikytis.

222. Apraše nėra numatyta, kad deklaracijoje gali būti numatomos tarifų ribos, kaip teigia apeliantė. Jeigu Kauno miesto savivaldybės administracija būtų tenkinusi tokį apeliantės prašymą ir įtraukusi ją į sąrašus, šio aprašo punkto nuostatų ji negalėtų vykdyti, kadangi turi imperatyvią pareigą nurodyti tarifą, identišką nurodytam deklaracijoje ir jau jį apskaičiuoti pagal plotą. Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-04-18 sprendimu Nr. T-255 ir tos pačios dienos patvirtintu aprašu patvirtino administravimo mokesčio tarifą, o ne tarifo intervalą.

233. Sąraše, kuris pateikiamas namo butų ir kitų patalpų savininkams renkantis administratorių, įrašomi duomenys, nurodyti deklaracijoje, todėl ši deklaracija turi būti užpildyta aiškiai ir suprantamai. Įrašytas į sąrašą administratorius net nedalyvauja susirinkime, kaip renkamas bendro naudojimo objekto administratorius, todėl apeliantės motyvai, kad kiekvienam konkrečiam namui tarifas bus nurodytas atskirai butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime visiškai nepagrįstas ir atmestinas, kadangi to daryti nenumato teisės aktai. Įrašius UAB „Šiaulių namų valda“ siūlomus tarifus, kurie nurodyti „nuo-iki“, pateikus tokį sąrašą butų ir kitų patalpų savininkams, jie neturės galimybės rinktis administratoriaus pagal siūlomus tarifus.

244. Kauno miesto savivaldybės administracija negali nustatyti, koks yra siūlomas konkretus administravimo tarifas konkrečiam namui ir todėl negalima patikrinti, ar deklaracijoje nurodyti administravimo tarifai neviršija administravimo tarifų, apskaičiuojamų pagal Savivaldybės tarybos 2013-04-18 sprendimu Nr. T-255 patvirtintą Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašą. Teismas pagristai nurodė, kad iš byloje esančio asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, sąrašo (81-82 b.l.) ir šio sąrašo savivaldybės internetiniame puslapyje, matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymais, pradedant 2014-06-12 Nr. A-1672 ir baigiant paskutiniuoju 2015-01-30 Nr. A-241, yra patvirtinęs administratoriais juridinius asmenis, nurodant vieno skaičiaus tarifą (su PVM) kuris yra skirtingas, priklausomai nuo namo ploto. Teismas pagrįstai laikė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija laikosi nustatytos tvarkos ir nedaro nuolaidų kitiems asmenims, kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų, kad Administracijos direktorius savo įsakymais būtų patvirtinęs kuriam nors iš pretendentų tarifų intervalus nuo minimalaus iki maksimalaus.

255. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad negali vadovautis kitų savivaldybių priimtais aktais, kadangi priimti aktai, kuriais jos sprendžia savo vidaus klausimus, nėra šios bylos dalykas, nežinoma šių savivaldybių komisijų nustatyta darbo tvarka.

266. Nesutinka su apeliantės nuomone, kad atsakovės reikalavimas iš anksto nurodyti vieną konkretų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų tarifą tam tikrai daugiabučių namų kategorijai, kuri yra išskiriama tik pagal plotą, suvaržo ieškovės teisę teikiant bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas gauti atlyginimą proporcingą ne tik atsižvelgiant į namo plotą, bet ir jo eksploatavimo laiką, buitinių patogumų lygį ir kitus ieškovui svarbius kriterijus. Taip pat nesutiktina su apeliantės nuomone, kad atsakovės sudaryta Komisija neturėjo pagrindo ieškovės prašymo toliau nenagrinėti vadovaujantis LR Vyriausybės patvirtinto aprašo 10 punktu. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymai, poįstatyminiai aktai, yra sukurti tam, kad būtų jų laikomasi. Teismas pagrįstai laikė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, kuriai pavesta kontroliuoti pateikiamų prašymų ir deklaracijų atitikimą Vyriausybės nutarimui, nustačiusi, kad ieškovė netinkamai užpildė deklaraciją, o vėliau jos nepatikslino, priėmė ieškovei neigiamą sprendimą.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

29Dėl įrodymų vertinimo.

30Apeliantės teigimu teismas netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai taikė teisės normas, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar, kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

31Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 sprendimą Nr.(33.200) R-5136 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją įrašyti UAB „Šiaulių namų valda“ į pretendentų teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje sąrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2015-07-07 sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

32Byloje nustatyta, kad UAB „Šiaulių namų valda" Kauno miesto savivaldybės administracijai 2014-08-08 pateikė prašymą įtraukti į bendrosios nuosavybės administratorių sąrašą (I tomas b. l. 45), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaraciją Nr.123 (I tomas b. l. 46 – 49), registravimo pažymėjimą (I tomas b. l. 50) ir įstatų kopiją (I tomas b. l. 51 – 62). Komisija 2014-08-11 išnagrinėjo ieškovės pateiktą Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaraciją ir nustačiusi ieškovės deklaracijos trūkumus, paprašė pateikti patikslintą deklaraciją (I tomas b. l. 63 – 66). UAB „Šiaulių namų valda" pateikė pranešimą „Dėl prašyme pateiktų pastebėjimų įvykdymo" kartu su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracija (I tomas b. l. 68, 70 – 73). Komisija 2014-09-03 išnagrinėjo pateiktą UAB „Šiaulių namų valda" patikslintą 2014-08-08 bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaraciją Nr. 123 (I tomas b. l. 75 – 77). Remiantis komisijos išvadomis, Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-09-05 sprendimu Nr. (33.200)R-5136 nutarė ieškovės 2014-08-08 prašymo Nr. 122 „Dėl įtraukimo į bendrosios nuosavybės administratorių sąrašą“ nenagrinėti, vadovaujantis LR Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto "Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo" nuostatomis (I tomas b. l. 78 – 79).

33Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu, asmenis, pretenduojančius teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atrenka Kauno miesto savivaldybės vykdomoji institucija. Asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti prašymą įtraukti į asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą ir Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaraciją, kurios forma yra patvirtinta LR Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atranką yra LR civilinis kodeksas ir LR civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 567 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo"; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. T-255 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčio tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

34Apeliantė nurodo, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar ieškovės deklaracijoje pateikti duomenys leidžia padaryti išvadą apie tai, ar bendrovė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę ar įsipareigoja apdrausti savo civilinę atsakomybę iki paskyrimo atlikti bendro naudojimo objektų administravimo funkcijas. Iš apeliantės pateiktos patikslintos 2014-08-08 deklaracijos Nr.123 IV dalies matyti, kad apeliantė nurodė, jog įsipareigoja apdrausti savo civilinę atsakomybę iki paskyrimo atlikti bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas ir šis įrašas leidžia konstatuoti, kad jos civilinė atsakomybė nėra apdrausta, tačiau deklaracijos formos IV dalyje nėra numatyta galimybė nereikalingą išbraukti arba pasirinkti alternatyvų atsakymo variantą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pašalindama iš šios deklaracijos dalies lentelę, kuri turi būti užpildyta esant galiojančiam civilinės atsakomybės draudimui, nesilaikė LR Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 deklaracijos formos reikalavimų, tačiau šis trūkumas nelaikytinas esminiu pažeidimu. Nors šiuo aspektu apeliantės argumentai pagrįsti, tačiau nepakankami ir nesudaro pagrindo ieškinio patenkinimui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog LR Vyriausybės patvirtintas aprašas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-04-18 sprendimu Nr. T-255 patvirtintas Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų maksimalių administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašas patvirtino administravimo mokesčio tarifą, o ne tarifo intervalą. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 11.3 punktas numato, kad savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame sąraše turi būti asmens nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos tarifas (priklausomai nuo daugiabučio namo naudingojo ploto: iki 1 000 kv. metrų; nuo 1 000 iki 3 000 kv. metrų; 3 000 ir daugiau kv. metrų). Nors apeliantė teigia, kad kiekvienam konkrečiam namui tarifas bus nurodytas atskirai butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, tačiau Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas nenumato, kad įrašytas į sąrašą administratorius gali dalyvauti susirinkime kuomet yra renkamas bendro naudojimo objekto administratorius. Ieškovės deklaracijoje nurodyti tarifų intervalai (pvz. daugiabučiuose namuose, kurių plotas iki 1000 kv.m - nuo 0, 09 iki 0, 25 Lt be PVM ir kt.), taip pat V dalyje padarytas įrašas – paaiškinimas dėl nurodytų tarifų intervalo, nenumatytas nei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 567 nustatytos deklaracijos formos, nei savivaldybės sprendimu Nr. T-255 nustatytos Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė kitiems pretendentams leido nurodyti ne vieną tarifą, o kelis skirtingus tarifus, tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai nei teigia apeliantė, iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 06 12 įsakymu Nr. A-1672 patvirtinto asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, sąrašo (1 t.b.l. 81-82), matyti, kad pretendentai nurodė konkrečius administravimo paslaugų tarifus pagal daugiabučių namų plotą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė savaip interpretuodama bei nesilaikydama atsakovės 2013-04-18 sprendimu Nr. T-255 patvirtintos administravimo tarifo apskaičiavimo ir deklaracijos užpildymo tvarkos, veikė savo nuožiūra ir pati prisiėmė neigiamų pasekmių riziką. Savivaldybės aktai yra galiojantys, todėl privalomi ir vykdytini.

35Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos ji išdėstė ieškinyje, teismo posėdžių metu ir dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

36Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų.

38Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

39LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus ieškovės UAB „Šiaulių namų valda“ apeliacinį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (1,68 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

40Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB „Šiaulių namų valda“ ieškinyje, kurį vėliau patikslino... 6. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015-07-07 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė... 9. Dėl pareigos nurodyti tarifą. Kauno miesto savivaldybės administracijos... 10. Dėl deklaracijos.... 11. Deklaracijos forma yra patvirtinta LR Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d.... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovė UAB „Šiaulių namų valda“ apeliaciniame skunde prašo... 14. 1. Teismas netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai taikė teisės normas,... 15. 2. Teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar ieškovės deklaracijoje pateikti... 16. 3. teigia, kad nei LR Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtinto... 17. 4. Nurodydama ne konkretų bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą,... 18. 5. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų, jog... 19. 6. Aplinkybė, jog ieškovė deklaracijos V dalyje esančioje lentelėje... 20. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį... 21. 1. Apraše nėra numatyta galimybės asmenims, pretenduojantiems teikti... 22. 2. Apraše nėra numatyta, kad deklaracijoje gali būti numatomos tarifų... 23. 3. Sąraše, kuris pateikiamas namo butų ir kitų patalpų savininkams... 24. 4. Kauno miesto savivaldybės administracija negali nustatyti, koks yra... 25. 5. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad negali vadovautis kitų savivaldybių... 26. 6. Nesutinka su apeliantės nuomone, kad atsakovės reikalavimas iš anksto... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 29. Dėl įrodymų vertinimo.... 30. Apeliantės teigimu teismas netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai taikė... 31. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 32. Byloje nustatyta, kad UAB „Šiaulių namų valda" Kauno miesto savivaldybės... 33. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 34. Apeliantė nurodo, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar ieškovės... 35. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo... 36. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 38. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės... 39. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 40. Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 41. Apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7d....