Byla 2S-554-280/2015
Dėl dovanojimo sutarties dalinio panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1459-911/2015 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei I. N. dėl dovanojimo sutarties dalinio panaikinimo ir

Nustatė

2Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nuo ieškinio atsakovei dėl dovanojimo sutarties dalinio panaikinimo atsisakė, civilinę bylą nutraukė.

32015-04-16 teisme gautas atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti 2015-03-05 prašymą dėl ieškovo nubaudimo piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl ieškovo kaltės, kuris pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinio reikalavimą.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo J. K. atsakovės I. N. naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovės prašymą dėl ieškovui baudos paskyrimo atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius nuo ieškinio, t. y. ieškovo iniciatyva, sprendė, jog ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje atsakovės patirtos išlaidos (750 Eur) yra per didelės, kadangi atsiliepimo į ieškinį parengimas bei prašymo parengimas yra įprastas dokumentas, kuriam parengti šiuo konkrečiu atveju galėjo būti sugaišta mažiau laiko ir darbo sąnaudų, nei nurodoma pateiktoje 2015-03-06 sąskaitoje už teisines paslaugas, jį rengė advokato padėjėjas. Teismo vertinimu, už nurodytą teisinę pagalbą atsakovei atlygintina išlaidų suma yra 150 Eur, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir ekonomiškumo kriterijus (CPK 7, 98 str.).

5Atmesdamas atsakovės prašymą skirti ieškovui 5 792 Eur dydžio baudą, 50 procentų baudos dalį paskiriant atsakovės naudai, teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimas nebuvo iš esmės pradėtas, byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl šalių ginčo ir ieškinio pagrįstumo, todėl sprendžiant ieškovo ieškinio atsisakymo klausimą, teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti klausimus, ar ieškovas pareikšdamas ieškinį piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar jo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

6Atsakovė atskiruoju skundu prašo 2015-04-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo papildomą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog teismas, įvertindamas advokato padėjėjo teikiamas paslaugas, visiškai nesivadovavo CPK 98 str. nuostatomis, kuriose aiškiai nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, kurių teismas šiuo atveju apskritai nevertino. Teismas taip pat nesirėmė LR Teisingumo ministro 2004-04-02 priimtu įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Akivaizdu, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija leistinų maksimalių dydžių. Tuo tarpu priteista 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei nusistovėjusios praktikos. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nenustatė ieškovo nesąžiningumo bei ieškovo motyvų (pagrindo) atsiimant ieškinį. Atmesdamas atsakovės prašymą dėl ieškovo nubaudimo teismas neįvertino, kad CPK 95 str. 1 d. pagrindu procesu piktnaudžiaujanti šalis gali būti teismo nubausta ir nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį.

7Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, įvertinus atliktų paslaugų pobūdį, bylos medžiagos apimtį ir bylos sudėtingumą, yra akivaizdžiai per didelės. Negali būti ribojama ieškovo teisė kreiptis į teismą, reikšti ieškinio reikalavimus. Tai, kad ieškovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, nėra nustatyta.

8Atskirasis skundas netenkinamas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

10Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

11Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015-04-13 nutartimi, priėmęs ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir nutraukęs civilinę bylą Nr. 2-1459-911/2015, 2015-04-22, priėmė papildomą nutartį, kuria iš dalies patenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantės teigimu, jos naudai teismo priteista 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi yra ženkliai per maža. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės išvada nesutinka.

12Bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 str. Vadovaujantis CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas.

13Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau, tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog teismas, taikydamas CPK 98 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

14Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teisinės pagalbos atsakovei atlyginimo išlaidų sumos dydžio, į visus aukščiau minėtus kriterijus atsižvelgė, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tokiu būdu, kitokia apeliantės nuomonė ir išvedžiojimai dėl per mažos priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos šioje byloje teisinės reikšmės neturi, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

15Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės skundo argumentu ir kartu prašymu ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos išieškant jos naudai. Pažymėtina, kad pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad jis, naudodamasis CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Šiuo atveju nenustačius duomenų apie akivaizdų ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išskyrus deklaratyvius atsakovės teiginius, nėra pagrindo taikyti CPK 95 str. ir skirti ieškovui baudą.

16Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 88, 94, 98 str.) bei baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą (CPK 95 str.), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 328 str.), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai