Byla e2A-418-516/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Reinvest“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-911-163/2014 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Reinvest“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo bei skolos priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

5Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Reinvest“ 263 467,05 Lt, t. y. 241 696 Lt negrąžintą paskolos sumą, 13 450,65 Lt palūkanas, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) apskaičiuotas 102,74 Lt palūkanas už piniginės prievolės termino praleidimą, 8 217,66 Lt delspinigius, taip pat 8,2 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2012 m. lapkričio 19 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią susitarė, jog ieškovas suteiks atsakovui 70 000 Eur (241 696 Lt) paskolą, o atsakovas ją grąžins ne anksčiau kaip po vienerių metų, kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje už einamus metus mokėdamas 15 procentų metines palūkanas. Ieškovas savo pareigą įvykdė – suteikė atsakovui 70 000 Eur paskolą. Ieškovas taip pat paaiškino, kad 2013 m. vasario 27 d. atsakovas grąžino dalį paskolos sumos – 9 000 Lt. Iš grąžintos 9 000 Lt sumos atėmus 4 171,74 Lt susikaupusių palūkanų bei 51,38 Lt palūkanų už piniginės prievolės termino praleidimą, susikaupusių nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. vasario 27 d, apskaičiuotų pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme pateiktą bei Lietuvos banko apskaičiuotą VILIBOR palūkanų normą, lygią 7,75%, liko permokėta 4 776,88 Lt palūkanų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas negrąžino paskolos nustatytu terminu, motyvuodamas bloga įmonės finansine padėtimi. Kadangi nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d., t. y. Paskolos sutarties termino pabaigos, susikaupė 18 227,53 Lt palūkanų, ši suma iš dalies buvo padengta 2013 m. vasario 27 d. palūkanų permoka. Taip liko neapmokėta 13 450,65 Lt palūkanų suma. Ieškovo teigimu, pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymą nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. ieškinio pareiškimo dienos, susikaupė 102,74 Lt palūkanų už piniginės prievolės termino praleidimą, apskaičiuotų pagal VILIBOR palūkanų normą, lygią 8,2%. O remiantis Paskolos sutarties 5.3 punktu, pagal kurį atsakovas, praleidęs Paskolos sutarties 4.1 punkte numatytą terminą, privalo sumokėti 0,1% dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki ieškinio pareiškimo dienos susikaupė 8 217,66 Lt delspinigių.

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė R. R. iš UAB „Reinvest“ 263 467,05 Lt, 8,2 procentų metinių procesinių palūkanų ir 3 351 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad ieškovo pateikta Paskolos sutartis yra tik viena iš ieškovo ir atsakovo daug platesnio susitarimo sąlygų, remiantis kuriuo ieškovas norėjo ir siekė investuoti į UAB „Valdorfo didmenos“. Siekdamas savo investicijų konfidencialumo, R. R. susitarė su UAB „Reinvest“ dėl galimybės investuoti į UAB „Valdorfo didmenos“ ne tiesiogiai, bet per atsakovą, t. y. R. R. suteiks atsakovui paskolą, o UAB „Reinvest“ gautą paskolą investuos į UAB „Valdorfo didmenos“, įgydamas bendrovės „Valdorfo didmenos“ konvertuojamas obligacijas. Atsakovas paaiškino, kad suderinus ieškovo investavimo į UAB „Valdorfo didmenos“ per atsakovą sąlygas, 2012 m. spalio 25 d. buvo pasirašyta Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartis, remiantis kuria atsakovas, sumokėjęs sutarties kainą – 240 000 Lt, turėjo įgyti 2 400 konvertuojamųjų obligacijų, kurios 1 vnt. vertė 100 Lt, metinės palūkanos – 17 procentų. Atsižvelgdami į jau sudarytą sutartį su UAB „Valdorfo didmenos“, 2012 m lapkričio 19 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Paskolos sutartį, pagal kurią R. R. paskolino atsakovui 241 696 Lt dydžio sumą, kuri šalių susitarimu ir buvo investuota į UAB „Valdorfo didmenos“. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas 9 000 Lt sumą, gautą iš atsakovo, turėjo skirti nesumokėtoms 4 171,74 Lt dydžio palūkanoms pagal Paskolos sutartį padengti, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs (ką jis ir padarė), o likusią sumą turėjo skirti pagrindinei skolai iš dalies padengti. Tačiau ieškovas to nepadarė, o „permoką“ vienašališkai skyrė ateityje mokėtinoms palūkanoms pagal Paskolos sutartį padengti. Atsakovo įsitikinimu, Paskolos sutartyje numatytas delspinigių dydis turi būti mažinamas iki įprastų – 0,02 procentų dydžio. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas neturi leidimo (licencijos) užsiimti pinigų skolinimo kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims veikla, o tarp šalių susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo, vėluojant mokėti palūkanas, nėra ir nebuvo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 241 696 Lt (70 000 Eur) skolos, 13 493,27 Lt (3 907 Eur) palūkanų, 8 217,66 Lt (2 379 Eur) delspinigių, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 5 968,50 Lt (1 728 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią atsakovui atsirado prievolė mokėti 15 procentų metines palūkanas, iki 2013 m. lapkričio 19 d. grąžinti paskolą, o laiku negražinus paskolos, sumokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos skolos. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, kaip paskolos davėjas, pilnai įvykdė pagal Paskolos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t. y. paskolino atsakovui 70 000 Eur, o pinigus atsakovui perdavė per A. L.. Teismo nuomone, atsakovo atstovo ir liudytojo teiginius, kad pinigus UAB „Reinvest“ paskolino A. L., o ne R. R., paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas atkreipė dėmesį, kad prieštaravimuose atsakovas neneigė, jog 2012 m. lapkričio 19 d. yra sudaręs Paskolos sutartį su R. R., o teismo posėdyje apklausta UAB „Reinvest“ direktorė Z. T. patvirtino, kad supratusi, jog A. L. jai perduoti pinigai yra R. R.. Teismas pažymėjo, kad pinigai į UAB „Reinvest“ kasą buvo įnešti 2012 m. lapkričio 11 d., o Paskolos sutartis tarp šalių pasirašyta 2012 m. lapkričio 19 d, taigi, teismo vertinimu, jeigu pinigus atsakovui būtų paskolinęs ne R. R., o A. L., tai atsakovas nebūtų pasirašęs su R. R. Paskolos sutartį. Be to, atsakovas 2013 m. vasario 27 d. iš savo sąskaitos pervedė ieškovui 9 000 Lt, mokėjimo pavedime nurodydamas „palūkanos pagal paskolos sutartį“. Taip pat pats atsakovas kreipėsi į ieškovą su pasiūlymu pratęsti Paskolos sutarties terminą.

11Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. mokėjimo palūkanos sudarė 4 171,74 Lt, tačiau atsakovas laiku palūkanų nesumokėjo ir pradelsė 58 dienas, todėl už termino pažeidimą mokėtinos 5 procentų palūkanos (apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalį, kadangi viena sutarties šalių fizinis asmuo), kas sudaro 33 Lt kompensuojamų palūkanų. Už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. susidarė 18 227,53 Lt mokėjimo palūkanų, kurių dalis buvo padengta, todėl liko 13 432,27 Lt nesumokėtų palūkanų. Už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. susidarė 61 Lt kompensuojamų palūkanų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2013 m. vasario 27 d., pervesdamas ieškovui 9 000 Lt, nurodė šio mokėjimo paskirtį, t. y. nurodė, kad pinigai skirti palūkanoms pagal Paskolos sutartį, todėl ieškovas teisingai paskirstė mokėjimą tiek pagal atsakovo nurodytą paskirtį, tiek pagal Paskolos sutarties 5.2 punktą.

12Teismas konstatavo, kad šalys Paskolos sutartį sudarė laisva valia, atsakovui pinigus paskolino fizinis asmuo, buvo paskolinta didelė suma, už paskolintus pinigus neįkeistas joks turtas, delspinigiai prašomi tik už 34 dienas, delspinigių dydis, palyginti su paskolinta suma, nedidelis, atsakovo elgesys, vengiant grąžinti paskolą, rodo jo nesąžiningumą, todėl nėra pagrindo mažinti delspinigius.

13Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas prašo priteisti 8,2 procentų dydžio procesines palūkanas, Paskolos sutartyje dėl procesinių palūkanų susitarimo nėra, todėl jos turi būti nustatytos ir priteistos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo. Teismo įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu, nes R. R. yra fizinis asmuo, nepateikęs jokių įrodymų, kurie duotų pagrindą ar bent prielaidas teigti, kad jis yra ūkio subjektas minėto įstatymo prasme, ar užsiima komercine ūkine (pinigų skolinimo) veikla.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovas UAB „Reinvest“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo pateikta Paskolos sutartimi ir ignoravo kitus šalių pateiktus įrodymus. Analizuojant Paskolos sutartį, būtina atsižvelgti į tai, kad tuo pačiu metu buvo sudaryta tiesiogiai su Paskolos sutartimi susijusi Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovas, siekdamas investuoti į UAB „Valdorfo didmenos“, paskolino A. L., o pastarasis šią sumą paskolino atsakovui, o atsakovas gautą paskolą investavo į UAB „Valdorfo didmenos“. Ieškovas ir vienas iš UAB „Valdorfo didmenos“ valdybos narių A. V. yra seni draugai, ilgamečiai verslo partneriai ir kaimynai. Būtent A. V. rekomendavo ieškovui tarpininkus, per kuriuos jis galėtų investuoti į bendrovę, išlaikydamas konfidencialumą. Teismas nepagrįstai nesiaiškino tikrosios šalių valios ir ketinimų. Teismas visiškai neanalizavo minėtos Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutarties, nors teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, o ypač tuos, kurie prieštarauja vienas kitam.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalių paskolinius santykius įrodo Paskolos sutartis ir kasos pajamų orderis. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos davėjas paskolą suteikia pervesdamas pinigus į paskolos gavėjo sąskaitą, tačiau nenurodyta, koks pinigų perdavimo terminas, be to atsakovas negavo jokio pavedimo iš ieškovo. Savo ruožtu kasos pajamų orderio kopijoje (originalo nėra) yra tik vienos šalies, atsakovo direktorės, parašas, todėl jis negali paliudyti pinigų perdavimo sandorio (fakto). Pats ieškovas paliudijo, kad jis neturi šio kasos pajamų orderio nei kopijos, nei originalo, taigi jis neturi jokio dokumento, kuris pagrįstų, jog ieškovas pinigus perdavė tiesiogiai atsakovui, o atsakovas juos gavo. Taigi teismo išvada, kad ieškovas pinigus paskolino tiesiogiai atsakovui, yra neįrodyta ir nepagrįsta. Ieškovas ir A. L. pinigų perdavimą A. L. įformino vieno egzempliorio paskolos dokumentu („vekselis“), kuris atiduotas asmeniškai ieškovui. Tiesioginiai teisiniai santykiai susiklostė tik tarp ieškovo ir A. L., iš kurio ieškovas ir turėtų reikalauti sumos grąžinimo. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą ir neįrodė teiginių, kad pinigus paskolino atsakovui.
  3. Teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą UAB „Valdorfo didmenos“. Minėta įmonė tiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi, nes ginčas kilo būtent dėl šios įmonės neveikimo, pinigų negrąžinimo atsakovui. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Valdorfo didmenos“ ieškinį UAB „Reinvest“ dėl vekselio nuginčijimo, kuris buvo išduotas Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutarties pagrindu. Teismas atsisakė ir sujungti šias bylas, nors, akivaizdu, kad vienoje byloje nustatyti faktai turės tiesioginę reikšmę kitai bylai. Teismas, net nebandydamas įsigilinti į tikruosius šalių santykius, atmetė ir kitus atsakovo procesinius prašymus. Teismo elgesys, kai jis sąmoningai atsisako padėti šalims surinkti įrodymus, kurių pačios šalys negali gauti, vertintinas kaip kooperacijos principo bei teismo pareigos imtis priemonių, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, pažeidimas.
  4. Tiek ieškovui, tiek UAB „Valdorfo didmenos“ atstovauja vienas ir tas pats advokatas A. B.. Akivaizdu, kad ieškovas ir UAB „Valdorfo didmenos“ ne tik žino apie vienas kito bylas, bet ir derina savo tarpusavio veiksmus per advokatą, taip nesąžiningai vilkindami civilinį procesą, kad UAB „Valdorfo didmenos“ kuo ilgiau nemokėtų UAB „Reinvest“, o R. R. kuo greičiau prisiteistų skolą iš atsakovo. Tokiu būdu bandoma sužlugdyti UAB „Reinvest“.
  5. Pagal susiklosčiusią praktiką 0,1 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turi būti mažinami iki įprastų 0,02 procentų.
  6. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovo advokato reikalavimą priteisti 300 Lt kompensaciją, susijusią su atvykimu į 2014 m. balandžio 22 d. posėdį. Šioje byloje nebuvo tokio teismo posėdžio, į kurį advokatui A. B. reikėjo važiuoti.

16Ieškovas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Tiek Paskolos sutarties tekstas, tiek sutarties vykdymas, taip pat ir šalių liudijimai teismo posėdyje patvirtina, kad ieškovo ir atsakovo valia buvo atsakovui paskolinti 70 000 Eur. Byloje esantis grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. KPO 005 ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas perdavė apeliantui Paskolos sutartyje nurodytą sumą. Šalių elgesys sutarties vykdymo metu: pinigų perdavimo apeliantui faktas, apelianto veiksmai sumokant ieškovui 9 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai palūkanos už Paskolos sutartį, bei apelianto siekis pratęsti Paskolos sutarties terminą, patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta Paskolos sutartis. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovas (jo direktorė Z. T.) nurodė, kad abi sutarties šalys suprato, jog būtent ieškovas skolina pinigus atsakovui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamą ieškovo norą netiesiogiai investuoti į UAB „Valdorfo didmenos“. 2015 m. spalio 15 d. posėdyje apeliantas pats patvirtino pinigų gavimo būtent iš ieškovo faktą, t. y. kad per A. L. perduoti grynieji pinigai gauti būtent iš ieškovo ir tuo tikslu buvo surašytas grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. KPO 005. Pinigų gavimo būtent iš ieškovo faktą apeliantas pripažino ir savo prieštaravimuose, todėl šio fakto atskirai įrodinėti nereikia. Be to, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse nėra numatyta pinigus sumokančio asmens pareiga pasirašyti kasos pajamų orderyje.
  2. Apelianto nurodyti argumentai dėl jo procesinių prašymų nėra susiję su skundžiamu sprendimu ir jo pagrįstumu. Procesas pirmosios instancijos teisme užtruko išimtinai dėl paties apelianto veiksmų. Tarp šios civilinės bylos ir apelianto nurodomos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos bylos Nr. 2-1062-253/2014 nebuvo ir nėra ryšio, dėl kurio turėtų būti stabdomas nagrinėjimas. Teiginiai dėl tariamo ieškovo ir jo atstovo nesąžiningumo neatitinka objektyvios tikrovės. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad būtent pats apeliantas (per direktorę Z. T.) ir buvęs UAB „Valdorfo didmenos“ direktorius A. L., kuriuos sieja asmeninio neturtinio pobūdžio santykiai, apelianto minimo vekselio išdavimo metu buvo nesąžiningi.
  3. Sutartimi sulygti 0,1 procento dydžio delspinigiai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliantas pinigus pasiskolino iš fizinio asmens, už paskolintus pinigus neįkeitė ieškovui jokio turto, o tai daro ieškovo poziciją pažeidžiamą. Todėl, siekdami užtikrinti, kad apeliantas dės pastangas laiku grąžinti paskolintą sumą ir palūkanas, šalys laisva valia susitarė dėl 0,1 procento dydžio delspinigių. Be to, ieškovas reikalauja delspinigių tik už 34 dienas.
  4. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, o 2014 m. balandžio 22 d. data buvo nurodyta per klaidą, nes kompensacija buvo apskaičiuota ir sumokėta už atvykimą į 2014 m. rugpjūčio 18 d. posėdį. Būtent šis posėdis buvo atidėtas išimtinai dėl apelianto prašymo, tačiau ieškovo atstovas buvo atvykęs į šį posėdį.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą nagrinėja pagal atsakovo UAB „Reinvest“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

19Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, rėmėsi išimtinai ieškovo pateiktas įrodymais, ignoravo bei neįvertino visų byloje esančių duomenų ir todėl neišsiaiškino tikrųjų šalių ketinimų bei valios ir nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo R. R. ir atsakovo UAB „Reinvest“ susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

20Nesutikdama su minėtais atsakovo argumentais, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 12 straipsnis nustato, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

21Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

22Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovo R. R. ir atsakovo UAB „Reinvest“ buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 20121111/P, pagal kurią paskolos davėjas (R. R.) suteikė atsakovui UAB „Reinvest“ (paskolos gavėjui) 70 000 Eur paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigojo ją grąžinti sutartyje nustatytu laiku (2013 m. lapkričio 19 d.) ir mokėti 15 procentų metines palūkanas. Byloje pateiktas įrodymas (ieškovo banko sąskaitos išrašas), kuris aiškiai patvirtina, kad atsakovas 2013 m. vasario 27 d. pervedė ieškovui 9000 Lt sumą, pats nurodydamas, jog tai palūkanos pagal Paskolos sutartį, todėl vien jau ši aplinkybė, atsižvelgus į tai, kad nė viena iš šalių neteigė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta dar viena (kelios) paskolos sutartis (-ys) nei pirmiau nurodyta, tikėtinai pagrindžia paskolinių santykių pagal paskolos sutartį Nr. 20121111/P tarp šalių susiformavimą, inter alia ir pinigų atsakovui perdavimo faktą, nes joks vidutiniškai protingas subjektas nemokėtų palūkanų už neegzistuojančią (negautą) paskolą.

23Be to, Klaipėdos apygardos teismui 2014 m. gegužės 29 d. pateiktuose atsakovo prieštaravimuose dėl ieškovo ieškinio ir teismo priimto preliminaraus sprendimo, atsakovas pats nurodė, kad „ieškovas R. R. ir atsakovas UAB „Reinvest“ pasirašė Paskolos sutartį, remiantis kuria R. R. paskolino bendrovei „Reinvest“ 241 696 Lt dydžio sumą“. Be kita ko, prieštaravimuose atsakovas paaiškino, kad negali grąžinti pinigų ne dėl to, kad nenorėtų to daryti, tačiau dėl to, jog investuoti pinigai nėra grąžinti pačiam atsakovui. Taigi iš pradžių atsakovas laikėsi pozicijos, kad būtent R. R. jam paskolino pinigus (o ne A. L.), ir faktiškai net neneigė formalios pareigos grąžinti paskolos sumą pagal Paskolos sutartį būtent R. R., o ne A. L., todėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovo ir atsakovo faktą (nepriklausomai nuo to, kokių paskatų vedamos šalys sudarė ginčo Paskolos sutartį) iš esmės įrodinėti nebereikia, kaip atsakovo pripažintą (CPK 182 straipsnis).

24Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent pats atsakovas pateikė teismui 2012 m. lapkričio 11 d. kasos pajamų orderio KPO 005 kopiją, kurioje nurodyta, jog iš R. R. pagal Paskolos sutartį Nr. 20121111/P priimti 70 000 Eur. Aplinkybę, kad 2012 m. lapkričio 19 d. pasirašyta Paskolos sutartis susijusi būtent su 2012 m. lapkričio 11 d. į įmonės kasą įneštais 70 000 Eur, netiesiogiai patvirtina ir Paskolos sutarties numeris (Nr. 20121111/P), kuris akivaizdžiai sudarytas iš tam tikros datos skaičių (2012 m. lapkričio 11 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų (aktualios redakcijos) Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41 punktą kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Įtvirtintas teisinis reguliavimas nenustato pinigus įmonei suteikusio asmens parašo, kaip privalomo kasos pajamų orderio rekvizito, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad minėtas R. R. nepasirašytas kasos pajamų orderis negali įrodyti ieškovo paskolintų lėšų perdavimo atsakovui fakto, atmetami. Kito asmens (t. y. ne pačios įmonės atstovo) parašas reikalaujamas tik kasos išlaidų orderiuose tuo atveju, kai pinigai iš kasos išmokami fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas (Taisyklių 5 punktas).

25Dar kartą akcentuotina, kad atsakovas, atstovaujamas direktorės Z. T., beveik iki paskutinio teismo posėdžio dienos, kai atsakovas surado ir pateikė į bylą dar vieną 2012 m. lapkričio 11 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta, jog pinigai gauti iš A. L., neginčijo paskolinių santykių susiformavimo būtent su ieškovu fakto. Priešingai, 2014 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu Z. T. patvirtino, kad nors ji gavo pinigus iš A. L., pastarasis buvo tik tarpininkas tarp R. R. ir UAB „Reinvest“ ir ji (Z. T.) suprato, jog pinigai iš R. R.. Z. T. taip pat patvirtino, kad UAB „Reinvest“ sumokėjo ieškovui pirmiau šioje nutartyje minėtus 9000 Lt pagal Paskolos sutartį. Atsižvelgdama į minėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus neva visi byloje dalyvaujantys asmenys byloje pripažino, kad R. R. neskolino pinigų tiesiogiai UAB „Reinvest“.

26Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad į bylą nepateikta antrame kasos pajamų orderyje įvardinta, atsakovo su A. L. neva sudaryta paskolos sutartis Nr. 121111/AL. Byloje taip pat nėra jokių dokumentų, galinčių pagrįstai patvirtinti paskolinių santykių tarp ieškovo ir A. L. egzistavimą, todėl atsakovo apeliaciniame skunde dėstomas įvykių aprašymas negali būti vertinamas kitaip kaip tik deklaratyvaus pobūdžio atsakovo samprotavimai. Be to, atsakovo nurodoma įvykių versija (neva atsakovo paskoliniai santykiai galėjo susiformuoti tik su A. L., o ne su ieškovu), atsižvelgiant į tai, kad pinigai į kasą įnešti 2012 m. lapkričio 11 d., o Paskolos sutartis pasirašyta vėliau (2012 m. lapkričio 19 d.) ir būtent su ieškovu, o ne A. L., prieštarauja elementariai logikai ir teismo vertinama kritiškai.

27Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo pateikta 2012 m. spalio 25 d. Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartis bei UAB „Reinvest“ santykių su UAB „Valdorfo didmenos“ ypatumai (neatsiskaitymas, netinkamas atsiskaitymas ar pan.), patys savaime nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti ieškovui iš pastarojo pasiskolintą pinigų sumą. Minėta Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartis sudaryta tik tarp UAB „Valdorfo didmenos“ ir UAB „Reinvest“, tuo tarpu ginčo Paskolos sutartyje nėra jokių žymų, įrašų ar kitokių užuominų, leidžiančių teigti, kad suteikta paskola buvo tikslinė – investuoti į UAB „Valdorfo didmenos“, juo labiau – investuoti šią pinigų sumą atsakovo vardu, tačiau ieškovo interesais. Byloje esančių įrodymų visuma neleidžia teismui pagrįstai konstatuoti buvus platesnio pobūdžio susitarimui tarp atsakovo ir ieškovo (CPK 178 ). Be to, net jeigu būtent R. R. paskolinti pinigai buvo pervesti UAB „Valdorfo didmenos“, ši aplinkybė nekeičia Paskolos sutarties turinio ir atsakovo pareigų, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas įsipareigojo nereikalauti paskolintos sumos grąžinimo, kol atsakovas atgaus lėšas iš UAB „Valdorfo didmenos“.

28Atsakovo įvykių interpretacija neatitinka ir liudytojo A. V. paaiškinimų, kuriuose jis nurodė, kad ieškovas neinvestavo į UAB „Valdorfo didmenos“, o jei norėtų investuoti, būtų tą daręs per patį A. V.. A. V. teigimu, būtent A. L., kuris tuo metu buvo UAB „Valdorfo didmenos“ generalinis direktorius (ką patvirtina Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartyje esantys parašai) ir buvo investicijos iniciatorius.

29Atsakovo pozicijos prieštaringumą taip pat išryškino ir paties atsakovo prašymu apklausto A. L. parodymai. Atsakovas net apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad būtent R. R. buvo suinteresuotas investuoti į UAB „Valdorfo didmenos“ ir, gavęs iš A. V. rekomendacijas dėl galimų tarpininkų, kreipėsi į A. L. dėl savo pinigų investavimo. Tuo tarpu teismo posėdyje apklaustas A. L. aiškiai nurodė, kad būtent UAB „Valdorfo didmenos“ reikėjo pinigų ir pats A. L. nuvyko pas R. R. dėl pinigų pasiskolinimo.

30Atsižvelgdama į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir būtent atsakovas ieškovui privalo grąžinti paskolos sumą, sumokėti sutartyje nustatytas palūkanas bei delspinigius už pareigos grąžinti paskolą neįvykdymą laiku.

31Dėl kooperacijos principo ir ieškovo bei jo atstovo nesąžiningumo

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kooperacijos principą ir pareigą išnagrinėti bylą teisingai. Minėtų principų pažeidimą atsakovas grindžia tik jo prašymų įtraukti į bylą UAB „Valdorfo didmenos“, sustabdyti bylos nagrinėjimą, sujungti šią bylą su civiline byla Nr. 2-1062-253/2014 bei išreikalauti rašytinį įrodymą, atmetimu. Tačiau vien tik teismui įstatymo suteiktų įgaliojimų įgyvendinimas, kuris neatitinka atsakovo interesų ar norų, savaime nesuponuoja kooperacijos principo pažeidimo ar neteisingo bylos išnagrinėjimo. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo teismui preziumuoti ryšio tarp ginčo Paskolos sutarties ir Konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutarties buvimą. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė tarp dviejų civilinių bylų tokio ryšio, dėl kurio šiuo metu nagrinėjama civilinė byla negalėtų būti teisingai išspręsta ar teismas negalėtų pats nustatyti tam tikrus bylai reikšmingus faktus, iš pradžių neišnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1062-253/2014. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).

33Iš esmės panašiais motyvais (skirtingi reikalavimai, grindžiami skirtingais įsipareigojimais ir faktiniu pagrindu) buvo atmestas ir prašymas dėl bylų sujungimo, kurį išsprendė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė. Pažymėtina, kad atsakovas, akcentuodamas atmestus prašymus, neatkreipia dėmesio į eilę atsakovo patenkintų prašymų (dėl liudytojų iškvietimo, rašytinių įrodymų prijungimo, bylos nagrinėjimo atidėjimo). Taigi pirmosios instancijos teismas jokiais būdais netrukdė atsakovui rinkti, teikti įrodymus, įgyvendinti rungimosi principą pilna apimtimi, bet veikė jam įstatymo nustatytų įgaliojimų ir įpareigojimų ribose.

34Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo motyvus dėl ieškovo ir jo atstovo (advokato) nesąžiningumo ir sąmoningo siekio sužlugdyti UAB „Reinvest“, kaip deklaratyvaus pobūdžio bei jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstus samprotavimus.

35Dėl delspinigių dydžio

36Pagal Paskolos sutarties 5.3 punktą, jeigu paskolos gavėjas neatsiskaito su paskolos davėju laiku, jis privalo sumokėti 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Apelianto įsitikinimu, nustatyti delspinigiai aiškiai per dideli ir turėtų būti mažinami iki teismų praktikoje įprastų 0,02 procento.

37Kasacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014) Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

38Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, netesybų dydžio mažinimo galimybė yra saistoma kiekvienos konkrečios bylos individualių aplinkybių ir priklausomai nuo jų (aplinkybių) ir 0,1 procento dydžio netesybos gali būti pripažintos proporcingomis ir teisingomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014)

39Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pinigus atsakovui (įmonei) skolino fizinis asmuo, sutartis šalių buvo sudaryta laisva valia, o paskolos sumos grąžinimas nebuvo užtikrintas jokia kita, išskyrus delspinigius, priemone (nei laidavimu, nei įkeitimu ar pan.), todėl iš esmės delspinigių dydis buvo vieninteliu saugikliu, galinčiu papildomai paskatinti atsakovą laiku grąžinti skolą. Be to, delspinigiai apskaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. ir palyginti su visa ieškovui (fiziniam asmeniui) negrąžinta suma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nelaikytini akivaizdžiai per dideliais ir / ar lupikiškais, todėl nemažintini.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui kompensaciją, susijusią su ieškovo atstovo atvykimu į 2014 m. balandžio 22 d. teismo posėdį, kadangi tokio posėdžio apskritai nebuvo.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš tikrųjų 2014 m. balandžio 22 d. jokio teismo posėdžio nebuvo ir negalėjo būti (nes atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio buvo pateikti tik 2014 m. gegužės 29 d.), akivaizdu, jog 2014 m. balandžio 22 d. data buvo įrašyta per klaidą, o minėta kompensacija buvo advokato apskaičiuota ir teismo priteista už 2014 m. rugpjūčio 18 d. posėdį, į kurį buvo atvykęs tik ieškovo atstovas advokatas A. B. ir kuris iš esmės neįvyko, nes bylos nagrinėjimą teko atidėti dėl atsakovo negalėjimo dalyvauti posėdyje. Pažymėtina, kad minėtų išlaidų (atsiradusių dėl atvykimo į teismą) ieškovo atstovas galėtų išvengti, jeigu atsakovas iš anksto, o ne posėdžio dieną (kaip kad buvo nagrinėjamoje byloje) pateiktų prašymą dėl posėdžio atidėjimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui ir su šiuo advokato atvykimu į teismą susijusias išlaidas.

43Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos ginčo šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

44Ieškovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir vietinio mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą jis sumokėjo atstovui 242 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą 1,5 minimalios mėnesinės algos maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą dydį, konstatuoja, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 242 Eur suma advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti ieškovui R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Reinvest“ (j. a. k. 142154956) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo bei skolos... 5. Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. preliminariu sprendimu... 7. Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad ieškovo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. galutiniu sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal... 11. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m.... 12. Teismas konstatavo, kad šalys Paskolos sutartį sudarė laisva valia,... 13. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas prašo priteisti 8,2 procentų... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovas UAB „Reinvest“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 16. Ieškovas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį... 20. Nesutikdama su minėtais atsakovo argumentais, teisėjų kolegija visų pirma... 21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi... 22. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 19 d. tarp... 23. Be to, Klaipėdos apygardos teismui 2014 m. gegužės 29 d. pateiktuose... 24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent pats atsakovas pateikė teismui... 25. Dar kartą akcentuotina, kad atsakovas, atstovaujamas direktorės Z. T., beveik... 26. Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad į bylą nepateikta antrame kasos... 27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo pateikta 2012 m. spalio 25 d.... 28. Atsakovo įvykių interpretacija neatitinka ir liudytojo A. V. paaiškinimų,... 29. Atsakovo pozicijos prieštaringumą taip pat išryškino ir paties atsakovo... 30. Atsižvelgdama į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas... 31. Dėl kooperacijos principo ir ieškovo bei jo atstovo nesąžiningumo... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta... 33. Iš esmės panašiais motyvais (skirtingi reikalavimai, grindžiami skirtingais... 34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo motyvus dėl ieškovo ir jo atstovo... 35. Dėl delspinigių dydžio... 36. Pagal Paskolos sutarties 5.3 punktą, jeigu paskolos gavėjas neatsiskaito su... 37. Kasacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad šalių teisė susitarti dėl... 38. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, netesybų dydžio mažinimo galimybė yra... 39. Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pastebėjo pirmosios... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš tikrųjų 2014 m. balandžio 22 d.... 43. Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jo patirtos bylinėjimosi... 44. Ieškovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir vietinio mokėjimo nurodymo... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. galutinį sprendimą... 47. Priteisti ieškovui R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo...