Byla e2A-288-264/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys K. N., R. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2063-199/2016 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei Z. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys K. N., R. M..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 1 962,03Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su K. N. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Apdraustosios patalpos buvo užlietos iš atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ). Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 1 962,03 Eur draudėjai. Draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakomybė kyla buto savininkei Z. T., kuri privalo atlyginti padarytą žalą.
    2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neįrodė, kad užpylimo židinys buvo atsakovei priklausantis butas. Ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, nepareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, neįsitikino, kad išmokėtas žalos atlyginimas yra pagrįstas, neįrodė žalos fakto. Taip pat ieškovė nepagrindė žalos dydžio.
    3. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
    2. Priteisė iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ valstybei 5,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
    3. Teismas pažymėjo, kad buto, esančio ( - ), 2015-06-20 užliejimo aplinkybės nėra užfiksuotos, t.y. iš pateiktų duomenų negalima tiksliai nustatyti užliejimo fakto, datos, užliejimo židinio, nes draudėja į draudiką su pranešimu apie užliejimo įvykį kreipėsi tik 2015-06-25, o įvykio data nurodoma 2015-06-20, pati draudėja K. N. 2015-06-20 buto apliejimo vandeniu metu bute nebuvo ir paties užliejimo fakto taip pat nematė ir nestebėjo, avarinė tarnyba nebuvo kviesta.
    4. Teismas nustatė, kad apklaustų liudytojų bendrijos pirmininkės L. D. ir bendrijos santechniko J. M. parodymai apie tai, kad atsakovės bute Nr. 28 vandens apliejimo, nutekėjimo požymių nerasta, sutapo su trečiojo asmens R. M., kuris nuolatinai gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 28, paaiškinimais ir atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.
    5. Taip pat teismas nustatė, kad trečiojo asmens K. N. nurodomos aplinkybės prieštarauja apklaustų liudytojų parodymams. Ieškovė aplinkybei patvirtinti, kad butas Nr. 24 buvo aplietas 2015-06-20 iš viršaus esančio buto Nr. 28, išskyrus draudėjos K. N. pranešimo 2015-06-25, jos paaiškinimų, 2015-06-25 nuotraukų, 2015-06-25 ieškovės atstovės surašyto Defektų akto, kurį sudarė ieškovės atstovė iš K. N. žodžių, draudžiamojo įvykio tyrimo akto, kuriame neteisingai nurodoma įvykio data ir pranešimo data, lokalinės sąmatos, kitų įrodymų nepateikė.
    6. Nors nuotraukose, Defektų akte konkretizuojama padaryta žala, tačiau teismas vertindamas šiuos įrodymus kartu atsižvelgė į tas aplinkybes, kad Defektų aktas surašytas iš K. N. žodžių ir nurodymų, o butas Nr. 24 buvo užlietas ir anksčiau, t.y. 2013-05-29 iš buto, esančio ( - ) ir tai patvirtina 2013 žalos byla Nr. GT/13/0363, be to, tuo metu buvo aplietas ir 28 butas, o 24 butui buvo padaryta žymi žala.
    7. Teismas nustatė, kad nei atsakovės, nei trečiojo asmens R. M., gyvenančio atsakovės bute kaltės dėl trečiojo asmens K. N. buto apliejimo vandeniu nėra, atsakovei priklausančiame bute vandens užliejimo židinio nėra, todėl atsakovė arba jos bute gyvenantis trečiasis asmuo R. M. negali būti atsakingi už žalą.
    8. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė, priežastinio ryšio tarp K. N. patirtų nuostolių dėl buto, esančio ( - ) 2015-06-20 užliejimo vandeniu, už ką ieškovė išmokėjo draudimo išmoką K. N., ir atsakovės veiksmų (neveikimo).
    9. Vertinti nuostolius draudžiamojo įvykio metu turi pats draudikas, todėl teismas nepasisakė dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudėjai - trečiajam asmeniui K. N..
    10. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių faktą, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, todėl teismas pripažino, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti žalos šaltinį, atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas darė išvadą, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinant ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė CPK 4 str., nes nesivadovavo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Kauno apygardos teismo 2015-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1783-773/2015. Teismas atmesdamas ieškinį nenustatęs atsakovės kaltės, netaikė teismų suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir atsakomybės pagrindų arba teismų praktiką taikė netinkamai. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad užpylimo židinys buvo ne atsakovės bute, o kituose šaltiniuose.
    2. Kokiais įrodymais vadovavosi pripažindamas, kad nukentėjusios butas buvo užlietas iš kitų šaltinių nei atsakovės butas, teismas nenurodė. Teismo išvada, kad negalima nustatyti užliejimo fakto, užliejimo datos ir užliejimo židinio, nes nukentėjusioji nestebėjo užliejimo pradžios, kadangi tuo metu nebuvo namuose, prieštarauja visiems įmanomiems logikos dėsniams ir CK 1.5 str. nurodytiems principams. Šiuo teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartyje Nr. 3K-3-129/2008 suformuotą praktiką, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
    3. Užliejimo faktą patvirtina: 1. Nukentėjusios paaiškinimai pateikti tiek raštu, tiek žodžiu teismui. 2. Nukentėjusiosios 2015-06-25 dienos parnešimas apie įvykį. 3. Draudimo kompanijos atstovės nuvykimas į nukentėjusios butą ir defektų akto surašymas pagal faktinę situaciją. Teismo išvada, kad defektų aktas surašytas iš nukentėjusios žodžių ir nurodymų, yra neteisinga ir niekuo nepagrįsta, akivaizdžiai demonstruojanti teismo šališkumą. 4. Specialisto J. S. parengtas Defektų bylose GT/13/0363 ir GT/15/00682 palyginimas. Specialistas pateikė kategorišką išvadą, kad nei vienas iš apgadinimų dėl 2015 metų užpylimo nesutampa su 2013 metų užpylimu. Taip pat pabrėžė, kad nuotraukos patvirtina, jog nukentėjusios butas po 2013 metų užpylimo buvo visiškai suremontuotas, nes visi buvę defektai yra pašalinti.
    4. Teismas atsisakydamas vertinti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus patvirtinančius žalos dydį, sugadinimų pobūdį, kuriais buvo patvirtintas nukentėjusios pranešimo apie įvykį pagrįstumas ir pripažindamas, kad reikia vadovautis liudytojų parodymais, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką 2014-04-02 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-180/2014. Liudytojų (namo pirmininkės ir bendrijos santechniko) paaiškinimų, kurie sąmoningai arba dėl kompetencijos trūkumo, pateikė teismui nenuoseklius, nedetalius ir neišsamius parodymus, teismui pakako kategoriškai išvadai, jog jokio užpylimo nebuvo, o nukentėjusioji ir draudimo kompanijos atstovas, patys susigalvojo avariją ir be jokio pagrindo nustatė žalos dydį. Be to, atsakovė pripažino, kad nei CPK 184 str. nei kitais pagrindais nebeginčija ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų.
    5. Draudiko atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1314/2014). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-480-221/2015).
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Byloje dėl žalos atlyginimo būtent ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriuos vertindamas teismas galėtų daryti išvadą, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas.
    2. Byloje apklausti liudytojais bendrijos pirmininkė, bendrijos santechnikas, trečiasis asmuo R. M. davė nuoseklius, neprieštaraujančius vieni kitiems parodymus. Apeliantas skundu tik siekia sumenkinti liudytojų L. D., J. M. parodymų įrodomąją vertę, teigiant, kad šiuos parodymus teismas vertino būdamas šališkas.
    3. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių nustatyti apipylimo židinį, t.y. neatliko tyrimo. Tai numatyta Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 (toliau tekste -Taisyklės) (www.bta.lt) 8 straipsnio „Draudėjo pareigos įvykus galimam draudiminiam įvykiui 8.1.4. p. nurodoma <.... atlikti tyrimą bei apklausti liudytojus taip, kad BTA galėtų nustatyti nuostolio priežastis ir dydį. Ieškovė netyrė kitų potencialiai galimų užpylimo židinių. Ieškovė rėmėsi tik 2015-06-25 defektų akte užfiksuota prielaida, kad užpylimo židinys yra butas Nr. 28. Tai, kad užpylimo židinys nebuvo nustatinėjamas, atsipindi tame pačiame 2016-06-25 defektų akte esanti grafa „Įvykio aplinkybių/priežasties nustatymo/nenustatymo pagrindimas“. Ši grafa neužpildyta ir tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė neturėjo jokių įrodymų, kuriais, surašant defektų aktą, būtų galėjusi pagrįsti prielaidą apie tai, kad galimai užpylimo židinys buvo bute Nr. 28.
    4. Žalos sureguliavimo byloje Nr. GT/13/0363 ( įvykis 2013-05-29, kuomet buvo apgadintas butas Nr. 24 dėl vandens poveikio iš buto Nr. 32) ir žalos sureguliavimo byloje Nr. GT/15/00682 (dėl vandens poveikio iš 28 buto) esančiuose defektų aktuose (2013-05-30 ir 2015-06-25) yra užfiksuoti analogiški buto Nr. 24 apgadinimai, padaryti vandens poveikiu: sienų - lubų - grindų pažeidimai, įskaitant ir spintelės pažeidimus. Ieškovas nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bute Nr. 24 po 2013-05-29 įvykio buvo pašalintos vandens užpylimo pasekmės. Teismo posėdžio metu apklausiama buto Nr. 24 savininkė (nukentėjusioji) taip pat negalėjo pateikti jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad po 2013-05-29 įvykusio užpylimo iš buto Nr. 32 buvo atlikti remonto darbai šalinant šio užpylimo pasekmes. Tai reiškia, kad ieškovė, priimdama sprendimą išmokėti draudiminę išmoką, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kadangi nepareikalavo pateikti dokumentus, pagrindžiančius tai, kad bute Nr. 24 po 2013-05-29 įvykio buvo pašalintos jo pasekmės. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad negalima nustatyti paties žalos fakto.
    5. 2013-05-30 defektiniame akte yra užfiksuoti pažeidimai, kilę dėl vandens poveikio (5 pozicijos), tačiau šie pažeidimai nebuvo fiksuoti fotoaparatu ar kita vaizdo fiksavimo technika. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuos vertindamas teismas būtų galėjęs konstatuoti, kad foto nuotraukos pateikiamos ieškovės kaip fiksuojančios 2013-05-29 padarytus apgadinimus, yra būtent šio įvykio. Atsižvelgiant į tai, šie ieškovės pateikti įrodymai, vertinant juos patikimumo aspektu, negali būti pripažinti kaip patvirtinantys 2013-05-29 įvykusio įvykio mastą ir kilusių defektų dislokaciją.
    6. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kuriuos vertindamas teismas būtų galėjęs daryti išvadą dėl draudiminės išmokos dydžio pagrįstumo.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
    1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
    2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis
    3. Ginčas šioje byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
    4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens K. N. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, apdraudžiant nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), bei namų turtą nuo 2015-06-14 iki 2016-06-13. K. N. 2015-06 25 pranešė ieškovei apie turto sugadinimą, padarytą 2015-06-21 užliejant butą vandeniu. Ieškovės turto žalų ekspertui įvertinus žalą, buvo nustatyta, jog žala sudaro 1962, 03 Eur. Ieškovė 2015-08-19 išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1962, 03 Eur draudimo išmoką. 2015-09-03 ieškovė išsiuntė atsakovei Z. T. pretenziją Nr. R15/0005771 dėl žalos atlyginimo CK 6. 263 str. 2 d. ir CK 6.1015 str. 2 d. pagrindu, reikalaudamas iki 2015-09-21 sumokėti 1962, 03 Eur žalos atlyginimą.
    5. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
    6. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų.
    7. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014)
    8. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo paskirta teismo ekspertizė dėl vandens nutekėjimo vietos ir priežasčių nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik remdamasis byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.
    9. Apeliantė (ieškovė) laikosi pozicijos, jog užliejimas įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė viso proceso metu su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir teigė, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių nustatyti apipylimo židinį, t.y. neatliko tyrimo, neapklausė liudytojų, rėmėsi tik 2015-06-25 defektų akte užfiksuota prielaida, kad užpylimo židinys yra butas Nr. 28.
    10. Ieškovė savo poziciją iš esmės grindė 2015-06-25 buto apžiūros metu surašytu Defektų aktu, kuriame konstatuota: nukentėjusios (draudėjos) teigimu, 2015-06-21 apie 02 val. grįžus namo ji pastebėjo, kad yra aplietas butas. Avarinės nekvietė, ryte pranešė gyv. namo bendrijos pirmininkei. Nukentėjusios teigimu, apliejimas įvyko iš buto Nr. 28, dėl skalbimo mašinos. Iš K. N. 2015-06-25 pranešimo ieškovei apie įvykį taip pat matyti, jog ji jame tik nurodė įvykio pobūdį- užliejimas dėl kaimynų neatsargumo. Taigi ieškovė žalos kilimo priežastį nustatė iš esmės remdamasi vien K. N. paaiškinimais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog minėti įrodymai abejotini, nes 2016-06-16 teismo posėdžio metu apklausti liudytojais bendrijos pirmininkė L. D. ir bendrijos santechnikas J. M. paaiškino, kad atsakovės bute Nr. 28 jokio vandens apliejimo, nutekėjimo požymių nerado, jų paaiškinimai sutapo su trečiojo asmens R. M., kuris gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 28, paaiškinimais ir atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijai išklausius 2016-06-16 posėdžio garso įrašus nustatyta, kad trečiasis asmuo K. N. posėdžio metu (garso įrašas nuo 00val. :21min. :01s. iki 00val.:31min.:00s.) teigė, kad jos butas apipiltas jau ketvirtą kartą, kad apsilankiusi atsakovės bute Nr. 28 kitą dieną nepastebėjo ar buvo ar nebuvo drėgmės, kokius remonto darbus atliko savo bute po užliejimo ir kokias išlaidas patyrė nepaaiškino. Liudytoja L. D. (garso įrašas nuo 01:03:40 iki 01val.:20min.:00s.) paaiškino, kad apie užpiltą butą Nr. 24 K. N. pranešė tik kitą dieną, nors sakė radusi butą apipiltą iš vakaro, kad butą Nr. 24 ir Nr. 28 apžiūrėjo kartu su K. N., R. M. ir bendrijos santechniku J. M. ir jokių užliejimo požymių bute Nr. 24 nerado, o bute Nr. 28 drėgmės nebuvo, R. M. į butą Nr. 28 atvyko iškviestas telefonu, žino, kad prieš tris metus buvo užpiltas butas Nr. 24 ar jame po darytas remontas nežino. Analogiškai paaiškino ir liudytojas J. M. (garso įrašas nuo 01val.:20min.:50 s. iki 01val.30min.:50 s.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais ir juos vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.
    11. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovė netyrė kitų potencialiai galimų užpylimo židinių, nors Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 (toliau tekste -Taisyklės) (www.bta.lt) 8 straipsnio „Draudėjo pareigos įvykus galimam draudiminiam įvykiui 8.1.4. p. nurodoma <.... atlikti tyrimą bei apklausti liudytojus taip, kad BTA galėtų nustatyti nuostolio priežastis ir dydį. Tai, kad užpylimo židinys nebuvo nustatinėjamas, atsispindi tame pačiame 2016-06-25 defektų akte esanti grafa „Įvykio aplinkybių/priežasties nustatymo/nenustatymo pagrindimas“. Ši grafa neužpildyta ir tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė neturėjo jokių įrodymų, kuriais, surašant defektų aktą, būtų galėjusi pagrįsti prielaidą apie tai, kad galimai užpylimo židinys buvo bute Nr. 28.
  1. Kaip matyti iš bylos medžiagos Žalos sureguliavimo byloje Nr. GT/13/0363 ( įvykis 2013-05-29, kuomet buvo apgadintas butas Nr. 24 dėl vandens poveikio iš buto Nr. 32) ir žalos sureguliavimo byloje Nr. GT/15/00682 (dėl vandens poveikio iš 28 buto) esančiuose defektų aktuose (2013-05-30 ir 2015-06-25) yra užfiksuoti analogiški buto Nr. 24 apgadinimai, padaryti vandens poveikiu: sienų - lubų - grindų pažeidimai, įskaitant ir spintelės pažeidimus, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog butas Nr. 24 po 2013-05-29 įvykio buvo remontuotas, pašalintos vandens užpylimo pasekmės. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 25 p. K. N. teigė, kad butas Nr. 24 buvo užpiltas ne kartą, todėl žala butui Nr. 24 galėjo būti padaryta kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad negalima nustatyti paties žalos fakto.
    1. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti žalos šaltinį, atsakovės neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.).
    2. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų buvęs šališkas, pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
    3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados, jog buto, esančio ( - ), užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas Nr.28, o ne kiti šaltiniai ( įvykis 2013-05-29, kuomet buvo apgadintas butas Nr. 24 dėl vandens poveikio iš buto Nr. 32). Taigi nesant pagrindo neginčytinai konstatuoti, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
    4. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų buvęs šališkas, pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
    5. Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
    6. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės (ieškovės) atsakovei Z. T. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas, kurias sudaro 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 str.).
    2. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 5, 18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš apeliantės (ieškovės) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (į.k/40103840140) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei Z. T. (asmens kodas( - )

10Priteisti iš apeliantės (ieškovės) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (į.k/40103840140) valstybei 5, 18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai