Byla 2A-58-577/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Ž. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo „BTA Insurance Company“ SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Ž. K..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas S. N. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2010-09-17 trečiasis asmuo Ž. K. partrenkė jį, važiavusį dviračiu, padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl patirtų sužalojimų ieškovas negalėjo toliau vykdyti ūkininko veiklos, t. y. surinkti rapsų derliaus, tuo patirdamas 23 980,12 Lt žalą, atsiradusią dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų. Ieškovas nurodė, jog atsakovas buvo apdraudęs trečiajį asmenį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 23 980,12 Lt žalai atlyginti (b.l. 1-3, 78-79). Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė teismo ieškinį tenkinti pilna apimti (b.l. 102-103).

4Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad viešuose informacijos šaltiniuose nurodoma, jog vasarinių rapsų derlius 2010 metais turėjo būti nuimtas 2010 metų rugpjūčio mėnesio 12-20 dienomis, t. y. dar iki eismo įvykio padarymo, o vėliau nuimti rapsai yra netinkami naudoti, todėl ieškovas, iki eismo įvykio dar nenuėmęs rapsų derliaus, nebūtų gavęs ir 23 980,12 Lt pajamų, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tas aplinkybes, kad vasarinių rapsų derlius turėjo būti nuimtas eismo įvykio metu ar po eismo įvykio, kad ieškovas neturėjo realios galimybės pasinaudoti trečiųjų asmenų pagalba derliaus nuėmimui ar nenuimto derliaus žalos dydžio nustatymui, kad derlių ieškovas būtų nuėmęs pats asmeniškai. Atsakovas pažymėjo, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, t. y. turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi ieškovas, siekdamas gauti šių pajamų. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 45-48, 83-84). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 102-103).

5Trečiasis asmuo Ž. K. atsiliepimo į ieškovo ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdžio metu prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 102-103).

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, ieškovo S. N. naudai 23 190,18 Lt žalai atlyginti. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas iš dalies, kadangi kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, ieškovas dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, t. y. įvykusio eismo įvykio, prarado galimybę tinkamai ir laiku atlikti savo, kaip ūkininko pareigas, t. y. laiku nuimti rapsų derlių ir jį parduoti. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, tokie trečiojo asmens kalti veiksmai netiesiogiai įtakojo dėl laiku nenuimto derliaus ieškovui patirtą žalą, todėl ši žala privalo būti atlyginama atsakovo, kadangi trečiasis asmuo buvo apsidraudęs pas atsakovą savo kaip vairuotojo civilinę atsakomybę (LR CK 6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo argumentai apie tai, jog viešosios informacijos duomenimis rapsų derlius turėjo būti nuimtas dar iki eismo įvykio, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovas neturėjo realios galimybės pasinaudoti trečiųjų asmenų pagalba derliaus nuėmimui ar nenuimto derliaus žalos dydžio nustatymui, kad derlių ieškovas būtų nuėmęs pats asmeniškai, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovo į šią civilinę bylą pateikta tik bendrojo pobūdžio informacija apie rapsų derliaus nuėmimo laiką negali vertinama kaip konkretus rašytinis įrodymas šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog rapsų sunokimo faktorių gali lemti ne tik oro sąlygos, bet ir kitokie vietovės, priežiūros bei sėjos laiko ypatumai, kuriuos gali įvertinti tik rapsus auginantis asmuo ir pats pasirinkti optimalų rapsų derliaus nuėmimo laiką. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė apie tai, kad ieškovas, būdamas sunkiai sužalotas, nepasitelkė trečiųjų asmenų pagalbos rapsų derliui nuimti, yra nelaikytina ta aplinkybe, kuriai esant galėjo ir turėjo išnykti ieškovui padaryta žala, todėl visi šie atsakovo argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str.- 179 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas įrodė ir ieškovui padarytos žalos dydį, ir priežastinį ryšį tarp ieškovui padarytos žalos bei neteisėtų veiksmų. Vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad ieškovas patyrė 23190,18 Lt žalą, atsiradusią dėl 2010 metų rugsėjo mėnesį nenuimto ir neparduoto rapsų derliaus.

7Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik ieškovo teiktais paaiškinimais, o dėl atsakovo argumentų, išdėstytų atsiliepime ir triplike, visiškai nepasisakė. Pasak apelianto, ieškovo paaiškinimai baudžiamojoje ir šioje civilinėje byloje yra nenuoseklūs. Atsakovas visuose savo procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad ieškovas jau yra pats pripažinęs faktą, kad tuo atveju, jei derlius nuimamas po rugsėjo 17 dienos (eismo įvykio datos), jis tinkamas išmetimui. Be to, atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra vertinęs civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą šioje dalyje ir yra pripažinęs aplinkybę dėl negautų pajamų nenuėmus vasarinių rapsų derliaus neįrodyta. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje jokių naujų įrodymų nebuvo pateikta, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino vien tik ieškovo teiktų paaiškinimų pagrindu, kurie skyrėsi nuo paaiškinimų, duotų baudžiamojoje byloje. Ieškovo paaiškinimai nėra pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas nebūtų gavęs pajamų, reikalaujamų ieškiniu, nes žala kilo dėl pavėluotai nenuimto derliaus, t.y. dėl paties ieškovo neveikimo ir jo kaltės. Apeliantas tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nurodomos negautos pajamos dėl laiku nenuimto derliaus negali būti laikomos tiesiogine šio eismo įvykio, tai yra paties ieškovo neveikimo rezultatas, atitinkama žala nėra priežastiniame ryšyje su Ž. K., kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, neteisėtais veiksmais. Pasak apelianto, vien tik ta aplinkybė, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti, savaime nereiškia, kad jais buvo padaryta žala, jei tokie veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Šiuo atveju, apelianto nuomone, derliaus nenuėmimas yra išimtinai paties ieškovo neveikimo rezultatas. Apeliantas tvirtina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė aplinkybės, kad egzistuoja objektyvus priežastinis ryšys tarp nenuimto derliaus ir eismo įvykį sukėlusios Ž. K. veiksmų, todėl ieškinys buvo tenkintas nepagrįstai.

8Ieškovas S. N. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

11Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas turi atlyginti žalą, kilusią dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-04-21 nuosprendžiu pripažino trečiąjį asmenį Ž. K. kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d., o ieškovui pripažino teisę į ieškinio patenkinimą bei klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (b.l. 27-29). Iš rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2011-07-05 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendį dalyje, kuria ieškovui buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą bei klausimas dėl ieškinio dydžio dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ir buvo priteista ieškovui iš trečiojo asmens 17 468,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti (b.l. 30-38). Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2010-09-17 trečiasis asmuo partrenkė jį, važiavusį dviračiu, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl patirtų sužalojimų ieškovas negalėjo toliau vykdyti ūkininko veiklos, t. y. surinkti rapsų derliaus, tuo patirdamas 23 980,12 Lt žalą, atsiradusią dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovo reikalavimu ir nurodė, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pasak atsakovo, šios aplinkybės nebuvo įrodytos, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

12Padarytos turtinės žalos atlyginimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas ir tai reiškia, kad reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens kaltė ir neteisėti veiksmai jau yra nustatyti minėtoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (b.l. 30-38), todėl šios aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (LR CPK 182 str., 187 str.). Taigi ieškovas nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti tik priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių bei žalos, kuri galimai atsirado dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, dydį.

13Pažymėtina, kad asmens pareiga atlyginti žalą gali būti konstatuojama tik tais atvejais, kai yra aiškiai nustatomi ir pagrindžiami jo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atitinkamų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad vien tik aplinkybė, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti, savaime nereiškia, kad jais buvo padaryta žala, jei tokie veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010). Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes.

14Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008, ir kt.).

15Remiantis CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

16Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, taigi, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o būtent – žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovui). Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2010-09-17 trečiasis asmuo partrenkė jį, važiavusį dviračiu, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl patirtų sužalojimų ieškovas negalėjo surinkti rapsų derliaus ir todėl patyrė 23 980,12 Lt žalą. Tačiau toks ieškovo teiginys, kad rapsų derliaus jis negalėjo nuimti būtent dėl to, kad 2010-09-17 buvo sužalotas, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas įstatymo leistinais įrodymais.

17Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad jis nepateikė priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir žalos patvirtinančių įrodymų, nors tokią teisę ir pareigą jam buvo išaiškinęs pirmosios instancijos teismas. Taip pat tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Pastebėtina, kad teismas ir baudžiamojoje byloje nepriteisė ieškovui iš ūkio veiklos prarastų pajamų vien todėl, kad nukentėjusysis tinkamai neįrodė priežastinio ryšio tarp nenuimto derliaus ir įvykusio eismo įvykio. Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, išvardina CPK 182 str. Apelianto kaip akivaizdi nurodoma aplinkybė, kad jo patirta žala dėl rapsų derliaus nenuėmimo atsirado būtent dėl trečiojo asmens Ž. K. neteisėtų veiksmų, į CPK 182 str. sąrašą nepatenka, taigi ji reikalauja įrodinėjimo.

18Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik ieškovo duotais paaiškinimais, nes ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių nebuvo pateikęs baudžiamojoje byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi konstatavo, kad prarastos pajamos iš ūkininkavimo veiklos buvo neįrodytos. Be to, minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas teisiamajame posėdyje pats patvirtino: „... kad jeigu derlius tvarkingai pasėtas, tada derlius pjaunamas 2-3 savaitėmis anksčiau, t.y. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir rugsėjo mėnesio pradžioje. Jeigu derlius yra nuimamas po rugsėjo 17 d., jis nėra tinkamas naudoti, jis tiesiog galėtų būti išmetimui.“. Tuo tarpu dublike ieškovas teigia, kad tos veislės rapsai, kuriuos jis augino, yra nuimami tik rugsėjo mėnesio pabaigoje (b.l. 79). Taigi ieškovo paaiškinimai, duoti baudžiamojoje byloje, skiriasi nuo paaiškinimų, teiktų šioje civilinėje byloje. Parodymų pasikeitimas nebuvo motyvuotas, nors atsakovas jau atsiliepime atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad skiriasi ieškovo nurodomos aplinkybės civilinėje ir baudžiamojoje bylose (b.l. 46). Be to, net teikdamas dubliką, ieškovas iš esmės nepasisakė dėl atsiliepime išdėstytų argumentų, nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti atsakovo teiktus atsikirtimus, kad remiantis viešuosiuose informacijos šaltiniuose teikiama informacija, rapsų derlius turėjo būti nuimtas 2010 m. rugpjūčio 12-20 dienomis. Nors ieškovas savo paaiškinimuose tvirtino, kad naudoja vėlyvos sėjos metodą, kad skirtingos rūšies rapsai subręsta skirtingu laiku, kad vėlyvas nokimas atsirado dėl ilgai buvusio lietingo oro, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtent vėlyvąją rapsų veislę buvo pasėjęs, nepateikė veislės aprašymo, nenurodė, kada rapsai buvo pasėti, taip pat neįrodė, kad 2010 m. vasarą buvo būtent toks lietingas oras, kurį nurodė ieškovas, kad būtent oras tais metais turėjo įtakos rapsų brandai ir derliaus nuėmimui. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 12 str., 178 str.). Paneigimo pareiga atsiranda tik esant įvirtintai įstatymu prezumpcijai. Taigi nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens nusikalstamos veikos ir žalos turėjo įrodyti būtent ieškovas, kuris ir prašo priteisti žalą. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo į šią civilinę bylą pateikta bendrojo pobūdžio informacija apie rapsų derliaus nuėmimo laiką buvo nevertinama, o buvo atsižvelgiama tik į ieškovo teiktus paaiškinimus, kurie nebuvo paremti apskritai jokiais įrodymais, netgi bendrojo pobūdžio informacija, buvo nenuoseklūs.

19Pažymėtina, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 str., turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009). Pagal CPK 185 str., vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Kaip jau ir buvo minėta, nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti priežastinį ryšį tarp trečiojo asmens Ž. K. nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių.

20Be to, atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, kad derlius apskritai nebuvo nuimtas. Taip pat neaišku, kodėl baudžiamojoje byloje ieškovas prašė priteisti tik 10 389 Lt negautų pajamų iš ūkininkavimo veiklos, o šioje byloje prašoma priteisti suma yra daugiau nei dvigubai didesnė, t.y. 23 980, 12 Lt.

21Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t.y. ar nuostoliai (visa apimtimi ar iš dalies) pagal jų prigimtį galėtų būti laikomi skolininko veiksmų – veikimo ar neveikimo – rezultatu (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.) privalėjo įrodyti ieškovas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo tariamai patirta žala atsirado būtent dėl trečiojo asmens Ž. K. neteisėtų veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas turi atlyginti ieškovo prašomus nuostolius. Pabrėžtina, kad bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima.

22Nenustačius priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtos veikos, žalos dydžio klausimo nagrinėjimas tampa nebetikslingas.

23Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys iš dalies buvo tenkintas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo S. N. ieškinys atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo atmestinas; kitoje dalyje, kuria ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą.

24Pagal LR CPK 93 str. 5 d., panaikinus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios buvo priteistos iš atsakovo, o šia teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmetamas, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria iš atsakovo buvo priteistos 696 Lt žyminio mokesčio išlaidos ir 15,44 Lt pašto išlaidų.

25Kadangi atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, apeliacinis skundas buvo tenkintas, tai iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 696 Lt.

26Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti toje dalyje naują sprendimą – ieškovo S. N. ieškinį atmesti.

28Atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą (j.a.k. 110079036), naudai priteisti iš ieškovo S. N. (a.k. ( - ) 696 (šešis šimtus devyniasdešimt šešis) litus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

29Valstybės naudai priteisti iš ieškovo S. N. (a.k. ( - ) 15,44 Lt (penkiolika litų keturiasdešimt keturis centus) pašto išlaidas pirmos instancijos teisme (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

30Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas S. N. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2010-09-17 trečiasis... 4. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance... 5. Trečiasis asmuo Ž. K. atsiliepimo į ieškovo ieškinį teismui nepateikė,... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu... 7. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance... 8. Ieškovas S. N. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 11. Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas turi atlyginti... 12. Padarytos turtinės žalos atlyginimo teisė įgyvendinama pagal civilinę... 13. Pažymėtina, kad asmens pareiga atlyginti žalą gali būti konstatuojama tik... 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 12 str. civilinės... 15. Remiantis CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal... 16. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti... 17. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad jis nepateikė priežastinį ryšį tarp... 18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą... 19. Pažymėtina, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip... 20. Be to, atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, kad derlius... 21. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 22. Nenustačius priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtos veikos, žalos... 23. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 24. Pagal LR CPK 93 str. 5 d., panaikinus iš dalies pirmosios instancijos teismo... 25. Kadangi atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA... 26. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo dalį,... 28. Atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance... 29. Valstybės naudai priteisti iš ieškovo S. N. (a.k. ( - ) 15,44 Lt (penkiolika... 30. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....