Byla e2-1084-547/2017
Dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Kneziauskienei, dalyvaujant ieškovei N. K., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovei E. M., jos atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei E. M. dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį žodžiu patikslino teismo posėdyje, kuriuo prašo: (1) pripažinti, jog atsakovė E. M., asmens kodas ( - ) 2017-05-21 viešai pasakydama „( - )“ pažemino jos, N. K., garbę ir orumą; (2) priteisti iš E. M. jos naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei (4) visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos sugyventiniui R. L. ir jo dėdei V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valda, esanti ( - ). Minėtos namų valdos dalyje R. L. dėdė V. V. gyvena kartu su sugyventine, atsakove E. M.. Tarp R. L. ir V. V. vyksta teisiniai ginčai dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia.

62017-05-21 jos sugyventiniui R. L. tvarkantis namų valdoje, esančioje ( - ), atėjo V. V. sugyventinė E. M.. Atsakovė pokalbio su jos sugyventiniu metu, V. V. ir kaimyno P. Č. akivaizdoje R. L. viešai pasakė jos garbę ir orumą žeminančius žodžius: „( - )“.

7Ieškovė nurodo, jog ji padori moteris, baigusi aukštąjį mokslą, su R. L. faktinėje šeimoje gyvena jau 14 metų, jie turi 2 vaikus – sūnų bei dukrą. Savo vaikams ji rodo tinkamą pavyzdį, rūpinasi jų lavinimu, auklėjimu, mokslais ir poreikiais. Todėl kitų asmenų, įskaitant ir jos ilgamečio sugyventinio, akivaizdoje jos atžvilgiu atsakovės E. M. pasakyta įžeidžianti informacija apie jos neva netinkamą, negarbingą elgesį neatitinka tiesos ir akivaizdžiai žemina jos garbę bei orumą. Dėl atsakovės pasakytų žodžių ji patyrė didelį, nepelnytą nuoskaudos jausmą. Šį jausmą sustiprina tai, kad pati atsakovė gyvena ne pagal visuotinai priimtinas elgesio normas. Jos žiniomis, atsakovei yra apribotos motinystės teisės trims jos vaikams, atsakovė nevengia vartoti alkoholio, į namus ne kartą yra atvykę policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai.

8Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei motyvus, prašo teismo pripažinti, jog atsakovė pažemino jos orumą bei garbę kitų asmenų akyse. Ji, būdama padori moteris ir dviejų vaikų motina, dėl atsakovės kitų asmenų akivaizdoje paskelbto neteisingo, įžeidžiančio ir akivaizdžiai žeminančio jos garbę ir orumą teiginio labai pergyvena ir iki šiol patiria didelį psichologinį stresą, neigiamus išgyvenimus, ją kamuoja nemiga. Šiuo atveju atsakovės veiksmais jai buvo padaryta didelė neturtinė žala, pasireiškianti didelio psichologinio streso ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, kurie tęsiasi iki šiol, sukėlimu, todėl prašo jos naudai priteisti iš atsakovės jos patirtą neturtinę žalą.

9Teismo posėdyje ieškovė N. K. palaikė savo ieškinį, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad vyras jai papasakojo apie konfliktą, parodė įrašą, kurį padarė pati atsakovė. Dėl pasakytų apie ją žodžių, ji stipriai įsižeidė, nes jos niekas taip nebuvo vadinęs. Dėl to patyrė stresą, nerimą, nemigą. Visa tai vyko kaime, jų namų valdoje. Giminaičiai tarpusavyje barėsi, ten vyko asmeninis jų konfliktas. Konflikto metu be V. V. ten buvo P. Č. ir T. Č.. Tuo metu ji buvo Airijoje, ji su tuo visiškai nesusijusi. Su E. M. sutaria normaliai, konfliktų nebuvo, nors atsakovė konfliktiška asmenybė. Žodis, kuriuo ją pavadino, jai pasibaisėtinas, dėl to ji žiauriai įskaudinta. Taip ji išvadinta nepelnytai.

10Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Rasa Gradauskienė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti - priteisti 1000 Eur žalos atlyginimo, atsižvelgiant į teismų praktiką tokiose bylose, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta aplinkybes, jog kitų asmenų akivaizdoje ieškovės atžvilgiu buvo pasakyta frazė „( - )“. Minėta frazė buvo paskelbta viešai, tai girdėjo ne mažiau kaip 4 asmenys. Pati situacija buvo įžeidžianti atsakovei, tačiau ieškovei nedalyvaujant konflikte - negalima jos įžeidinėti. Atsakovė patvirtino, kad jos pasakytai frazei realaus pagrindo nėra. Ji melaginga ir neatitinkanti tikrovės. Ieškovės reputacija yra gera. Jei pati atsakovė neįsižeidė dėl tam tikrų R. L. žodžių, o tik dėl jo veiksmų, tai tik apibūdina atsakovę ir jos jautrumo ribas, kurios yra kitokios negu ieškovės. Nurodytas faktas labai žemina ieškovę. Atsakovė suvokė, kad tokia frazė netinkama ir žeminanti.

11Ieškovės atstovė nurodė, kad kaip atsakovė ir R. L. susitarė dėl žalos atlyginimo privataus kaltinimo byloje, neturi jokios reikšmės. Ar skaudžiau smūgis, ar pasakytas žodis - labai individualu. Ieškovė prašo priteisti 1000 Eur žalos atlyginimo, nes tai realus žalos atlyginimo dydis. Po įvykio atsakovė buvo susitikusi su ieškove, tačiau jos neatsiprašė. Prašė priteisti 1000 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

12Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog pateiktas ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, kaltindama R. L. (ieškovės sugyventinį) nežymiai sutrikdžius jos sveikatą ir sukėlus fizinį skausmą. Savo skunde apie įvykį nurodžiusi, kad 2017 m. gegužės 21 d. apie 15 val. ( - ), kieme ją užpuolė ir sužalojo neblaivus R. L., suduodamas kumščiu smūgį į galvos sritį - dešinį skruostą ir įspirdamas į pilvą, tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Minėti smūgiai jai buvo suduoti matant jos sugyventiniui V. V., kuris apgynė ją ir nutraukė R. L. smurto veiksmus. Apie įvykį ji pranešė policijai. 2017 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrį, jai buvo nustatyti sužalojimai, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi procesas dėl R. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas jai - nukentėjusiajai susitaikius su kaltinamuoju (bylos Nr. PK-96-445/2017).

14Užpuolimo faktas ir agresyvūs R. L. veiksmai užfiksuoti jos telefonu, padarant vaizdo įrašą. Betarpiškai iki smurto veiksmų R. L., būdamas neblaivus, atėjęs į jos sugyventinio kiemo teritoriją, įtikinėjo jos sugyventinį V. V., kuris yra R. L. artimas giminaitis - motinos brolis, kad jos ir V. V. sūnus (L. V., gim. ( - )) yra ne jo, vadino vaiką „benkartu“, tvirtino daugiau nei šešis kartus, kad ji yra „( - )“, „( - )“, kad mane „( - )“ visi, kas nori, žemino mane ir įžeidinėjo bei grasino.

15Nurodyto įvykio metu, kai buvo žeminama ir įžeidinėjama, neištvėrė ir atsakė R. L., kad „( - )“. Šie žodžiai buvo tik emocinis atsakas į ieškovės sugyventinio įžeidinėjimus ir žeminimą. Ieškovės N. K. įvykio vietoje nebuvo. Jos pasakyti žodžiai nebuvo skirti N. K. ir nebuvo paskleisti.

16Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškinyje neteisingai nurodomos faktinės aplinkybės, kurios ieškovei galėjo būti nežinomos, nes įvykio metu jos nebuvo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ieškovės sugyventinis R. L. jokių namų valdos tvarkymo darbų neatlieka, kad jis pats atėjo prie V. V., - ji, atsakovė stovėjo savo sugyventinio namų valdos kieme. R. L. priėjęs prie V. V. pradėjo jį įtikinėti, kad jis augina „benkartą“, ne savo vaiką, kad ji „( - )“ ir t.t. Apie šias aplinkybes ieškovė nepasisako, nors tai atsispindi vaizdo įraše. Kaimynas P. Č., vaikštinėjęs netoliese, buvo baramas savo motinos, vaikomas ir vejamas jos iš kiemo, dėl triukšmo jos žodžių negalėjo girdėti. Pasakyta nuomonė nebuvo paskleista, išskyrus konflikto dalyvius ieškovės nurodyto žodžio tretieji asmenys negirdėjo. Atsakovės subjektyvi nuomonė - kaip emocinė reakcija nurodytoje situacijoje nesukėlė ieškovei teisinių pasekmių, nes byloje neįrodyta, kad kokie nors asmenys būtų pakeitę nuomonę apie ieškovę ar būtų ieškovei kilusios kitos neigiamos pasekmės.

17Teismo posėdyje atsakovė E. M. nurodė, kad jai esant sugyventinio sodyboje, ją įžeidinėjo R. L., tai ji jam atsakė tuo pačiu. Ją vadino necenzūriniais žodžiais, tai ji irgi pasakė pirmą pasitaikiusį žodį, kuriuo ją vadino Renatas. Jos pasakyti žodžiai neatitinka ieškovės elgesio. Ieškovė jai nieko blogo nėra padariusi, tuos žodžius pasakė iš susijaudinimo.

18Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Angelė Ikasalienė nurodė, kad atsakovė įžeidimo būsenoje pasakė vieną sakinį. Tie žodžiai vertintini kaip nuomonė, bet ne žinia ir atsakovė tai pasakė po to, kai R. L. ne kartą ją pavadino tokiais pat žodžiais. Atsakovė nesiekė ieškovės įžeisti bei pažeminti. Ji patvirtino, kad santykiai su ieškove geri. Tai buvo atsakovės emocinis atsakas į ieškovės vyro R. L. pasakytus įžeidimus – „( - )“ (kekšė), vaikas „benkartas“ bei kitus įžeidžiančius žodžius. Atsakovė į tuos žodžius sureagavo ir emocionaliai atsakė tuo pačiu žodžiu, tik pridėjus jo sugyventinės (žmonos) vardą. Atsakovės subjektyvi reakcija nesukėlė jokių pasekmių. Niekas apie ieškovę nepakeitė nuomonės. Liudytojai nepatvirtino įžeidimo aplinkybių ir fakto. Ji neturėjo tyčios įžeisti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos patirtą neturtinę žalą.

19Teismo posėdžio metu, liudytoja T. Č., gim. ( - ), nurodė, kad bylos šalis pažįsta. Santykiai su visais geri, su niekuo nesibara. Kas tarp jų buvo ji nežino, neprisimena.

20Teismo posėdžio metu, liudytojas P. Č., gim. ( - ), nurodė, kad E. pati nufilmavo tą įvykį. E. pasakė - Natalja „( - ) “. Natalja nepelnytai taip pavadinta, tai negražus žodis.

21Teismo posėdžio metu, liudytojas V. V., gim. ( - ), nurodė, kad jis 2017-05-21 po pietų surinko lauke padžiautus bobausius. Kieme buvo R. ir P., jie buvo gerokai išgėrę. R. daug įžeidžiančių žodžių pasakė E.. Jis pasakė, kad jis, V. V. ne vaiko tėvas. Jo ir E. vaiką vadino „benkartu“. R. E. visaip žemino, vadindamas ją necenzūriniais lenkiškais keiksmažodžiais. R. puolė E., jai spyrė, apsistumdė. E. visa tai nufilmavo. Ar E. pasakė kažką prieš ieškovę – negirdėjo.

22Teismas konstatuoja:

23ieškinys atmestinas.

24Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo apginti jos garbę ir orumą, priteisiant iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Asmens asmenines neturtines teises ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. gina įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.114 straipsnis). Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Tuo tarpu, žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.). Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas kitas pašalinis asmuo. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais. Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, atsižvelgiant į ieškovo(-ų) pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui, ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnis).

26Nagrinėjamu atveju ieškovė N. K. nurodo, kad atsakovė E. M. 2017-05-21 pokalbio su jos sugyventiniu metu, kitų asmenų akivaizdoje pasakė jos garbę ir orumą žeminančius žodžius: „( - )“. Ieškovė šią aplinkybę įrodinėja pridedamu vaizdo įrašu, kurį nufilmavo atsakovė E. M.. Atsakovė E. M. nurodo, kad nurodyto įvykio metu, kurio metu ji buvo užpulta ir sužalota bei buvo žeminama ir įžeidinėjama, neištvėrė ir atsakė ieškovės sugyventiniui R. L., kad „( - )“. Ji nurodo, kad tie žodžiai buvo tik emocinis atsakas į ieškovės sugyventinio įžeidinėjimus ir žeminimą. Ieškovės N. K. įvykio vietoje nebuvo. Jos pasakyti žodžiai nebuvo skirti N. K. ir nebuvo paskleisti.

27Šiuo atveju matyti, kad byloje kilo ginčas dėl asmeninių neturtinių teisių – garbės ir orumo gynimo, atlyginant neturtinę žalą. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos, o teismas šio pobūdžio bylose įrodymų nerenka, tik juos vertina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 179 straipsniai).

28Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

29Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

30Nagrinėjamos civilinės bylos, prijungtos privataus kaltinimo bylos baudžiamojoje byloje Nr. PK-96-445/2017 medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės N. K. sugyventinio R. L. ir atsakovės E. M. sugyventinio V. V. vyksta teisiniai ginčai dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ). Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-02-01 sprendimu ieškovo V. V. bei kitų ieškovų ieškinys atsakovui R. L., (tretieji asmenys Varėnos 1 notarų biuras, VĮ Registrų centras, V. K.) dėl dovanojimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia, įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir restitucijos taikymo, žemės sklypo plano pasidalijimo naudojimui pripažinimo negaliojančiu, buvo patenkintas, sprendimas neįsiteisėjęs, minėtą bylą apeliacine tvarka nagrinėja Kauno apygardos teismas, civilinės bylos Nr. 2A-1261-390/2017. Varėnos rajono apylinkės teisme 2017-05-29 buvo gautas ir nagrinėjamas privačios kaltintojos (šiuo atveju atsakovės) E. M. privataus kaltinimo skundas dėl R. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Skunde buvo nurodoma, kad 2017-05-21 ( - ) sodybos, es. ( - ), kieme ją, E. M. užpuolė ir sužalojo neblaivus R. L., suduodamas kumščiu smūgį į galvos sritį - dešinį skruostą ir įspirdamas į pilvą, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą bei sukeldamas fizinį skausmą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio išvadoje nurodoma, kad sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas). Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo D. Žilionio 2017-06-22 nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2017-07-07 nutartimi procesas dėl R. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas nukentėjusiajai E. M. susitaikius su kaltinamuoju, kadangi privati kaltintoja ir kaltinamasis pateikė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (bylos Nr. PK-96-445/2017).

31Taigi nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių nesutarimai tęsiasi ilgai, tai yra įsisenėjusios nesantaikos tęsinys.

32Byloje esantis vaizdo įrašas, kurį nufilmavo pati atsakovė, patvirtina, kad betarpiškai iki smurto veiksmų (kurie aptariami privataus kaltinimo byloje Nr. PK-96-445/2017) R. L., akivaizdžiai būdamas neblaivus, įtikinėjo atsakovės sugyventinį V. V., kuris yra R. L. artimas giminaitis - motinos brolis, kad atsakovės ir V. V. sūnus (L. V., gim. ( - )) yra ne jo (V. V.), vadino vaiką „benkartu“, daug kartų atsakovės atžvilgiu vartojo įvairius įžeidžiančius žodžius, „( - )“, „( - )“, taip pat žemino ją sakydama, kad ją „( - )“ visi, kas nori ir t.t. Nurodyto įvykio metu, po visų išsakytų žodžių jos atžvilgiu, atsakovė į tuos žodžius sureagavo ir atsakė tuo pačiu žodžiu, kaip ir ji buvo ne kartą vadinta to įvykio metu, tik pridėjusi R. L. sugyventinės vardą - „( - )“. Ieškovės N. K. įvykio vietoje nebuvo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji tuo metu buvo Airijoje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad aptariamo įvykio metu kieme buvo ieškovės sugyventinis R. L., kuris priėjęs prie V. V., jį įtikinėjo, kad jis augina „benkartą“, ne savo vaiką, kad atsakovė „( - )“ ir t.t. Kieme buvo kaimynas P. Č., kuris vaikštinėjo netoliese bei buvo baramas savo motinos T. Č., vaikomas ir vejamas jos iš kiemo.

33Atsakovė teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad jos santykiai su ieškove yra geri, tai patvirtino ir ieškovė. Atsakovė tvirtina, kad ji nesiekė ieškovės įžeisti bei pažeminti, tai buvo jos emocinis atsakas į ieškovės sugyventinio pasakytus įžeidimus – „( - )“, vaikas „benkartas“ bei kitus įžeidžiančius žodžius. Ji į tuos žodžius sureagavo ir emocionaliai atsakė tuo pačiu žodžiu, tik pridėjus jo sugyventinės (žmonos) vardą. Atsakovė mano, kad tie žodžiai vertintini kaip nuomonė, bet ne žinia, nes atsakovė tai pasakė po to, kai R. L. ne kartą ją pavadino tokiais pačiais žodžiais.

34Pažymėtina, kad nuomonė bendrąja prasme reiškia išsakytą požiūrį, supratimą, mintis arba komentarus apie tam tikras idėjas, faktus, duomenis, reiškinius ar įvykius. Nuomonė paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Tačiau ir ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, t. y. turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti visą įvykių seką, pokalbio kontekstą, formuluotes, ar iš viso to galima suprasti, kad teikiama informacija yra neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

35Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant, ar buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, būtina nustatyti, ar buvo paskleisti faktai, ar tiesiog išsakyta nuomonė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamas fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

36Taigi, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti išsakytų žodžių kontekstą, formuluotę. Byloje nustatyta, kad tarp šalių artimųjų nesutarimai tęsiasi ilgai, tai yra įsisenėjusios nesantaikos tęsinys, o būtent: tarp ieškovės N. K. sugyventinio R. L. ir atsakovės E. M. sugyventinio V. V. vyksta teisiniai ginčai dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), byla išnagrinėta 2017-02-01 (sprendimas neįsiteisėjęs), taip pat Varėnos rajono apylinkės teisme 2017-05-29 buvo gautas ir nagrinėtas privačios kaltintojos (šiuo atveju atsakovės) E. M. privataus kaltinimo skundas dėl R. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, minėta byla nutraukta nukentėjusiajai E. M. susitaikius su kaltinamuoju R. L. (bylos Nr. PK-96-445/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl to paties 2017-05-21 įvykio, kuris buvo nagrinėjamas privataus kaltinimo byloje ir toliau vyksta konfliktas, dabar jau nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo.

37Teisme surinktų duomenų analizė, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovės nurodomi žodžiai, žeminantys jos garbę ir orumą, gali būti vertinami tik kaip nuomonė, bet ne žinia. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės pasakytas žodis (kurį ieškovė pateikia kaip žeminantį jos garbę ir orumą) turi būti vertinamas viso konflikto kontekste, kas įrodo, kad atsakovė neturėjo tyčios pažeminti ieškovės, kurios net nebuvo įvykio vietoje, garbę ir orumą. Žodis „( - )“ prieš tai ir ne vieną kartą buvo pasakytas paties R. L. (ieškovės sugyventinio) atsakovės adresu. Tokiomis aplinkybėmis atsakovės išreikštas atsakymas R. L. į jo įžeidinėjimus negali būti priskiriamas asmeniškai ieškovės asmeniui. Tai tik subjektyvi emocinė atsakovės reakcija į įžeidinėjimus, tarp kurių ieškovės sugyventinio buvo vartojamas ir ieškinyje nurodomas žodis „( - )“. Teismo nuomone, atsakovė atitinkamai reaguodama į R. L. - ieškovės sugyventinio - jos atžvilgiu sakomus įžeidžiančius žodžius, žeminančią informaciją, vieną iš jos adresu sakomų žodžių tiesiog peradresavo R. L., nesuteikdama tam žodžiui konkretaus turinio ir neturėdama tyčios įžeisti ieškovę.

38Pasakyta nuomonė nebuvo paskleista, išskyrus konflikto dalyvius, nurodyto žodžio tretieji asmenys negirdėjo. Tai patvirtino liudytojai T. Č. ir V. V. teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors liudytojas P. Č. ir nurodė, kad ieškovė atsakovės buvo pavadinta negražiu žodžiu, tačiau tą negražų žodį įvardino visiškai kitą („( - )“), negu nurodytas ieškinyje dėl garbės ir orumo įžeidimo, todėl laikytina, kad P. Č. taip pat negirdėjo ieškovę įžeidžiančio žodžio. Atsakovės subjektyvi nuomonė - kaip emocinė reakcija nurodytoje situacijoje nesukėlė ieškovei teisinių pasekmių, nes byloje neįrodyta, kad kokie nors asmenys būtų pakeitę nuomonę apie ieškovę ar būtų ieškovei kilusios kitos neigiamos pasekmės. Ryšys tarp atsakovės išsakytos nuomonės - atsakymo R. L. į jo įžeidinėjimus ( - ) privačioje namų valdoje ir ieškovės, tuo metu nebuvusios įvykio vietoje (kaip nurodžius ieškovė - ji buvo Airijoje), vertinant objektyviai, šiuo atveju yra pernelyg nutolęs, kad būtų pagrindas pripažinti jos garbės ir orumo pažeidimą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jos patirta neturtine žala, nors neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima.

39Šiuo atveju, nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimai atmestini (CPK 178, 185 straipsniai, CK 2.24 straipsnis). Netenkinant pagrindinio reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismui yra pateiktas advokato kvitas, kuriuo yra patvirtinama, kad už procesinio dokumento surašymą ir atstovavimą atsakovė sumokėjo advokatei 200 Eur. Nurodyta suma yra priteistina atsakovei iš ieškovės.

42Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) sudaro 6,72 Eur. Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybės naudai priteistina 6,72 Eur (pašto siuntimo išlaidų).

43Vadovaujantis CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

Nutarė

44ieškovės N. K. ieškinį atmesti.

45Priteisti iš ieškovės N. K., asmens kodas ( - ) 200,00 Eur (du šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei E. M., asmens kodas ( - )

46Priteisti iš ieškovės N. K., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

47Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

48Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį žodžiu patikslino teismo... 5. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos sugyventiniui R. L. ir jo dėdei V. V.... 6. 2017-05-21 jos sugyventiniui R. L. tvarkantis namų valdoje, esančioje ( - ),... 7. Ieškovė nurodo, jog ji padori moteris, baigusi aukštąjį mokslą, su R. L.... 8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei motyvus, prašo teismo... 9. Teismo posėdyje ieškovė N. K. palaikė savo ieškinį, prašė jį tenkinti.... 10. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Rasa Gradauskienė palaikė... 11. Ieškovės atstovė nurodė, kad kaip atsakovė ir R. L. susitarė dėl žalos... 12. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 13. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. privataus kaltinimo... 14. Užpuolimo faktas ir agresyvūs R. L. veiksmai užfiksuoti jos telefonu,... 15. Nurodyto įvykio metu, kai buvo žeminama ir įžeidinėjama, neištvėrė ir... 16. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškinyje neteisingai nurodomos faktinės... 17. Teismo posėdyje atsakovė E. M. nurodė, kad jai esant sugyventinio sodyboje,... 18. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Angelė Ikasalienė... 19. Teismo posėdžio metu, liudytoja T. Č., gim. ( - ), nurodė, kad bylos šalis... 20. Teismo posėdžio metu, liudytojas P. Č., gim. ( - ), nurodė, kad E. pati... 21. Teismo posėdžio metu, liudytojas V. V., gim. ( - ), nurodė, kad jis... 22. Teismas konstatuoja:... 23. ieškinys atmestinas.... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo apginti jos garbę ir orumą,... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė N. K. nurodo, kad atsakovė E. M. 2017-05-21... 27. Šiuo atveju matyti, kad byloje kilo ginčas dėl asmeninių neturtinių... 28. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo,... 29. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį... 30. Nagrinėjamos civilinės bylos, prijungtos privataus kaltinimo bylos... 31. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių nesutarimai tęsiasi... 32. Byloje esantis vaizdo įrašas, kurį nufilmavo pati atsakovė, patvirtina, kad... 33. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad jos santykiai su ieškove yra... 34. Pažymėtina, kad nuomonė bendrąja prasme reiškia išsakytą požiūrį,... 35. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant, ar buvo pažeista ieškovės garbė ir... 36. Taigi, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik... 37. Teisme surinktų duomenų analizė, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad... 38. Pasakyta nuomonė nebuvo paskleista, išskyrus konflikto dalyvius, nurodyto... 39. Šiuo atveju, nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų,... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos... 43. Vadovaujantis CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,... 44. ieškovės N. K. ieškinį atmesti.... 45. Priteisti iš ieškovės N. K., asmens kodas ( - ) 200,00 Eur (du šimtus... 46. Priteisti iš ieškovės N. K., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą... 47. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti (atnešti arba... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...