Byla e2-2174-157/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, kurioje atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-826-856/2016 pagal pareiškėjų K. Č. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Betech“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „DWB Underground Technologies“.

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. Č. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Betech“ (toliau – atsakovė, UAB „Betech“). Anot pareiškėjo, skolininkė neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2013 metų. 2012 metų balanso ir pelno nuostolių ataskaitų duomenys patvirtina, kad įmonės skolos jau tada sudarė beveik 100 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvykdė pareigą pranešti atsakovei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
2. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Betech“.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi nurodytą teismo nutartį panaikino ir perdavė bankroto bylos UAB „Betech“ iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino UAB „Betech“ pateiktą 2016 m. balandžio 30 d. balansą, nesiėmė visų įmanomų priemonių pateiktų dokumentų realumui patikrinti, be pakankamo pagrindo pasitikėjo atsakovės deklaruotais (balanse nurodytais) duomenimis, nesiaiškino bendrovės turto struktūros, jo buvimo vietos, realios vertės, todėl bylos esmė liko neatskleista. Taip pat nurodė, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra galimybės išspręsti klausimo iš esmės – teisingai nustatyti atsakovės turimo turto ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykį, be to, neturi teisės spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (ĮBĮ 10 str. 8 d.), todėl panaikinęs skundžiamą nutartį, klausimą dėl bankroto bylos UAB „Betech“ iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
5. Apeliacinis teismas šioje nutartyje, be kita ko, išaiškino, kad iš naujo sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina pareikalauti, kad atsakovė UAB „Betech“ pateiktų įrodymus, pagrindžiančius finansinės atskaitomybės duomenų realumą (pvz., turimo turto sąrašą, duomenis apie per vienerius metus gautinas sumas, taip pat kitus duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti realią įmonės finansinę būklę), taip pat įrodymus, pagrindžiančius pradelstų finansinių įsipareigojimų sumą. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant klausimą iš naujo nurodyti įrodymai nebūtų pateikti, atsakingiems asmenims taikytinos įstatyme numatytos sankcijos.
6. Nagrinėjant šią bylą iš naujo kitas pareiškėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV) – 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Betech“, nurodydama, kad atsakovė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką pažeidinėja nuo 2012 metų gegužės mėn. Nuo 2015 metų lapkričio mėn. atsakovei pradėta fiksuoti skolą, 2016-09-07 duomenimis UAB „Betech“ dirba 6 darbuotojai, o jos skola VSDFV biudžetui yra 3 880,06 Eur ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-0 padidėjo 3 361,64 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvykdė pareigą apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti atsakovei ir pateikė tą patvirtinančius įrodymus.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5

1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Betech“; už teismo įpareigojimų nevykdymą uždarosios akcinės bendrovė direktoriui A. J. paskyrė 2 896 Eur dydžio baudą, išieškotiną iš jo asmeninių lėšų.
2. Teismas nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. nutartimi įpareigojo UAB „Betech“ vadovą A. J. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikti šiuos dokumentus: patikslintus įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, atskirai pateikti pradelstų įsipareigojimų sąrašą, įrodymus, pagrindžiančius pradelstų finansinių įsipareigojimų sumą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sąrašą, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, informaciją, ar atsakovas kreipėsi dėl debitorinių skolų išieškojimo į teismą, kokių ėmėsi priemonių šiems įsiskolinimams išieškoti, detalius duomenis apie per vienerius metus gautinas sumas, nurodant debitoriaus pavadinimą, adresą, atsiskaitymo terminus ir įsiskolinimo sumą, nurodyti kreditoriaus UAB „DWB Underground Technologies“ kreditorinio įsiskolinimo dydį. Nors kelis kartus buvo patenkintas jo prašymą pratęsti šį terminą, tačiau pastarasis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nevykdė teismo įpareigojimų, galiausiai nurodė, kad teismo reikalautų dokumentų pateikti negali. Todėl teismas sprendė, kad tokiais veiksmais (neveikimu) įmonės direktorius vilkina bankroto procesą, ir skyrė pastarajam 2896 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.
3. Teismas taip pat nurodė, kad didžiausia UAB „Betech“ skola yra kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „DWB Underground Technologies“ (toliau – UAB „DWB Underground Technologies“), tačiau, paties kreditoriaus teigimu, atsakovei skolos mokėjimo terminas yra atidėtas iki 2017-01-01, todėl konstatavo, kad šios skolos grąžinimo terminas nėra pradelstas.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui naujų įrodymų apie turimą turtą ir jo vertę, todėl remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad atsakovo turimo turto vertė yra 290 718,20 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 65 768,27 Eur, todėl neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, toliau – ĮBĮ, 2 str. 8 d.), ir nėra ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų bankroto bylai iškelti.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

5. Atskirajame skunde pareiškėjas K. Č. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB Betech“ grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
1. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo normas, tinkamai neištyrė ir neįvertino duomenų, susijusių su pradelstai įsipareigojimais, jų dydžiu, įmonės turimu turtu.
2. Teismas neįvykdė pirmiau paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytų nurodymų, – neišreikalavo iš atsakovės papildomų dokumentų, kurie leistų patikrinti į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų teisingumą ir realumą.
3. Paskirdamas atsakovės vadovui 2 896 Eur baudą už teismo nurodymų neįvykdymą ir ta pačia nutartimi atsisakydamas iškelti atsakovei bankroto bylą, teismas atleido atsakovę nuo pareigos pateikti teismui reikalaujamus dokumentus.
4. Byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks yra kreditorės UAB „DWB Underground Technologies“ finansinio reikalavimo dydis, nėra įrodymų apie šio kreditoriaus skolos mokėjimo termino atsakovei atidėjimą, todėl teismo išvada, kad ši skola nėra pradelsta, yra nepagrįsta.
5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl įmonės mokumo, nes rėmėsi netiksliais duomenimis, neatspindinčiais realios įmonės finansinės padėties.
7. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau –VSDFV) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti, bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Betech“ grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
8. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė pagrįstai teigia, kad teismas neištaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytų įrodymų vertinimo trūkumų.
2. Teismo išvada dėl atsakovės turto vertės ir įsipareigojimų dydžio galimai neatitinka realios jos finansinės būklės, nes ši į bylą nepateikė teismo reikalautų finansinių įmonės dokumentų.
3. Atsakovė yra nemoki, nes palaipsniui didina skolą VSDFV biudžetui, nemoka skolų kreditoriams, o tai patvirtina pareiškėjo apelianto teiginius, kad ši neturi lėšų einamiems mokėjimams ir skoloms susimokėti.
9. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė UAB „DWB Underground Technologies“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, iš pareiškėjų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas .
10. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė pateikė pakankamai duomenų apie turimą turtą ir pradelstus finansinius įsipareigojimus, iš kurių galima spręsti, kad pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro tik 22 proc. jos turto vertės.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens sutikimą dėl mokėjimo termino atidėjimo, nes įstatymai nenustato tokio sutikimo privalomos formos, o tai buvo nurodyta prašyme teismui dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir kituose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.
3. Pareiškėjo K. Č. procesinis elgesys nėra tinkamas, nes užuot pasikreipęs į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, naudojasi bankroto procesu kaip skolos išieškojimo priemone.
11. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Betech“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

12. Šioje nutartyje aukščiau buvo paminėta, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartyje priėmė du savarankiškus procesinius sprendimus, tai yra, vienu iš jų atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Betech“, o kitu – už teismo įpareigojimų nevykdymą atsakovės direktoriui A. J. CPK 106 straipsnio 3 dalies, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies pagrindu paskyrė 2 896 Eur dydžio baudą, išieškotiną iš jo asmeninių lėšų. Kaip žinoma, klausimai dėl teismo paskirtų baudų panaikinimo yra nagrinėjami CPK 107 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl šios apeliacinės bylos ribos yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (toliau – nutartis), kurioje atsakovei UAB „Betech“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 320 str. 1 d.).
13. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinis teismas nenustatė, dėl to nagrinėjamais klausimais pasisako vadovaudamasis apelianto atskirajame skunde išdėstytu faktiniu bei teisiniu pagrindu (CPK 320, 338 str.).
14. Kaip minėta anksčiau, kvestionuodamas šią teismo nutartį apeliantas teigia, kad teismas nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytų trūkumų, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl, neišreikalavęs ir neįvertinęs tinkamų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, padarė nepagrįstą išvadą dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies sąlygų bankroto bylai iškelti nebuvimo.
15. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat apeliacinio teismo išaiškinimus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimus.
16. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.
17. Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).
18. Apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę tokios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu byloje turi būti nustatyta ar bendrovė, būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016; 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 etc.).
19. Teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat yra ne kartą nurodę, kad šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 str.). Šie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibrėžiant šalių procesines teises bei pareigas (CPK 42, 178 str.). Taigi pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
20. Tuo pat metu kasacinio teismo praktikoje aiškinant pirmiau nurodytas CPK normas bei jų taikymą būtent įmonių bankroto procese ne kartą yra pažymėta, kad tokios bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl nepaisant aukščiau nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių prievolių, tokio intereso buvimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).
21. Taigi apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo K. Č. atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir tikrindamas teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.
22. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad iškelti bankroto bylą UAB „Betech“ atsisakyta todėl, kad nenustatytos ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytos bankroto bylos iškėlimo sąlygos. Apeliantas tvirtina, kad neišreikalavęs iš atsakovės patikslintų aktualių duomenų, teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais finansinės atsakomybės ir pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams duomenimis, kurie minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje buvo įvertinti kaip keliantys abejonių ir netikslūs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, pakartotinai nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas apie atsakovės turimo turto vertę ir įsipareigojimus, nurodytus duomenis pakoregavo, remdamasis pateiktais įrodymais apie, kaip nurodoma nutartyje, šios turimo horizontalaus gręžimo įrenginio vertę. Teismas konstatavo, kad byloje jau yra pateikti duomenys apie atsakovei perduoto kilnojamojo turto, t. y. horizontalaus gręžimo įrenginio vertę – 290 718,20 Eur, o nekilnojamojo turto UAB „Betech“ neturi, todėl sprendė, kad reali atsakovės turto vertė yra 290 718,20 Eur (neatskaičius nusidėvėjimo), o ne 484 918,04 Eur, kaip nurodyta atsakovės pateiktame 2016 m. balandžio 30 d. balanse. Šios išvados pagrindu teismas konstatavo, kad įmonės skolos neviršija pusės turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.).
23. Apeliacinis teismas sprendžia, kad tokią teismo išvadą, kaip ir nurodoma atskirajame skunde, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Visų pirma, kaip jau minėta, teismas, spręsdamas dėl turto vertės, rėmėsi horizontalaus gręžimo įrenginio pirkimo–pardavimo kaina (290 718,20 Eur), užfiksuota 2012 m. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų apie šio inžinerinio įrenginio vertę bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime teisingai nurodo, kad tokio turto vertė, kuri, beje, nulemia mokumo / nemokumo klausimo sprendimą, priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus ir kt. Šis pareiškėjas, remdamasis vien tik viešaisiais duomenimis, nurodė, kad tokio tipo inžinerinių įrenginių rinkos kaina yra nuo 95 000 Eur iki 148 258 Eur. Gi pagal bylos medžiagą šis įrenginys yra nuomojamas, o jo būklė ir reali vertė nebuvo nustatyta. Antra, pareiškėjas – VSDFV tvirtina, kad atsakovė gali turėti ir daugiau kreditorių, nei nurodė teismui, o apeliantas, remdamasi duomenimis apie atsakovei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, suteiktos finansinės paramos šiam turtui pirkti sąlygas, teigia, kad minimą įrenginį atsakovė valdo tik išperkamosios nuomos pagrindu. Taigi nežiūrint nurodymų ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, konstatavo, kad atsakovės turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis neviršija ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatos ir atsisakė kelti bankroto bylą (CPK 185 str.).
24. Trečia, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad baudos paskyrimas atsakovės vadovui neatleidžia pastarojo nuo pareigos vykdyti teismo procesiniuose sprendimuose suformuluotus nurodymus (CPK 199 str. 6 d.). Todėl paskirdamas atsakovės vadovui baudą už pareigos pateikti reikalaujamus aktualius dokumentus nevykdymą, ir tokiu būdu pripažindamas, kad šie dokumentai yra būtini siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, teismas neturėjo pagrindo tuo pačiu procesiniu sprendimu išnagrinėti šią bylą iš esmės. Apie tai savo procesiniuose sprendimuose yra ne kartą nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kaip žinia, įstatymai yra numatę veiksmingas poveikio priemones, taikytinas teismo sprendimų nevykdantiems asmenims. Be kita ko, tokios priemonės nustatytos taip pat ir ĮBĮ, kurio 10 straipsnio 14 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Taigi teismas, vadovaudamas šios bylos nagrinėjimo procesui privalėjo siekti, kad priimtas ir galiojantis procesinis sprendimas – teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis, būtų įvykdytas (CPK 18 str.). Tai yra itin aktualu turint omenyje aukščiau jau minėtą teismo pareigą tokios kategorijos bylose būti aktyviu.
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs šią bylą, neatskleidė jos esmės, todėl skundžiama teismo nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti atsakovės UAB „Betech“ bankroto bylą, yra naikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą netgi nustatęs, jog tam yra teisinis ir faktinis pagrindas. Taip pat pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 str., 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 179, 185 str.).
26. Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

11Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Betech“ (įmonės kodas 302690752) panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.