Byla 1A-255-511-2014

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant

2prokurorei Rimai Matulionienei,

3gynėjui advokatui Sauliui Avižai,

4nukentėjusiesiems P. R. J., D. J., J. Š., civilinės ieškovės I. D. atstovui R. J.,

5teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų P. R. J. ir D. J. bei civilinės ieškovės I. D. atstovo R. J. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams; vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p, 67 str. 1 d., 2 d. 1 p. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį A. B. atsiprašyti nukentėjusiųjų. Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista: solidariai iš A. B. ir ( - ) V. B. įmonei 3 850 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; iš A. B. ir jo darbdavio ( - ) nukentėjusiajam D. M. 757,80 zlotų proceso išlaidų; mažamečio nukentėjusiojo P. J. atstovei J. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; nukentėjusiesiems D. J. ir P. R. J. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; procesas dėl V. B. įmonės pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 11 d. apie 11.50 val., vairuodamas krovininį automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe KÖGEL, valst. Nr. ( - ), Pasvalio rajone, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 43,3 kilometre, pažeidė kelių eismo taisyklių 132, 133, 134 punktų reikalavimus, t.y., sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, privalėdamas atsižvelgti į važiavimo greitį, atstumą, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, kelio, meteorologines sąlygas, transporto priemonės krovinį, eismo intensyvumą, kad kiekvienu momentu, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų sustabdyti transporto priemonę, nepasirinko saugaus atstumo bei greičio ir nesuvaldęs automobilio, priekine automobilio dalimi atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio bei lėtinusio greitį krovininio automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. ( - ), priklausančio V. B. įmonei, vairuojamo D. J., galinę dalį, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir priekine automobilio dalimi susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu DAF, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe-cisterna ZREMB, valst. Nr. ( - ), vairuojamu Lenkijos Respublikos piliečio D. M., tuo automobilio DAF, valst. Nr. ( - ) vairuotojui D. M. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kairiame žaste, kairiame dilbyje ir kairės plaštakos II-me piršte, o automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. ( - ) vairuotojui D. J. padarydamas liemens sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nugaroje, kraujosruva nugaros dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-to šonkaulių lūžiais, dešinio ir kairio plaučių, kepenų ir blužnies plyšimais, kairio šlaunikaulio, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio atvirus, dešinio šlaunikaulio uždaro lūžį, daugybines paviršines pjautines žaizdeles ir odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, dešiniame ir kairiame skruostuose, smakre ir pasmakrėje, kraujosruvas viršugalvio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimus dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą dešinės pėdos kulno srityje dėl ko D. J. nuo liemens sumušimo, įvykus daugybiniams dešinės pusės šonkaulių lūžiams, plyšus dešiniam ir kairiam plaučiams, kepenims, blužniai, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ir pilvo ertmes mirė įvykio vietoje.

8Nukentėjusieji P. R. J. ir D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų D. J. ir P. R. J. teisės į civilinio ieškinio dėl išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą pripažinimo bei klausimo dėl ieškinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir priteisti solidariai iš nuteistojo A. B., jo darbdavio „( - )“ ir draudiko ( - ) nuo D. J. žūties dienos iki P.R. J. mirties išlaikymą kiekvieną mėnesį P. R. J. po 350 litų, iki D. J. mirties išlaikymą kiekvieną mėnesį D. J. po 350 litų, priteisti solidariai iš nuteistojo A. B., jo darbdavio „( - )“ ir draudiko ( - ) P.R. J., D. J. po 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų manymu, nuosprendis dalyje dėl jų civilinio ieškinio išsprendimo yra neteisėtas ir nepagristas. Apeliantai nesutinka su teismo teiginiais, kad išspręsti šioje byloje nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, pareikštus tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti būtini duomenys apie nukentėjusiems išmokėtas vienkartines draudimo išmokas apdraustajam mirus, mokamas našlaičio pensijas, nes šie duomenys buvo nustatyti teisminio nagrinėjimo metu, t.y. buvo nustatyta, jog draudimo išmokas gavo P. J. motina J. Š., o klausimas dėl mokamos našlaičio pensijos mums, t.y. D. J. tėvams išvis nekeltinas. Be to, pirmosios instancijos teismas teigia, kad nepateikti duomenys apie kaltinamojo realią finansinę padėtį, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kreditorinius įsipareigojimus, apie civilinio atsakovo ( - ) pajamas ir pelną, kas leistų įvertinti atsakovų turtinę padėtį ir vienokios ar kitokios kompensacijos priteisimo ieškovams pasekmes, o tuo pačiu konstatuoti, kad teismo nustatytų kompensacijų už neturtinę žalą priteisimas iš esmės ir neproporcingai apsunkintų atsakovo turtinę padėtį, tačiau tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai atmestini, nes dėl išlaikymo priteisimo yra svarbu tik paties išlaikymo reikalingumas, kadangi prašomo išlaikymo dydis yra minimalus, o dėl neturtinės žalos priteisimo – viso proceso metu nei nuteistasis A. B., nei ( - ) neteigė, jog pareikšti ieškiniai apsunkintų jų padėtį, be to faktiškai priteistą žalą atlygintų draudikas ( - ). Nukentėjusieji nurodo, kad jie yra nedirbantys, motina D. J. yra ribotai darbinga, jų turtinė padėtis yra sunki, todėl abu tėvai buvo materialiai išlaikomi žuvusiojo D. J.. Todėl mano, kad yra teisinga priteisti solidariai iš nuteistojo A. B., jo darbdavio „( - )“ ir draudiko ( - ) nuo D. J. žūties dienos iki P. R. J. ir D. J. mirties išlaikymą kiekvieną mėnesį kiekvienam po 350 litų. Pažymi, kad dėl sūnaus D. J. žūties jie patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą ir kt. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie turtinę padėtį, išlaidas, kapinių atstumą nuo gyvenamosios vietos.

9Civilinės ieškovės I. D. atstovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Mano, kad šis teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad civilinė ieškovė I. D. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai 25879,20 Lt bei savo reikalavimą grindė byloje esančiais mokėjimo dokumentais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovu buvo patrauktas ir draudikas ( - ) kaip solidarus atsakovas žalai atlyginti, nes žalą atlyginti ji reikalavo solidariai iš A. B., jo darbdavio „( - )“ ir draudiko ( - ). Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje nurodė, kad „eismo įvykyje žuvusiojo D. J. sesuo I. D. pareiškė 25 879,20 Lt civilinį ieškinį dėl išlaidų, susijusių su laidotuvėmis (l t., b.1. 183, 3 t., b.1. 151), tačiau ar patenkina ieškinį nieko nepasisakė ir jokio sprendimo dėl pareikšto ieškinio nepriėmė, todėl nuosprendis naikintinas, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10Nukentėjusiųjų D. J. ir P. R. J. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, o civilinės ieškovės I. D. atstovo skundas tenkinamas visiškai.

11Apeliaciniais skundais ginčijamas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendžiu išspręstas civilinių ieškinių išsprendimo klausimas. Nukentėjusieji D. J. ir P. R. J. nesutinka, kad teismas iš esmės nesprendė jų civilinių ieškinių klausimo, o tik pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą bei klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

12Civilinės ieškovės I. D. atstovas savo skunde teigia, kad dėl civilinės ieškovės I. D. pareikšto ieškinio teismas nepriėmė jokio sprendimo.

13Iš bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teigdamas apie duomenų nepakankamumą bei galimybės apskaičiuoti žalos dydį nebuvimą, D. J. ir P. R. J. pripažino teises į civilinio ieškinio dėl išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepagrįstai. Ieškinys dėl neturtinės žalos paprastai turi būti išsprendžiamas baudžiamoje byloje (kasacinės bylos Nr. 2K-343/2011, Nr. 2K-171/2009 ir kt.).

14Civilinės ieškovės I. D. reikalavimo teismas visai nesprendė, nors turėjo tuo klausimu priimti sprendimą (BPK 115, 307 str.).

15Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys yra pakankami, kad iš esmės išspręsti D. J. ir P.R. J., taip pat I. D. pareikštų civilinių ieškinių klausimus. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

16Dėl D. J. ir P. R. J. apeliacinio skundo

17D. J. ir P.R. J. prašo priteisti jiems po 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei po 350 Lt kiekvieną mėnesį išlaikymui iki jų mirties (1 t., 175-176 b.l.).

18Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į teismų praktiką.

19Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems atlygintinų neturtinės žalos sumų, teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra kompensacinė ir ja yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes, tačiau ji negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Dėl veikų, numatytų BK 281 str. 5 d. nukentėjusiesiems teismų buvo priteistos įvairios sumos. Pavyzdžiui, eismo įvykio metu žuvus nukentėjusiosios sūnui, jai iš kalto asmens priteista 40 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196/2009, kitu atveju žuvusiojo tėvams priteista po 50 000 Lt kiekvienam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29/2009). Kasacinėje byloje Nr. Nr. 2K-539/2010 konstatuota, jog eismo įvykio metu žuvus sūnui priteisimas tėvams po 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo neprieštarauja teismų praktikai. Atskirais atvejais buvo priteistos ir didesnės sumos, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes, į BK 281 str. 5 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos padarinius, siekdama išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat teismų praktika, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų D. J. ir P.R. J. prašomi priteisti po 150 000 Lt neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, nes neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijų ir prieštarauja esamai teismų praktikai.

20Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusiuosius mirusiojo tėvus su eismo įvykyje žuvusiu D. J. siejo artimi, glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio ryšiai, pagalba. Nekyla abejonių, kad netikėta sūnaus netektis buvo didelis dvasinis sukrėtimas nukentėjusiesiems, jog tėvai dėl sūnaus netekties patiria dvasines kančias iki šiol. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą mirusio tėvams, būtina atsižvelgti ir į tai, kad D. J. gyveno savarankišką gyvenimą, dirbo, buvo sukūręs faktinę šeimą ir gyveno kartu su sugyventine J. Š. ir judviejų mažamečiu sūnumi. Bylos duomenimis taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusieji būtų buvę žuvusiojo išlaikomi - gyveno atskirai. Pažymėtina, jog net tyčinių nužudymų atveju nukentėjusiesiems teismų praktikoje dažniausiai bendra suma priteisiamas apie 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Konkrečiu atveju žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neatsargia kaltės forma. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, jog nuteistasis A. B. būtų itin grubiai pažeidęs KET reikalavimus – vairavo automobilį būdamas blaivus, sąmoningai sukelti autoįvykio nenorėjo. Nors ir nėra esminė aplinkybė nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau įvertintina ir tai, jog kaltininkas kritiškai vertino savo elgesį, pergyveno dėl eismo įvykio ir jo padarinių. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl neturinės žalos dydžio pagal D. J. mažamečio sūnaus P. J. atstovės J. Š. civilinį ieškinį ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra apskųstas, tačiau teismas pripažino teisę ir į šio ieškinio tenkinimą, dydžio klausimą perduodant spęsti civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybės apimtis atlyginant dėl šio įvykio žalą neapsiriboja tik D. J. ir P. R. J. ieškinių sumomis ir bendra atlygintina suma galimai bus didesnė.

21Kadangi neturtinės žalos atlyginimas priteistinas ne iš paties kaltininko, o iš už žalos atlyginimą atsakingos įmonės, nėra būtinybės aptarti žalą padariusio A. B. turtinės padėtį (Nr. 2K-204/2013).

22Pripažįstant, jog šia neatsargia veika sukeltos neatstatomos pasekmės – žmogaus žūtis bei atsižvelgiant į aukščiau aptartas neturtinės žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes ir teismų praktiką, žuvusiojo tėvams D. J. ir P. R. J. teisinga priteisti po 30 000 neturtinės žalos atlyginimo.

23D. J. ir P.R. J. taip pat prašo priteisti po 350 Lt kiekvieną mėnesį jiems išlaikyti iki mirties. Šis jų prašymas netenkintinas.

24CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie galėjo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

25Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo, konstatuotina, jog D. J. ir P. R. J. reikalavimai priteisti periodines išmokas yra nepagrįsti.

26Pagal D. J. ir P.R. J. parodymus, jų žuvusysis sūnus D. J. jiems padėjo materialiai, juos išlaikė. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiųjų teiginiai apie žuvusiojo jų išlaikymą nėra pagrįsti. Išlaikymu CK 6.284 str. 1 d. prasme suvokiama ne bet kokia materiali parama, o materialinių ir kitokių asmens pragyvenimui reikalingų išteklių teikimas nuolat ir esminio dydžio, užtikrinant gyvenimo poreikių pagrindinę dalį (kasacinė byla Nr. 3K-3-484/2006). Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusieji D. J. ir P.R. J. gyvena kartu, D. J. buvo ir yra iš dalies darbinga, kas mėnesį gauna 450,50 Lt dydžio darbo užmokesčio bei dar gauna 314,91 Lt dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensiją, P.R. J. kas mėnesį taip pat gauna 776,68 Lt dydžio pensiją. Bendros jų šeimos pajamos sudaro apie 1542,09 Lt per mėnesį.

27Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki žūties D. J. maždaug ketverius metus gyveno su sugyventine J. Š., su kuria kartu augino judviejų sūnų P. J., gim. ( - ). Pagal byloje pateiktus duomenis D. J. gaudavo apie 1000 Lt darbo užmokesčio (2 t., 157 b.l.), iš ko dalį skirdavo maistui, būstui bei vaikui išlaikyti. J. Š. teigė, jog žuvusiojo D. J. pajamos buvo pagrindinės šeimos pajamos, o ji prieš D. J. žūtį gaudavusi tik 72 Lt.

28Pagal byloje teismui pateiktus duomenis civilinių ieškovų D. J. ir P. R. J. šeimos mėnesinės pajamos buvo net gi didesnės už D. J. faktinės šeimos pajamas. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog žuvusysis D. J. prieš žūdamas galėjo išlaikyti ne tik savo faktinę šeimą, bet ir tėvus. Pažymėtina, jog nukentėjusieji D. J. ir P. R. J. savo reikalavimus dėl išlaikymo iš esmės grindžia nepritekliumi ir savo poreikiais, teismui yra pateikę duomenis apie pajamas, turimą turtą, būsto išlaikymo bei renovavimo išlaidas, tačiau tai nėra pagrindas išlaikymui priteisti. Tai, kad žuvusysis sūnus D. J. padėdavo tėvams, kartais jiems atveždamas maisto produktų, nupirkdamas vaistų ar pan., dar neleidžia teigti, jog įstatymo prasme tėvai buvo jo išlaikomi. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. J. ir P. R. J. reikalavimai dėl periodinių išmokų jiems priteisimo iki gyvos galvos yra nepagrįsti.

29Dėl I. D. ieškinio

30Eismo įvykyje žuvusiojo D. J. sesuo I. D. pareiškė 25 879,20 Lt civilinį ieškinį dėl išlaidų, susijusių su laidotuvėmis bei teismui pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (1 t., 183-189 b.l.; 4 t., 5-7 b.l.).

31CK 6.291 str. 1 d. numato – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos.

32Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl civilinės ieškovės I. D. turėtų išlaidų už D. J. laidojimo paslaugas bei kapavietės sutvarkymą. Akivaizdu, kad visos pagrįstos I. D. išlaidos yra tiesiogiai susiję su įvykusiu eismo įvykiu ir atsiradusiais neigiamais padariniais, todėl jai priteisina visa prašoma suma – 25 879,20 Lt.

33Dėl civilinio atsakovo

342012 m. sausio 11 d. įvykusiame eismo įvykyje kaltininko A. B. vairuotos transporto priemonės – krovininis automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe KÖGEL, valst. Nr. ( - ), buvo apdraustos civilinės atsakomybės draudimu ( - ) dėl žalos, padarytos naudojant transporto priemonę 500 000 eurų turtinės žalos ir sužalojimų padarymo atveju ir 2 500 000 eurų draudiminio įvykio atveju, ką patvirtina draudimo polisai Nr. ( - ) ir ( - ) (T.1, bl. 74-77). Nukentėjusiesiems priteistinos sumos neviršija aptartų žalos atlyginimo ribų, kai žalą privalo atlyginti draudimo įmonė. Įrodymų dėl aplinkybių, kurios šalintų draudimo įmonės atsakomybę atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą, byloje nėra. Todėl žalos atlyginimas nukentėjusiesiems D. J., P. R. J. ir I. D. priteistinas iš draudimo įmonės ( - ).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

36Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendį ieškinių išsprendimo dalyje:

37panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems D. J. ir P. R. J. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ir priteisti nukentėjusiųjų D. J. ir P. R. J. naudai kiekvienam iš ( - ) po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

38Kitą D. J. ir P. R. J. ieškinio dalį atmesti.

39I. D. priteisti iš ( - ) 25 879 Lt 20 ct turtinės žalos atlyginimo.

40Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. prokurorei Rimai Matulionienei,... 3. gynėjui advokatui Sauliui Avižai,... 4. nukentėjusiesiems P. R. J., D. J., J. Š., civilinės ieškovės I. D.... 5. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 11 d. apie 11.50 val.,... 8. Nukentėjusieji P. R. J. ir D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio... 9. Civilinės ieškovės I. D. atstovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. Nukentėjusiųjų D. J. ir P. R. J. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, o... 11. Apeliaciniais skundais ginčijamas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-29... 12. Civilinės ieškovės I. D. atstovas savo skunde teigia, kad dėl civilinės... 13. Iš bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį... 14. Civilinės ieškovės I. D. reikalavimo teismas visai nesprendė, nors turėjo... 15. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys yra pakankami, kad iš... 16. Dėl D. J. ir P. R. J. apeliacinio skundo ... 17. D. J. ir P.R. J. prašo priteisti jiems po 150 000 Lt neturtinės žalos... 18. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 19. Sprendžiant dėl nukentėjusiesiems atlygintinų neturtinės žalos sumų,... 20. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusiuosius... 21. Kadangi neturtinės žalos atlyginimas priteistinas ne iš paties kaltininko, o... 22. Pripažįstant, jog šia neatsargia veika sukeltos neatstatomos pasekmės –... 23. D. J. ir P.R. J. taip pat prašo priteisti po 350 Lt kiekvieną mėnesį jiems... 24. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju... 25. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą dėl žalos atlyginimo... 26. Pagal D. J. ir P.R. J. parodymus, jų žuvusysis sūnus D. J. jiems padėjo... 27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki žūties D. J. maždaug ketverius metus... 28. Pagal byloje teismui pateiktus duomenis civilinių ieškovų D. J. ir P. R. J.... 29. Dėl I. D. ieškinio ... 30. Eismo įvykyje žuvusiojo D. J. sesuo I. D. pareiškė 25 879,20 Lt civilinį... 31. CK 6.291 str. 1 d. numato – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo... 32. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl civilinės ieškovės I. D. turėtų... 33. Dėl civilinio atsakovo... 34. 2012 m. sausio 11 d. įvykusiame eismo įvykyje kaltininko A. B. vairuotos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., ... 36. Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendį ieškinių... 37. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiesiems D. J. ir P. R. J.... 38. Kitą D. J. ir P. R. J. ieškinio dalį atmesti.... 39. I. D. priteisti iš ( - ) 25 879 Lt 20 ct turtinės žalos atlyginimo.... 40. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....