Byla 2-7-180/2016
Dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. R. atskirąjį skundą atsakovui Likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ bankroto byloje Nr. B2-2267-611/2013 dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovės BAB banko ,,Snoras“ (dabar likviduojama) 2011 m. balandžio 21 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110421V990004 ir taikyti restituciją – grąžinti jai 38 499 Lt.

4Teigė, kad nuvykusi į banką ir pasiteiravusi dėl reklamuojamų obligacijų, banko darbuotojas užtikrino, kad obligacijų įsigijimas – tokia pat saugi investicija kaip ir terminuotasis indėlis, tik užtikrinantis didesnes palūkanas, visi banko įsipareigojimai apdrausti. Atsakovės atstovo pateiktoje pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo taip pat nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka. Nesuabejojo, kad jei atsakovė taps nemoki, obligacijos bus išpirktos. Obligacijų įsigijimo sutartį pasirašė. Kai 2011 m. gruodžio 7 m. bankui buvo iškelta bankroto bylą, sužinojo, kad obligacijų turėtojai nepatenka į apdraustųjų sąrašą. Įsitikinusi, kad buvo sąmoningai suklaidinta, atsakovei pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis. Ginčijamoje sutartyje nenurodyta apie draudžiamus ne visus banko įsipareigojimus ar taikomas kokias nors išimtis.

5Ji (ieškovė) neturi investavimo patirties, pakankamai žinių, atitinkamo išsilavinimo, įgūdžių, kad priimti pagrįstą investicinį sprendimą ir įvertinti su tuo susijusią riziką. Teigia, kad ji suklydo iš esmės, todėl ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Jei būtų žinojusi, kad obligacijos nedraudžiamos, nebūtų sudariusi ginčijamo sandorio.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškinį atmetė.

8Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendė, kad ieškovė atsisakė pateikti atsakovei informaciją apie save, žinias ir patirtį investavimo srityje. Tokios informacijos nepateikimo pasekmės jai buvo išaiškintos pasirašant. Dublike ir teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad prieš pirkdama obligacijas, turėjo investavimo patirties, yra investavusi į sudėtingesnes finansines priemones nei obligacijų įsigijimas, bendravo su finansų makleriais, naudojosi jų paslaugomis. Teismas sprendė, kad ieškovei buvo žinoma investavimo paslaugų esmė. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas jos iniciatyva. Ieškovė po to buvo sudariusi su atsakove terminuoto indėlio sutartis; paskelbus apie atsakovo nemokumą gavo per 70 000 Lt indėlio draudimo išmoką. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė suprato obligacijų įsigijimo riziką ir tokiu būdu ją diversifikavo. Ieškovė neįrodinėjo, kad nebuvo susipažinusi su obligacijų emisijos prospektu ir galutinėmis sąlygomis. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovė parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – aprašymas) ir kitus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau – santrauka).

9Teismas nustatė, kad Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme yra atskleidžiama su obligacijų įsigijimu susijusi atsakovės, kaip emitento, nemokumo rizika. Ieškovė neįrodė teiginio, kad atsakovės darbuotojas ją informavo apie obligacijų draudimą indėlių draudimu. Nei obligacijų įsigijimo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos apie obligacijų draudimą pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3-io punkto nuoroda, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant į paminėtos sąlygos turinį, yra blanketinė norma, nukreipianti į įstatymų nuostatas, nes ši sutartis yra bendro pobūdžio, pagal kurią atsakovė kaip finansų makleris įsipareigojo teikti ieškovei investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos – ne. Teismo vertinimu, ieškovei ši aplinkybė turėjo būti suprantama dėl jos turėtos ankstesnės investavimo patirties. Aplinkybė, kad atsakovė obligacijas aiškino kaip alternatyvą indėliui, nereiškia, kad tai tapatus indėliui produktas, nes alternatyva reiškia panašumą, bet ne tapatumą. Be to, saugumas taip pat nereiškia indėlio draudimo taikymo, o atsakovo viešai pristatoma informacija nesudarė pagrindo saugumą suprasti kaip indėlio draudimo taikymą. Saugumas gali būti suprantamas ir kaip banko patikimumas, gebėjimas įvykdyti prisiimtas prievoles. Teismas sprendė, kad viešai atsakovo platinta informacija apie obligacijas negalėjo ieškovės suklaidinti.

10Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės argumentus, kad suklydimui turėjo įtakos jos nėštumas, pasikeitusi emocinė būsena. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų įsivaizdavimas dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės ar apgaule.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovė S. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Priešingai nei sprendė teismas, ji (apeliantė) negavo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede nurodytų dokumentų. Nepriklausomai nuo to ar šie dokumentai buvo įteikti, atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie investavimo riziką, nes paminėtuose dokumentuose nėra nurodyta, kad obligacijoms netaikomas draudimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012).
  2. Teismas neteisingai nusprendė, kad nei obligacijų įsigijimo sutartyje, nei kitame dokumente nėra nuostatų apie obligacijų įsigijimui taikomą draudimą. Sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Nenurodoma nei jokių išimčių, nei kitų sąlygų. Ši nuostata yra specialiai klaidinanti, kad klientas negalėtų tinkamai įvertinti prisiimamos rizikos.
  3. Teismas neįvertino byloje esančių dokumentų, susijusių su ieškovės indėlių sutartimis, investavimu, todėl nepagrįstai sprendė, kad ji (ieškovė) turėjo investavimo patirties, kad ji diversifikavo investavimo riziką. Kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai taip pat yra nesudėtinga finansinė priemonė. Dėl investavimo žinių ir patirties trūkumo per trumpą laikotarpį patyrė didelių nuostolių. Vėliau buvo sudaromi tik terminuoti indėliai. Be to, bankui tapus nemokiu, ji (apeliantė) gavo ne 70 000 Lt, bet 47 337,94 Lt draudimo išmoką.
  4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovės reklama ir viešai skelbiama informacija nėra klaidinanti.
  5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ji (apeliantė) buvo nėščia (iki gimdymo buvo likusios devynios dienos). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad trečiąjį nėštumo mėnesį, o ypatingai jam baigiantis, moterys sunkiai užmiega, jas kankina nemiga, nerimas, nuovargis, todėl tai neabejotinai turėjo reikšmės jos gebėjimui suvokti neaiškią ir neišsamią informaciją.

13Atsakovė – LAB bankas ,,Snoras“, ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantė neįrodė banko ar jo darbuotojų tyčinių nesąžiningų veiksmų ir (ar) neveikimo. Ji teigia buvusi suklaidinta, kai sudarinėjo ginčijamus sandorius, neatskleidus jai esminės aplinkybės – jos įgyjamas finansinis produktas nėra apdraustas. Apeliantė neteigia, kad ji pati domėjosi sudaromo sandorio sąlygomis. Byloje esantys įrodymai apie jos patirtį investuojant įrodo, kad draudimo taikymas ar netaikymas banko obligacijoms apeliantei nebuvo esminė sąlyga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė atsisakė pateikti informaciją apie investavimo patirtį, turtinę padėtį. Net ir po sutarties sudarymo apeliantė turėjo galimybę susipažinti su įsigytu investavimo produktu, tačiau sandorį ėmė ginčyti tik bankui tapus nemokiam. Apeliantė pasirašydama patvirtino, kad gavo visus dokumentus, todėl ji galėjo įvertinti galimą riziką. Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme glaustai ir aiškiai atskleidžiama su obligacijos įsigijimu susijusi emitento nemokumo rizika. Ieškovės teiginiai dėl aptarnavimo sutarties nuostatų nepagrįsti, nes ji yra bendro pobūdžio, kurioje nesureguliuoti ginčo santykiai. Banko pareigos, susijusios su jo išleistais skolos vertybiniais popieriais yra įsipareigojimų investuotojams (ne indėlių) draudimo objektas. Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką, jeigu bankas investuotojo vertybinius popierius ar pinigus yra perleidęs ar panaudojęs be investuotojo valios (IĮIDĮ 9 str. 1 d.).

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2011 m. balandžio 21 d. sudarytos obligacijų įsigijimo sutarties, kurią apeliantė ginčija CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu.

18Apeliantė teigia, kad jos suklydimas, sudarant ginčijamą sandorį, pasireiškė tuo, kad dėl pateiktos jai klaidingos informacijos apie taikomą draudimo apsaugą, suklydo, vertindama sandoriu prisiimamą riziką. Be to, sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3-iame punkte numatytos sąlygos leido susidaryti nuomonę apie įsigyjamoms obligacijoms taikomą draudimą pagal IĮIDĮ.

19CK 1. 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas paminėtą teisės normą, yra taip pat pabrėžęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.).

20Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Sprendžiant dėl investuotojo suklaidinimo, taip pat svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

21Apeliantė teigia, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie galimą investavimo riziką. Teigdama, kad negavo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede nurodytų dokumentų – Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo, nors raštu patvirtino juos gavusi, čia pat teigia, kad paminėtuose dokumentuose pateikta informacija nelaikytina tinkama ir aiškiai suprantama, tokiu teiginiu pripažindama, kad tokių dokumentų įteikimas (neįteikimas) ginčui esminės reikšmės neturi.

22Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalį atsakovė, veikianti kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintojas ir finansų makleris, yra įpareigota aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, prieš pradedant teikti investicines paslaugas, atsakovė privalėjo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014).

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė atsisakė bankui suteikti informaciją apie savo investavimo tikslus, siekius, patirtį ir investavimo žinias, taip ne tik apribodama banko galimybes pateikti jai priimtiniausią pinigų investavimo variantą, bet ir prisiimdama su tuo susijusią pasekmių riziką investuoti į vertybinius popierius – obligacijas.

24Apeliantė teigia, kad sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ įtvirtinta klaidinanti sąlyga dėl banko įsipareigojimams taikomos draudiminės apsaugos suteikė jai pagrindą manyti, kad lėšos, sumokėtos už įsigyjamas banko obligacijas, apdraustos indėlių draudimu. Apeliantė vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012 pateiktais išaiškinimais, kad ši sutarties sąlyga sudarė pagrindą susiformuoti klaidingą nuomonę apie dėl siūlomos finansinės priemonės draudimo apsaugos.

25Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas ne tik savo paties išaiškinimų, pateiktų bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra tapačios, bet ir kasacinio teismo praktikos. Tai įpareigoja Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Apeliantės nurodytą „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 straipsnio sąlygą kasacinis teismas yra įvertinęs 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015. Teismas sprendė, kad sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015).

26Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad draudžiamumo aspektas apeliantei nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką apeliantei turėjo informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą, priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti jos apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei ši aplinkybė nebuvo esminė, dėl to nėra pagrindo teigti, kad jos detaliai neaptarus, ji buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų ar apgauta, dėl ko, esant kitoms aplinkybėms, ji nebūtų sudariusi analogiškos sutarties.

28Byloje nustatytos faktinės aplinkybės: apeliantė 2005 metais įgijo odontologijos magistro diplomą, t. y. įgijo aukštąjį išsilavinimą; ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo 29-rių metų amžiaus; nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. liepos 31 d. buvo sudariusi iš viso septyniolika terminuoto indėlio įvairia valiuta (eurais, litais) sutarčių, kurių vidutinė suma – apie 2 400 Eur, didžiausia – 5 811,95 Eur; iki ginčijamo sandorio apeliantė buvo sudariusi keturiolika terminuoto indėlio sutarčių, po ginčo sandorio – keturias (87 b. l.); 2007 metais ji investavo, įsigydama Swedbank rytų Europos nekilnojamojo turto akcijų fondo vienetus, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė buvo pakankamai išsilavinusi ir turėjo investavimo patirties, todėl labiau tikėtina, kad, sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, apeliantei dėl amžiaus, išsilavinimo, investavimo patirties buvo suprantama, kad yra sudaromas sandoris savo turiniu skiriasi nuo terminuotojo indėlio sutarties, ir sudaromo ginčo sandorio esmė – ne taupymas, o investavimas. Be to, teismų praktikoje laikomais pozicijos, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Vien dėl to, kad atsakovė bankrutavo, o apeliantė to nesitikėjo, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė buvo suklaidinta dėl sandorio esmės. Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi didesnė jo grąža, t. y. mokamų palūkanų dydis, kuris buvo didesnis net kelis kartus už indėlio palūkanas.

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, sudarydama ginčo sandorį, dėl savo amžiaus, išsilavinimo, investavimo patirties privalėjo suprasti jos sudarytų ir sudaromų skirtingo pobūdžio sandorių esmę, tačiau dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo to nepadarė ir taip prisiėmė ginčo sandorio galimų pasekmių riziką. Privalėdama suvokti esminius paminėtų sandorių skirtumus, apeliantė neturėjo pagrindo tikėtis, kad obligacijoms bus taikoma indėlių draudiminė apsauga; be to, tokios nuostatos nebuvo ginčijamo sandorio sąlygose.

30Atmestini kaip nepagrįsti, deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad tinkamai nesuvokė sudaromo sandorio sąlygų dėl nėštumo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie apeliantės emocinės būsenos pasikeitimus dėl nėštumo, kad ji negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti teisingą sprendimą. Apeliantės nurodytos aplinkybės (trečiąjį nėštumo mėnesį visos moterys sunkiai užmiega, jas kankina nemiga, nerimas, nuovargis) nėra pripažintos kaip visuotinai žinomos aplinkybės (apeliantės požiūriu taip turi būti vertinama jos nurodyta būsena), galėjusios nulemti ginčo sandorio sudarymą, be to neįrodyta, kad apeliantės būsena sudarant ginčo sandorį buvo būtent tokia ir sutrukdė teisingai įvertinti sudaromo sandorio esmę.

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, pasirašydama ginčijamą obligacijų sandorį, suklydo dėl savo didelio neatsargumo, neįsigilindama sandorio esmę, į tai, kad obligacijos nėra apdraustos pagal IĮIDĮ, ką turėtų padaryti normaliai atidus ir protingas asmuo, pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

32Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikšmingi.

33Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir trečiajam asmeniui.

36Iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo) akivaizdu, kad atsakovė BAB banko ,,Snoras“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 392,49 Eur, o trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ – 525,66 Eur. Šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius (paslaugų suteikimo metu galiojusi redakcija).

37Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Rekomendacijų 11 p.). Teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas priteisti visas atsakovo ir trečiojo asmens prašomas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei ir trečiajam asmeniui iš apeliantės (ieškovės) priteistina po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

38Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovės S. R. (a. k. ( - ) atsakovei – likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“ (j. a. k. 112025973) ir trečiajam asmeniui – valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 4. Teigė, kad nuvykusi į banką ir pasiteiravusi dėl reklamuojamų obligacijų,... 5. Ji (ieškovė) neturi investavimo patirties, pakankamai žinių, atitinkamo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškinį atmetė.... 8. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendė, kad ieškovė... 9. Teismas nustatė, kad Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms... 10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės argumentus, kad... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovė S. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus... 13. Atsakovė – LAB bankas ,,Snoras“, ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2011 m. balandžio 21 d. sudarytos... 18. Apeliantė teigia, kad jos suklydimas, sudarant ginčijamą sandorį,... 19. CK 1. 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 20. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 21. Apeliantė teigia, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti... 22. Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė atsisakė bankui suteikti... 24. Apeliantė teigia, kad sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir... 25. Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas ne tik savo paties išaiškinimų,... 26. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad draudžiamumo aspektas... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei ši aplinkybė nebuvo esminė,... 28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės: apeliantė 2005 metais įgijo... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, sudarydama ginčo sandorį, dėl... 30. Atmestini kaip nepagrįsti, deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad tinkamai... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, pasirašydama ginčijamą... 32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra... 33. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją keisti ar naikinti... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 36. Iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo... 37. Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte... 38. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337... 39. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.... 40. Priteisti iš ieškovės S. R. (a. k. ( - ) atsakovei – likviduojamai akcinei...