Byla 2-1066-527/2012
Dėl 226.254,24 Lt nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys: E. Č. ir D. M.)

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Sidonija“ atstovui bankroto administratorės UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ atstovei Ingai Macijauskaitei, atsakovui V. P. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Sidonija“ administratorės UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ ieškinį atsakovui V. P. dėl 226.254,24 Lt nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys: E. Č. ir D. M.) ir

Nustatė

2ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-4) bei 2012-05-11 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 160-163), prašo priteisti iš atsakovo 226.254,24 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė ieškinį pareiškė vadovaudamasi LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Reikalaujamą priteisti žalos atlyginimo sumą sudaro atsakovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.

3Dėl momento, nuo kurio įmonė tapo nemoki. Ieškovė 2005-2007 m laikotarpiu sudarė šias stambesnes sutartis: 2005-12-12 rangos sutartis (sutarties kaina 200.140 Lt, terminas – iki 2006-12-01); 2005-12-29 pirkimo–pardavimo sutartis (sutarties kaina 95.967,63 Lt); 2006-01-03 remonto darbų sutartis (sutarties kaina 155.962,16, terminas – iki 2006-05-15); 2006-06-15 rangos sutartis (sutarties kaina 50.757,17 Lt, terminas – iki 2006-10 mėn.); 2006-08-01 rangos sutartis (sutarties kaina 58.000 Lt); 2006-08-07 rangos sutartis (sutarties kaina 1.900.000 Lt, terminas – iki 2007-10-01 (realiai vykdyta iki 2009-01 mėn.)); 2007-08-10 rangos sutartis (sutarties kaina 59.653,96 Lt, terminas – iki 2007-10-31); 2007-09-04 rangos sutartis (sutarties kaina 23.655,69 Lt); 2007-11-16 rangos sutartis (sutarties kaina 22.457,55 Lt, terminas – iki 2007-12-15). Taigi visą nurodytą laikotarpį įmonė dirbo, buvo sudariusi ilgo laikotarpio sutarčių, pagal jas buvo atsiskaitoma. 2006-08-07 buvo sudarytas stambiausias įmonės sandoris, rangos sutartis, kurios kaina yra 1.900.000 Lt. Darbai pagal šią sutartį buvo vykdomi iki 2009 m. pradžios, už darbus buvo atsiskaitoma. Likusi iki šios dienos nesumokėta suma pagal šią sutartį yra 9.906 Lt. Ieškovė neturi duomenų apie 2008 m. sudarytas stambesnes sutartis, tačiau smulkūs darbai nesudarant atskirų sutarčių buvo vykdomi. Taip pat ieškovė neturi duomenų apie 2009 m. sudarytas sutartis. Iš administratoriui perduotų įmonės finansinių dokumentų matyti: 1) 2006-12-31 (duomenys iš apyvartos žiniaraščio (suvestinės)): ilgalaikis turtas sudarė 557.412,32 Lt; trumpalaikis turtas –561.388,30 Lt; turto iš viso – 1.118.800,62 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –707.839,11 Lt; 2) 2007-12-31 (duomenys iš apyvartos žiniaraščio (suvestinės)): ilgalaikis turtas – 39.830,80 Lt; trumpalaikis turtas – 671.123,80 Lt; turto iš viso –710.954 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –786.213,01 Lt; 3) 2008-12-31 (duomenys pagal balansą): ilgalaikis turtas – 16.723 Lt; trumpalaikis turtas – 301.570 Lt; turto iš viso –318 293 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 457.429 Lt; 4) 2009-12-31 (duomenys pagal balansą): ilgalaikis turtas – 928 Lt; trumpalaikis turtas – 125.001 Lt; turto iš viso – 125.929 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –340.597 Lt; 5) 2010-12-31 (duomenys pagal balansą): ilgalaikis turtas – 1 Lt; trumpalaikis turtas – 83.837 Lt; turto iš viso – 83.838 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 368.284 Lt; 6) 2011-02-22 (duomenys pagal balansą): ilgalaikis turtas – 1 Lt; trumpalaikis turtas – 60.097 Lt; turto iš viso – 60.098 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 342.099 Lt. Pagal perduotus dokumentus matyti, kad 2009 m. gerokai sumažėjo įmonės ilgalaikio turto. Šiuo laikotarpiu buvo parduota ir dalis įmonės trumpalaikio turto, dar 2008 m. buvo parduotas vienas įmonės automobilis, teismui pateikia tai patvirtinančias sąskaitas faktūras. Be to, iš darbuotojų finansinių reikalavimų matyti, kad jau nuo 2009 m. pradžios su darbuotojais nebuvo visiškai atsiskaitoma. 2009 m. dalis kreditorių pateikė raginimus atsiskaityti su jais. Todėl, ieškovės nuomone, būtent 2009 m. (o konkrečiai – 2009-08-01, ką ieškovės atstovė sukonkretino teismo posėdyje)) įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tačiau bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2011-03-16 Kauno apygardos teismo nutartimi pagal 2011-02-22 teisme priimtą įmonės darbuotojo A. S. ieškinį.

4Dėl atsakovo byloje ir jo atsakomybės sąlygų. ĮBĮ įstatyme numatyta, kad pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turi tiek įmonės vadovas, tiek jos savininkas (savininkai). Tačiau šių asmenų santykis su įmone yra skirtingas. CK 2.81 str. 1 d. numato, kad „juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus“, o ne savininkus, pirminė pareiga atstovauti bendrovei teisme ir vesti bylas jos vardu tenka administracijos vadovui (LAT 2011-03-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2011). LAT pažymėjo, kad „administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“ (LAT 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Taigi bendrovės vadovas, vadovaudamas kasdienei bendrovės veiklai, geriausiai žinodamas, kokia yra bendrovės padėtis ir elgdamasi pagal „rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą“ (LAT 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011), turi pareigą pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingu atveju, laiku neiškėlus bankroto bylos, skolos kreditoriams tik didėja, be to, galimai atsiranda ir nauji kreditoriai ir taip sumažėja kreditoriams dengtinų skolų sumos, įmonės nemokumas didėja toliau. Dėl šių priežasčių ieškinys yra reiškiamas buvusiam įmonės vadovui. Be to, byloje yra nustatyta, kad visos UAB „Sidonija“ akcijos 2009 m. (kuomet, manytina, įmonė tapo nemoki) priklausė E. Č. ir atsakovui. 2010-06-07 visos įmonės akcijos buvo perleistos D. M.. Taigi tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys šioje byloje yra tinkami. Taigi pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad įmonės finansinė padėtis nuo 2009 m. buvo ypatingai sudėtinga, buvo parduodamas ilgalaikis turtas, įmonė vėlavo atsiskaityti su darbuotojais, toliau didėjo įmonės įsiskolinimai. Tačiau darbuotojo A. S. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo o teisme buvo priimtas tik 2011-02-22. Kadangi įmonės vadovas dėl bankroto bylos nemokiai įmonei laiku nesikreipė, įmonė atsidūrė situacijoje, kuomet nėra turto, kuriuo būtų galima dengti įsiskolinimus įmonės kreditoriams. Todėl įmonės vadovui neatlikus veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti (t. y. įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), atsirado žala įmonės kreditoriams. Kadangi nėra turto, iš kurio būtų galima dengti įmonės įsiskolinimus kreditoriams, kreditoriams padaryta žala yra 226.254,24 Lt, t. y. teismo patvirtintų reikalavimų suma ieškinio padavimo dienai. Vienintelis bankroto administratoriui perduotas įmonės turtas – banko sąskaitoje buvę 17.710 Lt. Pagal įmonės balansą ir kitus finansinius dokumentus matyti, kad įmonei nuosavybės teise taip pat priklauso turto už 32.482 Lt, tačiau šis turtas bankroto administratoriui nėra perduotas. Teismui buvo paduotas ieškinys dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui neperdavus įmonės turto paskirtam bankroto administratoriui, tačiau atsakovas nesutiko su jam pareikštu ieškiniu ir nurodė, jog faktiškai turtas bankroto bylos iškėlimo dienai neegzistavo, nors ir yra apskaitytas. Kauno apygardos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei priteistas tik 1 Lt. Teisme taip pat pareikštas ieškinys dėl debitorinio įsiskolinimo ieškovei priteisimo ir UAB „AKS būstas“ (į. k. 300577072), tačiau 2012-03-15 priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, byla neišnagrinėta. Kadangi bankroto byloje be kreditorių finansinių reikalavimų taip pat dengtinos yra ir administravimo išlaidos (BUAB „Sidonija“ 2011-08-01 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta bendra 20.000 Lt sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo), taip pat nėra aiški baigtis kitų teisme nagrinėjamų su ieškove susijusių bylų, nėra pagrindo mažinti pareikštą ieškinį.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 50-53) prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nes prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neįrodė reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio. Ieškovę atstovaujančiam bankroto administratoriui buvo perduoti visi atsakovo kaip įmonės vadovo žinioje bankroto bylos iškėlimo dieną buvę įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Tokiu būdu ieškovė, atlikusi minėtų duomenų išsamią analizę, privalėtų tiksliai įvardinti laikotarpį dėl įmonės nemokumo stadijos atsiradimo arba kokiu momentu atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai reikia įvertinti, koks tuo metu buvo įmonės turto vertės ir neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų santykis (t. y., kokia dalimi, lyginant finansinių duomenų vertines išraiškas, įmonė nebuvo pajėgi padengti kreditorinių įsipareigojimų) bei gautą rezultatą palyginti su atitinkamais 2011-03-28 duomenimis. Yra būtina nustatyti, kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento. Yra pagrįsta, jog iš atsakovo kaip asmens, atsakingo už laiku neiškeltą įmonės bankroto bylą, kaip įmonei sąlygotus nuostolius turėtų būti reikalaujama atlyginti būtent minėtą skirtumą tarp įmonės neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, o ne visą bankroto byloje patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą, kurios dalis galimai jau egzistavo ir tuo metu, kuomet atsakovas kaip atsakingas asmuo privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo - t. y. atsakovas gali būti laikomas atsakingu tik už tą kreditorinių reikalavimų dalį, kuria įmonės neįvykdytini įsipareigojimai padidėjo laiku neiškėlus bankroto bylos ieškovei. Be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad bankrutuojanti įmonė turi turto. Kreditoriniai reikalavimai bankroto bylose tenkinami iš lėšų, gautų ĮBĮ nustatyta tvarka realizavus įmonės turtą. Reikalaudama priteisti patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžio nuostolius (226.254,24 Lt), ieškovė visiškai ignoruoja įmonės valdomo turto vertę, nors reikalaujamos sumos dydis turėtų būti sumažintas suma, kuria kreditorių reikalavimai gali būti patenkinti iš įmonės turto. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kokio dydžio nuostolius atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sąlygojo įmonei (ieškovei) ar jos kreditoriams, taigi neįrodė dėl atsakovo kaltės kilusios atlygintinos žalos dydžio, dėl ko ieškovės reikalaujama priteisti 226.254,24 Lt suma vertinta kaip nepagrįsta, o ieškovės reikalavimas negali būti tenkintas. Be to, atsakovas 2007 m. rudenį nuosavybės teise įsigijo 75% ieškovės akcijų, likusieji 25% įmonės akcijų nuosavybės teise priklausė E. Č., iš kurio nurodytuosius 25% akcijų atsakovas 2010 m. gegužės pabaigoje nupirko. 2010-06-07 atsakovas visas 100% įmonės akcijas perleido D. M. ir nebėra įmonės akcininkas (b. l. 54-56). Įvertinant tai ir vadovaujantis ĮBĮ 2 str. 9 dalimi pastebėtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rudens iki 2010 m. gegužės mėnesio pabaigos prievolę kreiptis dėl savalaikio bankroto bylos iškėlimo turėjo ne tik atsakovas, bet ir 25% akcijų savininkas E. Č.. Tuo tarpu nuo 2010-06-07 minėta prievolė atsirado ir vieninteliu įmonės akcininku tapusiam D. M. (ĮBĮ 8 str. 4 d., 2 str. 9 d.). Atsakovas mano, kad atsakomybė dėl nuostolių įmonei atlyginimo laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo šiuo atveju kyla ne tik atsakovui, kaip buvusiam įmonės valdymo organui, bet ir įmonės dalyviams tretiesiems asmenimis, kurie, kaip įmonės akcininkai, buvo susipažinę su turtine įmonės padėtimi. Be to, Akcinių bendrovių įstatymas (toliau –ABĮ) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskiria įmonės metinių finansinių ataskaitų tvirtinimo funkciją, todėl duomenys apie įmonės turtinę padėtį akcininkams tampa žinomi eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu.

6Atsakovas atsiliepime į 2012-05-11 ieškinį (t. 2, b. l. 8-11) bei 2012-07-16 rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 79-81) nurodė, kad kaip nepagrįstą vertina ieškovės poziciją, kad įmonė tapo nemoki 2009 m. ir todėl būtent atsakovui kilo prievolė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo nuomone, įmonė nemoki buvo dar prieš atsakovui tampant jos dalyviu ir vadovu (atsakovas ieškovės dalyviu (akcininku) tapo 2007-10-23, o įmonės vadovu – 2007-11-01). Tokią išvadą atsakovas daro iš byloje esančių UAB „Sidonija“ 2006-2007 m. balanso duomenų: 2006 m. balanse nurodyta, kad visas įmonės turtas nurodytu laiku siekė 810.568 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 745.957 Lt; 2007 m. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 867.899 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 700.007 Lt. Atsakovas neturi galimybės teismui pateikti informacijos apie 2006-2007 m. buvusius uždelstus ieškovės įsipareigojimus, nes jokiais bendrovės buhalteriniais dokumentais ir duomenimis nedisponuoja, tačiau iš faktinių aplinkybių, kad 2006 m. ir 2007 m. trumpalaikiai bendrovės įsipareigojimai siekė atitinkamai 92% ir 80% viso įmonės turto, atsakovas daro pagrįstą prielaidą, kad ieškovė jau 2006-2007 m. galimai buvo nemoki. Tokiu būdu, ieškovei tapus nemokiai dar iki atsakovui tampant bendrovės valdymo organu ir/ar dalyviu, nėra pagrindo laikyti atsakovą atsakingu už prievolės laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. Civilinė atsakomybė nurodytu atveju kyla asmenims, 2006-2007 m. buvusiems ieškovės dalyviais ir/ar vadovais. Atsakovas ieškovės dalyviu (akcininku) tapo 2007-10-23, o įmonės vadovu – 2007-11-01. Taigi atsakovo kaip ieškovės vadovo ar savininko atsakomybė už žalą, atsiradusią laiku nesikreipus dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 dalies prasme), galima tik nuo nurodytų momentų. Ieškovė neįrodė, kad už reikalaujamą priteisti žalą yra atsakingas atsakovas, o ne kiti iki minėtų 2007-10-23, 2007-11-01 laikotarpių įmonės dalyviais ir/ar vadovais buvę asmenys. Ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų atsakovo neteisėtiems veiksmams (neveikimui) ir priežastiniam ryšiui tarp galimos atsakovo neteisėtos veikos ir reikalaujamos priteisti žalos tinkamai pagrįsti, todėl neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė taip pat neįrodė žalos, patirtos dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), fakto ir dydžio. Ieškovė nepateikė jokių skaičiavimų - kokia nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma nustatytina įmonės tapimo nemokia momentu? Koks skirtumas susidaro tarp nurodytos sumos ir jau UAB „Sidonija“ bankroto byloje patvirtinto kreditorių finansinių reikalavimų dydžio (t. y. 226`254,24 Lt, kuriuos reikalaujama priteisti kaip tariamą žalą)? Būtent nurodyto skirtumo, susidariusio per delsimo laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laikotarpį, būtų pagrįsta ir teisinga reikalauti iš atsakingų asmenų kaip galimų ieškovo nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu vertinant būtent atsakovo atsakomybės klausimą, yra svarbu akcentuoti, kad atsakovo civilinė atsakomybė yra galima ne anksčiau kaip nuo 2007-10-23 – 2007-11-01 (atsakovui tapus įmonės akcininku/vadovu), taigi atsakovo neveikimu galimai sąlygotos žalos apimčiai nustatyti yra svarbu įvertinti minėtais laikotarpiais egzistavusias ieškovės pradelstų įsipareigojimų sumas. Ieškovė minimų aplinkybių pagrindžiančių įrodymų nepateikė, kuo neįvykdė prievolės pašalinti Kauno apygardos teismo 2012-05-03 nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo. Pastebėtina ir tai, kad, nors patikslintame ieškinyje nurodyta, jog buvęs įmonės vadovas (atsakovas) perdavė bankroto administratoriui įmonės turto (tame tarpe – 17.710 Lt lėšų banko sąskaitoje), be to, šiuo metu bylinėjimasis dėl skolos ieškovės naudai priteisimo iš UAB „AKS būstas“, ieškovė kaip įmonės nuostolius kreditorių patvirtintų reikalavimų apimtyje prašo priteisti pinigų sumą, kurios nemažina nei turimo įmonės turto, nei tenkintinų debitorinių reikalavimų sumomis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tik iš esamo įmonės turto tenkinus kreditorių reikalavimus ir užbaigus įmonės bankroto procesą yra įmanoma tiksliai nustatyti žalos (likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų apimtyje), jeigu tokia yra, faktą ir dydį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto procedūra nėra baigta, be to, skaičiuodama įmonės tariamai patirtą žalą (kreditorinių reikalavimų apimtyje), ieškovė nevertina esamo įmonės turimo turto ir trečiųjų asmenų debitorinių įsipareigojimų įmonei vertės. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-657/2012 BUAB „Sidonija“ ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovui nustatyta, kad dalis ieškovei priklausančių statybinių atsargų, dėl kurių tariamo iššvaistymo iš atsakovo reikalauta atlyginti 37.389,67 Lt žalos, buvo panaudotos UAB „AKS būstas“ atliekant sutartinius darbus pagal su minėta bendrove pasirašytą statybos rangos sutartį, tuo tarpu užsakovas (UAB „AKS būstas“) už atliktus darbus, taip pat ir minėta medžiagas neatsiskaitė (Kauno apygardos teismo įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1058-657/2012). Nagrinėjamos bylos atveju, skaičiuodama žalą, ieškovė nei minėto skolinio įsipareigojimo, nei kitų debitorinių įsipareigojimų ieškovės naudai nevertina, o žalą iš atsakovo reikalauja priteisti dar net nesant objektyviai paaiškėjusioms aplinkybėms dėl tokios žalos fakto egzistavimo ir jos dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto procedūra nėra baigta, skaičiuodama įmonės tariamai patirtą žalą (kreditorinių reikalavimų apimtyje), ieškovė netgi nevertina esamo įmonės turimo turto ir trečiųjų asmenų debitorinių įsipareigojimų įmonei vertės, todėl konstatuotina, kad tikslus žalos (jeigu tokia yra) faktas ir dydis neįrodytas.

7Atsakovas 2012-07-24 rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l. ) nurodė, jog pateikti 4 atliktų darbų aktai patvirtina, kad 2009 metais bendrovės medžiagos už 91.150,32 Lt buvo pristatytos ir panaudotos UAB „AKS būstas“ (į. k. 300577072) užsakymu, atliekant gyvenamųjų namų statybos Žeimelių g. ir Vienkiemių g. Kaune darbus pagal UAB „AKS būstas“ ir UAB „Sidonija“ sudarytą 2006-07-08 Statybos rangos sutartį Nr.06-08-07. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, 2009 metų balanse nurodytos „per vienerius metus gautinos sumos – 9.907 Lt“ yra ženkliai netikslios, nes vien reikalavimo teisė 2009 metais į UAB „AKS būstas“ sudarė 91.150,32 Lt.

8Trečiasis asmuo E. Č. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 79-83) prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl įmonės vadovo atsakomybės ir žalos dydžio. Atsakovas ieškovės įmonei vadovavo nuo 2007-10-24 iki 2010-06-07 (data tikslintina Akcininkų knygos duomenimis (b. l. 65-76)). Pagal ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatą, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, numatyta ĮBĮ 4 str. 4 p., įmonės vadovas privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, nors ir vertinant juridinio asmens vadovo atsakomybę išdėstytais argumentais, atkreiptinas dėmesys į CPK 178 str. imperatyvą - įrodinėjimo pareigą: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė reikalauja priteisti 226.254,24 Lt žalos atlyginimą, kuris lygus įmonės bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiui, nurodo, jog atsakovas laiku nesikreipė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str.). Vykdydama įrodinėjimo pareigą, ieškovė turi nurodyti, nuo kurio momento įmonė tapo nemoki ĮBĮ prasme, nuo kurio momento atsirado atsakovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kokia apimtimi padidėjo kreditoriniai įsipareigojimai, kurių įmonė nėra pajėgi padengti nuo to laiko, kuomet atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki faktinio bankroto bylos iškėlimo momento. Disponuodama atsakovo perduotais buhalteriniais dokumentais, ieškovė turi vertinti aplinkybę, jog įmonė turi turto. Kreditoriniai reikalavimai pirmiausia yra tenkintini iš lėšų, gautų ĮBĮ nustatyta tvarka realizavus įmonės turtą, ko pasekoje reikalaujamos priteisti iš atsakovo sumos dydis turi būti sumažintas suma, kuria kreditorių reikalavimai gali būti patenkinti iš įmonės turto. Tik realizavus bankrutuojančios įmonės turtą ir iš jo patenkinus kreditorių reikalavimus ĮBĮ 35 str. tvarka, apskaičiuotina tiksli žala, dėl kurios kilimo galimai kaltas arba nekaltas atsakovas. Tik žinodamas konkretų reikalavimą, atsakovas gali tinkamai gintis nuo ieškinio. Nevykdydama įrodinėjimo pareigos nurodytu aspektu, ieškovė apsunkina galimybę gintis nuo ieškinio, pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.). Esant atsakovo pareigai atsakyti už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai, nevykdymą, ieškovė nepateikė duomenų, kokio tiksliai dydžio žalą atsakovas savo neteisėtais veiksmais sąlygojo įmonei ar jos kreditoriams, o formuoti ieškinio sumą pagal bendrą kreditorinių reikalavimų apimtį yra nepagrįsta ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų, nes įmonė turi turto, iš kurio dengtini kreditorių reikalavimai, todėl šis ieškinys yra atmestinas. Dėl akcininko (trečiojo asmens E. Č.) atsakomybės. Kasacinio teismo 2004-02-18 nutartyje Nr. 3K-3-124/2004 pažymėta, kad CK 2.50 str. 2 d. ne tik įtvirtinta bendra taisyklė, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, bet numatyta ir išimtis, kad juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Kita išimtis numatyta CK 2.50 str. 3 d., kur nurodyta, kad juridinio asmens dalyviui papildoma (subsidiari) atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles atsiranda tais atvejais, kai juridinis asmuo negali savo prievolės įvykdyti dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. Tokios atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas yra CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinto civilinių teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai principo nesilaikymas. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Taigi juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesąžiningų jo veiksmų. Minėtoje kasacinio teismo 2004-02-18 nutartyje akcentuota, kad CK 2.50 str. 3 d. norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai sąlygoja, kad juridinis asmuo negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nustačius, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. LAT 2004-02-18 nutartyje buvo įvertinti juridinio asmens veiklai lemiamą įtaką turėjusio dalyvio aktyvūs ir sąmoningi tyčiniai veiksmai, kuriais buvo nesąžiningai siekiama išvengti juridinio asmens prievolės kreditoriui įvykdymo (naujo juridinio asmens įsteigimas, perkeliant į jį atsakingo kreditoriui juridinio asmens turtą ir veiklą, sprendimai išparduoti juridinio asmens turtą tretiesiems asmenims ir sudaryti kitus kreditoriaus atžvilgiu nesąžiningus sandorius). Šioje nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai grindžiami visiškai kitokio turinio faktinėmis aplinkybėmis - atsakovo kaip juridinio asmens vadovo neveikimu, pasyviu elgesiu, atsakovas taip pat akcentuoja trečiojo asmens kaip juridinio asmens dalyvio pasyvumą dėl nesikreipimo su pareiškimu savalaikiai iškelti ieškovei bankroto bylą. Šioje civilinėje byloje ir kitoje byloje, kurioje priimta atsakovo nurodyta LAT nutartis, nagrinėjamos iš esmės skirtingo turinio aplinkybės dėl subsidiarios atsakomybės juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiradimo sąlygų, todėl remtis toje nutartyje išdėstytais išaiškinimais negalima. Iš ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos turinio darytina išvada, kad akcininkų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sietina su jų žinojimu, turėjimu informacijos apie tai, kad įmonė turi pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, arba žinojimu, kad įmonė buvo viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Bendriausia informacija apie įmonės finansinę padėtį ir faktinę jos mokumo ar nemokumo būklę atskleidžiama įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje ir veiklos ataskaitoje, kuri turi būti teikiama tvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime. Išanalizavus balansus ir apyvartos žiniaraščius, darytina išvada, jog įmonės nemokumas ĮBĮ 2 str. 8 p. prasme (kuomet ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turimo turto) susidarė tik už 2009 metus. Įmonės vadovas neišviešino finansinės atskaitomybės už 2009 metus, neteikė finansinės atskaitomybės Registrų centrui, neinformavo akcininko apie įmonės nemokumą ar prastą įmonės būklę. Turėdamas savo žinioje 25 % akcijų, trečiasis asmuo įmonėje nedirbo ir realia informacija apie įmonės būklę nedisponavo. ĮBĮ 8 str. 1 d. numatyta prievolė smulkiajam akcininkui galėtų atsirasti tuo atveju, jeigu būtų sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame pastarasis būtų informuotas apie bendrovės nemokumą, ir po to nevykdytų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, priešingai, trečiojo asmens paprašė parduoti jam (atsakovui) turimas akcijas. Trečiasis asmuo neatsisakė parduoti akcijų ir jas pardavė 2010-06-01, nes trečiojo asmens dalyvavimas įmonės veikloje buvo minimalus, atsakovas siekė būti vienvaldžiu akcininku, su trečiuoju asmeniu vengė bendradarbiauti. Pažymėtina, jog keliant įmonei bankroto bylą, trečiasis asmuo jau nebebuvo juridinio asmens dalyvis. Įvertinant šias aplinkybes, teigtina, jog juridinio asmens dalyvis - trečiasis asmuo - nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, trečiojo asmens dalyvavimas juridinio asmens veikloje ir reali galimybė daryti įtaką juridinio asmens veiklai buvo minimalūs, todėl laikytinas sąžiningu ir jam neturėtų būti taikoma subsidiari atsakomybė dėl žalos atlyginimo.

9Ieškinys atmestinas.

10Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, kuria vadovaujantis šioje byloje pareikštas ieškinys, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, būtina sąlyga įmonės vadovo atsakomybei kilti yra ne tai, kad įmonė tapo nemoki, o tai, kad, būdama nemoki, negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. O tai reiškia, jog yra reikšmingas tik toks įmonės nemokumas, kai įmonė nebeatsiskaito su konkrečiais kreditoriais ir (arba) tampa aišku, jog negalės su jais atsiskaityti ateityje. Vadinasi, reikalinga nustatyti ne tik tai, kada įmonė tapo nemoki, bet ir kada ir su kokiais kreditoriais įmonė neatsiskaitė (nebegalėjo atsiskaityti).

11Iš 2005-01-01 - 2005-12-31 laikotarpio ieškovės balanso matyti, jog praėjusiais finansiniais metais (t. y. 2004 m.) ieškovė turėjo 857.406 Lt turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 440.060 Lt, vadinasi, jau 2004-12-31 įmonė buvo nemoki, nes, ½ turto sudarius 428.703 Lt, akivaizdu, jog 440.060 Lt pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Taip pat nustatyta, jog 2005-12-31 ieškovė turėjo 958.193 Lt turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 728.996 Lt, vadinasi, ir 2005-12-31 įmonė buvo nemoki, nes ½ turto sudarė 479.096,5 Lt, o 728.996 Lt pradelsti įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2006-12-31 ieškovė, turėdama 810.568 Lt turto ir 745.957 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, taip pat buvo nemoki, nes ½ turto sudarė 405.284 Lt, o 745.957 Lt pradelsti įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2007-12-31 ieškovė, turėdama 867.899 Lt turto ir 700.007 Lt mokėtinų per vienerius metus sumų, taip pat buvo nemoki, nes ½ turto sudarė 433.949,5 Lt, o 700.007 Lt pradelstų įmonės įsipareigojimų gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2008-12-31 ieškovė, turėdama 358.622 Lt turto, (tame tarpe ilgalaikio turto – 16.724 Lt, trumpalaikio – 341.898 Lt) bei per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 458.394 Lt, taip pat buvo nemoki, nes ½ turto sudarė 179.311 Lt, o 458.394 Lt pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę (t. 1, b. l. 41). 2009-12-31 ieškovė turėjo 125.929 Lt turto, tame tarpe ilgalaikio turto – 928 Lt, trumpalaikio – 125.001 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 340.597 Lt, vadinasi, ir 2009 m. įmonė buvo nemoki, nes ½ turto sudarė 62.964,5 Lt, o 340.597 Lt pradelsti įmonės įsipareigojimai kelis kartus viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę (t. 1, b. l. 57). 2010-12-31 ieškovė turėjo 83.838 Lt turto, tame tarpe ilgalaikio turto – 1 Lt, o trumpalaikio – 83.837 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 368.284 Lt, vadinasi, ir 2010 m. įmonė buvo nemoki, nes ½ turto sudarė 41.919 Lt, o 368.284 Lt pradelsti įmonės įsipareigojimai keturis kartus viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę (ĮBĮ 2 str. 8 p.) (t. 1, b. l. 59). 2011-02-22 balanso duomenimis (t. 1, b. l. 12) ieškovė 2011-02-22 turėjo 60.098 Lt turto, tame tarpe ilgalaikio turto – 1 Lt, trumpalaikio – 60.097 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 342.099 Lt, vadinasi, ir 2011-02-22 įmonė buvo nemoki, nes ½ turto sudarė 30.049 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 342.099 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (t. 1, b. l. 59).

12Taigi, nors pagal 2005 m. balanso duomenis ieškovės skolos jau 2004-12-31 viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas atitiktų ieškovės įmonės nemokumo būseną ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto prasme (kuomet ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turimo turto), tačiau, kaip jau minėta, vien nemokumo konstatavimo šiuo atveju nepakanka.

13LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. L2-921-390/2006 po UAB ,,Sidonija“ prieštaravimų gavimo, kreditorei nepareiškus ieškinio, 2006-09-22 nutartimi panaikino 2006-05-23 įsakymą išieškoti iš UAB „Sidonija“ 88.007,77 Lt skolos, 18.132,91 Lt delspinigių, 1.781 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditorei V. K. firmai ,,Kervita” ir 3,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ir kreditorės V. K. firmos ,,Kervita” pareiškimą skolininkei UAB „Sidonija“ laikė nepaduotu ir grąžino. Kaip spręstina iš UAB ,,Sidonija“ bankroto bylos Nr. B2-669-527/2012 duomenų, atsakovo į bankroto bylą pateikto Kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams sąraše (bankroto bylos lapas 52, I tomas), pateiktame kartu su 2011-02-22 balansu, joks įsiskolinimas šiai kreditorei nebuvo nurodytas, be to, nei 2011-06-14 nutartimi, nei vėlesnėmis nutartimis nebuvo patvirtintas šios kreditorės finansinis reikalavimas. Nenustačius, kad su šia kreditore liko neatsiskaityta, teismas neturi pagrindo laikyti, jog UAB ,,Sidonija“ jau 2006 metais negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tuo labiau, kai iš 2006-12-31 balanso matyti, jog ieškovės turėto turto vertė 810.568 Lt dar viršijo per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (745.957 Lt), ir nors formaliai įmonė jau buvo nemoki (nes ½ turto sudarė 405.284 Lt, o 745.957 Lt pradelsti įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės), tačiau to nepakanka konstatuoti egzistavusį negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

14LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-01 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17654-528/2009 priteisė iš UAB ,,Sidonija” ieškovui UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“ (įmonės kodas 300033238) 1.016,73 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 07 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Lt žyminį mokestį bei valstybei 7,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; 2009-09-03 išduotas vykdomasis raštas ieškovui. Kaip spręstina iš UAB ,,Sidonija“ bankroto bylos Nr. B2-669-527/2012 duomenų, atsakovo į bankroto bylą pateikto Kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams sąraše (bankroto bylos lapas 52, I tomas), pateiktame kartu su 2011-02-22 balansu, kreditorei UAB ,,Clenaway“ (Verkių g. 29, 17 korp., Vilnius) 999,6 Lt įsiskolinimas egzistavo nuo 2009-01-03, o Kauno apygardos teismo 2011-06-14 nutartimi bankroto bylos lapas 116, I tomas) buvo patvirtintas UAB „Veolia environmental services Lietuva“ 1.042,73 Lt finansinis reikalavimas. Kaip matyti iš bankroto byloje esančio šios kreditorės (buvęs pavadinimas UAB ,,Clenaway“) 2011-04-07 kreditorinio reikalavimo (bankroto bylos lapas 111, I tomas), šis reikalavimas pareikštas būtent civilinėje byloje Nr. 2-17654-528/2009 priimto preliminaraus sprendimo pagrindu. Vadinasi, atsakovas, kaip UAB ,,Sidonija“ direktorius, jau 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesiais žinojo (turėjo žinoti), kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su šiuo konkrečiu kreditoriumi, padavusiu UAB ,,Sidonija“ į teismą. Tuo labiau, kad iš 2008-12-31 balanso (t. 1, b. l. 41) matyti, jog ieškovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (458.394 Lt) jau viršijo turimo turto vertę (358.622 Lt), (tame tarpe ilgalaikio turto – 16.724 Lt, trumpalaikio – 341.898 Lt), kas neabejotinai patvirtina išvadą, jog įmonė buvo ne tik nemoki, bet ir negalėjo ir (arba) negalės ateityje atsiskaityti su šiuo konkrečiu kreditoriumi.

15LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog 2009-08-24 UAB „Akademijos statyba“, į. k. 134139449, buveinės adresas Savanorių pr. 187-304, Kaune, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 4.023,43 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau 2009-09-09 nutartimi 2009-08-25 teismo įsakymas civilinėje byloje L2-22559-713/2009 buvo panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas, nes atsakovei nepavyko įteikti. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-24 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-24729-713/2009 nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Sidonija“ kreditorei UAB „Akademijos statyba“ 4.023,43 Lt skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-24 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 30 Lt žyminio mokesčio bei 350 Lt advokato pagalbai apmokėti. Procesiniai dokumentai UAB ,,Sidonija“ įteikti 2009-10-17, 2009-11-09 įsakymas įsiteisėjo, o 2009-11-13 įsakymas išduotas vykdymui. Nors Kauno apygardos teismas UAB ,,Sidonija“ bankroto byloje Nr. B2-669-527/2012 nei 2011-06-14 nutartimi, nei vėlesnėmis nutartimis nebuvo patvirtintas šios kreditorės finansinis reikalavimas, tačiau, kaip spręstina iš atsakovo į bankroto bylą pateikto Kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams sąrašo (bankroto bylos lapas 52, I tomas), pateikto kartu su 2011-02-22 balansu, UAB ,,Sidonija“ 2011-02-22 vis dar buvo skolinga kreditorei UAB ,,Akademijos statyba“ 3.609,04 Lt, o nurodytas įsiskolinimo laikotarpis – ,,2008.11“. Vadinasi, atsakovas, kaip UAB ,,Sidonija“ direktorius, jau 2009-10-17 žinojo (turėjo žinoti), kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti taip pat ir su šiuo konkrečiu kreditoriumi, padavusiu UAB ,,Sidonija“ į teismą.

16LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-28 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-17634-584/2009 (byla užvesta 2009-06-29) priteisė iš UAB „Sidonija“ ieškovei UAB „Lėdis“ (buv. UAB „Gave“, į. k. 187825139, buveinė Zarasų m., Vytauto g. 10) 21.539,86 Lt skolos, 407,39 Lt delspinigių, 658 Lt žyminio mokesčio; sprendimas įsiteisėjo 2010-01-27. Nors Kauno apygardos teismas UAB ,,Sidonija“ bankroto byloje Nr. B2-669-527/2012 nei 2011-06-14 nutartimi, nei vėlesnėmis nutartimis nebuvo patvirtintas šios kreditorės finansinis reikalavimas, tačiau, kaip spręstina iš atsakovo į bankroto bylą pateikto Kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams sąrašo (bankroto bylos lapas 52, I tomas), pateikto kartu su 2011-02-22 balansu, UAB ,,Sidonija“ 2011-02-22 vis dar buvo skolinga kreditorei UAB ,,Lėdis“ 21.538,42 Lt, o nurodytas įsiskolinimo laikotarpis – ,,2009.01,02“. Vadinasi, atsakovas, kaip UAB ,,Sidonija“ direktorius, jau 2010 m. sausio mėn. žinojo (turėjo žinoti), kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti taip pat ir su šia konkrečia kreditore, taip pat padavusia UAB ,,Sidonija“ į teismą.

17Papildomai pažymėtina, jog atsakovo į bankroto bylą pateiktas Kreditorinių įsiskolinimų tiekėjams sąrašas (bankroto bylos lapas 52, I tomas), pateiktas kartu su 2011-02-22 balansu, bei bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, patvirtina ir tai, jog UAB ,,Sidonija“ dar 2009 metais buvo skolinga ir kitiems kreditoriams: UAB „Arnoldas ir Nijolė“ - 1.406,45 Lt (į kreditorių sąrašą įtraukta Kauno apygardos teismo 2011-08-25 nutartimi, įsiskolinimo laikotarpis 2007.10-2008.01); UAB „Autokausta“ – 5.095,42 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2009-05-06; 2011-06-14 nutartimi patvirtintas 5.492,92 Lt finansinis reikalavimas); UAB „Visas labas“ – 24.353,95 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2008-10,12); UAB „Kauno keliai“ – 10.000 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2006-10-31, patvirtintas 11.242,49 Lt finansinis reikalavimas); UAB „Serfas“ – 4.595,73 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2009-06,09, patvirtintas finansinis reikalavimas 6.250,19 Lt); UAB „Kauno šilas“ – 5.242,3 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2007-08,10); UAB „Veroloda“ – 5.062,56 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2008-09,10); UAB „Morita“ – 4.817,24 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2008-07,09); UAB „VV Group“ – 2.158,2 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2008-02,06; patvirtintas finansinis reikalavimas 3.343,15 Lt); UAB „Omnitel“ – 877,26 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2009-03,06; patvirtintas finansinis reikalavimas 2.497,26 Lt); UAB „Laneda“ – 1.891,13 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2008-09,10); UAB „Proringas“ – 58,31 Lt (įsiskolinimo laikotarpis 2009-02-21).

18Aplinkybė, kad šie kreditoriai ar kiti kreditoriai, su kuriais UAB ,,Sidonija“ neatsiskaitė, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo nuomone, atsakovui be abejonės turėjo būti žinoma, nes, kaip spręstina iš LITEKO duomenų, pirmą (ir paskutinį) kartą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreditorius A. S. kreipėsi tik 2011-02-09. Byloje pateikti UAB ,,Laneda“ 2009-03-30 įspėjimas dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu bankroto bylos iškėlimo, jei per 30 dienų nebus sumokėta skola (2 t., b. l. 73) ir UAB ,,Morita“ 2009-07-02 įspėjimas, kad bus kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, jei skola nebus sumokėta iki 2009-07-02 (2 t., b. l. 74), teismo nuomone, neduoda pagrindo vertinti, jog atsakovas galėjo būti klaidinamas tokiais kreditorių įspėjimais ir kad tokiu būdu turėjo pagrindą pagrįstai ir protingai tikėtis, jog į teismą kreipsis patys kreditoriai (tik kas, teismo nuomone, galėtų pateisinti atsakovo nesikreipimą į teismą). Konstatuotina, jog iki ieškovės nurodytos datos (2009-08-01) buvo pakankamai laiko atsakovui suprasti, jog kreditoriai UAB ,,Laneda“ ir UAB ,,Morita“, nors ir būdami ieškovę įspėję, savo teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo per protingą terminą nesinaudoja. Pažymėtina, jog kreditorius Swedbank su 2010-02-09 įspėjimu (2 t., b. l. 76) į ieškovės direktorių kreipėsi jau praėjus pakankamai daug laiko (po daugiau kaip pusei metų nuo UAB ,,Morita“), kas tik patvirtina išvadą, jog nebuvo priežasčių atsakovui pačiam nevykdyti ĮBĮ numatytos pareigos.

19Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas visiškai pritaria ieškovės administratorės pozicijai, kad atsakovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo būtent 2009-08-01.

20Tačiau teismas visiškai pritaria ir atsakovo atsiliepimo argumentams, atitinkantiems teisminę praktiką, jog, nagrinėjant šioje byloje pareikštą buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui ieškinį dėl žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento. Yra pagrįsta, jog iš atsakovo kaip asmens, atsakingo už laiku neiškeltą įmonės bankroto bylą, kaip įmonei sąlygotus nuostolius turėtų būti reikalaujama atlyginti būtent minėtą skirtumą tarp įmonės neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, o ne visą bankroto byloje patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą. Teismas visiškai sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentu, jog atsakovas gali būti laikomas atsakingu tik už tą kreditorinių reikalavimų dalį, kuria įmonės neįvykdytini įsipareigojimai padidėjo laiku neiškėlus bankroto bylos ieškovei.

21Ieškovės 2012-08-31 pateikta rašytine informacija (3 t., b. l. 4-7) nustatyta, jog ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dalis, susidariusi po 2009-08-01, sudarė 43.987,81 Lt. Vadinasi, po to, kai atsakovui, kaip įmonės vadovui ir akcininkui, vėliausiai atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės kreditorių teismo bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai 226.254,24 Lt sumoje (būtent kurią kaip žalos atlyginimą šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo) išaugo 43.987,81 Lt suma, tik už kurią galėtų būti atsakingas atsakovas (jeigu jis vienintelis per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki bankroto bylos iškėlimo būtų buvęs ne tik vadovu, bet ir akcininku).

22Ieškovės teigimu, kadangi bankroto byloje be kreditorių finansinių reikalavimų taip pat dengtinos ir administravimo išlaidos (BUAB „Sidonija“ 2011-08-01 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta bendra 20.000 Lt sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro), taip pat nėra aiški baigtis kitų teisme nagrinėjamų su ieškove susijusių bylų, nėra pagrindo mažinti pareikštą ieškinį.

23Kaip matyti iš 2011-02-22 balanso duomenų (1 t., b. l. 12), ieškovės turtas bankroto bylos iškėlimo metu sudarė viso 60.098 Lt, tame tarpe ilgalaikis turtas – 1 Lt; trumpalaikis turtas – 60.097 Lt, kurį sudarė atitinkamai atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 32.481 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 9.906 Lt bei 17.710 Lt pinigais. Ieškovės atstovė pripažino, kad 17.710 Lt pinigais ieškovės administratorius iš atsakovo perėmė. Be to, Kauno apygardos teismo 2012-05-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1058-657/2012 iš atsakovo ieškovei yra priteista 1 Lt balanse nurodyta suma (nenurašyto automobilio MERCEDES BENZ, 207, valstybinis Nr. ( - ) kurio bankroto bylos iškėlimo metu bendrovėje nebuvo, likutinė vertė). Be to, Kauno apygardos teismo 2012-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1013-395/2012 iš UAB „AKS būstas“ ieškovei yra priteistas 9.906,91 Lt dydžio įsiskolinimas už atliktus projektavimo ir statybos darbus. Nors šis teismo sprendimas ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, šiuo metu nesant į bylą pateiktų priešingų duomenų (apie tai, kad ši balanse nurodyta suma ieškovei nepriklauso ir / ar kad jos ieškovė ateityje negalės išsireikalauti būtent dėl atsakovo kaltų veiksmų), ieškovei neprašant bylos nagrinėjimo stabdyti iki sprendimo įsiteisėjimo, nurodytomis 17.710 Lt, 1 Lt ir 9.906,91 Lt sumomis, bendrai sudarančiomis 27.617,91 Lt, mažintinas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomos priteisti žalos dydis.

24Be to, Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-657/2012, 2012-05-28 sprendimu atmetus BUAB „Sidonija“ ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo (dėl prarastų įmonės atsargų (statybinių medžiagų likučių), kurių bendra balansinė vertė pagal įmonės atstovės pasirašytą likučių pažymą Nr. 2411 s-ta, pačios ieškovės teigimu, sudarė 37.389,67 Lt (o ne 32.481 Lt, kaip kad buvo nurodyta 2011-02-22 balanse)) buvo padaryta išvada, kad ieškovė ,,nenuneigė atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų – darbų atlikimo aktų (nors ir nepasirašyti UAB „AKS būstas“ atstovo), kad statybinės medžiagos buvo sunaudotos, atliekant statybos darbus pagal rangos sutartis.“ Pažymėtina, jog šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėtina, jog atsakovas tuos pačius aktus pateikė ir į nagrinėjamą bylą su 2012-07-24 rašytiniais paaiškinimais apie tai, jog 2009 metais bendrovės medžiagos už 91.150,32 Lt buvo pristatytos ir panaudotos UAB „AKS būstas“ (į. k. 300577072) užsakymu, atliekant gyvenamųjų namų statybos Žeimelių g. ir Vienkiemių g. Kaune darbus pagal UAB „AKS būstas“ ir UAB „Sidonija“ sudarytą 2006-07-08 Statybos rangos sutartį Nr.06-08-07. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į šiuos įrodymus, 2009 metų balanse nurodytos „per vienerius metus gautinos sumos – 9.907 Lt“ yra ženkliai netikslios, nes vien reikalavimo teisė 2009 metais į UAB „AKS būstas“ sudarė 91.150,32 Lt. Kadangi pati ieškovės atstovė teismo posėdyje pripažino, jog net nebandė teisminiu keliu ieškovei neperduotų įmonės atsargų (statybinių medžiagų likučių) išsiieškoti iš UAB „AKS būstas“, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog atsakovas neprivalo atlyginti žalos, kurią ieškovė patyrė dėl jai neperduotų 37.389,67 Lt įmonės atsargų (statybinių medžiagų likučių), konstatuotina, jog pačios ieškovės pateiktoje įmonės vyr. buhalterės G. G. pasirašytoje likučių pažymoje Nr. 2411 s-ta nurodyta 37.389,67 Lt suma, atitinkanti ir ieškovės pateiktame apyvartos žiniaraštyje esančią nuorodą, jog pagal sąskaitą Nr. 20140 buvo įsigyta prekių už 37.389,67 Lt, taip pat privalo būti minusuota iš šioje byloje iš atsakovo prašomos priteisti žalos dydžio.

25Kadangi ieškovės 2011-08-01 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta bendra administravimo sąmata 20.000 Lt sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, spręstina, jog didžiausia žalos atlyginimo suma, tik už kurią galėtų būti atsakingas atsakovas (jeigu jis vienintelis per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki bankroto bylos iškėlimo būtų buvęs ne tik vadovu, bet ir akcininku), sudaro 63.987,81 Lt (43.987,81 + 20.000). Atsižvelgiant į tai, kad bendras minusuotinas iš žalos atlyginimo sumos dydis, sudarantis 65.007,58 Lt (27.617,91 + 37.389,67), viršija 63.987,81 Lt sumą, paskaičiuotą kartu su administravimo išlaidomis, tik už kurią galėtų būti atsakingas atsakovas (jeigu jis vienintelis per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki bankroto bylos iškėlimo būtų buvęs ne tik vadovu, bet ir akcininku), akivaizdu, jog pareikštas ieškinys turi būti atmestas netgi tokiu atveju, jeigu būtų pagrindas laikyti, kad ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu pretenduoja ir į 20.000 Lt žalą, patirtą dėl neišsimokėtų administravimo išlaidų, nors pažymėtina, jog teismo posėdyje pati ieškovės atstovė pripažino, jog šiuo ieškiniu žalos dėl neišsimokėtų administravimo išlaidų neprašo priteisti ir ieškinio dėl to tikslinti nepageidavo.

26Kadangi tiek kreditorių reikalavimai, tiek administravimo lėšos pirmiausia tenkinami iš įmonės turto, kurį bankrutuojančios įmonės administratorius perėmė arba kurį iki bankroto bylos pabaigos dar turi galimybes perimti (nėra išnaudotos visos teisinės galimybės bei nėra pateikta įrodymų, kad toks perėmimas nėra įmanomas dėl kaltų atsakovo veiksmų), spręstina, jog dėl savalaikio bankroto bylos neiškėlimo ieškovei dėl atsakovo kaltų veiksmų šiuo metu nėra padaryta jokios žalos, kuri ieškovei galėtų būti priteista.

27Pažymėtina ir tai, jog LAT yra konstatavęs, kad tik iš esamo įmonės turto tenkinus kreditorių reikalavimus ir užbaigus įmonės bankroto procesą yra įmanoma tiksliai nustatyti žalos (likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų apimtyje), jeigu tokia yra, faktą ir dydį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto procedūra nėra baigta, o stabdyti šios bylos neprašė nei viena iš šalių, todėl teismas šios bylos nagrinėjimo ir nestabdė. Teismo nuomone, šio sprendimo priėmimas netrukdo ieškovei, užbaigus BUAB ,,Sidonija“ bankroto bylą, ir, atsiradus galimybei tiksliai nustatyti žalos dydį (likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų apimtyje), reikšti naują ieškinį dėl žalos atlyginimo. Be to, jeigu Kauno apygardos teismo 2012-03-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1013-395/2012, kuriuo iš UAB „AKS būstas“ ieškovei yra priteistas 9.906,91 Lt dydžio įsiskolinimas už atliktus projektavimo ir statybos darbus, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka būtų panaikintas arba pakeistas, ieškovė, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, galėtų reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo

28Padarytos žalos faktas ir dydis yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Žalos faktą ir dydį, kaip ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, turėjo įrodyti ieškovė. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įmonės vadovų ar jos dalyvių neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja ir vien neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei atsirasti (LAT 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

29Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą ir neįrodytą ieškinį atmeta, nebepasisakydama dėl kitų ieškinio ir atsiliepimų argumentų, kaip teisiškai nebereikšmingų šios bylos baigčiai, bei priteisia iš ieškovės valstybei teismo turėtas pašto išlaidas, kurios tvirtintinos kaip VMI finansinis reikalavimas BUAB ,,Sidonija“ bankroto byloje.

30Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268 ir 270 straipsniais,

Nutarė

31ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Sidonija” valstybei 103 Lt pašto išlaidų, kurios tvirtintos kaip VMI finansinis reikalavimas BUAB ,,Sidonija” bankroto byloje.

33Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai... 2. ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-4) bei 2012-05-11 patikslintu ieškiniu (t.... 3. Dėl momento, nuo kurio įmonė tapo nemoki. Ieškovė 2005-2007 m laikotarpiu... 4. Dėl atsakovo byloje ir jo atsakomybės sąlygų. ĮBĮ įstatyme numatyta, kad... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 50-53) prašo ieškinį atmesti... 6. Atsakovas atsiliepime į 2012-05-11 ieškinį (t. 2, b. l. 8-11) bei 2012-07-16... 7. Atsakovas 2012-07-24 rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l. ) nurodė, jog... 8. Trečiasis asmuo E. Č. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 79-83) prašė... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, kuria vadovaujantis šioje byloje... 11. Iš 2005-01-01 - 2005-12-31 laikotarpio ieškovės balanso matyti, jog... 12. Taigi, nors pagal 2005 m. balanso duomenis ieškovės skolos jau 2004-12-31... 13. LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.... 14. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas... 15. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog 2009-08-24 UAB „Akademijos... 16. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas... 17. Papildomai pažymėtina, jog atsakovo į bankroto bylą pateiktas Kreditorinių... 18. Aplinkybė, kad šie kreditoriai ar kiti kreditoriai, su kuriais UAB... 19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas visiškai pritaria ieškovės... 20. Tačiau teismas visiškai pritaria ir atsakovo atsiliepimo argumentams,... 21. Ieškovės 2012-08-31 pateikta rašytine informacija (3 t., b. l. 4-7)... 22. Ieškovės teigimu, kadangi bankroto byloje be kreditorių finansinių... 23. Kaip matyti iš 2011-02-22 balanso duomenų (1 t., b. l. 12), ieškovės turtas... 24. Be to, Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 25. Kadangi ieškovės 2011-08-01 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta... 26. Kadangi tiek kreditorių reikalavimai, tiek administravimo lėšos pirmiausia... 27. Pažymėtina ir tai, jog LAT yra konstatavęs, kad tik iš esamo įmonės turto... 28. Padarytos žalos faktas ir dydis yra viena iš civilinės atsakomybės... 29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą ir... 30. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268 ir 270 straipsniais,... 31. ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Sidonija” valstybei 103 Lt pašto išlaidų,... 33. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...