Byla 2-528-553/2016

Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant Almai Jokužytei, dalyvaujant ieškovei L. K. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo atstovui advokatui Arvydui Aranauskui, trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE atstovei J. V., tretiesiems asmenims B. V., D. K., E. B., E. P. ir I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, tretiesiems asmenims H. Z., G. K., A. P., D. G., D. K., L. K., E. B., E. P., B. V., V. A., I. Š. ir „BTA Insurance Company“ SE dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovė L. K. prašo teismo priteisti iš atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 1 448 100 EUR (5000 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

4Šį reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybėmis apie, jos vertinimu, netinkamai suteiktas gydymo paslaugas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2008 m. rugpjūčio 28-30 dienomis. Nurodo, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. gydymosi namie metu ieškovė pajuto nepakeliamus sugipsuotos po 2008 m. rugpjūčio 22 d. patirtos traumos kojos skausmus, pastebėjo, kad koja smarkiai ištino, ją veržia gipso įtvaras, tirpsta ir mėlynuoja pirštai, todėl apie 5 valandą ryto kreipėsi į nurodytos ligoninės priimamąjį. Atvykusi gydytojui nurodė, kad nebegali kęsti itin stipraus kojos skausmo, karščiuoja, tačiau jai teikti medicinines paslaugas buvo atsisakyta. Esą tik po daugkartinių prašymų gydytojas sutiko ieškovę apžiūrėti, nuėmė gipso longetę, atliko pakartotinį rentgeną ir nustatė, kad yra skilęs pėdos kaulas. Taip pat buvo patikrintas traumuotos kojos kraujagyslių pratakumas. Nors ieškovė nurodė bendrą silpnumą, karščiavimą, jos bendra būklė nebuvo įvertinta, netinkamai buvo įvertintas ir jaučiamo skausmo laipsnis. Po patikrinimo ieškovės koja buvo sugipsuota ir, nepaisant visų ieškovės nusiskundimų apie ūmų nepakeliamą skausmą, jokie papildomi tyrimai ar medikamentinis gydymas nebuvo skirti, ji buvo išsiųsta gydytis namo. 2008 m. rugpjūčio 29 d. ankstyvą rytą ieškovės būklė dar labiau pablogėjo – padažnėjo kvėpavimas, pykino, suintensyvėjo širdies plakimas, nenumaldomai skaudėjo sužeistą koją, gipso įtvaras ją vis labiau spaudė, koja dar daugiau ištino, pamėlynavo ir tirpo. Ieškovė 1.00 val. nakties vėl atvyko į ligoninę, tačiau suteikti pagalbą jai buvo atsisakyta. Ieškovės teigimu, su gydytoju ji pati nebendravo, ją pykino, todėl nepajėgė pati net šnekėti, seselės davė amoniako. Tik po ilgų įkalbinėjimų gydytojui sutikus jai buvo nuimtas gipsas, atliktos dešinės blauzdos rentgeno nuotraukos, tačiau jokių pakitimų nenustatyta. Koją apžiūrėjo ir kitas gydytojas, kuris patikrino kraujagyslių pratakumą. Jokie kiti tyrimai nebuvo atlikti, o koja buvo vėl sugipsuota. Esą ją apžiūrėjęs gydytojas D. G. patvirtino, kad ligonės nurodytiems silpnumo epizodams jis didesnės reikšmės nesuteikė. Tik po ilgų įkalbinėjimų ieškovė apie 4.00 val. buvo paguldyta į ligoninę, tačiau jai nebuvo paaiškinta, kokie sveikatos sutrikimai nustatyti, koks bus taikomas gydymas. Ieškovei buvo suleisti skausmą malšinantys vaistai, tačiau skausmas neatslūgo ir ieškovę hospitalizuojant siekė 10 balų. Esą joks papildomas gydymas, susijęs su naujais negalavimais, ieškovei nebuvo paskirtas. Ieškovė kelia abejones dėl gydytojų atidumo, vertinant jos būklę, nes jos Ligos istorijoje yra įrašas, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. 7.00 val. ieškovės temperatūra buvo 36,8o C, o Chirurginės operacijos protokole yra užfiksuota, kad ieškovė hospitalizuota, esant dideliam blauzdos skausmui ir karščiavimui. 2008 m. rugpjūčio 29 d. sudaryto tyrimo plano nebuvo laikytasi – neatlikta elektrokardiograma, nesuteikta angiochirurgo konsultacija. Paguldžius į ligoninę ieškovės dešinės pėdos, čiurnos ir blauzdos skausmo intensyvumas buvo 10 balų, tačiau kraują tyrimams buvo nurodyta paimti tik 8.30 val. Kadangi ligos įvertinimo, atsižvelgiant į kraujo rezultatus, nėra, galima daryti išvadą, kad kraujo tyrimai nebuvo vertinami, taip eliminuojant galimybę savalaikiai pastebėti infekciją ir užkirsti kelią jos plitimui. Gydytojai nevertino aplinkybės, kad kraujo tyrimai rodė padidėjusią leukocitozę, žemiau normos ribos nukritusius kitus pagrindinius rodiklius ir neatliko kitų tyrimų, siekiant išsiaiškinti tokių pakitimų priežasties. Ieškovės teigimu, pasėliai iš sužalotos kojos buvo paimti per vėlai, nebuvo atlikta echoskopija, kurios metu galima buvo nustatyti skysčio ruoželius ar infekcijos židinius. Be analgetikų ieškovei nebuvo skirtas joks gydymas, nebuvo nustatyta diagnozė, gydytojai nepakankamai rimtai reagavo į sparčiai sunkėjančią ieškovės būklę ir neįvertino jai pasireiškusių negalavimų visumos. Nenustačius diagnozės, buvo pradėtas gydymas – slopinimas simptomų ligos, dėl kurios komplikacijų vėliau buvo amputuotos ieškovės galūnės. Ieškovei ligoninėje buvo nuolat didelėmis dozėmis duodami nuskausminamieji vaistai, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo buvo suleista dvigubai didesnė nei maksimali rekomenduojama paros dozė, kojos skausmas ieškovei papildomai 29 d. buvo slopinamas narkotiniu preparatu Tramadol, o tai leidžia manyt, kad vaistai nuo uždegimo buvo neefektyvūs. Ieškovės vertinimu, ligoninės darbuotojai nepakankamai atidžiai vertino jos būklę – neatsižvelgė į tai, kad slopinama nuskausminamaisiais ieškovė buvo mieguista ir reaguodavo tik į labai stiprų varginantį skausmą. Esą ieškovė buvo gydoma vaistais, kurie mažina uždegimo simptomus (skausmą, patinimą) bei karščiavimą, tačiau uždegimą ar karščiavimą sukėlusių priežasčių neveikia. Būtent dėl nuslopintos jos būsenos, ligoninės gydytojai laiku nesureagavo į pablogėjusią ieškovės sveiktą ir laiku nesiėmė veiksmų, būtinų infekcijai nustatyti. Kaip esminį gydytojų aplaidumą patvirtinančias aplinkybes ieškovė nurodė tai, kad, jos vertinimu, nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. 12.00 val. iki pat 2008 m. rugpjūčio 30 d. 14.00 val. ieškovė buvo palikta be jokios priežiūros, ieškovės ligos istorijoje nurodytu laikotarpiu nėra užfiksuoti jokie jos bendros būklės parametrai, kojos būklė, skausmo intensyvumas ir tai esą reiškia, kad nei ieškovės kojos, nei bendros būklės kitimas stebimas nebuvo. Tai, kad ieškovė iki 2008 m. rugpjūčio 30 d. 14.00 val. buvo slaugoma aplaidžiai patvirtina ir įrašai slaugos eigos lentelėje - basonas buvo paduotas tik 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir tik sekančią dieną nustatyta, kad jai yra šlapinimosi sutrikimas – įvestas šlapinimosi kateteris. Be to, nors 2008 rugpjūčio 29 d. ieškovę pykino ir nepasišalino skrandžio turinys, šio negalavimo gydytojai dokumentuose nenurodė, o sekančią dieną ieškovei buvo nustatyta gastrostazė ir išzonduota 3 litrai skrandžio turinio. Ieškovės teigimu, nuo 2008 rugpjūčio 29 d. 12.00 val. iki 30 d. 14.00 val. nei jos sąmonės būklė, nei skausmo intensyvumas ir analgetikų poreikis nebuvo vertinami, nurodytu laikotarpiu gydytojai jos nelankė ir neapžiūrėjo. Visa tai patvirtina, jog buvo nesilaikyta atsakovo ligoninėje patvirtintų „II OT skyriaus darbo organizavimas“ P 34-2003 nuostatų: 11. Gydymo rezultatų efektyvumo kontrolė ir vertinimas. 2008 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė skubiai buvo pervežta gydyti į reanimaciją, nes jos sveikatos būklė labai pablogėjo, koja buvo patamsėjusi, sutrūkusios pūslės išplitusios šlaunyje, koja buvo padidintos apimties ir labai skausminga, sąmonė pritemusi. Ieškovės nuomone, pasireiškę simptomai buvo būdingi uždegiminei būsenai ir bent jau aplinkybę, kad kojoje vyksta uždegiminiai procesai, gydytojai turėjo pastebėti, jeigu nebūtų slopinę ieškovės būklės nuskausminamaisiais vaistais. Kadangi gydytojai neveikė pagal rūpestingo, protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, jie yra kalti dėl ieškovei sukelto skausmo, išgyvenimų ir patirtos fizinės negalios. Ieškovė nurodė, kad gydytojai taip pat pažeidė 2004 m. gegužės 27 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo – skubiosios pagalbos skyriui“ Nr. V-394 nuostatas bei 2004 m. balandžio 8 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto„ NR. V-208, nes, turėdami pareigą nustatyti preliminarią diagnozę, o jeigu įmanoma – galutinę, to nepadarė – laiku nepastebėjo, nediagnozavo infekcijos. Dėl visų galūnių amputacijos ieškovė patyrė ir iki šiol patiria didžiulius dvasinius išgyvenimus, ieškovė negali susitaikyti su mintimi, jog jos judėjimo laisvė yra apribota maksimaliai, ji nebegali dirbti darbo, kuris buvo vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Ieškovės emocinius išgyvenimus padidina ir tai, kad ji iki šiol nežino, iš kur reikės gauti lėšų gydymui, maitinimui, vaistų įsigijimui, priežiūrai, specialių transporto priemonių įsigijimui bei kitoms būtinoms išlaidoms. Dėl nuolat patiriamo neuropatinio fantominio netektų galūnių skausmo jai yra būtini vaistai, kurie nėra kompensuojami (t. 1, b. l. 1-14, 38-47, t. 3, b. l. 206-222, t. 5, b. l. 97-105).

5Atsakovas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninė su pareikštu ieškiniu nesutiko visiškai ir atsiliepime nurodė, kad pagal rentgeno nuotrauką nustatytą ieškovės padikaulio lūžimą ir šokikaulio kraštelio atskilimą gydymo taktikos keisti nereikėjo, nes buvo uždėtas gipsas, kuris fiksavo šiuos lūžimus. 2008 rugpjūčio 22 d. minėtų lūžimų lokalizacijos rentgenograma buvo atlikta, tačiau lūžimų nerasta, nes nebuvo įvykusi lūžimų dislokacija. Atlikus rentgenogramą antrą kartą 2008 m. rugpjūčio 28 d. lūžimai buvo pastebėti dėl jų nedidelių dislokacijų. Todėl ieškovės teiginys, kad ieškovei sužalojimai nebuvo nustatyti anksčiau dėl gydytojų profesinio neatidumo ir neapdairumo yra nepagrįstas. Kadangi po kiekvieno ilgųjų kaulų lūžimo ar didžiųjų sąnarių išnirimo sąnaryje kaupiasi kraujas ir tai sukelia stiprų skausmą, todėl skausmas sugipsuotose lūžio vietose atitiko ieškovės klinikinę situaciją, nors skausmo intensyvumas ir buvo įvertintas 10 balų. Hospitalizuojant ieškovę 2008 m. rugpjūčio 29 d. sužalojimo vietoje skausmas buvo intensyvus, tačiau suleidus nuskausminamųjų vaistų, pertvarsčius gipsą, sulašinus lašelinę infuziją skausmas sumažėjo iki 5 balų, ieškovė pasijuto geriau, buvo tęsiamas paskirtas gydymas ir atliekami tyrimai: kraujo, šlapimo, angiochirurgo konsultacija. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. Skubios traumatologinės pagalbos skyriuje jos ligos istorijoje nebuvo aprašyti visi simptomai, nes pacientės anamnezė buvo aprašyta pagal jos žodžius. Be to, hospitalizavus pacientę į II traumatologijos – ortopedijos skyrių, ji buvo apžiūrėta trijų skyriaus gydytojų ortopedų traumatologu. Gydytojai įvertino ieškovės būklę, t. y. tai, kad po atliktų procedūrų skausmas yra sumažėjęs, koja sutinusi nežymiai, temperatūra normali, ir nutarė tęsti konservatyvų gydymą. Po stambiųjų sąnarių išnirimo visada sąnario projekcijoje susidaro kraujosruvos, kurios plinta į aplinkinius audinius. Kraujosruva rezorbuojasi per 10-15 dienų, todėl mėlynės pacientės pirštuose ir blauzdoje buvo įvertintos kaip normalus tokio pobūdžio traumą atitinkantis procesas. Jokių kitų priežasčių, įtakojančių kojos mėlynavimą, nebuvo. Mėlynės buvo adekvatus reiškinys po buvusio čiurnos sąnario išnirimo ir nekėlė įtarimų dėl galimo nekrozinio fascito diagnozės. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovės blauzdos apatinis trečdalis nebuvo tamsiai violetinės spalvos, o ieškovė netiksliai cituoja gydytojų V. U., I. Š., T. Sveikatos ir E. B. mokslinį straipsnį. Atsavas nurodė, kad nekrozinis fascitas apskritai neturi specifinių, tik jam būdingų, išorinių klinikinių požymių. Ieškovės kojos sutinimas atitiko traumos sunkumą, nei vienam iš trijų ją apžiūrėjusių gydytojų nekilo įtarimas, kad sutinimas yra didesnis, nei patirta trauma. Sutinimas buvo įvertintas kitų pacientei pasireiškusių simptomų kontekste, todėl ieškovės teiginys, kad gydytojai, vertindami jos būklę, nebuvo pakankamai atidūs ir apdairūs, yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. traumos projekcijoje serozinių pūslių nebuvo, o 2008 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros metu buvo pastebėta sena serozinė pūslė, kuri buvo perrišta steriliu tvarsčiu su medikamentais. Atsakovas teigia, kad ši pūslė galėjo atsirasti dėl potrauminės kraujosruvos, o ieškinio teiginys, kad ji buvo netyčia prakirpta 2008 m. rugpjūčio 28 d., yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė netiksliai cituoja jau minėtą mokslinį straipsnį, kad neva serozinės pūslės yra aiškus nekrozinio fascito požymis, nes straipsnyje teigiama, kad tokios pūslės yra vienas iš ligos požymių, kuris taip pat dažnai stebimas ir po banalių čiurnos traumų ir kuris nėra specifinis, tik nekroziniam fascitui būdingas, klinikinis požymis. Atsakovas nurodė, kad skyriaus vizitacijos metu 2008 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė nenurodė bendro silpnumo požymio, nors su ja buvo bendrauta tos dienos 7.00 ir 12.00 val. Atsakovo įsitikinimu, 2008 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo jokių bendrų grėsmingos ligos simptomų ir nebuvo pagrindo įtarti nekrozinio fascito diagnozės. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. jai buvo atsisakyta teikti gydymo paslaugas, nes iš asmens sveikatos istorijoje Nr. 2008/32629 esančių įrašų matyti, kad tokias paslaugas jai suteikė ligoninės gydytojas traumatologas ir gydytojas angiochirurgas. Ieškovės medicininėje dokumentacijoje nėra 2008 m. rugpjūčio 28 d. darytų įrašų apie indikacijas stacionariam gydymui, gydytojo nustatyti ir aprašyti simptomai nesudarė pagrindo pakeisti ieškovei nustatytos diagnozės (pirminės 22 d. ir papildomos 28 d.) bei ambulatorinio gydymo.

6Atsakovas nesutinka ir su ieškinyje nurodytais teiginiais, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriuje buvo apžiūrėta tik apie 4.00 val., nes įrašai sveikatos istorijoje Nr. 2008/33571 liudija, kad pacientės apžiūrą gydytojas pradėjo 1.35 min., o baigė 2.00 val., 2.10 val. pacientė buvo apžiūrėta gydytojo angiochirurgo. Ieškovę stacionarizavus į II ortopedijos-traumatologijos skyrių, 2.40 val. buvo pradėta apžiūra šiame skyriuje. Atsakovas nurodė, kad gydytojas D. G. raštu patvirtino, jog 2008 m. rugpjūčio 29 d. apžiūrint ieškovę Skubios traumatologinės pagalbos skyriuje ji buvo sąmoninga, kontaktiška, pati paaiškino gydytojui apie patirtą traumą ir pirminį gydymą. Ieškovė buvo supažindinta su apžiūros rezultatais ir priimtu sprendimu ją paguldyti į ligoninę, pati pasirašė pateiktus dokumentus: apžiūros lape Nr. 33571, esančiame asmens sveikatos istorijoje Nr. 2008/33571, bei Paciento valios pareiškimo, teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, lape, esančiame ligos istorijoje Nr. 2008/18506. Ieškovės dukra M. K. pasirašė Paciento valios pareiškimo, teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, lape, kuris yra asmens sveikatos istorijoje Nr. 2008/33571.

7Atsakovas nurodė, kad pagal įrašus gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2008/18505 2008 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei užfiksuota normali temperatūra. Chirurginės operacijos protokole Nr. 2008/11173 įrašas, kad ieškovė buvo hospitalizuota tame tarpe ir dėl karščiavimo, yra netikslus. 2008 m. rugpjūčio 29 d. 2.30 val. paguldžius ieškovę į II ortopedijos traumatologijos skyrių, jos būklė iki tos pačios dienos 12.00 val. buvo vertinta ir aprašyta ligos istorijoje Nr. 2008/18506 tris kartus. Budinčio gydytojo ir bendro skyriaus gydytojų vizitacijos aprašymuose bendra ligonės būklė yra įvertinta kaip patenkinama, aprašytas blauzdos sutinimas, kraujotaka, spalvos pakitimai blauzdoje įvertinti kaip kraujosruva po buvusios traumos, skausminis sindromas, kuris analgetikų fone sumažėjo nuo 10 iki 5 balų. Atsakovo tvirtinimu, 2008 m. rugpjūčio 28 ir 29 dienomis įvertinus pacientės nusiskundimus, būklę, jai buvo skirti reikalingi ir adekvatūs tyrimai bei gydymas pagal nustatytą diagnozę. Visi reikalingi tyrimai buvo atlikti, o pagal esamus klinikinius požymius jokių papildomų tyrimų atlikti nereikėjo. Apžiūrų metu kartotinai buvo vertinta pacientės bendra būklė, sąmonė, hemodinamika, kūno temperatūra. Be radiologinio ištyrimo, angiochirurgo konsultacijos, bendro kraujo tyrimo, kiekvienos apžiūros metu buvo vertinta ir kojos kraujotaka, jutimai, mikrocirkuliacija, motorika. Kadangi ieškovės nusiskundimai, jos bendra bei kojos būklė atitiko nustatytą diagnozę, kuri buvo pagrįsta esamais tyrimais, nesikeičiant būklei 2008 m. rugpjūčio 29 d., ieškovės tyrimų ir gydymo planas papildomai nebuvo koreguotas.

8Atsakovas nurodė, kad kraujo tyrimas negali būti vertinamas kaip atskiras tyrimas, pagal kurį formuojama ligos diagnozė, toks tyrimas nėra diagnozę patvirtintais rodiklis, todėl jo atskiro vertinimo ligos istorijoje ir nėra. Kraujo tyrimo rezultatai vertinami traumos kontekste, atsižvelgiant į matomus pakitimus kojoje.

9Bakteriologiniai pasėliai pacientei nebuvo atlikti anksčiau, nes pasėliai nuo odos paviršių neimami ir negali būti vertinami kaip diagnostiniai. Išauginti mikrobai nuo odos paviršiaus negali būti vertinami kaip patogeniniai mikrobai, kurie sukelia infekcinį procesą.

10Atsakovas nesutinka su ieškinio teiginiais, kad ieškovei nuolat didelėmis dozėmis buvo duodami nuskausminamieji vaistai – vaistai buvo duodami optimaliomis dozėmis ir iki patekimo į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių pacientė nebuvo slopinama, todėl nepagrįstas teiginys, kad dėl pacientės slopinimo nebuvo galima nustatyti aiškios diagnozės.

11Ieškovė ligoninės II ortopedijos traumatologijos skyriuje buvo slaugoma, vadovaujantis MN28:1996 "Bendrosios praktikos slaugytoja (slaugytojos)". Kad 29 d. vakare II ortopedijos traumatologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja ieškovei leido nuskausminančius vaistus, atžymėta nuskausminimo lape, gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2008/18506, taip pat matavo temperatūrą, temperatūrą matavo ir 30 d. ryte, atliko gydytojo paskirtą intraveninį skysčių lašinimą (gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2008/18506), pacientės būklės pasikeitimų nebuvo. Todėl atsakovas ieškinyje išdėstytus teiginius, kad ieškovė net 26 val. buvo palikta be jokios priežiūros ir kad minėtu laikotarpiu ieškovės sveikatos būklės kitimas nebuvo stebimas, vertina nepagrįstais.

12Budintis gydytojas ortopedas traumatologas vizitacijos metu 2008 m. rugpjūčio 30 d. 14.00 val. konstatavo ryškiai pablogėjusią ligonės būklę. Esant sepsio simptomams ir vystantis septiniam šokui, 15.00 vai. ieškovė perkelta į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur ji buvo dar kartą apžiūrėta gydytojų vyr. budinčiojo chirurgo, ortopedo traumatologo ir angiochirurgo. Įvertinus sunkią ligonės būklę ir greitą pokyčių progresavimą: kojos tinimą, plintančią cianozę į užpakalinį šlaunies paviršių ir atsiradusias pūsles, atlikus šlaunies punkciją ir gavus skaidrų rausvą skystį, buvo diagnozuotas nekrotinis fascitas ir pacientė skubiai operuota (gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2008/18506).

13Atsakovas tvirtina, kad pirmosios hospitalizacijos metu 2008 m. rugpjūčio 22-25 dienomis nebuvo jokių simptomų, leidžiančių prognozuoti nekrotinio fascito tikimybę. Pacientei diagnozuotas šokikaulio išnirimas, gydymas buvo teisingas. Stiprus skausmas, blauzdos tinimas ir 2008 rugpjūčio 29 d. atsiradęs blauzdos odos spalvos pasikeitimas, įvertintas kaip kraujosruva, buvo būdingi šiai traumai. Su tokia simptomatika gydytojai ortopedai traumatologai susiduria kasdieną, o per parą VšĮ VGPUL Skubios traumatologinės pagalbos skyriuje būtinoji pagalba teikiama vidutiniškai 20-30 tokius požymius turinčių pacientų. Nekrotinio fascito diagnostika yra sunki. Nuspėti ar prognozuoti jo išsivystymą po įprastinių traumų objektyviai neįmanoma. Atsakovo vertinimu, neabejotinai reikšmės galėjo turėti ir tai, kad pacientė sirgo bronchine astma, dėl imunologinės ir alerginės organizmo būklės galėjo vystytis audringas uždegiminio atsako sindromas, kurį sukėlė infekcija, plintanti hematogeniniu keliu. Antrosios hospitalizacijos laikotarpiu 2008 m. rugpjūčio 29-30 dienomis gydymo taktika ir gydymas buvo adekvatūs greitai besivystančiam nekrotiniam fascitui ir besikeičiančiai pacientės būklei, o efektyvios chirurginės priemonės leido išgelbėti ieškovės gyvybę. Mirštamumas, esant šiai patologijai yra iki 76%.

14Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarė išvadą, kad sveikatos priežiūros paslaugos L. K. VšĮ VGPUL buvo suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiška. Pacientės L. K. klinikinis atvejis buvo išnagrinėtas VšĮ VGPUL gydytojų klinikinėje konferencijoje, diagnostikos ir gydymo klaidų nenustatyta, gydymo taktika ir gydymas buvo adekvatūs ligonės būklei, efektyvios chirurginės priemonės leido išgelbėti ligonės gyvybę (t. 1, b. l. 27-29, 51-55).

15Atsikirsdamas į ieškinio faktinio pagrindo tikslinimą atsakovas nurodė, kad atlikta ekspertizė patvirtino, kad pradinėse nekrozinio fascito stadijose specifinių objektyvių simptomų nėra, o teikiant sveikatos priežiūros paslaugas L. K. 2008 m. rugpjūčio 22, 28 ir 29 dienomis buvo teisingai nustatyta diagnozė ir tinkamai paskirtas gydymas (t. 3, b. l. 232-242, t. 5, b. l. 106-112).

16Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad ieškovės teiginius apie tai, jog jai buvo atsisakyta suteikti medicinines paslaugas, jog nebuvo paskirti visi reikiami tyrimai, paneigia byloje esantys įrodymai. Visuma surinktų įrodymų patvirtina, jog gydytojų veiksmai, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, negali būti vertinami kaip neteisėti, nes gydytojai negali apsaugoti nuo visų ligų ir padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės (t. 3, b. l. 129-230).

17Trečiasis asmuo H. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ji aprašinėjo rentgenogramas, buvo vertinama kaulų padėtis, nes minkštųjų audinių per gipsą rentgenogramoje praktiškai nematoma (t. 4, b. l. 140).

18Trečiasis asmuo G. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis padarė viską, ką privalėjo padaryti, kad visas aplinkybes išdėstė tuo metu, kai buvo apklausiamas kaip liudytojas (t. 4, b. l. 135).

19Trečiasis asmuo A. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad visas aplinkybes, kurias išdėstė apklausiamas liudytoju, palaiko. Nurodė, kad ieškovę jis matė patį pirmą kartą, jai patekus į ligoninę, ir po to, kai ji atvyko pakartotinai. Paaiškino, kad padarė viską, ką privalėjo, pasitelkė kitą specialistą ir patikrino kraujotaką (t. 4, b. l. 138-139).

20Trečiasis asmuo D. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, pagal galimybes gydytojai padarė viską, ką galėjo (t. 4, b. l. 136).

21Trečiasis asmuo L. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad pacientei buvo daroma viskas, kas buvo būtina (t. 4, b. l. 140).

22Trečiasis asmuo E. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis pacientę apžiūrėjo 29 d. kartu su kitais gydytojais, buvo nutarta ją stebėti, nes buvo skausmai, spaudė gipsas. Nurodė, kad pagal tą vaizdą, kokį stebėjo, papildomai tikrai nereikėjo imtis jokių priemonių, nes tai buvo įprastas vaizdas, koks būna po traumos. Vaistus nuo skausmo skyrė todėl, kad buvo būtina numalšinti skausmą, kuriuo skundėsi pacientė. Tačiau skausmas buvo siejamas su patirta trauma, nes nebuvo objektyvių priežasčių vertinti kitaip. Infekcijos keliamas skausmas nuo analgetikų paprastai nepasišalina, o šiuo atveju, suleidus vaistų, skausmas sumažėjo (t. 4, b. l. 137-138).

23Trečiasis asmuo E. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis palaiko visas aplinkybes, kurias nurodė liudytojo apklausoje (t. 4, b. l. 136).

24Trečiasis asmuo B. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis taip pat palaiko visas aplinkybes, kurias išdėstė liudytojo apklausos metu. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. vakare jis atliko vizitaciją, ieškovė buvo patenkinamos būklės, temperatūros nebuvo, gipsas galimai buvo atlaisvintas, ji niekuo nesiskundė, pagalbos nekvietė, nors visos galimybės tai padaryti buvo. Paaiškino, kad jis asmeniškai pacientei vaistų neskyrė, o leidžiami vaistai buvo tie, kurie buvo paskirti ją paguldžius į ligoninę (t. 4, b. l. 136-137).

25Trečiasis asmuo V. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad viskas, kas buvo įmanoma, tai buvo padaryta (t. 4, b. l. 139).

26Trečiasis asmuo I. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ieškovės liga labai klastinga ir sukelianti baisias pasekmes. Paaiškino, kad šis atvejis jam buvo pirmas praktikoje, iki tol buvo tik skaitęs užsienio literatūroje. Iš pat pradžių nustatyti diagnozės jis taip pat negalėjo, nors pacientės būklė jau buvo sunki. Galvojo, gal infekcija, gal vidinis kraujavimas. Niekas tuo metu nesuprato, kokia čia infekcija, nes kojos būsena neleido apie tai spręsti (t. 4, b. l. 139-140).

27Ieškovės ieškinys netenkinamas.

28Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248,6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247,6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

29Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

30Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir A. D. v. VšĮKauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

31Nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011).

32Taigi, kasacinio teismo praktika yra nuosekliai formuojama ta linkme, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Tokių standartų taikymą lemia ir tai, kad nuo gydytojo veiksmų kokybės priklauso kito asmens sveikata, o itin dažnai ir gyvybė. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jau pati gydytojo profesija nulemia tai, kad yra padidėjusi rizika padaryti žalą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

33Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.).

34Teismas nustatė, kad ieškovė L. K. (toliau – ir Pacientė) į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (toliau – Ligoninė) Skubios traumatologinės pagalbos skyrių kreipėsi 2008 m. rugpjūčio 22 d. 13.55 val., nurodydama, kad namuose nukrito nuo kėdės ir susižalojo. Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus asmens sveikatos istorijos Nr. 2008/32629 duomenimis, apžiūros metu buvo nustatyta, kad dešinės čiurnos sąnarys yra patinęs, palpuojant skausmingas ties kulkšnimi, yra deformuotas. Atlikus dešinės čiurnos sąnario 2-jų krypčių rentgenogramą Nr. 3935-6:, buvo nustatytas šokikaulio išnirimas, įtariami abiejų kulkšnelių lūžimai. Su vietine nejautra buvo atlikta šokikaulio repozicija ir uždėta gipso longetė. Nustatyta diagnozė: luxatio subtalaris pedis dex. (S82.8). Po to pacientė buvo paguldyta į stacionarą ir gydoma iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. II Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje, kur jai buvo nustatyta ta pati galutinė diagnozė. Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2008/18094 duomenimis, Pacientė patenkinamos bendros būklės, esant atstatytam kulnikaulio išnirimui, gipsu imobilizuotai pėdai, gipso longetei neveržiant, esant nesutrikusiai kraujotakai, paskyrus gydymo planą bei nustačius rekomendacijas, buvo išleista gydytis į namus. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra ir ieškovė aplinkybėmis, susijusiomis su šiuo laikotarpiu teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, atsakovo neteisėtų veiksmų negrindžia.

35Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės apie Pacientei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 2008 m. rugpjūčio 28 – 30 dienomis (iki 30 dienos 14.00 val.). Kaip neteisėtus Ligoninės veiksmus ieškovė nurodo tai, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d., jai atvykus į Ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyrių, gydytojas atsisakė teikti medicinines paslaugas ir tik po daugkartinių prašymų sutiko ieškovę apžiūrėti, tačiau, atlikus pakartotinį rentgeną, patikrinus traumuotos kojos kraujagyslių pratakumą, neįvertino bendros ieškovės būklės ir netinkamai įvertino jaučiamo skausmo laipsnį, nepaskyrė jokių papildomų tyrimų ir medikamentinio gydymo, nors ieškovė skundėsi stipriu skausmu, nurodė bendrą silpnumą ir karščiavimą. Tačiau įrašai Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus asmens sveikatos istorijoje Nr. 2008/32629 patvirtina, kad Pacientė šiame skyriuje 2008 m. rugpjūčio 28 d. buvo apžiūrėta traumatologo A. P. ir angiochirurgo E. V., atlikta dešinės pėdos 2-jų krypčių rentgenograma, papildomai rastas V padikaulio proksimalinio galo lūžimas, pakeistas gipsas ir paskirtas gydymas. Įrašu, kad Pacientė būtų skundusis bendru silpnumu ar karščiavimu, nėra (t. 2, b. l. 128). Apklausiamas liudytoju gydytojas A. P. parodė, kad pacientė atvyko, skųsdamasi skausmu, todėl ji buvo apžiūrėta, papildomai padaryta rentgeno nuotrauka, suteikta angiochirurgo konsultacija, pakeistas gipsas bei suleisti vaistai nuo skausmo. Liudytojo teigimu, buvo įvertinta, kad skausmas yra buvusios traumos tęsinys ir jokių priežasčių skirti dar kokius nors tyrimus nebuvo, kaip ir guldyti Pacientę į stacionarą. Liudytojas patvirtino, kad išleidžiant Pacientę ji jautėsi geriau (t. 3, b. l. 150).

36Ieškovė taip pat nurodė, kad Ligoninė atsisakė jai suteikti pagalbą ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. ankstyvą rytą, kuomet ji 1.00 val. nakties vėl atvyko į ligoninę. Kaip Ligoninės neteisėtus veiksmus Pacientė nurodė tai, kad apart dešinės blauzdos rentgenogramos ir kraujagyslių pratakumo tyrimo, jokie kiti tyrimai nebuvo atlikti, ją apžiūrėjęs gydytojas D. G. Ligonės nurodytiems silpnumo epizodams didesnės reikšmės nesuteikė. Šiuo atveju teismas, ištyręs Ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus asmens sveikatos istorijos Nr. 2008/33571 įrašus, nustatė, kad Pacientės apžiūra buvo pradėta 1.35 min., baigta 2.00 val., 2.10 val. Pacientė buvo apžiūrėta gydytojo angiochirurgo, atlikta rentgenograma, nustatyta diagnozė: būklė po pėdos repozicijos. Skausminis sindromas (S93.0). Po apžiūros Pacientė gydymui paguldyta į II ortopedijos-traumatologijos skyrių, kur 2.40 val. buvo pradėta apžiūra šiame skyriuje. Ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 18506/2008 yra užfiksuota, kad Ligonė skundėsi dešinės pėdos, čiurnos ir blauzdos skausmu 10 balų, jos bendra būklė įvertinta kaip patenkinama, hemodinamika stabili, kūno temperatūra – 36,8oC, AKS – 130/65 mmHg; nuimta gipso longetė, nustatyta, kad dešinė blauzda, čiurna patinusi, stebima sena hematoma. Mikrocirkuliacija, jutimai dešinėje kojoje – n. y. Pirštus judina. Pėda šilta. Dešinės blauzdos distaliniame 1/3 serohemoraginė prakirpta pūslė, skausmai analgetikų fone aprimę iki 5 balų. Buvo atliktas bendras kraujo tyrimas (t. 2, b. l. 128-129). Pacientės apžiūrą atlikęs gydytojas V. A. apklausiamas liudytoju teismui parodė, kad Pacientė buvo paguldyta dėl stiprių skausmų, jos bendra būklė buvo patenkinama, po nuskausminimo – skausmas sumažėjo, jokių požymių, leidžiančių suprasti, kad yra kažkas daugiau, nei čiurnos išnirimo trauma, nebuvo (t. 3, b. l. 110-117). Ligos istorijoje yra nurodyta, kad apžiūroje dalyvavo ir gydytojas L. K., kuris teismui parodė, jog tuo metu jis buvo rezidentas ir dalyvavo Pacientės apžiūrose, atliktose 2008 m. rugpjūčio 29 d. anksti ryte ir 12.00 val. vizitacijos metu. Pasak liudytojo, tuo metu nebuvo nei kojos tinimo didėjimo, nei hematomų, paraudimo ar pūslių susidarymo (t. 3, b. l. 185). Sekantys įrašai ligos istorijoje Nr. 18506/2008 patvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. 12.00 val. Ligonė vizitacijos metu buvo apžiūrėta gydytojų E. B., G. K. ir E. P., apžiūroje taip pat dalyvavo ir gydytojas rezidentas L. K.. Nustatyta, kad bendra būklė, hemodinamika stabili, kūno temperatūra – 36,8oC, nuimta imobilizacija, jutimai, kraujotaka pėdoje normali, pirštus judina. Blauzda, čiurna, pėda patinę, sena hematoma. Dešinės blauzdos distalinio 1/3 lateraliniame paviršiuje – prakirpta buvusi pūslė, pakeistas sterilus tvarstis. Koja imobilizuota gipso longete. Skausmai analgetikų fone apie 5 balai. Koja pakelta ant pagalvės. Gydytojas A. M., tą pačią dieną patikrinęs kraujagysles, nustatė, kad dešinės kojos arterinė ir veninė kraujotaka be patologijos (t. 2, b. l. 129). Daktaras E. B. teismui paaiškino, kad pagal tai, ką matė, apžiūrint Pacientę, tai buvo liekamieji reiškiniai po buvusio išnirimo ir kaulų lūžio. Požymių, kad būtų galima įtarti infekciją, nebuvo jokių, nors Pacientę apžiūrinėjo net keturi gydytojai. Po nuskausminamųjų vaistų suleidimo Pacientė aiškiai akcentavo, kad skausmas sumažėjo, ji buvo kontaktiška. E. B. teigimu, nekrotinis fascitas yra labai sunki, sudėtinga ir sunkiai diagnozuojama liga, nes visi procesai vyksta vidiniuose audiniuose ir nesukelia ryškesnių požymių, kuomet požymiai jau atsiranda – ligos pasekmės visuomet būna labai sunkios (t. 3, b. l. 62-67). Apklaustas liudytoju gydytojas G. K. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. Pacientės koją apžiūrėjo keletą kartų iš visų pusių, buvo patinimas, buvo mėlynės kaip ir po visų traumų, tačiau jokių objektyvių požymių, kurie leistų įtrati nekrotinį fascitą, tikrai nebuvo. Liudytojo teigimu, nekrotinio fascito diagnozę galima patvirtinti tik steroidiniais tyrimais, matant nekrotizavusius audinius (t. 3, b. l. 125-134). Gydytojas E. P. apklausiamas liudytoju taip pat patvirtino, kad apžiūros metu Pacientė buvo pilnai kontaktiška, kojos raumenys minkšti, odos paraudimo reakcijos nebuvo, buvo tik traumai būdingos mėlynės ir patinimas, skausmas atlėgęs. Liudytojo tvirtinimu, apžiūros metu nebuvo jokių požymių, keliančių įtarimus dėl infekcijos, todėl nebuvo jokio pagrindo skirti antibiotikus, kraujas infekcijos nerodė. Liudytojas akcentavo, kad nekrotinio fascito diagnozavimas yra labai sudėtingas, šios ligos net aprašymo lietuvių literatūroje iki šios ligonės nebuvo, ji tarptautinėje klasifikacijoje atsirado tik prieš du metus. Ligą sukeliantis mikrobas gyvena nosiaryklėje, ant odos ir t. t., tačiau turi būti jautrus žmogus, kuris neturi atsparumo šiam mikrobui. Mikrobo plitimo simptomų nėra, o kuomet liga jau duoda simptomus, yra per vėlu, nes odos reakcija parodo tik aisbergo viršūnę, mirtingumas siekia 70-80% (t. 3, b. l. 134-142).

37Nors ieškovė teigė, kad nuo 2008 rugpjūčio 29 d. 12.00 val. iki 30 d. 14.00 val. nei jos sąmonės būklė, nei skausmo intensyvumas ir analgetikų poreikis nebuvo vertinami ir kad nurodytu laikotarpiu gydytojai jos nelankė ir neapžiūrėjo, liudytoju apklaustas gydytojas B. V. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. 20.00 val. jis lankė Pacientę palatoje, tačiau jokio sąmonės sutrikimo nepastebėjo, kūno temperatūra buvo normali, Pacientės koja buvo apibintuota, ji pati pasakė, kad jaučiasi geriau, nes nuėmus gipsą sumažėjo skausmas. Liudytojo teigimu, jokių įrašų nedarė todėl, kad Ligonės būklė buvo stabili, o įrašai daromi tuomet, kai būklė yra sunki (t. 3, b. l. 118-123).

38Įrašas ligos istorijoje Nr. 18506/2008 patvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d. 14.00 val. budintis gydytojas I. Š., apžiūrėjęs Pacientę, nustatė, kad ji yra mieguista, sąmonė pritemusi, šlaunies ir blauzdos raumenys minkšti, šlaunyje hematoma, yra pūslės. Tos pačios dienos 15.00 val. Pacientė, esant sunkiai bendrai būklei, įtariant septinį šoką, perkelta gydyti į intensyvios terapijos skyrių (t. 2, b. l. 129). I. Š. teismui parodė, kad jis popietinės vizitacijos metu sutiko Pacientės vyrą, kuris pasakė, kad jo žmonos būklė pablogėjo. Apžiūrėjęs Pacientę, įtarė infekciją, tačiau net ir perkėlus Pacientę į intensyviuos terapijos skyrių diagnozė buvo tikslinama, chirurgai darė pilvo echoskopiją, nes galėjo būti ir nukraujavimas iš virškinamojo trakto. Kadangi klasikinio pūliavimo požymių nebuvo, o papunktavus koją buvo gauta nepūlingas skystis, kilo įtarimas dėl nekrotizuojančio fascito, gautą skystį atidavė pasėliui, nes priežastis buvo neaiški. Liudytojo teigimu, Pacientė ir reanimacijoje dar buvo sąmoninga, pati nurodė nusiskundimus. I. Š. parodė, kad nekrotinio fascito klinikinė eiga yra paslėpta, liga reta, žaibinės formos ir gali išsivystyti iki sunkios būsenos per keletą valandų, nurodė, kad iš medicininėje literatūroje pateiktų pavyzdžių jam yra žinoma, kad Vokietijoje vienai pacientei po stipinkaulio išnirimo liga išsivystė per parą (t. 3, b. l. 142-147).

392008 m. rugpjūčio 30 d. vakare, įtariant nekrotizuojantį fascitą, Pacientė buvo operuota pirmą kartą. Operacijos metu buvo paimti bakteriologinis pasėlis ir audinių gabalėliai, 31 dieną buvo amputuota dešinė koja, o 2008 m. rugsėjo 12 d. – abi rankos iki 1/3 dilbio ir kairė koja.

40Iš esmės ginčo dėl nustatytų aplinkybių nėra, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, išskyrus liudytojų M. K. ir L. G. parodymus, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. Ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriuje Pacientė buvo apžiūrėta tik po kurio laiko, kad medikai nebuvo pakankamai dėmesingi. Tačiau, atsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose esančius įrašus ir nustatytas faktines aplinkybes apie Pacientės apžiūrą, tyrimus, paguldymą į stacionarą ir ten atliktą apžiūrą, ligos diagnozavimą ir paskirtą gydymą, teismas vertina, kad esantys prieštaravimai nėra esminiai ir nepaneigia fakto, kad Pacientei Ligoninėje sveikatos priežiūros (gydymo) paslaugos 2008 m. rugpjūčio 29 d. buvo suteiktos laiku. Pagrindinis klausimas nagrinėjamuoju atveju yra tai, ar Ligoninės gydytojai, vertindami Pacientės būklę, buvo atidūs, atsargūs ir rūpestingi, ar jie kvalifikuotai ir dėdami maksimalias pastangas suteikė medicininę pagalbą: ar tinkamai ištyrė Pacientės būklę, ar paskyrė visus reikiamus tyrimus, ar tinkamai ir pagrįstai nustatė diagnozę, ar paskyrė tinkamą gydymą ir ar turėjo objektyvią galimybę diagnozuoti nekrozinį fascitą ankstyvojoje jo stadijoje. Ieškovė, kaip neteisėtus gydytojų veiksmus, nurodo tai, kad gydytojai nepaskyrė jokio papildomo gydymo, neatliko elektrokardiogramos, nesuteikė angiochirurgo konsultacijos, per vėlai, t. y. tik 2008 m. rugpjūčio 29 d. 8.30 val. paėmė kraują tyrimui, neįvertino ligos, atsižvelgiant į kraujo tyrimo rezultatus, per vėlai iš sužalotos kojos paėmė pasėlius, neatliko echoskopijos, kurios metu galima buvo nustatyti skysčio ruoželius ar infekcijos židinius, nepakankamai rimtai reagavo į sparčiai sunkėjančią ieškovės būklę ir neįvertino jai pasireiškusių negalavimų visumos, nenustatę diagnozės, pradėjo gydymą - nuolat didelėmis dozėmis davė nuskausminamuosius ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, todėl užslopino ligos simptomus ir laiku nenustatė tikrosios diagnozės.

41Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.). Būtent surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo medicinos ekspertizės išvada gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojai konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Tačiau ekspertų išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus – eksperto išvadą, gydytojų specialistų paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis bei kt. ir iš įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK185, 218 str.).

42Todėl teismas, siekdamas išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių medicinos žinių, byloje paskyrė deontologinę ekspertizę ir dar dvi papildomas ekspertizes. Visi surinkti duomenys apie Pacientės būseną, paskirtus ir atliktus tyrimus, taikytą gydymą, tyrimų rezultatus, atliktų operacijų eigą yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose ir buvo tirti bei vertinti teismo medicinos ekspertų komisijos, kuriai buvo pavesta atlikti teismo paskirtą deontologinę ekspertizę. Ekspertizės akto Nr. EDG 43(174)/12(01) išvadoje ekspertai nurodė, kad pradinėse nekrozinio fascito stadijose specifinių objektyvių simptomų nėra, jie būdingi visiems infekciniams procesams. Lietuvoje iki šio nagrinėjamo atvejo nebuvo aprašyti nekrozinio fascito atvejai po uždaros traumos. Nekrozinio fascito atveju eiga nėra tipinė ir tam neturi įtakos akivaizdžių infekcijos „vartų“ buvimas. Tokie simptomai kaip serozinės pūslės, padidėjusi leukocitozė, galūnės tinimas, poodinės kraujosruvos yra vertinami kaip įprastiniai, dažni kaulų lūžius/išnirimus lydintys simptomai. Pradinėse nekrozinio fascito stadijose L. K. medicininėje dokumentacijoje aprašytus simptomus (iki sepsio požymių atsiradimo) negalima atskirti nuo tipinių išnirimo/lūžių simptomų. Medicininėje literatūroje infekcinio proceso, kuris sukelia nekrotinį fascitą, tikslaus inkubacinio periodo aprašymo nėra, kaip ir duomenų, nurodančių trumpiausią periodą, per kurį nekrozinis fascitas gali komplikuotis septiniu šoku. Nuskausminimui naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai yra tinkamo pasirinkimo vaistai traumų atvejais. Nebyli organizme esanti infekcija (kvėpavimo takų, burnos ir kt.) gali tapti generalizuoto sepsio priežastimi, streptokokinė infekcija gali plisti hematogeniniu keliu be aiškių infekcijos vartų. Diagnostiniai ir gydomieji veiksmai pacientės L. K. medicininėje dokumentacijoje aprašytai būklei buvo adekvatūs. Pasaulinėje medicininėje literatūroje aprašomą tokį aukštą mirštamumą nuo nekrozinio fascito sąlygoja apsunkinta diagnostika ir staigi organizmą intoksikuojanti eiga. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas L. K. 2008 m. rugpjūčio 22 d., 28 ir 29 dienomis buvo teisingai nustatyta diagnozė ir tinkamai paskirtas gydymas. Gydytojų veiksmai nėra susiję su L. K. nustatyto nekrotizuojančio fascito atsiradimu. L. K. 2008-08-25 ir 2008-08-29 atlikti kraujo tyrimai ir jų palyginimas galėjo nesukelti įtarimų, nustatant nekrotizuojančio fascitio diagnozę (t. 2, b. l. 133). Atlikus papildomą ekspertizę ekspertai taip pat pateikė išvadą, kad 2008 m. rugpjūčio 28 ir 29 dienomis, neįtariant infekcinės komplikacijos, L. K. buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, gydymas skirtas tinkamas ir teisingas, esant dešinės kojos traumos pagrindinei diagnozei. Rentgeno nuotraukos nėra specifinis tyrimas minkštųjų audinių vertinimui bei jų pažeidimui diagnozuoti, tirtos rentgeno nuotraukos buvo atliktos kauliniu režimu, išryškinant kaulus, be minkštųjų audinių komponento, todėl įvertinti minkštuosius audinius nebuvo galimybės. Kojos pasėlio, kraujo pasėlio ir CRB tyrimai yra indikuotini įtariant infekcines komplikacijas. Pasėlis iš kojos pūslės galėjo būti paimtas 2008 m. rugpjūčio 29 d., pasėlis iš kraujo buvo paimtas laiku, atsiradus sepsio klinikai. Ekspertai pasisakė, kad ant kojos buvusi serozinė pūslė buvo tvarkoma tinkamai. Ekspertai priėjo išvados, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti infekcinės komplikacijos laiko ir patvirtino, kad nekrozinis fascitas yra retai sutinkama infekcija. Atsakyti, kada ankstyvieji (pirminiai) nekrozinio fascito požymiai išryškėjo L. K. atveju, ekspertai negalėjo, nurodydami, kad pradinėse nekrozinio fascito stadijose L. K. medicininėje dokumentacijoje aprašytus simptomus (iki sepsio požymių atsiradimo) negalima atskirti nuo tipinių išnirimų/lūžių simptomų. Ekspertai patvirtino, kad L. K. gydymas iki 2008 m. rugpjūčio 30 d. 14.00 val. buvo tinkamas, nes pacientės jaustas skausmo sindromas ir dešinės kojos tinimas buvo įvertintas kaip buvusios traumos simptomai, neįtariant infekcinės komplikacijos. Ekspertai pateikė išvadą, kad Pacientei paskirtį vaistai ir jų dozės atitinka įprastinę medicininę praktiką ir yra pateisinami (t. 4, b. l. 28). Ekspertizės akto Nr. PDG 24(147)/2016(01) išvada nustatyta, kad radiologinio tyrimo pagalba įtarti nekrozinio fascito požymius ankstyvojoje stadijoje negalima (t. 5, b. l. 45-47).

43Apart ekspertų nagrinėjamąją situaciją vertino ir kiti gydytojai, nesusiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Pacientei 2008 m. rugpjūčio 28 – 30 dienomis, kurie, vykdydami Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų pareigas, pateikė išvadas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Tokiu būdu gydytojas ortopedas traumatologas R. K. pateikė išvadą, kad L. K. Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos laiku ir pagal diagnozuotus pakitimus, klaidų padaryta nebuvo. Analogišką išvadą pateikė ir gydytojas kraujagyslių chirurgas prof. A. A. (t. 1, b. l. 16-19).

44Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo atsikirtimus, kad nekrozinio fascito diagnostika visame pasaulyje yra sunki ir objektyviai neįmanoma nuspėti ar prognozuoti jo išsivystymą po įprastinių traumų. Tokią išvadą patvirtino visi byloje parodymus/paaiškinimus davę gydytojai, tokią išvadą patvirtino ekspertų komisiją ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: gydytojų V. U., I. Š., Tomo Sveikatos ir E. B. mokslinis straipsnis apie Streptococcus pyogenes sukeltą nekrozinį fascitą po uždaro šokikaulio išnirimo, kaip apie retą atveją (t. 1, b. l. 133-137), 2008 m. spalio 31 d. Klinikinės konferencijos protokolas (t. 1, b. l. 199-201), kiti straipsniai (t. 4, b. l. 166-170).

45Nagrinėjamojo atvejo išskirtinumas pasireiškė tuo, kad infekcija vystėsi traumos požymių fone, jos požymiai sutapo su traumos sukeltais požymiais ir todėl diagnozuoti nekrozinį fascitą jo ankstyvojoje stadijoje nebuvo jokių objektyvių galimybių. Svarbi aplinkybė, vertinant gydytojų pareigų atlikimo tinkamumą yra ir tai, kad nekrozinis fascitas yra reta ir neturinti tik jai būdingų specifinių požymių liga, o Lietuvoje iki šio nagrinėjamo atvejo nebuvo aprašyti nekrozinio fascito atvejai po uždaros traumos. Tai vienareikšmiškai reiškia, kad Ligoninės gydytojai objektyviai neturėjo praktikos diagnozuoti šią ligą iki kol neišryškėjo infekcijos požymiai. Ekspertas V. K. patvirtino, kad pradinėje nekrozinio fascito stadijoje šią ligą diagnozuoti yra išskirtinai sudėtinga, o pradinė stadija yra iki tol, kol nėra aiškiai išryškėję infekcijos požymiai.

46Teismas pažymi, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad gydytojai nepaskyrė jokių papildomų tyrimų ir gydymo, yra nekonkretūs ir neapibrėžti – ieškovė nenurodė, kokiais medicinos moksle pripažintai tyrimais buvo galima diagnozuoti nekrozinį fascitą ir kokį gydymą privalėjo skirti gydytojai iki išryškėjo aiškūs infekcijos požymiai. Ieškovės argumentai dėl neatliktos elektrokardiogramos ir nesuteiktos angiochirurgo konsultacijos yra paneigti byloje esančiais įrašais medicininėje dokumentacijoje apie atitinkamų tyrimų atlikimą. Ieškovė, nurodydama, kad kraujo tyrimas buvo paimtas per vėlai ir liga įvertinta, neatsižvelgiant į kraujo tyrimus, nepagrindė, kokiu būdu kraujo paėmimas tyrimui anksčiau nei 2008 m. rugpjūčio d. 8.30 val. (nors jis buvo paimtas santykinai netrukus po Pacientės paguldymo į stacionarą ir įvertintas) būtų įtakojęs kraujo tyrimo rezultatus ir kitokį jų vertinimą.

47Nors ieškovė gydytojų veiksmų neteisėtumą grindė aplinkybe, kad nebuvo anksčiau paimti bakteriologiniai pasėliai, tokie teiginiai Ligoninės neteisėto neveikimo nepatvirtina. Gydytojai neturi pareigos skirti visų įmanomų tyrimų, jeigu nenustato tam pagrindo. Bakteriologiniai pasėliai ieškovei nebuvo atlikti anksčiau, nes, nesant infekcijos požymių, tokie pasėliai nuo odos paviršiaus ar iš pūslės srities neimami, o aplinkybę, kad pūslės srityje nebuvo infekcijos požymių, patvirtina 2008 m. rugpjūčio 29 d. 2.30 val. atliktas įrašas ligos istorijoje Nr. 2008/18506. Ekspertai pateikė išvadą, kad pasėlis iš kojos pūslės galėjo būti paimtas 2008 m. rugpjūčio 29 d., jeigu būtų buvusi įtarta infekcija. Tačiau teismas, net ir hipotetiškai vertindamas tokią galimybę, privalėjo atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes, o būtent tai, kad net 2008 m. rugpjūčio 29 d. paėmus pasėlį, ligos sukeltų pasekmių nebūtų išvengta, nes septinis šokas Pacientę ištiko anksčiau, nei būtų buvę gauti tyrimo rezultatai, patvirtinantys Streptococcus pyogenes. Ekspertas patvirtino, kad streptokoko ištyrimui reikia trijų parų, nes per trumpesnį laiką mikrobas neišauga. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d. paimto pasėlio rezultatai, patvirtinantys Streptococcus pyogenes, buvo gauti rugsėjo 1 d. (t. 1, b. l. 202-203). Ekspertas išsakė nuomonę, kad antibiotikus buvo galima skirti be pasėlio rezultatų, jeigu tik būtų kilusi kokia nors abejonė dėl infekcijos, tačiau kartu patvirtino, kad tokiu atveju jokiu būdu nereiškia, kad paskirtas antibiotikas veiktų būtent tą infekciją, todėl pasekmės būtų tos pačios. Kartu teismas akcentuoja, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog Ligoninės gydytojai pagal nustatytus objektyvius požymius ir tyrimų duomenis galėjo Pacientei įtarti infekciją ir jai gydyti skirti antibiotikus iki išryškėjo infekcijos požymiai.

48Todėl ieškovės teiginiai, kad gydytojai neveikė pagal rūpestingo, protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą ir yra kalti dėl ieškovei sukelto skausmo, išgyvenimų ir patirtos fizinės negalios, kad pažeidė 2004 m. gegužės 27 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo – skubiosios pagalbos skyriui“ Nr. V-394 nuostatas bei 2004 m. balandžio 8 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto„ NR. V-208, nes laiku nepastebėjo, nediagnozavo infekcijos, yra nepagrįsti.

49Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų būtinų elementų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti ir žalos atlyginimo institutui taikyti (CPK 178 str.). Pripažinus, jog nėra būtinų sąlygų atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti, ieškovės argumentai dėl neturtinės žalos tapo teisiškai neaktualūs, todėl teismas dėl jų nepasisako.

50Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

51Ieškovės L. K. ieškinio netenkinti.

52Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.