Byla eA2-10777-1003/2018
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. A. L., tretiesiems asmenims Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei B. Š., K. K., E. K., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys byloje V. A. L., Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š., K. K., E. K

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. A. L., tretiesiems asmenims Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei B. Š., K. K., E. K., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys byloje V. A. L., Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š., K. K., E. K.,

Nustatė

2pareiškėjas S. K. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. A. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atnaujinus procesą civilinėje byloje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

3Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį atsakovei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Byloje procesas atnaujintinas dėl to, kad 2018 m. birželio 12 d. paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu nei teismui, nei pareiškėjui, t. y. iš 2018 m. gegužės 30 d. Teismo medicinos ir psichiatrijos specialistų konsultacinės išvados Nr. ( - ), priimtos po bylos išnagrinėjimo, matyti, kad testamento sudarymo metu ( - ) dieną A. K. sirgo neurologiniu susirgimu – Alzheimerio liga, kuri galėjo turėti įtakos jos psichikos sveikatai; labai tikėtina, kad testamento sudarymo metu ( - ) dieną A. K. sirgo psichikos liga – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ir galėjo turėti psichikos sutrikimų; dėl psichikos ligos – demencijos, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, testamento sudarymo metu ( - ) dieną A. K. galėjo nepilnai suvokti arba visiškai nesuvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; įvairių tipų demencija sergantys pacientai paprastai būna ypatingai įtaigūs, todėl galimai buvęs pašalinis poveikis galėjo turėti įtakos A. K. sprendimui išreikšti savo valią testamento pasirašymo metu, ji tuo metu savarankiškai negalėjo suformuluoti savo valios ir galėjo būti įtakota pašalinio poveikio; kompleksinė teismo psichiatrinė – psichologinė medicininė ekspertizė galėtų suteikti dar tikslesnės ir išsamesnės informacijos apie A. K. psichikos sveikatą ( - ) dieną, kadangi TPE atsakymai į teismo pateiktus klausimus praktiškai apsiribojo vien tik nagrinėjant 2007 m. rugsėjo 4 d. psichiatrės įrašą. 2018 m. gegužės 30 d. Teismo medicinos ir psichiatrijos specialistų konsultacinę išvadą Nr. ( - ) davė ekspertas Antanas Algirdas Garmus, turintis 51 metų specialisto darbo stažą, bei gydytojas psichiatras Dainius Stasiūnas, turintis 24 specialybės darbo stažą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje vienasmeniškai pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusio eksperto Manto Juodakio kvalifikacija dėl dvejų metų darbo stažo yra abejotina.

4Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo V. A. L. prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėjas prašyme nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą. Prašo priteisti iš pareiškėjo 300 Eur patirtas teisinių paslaugų išlaidas.

5Suinteresuotas asmuo K. K. prašo tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017.

6Suinteresuotas asmuo E. K. prašo tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

7Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

8Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

9Pateiktu prašymu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.

10Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

11Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje procesas turi būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei teismui, nei pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Po civilinės bylos Nr. 2-16-641/2017 išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei priėmus nutartį apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas kreipėsi į teismo medicinos ir psichiatrijos specialistus Antaną Algirdą Garmų ir Dainių Stasiūną, kurie 2018 m. gegužės 30 d. Teismo medicinos ir psichiatrijos specialistų konsultacinėje išvadoje Nr. ( - ) konstatavo, kad testatorė A. K. testamento sudarymo metu 2007 m. rugsėjo 10 dieną sirgo neurologiniu susirgimu – Alzheimerio liga, sirgo psichikos liga – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ir galėjo nepilnai suvokti arba visiškai nesuvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, be to, galimai buvęs pašalinis poveikis galėjo turėti įtakos A. K. sprendimui išreikšti savo valią testamento pasirašymo metu, ji tuo metu savarankiškai negalėjo suformuluoti savo valios ir galėjo būti įtakota pašalinio poveikio.

12Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai asmuo (pareiškėjas) įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

13Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017 atmetė ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. A. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, konstatavęs, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. testamento sudarymo metu testatorė A. K., nors ir turėjo somatinių ligų, tačiau psichikos ligomis nesirgo, buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė ginčo testamente, t. y. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Sprendimas pagrįstas byloje esančiais medicininių dokumentų įrašais, gydytojos psichiatrės V. F. pažyma ir parodymais, notarės B. Š. paaiškinimais bei liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, V. F., B. P., A. M., G. P. parodymais, taip pat byloje atlikta pomirtine teismo psichiatrijos ekspertize, paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga, ekspertizę papildančiais eksperto Manto Juodakio teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Psichiatras ekspertas, įvertinęs pateiktą informaciją, pateikė išvadą, jog A. K. ( - ) testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ir nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių A. K. testamento sudarymo metu nustatyti psichikos sutrikimą (tame tarpe ir sukeltą fizinės sveikatos būklės) ar silpnaprotystės sindromą, dėl ko ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (sprendimo 10 punktas). Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktą, kad A. K. testamento sudarymo dieną tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkiomis ligomis, tačiau nei viena jų, kaip matyti iš medicininių duomenų, gydytojų nebuvo siejama su testatorės psichine sveikata (šią aplinkybę vėliau pomirtinės ekspertizės akte patvirtino ir ekspertas A. Juodakys).

14Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ekspertizę atliko būtent ieškovo pasirinktos ekspertinės įstaigos ekspertas, todėl šiuo atveju ieškovo pasirinkta pozicija abejoti ekspertizę atlikusio eksperto kompetencija yra nelogiška ir sunkiai suprantama. Šiuo atveju pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atliko ne privačios, tačiau valstybinės teismo psichiatrijos ekspertinės įstaigos ekspertas Mantas Juodakys, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir kurio, kaip teismo psichiatrinės ekspertizės eksperto, kvalifikacija yra patvirtinta ir galiojanti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio eksperto kvalifikacija atlikti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę bei jo pateiktų išvadų objektyvumu.

15Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo ir 2018 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-84-368/2018 atmetė apeliacinį skundą, o 2017 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad: pirmosios instancijos teismas byloje įvertino ne tik eksperto išvadą, bet ir visus kitus byloje surinktus įrodymus, išklausė trečiųjų šalių ir liudytojų paaiškinimus ir surinktų duomenų visetu padarė išvadą, kad byloje yra neginčijamų įrodymų, jog A. K. testamento ( - ) sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo tuos veiksmus valdyti; pirmosios instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl 2017 m. vasario 23 – balandžio 4 d. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, ekspertizės aktas neturėjo jokių trūkumų, ekspertas buvo paties ieškovo pasirinktas, turintis reikiamą kvalifikaciją tokio pobūdžio ekspertizei atlikt ir teismas nenustatė jokių prieštaravimų tarp bylos faktinių aplinkybių, medicininių dokumentų išrašų iki ( - ), ekspertizės akto išvadų, liudytojų bei trečiojo asmens notarės B. Š. paaiškinimų. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nebuvo jokios būtinybės skirti pakartotinės kompleksinės pomirtinės psichiatrinės ekspertizės ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos neskyrė.

16Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje matyti, kad 2018 m. gegužės 30 d. Teismo medicinos ir psichiatrijos specialistų konsultacinė išvada Nr. P-K1-112-10 grindžiama remiantis bylos medžiagos analize, duomenimis apie A. K. psichinės būklės vertinimą, taigi, konsultacinė išvada Nr. ( - ), nors ir nesutampanti su byloje atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, padaryta remiantis bylos duomenimis ir medicininiais dokumentais, kuriuos ištyrė, įvertino ir priimdamas sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas, t. y. tais duomenimis, kurie buvo žinomi tiek teismui, tiek ir byloje dalyvavusiems asmenims, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei teismui, nei byloje dalyvavusiems asmenims.

17Pažymėtina, kad ekspertizės aktas teismui neprivalomas, ekspertizės akto duomenys neturi teismui išankstinės galios ir yra vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, o konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pirmosios instancijos teismas, 2017 m. spalio 9 d. sprendimu konstatavęs, kad ( - ) testamento sudarymo metu testatorė A. K. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, vadovavosi ne tik byloje atlikta pomirtine teismo psichiatrijos ekspertize, tačiau ir byloje esančiais medicininių dokumentų įrašais, gydytojos psichiatrės V. F. pažyma ir parodymais, notarės B. Š. paaiškinimais bei liudytojų V. F., B. P., A. M., G. P. parodymais, ekspertizę papildančiais eksperto Manto Juodakio teismo posėdyje duotais paaiškinimais, t. y. sprendimą priėmė, išanalizavęs byloje esančių duomenų visetą. Spręstina, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių argumentų, įrodymų, jog turėdamas konsultacinėje išvadoje Nr. ( - ) esančius duomenis teismas būtų priėmęs visiškai kitokį sprendimą.

18Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl prašymas netenkintinas, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017 (CPK 370 str. 3 d.).

19Suinteresuotas asmuo V. A. L. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 300 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Atsižvelgus į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, priešingus interesus, įvertinus, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, suinteresuoto asmens Vidos A. L. patirtos 300 Eur teisinių paslaugų išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

20Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš pareiškėjo, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

Nutarė

22netenkinti S. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-641/2017.

23Priteisti V. A. L., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš S. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 300 Eur (trijų šimtų eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

24Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio... 2. pareiškėjas S. K. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių... 3. Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d.... 4. Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo V. A. L. prašo atmesti prašymą... 5. Suinteresuotas asmuo K. K. prašo tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą... 6. Suinteresuotas asmuo E. K. prašo tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo.... 7. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š.... 8. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.... 9. Pateiktu prašymu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje... 10. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo... 11. Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje procesas turi būti atnaujintas... 12. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs... 13. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės... 14. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog... 15. Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą... 16. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje matyti, kad 2018 m.... 17. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas teismui neprivalomas, ekspertizės akto... 18. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas sprendžia, kad... 19. Suinteresuotas asmuo V. A. L. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad... 20. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 370... 22. netenkinti S. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), prašymą atnaujinti procesą... 23. Priteisti V. A. L., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš S. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ),... 24. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama...