Byla 1-60-309/2012

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui, nukentėjusiajai S. L., gynėjams advokatams Žilvinui Astrauskui, Arūnui Strikaičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., gim. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, neištekėjusi, dirbanti UAB „( - )“ barmene, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gyv. ( - ), neteista

3kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.

4P. N., gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, gyv. ( - ),

5kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6P. N. tyčia nužudė žmogų, tai yra 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val. 30 min., ( - ) g. ( - ), ( - ) kaime, ( - ) rajone, Z. M. priklausančioje daržinėje, kilus konfliktui tarp I. J. ir T. L., paprašytas I. J. pagalbos, atbėgęs į daržinę, tyčia kumščiu smogė tyrimo metu tiksliai nenustatą skaičių, tačiau ne mažiau kaip tris smūgius T. L. į veidą, bei tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu dūrė T. L. į dešinę blauzdą, taip padarydamas durtai pjautas dešinės pusės žaizdas, ir jos komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, ir T. L. 2010 m. rugpjūčio 23 d. 4 val. 40 min. ligoninėje mirė.

7Be to I. J. ir P. N. kaltinami tuo, kad jie 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val. 30 min., ( - ) g. ( - ), ( - ) kaime, ( - ) rajone, Z. M. priklausančioje daržinėje, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą teisę atgauti iš T. L. mobiliojo ryšio telefoną, t. y. I. J. reikalaudama grąžinti mobiliojo ryšio telefoną, T. L. įžeidinėjo bei vadino necenzūriniais žodžiais, pastūmusi T. L. pargriovė ant žemės bei jį užgulusi, ranka smogė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių T. L. į veidą, tampė T. L. už ausies, o P. N. gulinčiam ant žemės T. L. tyčia kumščiu smogė tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip tris smūgius T. L. į veidą, ir tokiu būdu jie padarė T. L. kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje ir kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu nukentėjusiojo T. L. atžvilgiu panaudodami psichinę ir fizinę prievartą savavaldžiavo.

8Kaltinamoji I. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jos trylikametis sūnus L. D. turėjo naują mobilųjį telefoną. Iš darbo ji sūnui paskambindavo. Vieną dieną jis į jos skambučius neatsiliepė. Vėl paskambinus, atsiliepė nepažįstamas balsas, kuris pašaipiai pasakė: „Aš L.“ ir padėjo ragelį. Po to atėjo SMS žinutė: „Tavo L. šiuo metu negali kalbėti“. Grįžęs į namus sūnus verkdamas papasakojo, jog jam prie pašto rašant SMS žinutes iš jo telefoną atėmė T. L.. Sūnus prašė atiduoti telefoną, o T. L. jam pasakė: „Aš tau neatiduosiu, pabandyk tėvams pasakyti ar policijai, aš pasamdysiu ir tave suspardys“. Sūnus buvo nuėjęs į policiją pas budėtoją. Budėtojas liepė atsivesti tėvus ir atsinešti telefono dokumentus. Ji telefono dokumentus buvo išmetusi. Policijoje jai buvo pasakyta, kad neturint telefono dokumentų, jai negali padėti.

9T. L. mama gyvena ( - ). Ji pas ją nuvažiavo, norėjo, kad grąžintų telefoną. T. L. mama pasakė, kad T. pas ją negyvena, gali slapstytis ( - ) kaime.

10Gal po trijų savaičių sutiko I., jos pavardės nežino, ji gyvena ( - ). Jos plaukai šviesūs, I. tamsūs, todėl ją vadino „I. šviesioji“, o kitą – „I. tamsioji“. Jos susitarė susitikti šašlykinėje, prie ( - ) upės. Užsisakė alaus ir duonos, papasakojo apie telefoną, kalbėjosi. I. susiskambino su kaltinamuoju P. N.. Atvažiavo P. N., I., M. ir D., kurių pavardžių nežino. Jie prisėdo prie jų, kalbėjosi apie telefono bėdą. I. su M. yra iš ( - ) kaimo. M. kažkam skambino ir pasakė, kad daržinėje slapstosi T. L..

11Ji, I., kaltinamasis P. N., M., I., kažkaip spontaniškai pakilo iš šašlykinės, dar kartu buvo jos dukra D.. M. nuvežė prie namo, daržinės. Ji su I. nuėjo į daržinę. Ji šaukė: „T., T., kur esi“. Daržinė yra dviejų aukštų. Iš antro aukšto atsikėlė T.. Jis rankose nieko neturėjo. Ji pradėjo žodžiuotis, jis prisipažino, kad pavogė telefoną ir jo nebeturi, žino, kad ji L. mama. Jis sakė, kad atiduos pinigus. Ji ant jo šaukė: „Valkata, iš kur tu gausi!“ Jis pasakė, kad gaus iš tėvo. Ji pradėjo jį koneveikti, jis – ją, ir jie susikibo. Jam trenkė į veidą 2–3 kartus. Jis jai buvo įsikabinęs į rūbus krūtinės srityje, trenkti jai netrenkė. Ji išsigandusi pradėjo šaukti P., nes pažinojo jį ir I.. Kaltinamasis P. N. atbėgo ir puolė T. L.. Kai kaltinamasis P. N. įbėgo, T. L. gulėjo, o ji ant jo. Kaltinamasis P. N. per jos nugarą ranka daužė T. L. į veidą. Kad kaltinamasis P. N. ką nors turėtų rankose, nematė. Gal sudavė 2–3 smūgius. I. buvo užėjusi, kažką šaukė. T. L. gulėjo, lenkėsi į priekį stotis, galva jo buvo pakelta, bandė kaltinamajam P. N. priešintis. Girdėjo daržinėje I. balsą.

12Kaltinamasis P. N. išėjo iš daržinės į lauką, tačiau grįžo, ir puolė T. L.. Ji dar buvo ant to T. L.. I. puolė traukti P. N. ir ją. Kaltinamasis P. N. atsistojo ir išėjo. Kai atsistojo, jos kelnės buvo kruvinos, o T. L. buvo baltas, kaip popierius. Ji šaukė: „T., T.“, daužė per veidą, jis nereagavo, tik alsavo. Pasiguldė T. L. ant rankos, jis vos įkvėpdavo. Kai T. L. nešė į greitosios automobilį, pamatė, kad jam laša iš kojos kraujas.

13Kitą dieną buvo nuvykusi pas kaltinamojo P. N. mamą, kur vyko kalba apie tą daržinę. Tarėsi, kaip nuvažiuoti į ligoninę pas T. L.. Kaltinamasis P. N. jai pasakė: „O, ..., ką aš padariau. Įdūriau. Ką tik tą peilį nusipirkau“. Jai buvo gaila kaltinamojo P. N., nes mano, kad į tą įvykį jis buvo įtrauktas norėdamas jai padėti.. Tarėsi sakyti, kad T. L. turėjo tą peilį rankoje ir atseit puolė ją, o kaltinamasis P. N. puolė jos ginti. Tą pokalbį girdėjo M., I. ir I.. Ne tik tą dieną kalbėjosi, ką sakyti. Taip ir sakė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Po to pasakė teisybę.

14Po savaitės su V. S. važiavo į ( - ) pas advokatą S. B.. Tą advokatą pažinojo kaltinamojo P. N. mama. Su jais važiavo I.. Važiavo pas advokatą dėl bylos, ne dėl jos, dėl kaltinamojo P. N., nes to prašė jo mama. Advokatui papasakojo melagingą istoriją. Jam nesakė, kad pasakoja melagingą istoriją.

15Po kelių dienų susitiko ( - ) pušyne: ji, M., I., kaltinamasis P. N.. Vežė V. S.. Kaltinamasis P. N. pasakojo, kad peilis buvo didelis, atlenkiamas, ant koto kažkokia spalva buvo, sakė, kad peilį numetė daržinėje. ( - ) kalbėjo, kad reikia ieškoti peilio. Kad reikia peilio ieškoti, sakė kaltinamasis P. N., tačiau jis nedavė nurodymo ieškoti. Nežino, ar kas ieškojo peilio.

16Įvykio dieną matė, kaip kaltinamasis P. N. išgėrė bokalą alaus.

17Kaltinamasis P. N. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d. buvo ( - ) turguje, nes iš sekmadienio į pirmadienį turėjo išvykti į Švediją. Turguje sutiko draugą R., kuris nusipirko peilį. Jis jokio peilio nepirko. Po to pas jį atvažiavo D., jo pavardės nežino. Jie išvažiavo į ( - ) pasivažinėti po miestą. Jam paskambino kitas draugas, ir jie nuvyko pas pusbrolį į ( - ). Draugai ten gėrė alkoholį, o jis negėrė. Norėjo važiuoti namo ir paskambino I. A., kad jį parvežtų. I. A. atvažiavo su M.. Kai jie atvažiavo, pasėdėjo pusę valandos, ir I. norėjo važiuoti namo, tai buvo 15–16 valanda. Kai jie važiavo link ( - ), paskambino I., tik nežino, šviesioji ar tamsioji, ir susitarė važiuoti į šašlykinę. Po to prisėdo prie staliuko jis, D., buvo I. šviesioji, t. y. kaltinamoji I. J., ir I. tamsioji. Besikalbant kaltinamoji I. J. sužinojo, kur yra T.. Kaltinamoji I. J. sakė, kad T. L. jos vaikui grasino peiliu ir buvo atėmęs telefoną. Jie norėjo nuvažiuoti pasikalbėti dėl mobiliojo ryšio telefono. Jo niekas neprašė ten važiuoti. Tada jie susėdo visi į automobilį ir važiavo link Telšių. Važiavo automobiliu jis, I. šviesioji, kaltinamoji I. J.. Automobilį vairavo M.. Atvykus į ( - ), važiavo prie kažkokios sodybos. Ten M. ir kaltinamoji I. J., I. tamsioji išlipo iš automobilio, jis pasiliko automobilyje. Kaltinamoji I. J. ir I. tamsioji nuėjo į daržinę. Jis išgirdo, kad jį pradėjo šaukti kaltinamoji. Tada jis išlipo iš automobilio, ir pribėgusi tamsioji I. pasakė, kad kitą I., t. y. kaltinamąją, muša T.. Jis nuėjo į daržinę ir pamatė, kad jie grumiasi. Jis kaltinamąją pastūmė į šoną. Jis nematė, kokius veiksmus atliko kaltinamoji I. J.. Jis pamatė, kad T. turi kažką rankoje. Jis jam pirmą kartą delnu sudavė per galvą. Tada T. L. vėl stojosi prie jo. Jis du ar tris kartus sudavė T. L. kumščiu ir šis griūdamas ant pilvo suriko. Po to T. L. nieko nesakė ir nedarė. Tada jis delnais T. L. daužė per veidą. Išėjo iš daržinės lauk ir tada kaltinamoji pasakė, kad reikia greitosios. T. buvo be sąmonės. Tada jis jam delnais daužė per veidą. Pirma atbėgo I., jis nukrito ir išbėgo lauk. Antrą kartą kai įėjo daužė delnais per veidą. Tada išgirdo, kad užsivedė automobilis. Kaltinamoji sakė: „Jūs važiuokit, aš pasiliksiu“. Jis kelyje skambino mamai ir sakė, kad užvertė žmogų. Tą dieną peilio neturėjo. T. L. rankose peilį pamatė tada, kai I. J. nustūmė į šoną. Jis peilį kai paėmė, tai greitai pametė į šoną. Tą dieną alkoholio jis negėrė. Po kiek laiko jis domėjosi T. L. sveikata. Buvo atvažiavusi kaltinamoji I. J., paskambino pažįstamai seselei, ir ši pasakė, kad T. L. yra atsigavęs ir jo būklė gera. Tarp kaltinamosios I. J. ir liudytojos I. A. kalbos nebuvo, ką reikia kalbėti policijai. Jis sakė, kad tą peilį paskutinis lietė. Kaltinamoji I. J. jo nuolat klausdavo, ką jai reikia sakyti. Jis sužinojo, kad T. L. mirė po įvykio praėjus dviem–trim dienoms. Jis važiavo į ( - ) pas advokatus. Su juo važiavo jo mama, kaltinamoji I. J.. Važiavo pasikonsultuoti dėl situacijos.

18Nukentėjusioji S. L. parodė, kad T. L. buvo jos sūnus. Prieš metus laiko iki mirties sūnus pradėjo bėgti iš mokyklos, apsigyveno pas savo tėvą J. L.. Sūnus sakė, kad pavogė telefoną, slapstosi ( - ) kaime. Jai padarytą žalą atlygino kaltinamojo P. N. artimieji.

19Liudytojas D. N. parodė, kad 2010 metų vasarą jis kartu su N. D. ir T. L. buvo daržinėje, ( - ) kaime. T. buvo neblaivus, buvo grįžęs iš gimtadienio, matėsi, kad girtas. Įvažiavo į kiemą lengvasis automobilis, kuriuo atvažiavo P., M., I. ir dar dvi moterys, viena šviesiaplaukė, kita tamsiaplaukė. Kaltinamojo P. N. nepažinojo, girdėjo, kad jį vadino P.. Į daržinę įėjo atvažiavusios dvi moterys, šviesiaplaukė ir tamsiaplaukė. Jis su N. išėjo į lauką. Viena moteris išėjo iš daržinės, kita liko. Ką ji kalbėjo su T., negirdėjo. Į daržinės vidų įėjo P.. Jis su N. nuėjo prie automobilio. Šviesiaplaukė moteris šaukė, kad T. blogai. I. pasakė: „P. gerai pavarė“ ir pasitraukė. Nematė, kad T. L. būtų turėjęs peilį. Jie iškvietė grietąją pagalbą.

20Liudytojas N. D. parodė, kad 2010 metų vasara, su D. N. ir T. L. buvo daržinėje ( - ) kaime. Atvažiavo į kiemą automobilis, ir į daržinę atėjo dvi moterys. T. L. daržinėje miegojo viršuje, jos jį pasikvietė nulipti. D. N. išėjo iš daržinės. Tos moterys kažką sakė apie telefoną, kuri sakė, neatsimena. Jis išėjo iš daržinės, išėjo kaltinamasis P. N. ir viena moteris. Kita moteris šaukė, kad blogai žmogui. Tada iškvietė greitąją pagalbą. Kai reikėjo T. L. išnešti, tada jis įėjo į daržinę, T. gulėjo pabalęs, matė kruviną jo koją. Jis nieko nekalbėjo, į aplinką nereagavo. Kaltinamasis išėjęs iš daržinės, išvažiavo automobiliu, kurį vairavo moteris.

21L. M. S. parodė, kad kaltinamasis P. N. yra jo pusbrolis. Iki įvykio su juo nedažnai bendravo. Apie įvykį praktiškai nieko nežino. Žino tik iš laikraščių. Jis pats nebuvo atvykęs, nepasakojo. Gal įvykio dieną kaltinamasis ir buvo atvažiavęs, bet jie nesusitiko. Kaltinamasis sakė, kad turi problemų, tačiau kokių, nepasakojo, o jis smulkiau neklausinėjo.

22Liudytojas M. J. parodė, kad kaltinamųjų iki to įvykio nepažinojo, tą dieną juos pamatė pirmą kartą. 2010-08-21 buvo namuose, ( - ) kaime, ( - ) rajone. Jam paskambino I. A. ir paprašė su jos mamos mašina, atrodo, kad „Opel Vectra“, pavežti jos draugus. Susitiko ( - ) kaime. Buvo kaltinamasis P. N. su dviem draugais, jie sėdėjo ir gėrė degtinę, alų. Matėsi, kad „apspangę“, bet nesmarkiai. Susitiko apie 15–16 valandą. Juos pasiėmė iš ( - ) ir važiavo į ( - ) kavinę. Kavinėje buvo dvi I. ir I. J. dukra. Visi sėdėjo kavinėje. Gurkšnojo alų abi I., I. ir P.. P. išgėrė gal vieną bokalą alaus, o abi I. gal gėrė. Išėjo kalba apie T. L.. Jis paskambino savo pusseserei, ji pasakė, kad T. L. yra ( - ) kaime. Jis visus nuvežė į ( - ) kaimą. Buvo sustoję degalinėje pirkti kuro. Kai sustojo degalinėje, kaltinamasis P. N. išlipo, ant sėdynės, kur jis sėdėjo, buvo peilis, atlenkiamas, raudonomis kriaunomis. Kaltinamasis P. N. degalinėje pirko alaus. Ar kaltinamasis P. N. automobilyje gėrė alų, negali pasakyti. Apie ką automobilyje buvo kalbama važiuojant, tiksliai neprisimena. Kalbų apie T. L. nužudymą nebuvo. Tik kalbėjo, kad reikia ieškoti telefono ir T. L., kad jis negrasintų vaikams. Kai atvažiavo prie daržinės, kaltinamasis P. N. buvo automobilyje. Į daržinę užėjo kaltinamoji I. J.. Girdėjo, kaip kaltinamoji I. J. šaukė: „Ko mano vaikui grasini?“ Girdėjo, kaip kaltinamoji I. J. kvietė kaltinamąjį P. N. į pagalbą. Kaltinamajam užėjus į daržinę, netrukus išgirdo kaltinamąją I. J. šaukiant: „P., užteks“, iš iš to suprato, kad T. L. buvo mušamas. Užėjęs į daržinę, pamatė kraujuojančią T. L. koją ir girdėjo, kaip kaltinamoji I. J. klausė: „P., iš kur tas kraujas?“, ji buvo sutrikusi. Kaltinamasis P. N. išbėgo iš daržinės ir pasakęs: „Ot, prisidirbau“ sėdo į automobilį ir su I. išvažiavo. Buvo iškviesta greitoji pagalba. T. L. nuo blauzdos vidurio koja buvo kruvina, ir kaltinamoji I. J. išsikruvino šlaunis, nes laikė T. L., kad jis nenualptų. Ji pamatė kraują ir klausė: „Iš kur tiek kraujo?“ Iš pradžių ji kraujo nepastebėjo. Kaltinamoji I. J. stengėsi T. L. padėti, prašė kviesti greitąją pagalbą.

23Tą patį vakarą buvo susitikę: jis, kaltinamieji, I. ir dar vienas žmogus. Jis neprisimena, ką kalbėjo. Jis pasakė, kad sakys tiesą, nes mažai ką matė. Jie kalbėjosi, kad reikia neminėti ( - ) kaimo, kas po ko užėjo į daržinę. Kaltinamasis P. N. labai išgyveno ir sakė: „Būtų gerai, kad T. išgyventų“, „Streso būsenos buvau, visko neprisimenu, o dar išgėręs“. Kaltinamasis buvo labai išsigandęs, išgyveno, kad tik T. L. nemirtų.

24Po to dar buvo susitikę ( - ) kaime. Kaltinamasis P. N. minėjo, kad turėjo peilį, sakė, kad nenorėjo to padaryti. Buvo kalba apie peilio paiešką, tačiau negali pasakyti, kada: ar susitikus pirmą kartą, ar antrą. Jis pasakė, kad peilio neieškos, ir neieškojo.

25Liudytoja I. A. 2010 m. lapkričio 26 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (2 t.. 19–23 b. l.) parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 15.00 val., jai telefonu paskambino P. N., kuris pakvietė atvažiuoti į ( - ) rajono ( - ) kaimą, tvirtindamas, kad reikia jį kažkur nuvežti. Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, ji pasiskambino kaimynystėje gyvenančiam draugui M. J. ir jo paprašė ją pavežti. M. J. sutiko. Tada jie jos mamai priklausančiu automobiliu „Opel Astra“ išvažiavo į ( - ) kaimą, ten P. N. sakė būsiantis. Įvažiavus į ( - ) gyvenvietės ribas, ji P. N. perskambino ir paklausė, kur būtent jis yra. P. N. paaiškino kelią. P. N. begirtaujantį su dar trim jai nepažįstamais vaikinais rado daugiabučio namo kieme. Tą kartą P. N. jiems pasiūlė prisijungti prie jų, važiuoti neskubėjo, kalbėjosi su savo pažįstamais, rodydamas lenktinį peilį. Peilis buvo sidabrinės spalvos. P. N. gyrėsi peilį tą dieną nusipirkęs ( - ) turguje. P. N. susiskambino su kažkokia mergina ir tada paprašė jį nuvežti į ( - ) mieste prie ( - ) upės esančią šašlykinę. Atvykus į šašlykinę P. N. prisėdo prie dviejų jai iki tol nepažįstamų merginų, kurių abiejų vardai I.. Viena jų buvo šviesiaplaukė, o kita – tamsiaplaukė. P. N. nusipirko alaus. Besėdint ir besikalbant šviesioji I. papasakojo, jog neseniai kažkoks L. iš jos mažamečio sūnaus atėmė mobilųjį telefoną. Apie tai išgirdęs M. J. pasakė žinąs, jog T. L. šiuo metu lyg ir gyvena kažkur ( - ) kaime, po to su kažkuo susiskambino ir patvirtino, kad T. L. turėtų būti ( - ) kaime daržinėje. Šviesioji I. pradėjo prašyti, kad jie nuvažiuotų į šią sodybą, nes ji nori su T. L. išsiaiškinti dėl pavogtojo mobiliojo telefono. Tada M. J. pasakė, kad nuvežti galėtų, tačiau automobilio kuro bake baigiasi benzinas, šviesioji I. pažadėjo įpilti degalų. Tada visi sėdo į automobilį ir penkiese išvažiavo į ( - ) kaimą. Pakeliui, ( - ) miestelio degalinėje, šviesioji I. nupirko benzino, tada M. J. juos nuvežė į ( - ) kaimą. Kai automobilis sustojo ( - ) kaime ties gyvenamuoju namu, iš automobilio išlipo abi I. ir M. J.. Abi I. nuėjo prie ūkinio pastato ir įėjo daržinę, netrukus iš daržinės išėjo du vaikinai. Kažkuri I. sušuko: „P.“, P. N. išlipo iš automobilio ir nubėgo į daržinę. Dar kiek pasėdėjusi automobilyje, ji išlipo ir pradėjo eiti per kiemą, ir tada pamatė iš daržinės išeinančią tamsiąją I., ši jai, einančiai daržinės link, mimika parodė, kad ten geriau neiti. Neklausydama šio perspėjimo, ji vis dėlto įėjo į daržinę, ten pamatė, kaip ant nugaros gulintis T. L. buvo įsikibęs jį apsižergusiai šviesiajai I. į kaklą ar rūbus kaklo srityje. Tuo metu šviesioji I., šaukdama ant T. L. dėl pavogto mobiliojo telefono, tąsė pastarąjį, o P. N. tuo momentu stovėjo šalia. Tuoj pat P. N. pasilenkė prie besigrumiančiųjų ir kumščiu keletą kartų, ne mažiau kaip du kartus T. L. sudavė į veidą, dėl to, pribėgusi prie P. N., ji jį, suėmusi už rankovės, pradėjo traukti šalin. P. N. nugriuvo ant šiaudų. Po to P. N. atsistojo ir išėjo iš daržinės, o paskui jį laukan išėjo ir ji. Kieme P. N. iš batų išsikratė šiaudus, paskui vėl sugrįžo į daržinę ir vėl pribėgęs prie T. L. kumščiu sudavė dar keletą smūgių T. L. į veidą. Tą kartą P. N. pradėjo raminti ir šviesioji I., tada P. N. atlyžo. Ji pamatė, jog T. L. yra lyg nesąmoningas, o šviesioji I. dėl to pastarajam pradėjo delnais plekšnoti per skruostus, ragindama atsimerkti, prašydama kalbėti su ja. T. L. į nieką nereagavo ir, kaip jai pasirodė, pradėjo dar labiau silpti. Supratusi, kad T. L. kažkas atsitiko, ji išbėgo į kiemą, šaukdama kviesti greitąją, o pati pribėgo prie automobilio. Į automobilį ant priekinės dešiniosios sėdynės atsisėdo P. N. ir atsidaręs langą kieme stovinčiai tamsiajai I. sušuko, kad ši suieškotų peilį, sakė jį pametęs arba daržinėje, arba kieme. Pavykus užvesti variklį, ji automobilį išvairavo iš kiemo ir pradėjo važiuoti tėvų namų link, tai pamatęs P. N. agresyviai bei keikdamasis pradėjo reikalauti vežti jį ten, kur jis pasakys. Bijodama P. N., ji išvažiavo į pagrindinį kelią bei pradėjo važiuoti ( - ) miestelio kryptimi, o P. N. visą laiką grasindamas „duoti į galvą“ liepė važiuoti greičiau. Galiausiai, P. N. rodomu keliu, jį nuvežė į ( - ) kaimą ir išleido prie to paties keturbučio, iš kur jį buvo paėmę. Be to, važiuojant iš ( - ) kaimo į ( - ) kaimą, P. N. kažkam skambino, ir verkdamas sakė: „Manęs nebėra, manęs nelaukti, aš užverčiau“.

26Liudytojas Nr. 1 2010 m. lapkričio 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (1 t., 167–168 b. l.) parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 18 val., ( - ) m., ( - ) šašlykinėje, buvo P. N., I., M., I. J., „S“, I. J., D. I.. I. J., sužinojusi, kad M. ir I. yra iš ( - ) kaimo, jų paklausė, ar šie pažįsta T. L.. M. kažkam paskambino ir sužinojo, kur yra T. L.. Po to M. pradėjo siūlyti I. J. važiuoti pas T. L. dėl telefono, nes kitos progos nebus. Į ( - ) kaimą išvažiavo I., M., I. J., I. J., P. N. ir I. J. dukra. Pakeliui ( - ) jie sustojo įsipilti kuro, dar nusipirko alaus. Netoli ( - ) k. I. J., I. ir P. N. dar išgėrė degtinės už tai, kad sužinojo, kur yra T. L.. ( - ) kaime M. juos nuvežė prie apleistos sodybos. Iš automobilio išlipusios I. J. ir I. J. nuėjo į daržinę, ten, pasak M., turėjo būti T. L.. Paskui I. J. išėjo iš daržinės, taip pat iš daržinės išbėgo du paaugliai. Lauke girdėjosi, kad būdama daržinėje I. J. plūdosi, paskui į daržinę nuėjo P. N., dar vėliau – I.. Po kokių 3–5 min. iš daržinės išėjo P., I. dar pasiliko daržinėje. Po to į daržinę nuėjo M.. Paskui M. su I. išėjo iš daržinės bei pradėjo pasakoti, kaip smarkiai P. N. daužė T. L.. Be to, T. L. daužė ir I. J.. Po to P. nuėjo ir atsisėdo į automobilį. Eidamas jis pasakė: „Gerai sudaužiau tą obuolį“. Iš daržinės girdėjosi, kaip I. J. šaukė ant T. L., paskui ji pakvietė P., šis sparčiais žingsniais nuėjo į daržinę. Iš paskos P. nubėgo I., daržinėje girdėjosi šūksniai: „P., baik“. P. daržinėje pabuvo kokias 5 min. Po kurio laiko iš daržinės išėjo P., jam įkandin išbėgo I., sakydama: „Ką man mama pasakys?“. Kieme buvę paaugliai paklausė: „Kas atsitiko?“ ir kažkas atsakė, kad padūrė. Vienas iš paauglių pasakė, kad reikia vesti į kiemą, o tai daržinėje dar numirs. P. su I. sėdo į automobilį ir išvažiavo. P. išvažiuodamas pasakė: „Ieškokit peilio“. P. su I. išvažiuojant iš sodybos, daržinėje pasigirdo I. J. balsas. Ji šaukė: „Padėkit, gelbėkit, kvieskit greitąją“. Tada į daržinę nuėjo M., jis vėliau išėjęs paskambino greitajai pagalbai. Tuo metu prie daržinės atėjo kaimynai, jie pasakė, kad į visa tai nesikiš. Po viso šio įvykio buvo susitikimai, dalyvavo G. N., P. N., V. S., „M.“, I. J., I. J., M. ir I.. Susitikimų metu buvo kalbama apie tikrąsias įvykio aplinkybes, t. y. kad T. L. sumušė P. N. ir I. J.. Pirmą kartą įėjęs į daržinę T. L. mušė kumščiu ir spardė kojomis, o įėjęs antrą kartą mušė T. L. į galvą ir dūrė peiliu T. L. į apatinę kūno dalį. P. N. reikalavo, kad būtų surastas peilis, taip pat buvo aptariama, kokius parodymus duoti policijos pareigūnams. P. sakė, kad peilis buvo gražus, oranžinės su sidabrine spalvos, kad buvo atlenkiamas, kad peilį buvo įsigijęs tą pačią dieną ( - ) turguje ir kad peiliu nespėjo pasidžiaugti. P. sakė, kad tik įdūręs T. L. peilį numetė daržinėje į šiaudus.

272010-11-26 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 41–48 b. l.) užfiksuota, kad apžiūrėjus ( - ) g. ( - ), ( - ) kaime, ( - ) rajone, esančią daržinę, šiauduose rastas lenktinis peilis.

282010-08-24 daiktų pateikimo protokole (1 t., 49 b. l.) užfiksuota, kad iš VšĮ ( - ) ligoninės paimti T. L. rūbai.

29Teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., 57–63 b. l.) nurodyta, kad T. L. mirtis įvyko nuo durtai pjautų dešinės blauzdos žaizdų, kurios komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. T. L. mirtis įvyko 2010-08-23 4 val. 40 min. ( - ) ligoninėje. T. L. kūne rastos durtai pjautos dešinės blauzdos žaizdos, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje ir kakle. Durtai pjautos dešinės blauzdos žaizdos padarytos kietu aštriu ir smailiu daiktu prieš keletą valandų iki patenkant į ligoninę. Durtai pjautos dešinės blauzdos žaizdos būtų vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo komplikacija – ūmus išorinis nukraujavimas – atskirai imant būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir odos nubrozdinimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ir atskirai būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti prieš 2–5 paras iki mirties. Kraujosruva kairės akies voke padaryta 1 trauminiu poveikiu, odos nubrozdinimai kakle ir ausies kaušelyje galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. Durtai pjautos žaizdos padarytos 2 trauminiais poveikiais. T. L. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.

30Deontologinio tyrimo specialistų išvadoje (1 t., 73–79 b. l.) nurodyta, kad T. L. VšĮ „( - ) ligoninė“ kraujavimas buvo sustabdytas tinkamai skubios chirurginės operacijos metu. Suteikta medicininė pagalba T. L. VšĮ „( - ) ligoninė“ vertinama kaip tinkama bei atitinkanti medicininę praktiką. Ligonio mirtį lėmė sužalojimo pobūdis, komplikavęsis nukraujavimu, lėmusiu negrįžtamų pokyčių galvos smegenyse išsivystymą.

31Serologijos ir DNR tyrimo išvadoje (1 t., 86–87 b. l.) nurodyta, kad ant lenktinio peilio geležtės yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su T. L., P. N. DNR profiliais.

32Trasologinio tyrimo specialisto išvadoje (1 t., 92–95 b. l.) nurodyta, kad pateiktose tirti kelnėse – dešinėje kelnių klešnėje – yra vienas kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Jis padarytas vienu smūgiu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, t. y. peiliu. Tikėtina, kad tirti pateiktų kelnių durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas ne tirti pateiktu peiliu.

33Daiktų parodymo atpažinti metu I. A. (1 t., 43–46 b. l.)nurodė, kad peilis, rastas įvykio vietos apžiūros metu daržinėje, ( - ) kaime, ( - ) rajone, yra panašus į tą peilį, kurį matė pas P. N. tą dieną, kai buvo sužalotas T. L., tačiau kategoriškai tvirtinti, kad tai tas pats peilis, ji negali, nes jai pasirodė, kad P. N. turėto peilio kriaunos buvo ilgesnės.

34Dėl P. N. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

35Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

36Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamųjų I. J., P. N., nukentėjusios S. L., liudytojų I. A., M. J., liudytojo Nr. 1 parodymais – nustatyta, kad 2010 m. vasarą nukentėjusysis T. L. iš kaltinamosios I. J. mažamečio sūnaus atėmė mobilųjį telefoną. Kaltinamoji I. J. kreipėsi į policiją, tačiau ten tinkamos pagalbos nesulaukė. 2010 m. rugpjūčio 21 d. ( - ) šašlykinėje buvo kaltinamieji P. N., I. J., bei I. A., M. J., I. J., „S.“, , D. I.. Kaltinamoji I. J., sužinojusi, kad M. J. yra iš ( - ) kaimo, jo paklausė, ar šis pažįsta T. L.. M. J. kažkam paskambino telefonu ir sužinojo, kur yra T. L., ir jie nutarė važiuoti ir išsiaiškinti kodėl iš kaltinamosios mažamečio sūnaus T. L. atėmė telefoną. Į ( - ) kaimą išvažiavo kaltinamieji I. J., P. N. bei M. J., I. tamsioji, I. A. ir kaltinamosios I. J. mažametė dukra. Atvykus į ( - ) kaimą, į daržinę užėjo kaltinamieji I. J. ir tamsioji I., ten kaltinamoji I. J. pašaukė T. L.. T. L. atsiliepė ir nusileidi iš daržinės antro aukšto. Tai patvirtina liudytojai D. N. ir N. D.. Tarp kaltinamosios ir T. L. įvyko žodinis kivirčas, tamsioji I. ir liudytojai D. N. ir N. D. iš daržinės išėjo. Daržinėje girdėjosi garsūs žodžiai ir kaltinamoji I. J. pakvietė į pagalbą kaltinamąjį P. N., šis nubėgo į daržinę. Po kiek laiko iš daržinės kaltinamasis išbėgo, bet netrukus vėl ten grįžo. Tada į daržinę užėjo I. A. ir atitraukė kaltinamąjį P. N., o šis naudojo smurtą prieš T. L.. Kaltinamasis P. N. išbėgo iš daržinės, sėdo į I. A. vairuojamą automobilį ir išvažiavo. Daržinėje pasigirdo kaltinamosios I. J. šauksmas kviesti greitąją pagalbą. Lauke buvę asmenys užėjo į daržinę ir pamatė, kad gulinį T. L. ant kelių laiko kaltinamoji I. J.. T. L. buvo išbalęs, nejudėjo, nereagavo į kitus žmones, matėsi, kad jo koja kruvina. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir atvykę medikai T. L. išvežė į ligoninę, ir ten, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje, T. L. mirtis įvyko nuo durtai pjautų dešinės blauzdos žaizdų, kurios komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. T. L. mirtis įvyko 2010-08-23 4 val. 40 min. ( - ) ligoninėje. Važiuodamas automobiliu, susijaudinęs kaltinamasis P. N. telefonu paskambino mamai ir kitiems asmenims, pasakojp jiems, kad „jo nelauktų, jis užvertė žmogų“.

37Vėliau kelis kartus jo iniciatyva susitiko su konflikte dalyvavusiais ir ten buvusiais asmenims, aptarė su jais, ką reikia sakyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, liepė daržinėje ieškoti peilio. Važiavo pas advokatą konsultuotis. Visa įvykių eiga rodo, kad kaltinamasis P. N. tyčia peiliu smogė T. L., iš karto pasišalino iš įvykio vietos, telefonu skambino mamai ir pranešė, kad „užvertė žmogų“, kitą dieną sukvietė įvykyje buvusius asmenis, nurodė ieškoti peilio, ką kalbėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, organizavo kelionę pas advokatą versijoms apie įvykį aptarti. Kaltinamojo P. N. artimieji atlygino nukentėjusiajai S. L. turtinę ir neturtinę žalą, pats kaltinamasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

38Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo P. N. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo T. L. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo T. L. mirtis – tiesioginis kaltinamojo P. N. veikos rezultatas: kaltinamasis P. N. 2010 m. rugpjūčio 21 d. daržinėje, esančioje ( - ) kaime, ( - ) rajone, konflikto su T. L. metu pastarajam peiliu dūrė du kartus į koją, padarė durtines pjautines žaizdas, kurios komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir dėl to T. L. mirė, t. y. tyčia jį nužudė.

39Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės bylos Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009, 2K-P-247/2009 ir kt.).

40Teismas atmeta kaltinamojo P. N. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, jog jis T. L. galėjo sužaloti, kada pastarasis jį puolė rankoje turėdamas peilį, o jis besigindamas, T. L. sudavė du–tris smūgius ranka į galvą ir T. L., krisdamas ant pilvo, sušuko. Apie peilio paiešką kalbėjo todėl, kad jis pamatęs peilį šalia nukritusio T. L. jį numetė į šalį, todėl ant peilio galėjo likti jo pirštų atspaudai.

41Teisiamojo posėdžio metu apklausti byloje dalyvaujantys asmenys, išskyrus kaltinamąjį P. N., nurodė, kad jie nematė, kad T. L. rankoje būtų turėjęs peilį.

42Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis P. N. būtų siekęs T. L. mirties. Kaltinamasis P. N. ir T. L. iki įvykio buvo nepažįstami, tarp jų nebuvo konfliktų, iki įvykio tarp jo ir kitų asmenų nebuvo susitarimo naudoti T. L. atžvilgiu smurtą. Todėl teismas sutinka su kaltinamojo P. N. argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti T. L., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis P. N. tyčia ne mažiau kaip du kartus T. L. smogdamas peiliu, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Tokia išvada grindžiama ne tik kaltinamojo P. N. valiniais veiksmais atimant gyvybę T. L., bet ir jo elgesiu po to, kas jau buvo anksčiau aptarta, bei buvo abejingas galimoms pasekmėms.

43Teismas atmeta kaltinamojo P. N. versiją, kad jis galėjo T. L. nužudyti dėl neatsargumo. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Kaltinamojo P. N. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – tyčios – turinys aptartas ir nustatyta, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog T. L. buvo padaryta ne mažiau kaip dvi durtinės-pjautinės žaizdos, o krisdamas nuo smūgio T. L. praktiškai negalėjo pats sau peiliu padaryti dviejų durtinių-pjautinių žaizdų.

44Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį

45Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (subjektinių teisių atsiradimo pagrindus nustato CK 1.136 straipsnis), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Kvalifikuotam savavaldžiavimui (BK 294 straipsnio 2 dalis) konstatuoti svarbu nustatyti, dėl ko buvo naudojama fizinė ar psichinė prievarta – ar tam, kad įgyvendintų savo ar kito asmens teisę, ar keršto ar kitais tikslais.

46Pažymėtina, kad pagal BK 294 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Nenustačius tokio santykio, pavojingi kaltininko veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-167/2008, 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-389/2010).

47Būtina baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą sąlyga – didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis), tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones. Taigi būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia bylos įrodymų analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2A–7–2/2010). Todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

48Teismų praktikoje savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ar psichinę prievartą, gali būti pripažįstamas nusikalstamu ir kvalifikuojamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinės bylos Nr. 2K-171/2005, 2K–464/2007, 2K-167/2008). Taip pripažįstama, kad fizinės ar psichinės prievartos naudojimas rodo didesnį veikos pavojingumą, kuris yra savaime pakankamas baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimą pagrįsti. Tačiau pripažįstant tam tikrus asmens veiksmus psichine (fizine) prievarta, būtina įvertinti įvykio kontekstą, bauginimo išraišką, turinį, pavojingumą, o savavaldžiavimo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad asmuo veikia tam tikro ginčo sąlygomis ir savo teisės gynimo motyvais (kasacinė byla 2K-383/2011).

49Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų I. J., P. N., liudytojų I. A., M. J., liudytojo Nr. 1 parodymais nustatyta, kad minėtiems asmenims 2010 m. rugpjūčio 21 d. būnant ( - ) šašlykinėje, ir sužinojus, kad T. L. iš kaltinamosios I. J. mažamečio sūnaus atėmė mobilųjį telefoną, o iš policijos I. J. pagalbos nesulaukė, buvo nutarta vykti į ( - ) kaimą, kur buvo T. L., išsiaiškinti, kodėl buvo atimtas telefonas. Nuvykus į ( - ) kaimą, kaltinamoji I. J. bendravo su T. L., kuris, kaip parodė liudytojai D. N. ir N. D., buvo neblaivus. Daržinėje kaltinamoji I. J. ir T. L. bendravo vieni, todėl nepaneigiama kaltinamosios I. J. versija, kad T. L. prisipažino iš mažamečio kaltinamosios sūnaus atėmęs telefoną, žadėjo grąžinti pinigus, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, kad T. L. ją pastūmė, o ji puolė ant jo ir ėmė šauktis kaltinamojo P. N. pagalbos. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai, kaltinamasis P. N.. Nenustatyta, kad kaltinamoji I. J. fizinį smurtą prieš T. L. būtų naudojusi siekdama atgauti telefoną, kurio T. L. jau neturėjo, ar būtų reikalavusi nedelsiant atiduoti pinigus už pagrobtą telefoną. Atbėgus į daržinę kaltinamajam P. N., kaltinamoji I. J. fizinio smurto prieš T. L. nenaudojo, jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo kaltinamasis P. N., tačiau šis smurtas nebuvo naudojamas kaip siekimas priversti T. L. grąžinti pagrobtą telefoną, o kaip pagalba kaltinamajai I. J.. Be to, byloje nenustatyta, kad prieš vykstant į ( - ) kaimą kaltinamieji I. J. ir P. N. būtų sutarę, kad jie prieš T. L. naudos fizinį smurtą, norėdami atgauti pagrobtą telefoną. Tai rodo ir jų veiksmai atvykus į ( - ) kaimą: kaltinamasis P. N. pasiliko automobilyje ir tik išgirdęs kaltinamosios I. J. pagalbos šauksmą nubėgo į daržinę. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis P. N. ir T. L. nebuvo tariamo ar tikro teisinio santykio subjektai, T. L. jokių įsipareigojimų kaltinamajam P. N. neturėjo.

50Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, jog kaltinamųjų I. J. ir P. N. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. nenustatyta nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl kaltinamieji I. J. ir P. N. išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji I. J. T. L. atžvilgiu smurtą naudojo siekdama atsiimti iš T. L. mobilųjį telefoną, kurį jis atėmė iš jos mažamečio sūnaus, ar būtų reikalavusi nedelsiant grąžinti pinigus, t. y. nenustatyta, kad I. J. būtų naudojusi turtą savo teisei įgyvendinti. Nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamosios I. J. ir T. L. kilo jiems besiginčiajant ir T. L. pastūmus I. J.. Be to nenustatyta kokia didelė žala kaltinamosios I. J. neteisėtais veiksmais buvo padaryta T. L..

51Nenustatyta, kad kaltinamosios I. J. veiksmuose būtų ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtis, nes nepaneigta jos versija, kad T. L. pirmas ją puolė, o ji gindamasi jį pastūmė, o kai jis nukrito ant jo užgriuvo, galėjo priešintis ir šaukėsi kaltinamojo P. N. pagalbos. Nenustatyta jos tyčia sukelti T. L. fizinį skausmą.

52Dėl kaltinamojo P. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių konstatavimo

53Kaltinamajam P. N. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

54Kadangi byloje nenustatyta, kad kaltinamieji P. N. ir I. J. būtų padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

55Kaltinamajame akte P. N. sunkinanti aplinkybė nurodyta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

56BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

57Kaltinamasis P. N. neigia, kad įvykio dieną būtų gėręs alkoholinius gėrimus ir nurodo, jog jis sportuoja, alkoholio nevartoja. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio dieną kaltinamasis P. N. būtų neblaivus.

58Pagal teismų praktiką ir BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais byloje gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. P. N. neblaivumą šioje byloje nurodė liudytojas Nr. 1, liudytojas M. J. nurodė, kad kaltinamasis P. N. neatrodė neblaivus, kaltinamoji I. J. ir liudytoja I. A. nepatvirtina, kad P. N. būtų neblaivus. Taigi šių asmenų parodymai nėra tinkami įrodymai kaltinamojo P. N. girtumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, jog ir pačiame kaltinime nenurodyta, kad kaltinamasis P. N. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.

59Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas).

60Byloje nustatyta, jog kaltinamojo artimieji padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino nukentėjusiajai S. L.. Tai nukentėjusioji patvirtino teisiamajame posėdyje ir civilinio ieškinio atsisakė. Kaltinamajam P. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo noru atlygino žalą ( BK 59 str. 1 d. 3 p.).

61Bausmės skyrimas kaltinamam P. N.

62Skirdamas bausmę kaltinamajam P. N., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

63Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

64Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam P. N., teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirtį, kad nėra jo veiką kvalifikuojančių požymių. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, kad nusikaltimas padarytas esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

65S. L. civilinis ieškinys atmestinas, nes padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta ir nukentėjusioji S. L. teismo posėdyje civilinio ieškinio atsisakė.

66Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 3501,36 Lt civilinis ieškinys tenkintinas.

67Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – audeklas, marškinėliai, trumpikės, kelnės, peilis, P. N. kraujo pavyzdys – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; CD diskas su skambučių išklotinėmis paliktinas prie bylos.

68Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu teismas,

Nutarė

69P. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

70Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

71Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. birželio 14 d.

72Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. birželio 14 d.

73Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

74P. N. ir I. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir bylą šioje dalyje nutraukti.

75I. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

76S. L. civilinį ieškinį atmesti.

77Priteisti iš P. N. 3501,36 Lt ( tris tūkstančius penkis šimtus vieną litą 36 centus) Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

78Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – audeklą, marškinėlius, trumpikes, kelnes, peilį, P. N. kraujo pavyzdį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; CD diską su skambučių išklotinėmis palikti prie bylos.

79Nuosprendį per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtajam P. N. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I.... 3. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.... 4. P. N., gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio... 5. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio... 6. P. N. tyčia nužudė žmogų, tai yra 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val.... 7. Be to I. J. ir P. N. kaltinami tuo, kad jie 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 20... 8. Kaltinamoji I. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jos trylikametis... 9. T. L. mama gyvena ( - ). Ji pas ją nuvažiavo, norėjo, kad grąžintų... 10. Gal po trijų savaičių sutiko I., jos pavardės nežino, ji gyvena ( - ). Jos... 11. Ji, I., kaltinamasis P. N., M., I., kažkaip spontaniškai pakilo iš... 12. Kaltinamasis P. N. išėjo iš daržinės į lauką, tačiau grįžo, ir puolė... 13. Kitą dieną buvo nuvykusi pas kaltinamojo P. N. mamą, kur vyko kalba apie tą... 14. Po savaitės su V. S. važiavo į ( - ) pas advokatą S. B.. Tą advokatą... 15. Po kelių dienų susitiko ( - ) pušyne: ji, M., I., kaltinamasis P. N.. Vežė... 16. Įvykio dieną matė, kaip kaltinamasis P. N. išgėrė bokalą alaus.... 17. Kaltinamasis P. N. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m.... 18. Nukentėjusioji S. L. parodė, kad T. L. buvo jos sūnus. Prieš metus laiko... 19. Liudytojas D. N. parodė, kad 2010 metų vasarą jis kartu su N. D. ir T. L.... 20. Liudytojas N. D. parodė, kad 2010 metų vasara, su D. N. ir T. L. buvo... 21. L. M. S. parodė, kad kaltinamasis P. N. yra jo pusbrolis. Iki įvykio su juo... 22. Liudytojas M. J. parodė, kad kaltinamųjų iki to įvykio nepažinojo, tą... 23. Tą patį vakarą buvo susitikę: jis, kaltinamieji, I. ir dar vienas žmogus.... 24. Po to dar buvo susitikę ( - ) kaime. Kaltinamasis P. N. minėjo, kad turėjo... 25. Liudytoja I. A. 2010 m. lapkričio 26 d. apklausta ikiteisminio tyrimo... 26. Liudytojas Nr. 1 2010 m. lapkričio 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo... 27. 2010-11-26 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 41–48 b. l.)... 28. 2010-08-24 daiktų pateikimo protokole (1 t., 49 b. l.) užfiksuota, kad iš... 29. Teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., 57–63 b. l.) nurodyta, kad T.... 30. Deontologinio tyrimo specialistų išvadoje (1 t., 73–79 b. l.) nurodyta, kad... 31. Serologijos ir DNR tyrimo išvadoje (1 t., 86–87 b. l.) nurodyta, kad ant... 32. Trasologinio tyrimo specialisto išvadoje (1 t., 92–95 b. l.) nurodyta, kad... 33. Daiktų parodymo atpažinti metu I. A. (1 t., 43–46 b. l.)nurodė, kad... 34. Dėl P. N. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 35. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 36. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamųjų I. J., P. N., nukentėjusios S.... 37. Vėliau kelis kartus jo iniciatyva susitiko su konflikte dalyvavusiais ir ten... 38. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines... 39. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad, kai nukentėjusiojo mirties... 40. Teismas atmeta kaltinamojo P. N. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, jog... 41. Teisiamojo posėdžio metu apklausti byloje dalyvaujantys asmenys, išskyrus... 42. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis P. N. būtų siekęs T. L. mirties.... 43. Teismas atmeta kaltinamojo P. N. versiją, kad jis galėjo T. L. nužudyti dėl... 44. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį... 45. Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo,... 46. Pažymėtina, kad pagal BK 294 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto... 47. Būtina baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą sąlyga – didelė... 48. Teismų praktikoje savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ar psichinę... 49. Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų I. J., P. N., liudytojų I. A., M. J.,... 50. Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra... 51. Nenustatyta, kad kaltinamosios I. J. veiksmuose būtų ir nusikalstamos veikos,... 52. Dėl kaltinamojo P. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių... 53. Kaltinamajam P. N. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad... 54. Kadangi byloje nenustatyta, kad kaltinamieji P. N. ir I. J. būtų padarę... 55. Kaltinamajame akte P. N. sunkinanti aplinkybė nurodyta, kad nusikalstamas... 56. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia... 57. Kaltinamasis P. N. neigia, kad įvykio dieną būtų gėręs alkoholinius... 58. Pagal teismų praktiką ir BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais byloje gali... 59. Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 60. Byloje nustatyta, jog kaltinamojo artimieji padarytą turtinę ir neturtinę... 61. Bausmės skyrimas kaltinamam P. N. ... 62. Skirdamas bausmę kaltinamajam P. N., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 63. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis... 64. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam P. N., teismas atsižvelgia ir į tai,... 65. S. L. civilinis ieškinys atmestinas, nes padaryta turtinė ir neturtinė žala... 66. Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 3501,36 Lt civilinis ieškinys... 67. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 68. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 69. P. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 70. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 71. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m.... 72. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 73. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 74. P. N. ir I. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294... 75. I. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –... 76. S. L. civilinį ieškinį atmesti.... 77. Priteisti iš P. N. 3501,36 Lt ( tris tūkstančius penkis šimtus vieną litą... 78. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 79. Nuosprendį per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtajam P. N. nuo nuosprendžio...