Byla 2-2492-259/2012
Dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labbis“ ieškinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis ir

Nustatė

2Ieškovė UAB „Labbis“ ieškiniu (t.1, b.l.4-18) prašo: 1) pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2012-09-03 sprendimą (3.19)K26-3684 „Dėl pirkimo procedūrų sustabdymo ir pasiūlymų pateikimo termino nukėlimo“, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2012-08-31 pretenzija; 2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 punkte nurodytus taikomus kriterijaus parametrus P21, P22, P23, P24 ir Pirkimo sąlygų „Techninės specifikacijos“ 4 skyriaus 19 skirsnį „Reikalavimai integracijai“; 3) ex officio nutraukti viešojo pirkimo „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje” (pirkimo Nr. 124999) procedūras; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė nurodo, jog atsakovė 2012-07-23 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešojo pirkimo konkursą „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje” (pirkimo numeris - 124999). CVP IS kartu su skelbimu apie Konkursą buvo paviešintos Konkurso sąlygos (t.1, b.l.34-59) ir techninė specifikacija (t.1, b.l.60-116). Ieškovė, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 7.1. punktu, 2012-08-16 pateikė atsakovei raštą Nr. 1208/16-01 „Dėl pirkimo sąlygų” (t.1, b.l.117-119), kuriame buvo klausimai ir prašymai patikslinti tam tikras neaiškias, netikslias ir dviprasmiškas Pirkimo sąlygas. Tarp kitų pateiktų klausimų, buvo ir šie:

41) „3. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos skyriaus „Reikalavimai integracijai” sąlygos yra neaiškios, nepakankamai tikslios ir detalios numatytai užduočiai įgyvendinti, t. y. pavaldžių įstaigų teikiamų sąmatų ir paraiškų integracijai su siūloma sistema atlikti. Todėl prašome detaliai aprašyti esamą situaciją ir patikslinti Pirkimo dokumentų techninę specifikaciją pateikiant: 3.1. paraiškų ir sąmatų (įvedamų sistemoje „BiudžetasVS”) (toliau Duomenys) importavimui į siūlomą sistemą: <...> 3.1.3. Duomenų teikimo periodiškumą; 3.1.4. pakeitimų, susijusių su sistemos „BiudžetasVS” Duomenimis, valdymo technologines galimybes; 3.2. normatyvinių duomenų, perduodamų iš siūlomos sistemos į sistemą „BiudžetasVS”, t. y. normatyvinių duomenų, kuriuos galės priimti sistema „BiudžetasVS”: <...> 3.2.3. duomenų teikimo periodiškumą”.

52) „6.4. Perkančiąją organizaciją prašome apibrėžti kiekvieną subjektyvų vertinimo elementą nustatant, ką jie reiškia, t. y. prašome patikslinti, ką reiškia biudžeto vykdymo apskaitos patogumas, t. y. kokia biudžeto vykdymo apskaita bus laikoma patogia, kokia nepatogia; vartotojo sąsajos patogumas ir t.t.“

6Atsakovė 2012-08-22 raštu Nr. (3.19)K26-3583 „Dėl konkurso „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje“ sąlygų paaiškinimo“ (t.1, b.l.120-123) pateikė tiekėjams atsakymą į ieškovės raštą, kuriame atsakė į dalį ieškovės klausimų ir patikslino dalį Pirkimo sąlygų, kurias buvo prašyta patikslinti, tačiau neatsakė į aukščiau paminėtus klausimus ir nepatikslino subjektyvių pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai). Dėl prašymo patikslinti Pirkimo dokumentų techninę specifikaciją perkančioji organizacija atsakė, jog „prašoma informacija (šio rašto 1 punkte nurodyti klausimai) yra neproporcinga ir pasiūlymo pateikimui esama informacija Konkurso sąlygose yra pakankama. Esamos Perkančiosios organizacijos valdomos sistemos buvo sukurtos tokiu pagrindu, kad jose esančius duomenis galima būtų integruoti su ateityje planuojamomis diegti sistemomis ir yra užtikrinama integracija perduodant duomenis juos eksportuojant/importuojant visais prieinamais failų formatais. Sutarties vykdymo metu suteiksime integracijai su esamomis sistemomis įgyvendinti reikiamą visą prieinamą informaciją, kuri yra pakankama įsipareigojimų įvykdymui“ (t.1, b.l.121). Į tiekėjo tuo pačiu raštu perkančiajai organizacijai pateiktą prašymą konkretizuoti Pirkimo sąlygose numatytus subjektyvius tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, perkančioji organizacija atsakė: „paaiškiname, kad nustatyti kriterijai yra visiems tiekėjams vienodi ir jie bus taikomi vadovaujantis lygiateisiškumo principu taip pat vienodai visiems. Pasiūlymų vertinimui numatoma taikyti ekspertinio vertinimo metodą“ (t.1, b.l.123). Ieškovė, vadovaudamasi VPĮ 94 straipsniu, 2012-08-31 raštu Nr. 1208/31-01 pateikė Pretenziją atsakovei „Dėl atviro konkurso „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje“ sąlygų“ (t.1, b.l.125-128), kuria reikalavo atsakovės atsakyti į ieškovės rašte „Dėl pirkimo sąlygų“ bei pretenzijoje nurodytus klausimus, į kuriuos atsakovė raštu „Dėl konkurso „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje“ sąlygų paaiškinimo“ neatsakė, pateikiant prašomą informaciją.

7Atsakovė 2012-09-03 raštu Nr. (3.19)K26-3684 „Dėl pirkimo procedūrų sustabdymo ir pasiūlymų pateikimo termino nukėlimo“ (t.1, b.l.129) pranešė, jog ieškovės pretenziją atmeta kaip nepagrįstą. Savo sprendimą atsakovė argumentavo tuo, kad ieškovės pretenzijoje „iš esmės dar kartą pakartoti visiškai nepagrįsti tiekėjo teiginiai, dėl kurių pasisakyti pakartotinai perkančioji organizacija nemato prasmės. Todėl Pretenzijos pateikimas yra vertintinas kaip tiekėjo siekis vilkinti Konkurso procedūras, sudaryti dirbtines kliūtis perkančiajai organizacijai įvykdyti viešąjį pirkimą skaidriai, sąžiningai ir operatyviai“. Tokį atsakymą į ieškovės pretenziją atsakovė pateikė nepaisydama to, kad į pretenzijoje nurodytus klausimus atsakovė atsakymų nebuvo pateikusi.

8Ieškovės nuomone, atmesdama ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą ir neatsakydama į ieškovės klausimus bei prašymą pateikti papildomą informaciją, atsakovė šiurkščiai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 8 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį. Pirkimo sąlygose nustatydama subjektyvius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (Pirkimo sąlygų, X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai) ir atsisakydama juos patikslinti, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įvirtintą skaidrumo principą ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą - vadovaujantis VPĮ reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Atsakovė nesilaikė VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos pareigos paruošti tinkamas, aiškias ir nedviprasmiškas Pirkimo sąlygas, taip pažeisdama imperatyvų VPĮ reikalavimą, taikomą perkančiosioms organizacijoms. Perkančioji organizacija, atsisakydama paaiškinti technines Pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą parengti tokią techninę specifikaciją, kuri užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Atmesdama ieškovės pretenziją be jokių argumentų, atsakovė šiurkščiai pažeidė viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir 94(1) str. numatytą pretenzijų nagrinėjimo tvarką.

9Ieškovė nurodo, jog Pirkimo dokumentų 17 punkte nustatyti tiekėjų pasiūlymų ekonominio vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka yra apibrėžti neaiškiai, palieka itin didelę subjektyvaus tiekėjų, dalyvaujančių viešajame pirkime, pateiktų pasiūlymų vertinimo galimybę: P21: ,,<...> Balai suteikiami atsižvelgiant į Sistemos vartotojo sąsajos vientisumą, paprastumą, patogumą, personalizavimo galimybes,<...>“; P22: ,,<...> Balai suteikiami atsižvelgiant į biudžeto vykdymo apskaitos vientisumą, lankstumą, paprastumą, patogumą bei biudžeto vykdymo apskaitos procesų integralumą su finansinės apskaitos procesais <...>“; P23: ,,<...> Balai suteikiami atsižvelgiant į finansinės apskaitos vientisumą, lankstumą, paprastumą, patogumą, pritaikymo lygį specifiniams savivaldybės poreikiams <...>“; P24: ,,<...> Balai suteikiami atsižvelgiant į pasiūlyto sprendimo architektūros paprastumo, vientisumo ir patogumo lygį.<...>“. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus reiškia pasiūlymo geriausią kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Dėl to perkantis subjektas turi vertinti pasiūlymus ir nustatyti, kuris iš jų siūlo geriausią kokybės ir kainos santykį. Tam reikia nustatyti konkurso sąlygose ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie leistų perkančiam subjektui objektyviai įvertinti ekonomiškai pranašiausią pasiūlymą (LAT 2007-11-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-502/2007). Ieškovės įsitikinimu, tokių kriterijų kaip „patogumas“, „paprastumas“ ir pan. negalima laikyti objektyviais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais. Todėl ieškovė pateikė atsakovei prašymą aiškiai ir objektyviai apibrėžti, kokie sprendimai bus laikomai patogiais ir paprastais, o kokie - ne. Atsakovė pateikė formalų atsakymą, kad „nustatyti kriterijai yra visiems tiekėjams vienodi ir jie bus taikomi vadovaujantis lygiateisiškumo principu taip pat vienodai visiems“. Nepanaikindama ir nepatikslindama aiškiai subjektyvių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija palieka sau galimybę vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai ir savavališkai, nesiremiant jokiais objektyviais duomenimis, nustatyti, kurio tiekėjo pasiūlymas yra tariamai ekonomiškai naudingiausias. Vertinant tiekėjų pasiūlymus neobjektyviais pagrindais, nėra užtikrinama skaidri viešojo pirkimo vykdymo procedūra, kurios reikalavimą įtvirtina VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad skaidrumo principas apima ir perkančiosios organizacijos pareigą aiškiai ir tiksliai nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo parinkimo kriterijus (žr. pvz.: ETT 2008-01-24 sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06, Rink. 2008, p. 1-251 ETT byla C-87/94, Commission v. Kingdom of Belgium, [1996] ECR I-11617; ETT byla C-470/99, Universale-Bau v. EBS, [2002] ECR I-11617), perkančiosios organizacijos pareigą tiekėjo naudai užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą (žr. pvz.: ETT byla C-324/98, Teleaustria, [2000] ECR I-10745; ETT byla C-458/03, Parking Brixen, ECR I-8612). Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad skaidrumo viešųjų pirkimų teisėje principas apima perkančiosios organizacijos pareigą skubiai suteikti tiekėjams visą tikslią informaciją apie viešųjų pirkimų procedūras (PIT byla T-203/96, Embassy Limousine and Services v Parliament, [1998], ECR II-4239). LAT savo praktikoje palaiko ESTT poziciją ir ją plėtoja, teigdamas, kad „skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą tiekėjams suteikti pakankamai informacijos, įskaitant pirkimo sąlygas ir jų išaiškinimus, reikalingus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančiam pasiūlymui bei informacijai, susijusiai su konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimu, pateikti“ (LAT Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, , Teismų praktika Nr. 31, 2009). Tada, kai viešojo pirkimo konkurso rezultatai nustatomi pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, o ne mažiausios kainos kriterijų (VPĮ 39 str.), yra itin svarbu aiškiai, nedviprasmiškai ir objektyviai nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo parinkimo kriterijus tam, kad būtų išvengta neskaidraus tiekėjų pasiūlymo vertinimo, renkant viešojo pirkimo konkurso nugalėtoją. Šio Pirkimo dokumentuose įvardinti kriterijai „patogumas“, „paprastumas” ir panašiai (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai) negali būti vertinami kaip nedviprasmiški ir objektyvūs kriterijai. Perkančiosios organizacijos atsisakymas patikslinti šiuos kriterijus objektyviais duomenimis prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui ir ESTT, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo, taip pat LAT plėtojamai teismų praktikai ir pateikiamiems šio principo išaiškinimams, kuriais turi vadovautis tiek perkančiosios organizacijos, tiek ir teismai, spręsdami viešųjų pirkimų ginčus ir vertindami perkančiųjų organizacijų atliktų veiksmų (įgyvendinamų procedūrų) teisėtumą bei pagrįstumą. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. ESTT nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004-04-09 sprendimas, Komisija/CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801) (LAT 2010-05-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-126/2010), todėl skaidrumo principo pažeidimas pagrįstai vertintinas kaip esminis viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką, perkančiosios organizacijos atlikti veiksmai ir priimti sprendimai turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, jog būtų sudaromos prielaidos pasiekti viešųjų pirkimų tikslus – skatinti konkurenciją ir racionaliai panaudoti lėšas, įsigyjant reikiamas paslaugas ir prekes (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-07 nutartis civ. byloje Nr. 2A-581/2008). LAT taip pat yra pabrėžęs konkurencijos užtikrinimo svarbą viešuosiuose pirkimuose (LAT 2011-12-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-499/2011). Atsakovei nepateikus ieškovės prašytų Pirkimo dokumentų nuostatų, reglamentuojančių tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, patikslinimo ir taip pasilikus sau galimybę subjektyviai vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, atrenkant viešojo pirkimo konkurso laimėtoją, nėra skatinama konkurencija tarp nepriklausomų tiekėjų ir užtikrinamas racionalus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimas, įsigyjant perkančiajai organizacijai reikiamas paslaugas, nes: pirma, norint nustatyti ekonomiškai naudingiausią Pirkimo pasiūlymą, turi būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis toks pasiūlymas bus išrinktas. Vykdant viešąjį pirkimą, tokie kriterijai gali būti tik objektyvūs, t. y. išmatuojami konkrečiais įverčiais, kurie negalėtų skirtis, priklausomai nuo asmens, kuris vertina, subjektyvios nuomonės. Tik esant tokiems kriterijams ir potencialiems pirkimo tiekėjams juos žinant, jiems sudaromos galimybės, teikiant pasiūlymus, konkuruoti šių pasiūlymų kokybe ir naudingumu. Tokie kriterijai, kuriais remiantis Pirkimo pasiūlymus vertinantys asmenys gali be aiškių rodiklių spręsti, ar sistemos yra „patogios“ ar „nepatogios“, „paprastos“ ar „nepaprastos“ (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai), negali būti vertinami niekaip kitaip, tik kaip subjektyvūs ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai. Kai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai viešajame pirkime yra subjektyvūs, potencialūs tiekėjai neturi galimybės žinoti, koks pasiūlymas bus vertinamas kaip ekonomiškai naudingas ir kokybiškas, o koks ne, nes negali žinoti, ką vertintojas laiko patogumu ir paprastumu, o ko ne. Dėl šios priežasties nustatant subjektyvius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, perkančioji organizacija nepasiekia efektyvios konkurencijos, nes tiekėjai negali išnaudoti viso savo potencialo, o taip yra nesilaikoma vienos iš viešųjų pirkimų tikslo sudedamųjų dalių - skatinti konkurenciją (VPĮ 3 str. 2 d.); antra, perkančioji organizacija, nenustatydama objektyvių vertinimo kriterijų ir neskatindama potencialių Pirkimo konkurso dalyvių konkurencijos, atima iš savęs galimybę išsirinkti geriausią tiekėją viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti, nes tik žinodami, kokiais objektyviais kriterijais bus vertinami jų pasiūlymai, tiekėjai gali parengti ekonomiškai naudingiausius, kokybiškiausius ir geriausius Pirkimo pasiūlymus, todėl tokiais savo veiksmais - subjektyvių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymu (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai) - perkančioji organizacija pažeidžia viešųjų pirkimų tikslą; trečia, skaidrumo principas (VPĮ 3 str. 1 d.) taip pat reiškia ir lemia perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (prognozuotumą). Skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas - garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (LAT 2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga; Teismų praktika Nr. 31). Vykdant pirkimą, turi būti elgiamasi taip, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų Pirkimo sąlygas aiškinti vienodai (ETT 2001-10-18 sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725). Suteikus teisę perkančiajai organizacijai savo nuožiūra pasirinkti duomenis (nenumatytus pirkimo dokumentuose), kuriais ji remsis vertindama pasiūlymus (šiuo atveju - kas yra „patogi“ ar „nepatogi“, „paprasta“ ar „nepaprasta“ sistema (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai), tiekėjų pasiūlymų būtų neįmanoma palyginti vienų su kitais, taip būtų sudaroma prielaida perkančiajai organizacijai išvengti pareigos laikytis griežto viešojo pirkimo procedūrų reglamentavimo ir pasirinkti jos proteguojamą tiekėją, o tai ne tik pažeistų viešųjų pirkimų principus ir tikslą (VPĮ 3 str.), bet ir nepagrįstai ribotų sąžiningą tiekėjų konkurenciją; ketvirta, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų 9 punktą, nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, būtina laikytis visu? VPI? nustatytu? viešųjų pirkimu? principu?. Vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose (priešingai, nei padarė atsakovė, nustatydama Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrus). Perkančioji organizacija privalo taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausia? pasiūlymą, būtų sudarytos sąlygos pasiekti VPI? 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta? pirkimu? tikslą. Pagal tas pačias rekomendacijas perkančioji organizacija, nustatydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, turi nustatyti ne tik pačius kriterijus (šiuo atveju – „patogumas“, „paprastumas“), bet ir jų parametrus, t. y. koks pasiūlymas bus laikomas patogiu, paprastu, o koks - ne. Būtent tai savo prašymu, teiktu atsakovei, ir reikalavo padaryti ieškovė. Tačiau atsakovė nepagrįstai tokį prašymą atmetė, iš esmės pažeisdama VPĮ 3 straipsnio reikalavimus, dėl ko jos paskelbtos pirkimo sąlygos laikytinos neteisėtomis, o pirkimas – nutrauktinas. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis, taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 str.). Viešųjų pirkimų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (LAT 2009-07-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-323/2009). Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje (LAT 2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3; Teismų praktika Nr. 31). Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešųjų pirkimų srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (LAT 2007-10-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-435/2007). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais (LAT 2009-07-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-323/2009).

10Ieškovės nuomone, dalis Pirkimo dokumentų X skyriaus 17 punkte nustatytų parametrų (P21, P22, P23 ir P24) yra apibrėžti neaiškiai, palieka itin didelę subjektyvaus tiekėjų, dalyvaujančių viešajame pirkime, pateiktų pasiūlymų vertinimo galimybę. Rengdama pirkimo dokumentus, perkančioji organizacija privalo vadovautis aiškumo reikalavimais, nustatytais VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje. VPĮ 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai reiškia, kad visos reikšmingos pirkimo sąlygos tiekėjams turi būti nurodytos pirkimo dokumentuose, t. y. žinomos ir atskleistos dar pirkimo pradžioje, o ne po Pirkimo nugalėtojo paskelbimo. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad kiekvienas patyręs ir protingas tiekėjas (bonus pater familias) galėtų iš jų aiškiai suprasti, koks tiksliai yra pirkimo objektas ir kokie tiksliai yra vertinimo kriterijai. Pagal suformuotą LAT praktiką netikslių pirkimo sąlygų nuostatų aiškinimo ir taikymo rizika atitenka perkančiosioms organizacijoms, o ne tiekėjams. Tai reiškia, kad teismui nustačius, jog sąlyga yra neaiški ir/arba netiksli, jis privalo pripažinti tokias sąlygas neteisėtomis ir jas panaikinti (LAT 2007-11-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-502/2007). Ieškovė atkreipia dėmesį, kad nežinant, kokios tiekėjo sukurtos sistemos bus laikomos patogiomis ir paprastomis (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai), o kokios - nepatogiomis ir nepaprastomis - tiekėjas neturi galimybių tinkamai pagal objektyvius kriterijus parengti tokių sistemų, kurios atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius. Neturėdamas šios informacijos, tiekėjas negali nustatyti sistemų kūrimui reikalingų suteikti paslaugų kainos, nes ir sistemų vizualizacijos kūrimas, ir valdymo klausimų sprendimas daro ženklią įtaką pasiūlymo kainai. Atsižvelgiant į tai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad perkančiajai organizacijai nepateikus šios papildomos informacijos, negalima laikyti, kad Pirkimo dokumentų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai yra aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių, kaip to reikalauja VPĮ 24 straipsnio 8 dalis, todėl teismo turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

11Ieškovė nurodo, jog Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnyje „Reikalavimai integracijai“ (t.1, b.l.113) yra numatyta tokia užduotis tiekėjams: „Tiekėjas privalo atlikęs detalią analizę ir suderinęs su užsakovu parengtą projektavimo dokumentą sukurti integraciją tarp siūlomos Sistemos ir ARSA bei jos pavaldžių įstaigų šiuo metu naudojamos finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos „BiudžetasVS“. Integracija turi užtikrinti galimybę pavaldžioms įstaigoms teikti sąmatas ir paraiškas iš „BiudžetasVS“. Nauja Sistema privalo užtikrinti, kad finansavimo, biudžeto sudarymo, tikslinimo ir kiti susiję procesai, netaptų sudėtingesni (pvz., nereikalautų daugiau rankinio darbo) negu yra, kai visos įstaigos naudoja „BiudžetasVS“. Turi būti užtikrintas klasifikatorių ir kitų abiejuose sistemose naudojamų duomenų vientisumas ir integralumas.“ Ieškovės įsitikinimu, reikalavimai integracijai yra aprašyti neaiškiai, netiksliai ir nedetaliai, neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus, todėl pateikė prašymą paaiškinti Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnį „Reikalavimai integracijai“ bei pateikti tam tikrą papildomą informaciją, iš kurios ypač svarbi informacija, kurią prašyta pateikti, yra duomenų teikimo periodiškumas - tiek paraiškų ir sąmatų importavimui į siūlomą sistemą, tiek normatyvinių duomenų, perduodamų iš siūlomos sistemos į sistemą ,,BiudžetasVS” (t.1, b.l.125-128). Atsakovė šią informaciją atsisakė pateikti, motyvuodama tuo, jog prašoma informacija „yra neproporcinga ir pasiūlymo pateikimui esama informacija Konkurso sąlygose yra pakankama“. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka, nes atsakovei neatsakius į jos prašymus patikslinti reikalavimus integracijai, o tik formaliai atsakius, kad esamos sistemos buvo sukurtos tokiu pagrindu, kad jose esančius duomenis galima būtų integruoti su ateityje planuojamomis diegti sistemomis, ieškovei netapo aišku, kokios yra duomenų pakeitimų valdymo technologinės galimybės ir duomenų teikimo periodiškumas. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad nežinant duomenų pakeitimų valdymo technologinių galimybių ir duomenų teikimo periodiškumo, tiekėjas negali tinkamai parengti Pirkimo pasiūlymo ir detaliai, visiškai bei logiškai aprašyti siūlomos integracijos su kitomis sistemos realizavimo, kuris užtikrintų klasifikatorių ir kitų abiejose sistemose naudojamų duomenų integralumą. Neturėdamas šios informacijos, tiekėjas negali nustatyti sistemų integracijai reikalingų suteikti paslaugų kainos, nes ir esamos duomenų pakeitimų valdymo technologinės galimybės, ir duomenų teikimo periodiškumo pasirinkimas daro ženklią įtaką siūlomo sprendimo kainai. Nesudarant tiekėjui galimybių tinkamai nustatyti pasiūlymo kainos viešajame pirkime, yra dirbtinai ribojama konkurencija, nes kaina yra vienas iš pasiūlymo vertinimo kriterijų (Konkurso sąlygų 11.1 p.) ir tiekėjas dėl informacijos trūkumo negalėdamas jos nustatyti, neturi galimybių efektyviai konkuruoti viešajame pirkime. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad atsakovei nepateikus šios papildomos informacijos, negalima laikyti, kad Pirkimo dokumentų techninė specifikacija užtikrina konkurenciją, kaip to reikalauja VPĮ 25 straipsnio 2 dalis, todėl Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnis „Reikalavimai integracijai“ yra neteisėtas ir naikintinas, o pirkimas - nutrauktinas.

12Ieškinyje nurodoma, jog atsakovei neatsakius į ieškovės klausimus ir prašymus patikslinti nurodytas Pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos sąlygas (dėl duomenų teikimo periodiškumo, dėl subjektyvių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų detalizavimo), ieškovė, pasinaudodama VPĮ jai suteikta teise, pateikė atsakovei pretenziją, kuria ne tik dar kartą pareikalavo atsakyti į prieš tai užduotus klausimus, bet taip pat papildomai pagrindė, kodėl atsakymai į minėtus klausimus ir prašomas minėtų sąlygų patikslinimas yra būtinas. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad neatsakydama į tiekėjo klausimus, perkančioji organizacija pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų pareigą tiksliai ir išsamiai reglamentuoti viešojo pirkimo sąlygas, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Pretenzijoje taip pat buvo pažymėta, kad nepatikslindama subjektyvių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir nepateikdama kitos informacijos, atsakovė pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, kuris, remiantis Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika, reikalauja, kad perkančioji organizacija nustatytų tinkamus pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurie nekeltų abejonių dėl savo nebuvimo protekciniais, neskaidriais ir diskriminuojančiais (ETT byla C-231/03, Consorzio Aziende Metano (Coname) v. Comune di Cingia de’ Botti, I‑7287). Atsakovė atmetė ieškovės pretenziją, visiškai neatsakydama į joje išdėstytus argumentus. Atsakyme į pretenziją nepasisakydama dėl nei vieno ieškovės pretenzijoje nurodyto argumento, atsakovė aiškiai parodo, kad pretenzijos ji iš esmės nenagrinėjo, kaip to reikalauja teisės aktai, o tik pateikė formalų atsakymą į ją, tokiu būdu pažeisdama VPĮ 94(1) straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą perkančiajai organizacijai išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą, o taip pat kartu neužtikrindama tiekėjo teisės į efektyvią jo pažeistų teisių gynybą. Nepateikdama motyvuoto atsakymo į ieškovės pretenziją, atsakovė taip pat pažeidė skaidrumo principą (VPĮ 3 str. 1 d.). Peržiūros procedūrų veiksmingumo principas neapribotas tik teismine ginčo stadija. Pareiga užtikrinti peržiūros procedūros veiksmingumą perkančiajai organizacijai kyla dėl jos įgaliojimų nagrinėti tiekėjų pretenzijas. Perkančioji organizacija pagal jos kompetenciją ir turimas priemones turi imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumą; ji privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama (LAT 2011-03-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-119/2011). Atsižvelgdama į šiuos argumentus, ieškovė daro išvadą, jog atsakovė, nemotyvuotai, nepagrįstai ir neteisėtai atmesdama ieškovės pretenziją, iš esmės pažeidė VPĮ 94(1) straipsnio 3 dalį, skaidrumo principą (VPĮ 3 str. 1 d.) ir efektyvaus tiekėjų teisių gynimo principą.

13Ieškovė ieškinyje nurodo, jog šalių ginčo objektas – Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai ir techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnio „Reikalavimai integracijai“ teisėtumas. Teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio patenkinimo / nepatenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo jie įtraukti į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas yra nepakankamas, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Taigi, toks teismo sprendimas būtų šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį (LAT 2010-05-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2010; LAT 2010-11-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-425/2010 ir kt.) išimtis, kurios taikymas nepriklauso nuo pirkimo būdo. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sąlygas. Pagal teismų formuojamą praktiką tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi, ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004-04-09 sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti, nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (LAT 2011-05-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-249/2011). Todėl, atsižvelgdama į LAT suformuluotą VPĮ nuostatų aiškinimą, ieškovė prašo teismo ex officio nutraukti Pirkimo procedūras (VPĮ 7 str. 4 d.) dėl ieškinyje nurodytų ir teismo pripažintų Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrų ir techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnio „Reikalavimai integracijai“ neteisėtumo.

142012-10-29 ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (t.2, b.l.146-151) dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų. Paaiškinimuose nurodoma, jog nors atsiliepime atsakovė teigia, jog vientisumo, paprastumo, patogumo kriterijai yra įvertinami ir informacinių technologijų rinkoje plačiai žinomi, tačiau platus sąvokų „paprastumas“, „patogumas“ ir „naudingumas“ žinojimas informacinių technologijų srityje niekaip nesuponuoja šių kriterijų objektyvumo. „Platus žinomumas rinkoje“ yra abstrakti ir subjektyvi sąvoka, kaip ir „patogumas“, „paprastumas“ ar kiti minėti atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai. Kas vienam ekspertui ar įmonei gali būti plačiai rinkoje žinoma, kitam - visiškai ne. Ieškovė yra profesionalus ir ilgametis informacinių technologijų rinkos dalyvis, tačiau perkančiosios organizacijos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuose nustatytas sąvokas „paprastumas“, „patogumas“ ir pan. ji laiko apibrėžtas per plačiai, kad būtų galima jas laikyti objektyviomis. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuose numačius tokius parametrus, kaip „patogumas“, „paprastumas“ ir pan. ir jų nedetalizavus, tiekėjui nėra aišku, kas šiuo konkrečiu atveju perkančiajai organizacijai yra „patogu“ ir „paprasta“, o kas - ne. Pavyzdžiui, kalbant apie vartotojo sąsajos patogumą, kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, vienam vartotojui patogi ir paprasta gali būti tokia sąsaja, kurią naudojant gauti ataskaitai reikia atlikti 5 žingsnius, o kitam 5 žingsniai jau gali būti nepatogiai per ilgas procesas. Tai, kad tokia sąvoka kaip „patogumas“ negali būti apibrėžiama ir suprantama vienodai, rodo faktas, jog skirtingų patogumo standartų informacinių technologijų sferoje yra labai daug (žr., pavyzdžiui, ISO 13407 Human-Centered Design Processes for Interactive System; ISO 9241 Ergonomic Requirements for Office Work with Visual Display Terminais; ANSI/INCITS-354 Common Industry Format (CIF) for Reporting Usability Results ir t. t.). Perkančiųjų organizacijų ekonominio naudingumo kriterijų nustatymo Lietuvoje praktika rodo, kad tokius kriterijus kaip „patogumas“ ir pan. ne tik galima apibrėžti rodikliais ir pavyzdžiais, bet perkančiosios organizacijos tai ir daro. Pavyzdžiui, LR užsienio reikalų ministerija viešojo pirkimo Nr. 104508 dokumentų 4.1. p. pateikia patogumo apibrėžimą: „OSPP privalo būti paprastas ir juo patogu naudotis, OSPP naudotojai veiksmus atlikti privalo kuo mažesniu žingsnių skaičiumi“. Dar aiškiau patogumą, kaip vertinimo kriterijų, detalizuoja Migracijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos 2012-02-23 paskelbtame būsimo pirkimo techninės specifikacijos projekto 7.1. lentelės 88 reikalavime, kur nurodo: „Turi būti realizuotas naudojimo patogumą užtikrinantis funkcionalumas: 1) Langų/objektų išdėstymas turi atitikti išorinių sistemos naudotojų veiklos seką; 2) Realizuota TAB klavišo seka einant per įvedimo laukus; 3) Pateikiamos užuominos ir paaiškinimai pelės žymeklį užvedus ant objekto (konkretūs objektai turės būti suderinti diegimo projekto detalios analizės ir projektavimo metu).“ Kitos perkančiosios organizacijos tokius abstrakčius vertinimo kriterijus kaip „patogumas“ ir pan. konkretizuoja pavyzdžiais. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirkimo Nr. 104508 dokumentų 40.14. p. nurodo: „<.. > Demonstruoti komponentai ar prototipai pritaikyti patogiam darbui (pvz., visus duomenis reikia suvesti tik vieną kartą, patogi informacijos paieška bei peržiūra, darbo procesas optimalus)“. Raseinių rajono savivaldybės administracija pirkimo Nr. 112026 dokumentų 10.2. p. nurodo: „<...> Demonstruoti komponentai ar prototipai pritaikyti patogiam darbui (pvz., visus duomenis reikia suvesti tik vieną kartą, užtikrintos duomenų sąsajos, detalizuoti jų perdavimo būdai, užtikrinamas sistemos veikimo paprastumas ir vartojimas, patogi informacijos paieška bei peržiūra, darbo procesas optimalus)“. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija pirkimo Nr. 121031 dokumentų 66.7 p. nurodo: „<...> Demonstruota IS pritaikyta patogiam darbui (pvz., visus duomenis reikia suvesti tik vieną kartą, patogi į IS suvestos ir IS suformuotos informacijos paieška bei peržiūra, patogi darbo su IS vartotojo sąsaja, patogi IS architektūra, kt.)“. Šioje byloje pati atsakovė pripažįsta (CPK 187 str.), jog be nuorodų į „patogumą“, „paprastumą“ ir t.t., papildomai pirkimo sąlygose kada ir kas bus laikoma „patogu“, „paprasta“ ir pan. ji nieko nepateikė bei nedetalizavo. Todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovės sprendimas formuoti reikalavimus pasiūlymams, remiantis šiais subjektyviais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, yra neteisėtas, o perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, nesielgė taip, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų Pirkimo sąlygas aiškinti vienodai, kaip to reikalauja viešųjų pirkimų skaidrumo principas, įtvirtintas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje (ESTT 2001-10-18 sprendimas byloje SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. 1-7725). Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė teisingai pažymi, kad patogumas yra kriterijus, kurio negalima pamatuoti kiekybiškai, tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus ar kiti panašūs (pvz., paprastumas) apskritai nėra pamatuojami. Vykdant viešąjį pirkimą, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai privalo būti išmatuojami konkrečiais įverčiais, kurie negalėtų skirtis priklausomai nuo asmens, kuris vertina, subjektyvios nuomonės, kitu atveju tokių kriterijų taikyti negalima. Tam, kad, visų pirma, rinkoje esantys tiekėjai galėtų parengti konkurencingus pasiūlymus, o vėliau viešojo pirkimo komisija (VPĮ 16 str., 39 str. 7 d.) ir ekspertai galėtų objektyviai įvertinti pasiūlymų kriterijus, kurie negali būti įvertinami kiekybiškai (kaip, pavyzdžiui, „patogumas“), Pirkimo dokumentuose greta vertinimo kriterijų privalo būti nurodyti šių kriterijų įvertinimo parametrai, t. y. rodikliai, kurie nurodytų, koks pasiūlymas viešojo pirkimo komisijos ir ekspertų bus laikomas „patogiu“ ir „paprastu“, o koks bus laikomas „nepatogiu“ ir „nepaprastu“ ir pan. Tai nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymų Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų 10.3 p. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas argumentas, jog, kadangi tiekėjų pasiūlymų ekonominiam naudingumui vertinti bus pasitelkti ekspertai, tai užtikrina vertinimo objektyvumą, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, kadangi: pirma, vien faktas, jog tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą vertins perkančiosios organizacijos tam pasamdyti ekspertai, nereiškia, kad dėl to Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai) tampa objektyvūs. Jokie tolesni po ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymo perkančiosios organizacijos veiksmai, įskaitant ir ekspertinį ar kitokį vertinimą, kuriais nėra keičiami nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, nepakeičia ir negali pakeisti jau nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų objektyvumo ar subjektyvumo; antra, ekspertinis vertinimas pagal neobjektyvius perkančiosios organizacijos nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai) negali būti laikomas objektyviu. Dėl skirtingo tokių kriterijuose nustatytų sąvokų kaip „paprastumas“, „patogumas“ ir pan. interpretavimo rinkoje patys perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai negalės objektyviai nustatyti, ar pateiktuose pasiūlymuose aprašytos sistemos yra „patogios“ ar „nepatogios“, „paprastos“ ar „nepaprastos“ ir pan., o privalės remtis savo subjektyvia nuomone. Dėl šios priežasties jų įvertinimas nepateks į jokius objektyviais parametrais apibrėžtus rėmus ir negalės buti laikomas objektyviu ir teisingu, dėl ko bus iš esmės pažeisti VPI 3 straipsnio 1 dalies principai. Parametrai yra laikytini leidžiančiais objektyviai išmatuoti pasiūlymų atitikimą Pirkimo dokumentuose nustatytiems kriterijams tada, kai juos perskaičiusiems ir įvertinusiems tiekėjams yra aišku, koks jų pasiūlymas bus laikomas „patogiu“ ir „paprastu“, o koks mažiau „patogiu“ ir visai „nepaprastu“. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog pagal ESTT praktiką pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir vertinamos pirmiausia taip ir tiek, kaip ir kiek jos yra suprantamos rinkoje veikiantiems ir pasiūlymus pateikti siekiantiems tiekėjams (ESTT sprendimas byloje C-220/05, Auroux v Commune de Roanne, [2007] ECR1-385, 53 punktas, taip pat byla C-368/10, Komisija prieš Nyderlandų Karalystę), o ne ekspertams, vertinsiantiems pasiūlymus. Pati atsakovė pripažįsta (CPK 187 str.), jog ji be nuorodų į „patogumą“, „paprastumą“ ir t. t. papildomai pirkimo sąlygose nieko nepateikė bei nedetalizavo, t.y. nedetalizavo, kada ir kas bus laikoma „patogu“, „paprasta“ ir pan. Esant šiam svarbiam atsakovės faktų pripažinimui (CPK 187 str.), kas suponuoja ieškovės galimybę papildomai neįrodinėti nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad atsakovės parengtos pirkimo sąlygos neužtikrina tokio objektyvumo ir skaidrumo, kokio yra reikalaujama tam, kad rinkoje sąžiningai veikiantis tiekėjas galėtų parengti konkurencingą pasiūlymą viešajame pirkime.

15Ieškovė paaiškinimuose pažymi, jog atsakovė atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad du gauti pirkimo pasiūlymai parodo, jog atsakovės pateikta informacija buvo pakankama, tiksli Pirkimo pasiūlymui pateikti bei pasiūlymo kainai apskaičiuoti. Tai, kad be ieškovės buvo pateiktas dar vienas Pirkimo pasiūlymas, nėra kriterijus, kuris įrodytų, jog Pirkimo dokumentai buvo aiškūs ir tikslūs. Vien pasiūlymų konkursui pateikimas negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės teiginius, kadangi: pirma, Pirkimo procedūros yra sustabdytos ir tiekėjų pateikti pasiūlymai perkančiosios organizacijos dar nebuvo vertinti. Todėl atsakovė negali turėti jokios nuomonės apie kito tiekėjo pateiktą pasiūlymą, taip pat ji negali žinoti ir to, ar šis pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius šiame Pirkime. Nežinodama Pirkimo pasiūlymų turinio, atsakovė negali teigti, jog tiekėjai suprato Pirkimo sąlygas ir jos jiems buvo aiškios; antra, faktas, kad ieškovė pateikė pasiūlymą šiame Pirkime, nerodo, jog ieškovei Pirkimo sąlygos buvo aiškios, tikslios ir suprantamos. Tai, kad ieškovė pateikė pasiūlymą, nepaneigia ieškovės argumento, kad perkančiajai organizacijai nustačius neaiškius, netikslius ir dviprasmiškus reikalavimus Pirkimo dokumentuose, jai nebuvo sudarytos sąlygos gauti pakankamai duomenų ir informacijos parengti pagal tiekėjo galimybes kokybiškiausią ir mažiausios galimos kainos pasiūlymą. Ieškovės pasiūlymo pateikimas reiškia, kad ji yra kvalifikuota ir gali pateikti tokį pasiūlymą, kuris atitinka techninės specifikacijos keliamus reikalavimus, tačiau ieškovė kategoriškai nesutinka su Pirkimo dokumentuose nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir šiuo ieškiniu būtent juos ir ginčija. Be to, tai, kad perkančioji organizacija sulaukė tiekėjo pasiūlymo šiame Pirkime, nerodo, kad ji sulaukė tokio pasiūlymo, kuriuo galėtų įsigyti jai reikalingų paslaugų, racionaliai tam naudojant lėšas, kaip būtų galėjusi, jei būtų pateikusi aiškius, tikslius ir nedviprasmiškus reikalavimus Pirkimo dokumentuose (VPĮ 3 str. 2 d.); trečia, atsakovės atsiliepime į ieškinį minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-24 byloje Nr. 2A-290/2007 teismas, priešingai nei teigia atsakovė, nepasisakė, kad, jei pirkimo sąlygos buvo suprantamos kitiems tiekėjams, o tam, kuris jas ginčija, - ne, jos yra galiojančios. Šiame sprendime Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų suprantamumo tiekėjams apskritai, t. y., ar tiekėjai galėjo pateikti pasiūlymus, atitinkančius perkančiosios organizacijos poreikius pagal Pirkimo dokumentus. Šio ginčo atveju nėra aišku, ar kito tiekėjo pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius, nes, dar nevertinus pasiūlymų, nei perkančioji organizacija, nei tiekėjai neturi galimybės žinoti šios informacijos. Todėl ieškovė mano, jog ji dėl atsakovės Pirkimo dokumentuose nustatytų neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų reikalavimų (VPĮ 24 str. 8 d.) negalėjo pateikti kokybiškiausio galimo pasiūlymo, o atsakovė negali nusipirkti to, ko jai reikia, kaip to reikalauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalis. Todėl ieškovė daro išvadą, jog atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra subjektyvūs (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai), o reikalavimai integracijai (Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnis) yra neaiškūs, netikslūs ir dviprasmiški, o tai pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 8 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį.

16Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija pareiškė atsiliepimą į ieškinį (t.2, b.l.127-134), kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė 2012-07-23 CVP IS paskelbė viešojo pirkimo konkursą „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje“, pirkimo Nr. 124999 (toliau - Konkursas). Kartu su skelbimu apie Konkursą buvo paviešintos Konkurso sąlygos ir Techninė specifikacija. Ieškovė 2012-08-16 pateikė raštą Nr. 1208/16-01 „Dėl pirkimo sąlygų“, kuriame prašė patikslinti neaiškias, netikslias ir dviprasmiškas Konkurso sąlygas. Atsakovė 2012-08-22 raštu „Dėl Konkurso „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje“ sąlygų paaiškinimo“ CVP IS priemonėmis pateikė tiekėjams atsakymą į ieškovės raštą. Rašte buvo atsisakyta pateikti papildomą informaciją (ieškovės 2012-08-22 rašto 3 klausimas), nurodant atsisakymo motyvus. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2012-08-22 rašto 6.4 klausimą, užtikrino ieškovę, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai taikomi visiems vienodi ir pasiūlymų vertinimui bus pasitelkti ekspertai. Ieškovė 2012-08-31 raštu pateikė pretenziją atsakovei „Dėl atviro Konkurso „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje“ sąlygų“. Atsakovė 2012-09-03 raštu „Dėl pirkimų procedūrų sustabdymo ir pasiūlymų patekimo termino nukėlimo“ ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

17Atsakovės nuomone, ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog atsakovė savo veiksmais pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 8 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 941 straipsnį. Ieškovės argumentas, jog atsakovė, nustatydama Konkurso sąlygose subjektyvius ekonominio naudingumo kriterijus ir atsisakydama juos patikslinti, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, yra pagrįstas tik ieškovės nuomone, o ne įrodymais. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų „Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi“ rekomendacijų 2.5. punktą „Kriterijus - pirkimo objekto ir kitų tiekėjo pasiūlymo savybių (paprastai kaina, kokybė, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo terminas) požymis, pagal kurį nustatomas Viešojo pirkimo pasiūlymų ekonominis naudingumas. Kriterijus gali susidėti iš dalių - kriterijaus parametrų.“ Tai reiškia, jog ne vien matematiškai apskaičiuojami kriterijai kaip kaina, bet ir kokybiniai kriterijai gali būti pasitelkti, skaičiuojant ekonominio naudingumo vertę. Atsakovė pasirinko ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų Konkurso objektui, siekdama užtikrinti perkamo objekto kokybę bei racionalaus lėšų naudojimo principo įgyvendinimą intelektinių paslaugų pirkimuose. Taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančioji organizacija yra laisva ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003-12-04 sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527). Atsakovė 2012-08-22 raštu tiekėjams nurodė, jog pasiūlymo vertinimui numatoma taikyti ekspertinio vertinimo metodą, t. y. bus pasitelkiami savo srities specialistai, kurie, remdamiesi turimomis žiniomis ir patirtimi, nustatys ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jų parametrų lyginamuosius svorius. Vientisumo, paprastumo, patogumo kriterijai, priešingai nei teigia ieškovė, yra įvertinami ir informacinių technologijų rinkoje plačiai žinomi. Rinkoje taip pat yra rengiami specializuoti sistemų patogumo (usability) sertifikuoti ekspertai. Šie kriterijai svarbūs, siekiant įvertinti perkamo produkto patogumą naudotis, nes vienas sistemai keliamų tikslų - efektyvus darbas su diegiama sistema, ir tai atitinka atsakovės poreikius. Pasitelkdama ekspertus, atsakovė gali objektyviai, skaidriai, laikydamasi lygiateisiškumo principų, įvertinti vientisumo, paprastumo, patogumo kriterijus pagal Konkurso sąlygose nurodytą kriterijų išaiškinimą (taikymo detalizaciją). Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S - 53 patvirtintų „Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi“ rekomendacijų 37 punktą „Ekspertinis vertinimas naudingas tada, kai reikia greitai ir su kuo mažesnėmis išlaidomis įvertinti sunkiai kiekybiškai apibūdinamus dalykus“. Rekomendacijų 38.1 punkte patogumas yra įvardintas kaip vienas galimų parametrų, kurio kiekybiškai negalima pamatuoti, tačiau jis nėra laikomas subjektyviu. Kadangi rekomendacijose baigtinis sąrašas kriterijų, kurių negalima tiesiogiai pamatuoti, nepateiktas, vientisumas bei paprastumas atitinka šias savybes ir nėra laikomi subjektyviais kriterijais. Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus sudedamųjų elementų sąsajumo su būsima Viešojo pirkimo sutartimi nereikalaujama, kad visi šie sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijaus subkriterijai būtinai turėtų būti grynai ekonominio pobūdžio (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002-08-17 sprendimas Concordia Bus Finland, C-513/99, Rink 2002, p. 1-7213). Atsakovė visiems tiekėjams taikys tuos pačius vertinimo kriterijus, todėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas nebus pažeistas, nebus sudarytos galimybės atsakovei vieniems subjektams taikyti šiuos kriterijus, o kitiems išvengti šių vertinimo kriterijų taikymo. Todėl ieškinio argumentai dėl neteisėtų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų bei VPĮ 24 straipsnio 8 dalies pažeidimo turi būti atmesti, o atsakovės nustatyti vientisumo, paprastumo, patogumo vertinimo kriterijai laikytini pakankamai aiškiais, tiksliais, nepaliekančiais subjektyvaus vertinimo galimybės, nepažeidžiančiais viešųjų pirkimų principų ir tikslų (VPĮ 3 str. 1 d., 3 str. 2 d., 24 str. 8 d.).

18Atsakovė atsiliepime nurodo, jog ieškovės argumentas, kad nežinodamas duomenų pakeitimų valdymo technologinių galimybių ir duomenų teikimo periodiškumo, tiekėjas negali tinkamai parengti Pirkimo pasiūlymo ir detaliai, visiškai bei logiškai aprašyti siūlomos integracijos su kitomis sistemos realizavimo, kuris užtikrintų klasifikatorių ir kitų abejose sistemose naudojamų duomenų integralumą, yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktinėms aplinkybėms. Atsakovė iki pasiūlymų pateikimo termino (2012-09-10 9 val.) gavo du Pirkimo pasiūlymus. Tai parodo, jog informacija yra pakankama, tiksli Pirkimo pasiūlymui pateikti bei pasiūlymo kainai apskaičiuoti. Be to, pati ieškovė 2012-09-10 7 val. 16 min. pateikė pasiūlymą. Tai patvirtina, jog ieškovei pakako duomenų ir informacijos parengti Pirkimo pasiūlymą ir apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Atsakovė 2012-08-22 rašte nurodė: „...prašoma informacija yra neproporcinga ir pasiūlymo pateikimui esama informacija Konkurso sąlygose yra pakankama. Esamos Perkančiosios organizacijos valdomos sistemos buvo sukurtos tokiu pagrindu, kad jose esančius duomenis galima būtų integruoti su ateityje planuojamomis diegti sistemomis ir yra užtikrinama integracija perduodant duomenis juos eksportuojant/importuojant visuotinai prieinamais failų formatais. Sutarties vykdymo metu suteiksime integracijai su esamomis sistemomis įgyvendinti reikiamą visą prieinamą informaciją, kuri yra pakankama įsipareigojimų įvykdymui.“ Pagal teismų praktiką perkančioji organizacija turi pateikti tik tiek informacijos apie pirkimo objektą, kad kiekvienas racionalus ir protingas tiekėjas (bonus pater familias) galėtų pateikti pasiūlymą ir suformuoti pasiūlymo kainą (LAT 2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31). Vertinant Konkurso sąlygų aiškumą ir tikslumą, teismų praktikoje atsižvelgiama į tai, kaip sąlygas suprato ir pasiūlymus pateikė kiti tiekėjai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-24 byla Nr. 2A-290/2007). Kadangi atsakovės pateiktos informacijos visiškai pakako kitam tiekėjui pateikti Pirkimo pasiūlymą ir suformuoti pasiūlymo kainą, atsakovė daro išvadą jog jos pateikti duomenys yra tikslūs ir pakankami pirkimo tikslui pasiekti. Jei ieškovė neturi pakankamai žinių ir patirties užduočiai, nurodytai Konkurso sąlygų priede Nr. 5 Techninėje specifikacijoje „Reikalavimai integracijai“, įvykdyti, tai savaime nereiškia, jog techninės užduoties „Reikalavimai integracijai“ reikalavimai yra netikslūs, dviprasmiški ir diskriminaciniai. Vadovaudamasi šiomis aplinkybėmis, atsakovė prašo atmesti ieškinio argumentus dėl Pirkimo sąlygų panaikinimo teisinių pasekmių, o atsakovės Konkurso sąlygų priede Nr. 5 techninėje specifikacijoje „Reikalavimai integracijai“ pateiktus duomenis laikyti tiksliais, pakankamais tiekėjo Pirkimo pasiūlymui patikti ir pasiūlymo kainai suformuluoti (VPĮ 25 str. 2 d.).

19Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės teigimu, jog 2012-09-03 atsakyme į pretenziją atsakovė nepasisakė dėl nei vieno ieškovės 2012-08-31 pretenzijoje nurodyto argumento, tokiu būdu pateidama tik formalų, nemotyvuotą atsakymą į pretenziją ir tuo pažeisdama VPĮ 941 straipsnį. Atsakovė atmetė ieškovės pretenziją, remdamasi atsakyme į pretenziją nurodytais argumentais bei tuo, jog į pretenzijoje iškeltus klausimus buvo atsakyta atsakovės 2012-08-22 rašte. Ieškovė, kaip Konkurso dalyvis, turėjo laisvą prieigą prie rašto su Konkurso sąlygų paaiškinimu. Šis dokumentas pagal VPĮ 2 straipsnio 21 dalį, 27 straipsnio 1 dalį laikomas Pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi ir yra viešai prieinamas. Todėl atsakovė turėjo pagrindą manyti, jog ieškovei yra žinomi argumentai, dėl to šių argumentų atsakovė į atsakymą į pretenziją neperkėlė. Aplinkybė, jog atsakovė nepakeitė nuostatos dėl informacijos pakankamumo ir paaiškinimų išsamumo, nesudaro prielaido teigti, jog atsakovė ieškovės pateiktos pretenzijos nenagrinėjo. Atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, padarą tą pačią išvadą ir dėl to pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Šios aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, jog buvo priimtas motyvuotas atsakymas į ieškovės pateiktą pretenziją, o ieškinio argumentus dėl ieškovės pretenzijos atmetimo atmesti.

20Institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje (t.2, b.l.142-143). Išvadoje nurodoma, jog VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2012-03-31 iki 2012-10-01 (toliau - VPĮ) 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus gali vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, „<...> kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, - paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko <...>“. VPĮ nedraudžia pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, susijusių su prekių ar paslaugų funkcionalumu ar estetinėmis savybėmis. VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus - dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti“. Tam, kad perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, remdamiesi savo žiniomis ir patirtimi, taip pat vadovaudamiesi ekspertinio vertinimo užduotimi, galėtų įvertinti tiekėjų pasiūlymuose nurodytų viešojo pirkimo objekto parametrus, vertinimo užduotyje ar viešojo pirkimo sąlygose turi būti įtvirtinti tikslūs bei aiškūs viešojo pirkimo objekto parametrų vertinimo kriterijai. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, Pirkimo sąlygų X skyriaus „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 17 punkte nurodyti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai „patogumas“, „paprastumas“, „vientisumas“, „lankstumas“ ir pan. nėra pakankamai tikslūs ir aiškus, kad atsakovės pasitelkti ekspertai galėtų tinkamai įvertinti tiekėjų pasiūlymuose nurodytų Pirkimo objektų parametrus. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, atsakovė Pirkimo dokumentuose numatydama pasiūlymų vertinimo kriterijus P21, P22, P23, P24, neužtikrino VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia“, ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo. LAT 2009-06-23 „Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje“ (Teismų praktika Nr. 31) konstatavo, kad „Skaidrumo principas reiškia ir lemia perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (prognozuotumą). Pagal VPĮ 24 straipsnio 7 dalį pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški. Aiškios, tikslios ir vienareikšmiškos pirkimo sąlygos taip pat leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka <...>“. Atsižvelgdama į VPĮ 93 straipsnio 3 dalies nuostatas ir LAT išaiškinimus, Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimai gali būti grindžiami tik tokiais VPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimais, kurie buvo nurodyti ieškovės pretenzijoje (VPĮ 93 str. 3 d., LAT 2012-09-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-408/2012).

21Ieškinys tenkintinas visiškai.

22Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl organizuojamo viešojo pirkimo sąlygų, kuriose nustatyti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai, tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka (Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 p. P21, P22, P23, P24 kriterijaus parametrai) ir ginčijama viena perkamos apskaitos sistemos sąlyga-integracijos netikslumas ir neteisėtumas (Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnis).

23Ieškovas byloje įrodinėjo, jog viešojo pirkimo organizatoriaus nustatytų Pirkimo dokumentų 17 punkte nustatyti tiekėjų pasiūlymų ekonominio vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka yra apibrėžti neaiškiai, palieka itin didelę subjektyvaus tiekėjų, dalyvaujančių viešajame pirkime, pateiktų pasiūlymų vertinimo galimybę: P21: ,,<...> Balai suteikiami atsižvelgiant į Sistemos vartotojo sąsajos vientisumą, paprastumą, patogumą, personalizavimo galimybes,<...>“; P22: ,,<...> Balai suteikiami atsižvelgiant į biudžeto vykdymo apskaitos vientisumą, lankstumą, paprastumą, patogumą bei biudžeto vykdymo apskaitos procesų integralumą su finansinės apskaitos procesais <...>“; P23: ,,<...> Balai suteikiami atsižvelgiant į finansinės apskaitos vientisumą, lankstumą, paprastumą, patogumą, pritaikymo lygį specifiniams savivaldybės poreikiams <...>“; P24: ,,<...> Balai suteikiami atsižvelgiant į pasiūlyto sprendimo architektūros paprastumo, vientisumo ir patogumo lygį.<...>“.

24Ieškovas byloje taip pat įrodinėjo, kad Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnyje „Reikalavimai integracijai“ (t.1, b.l.113) numatyta užduotis tiekėjams- „Tiekėjas privalo atlikęs detalią analizę ir suderinęs su užsakovu parengtą projektavimo dokumentą sukurti integraciją tarp siūlomos Sistemos ir ARSA bei jos pavaldžių įstaigų šiuo metu naudojamos finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos „BiudžetasVS“. Integracija turi užtikrinti galimybę pavaldžioms įstaigoms teikti sąmatas ir paraiškas iš „BiudžetasVS“. Nauja Sistema privalo užtikrinti, kad finansavimo, biudžeto sudarymo, tikslinimo ir kiti susiję procesai, netaptų sudėtingesni (pvz., nereikalautų daugiau rankinio darbo) negu yra, kai visos įstaigos naudoja „BiudžetasVS“. Turi būti užtikrintas klasifikatorių ir kitų abiejuose sistemose naudojamų duomenų vientisumas ir integralumas“ - yra aprašyta neaiškiai, netiksliai ir nedetaliai, neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus, nes nėra aišku, kokios yra duomenų pakeitimų valdymo technologinės galimybės ir duomenų teikimo periodiškumas.

25Ieškovas nurodė, jog teismui nusprendus kad ginčijamos pirkimo sąlygos neteisėtos, jas panaikinus, toliau pirkimo procedūros pagal tas sąlygas negali būti vykdomos, todėl teismo prašė nutraukti viešojo pirkimo „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje” (pirkimo Nr. 124999) procedūras.

26Atsakovas atsikirtimuose į ieškovo motyvus nurodė, jog pirkimo dokumentuose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai taikomi visiems vienodi ir tiekėjų pasiūlymų vertinimui bus pasitelkti ekspertai. Atsakovas teigė, jog nagrinėjamu atveju pasirinko ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų Konkurso objektui, siekdamas užtikrinti perkamo objekto kokybę bei racionalaus lėšų naudojimo principo įgyvendinimą intelektinių paslaugų pirkimuose. Taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančioji organizacija yra laisva ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus. Atsakovas teigė, kad numato pasiūlymams įvertinti taikyti ekspertinio vertinimo metodą, t. y. bus pasitelkiami savo srities specialistai, kurie, remdamiesi turimomis žiniomis ir patirtimi, nustatys ekonomiškai naudingiausio ir perkamo produkto patogumo naudotis kriterijus ir jų parametrų lyginamuosius svorius. Pasitelkdama ekspertus, atsakovė gali objektyviai, skaidriai, laikydamasi lygiateisiškumo principų, įvertinti vientisumo, paprastumo, patogumo kriterijus pagal Konkurso sąlygose nurodytą kriterijų išaiškinimą. Atsakovas visiems tiekėjams taikys tuos pačius vertinimo kriterijus, todėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas nebus pažeistas, nebus sudarytos galimybės atsakovei vieniems subjektams taikyti šiuos kriterijus, o kitiems išvengti šių vertinimo kriterijų taikymo.

27Atsakovo manymu ieškovo argumentus, kad jis nežinodamas duomenų pakeitimų valdymo technologinių galimybių ir duomenų teikimo periodiškumo, negali tinkamai parengti Pirkimo pasiūlymo ir detaliai, visiškai bei logiškai aprašyti siūlomos integracijos su kitomis sistemos realizavimo, paneigia ta aplinkybė, kad jis pats pateikė pasiūlymą ir kad yra gauti du paslaugų tiekėjų pasiūlymai parduoti perkamas paslaugas.

28Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdžio metu, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, institucijos, teikiančios išvadą byloje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad viešojo pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir vertinamos pirmiausia taip ir tiek, kaip ir kiek jos yra suprantamos rinkoje veikiantiems ir pasiūlymus pateikti siekiantiems tiekėjams o ne būsimiems ekspertams, kuriuos galimai pasitelks perkančioji organizacija, kurie ir vertins pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad jis turi teisę pasiūlymams įvertinti taikyti ekspertinio vertinimo metodą, t. y. pasitelkti savo srities specialistus, kurie, remdamiesi turimomis žiniomis ir patirtimi, nustatys ekonomiškai naudingiausio ir perkamo produkto patogumo naudotis kriterijus ir jų parametrų lyginamuosius svorius. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog „Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus - dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti“ (LR VPĮ 16 str. 2 d.). Tačiau kad perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai, remdamiesi savo žiniomis ir patirtimi, taip pat vadovaudamiesi ekspertinio vertinimo užduotimi, galėtų įvertinti tiekėjų pasiūlymuose nurodytų viešojo pirkimo objekto parametrus, viešojo pirkimo sąlygose turi būti įtvirtinti tikslūs bei aiškūs viešojo pirkimo objekto parametrų vertinimo kriterijai. Nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose įtvirtintus tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuose parametrus, kaip „patogumas“, „paprastumas“ ir pirkimo dokumentuose jų išsamiai nedetalizavus, tiekėjui teismo vertinimu negali būti aišku, kas šiuo konkrečiu atveju perkančiajai organizacijai yra patogu ir paprasta, o kas perkančiajai organizacijai nepaprasta ir nepatogu. Teismas sutinka su institucijos, teikiančios išvadą byloje Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta išvada nagrinėjamu atveju, jog nagrinėjamų Pirkimo sąlygų X skyriaus „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 17 punkte nurodyti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai „patogumas“, „paprastumas“, „vientisumas“, „lankstumas“ ir pan. nėra pakankamai tikslūs ir aiškus, kad atsakovės pasitelkti ekspertai galėtų tinkamai įvertinti tiekėjų pasiūlymuose nurodytų Pirkimo objektų parametrus.

29Teismas todėl laiko pagrįstais ieškovo argumentus, jog nagrinėjamo viešojo pirkimo dokumentuose greta ieškovo nurodomų vertinimo kriterijų – patogumas, paprastumas-privalo būti nurodyti šių kriterijų įvertinimo parametrai, t. y. rodikliai, kurie nulemtų, koks pateiktas pasiūlymas viešojo pirkimo komisijos ir ekspertų bus laikomas patogiu ir paprastu, o koks bus laikomas nepatogiu, nepaprastu, perkančiajai organizacijai nepriimtinu, atmestinu ir pan. Teismas sprendžia, kad viešojo pirkimo organizatorius, nepatikslindamas subjektyvių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, pasilieka sau galimybę vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai ir savavališkai, nesiremiant būtinais objektyviais duomenimis, kad nustatyti, kurio tiekėjo pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias. Esant nustatytai situacijai, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus netinkamai suformuluotomis pirkimo sąlygomis ir neobjektyviais pagrindais, nėra užtikrinama skaidri viešojo pirkimo vykdymo procedūra, tai lemia LR VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

30Teismas tai pat vertina, kad Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4 skyriaus 19 skirsnyje „Reikalavimai integracijai“ (t.1, b.l.113) numatyta tokia užduotis tiekėjams: „Tiekėjas privalo atlikęs detalią analizę ir suderinęs su užsakovu parengtą projektavimo dokumentą sukurti integraciją tarp siūlomos Sistemos ir ARSA bei jos pavaldžių įstaigų šiuo metu naudojamos finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos „BiudžetasVS“. Integracija turi užtikrinti galimybę pavaldžioms įstaigoms teikti sąmatas ir paraiškas iš „BiudžetasVS“. Nauja Sistema privalo užtikrinti, kad finansavimo, biudžeto sudarymo, tikslinimo ir kiti susiję procesai, netaptų sudėtingesni (pvz., nereikalautų daugiau rankinio darbo) negu yra, kai visos įstaigos naudoja „BiudžetasVS“. Turi būti užtikrintas klasifikatorių ir kitų abiejuose sistemose naudojamų duomenų vientisumas ir integralumas“ yra aprašyta neaiškiai, netiksliai ir nedetaliai. Tiekėjui nežinant duomenų pakeitimų valdymo technologinių galimybių ir duomenų teikimo periodiškumo, jis negali tinkamai parengti Pirkimo pasiūlymo ir detaliai, visiškai bei logiškai aprašyti siūlomos integracijos su kitomis sistemos realizavimo, kuris užtikrintų klasifikatorių ir kitų abiejose sistemose naudojamų duomenų integralumą, kas daro ženklią įtaką siūlomo sprendimo kainai, o šios aprašytos aplinkybės dirbtinai riboja dalyvių konkurenciją (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nes pasiūlymo kaina yra vienas iš pasiūlymo vertinimo kriterijų (Konkurso sąlygų 11.1 p.).

31Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas viešojo pirkimo konkurso „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje” (pirkimo numeris - 124999) Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 punkte nurodytus taikomus kriterijaus parametrus P21, P22, P23, P24 ir Pirkimo sąlygų „Techninės specifikacijos“ 4 skyriaus 19 skirsnį „Reikalavimai integracijai“ pripažįsta neteisėtomis ir negaliojančiomis.

32Teismui konstatavus, jog ginčijamos pirkimo sąlygos neteisėtos ir jas panaikinus, toliau pirkimo procedūros pagal tas sąlygas negali būti vykdomos. Todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas nutraukti viešąjį pirkimą „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje” (pirkimo numeris - 124999).

33Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos 7189, 15 lt bylinėjimosi (1 t. b.l. 3, 2 t. b.l. 155, 157) išlaidos (LR CPK 93 str.).

34Byloje valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtekimu.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 270 str., teismas

Nutarė

36ieškinį patenkinti visiškai.

37Viešojo pirkimo konkurso „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje” (pirkimo numeris - 124999) Pirkimo sąlygų X skyriaus 17 punkte nurodytus taikomus kriterijaus parametrus P21, P22, P23, P24 ir Pirkimo sąlygų „Techninės specifikacijos“ 4 skyriaus 19 skirsnį „Reikalavimai integracijai“ pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis.

38Nutraukti viešąjį pirkimą „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus rajono savivaldybėje” (pirkimo numeris - 124999).

39Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Labbis“ (į.k.110005648) iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos (į.k. 188718528) 7189, 15 lt bylinėjimosi išlaidų.

40Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio... 2. Ieškovė UAB „Labbis“ ieškiniu (t.1, b.l.4-18) prašo: 1) pripažinti... 3. Ieškovė nurodo, jog atsakovė 2012-07-23 Centrinėje viešųjų pirkimų... 4. 1) „3. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos skyriaus „Reikalavimai... 5. 2) „6.4. Perkančiąją organizaciją prašome apibrėžti kiekvieną... 6. Atsakovė 2012-08-22 raštu Nr. (3.19)K26-3583 „Dėl konkurso „Vieninga... 7. Atsakovė 2012-09-03 raštu Nr. (3.19)K26-3684 „Dėl pirkimo procedūrų... 8. Ieškovės nuomone, atmesdama ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą ir... 9. Ieškovė nurodo, jog Pirkimo dokumentų 17 punkte nustatyti tiekėjų... 10. Ieškovės nuomone, dalis Pirkimo dokumentų X skyriaus 17 punkte nustatytų... 11. Ieškovė nurodo, jog Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4 skyriaus... 12. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovei neatsakius į ieškovės klausimus ir... 13. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog šalių ginčo objektas – Pirkimo sąlygų X... 14. 2012-10-29 ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (t.2,... 15. Ieškovė paaiškinimuose pažymi, jog atsakovė atsiliepime nepagrįstai... 16. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija pareiškė atsiliepimą... 17. Atsakovės nuomone, ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog atsakovė savo... 18. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog ieškovės argumentas, kad nežinodamas... 19. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės teigimu, jog 2012-09-03 atsakyme į... 20. Institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė... 21. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl organizuojamo viešojo... 23. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog viešojo pirkimo organizatoriaus nustatytų... 24. Ieškovas byloje taip pat įrodinėjo, kad Pirkimo dokumentų Techninės... 25. Ieškovas nurodė, jog teismui nusprendus kad ginčijamos pirkimo sąlygos... 26. Atsakovas atsikirtimuose į ieškovo motyvus nurodė, jog pirkimo dokumentuose... 27. Atsakovo manymu ieškovo argumentus, kad jis nežinodamas duomenų pakeitimų... 28. Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdžio metu, įvertinęs šalių... 29. Teismas todėl laiko pagrįstais ieškovo argumentus, jog nagrinėjamo viešojo... 30. Teismas tai pat vertina, kad Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4... 31. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 32. Teismui konstatavus, jog ginčijamos pirkimo sąlygos neteisėtos ir jas... 33. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos 7189, 15... 34. Byloje valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 270 str., teismas... 36. ieškinį patenkinti visiškai.... 37. Viešojo pirkimo konkurso „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus... 38. Nutraukti viešąjį pirkimą „Vieninga valdymo ir apskaitos sistema Alytaus... 39. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Labbis“ (į.k.110005648) iš... 40. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...